Byla 2A-913/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Garantas“, uždarosios akcinės bendrovės „Garantas investment“, uždarosios akcinės bendrovės „Birutės 24“, uždarosios akcinės bendrovės „Dariaus ir Girėno 20“, uždarosios akcinės bendrovės „Gudų 13“, uždarosios akcinės bendrovės „Naugarduko 97“, uždarosios akcinės bendrovės „Savanorių 124“, uždarosios akcinės bendrovės „Ševčenkos 19“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2538-603/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Stogrysta“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Garantas“, uždarajai akcinei bendrovei „Garantas investment“, uždarajai akcinei bendrovei „Birutės 24“, uždarajai akcinei bendrovei „Dariaus ir Girėno 20“, uždarajai akcinei bendrovei „Gudų 13“, uždarajai akcinei bendrovei „Naugarduko 97“, uždarajai akcinei bendrovei „Savanorių 124“, uždarajai akcinei bendrovei „Ševčenkos 19“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už statybos rangos darbus.

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 307 186,14 Lt skolą, 104 903,11 Lt delspinigių, 8,28 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš šalių sudarytų trijų Statybos rangos sutarčių Nr. 2008/08-02, Nr. 2008/11-01 ir Nr. 09-10/14/1, kuriomis ieškovas (subrangovas) įsipareigojo atlikti Policijos komisariato, esančio ( - ), šlaitinio stogo įrengimo ir bituminio stogo rekonstrukcijos darbus bei fasado įrengimo darbus, ir VšĮ Respublikinės psichiatrijos ligoninės pastatų (1D3/p, 2D3/p, 12D3/p) rekonstrukcijos darbus, o atsakovas (generalinis rangovas) įsipareigojo atsiskaityti už juos. Pagal šias sutartis ieškovas atliko 527 213,77 Lt vertės darbus, atsakovas juos priėmė, tačiau sumokėjo tik dalį pinigų – 220 027,63 Lt ir liko skolingas 307 186,14 Lt. Statybos rangos sutartimis šalys sutarė skaičiuoti 0,2 procentų dydžio delspinigius už vėlavimą atsiskaityti, ieškinio pareiškimo dienai neapmokėta delspinigių suma sudaro 104 903,11 Lt. Ieškovas pabrėžė, kad prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoriai yra komerciniai, nustatytas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą.

6Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Garantas“ buvo reorganizuotas atskyrimo (padalijimo) būdu – jo teisės ir pareigos perėjo UAB „Garantas”, UAB „Garantas investment”, UAB „Birutės 24”, UAB „Dariaus ir Girėno 20”, UAB „Gudų 13”, UAB „Naugarduko 97”, UAB „Savanorių 124” ir UAB „Ševčenkos 19”. Ieškovas iki atsakovo reorganizavimo pabaigos išsiuntė reikalavimą atsakovui UAB „Garantas“ dėl papildomo teisių užtikrinimo pateikimo, tačiau atsakovas nepateikė atsakymo į ieškovo prašymą ir papildomai neužtikrino ieškovui savo prievolių įvykdymo. Tokiu atveju, pagal minėtas rangos sutartis už atsakovo UAB „Garantas“ neįvykdytas prievoles atsako solidariai visos po įmonės reorganizavimo veikiančios bendrovės (Akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste - ABĮ) 68 str. 3, 4 d.). Ieškovas pažymėjo, kad nėra žinoma, koks atsakovo „Garantas“ turtas ir prievolės buvo perduotos atskirtoms įmonėms.

7Atsiliepimu į ieškinį atsakovai prašė ieškinio netenkinti, motyvuodami tuo, kad pagal restruktūrizavimo sąlygas UAB „Garantas“ prievolės pagal Statybos rangos neįvykdytas sutartis perėjo tik atsakovui UAB „Garantas“. Ieškovas būtų galėjęs reikalauti papildomo prievolės užtikrinimo tik tuo atveju, jeigu atsakovui UAB „Garantas“ po restruktūrizavimo būtų pasunkėjusios prievolės ieškovui įvykdymo galimybės. Tuo tarpu atsakovas UAB „Garantas“ yra sukaupęs net 4 691 349 Lt indėlių ir yra pajėgus įvykdyti ieškovui savo įsipareigojimus. Be to, ieškovas neinformavo atsakovo UAB „Garantas“ apie savo norą gauti papildomą prievolės užtikrinimą. Atsakovai nurodė, kad atsakovas UAB „Garantas“ yra sulaikęs ieškovui mokėtinas lėšas pagal minėtas sutartis, nes ieškovas nėra tinkamai atlikęs visų subrangos darbų ir nėra ištaisęs jų trūkumų (CK 4.229, 6.69 str.). Taip pat nesutiko su prašoma priteisti delspinigių suma, kadangi prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl jie turėtų būti sumažinti.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui priteisė solidariai iš atsakovų 307 186,14 Lt skolą, 52 451,56 Lt delspinigių ir 8,28 procentų procesines palūkanas, taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis 7 596 Lt žyminio mokesčio ir 6 025 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo prašomos priteisti skolos dydžio, tačiau įvertinęs atsakovo UAB „Garantas“ argumentus dėl jo teisės sulaikyti ginčo skolos sumą iki ieškovas pašalins atliktų darbų trūkumus, padarė išvadą, kad tarp šalių nesusiformavo daikto sulaikymo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008), kadangi atsakovas UAB „Garantas“ ieškovo atliktus darbus priėmė 2008 – 2009 metų laikotarpiu ir nepateikė įrodymų, jog būtų pranešęs ieškovui apie mokėjimų sulaikymą iki ieškinio pareiškimo, kad atsakovas UAB „Garantas“ iš dalies atsiskaitė su ieškovu už pastarojo atliktus darbus. Teismas pažymėjo, kad derybų tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Garantas“ dėl skolinių bei garantinių įsipareigojimų įskaitymo ar perkėlimo faktą paneigia ieškovo 2010 m. sausio 27 d. pranešimas dėl galimo bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Garantas“ ir 2009 m. lapkričio 30 d. priminimas dėl skolos sumokėjimo. Atsakovo UAB „Garantas“ nereagavimą į šiuos ieškovo raštus teismas traktavo kaip įrodymą, kad ieškovas iš tiesų nebuvo informuotas apie pinigų sulaikymą. Atsakovo UAB „Garantas“ argumentų dėl ieškovo atsakomybės už darbų defektus teismas nenagrinėjo, nurodęs, kad atsakovui nepateikus priešieškinio, jie nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Teismo vertinimu, atsakovui UAB „Garantas“ iš ieškovo priėmus statybos rangos darbus ir nenurodžius jų defektų, atsirado prievolė apmokėti už atliktus darbus sutartyse numatytais terminais ir tvarka.

