Byla 2-809/2007

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Artūro Pukėno personalinės įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 23 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2742-43/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,BTSK“ ieškinį atsakovui Artūro Pukėno personalinei įmonei, tretysis asmuo uždaroji akcine bendrovė draudimo kompanija ,,PZU Lietuva“, dėl nuostolių priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB „BTSK“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Artūro Pukėno personalinės įmonės 213 427,90 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtą

5216 495,50 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio suma yra labai didelė, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 23 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo Artūro Pukėno personalinės įmonės 213427,9 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kitą ilgalaikį materialųjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir/ar kito ilgalaikio materialaus turto, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma didelė, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl ieškovo prašymas tenkintinas ir laikinosios apsaugos priemonės taikytinos (144 str. 1 d.). Teismo teigimu, areštavus atsakovo pinigines lėšas bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, dėl piniginių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta atsakovo ūkinė veikla, kas gali privesti ją prie bankroto, todėl pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir/ar kitas ilgalaikis materialusis turtas, o nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto, areštuotinos atsakovo piniginės lėšos, esančios atsakovo bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos (CPK 145 str. 2 d., 85 str. 1 d. 1 p.).

7Atsakovas Artūro Pukėno personalinė įmonė atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, o tuo atveju jeigu nutartis nebus panaikinta – įpareigoti ieškovą per 10 dienų terminą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 1 973 559,60 Lt sumą, atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Teismų praktikoje be ieškinio dydžio yra nurodomos ir kitos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. grėsmė, kad bus imtasi atitinkamų priemonių (turto pardavimo, perleidimo, įkeitimo, paslėpimo ir pan.), kad ši grėsmė yra reali, ir kad ėmusis šių veiksmų bus apsunkintas arba pasidarys neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovas yra sėkmingai ir seniai, t. y. nuo 1996 m. veikianti įmonė, užsiimanti tarptautiniais krovinių pervežimais, asociacijos LINAVA narys, kurios apyvarta per paskutinius metus sudarė 19 735 596 Lt. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas gali imtis priemonių ir nesąžiningais būdais bandyti išvengti prievolių įvykdymo yra neteisingi ir neįrodyti byloje esančiais įrodymais. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti, ar ieškovo nurodoma grėsmė dėl galimo teismo sprendimo tinkamo įvykdymo ateityje yra reali ir ar ateityje atsakovas gali imtis atitinkamų priemonių kurios apsunkins būsimo teismo sprendimo tinkamą ir savalaikį įvykdymą.

92. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pakenks atsakovo, kaip tinkamai, laiku ir visa apimtimi prievoles vykdančiai įmonės reputacijai, bei lems veiklos apimčių, gaunamų užsakymų ir pajamų, bei pelno mažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo veikla yra vietinių ir tarptautinių krovinių gabenimas, ir šioje veikloje dėl patikimų krovinių vertės ir trumpų pristatymo terminų, keliami ypatingi reikalavimai vežėjo patikimumui ir tinkamam prisiimtų įsipareigojimų vykdymui, tikėtina, kad atsakovo gaunami užsakymai, pajamos ir pelnas dėl prarasto pasitikėjimo ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bei galimybės vykdyti tarptautinius pervežimus dėl transporto priemonių areštų netekimas, sumažės mažiausiai 10 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad 2006 m. atsakovo pajamos iš tiesioginės veiklos sudarė 19 735 596 Lt, o bylinėjimasis teismuose gali užtrukti metus ir daugiau, todėl tikėtina, kad atsakovas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs mažiausiai 1 973 559,60 Lt nuostolių.

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.

12Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, kadangi didelė ieškinio kaina gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė ieškinio kaina – 213 427,90 Lt gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį šia aplinkybe, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis yra patikima, gerą vardą turinti sėkmingai ir seniai veikianti įmonė, užsiimanti tarptautiniais krovinių pervežimais, jos finansinė padėtis yra gera, nepašalina sprendimo neįvykdymo grėsmės, nes, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turės galimybę ne tik laisvai perleisti savo turimą turtą kitiems asmenims, bet ir prisiimti naujus įsipareigojimus, jų įvykdymą garantuodamas disponuojamu turtu, kitaip apsunkinti disponavimo turtu galimybes, kas realiai sukeltų sprendimo neįvykdymo grėsmę tuo atveju, jeigu būtų patenkinti šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl piniginių sumų priteisimo. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), pagal kurį teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo atsakovui priklausantį turtą ne didesnei nei ieškinyje nurodytai sumai, pirmiausiai areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kitą ilgalaikį materialųjį turtą, o tik jo neesant ar neužtenkant – atsakovo pinigines lėšas.

14Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą gali būti įpareigojamas, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant galimybę tokiems nuostoliams atsirasti ateityje ir galimybę, kad dėl kokių nors ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Atsakovas, prašydamas įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, turi pateikti įrodymus apie patiriamus ar preliminarius būsimus nuostolius. Remdamasis CPK 147 straipsnio nuostata, atsakovas prašo įpareigoti ieškovą pateikti galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 1 973 559,60 Lt nuostolių atlyginimo užtikrinimą, motyvuodamas tuo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių sumažės atsakovo gaunami užsakymai, pajamos ir pelnas dėl prarasto pasitikėjimo, bei galimybės vykdyti tarptautinius pervežimus dėl transporto priemonių arešto. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, prašydamas įpareigoti ieškovą užtikrinti atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, nepateikė patikimų įrodymų, pagrindžiančių prašymą dėl nuostolių užtikrinimo. Teismas nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo gali pareikalauti tuomet, kai ženklių nuostolių atsiradimas yra akivaizdus arba kai byloje yra pakankamai duomenų apie galimą tokių nuostolių atsiradimą. Byloje nėra įrodymų, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis 213 427,90 Lt sumai areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamąjį ir/ar kitą ilgalaikį materialųjį turtą, o tik jo neesant ar neužtenkant, atsakovo piniginės lėšos, atsakovas patirs nuostolius būtent 1 973 559,60 Lt sumai. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta atsakovo prašymą įpareigoti ieškovą pateikti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

15Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus naujus įrodymus atsakovas turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą (CPK 147 str.). Taip pat pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

16Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog apelianto atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies

181 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.