Byla 1-705-298/2019
Dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmonės, o būtent:

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant I. A., E. B., dalyvaujant prokurorams S. J., I. G., kaltinamajam S. K., jo gynėjui bei civilinio atsakovo UAB „Zarasų autobusai“ atstovui advokatui A. M., civilinio atsakovo UAB „Zarasų autobusai“ direktoriui V. B., civiliniam atsakovui ,,If P&C Insurance AS filialui“, nukentėjusiajai J. L., jos atstovei advokatei E. R., nukentėjusiajam V. L., jo ir nukentėjusiųjų R. L., D. L. atstovei advokatei E. D., nukentėjusiųjų H. M., G. M., G. M. atstovei advokatei D. K.,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

3S. K., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, anksčiau neteistas, dirbantis ( - ) (vairuotojas), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: ( - ),

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį,

Nustatė

5S. K. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmonės, o būtent:

6jis, 2018 m. kovo 7 d., apie 18.26 val., Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, vairuojamu UAB „Zarasų autobusai“ nuosavybės teise priklausančiu autobusu „MAN S18 HOCL“, valstybinis numeris ( - ), važiuodamas vienintele savo važiavimo krypties magistralinio kelio Vilnius – Utena („A 14“) važiuojamosios dalies eismo juosta Utenos miesto kryptimi pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, tai yra pasirinkdamas saugų, judančios transporto priemonės valdymo kontrolę užtikrinantį ir galimybę ją sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties suteikiantį važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į slidžią sniegu padengtą kelio važiuojamosios dalies dangą, eismo intensyvumą ir tą aplinkybę, kad sutemus yra ribota galimybė stebėti kelio važiuojamosios dalies artimąją aplinką, be to, viršydamas lestiną maksimalų 90 km/h greitį, jis vairuojamu autobusu važiavo apie 98 km/h greičiu, taip pat, kelio atkarpoje ties 27,7 kilometru jo kelyje atsiradus kliūčiai – prieš autobusą į kelio važiuojamą dalį jo atžvilgiu iš dešinės pusės įbėgus laukiniam gyvūnui (briedžiui), jis, siekdamas išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu gyvūnu, nestabdė vairuojamo autobuso vienintelėje savo važiavimo krypties eismo juostoje, o neįsitikinęs savo veiksmų saugumu pasuko į kairę ir stabdomu autobusu išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria tuo metu važiavo kitos transporto priemonės, dėl ko susidūrė su priešinga kryptimi nuo Utenos miesto pusės važiavusiu E. L. vairuojamu automobiliu „H. J.“, valstybinis numeris ( - ), ir šiam iš paskos važiavusiu A. Š. vairuojamu krovininiu automobiliu ( - ), valstybinis numeris ( - ) (transporto priemonė registruota Latvijos Respublikoje), su puspriekabe "Groenewold TSPH LK", valstybinis numeris ( - ). Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sunkių sužalojimų žuvo automobilio „H. J.“, valstybinis numeris ( - ), vairuotoja E. L. ir keleivė M. M., o šio automobilio keleivės R. L., gim. ( - ) m., ir J. L. patyrė sužalojimus, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

7Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. parodė, kad dirba „Zarasų autobusai“ parke. Važiavo maršrutu Vilnius-Zarasai. Automobilio markė buvo „Man 184 GRH“, išvyko apie 17:15 val., buvo kamščiai. Vėlavo apie 50 minučių ir pakeliui nebuvo mašinų, viršijo leistiną greitį, kelias buvo Vilnius – Utena, 27 kilometre iš krūmų, iš dešinės pusės iššoko briedis, pasuko vairą į kairę pusę ir automatiškai stabtelėjo. Briedį pastebėjo jau lipantį ant kelio, per du žingsnius kažkur, už 10-15 metrų. Tai buvo kažkur 18:30.val. Buvo slidu, apsnigta. Važiavo kažkur apie 90 km/val. Galėjo būti ir apie 98 km/h. Vairą pasuko į kairę, ne į dešinę, nes galvojo tą gyvūną apvažiuos. Briedis bėgo į kairę, bet kelias buvo slidus, pristabdė ir pradėjo autobusą nešti į kairę. Autobusas važiavo įstrižai. Priešinga eismo juosta, pamatė važiuojančius automobilius, ėjo didelė kolona, galvojo, kad apvažiuos, bet nuo stabdymo užnešė. Autobuse buvo 3 keleiviai. Jis išgirdo tiesiog smūgį, užkabino lengvąją mašiną, autobuso priekiu, kaire puse. Automobilis jau buvo susilyginęs, autobusas nuvažiavo nuo kelio, kartu nustūmė ir lengvąją mašiną. Automobiliui „H. J.“ numuštas buvo visas šonas. Dėl vilkiko, tai jo kaltinamasis nepastebėjo, kitų smūgių į autobusą daugiau nebuvo. Autobusas sustojo griovyje, lengvasis automobilis taip pat. Kaltinamasis autobuse sušuko ar gyvi visi, atsakė, kad visi keleiviai gyvi. Neatsidarė durys, išėjo kaltinamasis pro kitas, nubėgo prie griovio, ten už vairo nejudėjo vairuotoja, gale taip pat nejudėjo, o iš dešinės moteris judėjo, su ja (J. L.) kaltinamasis atidarė duris, paėmė vaiką, o kitos dvi moterys gyvybės ženklų jau nerodė, nejudėjo. Kai pribėgo prie „Hondos“, salone buvo 4 žmonės, už vairo be gyvybės ženklų, ir už jos be gyvybės ženklų moteris, o iš priekinės sėdynės moteris išlipo pati, ir gale vaikas specialioje sėdynėje. Greitai atvažiavo medikai ir pasakė, kad be gyvybės ženklų. Kaltinamasis labai gailisi. Dėl civilinių ieškinių, tai, kaip teismas nuspręs, taip ir bus. Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad vairuoja 43 metus, tamsus buvo paros metas. Pakeliui nebuvo nei vienos mašinos, vėlavo, greitį viršijo, matomumas buvo 100 metrų. Dėl greičio tai supranta, kad negerai. Grafikas yra svarbus, nes žmonės nervuojasi ir vis klausinėjo. Su nukentėjusiais stengėsi bendrauti, bet jie nenorėjo bendrauti. Jam pačiam reikėjo psichologų pagalbos. Labai gailisi. Dirba virš 40 metų. Tai pirmas toks įvykis kaltinamojo gyvenime. Apvažiavęs pusę Europos. Matė avarijų. Ne kartą teko padėti vaduoti ir ištraukti iš kitų mašinų, bet atsitiko tai, kas atsitiko. Kelias buvo labai apsnigtas, labai vėlavo, apie 50 minučių. Keleiviai dėl vėlavimo reiškė pretenzijas. Viršijo greitį. Labai atsiprašo visų, bandė susisiekti, bet atsiliepė moteriškė ir pasakė, kad nenori kalbėti. Dar kartą atsiprašė ir apgailestauja, keliuose nelaimių daug. Tikisi, kad daugiau nepasikartos. Labai gailisi ir visų atsiprašo.

8Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

9Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. L. parodė, kad norėjo prašyti didesnės neturtinės žalos sumos, bet pasitarė su advokate ir įvertino taip kaip nurodyta civiliniame ieškinyje. Sunku įvertinti, kiek vaikams kainuoja mama. Matė, kad vaikai patyrė traumą, tai buvo stresas visiems. Viskas labai pasikeitė. Tai minimumas, ko jie (( - ) šeima) gali prašyti. Dėl turtinės žalos – paskaičiavo kas bus toliau. Dirbo jis (V. L.) kartu su žmona, dabar jam (V. L.) vienam reikia auginti vaikus (R. L. ir D. L.). Neturi jis (V. L.) kur palikti vaikų. Mama (V. L.) yra, bet gyvena kitame mieste. Įplaukų į šeimos biudžetą iš žmonos (E. L.) pusės nėra. Nurodyta suma tai ta suma, kurią gautų šeima, jei žmona (E. L.) gyventų iki pensijos. Kiekvienam vaikui reikalinga tam tikra suma išlaikymui. Dabar kiekvieną mėnesį gauna 123 Eur našlaičio pašalpos. Prašo, kad pridėtų 86 Eur, kad išeitų bent 210 eurų vienam vaikui. Tokios sumos ir gaunasi. 118319 Eur suma susideda iš Sodros, nes įvykis buvo darbo metu. Įvykis draudžiamas. Sodra tą sumą išmokės, bet prisideda žmonai neišmokėti atlyginimai, laidotuvių kompensacija, vaikų išlaikymas. Palaiko savo reikalavimus. Tos sumos reikalingos išgyventi. Gyveno kaip šeima, kuri gauna vidutines pajamas, dabar gyvena iš pašalpų. Mergaitė, kuri dalyvavo avarijos metu, išsigelbėjo, bet nevaldė vienos rankos, tuo metu buvo pradėjusi vaikščioti, bet po įvykio negalėjo vaikščioti. Po įvykio ji pasikeitė. Naktimis rėkė. Avarijos metu ji neteko mamos (E. L.) ir pieno, buvo didžiuliai sužalojimai. Mėnesį rėkdavo naktimis, jis (V. L.) miegodavo su ja (R. L.). Pradžia buvo sunkiausia ir kai ji pradėjo kalbėti, sakyti: „mama“. Ji nežinojo, kur tą žodį panaudoti. Ji taip vadindavo draugų žmonas, tai psichologiškai sunku pernešti. Ji neatsimins mamos, pamirš. Jai be mamos teks augti ilgai, ji nežinos, kas tai yra mamos rūpestis. V. L. žino, kad ji (R. L.) nepamatys mamos. Sūnus (D. L.) pažinojo mamą (E. L.), jie gerai sutardavo, jis pergyveno, bet susitaikė. Jam (D. L.) atsirado didelė baimė netekti tėčio (V. L.), jei išeina (V. L.), jis (D. L.) seka jį (V. L.) pro langą. Atsirado didelė baimė netekti tėčio (V. L.). Mama (E. L.) išėjo ir negrįžo, jis (D. L.) galvoja, kad jis (V. L.) išeis ir negrįš tėtis (V. L.). ( - ) skiria jam (D. L.) daug dėmesio, bet matosi, kad jam (D. L.) trūksta dėmesio ir supratimo. Jis (D. L.) kenčia, bet nieko negali (V. L.) padaryti. Jis (D. L.) bent pažinojo mamą (E. L.) ir atsimins ją. Pirmi mėnesiai jam (V. L.) po visko tai buvo didelis išgyvenimas. Negalėjo užsidaryti savyje, turėjo prižiūrėti vaikus ir palaikyti juos. Kai jo klausia, kaip sekasi, jam (V. L.) ateina į galvą pavyzdys – kad kažką sukuri, o laivas sudužta, sukuri kažkokį plaustą, sėdi ant jo ir nežinai kur plaukti. Visi planai, tikslai išnyko. Ateities jis (V. L.) neįžiūri. Anksčiau prižiūrėti vaikus tai buvo džiaugsmas, o dabar, kaip būna 24 val. per parą, kažkaip sunku jam (V. L.) atlaikyti. Kai yra žmona, nepagalvoji ką reiškia žmona. Būti mama ir tėčiu reikalauja didelių pastangų. Bandė dirbti ir prižiūrėti vaikus, bet pastebėjo, kad vakarais pasidarė piktas. Išėjo iš darbo, kad galėtų rūpintis vaikais. Dabar rimto darbo ir pajamų negauna. Jaučia psichologinį nuovargį. Žmona mylėjo vaikus, jam pačiam (V. L.) skaudu žinoti, kad ji negali būti su vaikais. Kartais pagalvoja, kad jos (E. L.) mirtis buvo žiauri. Matė, kaip mašina atrodė. Vairas buvo įsirėmęs į sėdynę. Kas liečia vairuotoją (S. K.), jis neprisidėjo. Jis (S. K.) nepaskambino, nepasiūlė pagalbos. Tik po ikiteisminio tyrimo pabaigos, bandė skambinti ir klausti ko jis (V. L.) nori. Kai pasakė, ko jis (V. L.) nori, neperskambino. Jokio palaikymo, jam (V. L.) padėjo visai nepažįstami žmonės. Vairuotojo (S. K.) negali suprasti, atiprašymo nesulaukė. Dėl prašomų sumų jis tarėsi su advokatu, norėjo didesnių sumų. Mielai dar pridėtų pinigų, jei jie galėtų sugrąžinti viską taip, kaip buvo. Tie pinigai reikalingi vaikų išlaikymui. Ateities nemato. Nori tik atlaikyti kažkaip. Dėl finansinės situacijos, įmonė užsiimanti tokia veikla kaip žmonių pervežimas, turi numatyti tokius atvejus. Reikėtų turėti kažkokias atsargas. Tas pasiteisinimas, kad neturi pinigų, supranta, kad jie nori (UAB ,,Zarasų autobusų“) sutaupyti, bet jis (V. L.) nori išgyventi. Nereikalauja visos sumos iškarto, gali derėtis dėl ilgesnio laikotarpio,

10Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų V. L., R. L. ir D. L. atstovė advokatė E. D. teigė, kad nėra abejonių, jog šioje byloje padaryti neteisėti veiksmai – kaltinamasis nesilaikė kelių eismo taisyklių. Pažeidimas buvo padarytas, dėl to atsirado pasekmės. Didžioji dalis civilinio ieškinio skirta žalai. ( - ) šeima patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Neturtinė žala tai dvasiniai išgyvenimai, skausmas. E. L. mirties dieną buvo 36 metų, turėjo 2 vaikus. Vienas mažametis vaikas dalyvavo įvykyje ir buvo sužalotas. Motinos (E. L.) netektis tai trauma visai šeimai. 2 metų mergaitė (R. L.) motinos (E. L.) galimai neatsimins. Ji (R. L.) dalyvavo eismo įvykyje, patyrė sužalojimus, kurie atsilieps visą gyvenimą. Vyresnis sūnus (D. L.) sunkiai išgyvena motinos (E. L.) netekimą. Vyras (V. L.) planavo šeimą, kūrė, nesitikėjo, kad žmona (E. L.) pasitrauks iš gyvenimo. Tos sumos nepadengs ir nepanaikins skausmo. Šios sumos neprilyginamos tam, ką jie patyrė. Remdamasi teismų praktika teko įvertinti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Nepilnamečiai (R. L. ir D. L.), netekę motinos (E. L.) patyrė didžiausią žalą. Todėl kiekvienam iš jų vertintina žala – 40000 Eur suma. Draudimo bendrovė atlygino po 1000 eurų neturtinės žalos. Todėl buvo sumažinta suma iki 39000 Eur. Tokia suma bent iš dalies galėtų kompensuoti dvasinius išgyvenimus. Nesutinka su prokurorės nuomone, kad žalos turėtų būti mažinamos iki 20000 Eur. Tokios sumos per mažos, tai buvo staigi ir netikėta mirtis. Toje pačioje byloje yra taikos sutartis, kurioje po 15000 atlyginama tėvams (H. M. ir G. M.), kurių dukra buvo suaugusi. 20000 Eur suma kiekvienam per maža ir neatlygina žalos. Lieka prie savo reikalavimų, t. y. kiekvienam vaikui (R. L. ir D. L.) turėtų būti atlyginta po 39000 Eur neturtinės žalos. V. L. patyrė dvasinius išgyvenimus, jam tenka auginti 2 vaikus (R. L. ir D. L.), jam teko pertvarkyti gyvenimą ir kaip pats (V. L.) nurodo, netgi darbo rasti negali. Vaikus reikia auklėti. Be abejo planai sužlugo. Jo įvertinta žala nepadidinta ir pagrįsta. Šios sumos adekvačios autobusų parkui. Vieno autobuso vertė atlygintų žalą. Neturtinę žalą prašo priteisti solidariai iš draudimo bendrovės ir UAB „Zarasų autobusai“. Mano, kad turtinė žala įrodyta. Sutuoktinis (V. L.) turi teisę į žmonos (E. L.) negautų pajamų atlyginimą. Pajamos buvo bendros, tai yra bendra nuosavybė. Pagal jos (E. L.) gaunamas pajamas, apie 500 Eur per mėnesį, neskaičiavo, kad gyvenimo lygis ateityje augs. Skaičiavo pagal faktą. Paskaičiavus pajamas už 39 metus tai yra – 117000 Eur negautų pajamų. Draudimo bendrovė nepasisakė dėl šio reikalavimo. Todėl turimus draudimo bendrovės paaiškinimus laiko nepagrįstais. Paskutinis reikalavimas – dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Remiantis teismu praktika, kai asmuo netenka maitintojo, jam priklauso išlaikymas, o dydis remiasi į minimalią mėnesinę algą. Dalį tos sumos kompensuoja našlaičių išmoka iš Sodros. Prašo priteisti solidariai iš draudimo bendrovės ir UAB „Zarasų autobusai“ kiekvieną mėnesį mokėti 86,91 Eur. Pateikė įrodymus, kad vienas iš vaikų lanko mokamą mokyklą. Kiti poreikiai akivaizdūs, t. y. – maistas, higiena, drabužiai ir kt. Prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi. Neturi proceso išlaidų.