10Teismas konstatavo, jog atsakovas UAB „Garantas“ tinkamai nesureagavo į ieškovo pareiškimą dėl papildomo prievolių užtikrinimo bei papildomai neužtikrino savo prievolių ieškovui, todėl pagal ABĮ 68 straipsnio 4 dalį už neįvykdytą prievolę turi atsakyti visos po atsakovo UAB „Garantas“ reorganizacijos veikiančios įmonės. Atsakovų atsakomybės solidarumą teismas taip pat pripažino vadovaujantis ir ABĮ 63 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kadangi atsakovo UAB „Garantas“ atskyrimo sąlygų 9.18 punkto formuluotė, jog iš atsakovo UAB „Garantas“ atskyrus turto valdymo veiklą ir ją perdavus atitinkamoms atskiriamoms bendrovėms, atsakovui UAB „Garantas“ lieka turtas, teisės ir pareigos, susijusios su statybos veikla, kurie šiose atskyrimo sąlygose nenurodyti, yra neaiški. Vien abstrakčiai nurodžius, kad atsakovui UAB „Garantas“ lieka turtas, teisės ir pareigos, susijusios su statybos veikla, turi būti vadovaujamasi ABĮ 68 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentais dėl geros jo turtinės padėties, kadangi su ieškovu buvo atsiskaitoma tik dalimis, didžioji dalis skolos nėra padengta. Aiškindamas ABĮ 66 straipsnio 3 dalį sisteminiu bei loginiu aiškinimo būdais teismas priėjo išvados, kad atsakovas UAB „Garantas“ galėjo neteikti prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo tik tuo atveju, jeigu jo įsipareigojimų kreditoriui įvykdymas būtų pakankamai užtikrintas įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija. Tačiau šiuo atveju, atsakovo įsipareigojimų įvykdymas nebuvo užtikrintas nei vienu iš šių būdų, todėl teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Garantas“ neturėjo teisės atsisakyti papildomai užtikrinti savo įsipareigojimų ieškovui įvykdymo.

11Teismas pritarė atsakovo nuomonei, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai, įvertinus jų ir skolos santykį, yra aiškiai per dideli. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad ginčo šalys yra privatūs verslo subjektai, atsakovas UAB „Garantas“ gera valia neatsiskaitė su ieškovu, teismas remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais prašomų priteisti delspinigių dydį sumažino iki 0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną.

12Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių teismo sprendimu buvo paskirstytos atsižvelgiant į ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją bei vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos) 7., 8.2., 8.3. ir 8.18. punktais.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovai prašo prijungti prie bylos L. U. parengtus ekspertizės aktus dėl Anykščių policijos komisariato stogo ir fasado darbų atlikimo kokybės ir defektų šalinimo kainos; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovui UAB „Garantas“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo susiformavę daikto sulaikymo teisiniai santykiai. Ieškovas neginčijo fakto, kad derybos dėl defektų darbų šalinimo tarp šalių vyko, taigi ieškovui buvo žinoma, jog lėšos už atliktus darbus sulaikomi dėl netinkamai atliktų statybos darbų ir atsisakymo pašalinti statybos darbų broką. Mokėtinos sumos buvo sulaikytos tik dėl atskirų, netinkamai atliktų, statybos darbų, tuo tarpu už tinkamai atliktus darbus su ieškovu buvo atsiskaityta. Net ir laikant, kad atsakovas UAB „Garantas“ ieškovui iki bylos iškėlimo jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, kadangi ieškovas apie pinigų sulaikymą galėjo būti informuotas ir jam pareiškus ieškinį teisme, t. y. ieškovui buvo sudarytos sąlygos įvertinti atsakovo UAB „Garantas“ pretenzijas.

162. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas UAB „Garantas“ savo teises dėl nekokybiškai atliktų darbų galėjo apginti tik reikšdamas priešieškinį ar atskirą reikalavimą. Atsakovas UAB „Garantas“, sulaikydamas ieškovui mokėtinas sumas naudojosi savigynos priemone, todėl teismas turėjo įvertinti, ar ieškovas tinkamai įvykdė prievoles ar ne, todėl atsakovas neprivalėjo reikšti atskiro reikalavimo, atsikertant į ieškinio reikalavimus. Nors ieškovo atlikti darbai buvo priimti be pastabų, tačiau jų defektai paaiškėjo per garantinį laikotarpį.

173. Atsakovo UAB „Garantas“ reorganizavimo sąlygose yra aiškiai nurodyta, kokios įmonės prievolės kuriai iš atskiriamųjų bendrovių yra priskiriamos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad reorganizavimo sąlygose būtina detalizuoti ir išsamiai aptarti kiekvieną prievolę, kuri yra perleidžiama atskiriamoms įmonėms. Atsakovų nuomone, teisės ir pareigos, kylančios iš Statybos rangos sutarčių, patenka į atsakovo UAB „Garantas“ reorganizavimo sąlygose nurodytą Statybos veiklos apibrėžimą, ir yra priskirtos atsakovui UAB „Garantas“.

184. Pagal ABĮ 66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę reikalauti papildomo egzistuojančios prievolės užtikrinimo, tik jeigu skolininkui konkrečios prievolės įvykdymo galimybės pasunkėtų. Įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, ieškovas nepateikė. Atsakovo UAB „Garantas“ išimtinai gerą finansinę padėtį patvirtina įmonės banko sąskaitų likučių nuorašai, debitorių ir kreditorių sąrašo nuorašai ir kiti dokumentai.

195. Atsakovų nuomone, teismas, mažindamas netesybas dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo termino praleidimo, neatsižvelgė į tai, kad jau yra įvykdyta ženkli įsipareigojimų dalis, tai yra sumokėta 220 027,63 Lt. Be to, ieškovas nenurodė, kokius nuostolius jis patyrė, tai reiškia, kad atsakovas UAB „Garantas“ ieškovui nepadarė jokios žalos. Taigi teismo priteista delspinigių suma daugiau nei šešis kartus viršija įstatymo nustatytą palūkanų normą (CK 6.210 str. 2 d.), įprastai taikytiną esant pradelstam piniginės prievolės vykdymo terminui, todėl teismo priteistos netesybos turi būti sumažintos iki minimalaus netesybų dydžio – 0,02 procento.

206. Vadovaujantis Rekomendacijose nustatytais kriterijus dėl priteisti advokato išlaidų, ieškovui maksimaliai galėjo būti priteista tik 4 160 Lt bylinėjimosi išlaidų suma. Kadangi ginčas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo specialių žinių, ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma turėjo būti sumažinta.

217. Teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas UAB „Garantas“ pagrįstai naudojasi daikto sulaikymo teise. Šią aplinkybę galima nustatyti tik įvertinus, ar ieškovas tinkamai įvykdė savo sutarties prievoles pagal ginčo sutartis. Todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateiktus ekspertizės aktus, kurie patvirtina atsakovų atsikirtimus dėl ieškovo atliktų darbų defektų. Tokie teismo procesiniai veiksmai reiškia ne tik atsakovų diskriminavimą prieš ieškovą, tačiau ir vertintini kaip teisingumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimas. Tai sudaro pagrindą prie nagrinėjamos bylos prijungti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiai argumentais:

231. Apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes apeliacinis skundas buvo pateiktas praleidus jo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas. Apeliacinis skundas teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2012 m. balandžio 20 d., tačiau teisme gautas tik 2012 m. gegužės 3 d. Pagal pateiktus dokumentus, atsakovus atstovaujanti advokatų kontora apeliacinį skundą su priedais siuntų tarnybai įteikė 2012 m. balandžio 20 d., todėl atsakovai turi prisiimti netinkamos siuntos įteikimo riziką. Ieškovo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovų apeliacinis skundas siuntų tarnybai įteiktas po 2012 m. balandžio 20 d. patvirtina aplinkybė, jog atsakovai žyminį mokestį už apeliacinį skundą sumokėjo tik 2012 m. gegužės 15 d., motyvuodami tuo, kad prarado pradinį žyminio mokesčio kvitą, nors mokėjimo faktą bankas galėjo patvirtinti.

242. Atsakovai neatsiskaitymo su ieškovu fakto niekada nesiejo su sulaikymo teise, jokių pretenzijų dėl darbų defektų nereiškė. Ieškovas pabrėžia, kad atsakovų pirmosios instancijos teisme išsakyta pozicija visiškai skiriasi nuo pateiktos apeliaciniame skunde. Atsakovų pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir 2010 m. gegužės 14 d. atsakovo UAB „Garantas“ raštas Kriminalinės policijos biurui, kuriame nurodyta, kad su ieškovu neatsiskaitoma dėl nepateiktų banko ar draudimo kompanijos garantinio laikotarpio draudimo raštų.

253. Atsakovai nesąžiningai naudojasi sulaikymo teise, tokiu būdu siekdami išvengti ieškovui prievolių įvykdymo. Atsakovas UAB „Garantas“ yra gavęs atsiskaitymą iš užsakovo už ieškovo atliktus darbus, tačiau šiomis lėšomis naudojasi siekdami gauti banko palūkanas.

264. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo UAB „Garantas“ reorganizavimo sąlygose atskyrimo sąlygų formuluotė yra neaiški. ABĮ 63 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad reorganizavimo sąlygose turi būti nurodytas tikslus skaidomos bendrovės prievolių aprašymas ir jų paskirstymas po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms, o pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodžių žodyne žodžiui tikslus suteiktą reikšmę, atsakovo UAB „Garantas“ atskyrimo sąlygose turėjo būti nurodytos konkrečios teisės bei prievolės ir jų paskirstymas po reorganizavimo. Ieškovas pabrėžia, kad atsakovai neginčija teismo sprendimo dalies, kuria solidari jų atsakomybė pripažinta pagal CK 2.101 straipsnio 2 dalį. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovų prievolės solidarumas atsiranda ir ABĮ 66 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi atsakovas UAB „Garantas“ neužtikrino savo prievolių įvykdymo.

275. Atsakovų prašymu netesybų dydis dar labiau mažinamas negali būti, nes sąžininga ginčo šalis atsidurtų ypatingai prastoje padėtyje. Laiku negavęs jam priklausančio atlyginimo ieškovas negautų ir protingo dydžio kompensacijos – netesybų.

286. Teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atitinka Rekomendacijose nustatytus įkainius bei suteiktos teisinės pagalbos apimtį.

297. Ieškovas prieštarauja dėl naujų įrodymų prijungimo, nes pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama beveik du metus, tačiau atsakovai pareiškė prašymą dėl naujų dokumentų prijungimo pareiškė tik paskutinio teismo posėdžio metu. Be to, šie dokumentai grindžia visai kitus atsakovų teiginius nei nurodyti procesiniuose dokumentuose. Apie siekį atlikti statybos darbų ekspertizes byloje nebuvo net užsiminta. Taip pat nėra aišku, kokias aplinkybes atsakovai pateikiamais dokumentais siekia įrodyti, nes atsakomybės už rangovo darbų defektus klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

32Faktinės bylos aplinkybės.

33Byloje nustatyta, kad šalys sudarė Statybos rangos sutartis Nr. 2008/08-02, Nr. 2008/11-01 ir Nr. 09-10/14/1, kuriomis ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti Policijos komisariato, esančio ( - ), šlaitinio stogo įrengimo ir bituminio stogo rekonstrukcijos darbus bei fasado įrengimo darbus, ir VšĮ Respublikinės psichiatrijos ligoninės pastatų (1D3/p, 2D3/p, 12D3/p) rekonstrukcijos darbus, o atsakovas (generalinis rangovas) įsipareigojo atsiskaityti už juos. Ieškovo teigimu, jis atliko 527 213,77 Lt vertės statybos darbus, atsakovas juos priėmė, tačiau sumokėjo tik 220 027,63 Lt, o 307 186,14 Lt už atliktus darbus liko skolingas. Atsakovo teigimu, ieškovas dalį darbų atliko nekokybiškai, o dalies darbų iš viso neatliko, todėl atsakovas pasinaudojo sulaikymo teise ir neatsiskaitė pilnai su ieškovu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą konstatavo, kad atsakovui UAB „Garantas“ priėmus iš ieškovo statybos rangos darbus ir nenurodžius jų defektų, atsirado prievolė apmokėti už atliktus darbus sutartyse numatytais terminais bei tvarka, ir kad tarp šalių nesusiformavo daikto sulaikymo teisiniai santykiai, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo pranešimą ieškovui dėl mokėjimų sulaikymo dėl nekokybiškai atliktų darbų. Teismas nevertino atsakovo UAB „Garantas“ argumentų dėl ieškovo atsakomybės už darbų defektus nurodęs, kad atsakovui nepateikus priešieškinio ar kito reikalavimo, jie nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

34Pagal ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus apeliacijos dalyką sudaro klausimai dėl generalinio rangovo prievolės atsiskaityti su rangovu už priimtus darbus generaliniam rangovui darbų priėmimo perdavimo aktuose nenurodžius darbų trūkumų ir šiems paaiškėjus garantiniu laikotarpiu.

35Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos sutarčiai reglamentuoti skirtos CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus pirmojo ir trečiojo skirsnių normos. Šiuo atveju CK 6.681 straipsnio, kuriame pateikta statybos rangos sutarties samprata, požiūriu generalinis rangovas veikia kaip užsakovas, o subrangovas – kaip rangovas.

36CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Rangovas privalo atlikti iš savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sąlygas, laiku ir tinkamai. Pareiga atlikti darbus tinkamai reiškia, kad darbai turi atitikti sutarties sąlygas, statybos rangos sutarties atveju – normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus (CK 6.38 straipsnis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 str. 4 d.), kuriame yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo-priėmimo aktas yra šį faktą patvirtinantis dokumentas. Šis aktas pasirašomas abiejų šalių ir, kaip dvišalis sandoris, sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, be to, jis labai reikšmingas statybos rangos sutarties įvykdymui patvirtinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad būtent šiame akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

37Apeliantų teigimu, mokėtinos sumos buvo sulaikytos dėl atskirų, netinkamai atliktų statybos darbų, tuo tarpu už tinkamai atliktus darbus su ieškovu atsiskaityta, todėl teismas turėjo įvertinti, ar ieškovas tinkamai įvykdė savo prievoles pagal minėtas rangos sutartis.

