Byla 2-1835-657/2012
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo teismo tvarka. Teismas

1Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,

2Sekretoriaujant Ramintai Samušytei,

3Dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ atstovei advokatei Aušrai Veselovaitei,

4Nedalyvaujant ieškovei I. Š. jos atstovui advokato padėjėjui Laurynui Vaičekauskui (apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka) ,

5Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Ūkio bankas“ dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pakeitimo teismo tvarka. Teismas,

Nustatė

6Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą prašydama vienašalį kredito sutarties nutraukimą pripažinti negaliojančiu; pripažinti negaliojančiu 2009-09-25 Papildomo susitarimo Nr. l prie 2007-10-22 Kredito sutarties Nr. ( - ) 1 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „Kredito likučio sumoje 147554,78 EUR grąžinimo grafikas: [...] nuo 2010-12-30 iki 2012-09-22 po 6000 EUR iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, iki 2012-10-22 - 6454,78 EUR"; pripažinti negaliojančiu 2009-09-25 Papildomo susitarimo Nr. l prie 2007-10-22 Kredito sutarties Nr. ( - )1 punktą ta apimtimi, kuria nustatyta, kad ....; pakeisti 2007-10-22 Kredito sutarties Nr. ( - )1.3, 1.4 ir 1.5 punktuose nustatytas sutarties sąlygas bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 57-66).