112018 m. kovo 12 d. apklaustas nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2018 m. kovo 6 d. jo žmona E. L. kartu su savo bendradarbėmis M. M. ir J. L. išvyko iš Kauno į Dubingius, kur vyko kursai. Žmona su savimi pasiėmė ir jų mažametę dukrą R. L.. Į Dubingius jos vyko žmonos vairuojamu automobiliu „H. J.“, valstybinis numeris ( - ). 2018 m. kovo 7 d., pasibaigus kursams, jos važiavo atgal į namus, į Kauną. E. L. vairuojamu automobiliu „H. J.“ nuo Dubingių buvo važiuojama link Vilniaus. Po to, nuo Vilniaus buvo ketinama važiuoti į Kauną. Apie tuo metu kilusio eismo įvykio aplinkybes žino tik iš įvairių pasakojimų. Apie eismo įvykį jam pranešė kartu su žmona važiavusi J. L.. Kadangi eismo įvykio metu žuvo jo žmona E. L. bei buvo sužalota jo mažametė dukra R. L., jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 1., b. l. 121);

122018 m. kovo 21 d. apklausta nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2018 m. kovo 7 d., apie 18.00 val., važiavo E. L. vairuojamu automobiliu „H. J.“, valstybinis numeris ( - ). Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Buvo važiuojama nuo Molėtų pusės link Vilniaus. Kelią sudarė dvi eismo juostos, t. y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Jos važiavo savo krypties eismo juosta. Tuo metu dar buvo šviesus paros metas. Važiavimo sąlygos buvo nelabai palankios. Snigo, kelias buvo padengtas suvažinėtu sniegu. Dėl minėtos priežasties E. L. važiavo lėtai, apie 40 km/h greičiu. Nors eismas nebuvo labai intensyvus, tačiau transporto priemonės važiavo abejomis kryptimis. Tarp priešinga kryptimi važiuojančio autobuso ir jų automobilio nebuvo jokių transporto priemonių. Transporto priemonės važiavo už jų ir už autobuso. Važiuojant pamatė jau kelyje esantį briedį. Tiksliau gyvūnas tarp transporto priemonių tik „prašmėžavo“. Tuo metu atstumas tarp jų automobilio ir briedžio buvo apie 100 – 150 metrų. Tuo pat metu pamatė į jų važiavimo krypties eismo juostą įvažiavusį priešinga kryptimi judėjusį autobusą. Ar link jų artėjęs autobusas slydo ar važiavo, ji tiksliai nurodyti negali. E. L., bandydama išvengti susidūrimo su autobusu, pradėjo staigiai sukti vairuojamą automobilį į dešinę, dėl ko jos nuvažiavo nuo kelio. Jau nuvažiavus nuo kelio, jų automobilį, kaip sakoma, „pasivijo“ autobusas, kuris trenkėsi į automobilio kairį šoną. Po susidūrimo ji prarado sąmonę. Praėjus kažkiek laiko, ją išlaisvino įvykio vietoje buvę žmonės. Prieš tai žmonės ištraukė mergaitę, kuri kartu su jomis važiavo sėdėdama specialioje kėdutėje. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai ją ir mergaitę išvežė į ligoninę. Prie apklausos protokolo prideda išrašą iš Šilainių poliklinikos dėl savo sveikatos būklės, o taip pat 3 nuotraukas su įvykio metu patirtomis mėlynėmis. Ji informuota, kad nuotraukos bus pridėtos prie bylos medžiagos, dėl ko jas galės pamatyti kiti proceso dalyviai (t. 1, b. l. 164; 169; 170; 165).

13Teismo posėdyje nukentėjusiosios J. L. atstovė advokatė E. R. teigė, kad labai gaila, kad J. L. negalėjo atvyki į teismo posėdį. Visi žino, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. J. L. ir žuvusiosios vairuotojos (E. L.) dukra (R. L.) išgyveno. J. L. įvykio metu buvo kažkurį laiką be sąmones. Kai atgavo sąmonę, ji (J. L.) pamatė, kas įvyko. Jos (J. L.) bendrakeleivės (E. L. ir M. M.) nerodė gyvybės ženklų, ji (J. L.) paėmė vaiką (R. L.) ir išlipo iš automobilio. Turtinę žalą išmokėjo draudimas. Šiuo civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl neturtinės 5000 Eur žalos. Prašoma priteisti solidariai iš kaltinamojo ir UAB „Zarasų autobusai“. Ieškovė (J. L.) patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Buvo pažeisti vidiniai organai ir pakito kraujotakos sistema, dėl ko pakilo cukrus ir buvo nustatytas diabetas. Buvo stipriai paveikta emociškai, negalėjo dirbti. Visos aplinkybės aprašytos civiliniame ieškinyje. Nukentėjusioji (J. L.) patyrė stresą, neteko 2 bičiulių (E. L. ir M. M.), negalėjo vairuoti automobilio. Prašo priteisti neturtinę žalą, psichinė būklė neatsistačiusi. Nesutinka su prokurore, 1000 Eur suma tai tikrai labai mažai. Atsakovai (kaltinamasis, UAB ,,Zarasų autobusai“) niekada nesiūlė taikos sutarties, prašoma suma buvo mažiausia. Po posėdžio bandė užkalbinti advokatą (kuris atstovauja kaltinamąjį ir UAB ,,Zarasų autobusai“), bet nesulaukė skambučio. Civilinį ieškinį prašo tenkinti pilnai bei priteisti atstovavimo išlaidas.

142018 m. kovo 12 d. apklaustas nukentėjusysis H. M. parodė, kad 2018 m. kovo 7 d., apie 18.20 val., Vilniaus rajone, Molėtų plente įvykusio eismo įvykio metu žuvo jo dukra M. M.. Jie su žmona gyvena ir dirba Norvegijoje, o dukra ( - ) gyveno Lietuvoje. Apie tai, kad eismo įvykio metu žuvo dukra M. M., jam paskambinęs pranešė Lietuvoje gyvenantis giminaitis. Apie eismo įvykio aplinkybes jam žinoma tik tiek, kiek jam papasakojo kartu su dukra automobiliu važiavusi J. L.. Pastaroji pasakojo, kad joms važiuojant E. L. vairuojamu automobiliu „Honda“ link Vilniaus miesto pusės, į kelio važiuojamą dalį prieš priešinga joms kryptimi važiavusį autobusą išbėgo briedis. Autobusas pradėjo „blaškytis“ po kelio važiuojamą dalį ir išvažiavęs į jų eismo pusę trenkėsi į automobilį „Honda“. Eismo įvykio metu žuvo jo dukra M. M. ir E. L.. Kadangi dėl dukters žūties jam buvo padaryta turtinė ir moralinė žala, jis prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 136).

152018 m. balandžio 9 d. apklausta nukentėjusioji G. M. nurodė aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms jos sutuoktinio – H. M.. Kadangi dėl dukters M. M. žūties buvo padaryta turtinė ir moralinė žala, G. M. prašė pripažinti ją nukentėjusiąja (t.1, b. l. 145).

162018 m. balandžio 9 d. apklausta nukentėjusioji G. M. parodė, kad 2018 m. kovo 7 d., apie 18.25 val., Vilniaus rajone įvykusio eismo įvykio metu žuvo jos sesuo M. M., kuri įvykio metu važiavo automobiliu kaip keleivė. Apie eismo įvykio aplinkybes žino tik iš įvairių pasakojimų. Su žuvusia seserimi M. M. jos buvo labai artimos. Nors ji gyvena su tėvais Norvegijoje, o M. M. – Lietuvoje, jos bendraudavo telefonu kiekvieną dieną. Be to, ji su seserimi pastoviai praleisdavo vasaras. Dėl sesers žūties ji labai išgyvena, negali atsigauti. Jai padaryta didelė moralinė žala. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę bei byloje pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta. Jos, kaip ir tėvų, interesus procese atstovaus advokatė D. K. (t. 1, b. l. 154-156).

17Teismo posėdyje nukentėjusiųjų H. M., G. M. ir G. M. atstovė advokatė D. K. teigė, kad jos atstovaujamieji yra pateikę civilinį ieškinį. Reikalavimas buvo pareikštas tik neturtinei žalai. Turtinę žalą atlygino Sodra. Ieškinyje išdėstytos visos faktinės aplinkybės, tėvai (H. M. ir G. M.) neteko dukros (M. M.). Tai didelis dvasinis išgyvenimas. Bylos nagrinėjimo metu ( - ) šeima sudarė taikos sutartį su UAB „Zarasų autobusai“. Patikslinta taikos sutartis pateikta teismui tvirtinimui ir prašo šią sutartį patvirtinti.

18Teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB ,,Zarasų autobusai“ atstovas V. B. parodė, kad pasilieka prie raštiškai išdėstytų argumentų. Norėjo paaiškinti UAB ,,Zarasų autobusai“ turtinę situaciją. Byloje pateikti skaičiai argumentuoti. Atkreipė dėmesį į tai, kiek kainuoja autobusai. UAB ,,Zarasų autobusai“ veikla licencijuojama ir galioja tam tikri reikalavimai, todėl negali pasiskolinti pinigų. UAB ,,Zarasų autobusai“ pasiūlė taikos sutartį ne todėl, kad tai lengvai sumokama suma, tiesiog vadovavosi teismų praktika. Išmokėjus prašomas išmokas kiltų įmonės veiklos tęstinumo klausimas. Įmonė teikia daug socialinio pobūdžio paslaugų. Zarasų rajone yra vienas iš didžiausių nedarbo lygių. 66 darbuotojams iškiltų klausimas dėl darbo vietų. Tai realūs skaičiai, neišpusti. Prašo į tai atsižvelgti.

19Teismo posėdyje UAB ,,Zarasų autobusai“ atstovas advokatas A. M. teigė, kad įvyko tragiškas nelaimingas atsitikimas. Kaltinamasis kaltę pripažįsta, neginčija jos, nuoširdžiai gailisi. Atkreipė dėmesį, kad greitis buvo viršytas nežymiai. Dėl išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, jis (S. K.) nurodė, kad stabdant, autobusas slydo, susiklostė nelaimingų atsitiktinumų visuma. Tai neatsargus atsitikimas. Kaltinamasis pergyvena, jam reikia psichologinės pagalbos. Po įvykio jis (S. K.) teikė pagalbą, o visą kitą nebepriklausė nuo jo (S. K.). Prokurorės pasiūlyta bausmė proporcinga ir atitinka BPK nuostatas. Prašo vadovautis siūlymu ir didesnės bausmės neskirti. Asmuo pasmerkė save. Prašo laisvės atėmimo bausmę atidėti. Poveikio priemonių neskirti, specialios teises neatimti. Prašo patvirtinti sudarytą taikos sutartį (tarp UAB ,,Zarasų autobusai“ ir H. M., G. M. ir G. M.). Nesutinka su J. L. teiginiu, kad įvykis sukėlė diabetą. Žala atlyginta, o jei teismas laikytų, kad žala neatlyginta, prašė mažinti ją (žalą) penktadaliu.

20D. L. pareikšto civilinio ieškinio. Nesutinka su turtine žala, nes atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje. Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, akivaizdu, kad draudimo bendrovė buvo įsipareigojusi turtinę žalą apdrausti 5 000 000 Eur ribose. Šiuo atveju minėta suma neviršyta, todėl ją turi atlyginti draudimo bendrovė. Mano, kad turtiniai reikalavimai dėl solidaraus priteisimo netenkintini. Prašo turtinę žalą priteisti iš draudimo bendrovės. Dėl neturtinės žalos klausimo, šios žalos niekas neginčija, tiesiog UAB „Zarasų autobusai“ nesutinka su žalos dydžiu. Ikiteisminio tyrimo metu bandė susisiekti ir atsiprašyti, bet to padaryti nepavyko. Bandė tartis dėl neturtinės žalos atlyginimo, bet sutarimo prieiti nepavyko. Mano, kad reikalavimas mažintinas atsižvelgiant į teismų praktiką. Taip pat prašo atsižvelgti į įmonės turtinę padėtį. Bendrovei tai būtų našta ir būtų keliamas bankroto klausimas. Bet kuriuo atveju prašo pateiktus reikalavimus mažinti ir vadovautis protingumo kriterijais. Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo išdėstyti dalimis, bendrovei tai būtų nepakeliama našta. ( - ) šeimos ieškinio dėl turtinės žalos dalis turėtų būti priteista iš draudimo bendrovės, dėl neturtinės dalies sutinka iš dalies. Mokėjimą prašo išdėstyti dalimis ne trumpesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui.

212018 m. kovo 9 d. apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2018 m. kovo 7 d., apie 18.20 val., Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, vairuojamu automobiliu važiavo Molėtų plentu nuo Vilniaus link Molėtų pusės. Tuo metu jau buvo pradėję temti, tačiau dar buvo pakankamai šviesu. Dėl minėtos priežasties matomumas buvo geras. Snigo, todėl važiuojama dalis buvo apsnigta ir slidi. Buvusiomis važiavimo sąlygomis palaipsniui stabdant buvo galima saugiai suvaldyti automobilį. Staigaus stabdymo atveju, dėl slidžios kelio dangos stabdymas būtų nesaugus. Jis važiavo apie 90 km/h greičiu. Važiuojant tiesiu kelio ruožu, apie 200 – 250 metrų atstumu priekyje jo automobilio ta pačia kryptimi važiavo autobusas. Kadangi jis (V. K.) po truputį artėjo prie šio autobuso, todėl mano, kad autobuso greitis buvo šiek tiek mažesnis nei jo. Tarp jo (V. K.) automobilio ir autobuso jokių transporto priemonių ar kažkokių kliūčių nebuvo. Dėl minėtos priežastis autobusą jis (V. K.) matė gerai. Staiga pamatė, kad jo (V. K.) ir autobuso važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės, į kelio važiuojamą dalį prieš autobusą įbėgo briedis. Briedis į kelią įbėgo greitai. Negali tiksliau nurodyti, kokiu atstumu nuo autobuso priekinės dalies briedis įbėgo į kelio važiuojamą dalį. Jam vaizdą užstojo pats autobusas. Gali tik pasakyti, kad briedis prieš autobusą išbėgo tikrai nedideliu atstumu nuo jo priekinės dalies, galima sakyti – prieš pat autobuso priekinę dalį. Kai tik briedis iš dešinės pusės įbėgo į kelio važiuojamą dalį, jį (briedį) jam (V. K.) užstojo autobusas. Tuo pat metu pamatė, kaip autobusas pradėjo judėti kairiau, t. y. link važiuojamos dalies vidurio. Nežino ir negali pasakyti, ar autobusas tuo metu buvo stabdomas, nes į stabdžių žibintus neatkreipė dėmesio. Jis (V. K.) tik pamatė, kaip autobusas pradėjo judėti kairiau link važiuojamos dalies vidurio. Po to, pro autobuso priekinį kairį kampą pamatė briedį, kuris tuo metu kairiuoju šonu krito ant važiuojamos dalies ir nučiuožė tolyn. Nučiuožęs iki važiuojamos dalies krašto, briedis pašoko ir nubėgo. Nematė ir negali nurodyti, ar autobusas kliudė gyvūną ar šis pats tiesiog paslydo dėl slidžios kelio dangos. Nežino, kodėl autobusas pradėjo slysti į kairę pusę. Galimai pamatęs briedį, vairuotojas staigiai nuspaudė stabdžio pedalą, dėl ko autobusą pradėjo nevaldomai „nešti“ į kelio vidurį, galimai vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo su briedžiu, tiesiog pasuko autobusą link kelio vidurio, o gal autobusas buvo „nuneštas“ kairiau dėl susidūrimo (jei toks buvo) su briedžiu. Autobusas nesisukinėdamas po važiuojamą dalį, o tiesiog tolygiai slysdamas kairėn pasiekė važiuojamos dalies vidurį ir išslydo į priešingą eismo pusę. Dar kai autobusas pradėjo slysti į kairę, jis pamatė priešinga eismo puse link autobuso atvažiuojančią automobilių koloną. Koks tuo metu buvo tarp šių transporto priemonių ir autobuso atstumas, jis (V. K.) nurodyti negali. Jis buvo pakankamai toli nuo jų, dėl ko jam įvertinti atstumą sunku. Tačiau jam (V. K.) atrodo, kad tarp autobuso ir prieš priešais judančių transporto priemonių atstumas buvo nedidelis. Kadangi autobusas prieš įvykį važiavo ne arčiau kelio važiuojamos dalies dešinio krašto, o arčiau kelio vidurio, todėl, pasukęs kairiau, autobusas labai greitai išvažiavo į priešingą eismo pusę. Kai pamatė kairiau slystantį autobusą ir priešingos krypties eismo puse prie jo artėjančius tris automobilius, jis suprato, kad bus blogai, kils įvykis. Išslydęs į priešingą eismo pusę, autobusas susidūrė su prieš priešais važiavusiu tamsios spalvos lengvuoju automobiliu. Pirminio transporto priemonių kontakto nematė, nes vaizdą užstojo įstrižai į kairę pusę slystantis autobusas. Negali nurodyti, kuriomis dalimis susidūrė autobusas ir lengvasis automobilis. Matė tik tai, kad jau po susidūrimo lengvasis automobilis autobuso buvo nustumtas nuo kelio važiuojamos dalies į dešinę pusę (žiūrint pagal lengvojo automobilio važiavimo kryptį). Ten pat, už važiuojamosios dalies ribų, sustojo visą kelio važiuojamąją dalį įstrižai praslydęs autobusas. Taip pat jis (V. K.) matė, kaip paskui tamsios spalvos lengvąjį automobilį važiavęs ir jau stabdomas vilkikas („autovežis“) dešiniuoju šonu kontaktavo su autobuso galiniu kampu, po ko sustojo skersai kelio važiuojamai daliai, tokiu būdu praktiškai užkirsdamas visą kelią. Kitas, paskui šį vilkiką važiavęs „traliukas“ spėjo pilnai sustoti. Viskas įvyko labai greitai, per kelias sekundes. Jis pats (V. K.), pamatęs į kelią išbėgusį briedį, iš karto pradėjo „palengva“ stabdyti vairuojamą automobilį. Netrukus įvykus transporto priemonių susidūrimui, jis (V. K.) iškart paskambino ir apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Specialioms tarnyboms nurodęs vietą, į kurią reikia atvykti, jis saugiai kelkraštyje pastatė savo automobilį ir nuėjo į įvykio vietą. Taip pat išlipo ir abiejų vilkikų vairuotojai. Pastarieji bandė išlaisvinti lengvajame automobilyje buvusius užspaustus asmenis. Girdėjo vieną iš vyriškių sakant, kad automobilyje yra du žuvę žmonės. Praėjus gal 10 minučių laiko tarpui nuo to momento, kai buvo skambinta bendrajam pagalbos centrui, jam iš centro perskambino. Buvo tikslinama eismo įvykio vieta. Norėdamas suteikti tikslesnius duomenis jis (V. K.) vairuojamu automobiliu pradėjo važiuoti į priekį ir išsiaiškino, kad netoliese yra sankryža su nuvažiavimu link Paberžės kaimo. Po to į eismo įvykio vietą jis (V. K.) jau negrįžo. Įvykio vietoje buvo likę daug žmonių, kurie bandė suteikti pagalbą (t. 1, b. l. 185,186).

22Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2373/2018(01), kurioje nustatyta, kad eismo įvykio metu S. K. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 2, b. l. 17).

23Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada (specialistė ( - )), kurioje nustatyta (remiantis medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis), kad J. L. eismo įvykio metu patyrė poodines kraujosruvas kairės krūties srityje, juosmens kairėje pusėje ir pilvo sienoje, o taip pat odos nubrozdinimus kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 171).

24Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio metu žuvusios E. L. kūno tyrimą, buvo pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 362/2018(01). Specialisto buvo nustatyta, kad E. L. mirties priežastimi buvo eismo įvykio metu patirtas kūno sumušimas. Į tai nurodo sekantys nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai ir muštinės žaizdos kūne; daugiaskeveldrinis kaukolės pamato lūžis su galvos smegenų suardymu; krūtinkaulio lūžis; dešiniųjų II ir III šonkaulių bei kairiųjų I-VII šonkaulių lūžiai; abipusis plaučių sumušimas ir plyšimas; blužnies plyšimas; kepenų plyšimas; dauginiai dubens kaulų lūžiai su dubens žiedo vientisumo pažeidimu; kairiojo žastikaulio, stipinkaulio ir alkūnkaulio lūžiai; minkštųjų audinių kraujosruvos kairėje kojoje. E. L. mirė nuo kūno sumušimo metu patirtų sužalojimų visumos. E. L. lavono kraujyje ir šlapime nerasta etilo alkoholio. Taip pat E. L. lavono kraujyje, šlapime ir vidaus organuose nerasta narkotinių/psichotropinių medžiagų (t. 1, b. l. 84-91).

25Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio metu žuvusios M. M. kūno tyrimą, buvo pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 361/2018(01). Specialisto buvo nustatyta, kad M. M. mirė nuo eismo įvykio metu patirto kūno sumušimo, pasireiškusio sekančiais sužalojimais: muštine žaizda kaktoje; poodinėmis kraujosruvomis krūtinės ląstoje, šlaunyse ir kairiame kelyje; minkštųjų audinių kraujosruvomis kaktoje, kakle ir krūtinės ląstoje; kairės pusės I-II-o šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais; C6-C7 slankstelių keterinių ataugų lūžiais; dešinio plaučio plyšimu; sumušimo židiniais kairiame plautyje; kamieno ir aortos plyšimais; dauginiais kepenų ir blužnies plyšimais; kaukolės pamato užpakalinių ir vidurinių duobių lūžiais; kairės akiduobės lūžiu. M. M. mirtis įvyko dėl aukščiau nurodytų kūno sumušimo metu padarytų sužalojimų visumos. M. M. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1, b. l. 96-104).

26Iš byloje esančių duomenų matyti, kad remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada (specialistas J. M. P.), kurioje nustatyta (remiantis medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis), kad R. L., gim. ( - ) m., eismo įvykio metu patyrė veido (nosies) srities sumušimą ir poodinę kraujosruvą kairio raktikaulio srityje. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 112).

27Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad 2018 m. kovo 7 d. eismo įvykis kilo Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, magistralinio kelio Vilnius – Utena („A 14“) ruože ties 27,7 kilometru. Kelio važiuojamoji dalis šioje kelio atkarpoje neapšviesta. Bendras kelio važiuojamosios dalies plotis 14,2 m. Asfaltuota kelio važiuojamosios dalies danga apžiūros metu buvo apsnigta. Kelio aplinka – miškas ir laukai. Leistinas maksimalus greitis – 90 km/h. Žiūrint eismo kryptimi link Utenos miesto, t. y. nustatyta S. K. važiavimo kryptimi prieš įvykį, pastarojo vairuotas autobusas „MAN S18 HOCL", valstybinis numeris ( - ), po įvykio stovėjo už kelio važiuojamosios dalies ribos, prie kairiojo jos krašto. Autobusas stovėjo skersai kelio ašinės linijos atžvilgiu, galine dalimi nukreiptas link kelio. Tarp arčiausiai kelio esančios autobuso dalies (galinės dalies) ir kelio važiuojamosios dalies krašto buvo apie 0,8 m atstumas. Taip pat už kelio važiuojamosios dalies ribos, ties autobuso priekinės dalies kairiu šonu, apie 1,3 – 2,7 m atstumu nuo autobuso, stovėjo eismo įvykio metu E. L. vairuotas automobilis „H. J.“, valstybinis numeris ( - ). Automobilio, skirtingai nei autobuso, priekinė dalis buvo nukreipta link kelio pusės. Tuo tarpu eismo įvykio metu A. Š. vairuotas krovininis automobilis ( - ), valstybinis numeris ( - ) (transporto priemonė registruota Latvijos Respublikoje), su puspriekabe "Groenewold TSPH LK", valstybinis numeris ( - ), stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje. Automobilis stovėjo įstrižai kelio važiuojamosios dalies ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas Vilniaus kryptimi ir iš dalies - į kairę pusę. Kelio ilgio atžvilgiu, krovininis automobilis su puspriekabe stovėjo ties autobuso ir lengvojo automobilio buvimo vieta, nežymiu atstumu juos pravažiavęs, žiūrint transporto priemonės pirmine važiavimo kryptimi link Vilniaus (kelio ilgio atžvilgiu, autobuso ir puspriekabės galinės dalys buvo toje pačioje vietoje). Už kelio važiuojamosios dalies ribų, plote ties autobusu, buvo rastos dvi ištisinės autobuso ratų paliktos žymės. Pėdsakai prasidėjo ties kelio važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu, kelio ilgio atžvilgiu – apie 24 m atstumu prieš autobuso stovėjimo vietą, ir tęsėsi (dešinio pėdsako ilgis apie 17,3 m, kairiojo – apie 29,8 m) iki pat autobuso. Ties šių pėdsakų pradžia buvo rastas nulūžęs automobilio „H. J.“ priekinis bamperis. Kiek toliau, žiūrint Utenos kryptimi, apie 8 m atstumu nuo šios vietos, taip pat ties kairiuoju važiuojamosios dalies kraštu, buvo rastas nulūžęs autobuso galinis bamperis. Eismo įvykio metu žuvusių E. L. ir M. M. kūnai buvo paguldyti ant žemės, ties priekine automobilio „H. J.“ dalimi (t. 1, b. l. 6-15; 64-78).

28Iš byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonių apžiūros metu buvo nustatyta, kad E. L. vairuotas automobilis „H. J.“, valstybinis numeris ( - ) (savininkas – E. L.) eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas. Pagrindiniai sugadinimai lokalizavosi automobilio priekinėje dalyje ir jo kairėje pusėje (t. 1, b. l. 28-30; 16; 11,12; 31,32). S. K. vairuoto autobuso „MAN S18 HOCL", valstybinis numeris ( - ) (savininkas – UAB „Zarasų autobusai“; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS filialas“; techninė apžiūra atlikta) eismo įvykio metu patirti apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje ir galinėje dalyse, t. y. buvo apgadinti priekinis kairės pusės kampas, priekinis bamperis, priekiniai žibintai, variklio dangtis, galinis bamperis, bagažinės dangtis, galiniai žibintai ir galinis stiklas (t. 1, b. l. 17-19; 16; 20). Tuo tarpu iš A. Š. vairuoto sąstato, t. y. Latvijos Respublikoje registruotų krovininio automobilio ( - ), valstybinis numeris ( - ), su puspriekabe "Groenewold TSPH LK", valstybinis numeris ( - ) (savininkas Latvijos Respublikoje registruota įmonė „SIA Autolap“), buvo apgadinta tik puspriekabė, t. y. buvo apgadintas (sulankstytas) jos dešinysis šonas (t. 1, b. l. 36-38; 39-41; 16).

29Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio tyrimą, buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2091(18) (specialistas L. A.). Specialistas nustatė sekantį tikėtiną eismo įvykio mechanizmą. Autobusas „Man S18 HOCL“, vairuojamas S. K., apie 98 km/h greičiu važiavo keliu Vilnius – Utena, Utenos link. Važiuojant tiesiu keliu autobuso vairuotojas stabdė ir nusuko į kairę. Autobusas išvažiavo (išslydo) į priešingos krypties eismo juostą ir ten priekinės dalies kaire puse atsitrenkė į tuo metu priešais važiavusio automobilio „H. J.“, vairuojamo E. L., priekinės dalies kairį kampą. Po pirminio smūgio autobusas pradėjo stumti automobilį savo važiavimo kryptimi. Abi transporto priemonės nuslydo nuo kelio sankasos į kairę pusę. Po šio susidūrimo autobuso užpakalinei daliai dar būnant važiuojamojoje kelio dalyje, priešpriešinio eismo juostoje, į jo dešinio šono užpakalinę dalį atsitrenkė Vilniaus kryptimi važiavęs vilkikas ( - ) su puspriekabe, kurio vairuotojas nusuko į kairę, žiūrint jo važiavimo kryptimi ir sustabdė vilkiką priekine dalimi ties kelio viduriu. Detalizuodamas aukščiau nurodyto eismo įvykio mechanizmo aplinkybes, specialistas nurodė, kad iš tyrimui pateiktų duomenų nebuvo galimybės nustatyti, kurioje kelio važiuojamosios dalies vietoje, kelio ilgio atžvilgiu, autobusas "MAN S18 HOCL" išvažiavo (išslydo) į priešingos krypties eismo pusę. Taip pat, nebuvo galimybės nustatyti, ar autobusas į priešingos krypties eismo pusę išvažiavo, ar išslydo. Tikėtina, kad autobusas priekinės dalies kaire puse trenkėsi į priešingos krypties eismo juosta važiavusio automobilio "H. J." kairės pusės priekinį kampą, automobiliui "H. J." būnant kelio kairėje pusėje, prieš eismo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotus pėdsakus ir automobilio "H. J." priekinį bamperį. Taip pat nustatyta, kad prieš eismo įvykį autobuso „MAN S18 HOCL“ greitis buvo apie 92 km/h. Po to autobusas buvo efektyviai stabdomas. Nustatyti, koks buvo autobuso važiavimo greitis susidūrimo metu, iš tyrimui pateiktų duomenų negalima. Nustatyti, koks buvo automobilio „H. J.“ važiavimo greitis iki susidūrimo ir susidūrimo metu, nebuvo galimybės. Nurodydamas, kaip nustatytoje eismo situacijoje, saugaus eismo reikalavimų požiūriu, turėjo elgtis eismo įvykio dalyviai, specialistas pažymėjo, kad pastebėjęs kliūtį, t. y. į važiuojamąją kelio dalį iš dešinės pusės įbėgusį gyvūną (briedį), ir tuo metu esant priešpriešiniam eismui, autobuso „MAN S18 HOCL“ vairuotojas S. K. privalėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę savo eismo juostoje. Automobilio „H. J.“ vairuotoja E. L., kilus grėsmei eismo saugumui, t. y. į jos važiuojamąją eismo juostą išvažiavus (išslydus) autobusui, privalėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Vilkiko ( - ) vairuotojas A. Š., kilus grėsmei eismo saugumui, t. y. jo važiuojamojoje eismo juostoje atsiradus kliūčiai (išvažiavus ar išslydus autobusui), privalėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Teikdamas išvadą dėl konkrečių eismo įvykio dalyvio veiksmų, kurie laikytini pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, specialistas nurodė, kad autobuso „MAN S18 HOCL“ vairuotojo S. K. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jo eismo juostoje atsiradus kliūčiai, jis nusuko į kairę ir išvažiavo (išslydo) į priešingos krypties eismo juostą, kai tuo metu priešinga kryptimi važiavo transporto priemonės, ir ten atsitrenkė į automobilį „H. J.“, techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Iš tyrimui pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad automobilio „H. J.“ vairuotojos E. L. ir vilkiko ( - ) vairuotojo A. Š. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (t.1, b. l. 195-200).

30Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad S. K. 2018 m. kovo 7 d., apie 18.26 val., Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, vairuojamu UAB „Zarasų autobusai“ nuosavybės teise priklausančiu autobusu „MAN S18 HOCL“, valstybinis numeris ( - ), važiuodamas vienintele savo važiavimo krypties magistralinio kelio Vilnius – Utena („A 14“) važiuojamosios dalies eismo juosta Utenos miesto kryptimi pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, jis turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, ir 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, tai yra pasirinkdamas saugų, judančios transporto priemonės valdymo kontrolę užtikrinantį ir galimybę ją sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties suteikiantį važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į slidžią sniegu padengtą kelio važiuojamosios dalies dangą, eismo intensyvumą ir tą aplinkybę, kad sutemus yra ribota galimybė stebėti kelio važiuojamosios dalies artimąją aplinką, be to, viršydamas lestiną maksimalų 90 km/h greitį, jis vairuojamu autobusu važiavo apie 98 km/h greičiu, taip pat, kelio atkarpoje ties 27,7 kilometru jo kelyje atsiradus kliūčiai – prieš autobusą į kelio važiuojamą dalį jo atžvilgiu iš dešinės pusės įbėgus laukiniam gyvūnui (briedžiui), jis, siekdamas išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu gyvūnu, nestabdė vairuojamo autobuso vienintelėje savo važiavimo krypties eismo juostoje, o neįsitikinęs savo veiksmų saugumu pasuko į kairę ir stabdomu autobusu išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kuria tuo metu važiavo kitos transporto priemonės, dėl ko susidūrė su priešinga kryptimi nuo Utenos miesto pusės važiavusiu E. L. vairuojamu automobiliu „H. J.“, valstybinis numeris ( - ), ir šiam iš paskos važiavusiu A. Š. vairuojamu krovininiu automobiliu ( - ), valstybinis numeris ( - ) (transporto priemonė registruota Latvijos Respublikoje), su puspriekabe "Groenewold TSPH LK", valstybinis numeris ( - ). Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sunkių sužalojimų žuvo automobilio „H. J.“, valstybinis numeris ( - ), vairuotoja E. L. ir keleivė M. M., o šio automobilio keleivės R. L., gim. ( - ) m., ir J. L. patyrė sužalojimus, atitinkančius nežymaus masto sveikatos sutrikdymą

31Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Nagrinėjamoje byloje S. K. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 128, 101 punktų reikalavimus, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmonės. Nustatant asmens kaltę būtina įvertinti ir tai, ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Teismas tyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad kaltinamasis S. K. viršijo greitį, objektyviai galėjo įsivertinti slidžią kelio dangą ir tuo metu buvusią prietemą. Taip pat galėjo įsivertinti ir tai, jog keisdamas važiavimo juostą, tai turi padaryti nekliudydamas kitiems eismo dalyviams. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2007). Pagal nustatytas aplinkybes S. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, todėl nekelia abejonių. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad viršydamas greitį, slidžioje kelio dangoje bei keisdamas važiavimo juostą, gali trukdyti kitiems eismo dalyviams, t. y., kad gali pažeisti ( - ) 127, 101 punkto reikalavimus, gali sukelti eismo įvykį ir BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Teismas, detalizuodamas kaltės turinį, nurodė, kad S. K. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai jis, esant blogam matomumui ir slidžiai kelio dangai, viršydamas greitį, rikiavosi į kitą eismo juostą, siekdamas apvažiuoti kliūtį – staiga į kelią įbėgusį laukinį gyvūną (briedį), lengvabūdiškai tikėdamasis, kad tokio susidūrimo nebus arba, kad jam pavyks jo išvengti, tačiau susidūrė iš priešpriešos važiuojančiu automobiliu, t. y. ,,H. J.“ ir šiam iš paskos važiavusiu krovininiu automobiliu ( - ) ir mirtinai sužalojo ,,H. J.“ automobilį važiuojančią vairuotoją ir su ja vykusią keleivę. Atkreiptas dėmesys į tai, kad S. K. patvirtino, jog gerai žinojo, kad kelias slidus, tačiau kaip ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu parodė, kad pagal nustatyta grafiką vėlavo 50 minučių, todėl skubėjo nuvykti į paskirties vietą, ko pasėkoje slidžioje kelio dangoje viršijo greitį, nesuvaldė transporto priemonės ir sukėlė eismo įvykį. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu S. K. neatsargios kaltės apibūdinimu.

32Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

33Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. S. K. charakterizuojantys duomenys yra tai, kad praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs. UAB ,,Zarasų autobusai“ charakterizuoja kaip vairuotoją profesionalą, turintį didelę vairavimo patirtį, pasižymėjo kaip darbštus, paslaugus, pareigingas darbuotojas. Drausminių nuobaudų neturi. Todėl teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį, išdėstytas aplinkybes, surinktus įrodymus, teisinį reguliavimą, daro pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bus įgyvendinta paskyrus laisvės atėmimo bausmę atidedant jos vykdymą (BK 50, 75 straipsnis).

34Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia, kad S. K. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, ankščiau nėra teistas, yra padaręs administracinių nusižengimų, bet nėra sistemingas pažeidėjas. Taip pat teismas vertindamas aplinkybių visumą, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, gailisi, dirba, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau, nei izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės, todėl teismo manymu, yra pakankamas pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

35Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnį ir kaltinamajam paskirta bausmė mažinti vienu trečdaliu.

36Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-143-696/2017). Teismas nekartodamas įvykio aplinkybių, kurios jau yra išdėstytos, pasisako, kad eismo įvykyje yra didelė dalis atsitiktinumo, o kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, kuri apibūdinama teigiamai, į nedalyvavimą eismo įvykiuose iki byloje nagrinėjamo atvejo. Dėl to teismas sprendžia, kad skyrimas kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, pažeistų bendruosius teisės principus. Tai viena. Antra, kadangi kaltinamasis yra 64 metų amžiaus ir pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis yra darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, todėl specialios teisės atėmimas apsunkintų asmens pragyvenimo galimybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, minėta baudžiamojo poveikio priemonė S. K. netaikytina.

37Šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

38Dėl civilinių ieškinių

39BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019).

40( - ) civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „If P&C Insurance AS filialas“ (2 t., b. l. 6). Įstatymas numato draudiko atsakomybės ribas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, iš kurių 5000 Eur – dėl neturtinės žalos, bei 1 000 000 Eur dėl žalos turtui, ką numato Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis (toliau – Įstatymas). Draudimo bendrovė įtraukta civiliniu atsakovu. Tiek pagal šio Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.987 straipsnį, po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju civiliniu atsakovu pripažinti draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS filialas“ – draudikas ir UAB ,,Zarasų autobusai” – draudėjas. Vadovaujantis CK 6.987 straipsnio 1 dalimi draudikas prisiėmė pareigą, įvykį pripažinus draudžiamuoju, išmokėti įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, taip atlyginti įvykio metu nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą.

41Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 23 d. draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS filialas“ civiliniams ieškovams H. M. ir G. M. išmokėjo neturtinės žalos atlyginimą 2000 Eur., tai yra įvykdė savo prievolę. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai H. M., G. M. ir G. M. 2019 m. balandžio 11 d. pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo H. M. – 34000 Eur, G. M. – 34000 Eur, G. M. – 10000 Eur ir bylinėjimosi išlaidas, solidariai iš civilinio atsakovo UAB ,,Zarasų autobusai” ir kaltinamojo S. K.. 2019 m. liepos 23 d. tarp civilinių ieškovų ir civilinio atsakovo UAB ,,Zarasų autobusai” buvo sudaryta Taikos sutartis. 2019 m. rugpjūčio 23 d. civiliniai ieškovai ir civilinis atsakovas sudarė Patikslinta taikos sutartį, kurioje nurodyta, kad civilinis atsakovas UAB ,,Zarasų autobusai” civiliniams ieškovams H. M. ir G. M. išmokės po 15 000 Eur, G. M. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodytas sumas civilinis atsakovas turi išmokėti per 4 kalendorinius mėnesius, einančius po kalendorinio mėnesio, kurį priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriuo tvirtinama taikos sutartis.

42CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis imperatyviai nustato, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t. y. šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Taigi, tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra išreikšta visų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, be to, šalims žinomos ir suprantamos teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir pasekmės (CK 1.80, 1.81, 6.983–6.986 straipsniai, CPK 42 straipsnio 2 dalis, CPK 293 straipsnio 5 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas), daro išvadą, kad šalių 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta Patikslinta taikos sutartis, tvirtintina.

43Nukentėjusioji J. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti solidariai iš civilinių atsakovų S. K. ir UAB ,,Zarasų autobusai“ 5000 Eur neturtinės žalos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau buvo minėta, įvykęs nelaimingas atsitikimas yra priskiriamas prie draudžiamųjų įvykių, o draudimo bendrovėje S. K. civilinė atsakomybė yra drausta, tai šiuo atveju civiliniai atsakovai yra UAB ,,Zarasų autobusai” ir ,,If P&C Insurance AS filialas“. Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, kuri numato, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia ne tik bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, bet ir specifiniai kriterijai, nustatomi konkrečioje byloje. Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad neturtinės žalos dėl artimo mirties ar asmens sveikatos sužalojimo nustatymo esminiai kriterijai yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis; kaltė; pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas; neturtinės žalos padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji civilinė ieškovė J. L. dėl eismo įvykio patyrė neigiamas pasekmės tiek fizine, tiek emocine prasme. Todėl teismas to neginčija. Draudimo bendrovė nukentėjusiajai yra sumokėjusi 500 Eur neturtinės žalos, 15,58 Eur kompensuojamą sumą už medikamentus, 250 Eur už drabužius. Nukentėjusioji J. L. teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad būtent po avarijos išgyventas didžiulis stresas, kaip nurodo pati ieškovė J. L., turėjo įtakos jos sveikatai, o būtent: neigiamai paveikė virškinimo sistemą, dažniau plaka širdis, pakyla arterinis kraujo spaudimas ir pan. Teismui pateikta tik medicinos įstaigos 2018 m. kovo 12 d. išrašas, kuriame nurodoma, kad ji po avarijos praėjus 5 dienoms skundėsi nerimu, bloga miego kokybe, skausmais sumušimu vietose, hematomomis, kurias spaudžiant skauda ir pan. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtas medicinos išrašas išduotas praktiškai iš karto po įvykio, todėl teismas neturi duomenų kokia buvo civilinės ieškovės sveikatos būklė, kokie gydymo veiksmai buvo jai atlikti ir pan. vėliau, t. y. po 2018 m. kovo 12 d. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019). Todėl įvertinus išdėstytą aplinkybių visumą, nukentėjusiojo sužalojimo mąstą, tai, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, į kaltinamojo kaltės formą, jog neturtinės žala padaryta neatsargiais veiksmais, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo UAB ,,Zarasų autobusai” priteistina 1000 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

44BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju – civiliniais atsakovais pripažinti draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS filialas“, kuri J. L. atžvilgiu įvykdė savo prievolę, ir UAB ,,Zarasų autobusai”. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintoje pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. NTP-7-4669 nurodyta, kad nukentėjusiosios J. L. atstovavimo išlaidos sudaro 507,00 Eur (3 t., b. l. 38). Atsižvelgiant į tai, kad advokatė E. R. nukentėjusiosios interesus atstovavo teisme, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš civilinio atsakovo – UAB ,,Zarasų autobusai”.

45( - ), R. L. ir D. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 118318,95 Eur turtinės žalos, po 86,91 Eur kiekvienam vaikui (R. L. ir D. L.) išlaikymo nuo 2018 m. kovo 7 d. iki jiems sukaks 18 metų, R. L. ir D. L. po 39000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, V. L. 19500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei bylinėjimosi išlaidas. Civiliniai ieškovai prašo priteisti dėl eismo įvykio patirtas turtines išlaidas – 1318,95 Eur. Teismui pateiktos 515.95 Eur sąskaita ir 803 Eur sąskaita už laidotuvėms skirtų priemonių ir atributikos įsigijimą, kas teismui nekelia abejonių, todėl minėtos turtinės išlaidos priteistinos.

46Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Nagrinėjamu atveju, civilinis ieškovas V. L. nurodo, kad jam turi būti priteista 117000 Eur negautų pajamų, nes V. L. kiekvieną mėnesį gavo iš žuvusiosios E. L. pusės jos VDU, t. y. 250 Eur, neatskaičius mokesčių, pajamas, kurias galėjo gauti dar 39 metus (39 metai x 12 mėnesių x 250 Eur = 117000 Eur). Nagrinėjamoje byloje nukentėjęs asmuo siekia nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, o būtent – negautų pajamų realumo, jų dydžio ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju V. L.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnės nei faktiškai asmens patirtos žalos atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Nuostolius negautų pajamų forma (t. y. pajamas, kurias ieškovas būtų gavęs, jei jo žmona nebūtų sužalota ir mirusi, ir jis būtų tęsęs darbą) apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas. Kitas svarbus aspektas, kurį turi įrodyti ieškovas, tai yra kokios buvo objektyvios priežastys, kurios neleido jam po žmonos mirties dirbti ir išlaikyti šeimą. Taip pat teismas neturi duomenų, kada ieškovas išėjo iš darbo ir kodėl daugiau negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Civilinis ieškovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, įrodančių negautas pajamas, todėl ieškovo prašoma priteisti suma, neatitinka realumo kriterijaus. Teismas, vadovaudamasis, tuo kas išdėstyta, daro pagrįstą išvadą, kad turtinė žala, negautų pajamų dalyje nepriteistina ir atmestina.

47Civiliniame ieškinyje yra prašoma priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, R. L. ir D. L., po 86,91 Eur. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – Sodra) civilinio ieškovo ir mirusios vaikams R. L. ir D. L. yra paskyrusi našlaičio pensijas po 114,23 Eur nuo E. L. mirties dienos iki jiems sukaks pilnametystės amžius. Teismas nurodo, kad vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad žuvusioji E. L. 2016 metais vidutiniškai gavo 370,48 Eur per mėnesį (2 t., b. l. 152). Civilinis ieškovas V. L., 2018 metais vidutiniškai gavo per mėnesį 443,78 Eur pajamų iš darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis, darytina išvada, kad Sodros mokamas dydis nėra per mažas, skaičiuojant vaiko išlaikymui reikalingas lėšas, jeigu E. L. būtų buvusi gyva. Primintina, kad prie vaikų išlaikymo, turi prisidėti abu vaikų tėvai, todėl civilinio ieškovo reikalavimas priteisti išlaikymą negali būti tenkintinas, nes tokiu atveju būtų pažeisti bendrieji teisės principai, kas reikštų, jog jo, kaip tėvo pareiga išlaikyti savo vaikus, būtų perduota kietiems asmenims.

48Kaip jau minėta, CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, be kitų įstatymų nustatytų atvejų, pripažįstama fizinio asmens mirties atvejais – tokia nuostata išplaukia ne tik iš CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kurioje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama, jeigu ji padaryta atėmus gyvybę, bet ir iš CK 6.284 straipsnio 1 dalies. CK 6.284 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja būtent tų asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 40, 44 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas CK 6.250 straipsnyje yra reglamentuotas tik pačia bendriausia prasme: šiame straipsnyje, pirma, įvardytas nebaigtinis kriterijų, kuriais apibūdinama neturtinė žala, sąrašas; antra, įtvirtinta blanketinė nuostata, nurodanti, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; trečia, pateikti keli pavyzdiniai atvejai, kuriais pripažįstama teisė į neturtinės žalos atlyginimą; ketvirta, įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, sąrašas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 39 punktas). Įstatyme įtvirtintas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Atsižvelgdamas į tuos aspektus, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; pirmiau minėtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

49Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Pažymėtina, kad, esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Nagrinėjamu atveju žuvusioji E. L. buvo civilinio ieškovo V. L. žmona ir civilinių ieškovų R. L. bei D. L. mama. Teismui nekyla abejonių, kad tarp visų šeimos narių buvo ganėtinai artimas ryšys, nes teismas priešingų duomenų neturi. Tai viena. Antra, teismas pasisako, kad teismų praktika, kurioje suformuotos nuostatos, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26065 Eur (tėvui / motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS filialas“ 2018 m. spalio 23 d. dėl E. L. žūties kompensavo 2000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos dėl R. L. nežymaus sveikatos sutrikdymo, tai yra įvykdė savo prievolę. Teismo nuomone, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, R. L. priteistina 20000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimo iš UAB ,,Zarasų autobusai” mokant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius, D. L. priteistina 20000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimo iš UAB ,,Zarasų autobusai” mokant periodinėmis įmokomis 24 mėnesius, V. L. priteistina 15000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimo iš UAB ,,Zarasų autobusai” mokant periodinėmis įmokomis 24 mėnesius.

50Kadangi civiliniai ieškovai nepateikė atstovavimo išlaidų pagrindimo, todėl teismas neturi pagrindo spręsti šio klausimo.

51Teismas, vadovaudamasis BK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308 straipsniais,

Nutarė

52S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

53Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant atviroje kolonijoje.

54Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.

55Neskirti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones.

56Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

57Patvirtinti 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą Patikslintą taikos sutartį tarp civilinių ieškovų H. M., G. M., G. M. ir civilinio atsakovo UAB ,,Zarasų autobusai“ bei procesą dėl civilinių ieškovų H. M., G. M., G. M. pateikto civilinio ieškinio nutraukti.

58Priteisti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš UAB ,,Zarasų autobusai“.

59Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 507 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo valstybės naudai tenkinti, pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti iš UAB ,,Zarasų autobusai“.

60Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti 1318,95 Eur solidariai iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS filialas“ ir UAB ,,Zarasų autobusai“, likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

61Civilinį ieškinį dalyje dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L. ir D. L. išlaikymo priteisimo po 86,91 Eur per mėnesį nuo E. L. mirties dienos (2018 m. kovo 7 d.) iki jiems (R. L. ir D. L.) sukaks pilnametystės amžiaus, atmesti.

62Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB ,,Zarasų autobusai“ 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų), mokant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

63Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. L. civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB ,,Zarasų autobusai“ 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) mokant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

64Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimo dalyje tenkinti iš dalies ir priteisti iš UAB ,,Zarasų autobusai“ 15000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) mokant periodinėmis įmokomis per 24 mėnesius, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje... 3. S. K., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281... 5. S. K. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo... 6. jis, 2018 m. kovo 7 d., apie 18.26 val., Vilniaus rajone, Nemenčinės... 7. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. parodė, kad dirba „Zarasų... 8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 9. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. L. parodė, kad norėjo prašyti... 10. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų V. L., R. L. ir D. L. atstovė... 11. 2018 m. kovo 12 d. apklaustas nukentėjusysis V. L. parodė, kad 2018 m. kovo 6... 12. 2018 m. kovo 21 d. apklausta nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2018 m. kovo 7... 13. Teismo posėdyje nukentėjusiosios J. L. atstovė advokatė E. R. teigė, kad... 14. 2018 m. kovo 12 d. apklaustas nukentėjusysis H. M. parodė, kad 2018 m. kovo 7... 15. 2018 m. balandžio 9 d. apklausta nukentėjusioji G. M. nurodė aplinkybes, iš... 16. 2018 m. balandžio 9 d. apklausta nukentėjusioji G. M. parodė, kad 2018 m.... 17. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų H. M., G. M. ir G. M. atstovė advokatė D.... 18. Teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB ,,Zarasų autobusai“ atstovas V. B.... 19. Teismo posėdyje UAB ,,Zarasų autobusai“ atstovas advokatas A. M. teigė,... 20. D. L. pareikšto civilinio ieškinio. Nesutinka su turtine žala, nes... 21. 2018 m. kovo 9 d. apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2018 m. kovo 7 d.,... 22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikta... 23. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikta... 24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus... 25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus... 26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad remiantis ikiteisminio tyrimo metu... 27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad eismo įvykio vietos apžiūros metu... 28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad transporto priemonių apžiūros metu... 29. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus... 30. Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad S. K. 2018 m. kovo 7 d., apie 18.26 val.,... 31. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto... 32. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo... 33. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo... 34. Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos... 35. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo... 36. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 37. Šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas... 38. Dėl civilinių ieškinių... 39. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 40. ( - ) civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių... 41. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2018 m. spalio 23 d. draudimo... 42. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio... 43. Nukentėjusioji J. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti... 44. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį... 45. ( - ), R. L. ir D. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti... 46. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos,... 47. Civiliniame ieškinyje yra prašoma priteisti išlaikymą nepilnamečiams... 48. Kaip jau minėta, CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra... 49. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais,... 50. Kadangi civiliniai ieškovai nepateikė atstovavimo išlaidų pagrindimo,... 51. Teismas, vadovaudamasis BK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 304-305, 307-308... 52. S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281... 53. Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skirti 2... 54. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 55. Neskirti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y.... 56. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki... 57. Patvirtinti 2019 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą Patikslintą taikos sutartį... 58. Priteisti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. L. naudai 1000 Eur... 59. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 507 Eur... 60. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinį ieškinį dalyje dėl... 61. Civilinį ieškinį dalyje dėl nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų R. L.... 62. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. L. civilinį ieškinį... 63. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. L. civilinį ieškinį neturtinės... 64. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinį ieškinį neturtinės...