38Byloje nustatyta, kad Statybos rangos sutartimi Nr. 2008/08-02 (toliau tekste – Sutartis Nr.1) ieškovas įsipareigojo atlikti Policijos komisariato, esančio ( - ) 483 935,39 Lt vertės šlaitinio stogo įrengimo ir bituminio stogo rekonstrukcijos darbus (1 t., 26-28 b. l.). Pagal šios Sutarties 4.1. punktą, generalinis rangovas įsipareigojo atsiskaityti su rangovu per 60 dienų, pagal pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitą-faktūrą, už laiku ir kokybiškai užbaigtus bei techninio prižiūrėtojo patvirtintus darbus.

39Ieškovas Statybos rangos sutartimi Nr. 2008/11-01 (toliau tekste – Sutartis Nr. 2) įsipareigojo atlikti minėto Policijos komisariato 368 062,95 Lt vertės fasado įrengimo darbus (1 t., 42-45 b. l.). Šios Sutarties 4.1. punktas numatė taip pat 60 dienų atsiskaitymo terminą, kurį šalys 2008 m. lapkričio 6 d. susitarimu (1 t. 1, 48 b. l.) pakeitė, nustatydamos 90 dienų atsiskaitymo terminą pagal ieškovo pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitą-faktūrą, už laiku ir kokybiškai užbaigtus bei techninio prižiūrėtojo patvirtintus darbus, taip pat pateikus sutartyje nurodytus laidavimus.

40Byloje pateikti Policijos komisariato stogo ir fasado rekonstrukcijos /įrengimo atliktų darbų perdavimo aktai patvirtina (1 t., 36, 40 b. l., 50, 53, 56, 59), kad ieškovas atliko 125 126 Lt vertės stogo rekonstrukcijos ir 368 063 Lt vertės fasado įrengimo darbus, o atsakovas juos priėmė be pastabų. 2011 m. spalio 19 d. generalinio rangovo prašymas išduoti statybos užbaigimo aktą patvirtina apie šiame objekte užbaigtus rekonstrukcijos darbus (4 t., 16-18 b. l.). Šis prašymas pasirašytas tiek UAB „Garantas“ statybos vadovo, tiek statybos techninio prižiūrėtojo. 2011 m. spalio 27 d. Statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-2108 minėto Policijos komisariato rekonstrukcijos darbai pripažinti baigtais (4 t., 20-23 b. l.) ir užsakovas yra visiškai atsiskaitęs su generaliniu rangovu (atsakovu) už Policijos komisariato rekonstrukcijos darbus (4 t., 31 b. l.).

412009 m. spalio 14 d. Statybos subrangos sutartimi Nr. 09-10/14/1 (toliau tekste – Sutartis Nr. 3) ieškovas įsipareigojo atlikti 62 720 Lt vertės VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės trijų pastatų (1D3/p, 2D3/p, 12D3/p) rekonstrukcijos darbus. Šios sutarties 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už atliktus darbus bus atsiskaitoma mokėjimo pavedimu per 90 kalendorinių dienų, esant rangovo pateiktai PVM sąskaitai-faktūrai ir atliktų darbų aktui, kai užsakovas priims ir patvirtins minėtus dokumentus (1 t., 61-71 b. l.). Byloje pateiktas 2009 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų 1D3/p pastate pridavimo aktas patvirtina ieškovą atlikus 34 025,15 Lt vertės darbus ir atsakovą juos priėmus be pastabų (3 t., 72-74 b. l.). VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė 2009 m. lapkričio 30 d. aktu iš generalinio rangovo priėmė visų trijų pastatų rekonstrukcijos darbus konstatuojant, kad atlikti darbai atitinka nustatytus reikalavimus ir tinkami naudoti (3 t., 154-155 b. l.), o 2010 m. birželio 9 d. raštu Nr. K2-631 patvirtino, jog ligoninės pastatų stogų rekonstrukcijos darbai atlikti pilnai, tinkamai ir laiku; statybos žurnale nėra įrašų apie UAB „Stogrysta“ netinkamą darbų atlikimą ir ligoninė yra 2009 m. gruodžio 22 d. visiškai atsiskaičiusi su generaliniu rangovu UAB „Garantas“ už šiame objekte atliktus rekonstrukcijos darbus.

42Taigi, įvertinus faktines bylos aplinkybes matyti, kad atsakovas yra priėmęs iš ieškovo rangos darbus pagal visas tris rangos sutartis pilnai, minėti darbai yra perduoti užsakovams, o užsakovai yra visiškai atsiskaitę už šiuos darbus su generaliniu rangovu. Tačiau pastarasis neatsiskaito su subrangovu savo atsiliepimą grįsdamas netinkamai atliktais darbais ir sulaikymo teise. Būtina pažymėti, kad šioje byloje nėra jokių rašytinių įrodymu, kad užsakovams perdavus darbus, pastarieji generaliniam rangovui būtų reiškę reikalavimus dėl netinkamai ar nepilnai atliktų statybos darbų minėtame Policijos komisariate ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, todėl pagal pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovui kyla pareiga atsiskaityti už ieškovo atliktus ir atsakovo priimtus rangos darbus, nes nėra pagrindo laikyti, kad ieškovas kurių nors nurodytų akte darbų neatliko ar juos atliko nekokybiškai.

43Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirmiau nurodyta taisyklė, pagal kurią darbų priėmimo-perdavimo akte trūkumų nenurodymas lemia draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.) nėra absoliuti. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas (šiuo atveju generalinis rangovas) nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Teismų praktikoje dėl rangos darbų priėmimo–perdavimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms išaiškinta, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011).

44Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo skolą tik už jo priimtus darbus. Iš atsakovo UAB „Granatas“ 2010 m. gegužės 28 d. pranešimų ieškovui (2 t., 174-175 b. l.) dėl defektų ištaisymo matyti, kad jie pareikšti tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (2010-04-16) dėl skolos priteisimo, o dalis darbų atsakovo jau buvo priimti ir perduoti užsakovui (VšĮ Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei) bei pripažinti tinkamai atlikti ir už juos atsiskaityta. Vėlesni darbų perdavimai užsakovui (Policijos komisariatui) taip pat liudija galimai buvusių trūkumų ištaisymą (jeigu tokie buvo), kadangi atsakovas Policijos komisariatui perdavė šiuos darbus, o pastarasis juos priėmė ir pilnai atsiskaitė su generaliniu rangovu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas negrindžia savo procesinių dokumentų argumentais, kad savo ir/ar kitų subrangovų lėšomis bei jėgomis ištaisė darbo trūkumus ar defektus, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadų, kad rangos darbai buvo atlikti ne pilnai ar su trūkumais, atitinkamai daryti priešingų išvadų, nei pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas nepagrįstai remiasi atliktų darbų trūkumais Ukmergės policijos komisariate, kadangi byloje nėra reiškiamas reikalavimas dėl skolos priteisimo už atliktus darbus šiame objekte.