7Ieškinyje nurodė, kad 2007-10-22 su atsakove sudarė kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovei 5 m. terminui buvo suteiktas 150 000 EUR kreditas, skirtas pastato įsigijimui ir remontui. Pagal pradinį šalių susitarimą iki 2009-04-30 turėjo būti mokamos tik kredito sutartyje numatytos palūkanos, kurias sudaro 12 mėn. LIBOR EUR kintamoji dalis bei 1,50 % banko marža, o nuo 2009-04-30 turėjo būti pradėta grąžinti kredito suma, kas mėnesį iki 2012-10-31 mokant po 1200 EUR bei sutartyje numatytas palūkanas, o likęs neišmokėtas kredito likutis turėjo būti grąžinamas termino pabaigoje vienu mokėjimu sumokant 99600 EUR. Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas - 722,25 kv. m. bendro ploto nebaigtas statyti gyvenamosios paskirties pastatas su 344,6 kv.m. ploto prekybos patalpomis, esantis ( - ), įkeitimo metu priklausęs UAB „Krioklys“, kurio vertė įkeitimo metu buvo 2 014 000 Lt bei žemės sklypo, ant kurio yra pastatas, nuomos teisė. Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių bei bendros pasaulinės ekonominės krizės ieškovė buvo finansiškai nepajėgi mokėti visos kredito sutartyje numatytos sumos bei palūkanų, todėl kreipėsi į banką dėl kredito sutarties pakeitimo. Bankas sutiko laikinai sumažinti mėnesines įmokas. 2009-09-25 tarp šalių buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo pakeisti kredito sutarties 1.4., 1.5., 1.10.2, 5.5. punktai, nustatant, kad likusi neišmokėta kredito suma (147 554,78 EUR) nuo 2009-11-30 iki 2010-11-30 bus grąžinama kas mėnesį mokant po 700 EUR bei priskaičiuotas palūkanas. Tačiau laikinai sumažindamas mėnesines įmokas, bankas pareikalavo, jog pasibaigus įmokų sumažinimo terminui, pradedant nuo 2010-12-30 iki kredito sutarties pabaigos, t.y. iki 2012-09-22, būtų mokama po 6000 EUR/mėn. bei palūkanos. Be to, už laikiną įmokų sumažinimą bankas pareikalavo, kad būtų ženkliai padidinta fiksuota palūkanų dalis - banko marža Papildomu susitarimu Nr. 1 buvo padidinta nuo 1,50 % iki 6,20 %. Tokiu būdu suteikdamas laikinas lengvatas, bankas pasinaudojo savo kaip stipresniosios šalies padėtimi ir išsireikalavo, kad Papildomą susitarimą Nr. 1 ieškovė pasirašytų tokiomis sąlygomis, kurių, pasibaigus lengvatiniam periodui, ji nebūtų galėjusi vykdyti. Papildomu susitarimu Nr. 1 numatytas sąlygas ieškovė tinkamai vykdė. Baigiantis įmokų sumažinimo laikotarpiui, ieškovė kreipėsi į banką, prašydama pakeisti kredito sutarties sąlygas – sumažinti palūkanas bei nuo 2011-04-01 leisti kreditą grąžinti, mokant po 300 EUR/mėn., o visą kredito likutį sumokėti termino pabaigoje. Ieškovė nurodė priežastis, dėl kurių negali mokėti Papildomame susitarime Nr. 1 numatyto dydžio įmokų, tačiau Bankas į jos prašymą neatsižvelgė. 2011-07-24 ieškovė gavo banko pranešimą „Dėl kredito sutarties nutraukimo“, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovės pradelsta skola iš viso sudaro 53 810, 56 EUR, kurią bankas pareikalavo per 15 dienų. 2011-08-02 ieškovė dar kartą kreipėsi į banką, prašydama sumažinti palūkanas bei mėnesinių kredito grąžinimo įmokų dydį, o kredito likutį leisti sumokėti kredito termino pabaigoje, nes iki 2012 m. pabaigos tikėjosi surasti pastato pirkėją ir, jį pardavusi, visiškai atsiskaityti su banku. 2011-10-10 bankas atsiuntė pranešimą, jog kredito sutartis yra nutraukta ir bankas pradeda priverstinę skolos išieškojimo procedūrą. 2011 m. lapkričio mėn. bankas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto bei dėl įspėjimo įteikimo, esant įkeistai nuomos teisei. Mano, jog šalių sudaryta kredito sutartis laikytina vartojimo sutartimi, o sudarant Papildomą susitarimą Nr. 1 bankas pasinaudojo esmine šalių nelygybe, ieškovės nepatyrimu, priklausomumu nuo banko, jos patiriamais ekonominiais sunkumais ir derybų patirties stoka, todėl Papildomo susitarimo Nr. l 1 punktas iš dalies prieštarauja sąžiningumo kriterijams, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ieškovės kaip vartotojos interesus, todėl yra negaliojantis ab initio. Kadangi bankas sutartį nutraukė po to, kai ieškovė nuo 2010-12-30 tapo nepajėgi vykdyti nesąžiningų Papildomu susitarimu Nr. 1 pakeistų kredito sutarties sąlygų ir mokėti 6000 EUR/mėn. bei priskaičiuotų padidintų palūkanų, pripažinus, sutarties sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančios ab initio, banko vienašališkas sutarties nutraukimas, kuris grindžiamas šių nesąžiningų sąlygų nevykdymu iš ieškovės pusės, taip pat turėtų būti pripažintas neteisėtu, nes nesąžiningų ir negaliojančių sąlygų nevykdymas negali sudaryti teisėto pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį.

8Ieškovė siekė gauti ilgalaikę paskolą pastato įsigijimui ir remontui (15- 20 m. terminui), todėl atsižvelgiant į tikrąją šalių valią, buvusią kredito sutarties pasirašymo metu, sąžiningumo ir vartotojo teisių apsaugos prioriteto principus, taip pat į tai, kad banko suteiktas kreditas de fakto yra būsto paskolos kreditas, o tokie kreditai yra ilgalaikiai, ieškovė prašo pakeisti kredito sutarties 1.3. p., nustatant, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2022-10-22, bei pakeisti kredito sutarties 1.4. p., numatant, jog laikotarpiu nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki 2022 -10-22 kreditas grąžinamas, mokant po 700 EUR iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Visa iki šio termino likusi negrąžinta kredito suma grąžinama kredito termino pabaigoje vienu mokėjimu sumokant visą neišmokėtą kredito likutį. Be to, prašo atstatyti iki Papildomo susitarimo Nr. 1 sudarymo buvusią palūkanų normą, nustatant, kad nuo galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo iki 2022-10-22 ieškovė moka palūkanas, kurias sudaro dvylikos mėn. LIBOR EUR kintamoji dalis bei 1,50 % banko marža.