45Dėl sulaikymo teisės.

46Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo susiformavę daikto sulaikymo teisiniai santykiai. Ieškovas neginčijo fakto, kad derybos dėl defektų darbų šalinimo tarp šalių vyko, taigi ieškovui buvo žinoma, jog lėšos už atliktus darbus sulaikomos dėl netinkamai atliktų statybos darbų ir atsisakymo pašalinti statybos darbų broką. Apeliantų nuomone, net ir laikant, kad atsakovas UAB „Garantas“ ieškovui iki bylos iškėlimo jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nereiškė, ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, nes ieškovas apie pinigų sulaikymą galėjo būti informuotas ir jam pareiškus ieškinį teisme. Teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas UAB „Garantas“ pagrįstai naudojasi daikto sulaikymo teise, o šią aplinkybę galima nustatyti tik įvertinus, ar ieškovas tinkamai įvykdė savo sutarties prievoles pagal ginčo sutartis, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateiktus ekspertizės aktus, kurie patvirtina atsakovų atsikirtimus dėl ieškovo atliktų darbų defektų.

47CK 6.69 straipsnis įtvirtina daikto sulaikymo teisę, tokį kreditoriaus teisių gynybos būdą, kuriuo jis turi teisę naudotis tol, kol skolininkas įvykdo savo prievolę kreditoriui. CK 6.69 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sulaikymo teisės realizavimo tvarką nustato daiktinę teisę reglamentuojančios teisės normos (CK 4.229–4.235 str.). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1 dalimi daikto sulaikymo teisė atsiranda tais atvejais, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir valdo skolininko daiktą. Kiti įstatymai gali nustatyti kitokias daikto sulaikymo taisykles (CK 4.229 str. 3 d.). CK 4.229 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad daikto sulaikymo teisę turi kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. Kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą neatskiriama nuo skolininko prievolės kreditoriui, nes daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Svarbiausia aplinkybė yra reikalavimo teisės vykdytinumas bei skolininko prievolės nevykdymas arba netinkamas įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).

48Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas dar 2009 m. lapkričio 30 d. pranešimu reikalavo atsakovą sumokėti skolą už Policijos komisariato rekonstrukcijos darbus (1 t., 81 b. l.). 2009 m. gruodžio 18 d. reikalavo papildomai užtikrinti atsakovą savo prievolių įvykdymą dėl atsakovo UAB „Garantas“ reorganizavimo (1 t., 116 b. l.), o 2010 m. sausio 27 d. informavo atsakovą apie bankroto bylos inicijavimą, jeigu atsakovas neatsiskaitys su ieškovu (1 t., 82 b. l.). Atsakovas 2010 m. vasario 26 d. patvirtinimu pripažino savo 321 791 Lt įsipareigojimą ieškovui pagal kitas sąskaitas faktūras, nei savo reikalavimą grindžia ieškovas, tačiau dėl reikalaujamų apmokėti darbų kokybės pretenzijų nereiškė, ir tik ieškovui teismui pateikus ieškinį, 2010 m. gegužės 28 d. (2 t., 174-176 b. l.) kreipėsi į ieškovą reikalaudamas ištaisyti statybos trūkumus Policijos komisariate ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nors ligoninė 2009 m. lapkričio 30 d. aktu iš generalinio rangovo jau buvo priėmusi visų trijų pastatų rekonstrukcijos darbus, kaip tinkamai atliktus (3 t., 154-155 b. l.), o 2010 m. birželio 9 d. raštu Nr. K2-631 patvirtino, jog ligoninės pastatų stogų rekonstrukcijos darbai atlikti pilnai, tinkamai ir laiku; statybos žurnale nėra įrašų apie UAB „Stogrysta“ netinkamą darbų atlikimą ir ligoninė yra 2009 m. gruodžio 22 d. visiškai atsiskaičiusi su generaliniu rangovu UAB „Garantas“ už šiame objekte atliktus rekonstrukcijos darbus. Byloje taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas savo ir/ar kitų subrangovų jėgomis ir lėšomis ištaisė 2010 m. gegužės 28 d. rašte (1 t., 174 b. l.) nurodytus statybos darbų trūkumus Policijos komisariate. Vėliau šiame objekte atlikti darbai pripažinti tinkamai atliktais ir atsakovo buvo perduoti užsakovui, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių nesusiformavo daikto sulaikymo teisiniai santykiai, kadangi ieškovas sutartyse nustatytu atsiskaitymo laikotarpiu neturėjo pagrindo manyti, jog neatsiskaitoma dėl darbų trūkumų. Tuo tarpu, kreditorius daikto sulaikymo teise gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu atsakovas nebuvo pareiškęs ieškovui reikalavimo dėl darbų trukumų ištaisymo, atitinkamai nebuvo suėję jokie atsakovo reikalavimo terminai, todėl apeliantai nepagrįstai remiasi daikto sulaikymo institutu ir nepagrįstai teigia, jog ieškovas apie pinigų sulaikymą galėjo būti informuotas ieškovui pareiškus ieškinį teisme. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina apeliantų argumentus dėl žodžiu vykusių tarp šalių derybų dėl darbų ištaisymo, kadangi ieškovo nuoseklūs raštiški skolos sumokėjimo ir užtikrinimo reikalavimai, pranešimas apie bankroto bylos inicijavimą paneigia šias aplinkybes.

49Iš bylos medžiagos matyti, kad iki ieškinio pareiškimo atsakovas į ieškovo reikalavimus dėl skolos sumokėjimo neragavo, po ieškinio pareiškimo atsikirtimus grindė neištaisytais darbų trūkumais ir visų darbų neatlikimu bei rangos sutartimi dėl Ukmergės policijos komisariato netinkamai atliktų rekonstrukcijos darbų, dėl kurių ieškovas šioje byloje iš viso nereiškė reikalavimo; antrus metus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sulaikymo teisę paskutinio posėdžio metu grindė atliktų darbų neatitikimu STR standartams ir ekspertizės aktais apie kurių atlikimą ieškovas nebuvo informuotas, o apeliacinį skundą ir sulaikymo teisę grindžia taip pat ir garantiniu laikotarpiu paaiškėjusiais atliktų darbų trūkumais.

50CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atvejais, kai rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovas pripažįsta pareigą ištaisyti darbų trūkumus, jeigu tokie būtų nustatyti, tačiau teigia, jog nėra gavęs tokio atsakovo reikalavimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad generalinis rangovas taip pat nėra pateikęs ir užsakovų pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar kitų trūkumų šalinimo poreikio. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovas taip pat neprašė sumažinti darbų kainos ar atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Be to, iki paskutinio posėdžio datos nepateikė tokių išlaidų dydžio pagrindimo, o vienašališkai atliktus ekspertizės aktus pateikė tik 2012 m. sausio 30 d. (3 t., 193-194 b. l.), t. y. likus vienai dienai iki paskutinio 2012 m. vasario 1 d. teismo posėdžio dienos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė prijungti ekspertizės aktus, taip pat pagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovui nereiškiant priešieškinio ar kitų reikalavimų teismas neturi teisinio pagrindo vertinti atsakovo argumentų dėl darbų trukumų. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį, kuriuo prašo sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą pagal minėtas rangos sutartis. Tokia atsakovo teisė numatyta CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaip savarankiškas užsakovo (šiuo atveju generalinio rangovo) teisių gynimo būdas, kurių atsakovas tinkamai ir laiku neįgyvendino šioje byloje, todėl atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir remiantis pirmiau minėtu teisiniu reglamentavimu nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog apeliantas pagrįstai neatsiskaito su ieškovu naudodamasis sulaikymo teisės institutu.