9Ieškinio reikalavimus grindė: 2007-10-22 Kredito sutarties Nr. ( - )kopija; hipotekos lakšto (identifikavimo kodas ( - )) su vėlesniais pakeitimais kopija; įkeitimo lakšto (identifikavimo kodas 04/2/2007/0005224) su vėlesniais pakeitimais kopija; pažyma apie gaisrą patalpose; 2009-09-25 Papildomo susitarimo Nr. 1 kopija; 2010-12-10 ieškovės prašymo dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo kopija; 2011-02-23 banko rašto Nr. 160-03-311 „Dėl skolos valdymo perdavimo ir įsipareigojimų bankui nevykdymo“ kopija; 2011-07-21 banko rašto Nr. 160-03-1417 „Dėl kredito sutarties nutraukimo“ kopija; 2011-08-01 ieškovės prašymo dėl sutarties pakeitimo kopija; 2011-10-10 banko rašto Nr. 160-03-2028 „Pranešimas dėl sutarties nutraukimo“ kopija; 2011-11-11 banko įspėjimo Nr. 160-03-2308 kopija; Panevėžio m. apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011-11-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8508-488/2011 kopija; Panevėžio apygardos teismo 2012-02-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-77-198/2012 kopija.

10Atsakovė akcinė bendrovė “Ūkio bankas” su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dalyje dėl kredito sutarties ir Papildomo susitarimo Nr. 1 sąlygų pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, o bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu nutraukti. Be to, atsakovė prašė iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir dėl piktnaudžiavimo proceso teisėmis ieškovei skirti baudą.

11Atsakovės atstovė nurodė, kad iš ieškinio neaišku, kokiu pagrindu yra grindžiamas ieškovės reikalavimas dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo ir kredito sutarties sąlygų pakeitimo, nes ieškovė pati pripažįsta, kad pažeidė prievolę. Pažymi, jog ieškovės reikalavimas dėl kredito sutarties nutraukimo pagrįstumo jau yra išspęstas Panevėžio apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-77-198/2012, kuri yra įsiteisėjusi, todėl turi būti vykdoma. Įstatymas įpareigoja teismą nutraukti bylą, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Iš dokumentų matyti, kad kredito paskirtis – komercinė, o ne vartojimo: kredito lėšos suteiktos komercinės paskirties pastatui įsigyti, be to, šio pastato dalis buvo naudojama komercinei veiklai vykdyti. Pagal kredito išdavimo metu galiojusias CK nuostatas kredito sutartis, kurios įvykdymas buvo užtikrinamas nekilnojamojo daikto įkeitimu, nebuvo laikoma vartojimo kredito sutartimi. Komercinės rizikos nepasiteisinimas negali būti pagrindas pripažinti banką nesąžiningu. Reikšdama reikalavimą pakeisti kredito sutarties ir Papildomo susitarimo Nr. 1 sąlygas, ieškovė prašo teismą pareigoti kreditorių iš naujo sudaryti kredito sutartį, kai tuo tarpu kreditorius yra pradėjęs skolos išieškojimą ne ginčo tvarka iš hipoteka įkeisto turto. Toks ieškovės reikalavimas pažeidžia bendruosius civilinės teisės principus - teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, draudimą piktnaudžiauti teise, sutarties laisvės principą, imperatyvas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias hipotekos kreditoriaus teisių apsaugą, skolininkui pažeidus prievolės įvykdymo terminą. Jei asmuo neįvykdo savo prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra. Abi šalys parašais patvirtino sandorį, aiškiai išreikšdamos savo valią.

12Atsikirtimus grindė: Panevėžio apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-77-198/2012, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

13Ieškinys atmestinas.

14Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė 2007-10-22 su atsakove sudarė kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovei 5 m. terminui buvo suteiktas 150 000,00 EUR kreditas, skirtas pastato įsigijimui ir remontui (b.l. 67-76). Pagal sutarties 3 punktą kreditas turėjo būti grąžintas iki 2012-10-22. Prievolių įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas - 722,25 kv. m bendro ploto nebaigtas statyti namas su prekybos patalpomis (baigtumas 95 %), priklausęs UAB „Krioklys“ (unikalus Nr. ( - )) bei 0,0714 ha ploto valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) nuomos teisė, esantys ( - ) (sutarties 1.10.2 p.). Pasirašydama sandorį dėl kredito, ieškovė įsipareigojo grąžinti bankui kreditą dalimis ir terminais, pagal grafiką numatytą Sutarties priede Nr. 1, t.y. kas mėnesį mokant po 1200,00 EUR (sutarties 1.4 p., Sutarties priedas Nr. 1). Byloje nustatyta, kad šalys kreditavimo sutarties 14.1 punktu susitarė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį. Šiame punkte vienu iš vienašališko sutarčių nutraukimo pagrindų šalys numatė kredito gavėjo bet kurio mokėjimo pradelsimą.

152009-09-25 tarp šalių buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo buvo pakeisti kredito sutarties 1.4., 1.5., 1.10.2, 4.9., 5.5. punktai, nustatant, kad likusi neišmokėta kredito suma (147 554,78 EUR) nuo 2009-11-30 iki 2010-11-30 bus grąžinama kas mėnesį mokant po 700,00 EUR iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, nuo 2010-12-30 iki 2012-09-22 po 6000,00 EUR iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, iki 2012-10-22 – 6454,78 EUR (b.l. 79). Papildomu susitarimu Nr. 1 nuo 1,50 % iki 6,20 % buvo padidinta banko marža. Kadangi ieškovė nevykdė kredito sutarties sąlygų atsakovas 2010-09-22 pranešimu Nr. 697 įspėjo ieškovę I. Š., jog nuo 2010-10-06 vienašališkai nutrauks kredito sutartį (b.l. 105). Pakartotiniai įspėjimai dėl vienašališko sutarties nutraukimo ieškovei buvo siunčiami 2011-02-23 Nr. 160-03-311, 2011-07-21 Nr. 160-03-1417, 2011-09-08 Nr. 160-03-1705 (b.l. 106-108). Ūkio banko PAD direktoriaus 2011-10-05 sprendimu Nr. 4 buvo nuspręsta nutraukti su I. Š. 2007-10-22 sudarytą Kredito sutartį Nr. ( - )ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą (b.l. 141). Teismo nustatyta, kad bankas nutraukė kreditavimo sutartį, išsiųsdamas ieškovei 2011-10-10 pranešimą Nr. 160-03-2028 apie sutarties nutraukimą (b.l. 109). Byloje nustatyta, jog kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 110-115).

16Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad tais atvejais, kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 straipsnyje ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad įstatyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 str. 3 d.). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