51Atkreiptinas dėmesys, kad Rangos sutartimis Nr. 2 (dėl Policijos komisariato fasado įrengimo darbų) ir Nr. 3 (dėl VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės rekonstrukcijos darbų) ieškovas įsipareigojo atsakovui garantiniu laikotarpiu draudimo kompanijos laidavimo raštu ir draudimo polisu užtikrinti savo prievolių tinkamą įvykdymą, o atsakovas UAB „Garantas“ turėjo teisę sulaikyti vienu atveju 5 procentus nuo darbų sumos, o kitu atveju 10 procentų nuo darbų sumos. Policijos komisariato fasado įrengimo darbai garantiniu laikotarpiu užtikrinti Swedbank, AB Garantinio laikotarpio įsipareigojimų garantija Nr. 12-004513-GM (4 t., 6-13 b. l.), o kita garantija byloje nepateikta, tačiau šia sulaikymo teise atsakovas iš esmės ir nesirėmė, be to ir sulaikymo suma neatitinka ieškovo reikalavimo, todėl ir šiuo pagrindu negalima pripažinti, kad atsakovas pagrįstai naudojasi sulaikymo teise.

52Taip pat negalima sutikti ir su atsakovų pozicija dėl sulaikymo teisės nedalumo, kadangi šioje byloje ieškovas reiškia reikalavimus dėl įsiskolinimo priteisimo pagal nesusijusias tris rangos sutartis, tuo tarpu atsakovas savo atsikirtimus grindžia be kita ko ir ketvirta rangos sutartimi dėl Ukmergės policijos komisariato rekonstrukcijos darbų trūkumų, kuri nėra susijusi su šalių teisėmis ir pareigomis pagal šioje byloje pirmiau minėtas tris rangos sutartis, todėl atsakovas nepagrįstai remiasi daikto sulaikymo nedalumu.

53Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo jau naują pinigų sulaikymo pagrindą – garantiniu laikotarpiu atsiradusius defektus. Tačiau pagal CK 6.664 straipsnio 3 dalį, jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas (šiuo atveju subrangovas) privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui (generaliniam rangovui) jų šalinimo išlaidas. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą, garantiniu laikotarpiu paaiškėję darbų trūkumai taip pat nesuteikia teisės atsakovui UAB „Garantas“ naudotis ieškovui visų priklausančių pinigų sulaikymo teise. Be to, tokie argumentai vertintini kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės ir yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atitinkamai atsakovai turi teisę savo teises šiuo pagrindu ginti kitoje byloje pareiškęs ieškovui reikalavimus.

54Dėl solidarios atsakovų atsakomybės.

55Apelianto teigimu, teismas neturėjo pagrindo taikyti atsakovų solidarios atsakomybės, kadangi tam nebuvo ABĮ numatytų sąlygų. Apelianto įsitikinimu, UAB „Garantas“ atskyrimo sąlygose nurodytas atsakovui perduodamos teisės ir pareigos, kylančios iš statybos veiklos pakankamai apibrėžė UAB „Garantas“ perimamų teisių ir pareigų pobūdį, todėl nebuvo teisinio pagrindo ieškovui priteisti skolos iš atsakovų solidariai ABĮ 63 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 68 straipsnio 3 dalies pagrindu.

56ABĮ 63 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad reorganizuojant įmonę skaidymo atveju – reorganizavimo sąlygose pravalo būti nurodomas tikslus skaidomos bendrovės turto, teisių ir prievolių aprašymas ir jų paskirstymas po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms. Pagal ABĮ 68 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, jeigu skaidomos bendrovės kokia nors prievolė pagal reorganizavimo sąlygas nėra priskirta kuriai nors iš bendrovių, veiksiančių po reorganizavimo, už ją solidariai atsako visos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės.

57Atsakovo UAB „Garantas“ atskyrimo sąlygų 9.18 punkte nustatyta, kad „po reorganizavimo UAB „Garantas“ lieka turtas, teisės ir pareigos, susijusios su Statybos veikla, kurie atskyrimo sąlygose nėra nurodomi“. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokia formuluotė dėl perduotinų teisių ir pareigų yra abstrakti ir negali būti laikoma atitinkančia ABĮ 63 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimų, nes atskyrimo sąlygose nenurodytos UAB „Garantas“ teisės ir prievolės kylančios iš statybos veiklos, nenurodytas ir tikslus skaidomos bendrovės turto, teisių ir prievolių aprašymas ir jų paskirstymas po reorganizavimo veiksiančioms bendrovėms, todėl sutiktina su ieškovo atsiliepimo argumentais, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, kuriuo prašoma priteisti skolą solidariai iš visų atsakovų turi būti vadovaujamasi ABĮ 68 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuri numato, kad jeigu skaidomos bendrovės kokia nors prievolė pagal reorganizavimo sąlygas nėra priskirta kuriai nors iš bendrovių, veiksiančių po reorganizavimo, už ją solidariai atsako visos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės. Kiekvienos iš šių bendrovių atsakomybę už šią prievolę riboja nuosavo kapitalo, priskirto kiekvienai iš jų pagal reorganizavimo sąlygas, dydis. Taigi, vadovaujantis ABĮ 63 straipsnio 1 dalies 11 punktu, nagrinėjamu atveju atsako visi atsakovai solidariai.

58Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovų solidarioji atsakomybė atsiranda ir ABĮ 66 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi atsakovas papildomai neužtikrino ieškovų prievolių įvykdymo jam reikalaujant. Tuo tarpu, apelianto teigimu, ieškovas neturėjo pagrindo reikalauti atsakovo papildomo prievolių užtikrinimo remiantis ABĮ 66 straipsnio 1 dalimi, kadangi atsakovo gera turtinė padėtis neleidžia abejoti atsakovo mokumu.

59CK 2.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reorganizuojamo juridinio asmens kreditorius turi teisę reikalauti nutraukti ar įvykdyti prieš terminą prievolę, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir kreditoriui pareikalavus juridinis asmuo nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo. ABĮ 66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta reorganizuojamos bendrovės pareiga papildomai užtikrinti prievolių įvykdymą kiekvienam to reikalaujančiam kreditoriui. Ši reorganizuojamos bendrovės pareiga kyla jei yra pagrindas manyti, kad dėl reorganizavimo, atsižvelgiant į reorganizuojamos ar dalyvaujančios reorganizavime bendrovės bei po reorganizavimo veiksiančios bendrovės, kuriai pagal reorganizavimo sąlygas pereina įsipareigojimai, finansinę būklę, prievolės įvykdymas pasunkės (ABĮ 66 str. 1 d.). Analogiškos sąlygos buvo įtvirtintos ir UAB „Garantas“ atskyrimo sąlygų 10.3.-10.5. punktuose (t. 1, b. l. 108).

60Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas mažindamas savo įsiskolinimą ieškovui šį įsiskolinimą dengė perleisdamas transporto priemonę (1 t., 134 b. l.). Ieškovo reikalavimai atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus liudija, kad atsakovas laiku nevykdė savo prievolių. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo pagrindo abejoti atsakovo mokumu, juolab, kad įmonė pasiskelbė reorganizuojama atskyrimo būdu, nereagavo į ieškovo reikalavimus padengti įsiskolinimą ar užtikrinti savo prievolių įvykdymą, atsakovui nebuvo žinomas atsakovo debitorių ir kreditorių įsipareigojimų santykis, turimų apyvartinių lėšų kiekis, tuo tarpu reikalavimo suma buvo didelė. Todėl pagal pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą, neįvykdžius pareigos papildomai užtikrinti kreditoriaus reikalavimus - už prievolės neįvykdytą solidariai atsako visos po reorganizavimo veiksiančios bendrovės (ABĮ 68 str. 4 d.). Atitinkamai nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismas neteisingai sprendė dėl visų atsakovų solidariosios atsakomybės.

61Dėl delspinigių dydžio.

62Apeliantų teigimu, teismo priteista delspinigių suma daugiau nei šešis kartus viršija įstatymo nustatytą palūkanų normą (CK 6.210 str. 2 d.), įprastai taikytiną esant pradelstam piniginės prievolės vykdymo terminui, todėl teismo priteistos netesybos turi būti sumažintos iki minimalaus netesybų dydžio – 0,02 procento. Apeliantų nuomone, teismas, mažindamas netesybas neatsižvelgė į tai, kad jau yra įvykdyta ženkli įsipareigojimų dalis (220 027,63 Lt), ieškovas nenurodė, kokius nuostolius jis patyrė, o tai reiškia, kad atsakovas UAB „Garantas“ ieškovui nepadarė jokios žalos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais.

63Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose.

64Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Netesybos gali būti nustatytos įstatymų, sutarties ir teismo (CK 6.71 str. 1 dalis). Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojai ar ne, ar šalys yra viešieji ar privatūs juridiniai asmenys, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.)

65Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos neprotingai didelės, vadovavosi pirmiau minėtais kriterijais ir įvertino visus reikšmingus faktorius ir padarė pagrįstą išvadą, kad netesybos turi būti mažinamos iki 0,1 procento. Teismas įvertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, ir šių santykių pobūdžio, (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), o sutarties sąlygos buvo parengtos atsakovo iniciatyva. Teismas įvertino, kad atsakovai gera valia nevykdė savo prievolių, o prašoma priteisti ieškinio suma yra didelė, tačiau nustačius, kad netesybos sudaro daugiau nei trečdalį skolos sumos, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu sumažino ieškovo reikalaujamų netesybų dydį iki 0,1 procento už kiekvieną uždelstą dieną, pažymėdamas, jog šiuo atveju nėra pagrindo mažinti netesybas iki minimalaus dydžio. Teisėjų kolegija pritarai tokiai teismo išvadai, kadangi sumažinus netesybas daugiau nei per pusę, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat būtų paneigti protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai (CK 6.228 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sumažinti atsakovo atsakomybės dar labiau, nei sumažino pirmosios instancijos teismas.

66Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

67Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsižvelgė į procesinių dokumentų skaičių, apimtis, byloje vykusių teismo posėdžių skaičių (teismo posėdžiai vyko 2010-12-15, 2011-03-23, 2011-08-26, 2012-02-01, 2012-02-10), bylos sudėtingumą ir bylos nagrinėjimo terminą. Teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytus teisinių paslaugų dydžius, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantų reikalavimus sumažinti ieškovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį pirmosios instancijos teisme.

68Dėl naujų dokumentų prijungimo

69Apeliantai su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – du Teismo ekspertizės aktus dėl Anykščių policijos komisariato stogo bei fasado įrengimo darbų kokybės, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui paskutinio posėdžio metu ir kuriuos teismas protokoline nutartimi atsisakė priimti bei prašo juos prijungti prie bylos.

70CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju, pasirengimas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Pagal CPK 226 straipsnį, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.

71Atsakovai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme viso proceso metu keitė savo gynybos poziciją dėl pinigų sulaikymo teisės, nereikalavo sumažinti rangos darbų kainų ar atlyginti nuostolius, o pinigų sulaikymo dydį pagrindė tik po beveik dvejų metų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme, paskutinio posėdžio metu pateikdami Teismo ekspertizės aktus, nors byloje nebuvo tokios paskirtos. Todėl teisėjų kolegija pritaria ieškovo atsiliepimo argumentams, kad toks atsakovų elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir teisėtu veikimu, siekiant operatyvaus bylos išnagrinėjimo. Kadangi, kaip teisingai pažymi ieškovas, nuo ieškinio padavimo dienos ieškovo reikalavimai nesikeitė, atsakovams buvo žinomas faktinis ir teisinis ieškinio pagrindas, todėl atsakovai dėl objektyvių priežasčių neturėdami galimybės teismui pateikti atitinkamų įrodymų, privalėjo apie tai informuoti teismą ir kitą proceso šalį. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovai šioje byloje tinkamai ir laiku neįgyvendino savo teisės gintis nuo pareikšto reikalavimo įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo prijungti atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų, kadangi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui prieštarautų apeliacijos paskirčiai ir tikslams. Be to, atsakovas Vilniaus apygardos teismui yra pateikęs ieškinį, kurį grindžia minėtais ekspertizės aktais, prašydamas sumažinti ieškovo atliktų darbų kainą pagal minėtas rangos sutartis. Tokia atsakovo teisė numatyta CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kaip savarankiškas užsakovo (šiuo atveju generalinio rangovo) teisių gynimo būdas, kurių atsakovas tinkamai ir laiku neįgyvendino šioje byloje, todėl atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir remiantis pirmiau minėtu teisiniu reglamentavimu nėra teisinio pagrindo prijungti prašomų įrodymų (CPK 314 str.).

72Dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu (kol bus išspręsta kita byla).

73Apeliantai pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimtas procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5619-258/2013, pagal ieškovo UAB „Garantas“ ieškinį atsakovui UAB „Stogrysta“ dėl darbų (pagal šioje byloje minėtas rangos sutartis) kainos sumažinimo.

74Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; kt.). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-332/2012; kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2012 m. kovo 15 d. nutartis , priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; kt.).

75Nagrinėjamu atveju, subrangovas reiškia reikalavimą generaliniam rangovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o pastarasis viso proceso metu tokį reikalavimą ginčijo, remdamasis darbų trūkumais formaliai ir statybiniais terminais nurodydamas atliktų darbų trūkumus. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai atitinka kokybės reikalavimus, ar turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą. Tačiau nagrinėjamu atveju, atsakovas nereiškė reikalavimo sumažinti darbų kainas ar atlyginti nuostolius dėl ištaisytų darbų trūkumų, ir kaip jau minėta, darbų trūkumų vertę pateikė tik paskutinio teismo posėdžio metu. Teismui atsisakius priimti naujai pateiktus rašytinius įrodymus ir ieškovui iš atsakovo priteisus skolą už atliktus darbus, ieškovui neužkirstas kelias reikšti ieškovui reikalavimus dėl po statybos darbų priėmimo ar garantiniu laikotarpiu atsiradusių darbų trūkumų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, jog būtų pagrindas stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu. Be to, apeliantai prašymą sustabdyti šią bylą pateikė likus tik vienai darbo dienai iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio datos, nors nuo pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo yra jau praėję pusantrų metų, todėl apeliacinio teismo vertinimu, apeliantai bylos sustabdymu siekia kuo ilgiau išvengti atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo stabdyti bylos CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

76Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

77Apeliacinės instancijos teisme atsakovams priimtas nepalankus procesinis sprendimas, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

78Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius apeliacinės instancijos teisme turėtas 6 050 Lt bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat nuomonę dėl bylos sustabdymo. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) numatytais kriterijais ir nustatytais rekomenduojamais maksimaliais užmokesčio dydžiais ieškovui iš atsakovų už atsiliepimą į apeliacinį skundą ir nuomonę dėl bylos sustabdymo priteistina 2 000 Lt. Teisėjų kolegijos vertinimu, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinti kriterijai, į kuriuos rekomenduojama atsižvelgti nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, neteikia pagrindo nagrinėjamu atveju spręsti dėl didesnio, negu Rekomendacijų 8 punkte įtvirtinti rekomenduojami maksimalūs dydžiai, užmokesčio priteisimo.

79Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

80Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

81Ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Stogrysta“ iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Garantas“, uždarosios akcinės bendrovės „Garantas investment“, uždarosios akcinės bendrovės „Birutės 24“, uždarosios akcinės bendrovės „Dariaus ir Girėno 20“, uždarosios akcinės bendrovės „Gudų 13“, uždarosios akcinės bendrovės „Naugarduko 97“, uždarosios akcinės bendrovės „Savanorių 124“, uždarosios akcinės bendrovės „Ševčenkos 19“ lygiomis dalimis priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už statybos rangos darbus.... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai... 6. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Garantas“ buvo... 7. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai prašė ieškinio netenkinti, motyvuodami... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 10. Teismas konstatavo, jog atsakovas UAB „Garantas“ tinkamai nesureagavo į... 11. Teismas pritarė atsakovo nuomonei, kad ieškovo prašomi priteisti... 12. Bylinėjimosi išlaidos tarp šalių teismo sprendimu buvo paskirstytos... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo prijungti prie bylos L. U. parengtus... 15. 1. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo susiformavę... 16. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas UAB „Garantas“ savo... 17. 3. Atsakovo UAB „Garantas“ reorganizavimo sąlygose yra aiškiai nurodyta,... 18. 4. Pagal ABĮ 66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę reikalauti... 19. 5. Atsakovų nuomone, teismas, mažindamas netesybas dėl skolinio... 20. 6. Vadovaujantis Rekomendacijose nustatytais kriterijus dėl priteisti advokato... 21. 7. Teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas UAB „Garantas“ pagrįstai... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti... 23. 1. Apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas, nes apeliacinis skundas buvo... 24. 2. Atsakovai neatsiskaitymo su ieškovu fakto niekada nesiejo su sulaikymo... 25. 3. Atsakovai nesąžiningai naudojasi sulaikymo teise, tokiu būdu siekdami... 26. 4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo UAB „Garantas“... 27. 5. Atsakovų prašymu netesybų dydis dar labiau mažinamas negali būti, nes... 28. 6. Teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atitinka... 29. 7. Ieškovas prieštarauja dėl naujų įrodymų prijungimo, nes pirmosios... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 32. Faktinės bylos aplinkybės. ... 33. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė Statybos rangos sutartis Nr. 2008/08-02,... 34. Pagal ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojamas pirmosios... 35. Statybos subrangos sutarčiai taikomos tos pačios kaip ir statybos rangos... 36. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip... 37. Apeliantų teigimu, mokėtinos sumos buvo sulaikytos dėl atskirų, netinkamai... 38. Byloje nustatyta, kad Statybos rangos sutartimi Nr. 2008/08-02 (toliau tekste... 39. Ieškovas Statybos rangos sutartimi Nr. 2008/11-01 (toliau tekste – Sutartis... 40. Byloje pateikti Policijos komisariato stogo ir fasado rekonstrukcijos... 41. 2009 m. spalio 14 d. Statybos subrangos sutartimi Nr. 09-10/14/1 (toliau tekste... 42. Taigi, įvertinus faktines bylos aplinkybes matyti, kad atsakovas yra priėmęs... 43. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirmiau nurodyta taisyklė,... 44. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo skolą... 45. Dėl sulaikymo teisės.... 46. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad tarp šalių nebuvo susiformavę... 47. CK 6.69 straipsnis įtvirtina daikto sulaikymo teisę, tokį kreditoriaus... 48. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas dar 2009 m. lapkričio 30 d.... 49. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki ieškinio pareiškimo atsakovas į... 50. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti... 51. Atkreiptinas dėmesys, kad Rangos sutartimis Nr. 2 (dėl Policijos komisariato... 52. Taip pat negalima sutikti ir su atsakovų pozicija dėl sulaikymo teisės... 53. Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo jau naują pinigų sulaikymo pagrindą... 54. Dėl solidarios atsakovų atsakomybės.... 55. Apelianto teigimu, teismas neturėjo pagrindo taikyti atsakovų solidarios... 56. ABĮ 63 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad reorganizuojant įmonę... 57. Atsakovo UAB „Garantas“ atskyrimo sąlygų 9.18 punkte nustatyta, kad „po... 58. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovų solidarioji atsakomybė... 59. CK 2.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reorganizuojamo juridinio asmens... 60. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas mažindamas savo įsiskolinimą... 61. Dėl delspinigių dydžio. ... 62. Apeliantų teigimu, teismo priteista delspinigių suma daugiau nei šešis... 63. Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose,... 64. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 65. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas, kad šalių... 66. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.... 67. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė per... 68. Dėl naujų dokumentų prijungimo... 69. Apeliantai su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – du Teismo... 70. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 71. Atsakovai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme viso proceso metu... 72. Dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu (kol bus išspręsta... 73. Apeliantai pateikė prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus... 74. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai... 75. Nagrinėjamu atveju, subrangovas reiškia reikalavimą generaliniam rangovui... 76. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 77. Apeliacinės instancijos teisme atsakovams priimtas nepalankus procesinis... 78. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius apeliacinės... 79. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 80. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 81. Ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Stogrysta“ iš atsakovų...