17Teismo nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, kad nuo 2011 m. vasario 23 d. iki pat sutarties nutraukimo kreditorius sutarties nutraukimą grindė kreditavimo sutarties 14.1 ir 14.3 punktais, vis nurodant, kad praėjus penkiolikos dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos ir skolininkei neįvykdžius rašte nurodytų įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kreditavimo sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkei priklausančio turto ir lėšų. Tai leidžia teigti, kad kreditorius, ne kartą nustatydamas papildomą 15 dienų terminą, tinkamai pranešė ieškovei apie galimą kredito sutarties nutraukimą, vadovaujantis šalių pasirašyta sutartimi. Nagrinėjamu atveju byloje rap pat nustatyta, kad nuo 2010 m. rugpjūčio iki 2011 m. spalio mėn., tai yra daugiau nei metus, ieškovė iš esmės nevykdė mokėjimų kreditoriui. Byloje esantis 2009 m. rugsėjo 25 d. susitarimas Nr. 1 prie 2007-10-22 kredito sutarties Nr. ( - )dėl sutarties punktų pakeitimo (b.l. 79), kreditoriaus susirašinėjimas patvirtina, kad buvo svarstomos priimtinos sąlygos išdėstyti įsiskolinimą dalimis, pakeisti mokėjimo sumas ir dydžius, raginama apmokėti susidariusią skolą. Ir nors Panevėžio apygardos teismas pripažino, jog šalių sudarytos kredito sutarties 14.1 punkte įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais pradelsia bet kurį mokėjimą ar jo dalį, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 d., 2 d.), todėl ši sutarties sąlyga šia apimtimi laikytina negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.), savaime nereiškia, kad kreditorius neturėjo teisės vienašališkai nutraukti kredito sutarties laikantis civiliniame kodekse nustatytos tvarkos. Nustatyta, kad ieškovės pradelsti mokėjimai bankui 2011-09-08 dienai sudarė: 57500,00 EUR pradelstos skolos, nesumokėtų palūkanų – 7215,70 EUR, delspinigių – 4032,88 EUR (b.l. 108). Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartimi buvo suteiktas 150000,00 EUR kreditas, į tai, kad šalys buvo susitarę dėl sumažintų įmokų mokėjimo, darytina išvada, kad pradelsta suma sudarė daugiau kaip 30 proc. bendros paskolos sumos. Pažymėtina, jog Panevėžio apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. išnagrinėjęs ieškovės I. Š. atskirąjį skundą dėl hipotekos teisėjos nutarties dėl priverstinio skolos išieškojimo, konstatavo, jog kreditorius turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti kredito sutartį, ji nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos todėl kreditorius turėjo teisę pradėti priverstinį išieškojimą (b.l. 128-132). Civiliniame procese, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Byloje ieškovė nepateikė pakankamai jos reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti vienašalį Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu vertintinas kaip neįrodytas ir netenkintas (CPK 178 str.).

18Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiomis 2009-09-25 papildomo susitarimo Nr. 1 1 punkto dalis ir pakeisti sutarties sąlygas, nurodo, kad atsakovo nesąžiningumas, šalių lygybės bei teisių ir pareigų pusiausvyros principo pažeidimas pasireiškė tuo, kad kredito sutarties pakeitime buvo padidinta palūkanų norma nuo 6,22 % iki 7,29 % (bet ne mažiau kaip 7 %), o pridedamą banko maržą padidinant nuo 1,50 % iki 6,20 %. Teismas nesutinka su ieškovės teiginiais dėl išdavusio kreditą banko nesąžiningumo, nes savo veiksmais prisidėjo prie nepalankios situacijos susidarymo (trumpo sutarties termino, atsisakymo keisti palūkanų normą, grąžinimo grafiką ir pan.). Šie teiginiai, grindžiami tik ieškovės subjektyviais samprotavimais, tačiau jų nepatvirtina bylos medžiaga. Bankų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, bankinės veiklos standartai įpareigoja banką būti budriam, atidžiam ir kontroliuoti pateikiamus duomenis atliekant bankines operacijas, tačiau ši banko pareiga yra daugiau orientuota į kliento ar trečiųjų asmenų interesų apsaugą nuo teisės pažeidimų, siekiant apsaugoti viešąjį interesą, o bankas, kaip juridinis asmuo, veikia savo rizika, todėl pats prisiima atsakomybę už savo sprendimų priėmimą. Pati ieškovė kreipėsi į kredito davėją dėl 150000,00 EUR kredito, pasirašė sutartį su joje nurodytu kredito grąžinimo terminu, pasirašė kreditavimo sutarties pakeitimus, todėl sudarant sutartį, kuria ieškovė skolinosi, tikėtina, ji turėjo galimybę vykdyti sutarties sąlygas, t.y. mokėti kiekvieną mėnesį mokėjimo grafike nurodomą grąžintiną kredito sumą. Sudarydama minėtą papildomą susitarimą ieškovė turėjo suprasti, kokios pasekmės kyla asmeniui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu turėjo teisę sutikti ar nesutikti su ginčo Kredito sutarties sąlygų pakeitimu. Jei ieškovės netenkino atsakovo, kaip banko įstaigos, sąlygos, ji galėjo kreiptis į kitas kredito įstaigas dėl kredito gavimo palankesnėmis sąlygomis ar kredito refinansavimo. Nagrinėjamu atveju teismas negali sutikti su ieškovės argumentais, jog bankas, kaip stipresnioji sutarties pusė, elgėsi nesąžiningai, todėl, teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai bando bankui perkelti atsakomybę dėl gauto kredito grąžinimo problemų, nors būtent pati laisva valia sukūrė kreditavimo teisinius santykius. Bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių būtina laikytis – įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus.

19Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Byloje nenustatyta įstatyminių sąlygų pakeisti ieškinyje nurodytų kredito sutarties nuostatų. Sutartinių santykių šalys, atsiradus aplinkybių, dėl kurių vienai jų ar abiem tolimesnis sutartimi prisiimtų prievolių vykdymas sutartyje nustatytomis sąlygomis tampa nepalankus, pažeidžia sutartinių santykių pusiausvyrą ir pan., turi galimybę sutartinius santykius nutraukti ar juos pakeisti. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Tokiu atveju sutarties šalis, kuriai sutarties vykdymas tampa sudėtingesnis, turi teisę kreiptis į kitą šalį ir prašyti sutartį pakeisti. Jeigu šalims nepavyksta susitarti, jos abi (ar viena jų) turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra (CK 6.204 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011).

20Ieškovė taip pat prašė pakeisti 2007-10-22 sudarytos kredito sutarties Nr. 07/03-537 1.3., 1.4. ir 1.5. punktus. Pažymėtina, jog atsakovo pozicija dėl sutarties nutraukimo ieškovei buvo žinoma daug anksčiau nei buvo nutraukta sutartis. Nors ieškovė teigia, kad ji laiku kreipėsi į banką dėl susidariusios situacijos ir negalėjimo mokėti nustatytų įmokų, elgėsi sąžiningai, tačiau šie argumentai nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad bankas 2009-09-25 sutiko laikinai (vienerių metų terminui) sumažinti mėnesines kredito įmokas nuo 1200 EUR iki 700 EUR. Pati ieškovė ieškinyje pripažino, jog sutarties nevykdė, tik dar kartą siūlė bankui pakeisti sutarties sąlygas Ieškovės argumentai dėl ekonominės situacijos, prastos jos materialinės padėties neatleidžia jos nuo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Aplinkybės, kad ieškovė ir vėl kreipėsi į banką su ketinimais atidėti gauto kredito grąžinimą, nepaneigia ieškovės pareigos grąžinti kreditą bei įvykdyti kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tai, kad bankas netenkino prašymo dėl kredito grąžinimo termino atidėjimo, nesudaro pagrindo teigti, jog ir bankas kaltas dėl ieškovės prievolių nevykdymo. Reikalavimas pripažinti Kredito sutarties nutraukimą neteisėtu ar pakeisti sutarties sąlygas, kai byloje nėra įrodymų, jog ieškovė galėtų tinkamai po jos atnaujinimo vykdyti Kredito sutartį (savo finansinių pajėgumų ieškovė byloje neįrodinėjo) neturi prasmės. Byloje nėra įrodymų apie ieškovės vykdomus mokėjimus pagal atsakovo atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus nuo ginčijamos Kredito sutarties nutraukimo momento (2011-10-10) iki šios dienos. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog yra suinteresuota realiai atkurti šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, o padėtis, kai nėra atliekami jokie mokėjimai bankui, suponuoja atsakovo nepasitikėjimą, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. į banką dėl papildomame susitarime nustatytų kredito sutarties sąlygų pakeitimo kreipėsi 2010-12-10 jau baigiantis įmokų sumažinimo laikotarpiui (b.l. 37), ar jam pasibaigus (b.l. 40-41), ir nors bankas nesutiko pakeisti papildomu susitarimu nustatytų sąlygų, ieškovė į teismą dėl sąlygų pakeitimo kreipėsi tik 2012-04-06, t.y. praėjus šešiems mėnesiams po to, kai sutartis jau buvo nutraukta. Tokiu būdu, darytina išvada, kad šiuo atveju negali būti suteiktas prioritetas sutartinių santykių išsaugojimui, kadangi ieškovės padaryti sutarties pažeidimai iš esmės pažeidė atsakovo teises bei teisėtus lūkesčius, todėl ieškinio reikalavimas pakeisti 2007-10-22 sudarytos kredito sutarties Nr. ( - )1.3., 1.4. ir 1.5. punktus netenkintinas, nes keičiama gali būti tik galiojanti, vykdoma sutartis (CPK 178 str.).

21Byloje nenustačius nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti sutarties nutraukimą negaliojančiu, nėra pagrindo keisti 2007-10-22 sudarytos Kredito sutarties Nr. ( - )sąlygas ir tenkinti ieškovės reikalavimus dėl palūkanų normos sumažinimo, sutarties termino pratęsimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visetą ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

22Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Kauno apygardos teismo 2012-04-20 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 72-83).

23Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – atsakovui 3500,00 Lt advokato išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme (b.l. 144), kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 str., 98 str.), bei 22,60 Lt valstybei, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

Nutarė

25Ieškinį atmesti.

26Priteisti iš ieškovės I. Š., a.k. ( - ) atsakovui AB „Ūkio bankas“, kodas 112020136, Maironio g. 25, LT-44250 Kaunas, a.s. ( - ), AB Ūkio bankas, banko kodas 70100, 3500,00 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus) advokato išlaidų, patirtų primosios instancijos teisme.

27Priteisti iš ieškovės I. Š., a.k. ( - ) valstybei 22,60 Lt (dvidešimt du litus šešiasdešimt centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), AB Swedbank, įmokos kodas 5660).

28Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012-04-20 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-8508-488/2011 pradėto išieškojimo iš įkeisto turto sustabdymą bei Panevėžio miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-376-488/2012 pradėto išieškojimo dėl įkeistos žemės nuomos teisės sustabdymą.

29Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Žibutė Budžienė,... 2. Sekretoriaujant Ramintai Samušytei,... 3. Dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ atstovei... 4. Nedalyvaujant ieškovei I. Š. jos atstovui advokato padėjėjui Laurynui... 5. Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Ieškovė I. Š. kreipėsi į teismą prašydama vienašalį kredito sutarties... 7. Ieškinyje nurodė, kad 2007-10-22 su atsakove sudarė kredito sutartį Nr. ( -... 8. Ieškovė siekė gauti ilgalaikę paskolą pastato įsigijimui ir remontui (15-... 9. Ieškinio reikalavimus grindė: 2007-10-22 Kredito sutarties Nr. ( - )kopija;... 10. Atsakovė akcinė bendrovė “Ūkio bankas” su ieškiniu nesutiko, prašė... 11. Atsakovės atstovė nurodė, kad iš ieškinio neaišku, kokiu pagrindu yra... 12. Atsikirtimus grindė: Panevėžio apygardos teismo 2012-02-02 nutartimi,... 13. Ieškinys atmestinas.... 14. Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta,... 15. 2009-09-25 tarp šalių buvo sudarytas Papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo... 16. Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant... 17. Teismo nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, kad nuo 2011 m. vasario 23 d. iki pat... 18. Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiomis 2009-09-25 papildomo... 19. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti... 20. Ieškovė taip pat prašė pakeisti 2007-10-22 sudarytos kredito sutarties Nr.... 21. Byloje nenustačius nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti sutarties... 22. Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Kauno apygardos teismo 2012-04-20... 23. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos –... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas... 25. Ieškinį atmesti.... 26. Priteisti iš ieškovės I. Š., a.k. ( - ) atsakovui AB „Ūkio bankas“,... 27. Priteisti iš ieškovės I. Š., a.k. ( - ) valstybei 22,60 Lt (dvidešimt du... 28. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2012-04-20... 29. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos...