Byla 2A-699-157/2016
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Senojo bokšto“ klinika ir atsakovų V. S., S. klinikos uždarosios akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdimara“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-2315-653/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Senojo bokšto“ klinika ieškinį atsakovams V. S., S. klinikai uždarajai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ,,Valdimara“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Senojo bokšto“ klinika (toliau – UAB ,,Senojo bokšto“ klinika) 2012 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. S., S. klinikos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – S. klinika UAB) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdimara“ (toliau – UAB ,,Valdimara“) nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos 160 992 Eur turtinės žalos ir 28 962 Eur neturinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad žala, jos manymu, padaryta šiais neteisėtais atsakovų veiksmais: darbuotojų perviliojimu, klaidinančiai panašaus pavadinimo naudojimu (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 2.39 straipsnis), konfidencialios informacijos naudojimu (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis), klaidinančios informacijos skleidimu (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai). Teigė, kad atsakovas V. S., būdamas ieškovės akcininku ir vadovu, 2009 m. spalio 12 d. šalia jos buveinės identišku pavadinimu – UAB „Bokšto klinika“ (2010 m. sausio 1 d. pakeista į S. klinika UAB), pradėjo teikti analogiškas, kaip ir ieškovės, paslaugas, be kita ko, ir antrinio lygio medicinos paslaugas. Dėl šių priežasčių 2009 m. pabaigoje beveik visi (18) antrinės pagalbos specialistai perėjo dirbti į atsakovo konkurencinę įmonę, 2010 m. į atsakovo kliniką perėjo ir jos pacientai (virš 500). Dėl to ieškovė neteko finansavimo iš Teritorinės ligonių kasos, turėjo ieškoti naujų darbuotojų, iš naujo išvystyti antrinio lygio paslaugas. Pasak jos, atkurti prarastas kvotas pavyko tik 2012 metais, iki tol pacientai turėjo mokėti visą paslaugų kainą. Ieškovė tvirtino, kad taip pat buvo pakenkta jos reputacijai, geram vardui, suformuota visuomenės nuomonė, kad ji nevykdo ir nevykdys antrinio lygio paslaugų. Teigė, kad dėl šių neteisėtų veiksmų ji patyrė žalą – neteko planuotų pajamų, buvo priversta padidinti antrinio lygio specialistų atlyginimus tam, kad privilioti darbuotojus į laisvas vietas, dėl ko patyrė 142 368,99 Eur (491 571,66 Lt) netiesioginius nuostolius, 18 623,65 Eur (64 303,74 Lt) tiesioginių nuostolių (reklamos, antstoliui, teisininkams, ekspertams), taip pat neturinę žalą – 28 962 Eur (100 000 Lt).
  3. Ieškovė nurodė, kad atsakovai yra atsakingi už jai padarytą žalą solidariai, nes atlikdamas nesąžiningus veiksmus, atsakovas V. S. veikė tiek savo, tiek atsakovės S. klinikos UAB interesais (daugelis prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių konstatuotos Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-555-357/2010; 2013 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-307/2013). Pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 27 d. buvo užbaigtas atsakovės S. klinikos UAB atskyrimas ir UAB „Valdimara“ buvo perduota 75,3 proc. S. klinikos UAB turto, perduotas visas nekilnojamasis turtas, gautinos sumos, atskyrimo sąlygose nėra aiškiai nurodyta kuriam po atskyrimo veiklą tęsiančiam subjektui priskiriama atsakovės S. klinikos UAB prievolė ieškovei, kuri buvo jos kreditore, todėl mano, kad atsakovės UAB „Valdimara“ atsakomybė yra solidari (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 68 straipsnio 3 dalis, 2013 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-913/2013).
  4. Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Teigė, kad V. S. buvo vienas iš ieškovės įkūrėjų, kuri tęsė jo pradėtą veikla, visas žinias, patirtį, reputaciją ieškovė įgijo iš šio atsakovo. Taip pat teigė, kad visą informaciją jis įsigijo ne iš ieškovės, o daugybę metų dirbdamas kitose gydymo įstaigose, jokia konfidenciali informacija jam nebuvo patikėta, tuo tarpu ieškovės nurodyta informacija yra vieša, pacientai pasirenka gydymo įstaigą savo valia. Pažymėjo, kad bendras ieškovės pacientų skaičius nesumažėjo, sumažėjo tik jos teikiamų antrinio lygio paslaugų kiekis. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog ambulatorines korteles atsiėmę pacientai perėjo į atsakovo, o ne į kitą kliniką. Ieškovė taip pat neįrodė, kad šis pavadinimas klaidino pacientus, kuriems pasirenkant gydymo įstaigą visiškai nesvarbus jos pavadinimas, kad dėl atsakovo panaudoto pavadinimo ieškovė patyrė nuostolių. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. Teigia, kad ieškovė reklamavosi savo nuožiūra, vykdė rinkodarą, siekdamas konkuruoti, o ne pašalinti atsiradusią žalą, nėra įrodymų, jog rinkodaros strategija pasikeitė dėl atsakovų veiksmų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei UAB ,,Senojo bokšto“ klinika priteisė solidariai iš atsakovų V. S., S. klinikos UAB ir UAB ,,Valdimara“ 107 328 Eur turtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad V. S., būdamas vienu iš ieškovės steigėju, bei akcininku, taip pat būdamas ieškovės vadovu, 2009 m. spalio 12 d. šalia ieškovės buveinės įkūrė naują įmonę pavadinimu UAB „Bokšto klinika“; kad šios klinikos pavadinimas 2010 m. sausio 1 d. pakeistas į S. klinika UAB; kad atsakovė teikė analogiškas, kaip ir ieškovė, paslaugas; kad, be kita ko, teikė ir antrinio lygio medicinos paslaugas; 2009 m. pabaigoje beveik visi (18) antrinės pagalbos specialistai perėjo dirbti į atsakovo konkurencinę įmonę; kad 2010 m. perėjo ir dalis ieškovės pacientų. Teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių šalys neginčija.
  3. Teismas, pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su klaidingos, tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimu, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-151-178/2011, kurioje buvo sprendžiamas ginčas pagal UAB „Senojo bokšto“ klinika ieškinį atsakovams V. S. bei S. klinikai UAB konstatuoti šiai bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo, nes teismas laikė pagrįstais ir įrodytais ieškovės teiginius dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktų pažeidimo, kurių apeliacinės instancijos teismas iš sprendimo nepašalino. Taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta teismo išvadą, jog atsakovė buvo paskelbusi tikrovės neatitinkančią informaciją 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. savaitraštyje „Šiauliai plius“, 2009 m. gruodžio 30 d. laikraštyje „Šiaulių naujienos“, o šių publikacijų turinys leidžia daryti išvadą, kad atsakovė buvo pristatomas ne kaip savarankiškas naujas juridinis asmuo, o siejamas su ieškovės veiklos tęstinumu, jos antrinio lygio medicinos paslaugų rinkoje. Analogiškas išvadas teismas padarė ir dėl internetiniame puslapyje talpintos informacijos. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad prejudicinę reikšmę turintys atsakovės nesąžiningos konkurencijos požymiai atitinka šioje byloje ieškovės nurodytus faktą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo, taip pat iš dalies patvirtina ir klaidinančiai panašaus pavadinimo naudojimo nesąžiningais tikslais aplinkybę.
  4. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimą, susijusį su klaidinančiais panašaus pavadinimo naudojimo atsakovių nesąžiningais tikslais, teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-555-357/2010 pagal ieškovės Z. L. ieškinį atsakovui V. S., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB ,,Senojo bokšto“ klinika, – konstatuota, kad V. S. naujai įsteigtam juridiniam asmeniui parinko klaidinamai panašų į UAB „Senojo bokšto“ klinika pavadinimą. Šias aplinkybes laikė prejudiciniais faktais. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad klaidinančiai panašaus pavadinimo naudojimo aplinkybę šioje byloje patvirtina ir ieškovės nurodyti argumentai apie abiejų ūkio subjektų pavadinimų panašumą ir visuomenės klaidinimą, juos vertinant semantiškai ir vizualiai, tiek atsižvelgiant į abiejų įmonių vykdomą analogišką veiklą, buveinių adreso panašumą (( - )), taip pat atsižvelgiant į ankščiau konstatuotus atsakovo V. S. neteisėtus veiksmus, pristatant įmonę UAB „Bokšto klinika“ ne kaip savarankišką naują juridinį asmenį,

    8o siejant su ieškovės veiklos tęstinumu, jos antrinio lygio medicinos paslaugų rinkoje, taip pat pakeliant savo reputaciją pasitelkiant ieškovo įdirbį medicinos rinkoje. Pažymėjo, kad tai, jog atsakovė daugiau kaip po septynių veiklos mėnesių pakeitė pavadinimą UAB „Bokšto klinika“ į S. klinika UAB nereiškia, kad neteisėtais veiksmais sukeltos neigiamos pasekmės išnyko ar neatsirado, nes atsakovų tikslas pritraukti klientus, realizuotas nesąžiningais konkurencijos veiksmais, buvo pasiektas, nepriklausomai nuo to, kad vėliau pavadinimas buvo pakeistas. Dėl šių priežasčių konstatavo, kad faktas dėl klaidinančiai panašaus pavadinimo naudojimo atsakovų nesąžiningais tikslais, yra pagrįstas.

  5. Spręsdamas dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, teismas pažymėjo, kad atsakovas V. S., būdamas ieškovės vadovu, pats patvirtino konfidencialios informacijos sąrašą (7 t. b. l. 117), kuriame, be kito ko, taip pat buvo pripažinta įmonės komercine paslaptimi darbuotojų darbo užmokestis, pacientų pavardės, adresai. Teismo nuomone, tai, kad jis vėliau atsisakė pasirašyti konfidencialumo sutartį, nereiškia, kad jis nežinojo apie jam žinomos informacijos, tiesiogiai susijusios su įmonės komercine veikla, pobūdį. Būdamas įmonės vadovu, atsakovas žinojo, kad šią informaciją jis turėjo naudoti tik ieškovės veiklos tikslais, siekiant tinkamai vykdyti lojalumo pareigą įmonei. Teismas taip pat nustatė, kad informacija, susijusi su konkrečių darbuotojų darbo užmokesčiu, nėra susijusi nei su atsakovo V. S. ankstesne darbo praktika gydymo įstaigose, nei su profesinėms žiniomis, ją jis sužinojo dirbdamas UAB ,,Senojo bokšto“ klinikoje vadovu, žinojo, kad ši informacija yra konfidenciali ir neturi būti atskleista kitiems asmenis. Anot teismo, faktas, kad atsakovas perviliojo darbuotojus, suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog jis taip pat pasinaudojo konfidencialia informacija apie darbuotojų darbo užmokestį, o didelis pacientų perėjimo į atsakovo kliniką iš karto po šios klinikos įsteigimo, kad buvo pasinaudota ir informacija apie ieškovės pacientus, kurių ambulatorines korteles atsakovas prašė išduoti pagal nurodytus pacientų sąrašus (2 t. b. l. 46, 47). Teismas pažymėjo, kad kitos ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas pasinaudojo informacija apie jos veiklos specifiką, paslaugų teikimo sąlygas, lėšų gavimo tvarką, yra bendro pobūdžio ir nėra susijusios su pasinaudojimu būtent konfidencialia informacija. Teismas taip pat nustatė ir tai, kad pacientų perėjimas į konkuruojančią atsakovo kliniką momentas (2010 m. pirmasis pusmetis) sutapo su konstatuotais neteisėtais atsakovo veiksmais, susijusiais su nesąžininga konkurencija, todėl padarė išvadą, kad, nežiūrint į pacientų teisę pasirinkti gydymo įstaigą, pacientų apsisprendimą įtakojo ir atsakovo nesąžiningi veiksmai, nes jie išeidavo iš klinikos, sužinoję, kad jų gydytojai UAB „Senojo bokšto“ klinikoje nebedirba. Taigi, būtent pacientus gydančių gydytojų perviliojimas į atsakovo kliniką, o ne klinikos vadovo asmenybė, turėjo esminės įtakos pacientų perėjimui į kitą gydymo įstaigą.
  6. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovai tyčia atliko neteisėtus veiksmus, t. y. perviliojo ieškovės darbuotojus, panaudojo klaidinančiai panašų pavadinimą, konfidencialią informaciją. Taip pat konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarpu šių neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (vienu metu netekus daugumos antrinio lygio paslaugas teikiančių specialistų bei aptarnaujančio personalo bei didelės dalies pacientų, sumažėjo ieškovės veiklos pelningumas, siekdama atkurti prieš tai buvusią padėtį ji patyrė papildomas išlaidas).
  7. Teismas pažymėjo, kad esminis ginčas nagrinėjamoje byloje yra dėl žalos fakto ir jos dydžio (CK 6.249 straipsnis); kad šiai aplinkybei nustatyti buvo skirta teismo ekspertizė; kad teismo ekspertė L. R. nustatė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė žalos nepatyrė; kad ieškovė nesivadovavo ištiestos rankos principu ir, mažėjant klinikos pajamoms, didino sąnaudas ir dėl to patyrė tiesioginius nuostolius (637 353,95 Lt); kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negavo pajamų dėl TLK bazinių kainų balo vertės kritimo (8 t. b. l. 168); kad ieškovė, siekdama paneigti ekspertizės išvadas, pateikė rašytinius įrodymus – UAB „BDO auditas ir apskaita“ išvadą (9 t. b. l. 70-81), K. Ambrazaičio motyvuotus išsamius atsakymus (14 t. b. l. 5-16) į atsakovų argumentus, susijusius su šio specialisto pateiktos išvados nepagrįstumu (13 t. b.l.216-219); K. Ambrazaičio 2013 m. lapkričio 19 d. išvadą (3 t. b. l. 141-219) bei 2015 m. birželio 5 d. patikslintą išvadą; kad atsakovai, atsikirsdami į UAB „BDO auditas ir apskaita“ išvadą, pateikė UAB „TaxiLink Baltic“ komentarus (9 t. b. l. 170-181).
  8. Teismas, įvertinęs 11 punkte nurodytuose dokumentuose pateiktus išaiškinimus bei išvadas, konstatavo, kad atsakovų pateikti UAB „TaxiLink Baltic“ komentarai dėl ieškovės pateiktos UAB „BDO auditas ir apskaita“ išvados apie atliktą teismo ekspertizę patvirtina (ir to neginčijo atsakovas), jog teismo ekspertė, apskaičiuodama nuostolius, naudojo netinkamą metodą, nes ištiestos rankos principas taikomas apskaičiuojant ūkio subjekto mokestinius rezultatus, jis negali būti taikomas finansinėje apskaitoje. Teismo vertinimu, dėl netinkamai pasirinkto metodo tyrimo rezultatas gali būti iškreiptas, ekspertizės akte nėra išsamiai motyvuota, kokie konkretūs netinkami administracijos veiksmai įtakojo finansinius veiklos rezultatus, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, jog darbuotojų perviliojimo faktas ekspertizės atlikimo metu jau buvo konstatuotas atitinkamais teismų sprendimai; iš ekspertizės akto tiriamosios dalies negalima daryti išvados, jog ieškovės veiklos rezultatams 2010-2011 m. įtakos turėjo būtent TLK ir BVP rodiklių pasikeitimas, nes atitinkamų paskaičiavimų nepateikta.
  9. Teismas pažymėjo, kad negautų pajamų nustatymas neatsiejamai susijęs su tam tikromis prielaidomis, dėl ko yra sudėtinga objektyviai nustatyti tam tikrą teisingą patirtos tokios žalos dydį. Nors ir konstatavęs, kad ekspertizė atlikta naudojant netinkamą metodą, teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo visiškai nesivadovauti ekspertės išvada, nes ji paremta specialiomis žiniomis ir nėra visiškai paneigta. Teismas atmetė šalių argumentus dėl selektyviai eksperto ir specialisto pasirinktų duomenų, nes nebuvo atliktas juridinio asmens veiklos tyrimas – abu ekspertai tyrė tik tuos dokumentus, kurie jiems buvo pateikti. Taip pat pažymėjo, kad dauguma atsakovų argumentų dėl K. Ambrazaičio išvadų nepagrįstumo buvo paneigti K. Ambrazaičio atsakymuose (14 t. b. l. 5-16), teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad jis visų veiklos sąnaudų netyrė (tyrė tik pardavimo sąnaudas), jo išvadoms buvo svarbus ne grynasis pelnas, o bendrasis įmonės pelnas, todėl nėra paneigta, jog bendrosios ir administravimo sąnaudos, kurių netyrė ekspertas, taip pat netiesiogiai buvo susijusios su pelnu, gaunamu iš antrinių paslaugų teikimo.
  10. Spręsdamas dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, teismas pažymėjo, kad iš dalies pritartina atsakovui, jog nėra pakankamai duomenų spręsti, kad visos ieškovės patirtos sąnaudos (reklamos, teisinių paslaugų) nebuvo įprastinės veiklos sąnaudos, bet susijusios būtent su atsakovo neteisėtais veiksmais, tuo labiau, kad advokato išlaidų, patirtų teismine tvarka nagrinėjamuose ginčuose, klausimas buvo sprendžiamas atitinamose bylose, o įmonės reklamavimas yra plačiai naudojama marketingo priemonė įmonei veikiant net ir įprastinėje konkurencinėje aplinkoje. Tačiau taip pat pažymėjo, kad papildomos išlaidos galėjo būti patirtos, reaguojant į neteisėtus atsakovo veiksmus, siekiant atkurti buvusią padėtį. Pasak teismo, dauguma antstolių veiksmų buvo skirti klaidinančios informacijos faktui įrodyti, t. y. šios išlaidos yra procesinio pobūdžio ir susijusios su bylinėjimosi išlaidomis kitoje minėtoje civilinėje byloje ieškovui renkant įrodymus, todėl šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti keliams atitinkamoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad abiejų šalių įrodymai nepatvirtina tikslaus realiai ieškovės patirtos žalos dydžio, tačiau kartu nėra paneigta, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
  11. Pasisakydamas dėl priteitinos žalos dydžio teismas pažymėjo, kad K. Ambrazaičio išvada yra labiau motyvuota ir detalizuota nei ekspertės išvada, joje taip pat atsižvelgta į rinkos konjunktūrą (nors, kaip paaiškino teismo posėdyje K. Ambrazaitis, TLK biudžeto nebuvo tirta), todėl, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 2/3 prašomų priteisti netiesioginių ir tiesioginių nuostolių dalį, t.y. 107 328 Eur, o kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti (CKL 6.246-6.249 straipsniai).
  12. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė. Teismas pažymėjo, kad nežiūrint į tai, jog atsakovai pasinaudojo ieškovės įdirbiu ir reputacija, ieškovė neįrodė, kad dėl to buvo pakenkta jos reputacijai, nėra duomenų, jog naujų pacientų skaičius pasikeitė po atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo būtent dėl ieškovės reputacijos pablogėjimo. Ieškovės nurodyta aplinkybė apie visuomenėje suformuota nuomonę, jog ji neteikia antrinio lygio paslaugų, gali būti vertinama kaip klaidinanti informacija, dėl ko atsirado turtinė žala, tačiau ši informacija nėra susijusi su jos neturtinėmis vertybėmis, todėl konstatavo, kad nėra įrodyta, jog ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmu patyrė neturtinę žalą (CK 6.250 straipsnis).
  13. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės S. klinikos UAB atskyrimo sąlygose nėra aiškiai nurodyta, kuriam po atskyrimo veiklą tęsiančiam subjektui priskiriama atsakovo S. klinikos UAB prievolė ieškovei, apie atskyrimą ieškovė nebuvo informuota, todėl konstatavo, kad atsakovė UAB „Valdimara“ privalo atsakyti solidariai su kitais atsakovais, kurių bendrais veiksmais buvo padaryta žala ieškovei (CK 6.279 straipsnis, ABĮ 68 straipsnio 3 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-913/2013).
  14. Teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų ieškininio reikalavimo dalis bei šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžius, konstatavo, kad šalys iš esmės patyrė vienodo dydžio bylinėjimosi išlaidas, o kadangi patenkinta tik kiek daugiau nei puse ieškovės pareikšto reikalavimo, jų iš priešingų šalių nepriteisė.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10

  1. Ieškovė UAB ,,Senojo bokšto“ klinika apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria atmesta reikalavimo dalis priteisit neturtinę bei turinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
  2. Pateikiami šie pagrindiniai argumentai:
    1. Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, neapgrįstai vadovavosi teismo ekspertės L. R. ekspertizės aktu ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Teismas ignoravo aplinkybę, kad egzistuoja visi faktiniai ir teisiniai pagrindai nesivadovauti minėtu ekspertizės aktu, nes be sprendime nurodytų akivaizdžių jo trūkumų (netinkamo tyrimo metodo pritaikymas, išvadų nepagrindimas ir nemotyvavimas, išvadų darymas, remiantis duomenimis, paneigtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, prejudiciniais faktais etc.), jis surašytas dar ir pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, įtvirtintus teisės aktuose, išvados padarytos klausimais, kurių ekspertė nėra kompetentinga nagrinėti, netinkamai grupuojant ir vertinant pateiktus duomenis.
      1. Ekspertizės akte įvardintos prielaidos (TLK ir BVP rodiklių pasikeitimas), kurios tariamai galėjo lemti ieškovės pajamų sumažėjimą 2010-2011 m., yra nepagrįstos. Ekspertė nepateikė jos versiją, kad ieškovės pajamos 2010-2011 m., gautinos teikiant antrinę medicininę pagalbą, sumažėjo dėl BVP ir TLK bazinių kainų pokyčio, tai pagrindžiančių skaičiavimų nepateikė. Tuo tarpu Specialisto išvadoje šios aplinkybės detaliai išanalizuotos ir konstatuota, kad jokio ryšio tarp BVP ir / ar TLK bazinių kainų balo pokyčio bei ieškovės pajamų sumažėjimo nėra (nuo 2009 m. BVP augo; TLK, reglamentavimas apmokant sveikatos priežiūros įmonėms už jų suteiktas paslaugas nesikeitė tiek, kad darytų įtaką pardavimų apimčiai). K. Ambrazaitis 2016 m. kovo 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad tarp ieškovės pajamų, gautų suteikiant antrinio lygio paslaugas, ir TLK balo nėra jokio koreliacinio ryšio.
      2. Teismas padarė neapgrįstą išvadą, kad K. Ambrazaitis negautas ieškovės pajamas skaičiavo kaip bendrąjį jos pelną, teismas ignoravo kartu su patikslintu ieškiniu pateiktą 2015 m. birželio 5 d. specialisto išvadą, kurioje atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos apskaičiuotos grynojo pelno kontekste. Priešingai nei teigia teismas, K. Ambrazaitis taip pat įvertinto ir ieškovės veiklos sąnaudas.
    2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 18 623,65 Eur tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Ieškovė, reaguodama į atsakovės skleidžiamą klaidinančią informaciją, specialistų perviliojimą, turėjo imtis priemonių paneigti šią informaciją, viešinti padėtį ir pateikti tikrąją situaciją atitinkančius duomenis, todėl turėjo didinti reklamos išlaidas. Todėl patirtos 11 967,98 Eur reklamos išlaidos yra pagrįstos ir patirtos išimtinai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu 3 193,43 Eur išlaidos už teisines paslaugas taip pat, priešingai nei konstatavo teismas, patirtos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Iki 2010 m. ieškovė tokių sąnaudų iš viso neturėjo, jos patirtos ne bylinėjimosi procese, o kreipiantis dėl teisinės pagalbos ir teisinių konsultacijų į profesionalus, siekiant operatyviai ir tinkamai sureaguoti į neteisėtus atsakovų veiksmus (konsultacijos dėl verslo apsaugos, atsargumo, bandymas taikiai išspręsti ginčą), todėl nepagrįsta teismo išvada, kad jos susijusios su kituose teisminiuose procesuose patirtomis bylinėjimosi išlaidomis. Teismo išvada, kad išlaidos, susijusios su antstolio suteiktomis paslaugomis, yra procesinio pobūdžio ir jų atlyginimo klausimas turėjo būti išspręstas kitose civilinėse bylose, prieštarauja CK 6.249, 6.251 straipsnių nuostatoms. Šios išlaidos buvo prevencinės, jomis buvo siekiama sumažinti žalą. Jų realumą patvirtina į bylą pateikti įrodymai, jos patirtos dėl atsakovų veiksmų, šios išlaidos jokiais kitais procesiniais teismų sprendimais nebuvo priteistos. Teismas nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl atmestinas reikalavimas priteisti atlyginimą 3 049,65 Eur išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, ir tokiu būdu pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas.

      11

    3. Teismas ne pagrindo atmetė reikalavimą, priteisti iš atsakovių 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Klaidingai aiškintos CK normos, nes priešingai nei konstatuota, asmuo, kuriam padaryta žala gali reikalauti tiek turtinės, teik neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.24 straipsnio 1 dalis, 2.39 straipsnis). Atmesdamas šį reikalavimą teismas pažeidė CK 6.251 straipsnyje įtvirtintą visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokios sąlygos, dėl kurių atsakovų atsakomybė galėtų būti apribota. Teismas neįvertino aplinkybių, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog atsakovas skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę, ši klaidinga informacija sumenkino ieškovės dalykinę reputaciją, todėl ji prarado ne tik gerą reputaciją, bet ir klientus. Egzistuoja visos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl teismas privalėjo šį reikalavimą patenkinti. Tokios praktikos laikomasi sprendžiant analogiškas bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-238/2012).
    4. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 93 straipsnyje numatytą pareigą paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas, nustatęs, kad patenkinta 57 proc., o atmesta – 43 proc. ieškinio reikalavimų, vadovaudamasis šia proporcija turėjo paskirstyti ir šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nenurodė aplinkybių, kurios leistų taikyti kitokią nei patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją; padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys patyrė vienodo dydžio bylinėjimosi išlaidas, nes ieškovė patyrė dvigubai didesnes bylinėjimosi išlaidas nei atsakovai. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai, kad teisės aiškinimo ir taikymo aspektu byla nėra sudėtinga, nes nemaža dalis aplinkybių turėjo būti įrodyta netiesioginiais įrodymais, kuriuos surinkti ir pateikti į bylą buvo sudėtinga, žalos dydžio nustatymas yra sudėtingas klausimas, kuriam išaiškinti prireikė specialistų pagalbos. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad byla buvo nagrinėjama daugiau nei tris metus, ją sudaro 15 tomų, ne kartą teikti papildomi rašytiniai paaiškinimai, todėl buvo pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.

      12

  3. Ieškovė taip pat prašo prijungti naujus įrodymus – K. Ambrazaičio 2016 m. kovo 4 d. rašytinius paaiškinimus dėl 2015 m. birželio 5 d. Specialisto išvados. Nurodo, kad tokia būtinybė atsirado tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, nes iki tol manė, kad byloje esantys įrodymai dėl tariamo TLK bazinių kainų balo pokyčio įtakos ieškovės negautoms pajamoms yra pakankami ir pagrindžiantys ieškovės poziciją.
  1. Atsakovai V. S., UAB ,,S. klinika“ ir UAB ,,Valdimara“ skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  2. Nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja CK 6.246 straipsnyje numatyta sąlyga jų civilinei atsakomybei kilti.
      1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai būtų pasinaudoją kokia nors informacija apie pacientus ir tokiu būdu būtų užsitikrinę pacientų perėjimą. Tai, kad buvo pareikalautos pacientų medicininės kortelės nereiškia, jog jie perėjo gydytis pas atsakovą, jie galėjo būti užsiregistravę vienam vizitui. Teismas visiškai nesigilino į sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ypatumus, ambulatorinė kortelė gali būti perduota kitai gydymo įstaigai tik tuomet, kai pacientas pasirenka kitą pirminės sveikatos priežiūros įstaigą, o atsakovė nėra primines paslaugas teikianti įstaiga, todėl ieškovė negalėjo ir neurėjo perduoti jų sveikatos kortelių. Be to, pacientai gali laisvai rinktis, kuriose gydymo įstaigoje gydytis. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-151-178/2011 konstatuota, kad vien prielaidų pacientų viliojimo faktui nustatyti nepakanka. Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad sumažėjo ne ieškovės pacientų skaičius, o jiems teikiamų antrinio lygio paslaugų kiekis. Tai, kad ieškovės pacientų skaičius nesumažėjo patvirtina ir tai, kad nei TLK finansavimas, nei kitos gautinos pajamos už I lygio paslaugų teikimą nesumažėjo, kurios priklauso nuo pacientų skaičiaus. Todėl laikytini nepagrįstais teismo argumentai, kad kortelių perdavimas patvirtina pacientų perėjimą iš ieškovės į atsakovo kliniką.
      2. Nepagrįsti ir teismo argumentai, kad atsakovas neva siekdamas neteisėtų tikslų (nesąžiningai konkuruoti), naujai įsteigtai klinikai parinko klaidinančiai panašų pavadinimą ,,Bokšto klinika“ ir tokiu būdu padarė ieškovei žalą. Suteikdamas tokį pavadiną atsakovas manė, kad elgiasi teisėtai, nes dar 1995 m. buvo gavęs tokio firmos vardo liudijimą, o pavadinimas ,,Senasis bokštas“ buvo siejamas su apelianto ir jo šeimos praktika. Byloje neįrodyta, kad toks pavadinimas suklaidino pacientus. Šių veiksmų neteisėtumas, priešingai nei nurodė teismas, nėra konstatuoti jokiuose teismų sprendimuose.
    2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad vienas iš atsakovų, V. S., nėra ūkio subjektas Konkurencijos įstatymo prasme. Priteisdamas iš atsakovų solidariai dalį žalos teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad atsakovui V. S. atsakomybė, lyginant su kitais apeliantais (juridiniais asmenimis), negali būti taikoma ir turi būti diferencijuojama.
    3. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė priteistinų nuostolių dydį.
      1. Teismas nepagrįstai rėmėsi K. Ambrazaičio išvada. Ši išvada yra ydinga, nes tariamos negautos pajamos buvo skaičiuojamos pagal negautą bendrąjį pelną, neįtraukiant veiklos sąnaudų, todėl ja negali būti vadovaujamasi, tokia metodika prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-24-421/2015). Iškreipti konsultanto K. Ambrazaičio skaičiavimai visiškai neatitiko patvirtintuose ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotų ieškovės pelningumo rodiklių. Konsultantas patvirtino, kad išvadą grindė ieškovės selektyviai atrinktais ir pateiktais duomenimis, visiškai netikrindamas jų teisingumo, paskaičiavimas grįstas prielaida, jog ieškovės pateikti duomenys yra teisingi. Ji atlikta neištyrus ir neišanalizavus ieškovės teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apskaitos dokumentų, kurie leistų atskleisti ar iš tikrųjų jos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtis sumažėjo.
      2. Teismas be pagrindo nesivadovavo ekspertizės išvadomis ir duomenimis, taip pat nepagrįstai nurodė, kad eksperto išvada neturi didesnės įrodomosios galios. Teismo paskirto eksperto išvadoje esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio ir gavimo aplinkybių, yra labiau patikimi už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tuo tarpu šalių pateikti kiti dokumentai – išvados, komentarai, atsakymai ir kt. – yra rašytiniai įrodymai ir negali būti prilyginti eksperto išvadai, jiems suteikiama didesnė įrodomoji galia. Teismas nepateikė motyvų, kodėl negali būti laikoma patikima ekspertės išvadą, kuri galėjo būti nuginčyta ne šalių pateiktais dokumentais, o paskiriant papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1, 2 dalys).
      3. Teismas visiškai nepagrindė išvados, kodėl priteista būtent 2/3 dalys reikalaujamų nuostolių. Nustatydamas neva ieškovės patiriamų nuostolių dydį visiškai neatsižvelgė į ankstesnių ir vėlesnių metų ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, veiklos pelningumo rodiklius bei konstatavo, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog ginčo laikotarpiu jos grynasis pelnas sieks 56 proc. visų pardavimo pajamų, tačiau nepagrindė šių pajamų realumo. Taip pat nebuvo atsižvelgta į byloje nustatytus faktus, susijusius su klinikos netinkamu administravimu, kurie turėjo įtakos veiklos rezultatui. Ekspertė nustatė, kad esmingai išaugo patiriamos sąnaudos (pardavimų savikaina, kuro sąnaudos, reprezentacinės išlaidos, remonto, ryšio paslaugų sąnaudos), todėl akivaizdu, kad neekonomiškas bendrovės valdymas darė esminę įtaką veiklos pelningumo mažėjimui.
      4. Teismas nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimo dalį dėl tiesioginių nuostolių priteisimo (konsultanto išvados parengimas, reklamos sąnaudos). Išlaidos už konsultanto suteiktas paslaugas yra procesinio pobūdžio, todėl jų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad reklamos sąnaudos yra susijusios su jos veiksmais ir, kad tai nėra įprasta marketingo priemonė. Ieškovė tiesiog aktyviai reklamavo savo paslaugas, nė viename iš skelbimų nėra nurodama apie neva atsakovų melagingai paskleistą informaciją ir pan.
    4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp apeliantų veiksmų ir ieškovės tariamai patiriamų nuostolių, neatsižvelgė į tai, kad ginčo laikotarpiu kilo pasaulinė ekonominė krizė bei į tai, kad įmonė buvo netinkamai valdoma ir būtent tai lėmė ieškovės pajamų sumažėjimą. Šios aplinkybės konstatuotos teismo paskirtos ekspertės išvadose. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad gydytojų skaičius ieškovės klinikoje labai greit pasiekė prieš tai buvusį, todėl jų išėjimas negalėjo turėti įtakos teikiamų paslaugų kiekiui. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad nei 2010, nei 2011 m. darbo sąnaudos lyginant su 2009 m. nekito, tiesiog ieškovė nesugebėjo efektyviai organizuoti darbo. Tai, kad ieškovė turėdama tinkamą skaičių specialistų negalėjo suteikti kokybiškų paslaugų, nėra atsakovų kaltė, o įrodo netinkamą klinikos administravimą bei valdymą.
    5. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovai neigė selektyviai atrinktų duomenų apie sumažėjusį ieškovės teikiamų antrinio lygio paslaugų kiekį, teisingumą. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. M. pacientams, už paslaugas atsiskaičiusiems grynaisiais pinigais, ne visada būdavo išduodamas kasos kvitas, todėl dalis pajamų galėjo būti nuslėptos. Ieškovė teigia, kad teikiamų paslaugų ir atliekamų tyrimų kiekis ginčo laikotarpiu sumažėjo per puse, tačiau kaip matyti iš byloje esančių dokumentų išlaidos laboratoriniams tyrimams nekito. Atsakovai, siekdami įrodyti paminėtas aplinkybes prašė teismo įpareigoti ieškovę pateikti papildomus dokumentus, paneigiančius ieškovei padarytą žalą. Teismui šį prašymą atmetus buvo padaryta įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo klaida, kuri gali būti ištaisyta tik išreikalavus ir ištyrus papildomus įrodymus (ieškovės procedūrų apskaitos žiniaraščius, ambulatorinių ligonių registracijos žurnalus, bandinių surinkimo, pristatymo į laboratoriją, registravimo žurnalus, duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas suvestines, ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir greitosios medicininės pagalbos paslaugų ataskaitas). Todėl byla turi būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, arba šie įrodymai išreikalauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

      13

  1. Atsakovai V. S., UAB ,,Valdimara“ ir S. klinika UAB atsiliepime į ieškovės UAB ,,Senojo bokšto“ klinika skundą prašo jį atmesti, priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsiliepimą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismo ekspertizė atlikta tinkamai, išvados yra pagrįstos. Ekspertizė atlikta ne tik vadovaujantis ištiestos rankos principu, bet ir kitais metodais (patvirtinimo, patikrinimo, skaičiavimo, grupavimo, detalizavimo baziniais teorijos metodais). Taip pat laikytini nepagrįstais teiginiai, kad ištiestos rankos metodas buvo visiškai netinkamas. Šis metodas buvo taikomas vertinant ar ieškovė tyčiniais veiksmais nemažino apmokestinamojo pelno, o grynasis pelnas, kuris laikytinas negautomis pajamomis, gali būti nustatytas tik įvertinus patirtas sąnaudas bei pelno mokestį. Teismas, neturėdamas specialių žinių, nepagrįstai sprendė, kad šis metodas taikytas netinkamai, o ekspertizės išvados dalis nepagrįsta. Ekspertė nustatė, kad ieškovės veiklos nuostolingumą lėmė veiklos sąnaudų neproporcingas išaugimas, pardavimų savikainos didėjimas. Veiklos nuostolingumą lėmė ne sumažėjęs apsilankiusių pacientų skaičius, o neefektyvus paslaugų teikimas bei netinkamo administravimo nulemtas neproporcingas veiklos sąnaudų išaugimas. Net ir išaugus iš vieno paciento gaunamoms pajamoms bendras veiklos rezultatas buvo neigiamas. Ekspertizės akte konstatuota aplinkybė, kad tariamai per puse sumažėjus pacientų skaičiui visiškai nesumažėjo atliekamų tyrimų skaičius, kelia abejonių dėl ieškovės finansinės apskaitos skaidrumo. Neprotingas sąnaudų didinimas lėmė ieškovės veiklos nuostolingumą. Priešingai nei teigia apeliantė, ekspertė įvertino ir darbuotojų perėjimo dirbti į atsakovo kliniką faktą ir nenustatė, kad dėl darbuotojų kaitos ji būtų patyrusi netiesioginių nuostolių.
    2. Ekspertizės išvados ir skaičiavimai yra tikslesni nei ieškovės samdyto konsultanto K. Ambrazaičio, nes ekspertė savo išvadas ir skaičiavimus grindė ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais, tuo tarpu konsultantas K. Ambrazaitis savo išvadas grindė ieškovės selektyviai atrinktais duomenimis.
    3. Teismas nepagrįstai konsultanto išvadą ir teismo paskirto eksperto išvadą vertino kaip lygiaverčius įrodymus, – teismo eksperto aktas yra labiau patikimas. Konsultantas nevertino ieškovės veiklos sąnaudų, neatsižvelgė į realius ieškovės finansinės atsakomybės dokumentų rodiklius.
    4. Nepagrįsti skundo argumentai, susiję su reikalavimu priteisti tiesioginių nuostolių atlyginimą. Ieškovė neįrodė, kad reklamos sąnaudos nebuvo susijusios su įprastine įmonės veikla, ji greitai surado naujus specialistus, todėl jai nebuvo būtina dvejus metus reklamuotis, reklamos tekstai nebuvo susiję nei su specialistų paieška, nei su ieškovės teikiamomis paslaugomis. Nė vienoje iš ieškovės pateiktų sąskaitų už suteiktas teisines paslaugas nėra nurodyta, kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos, todėl laikytina neįrodyta aplinkybė, kad jos buvo patirtos dėl atsakovų kaltės. Pagrįsti teismo argumentai, kad sąnaudos antstolio paslaugoms bei už konsultacines išlaidas yra procesinio pobūdžio ir negali būti laikomas patirtais nuostoliais.
    5. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtos neturtinės žalos dydį, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neturėjo nuoseklios pozicijos, kokio dydžio žalą jį galėjo patirti, iš pradžių laikėsi pozicijos, kad ji siekia 10 000 Lt, vėliau šį reikalavimą padidino dešimt kartų, t. y. iki 100 000 Lt.
    6. Teismas teisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas, kadangi patenkinta kiek daugiau nei pusė ieškovės ieškininio reikalavimo, šalims turėjo būti atlyginta vienoda dalis jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Byla abiems šalims buvo vienodai sudėtinga, jos teikė savo pozicijas pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės procesinis elgesys nebuvo sąžiningas, ji ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, teikė perteklinius paaiškinimus.

      14

  1. Ieškovė UAB ,,Senojo bokšto“ klinika atsiliepime į atsakovų V. S., UAB ,,Valdimara“ ir Sv. klinikos UAB apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo argumentus:
    1. Teismas pagrįstai konstatavo visus neteisėtus atsakovų veiksmus. Į bylą pateikti įrodymai (pacientų bei atsakovo V. S. prašymai dėl ambulatorinių kortelių perdavimo) patvirtina teismo išvadas, kad atsakovas neteisėtai atskleidė ir panaudojo komercinę ieškovės paslaptį, sudarančią konfidencialią informaciją apie jos pacientus. Tai, kad beveik vienu metu 500 pacientų perėjo į atsakovo kliniką negali būti laikoma atsitiktinumu. Viename iš prašymų perduoti ambulatorinę kortelę nurodyta ne paciento vardas ir pavardė, o identifikacinis kodas – Anonimas 44, kuriuo jis buvo užregistruotas ieškovės apskaitoje, siekiant užtikrinti to asmens duomenų slaptumą dėl ypatingo pobūdžio jam teikiamų medicininių paslaugų. Nepagrįsti skundo argumentai, susiję su klaidinančiai panašaus pavadinimo naudojimu. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad ieškovės firmos vardas kada nors būtų priklausęs atsakovui V. S., kad jis būtų draudęs ieškovei juo naudotis. Šiuos atsakovų neteisėtus veiksmus patvirtina ir byloje esantys įrodymai apie trikovės neatitinkančios informacijos skleidimą.
    2. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad jų atsakomybė nėra solidari. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiškose bylose formuojama praktika, kad tuomet, kai civilinė atsakomybė kyla tiek naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei, tiek šios įmonės steigėjams ar kitiems juridinio asmens dalyviams, tokių asmenų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti įvardijant kiekvieno iš jų padarytos žalos dydį, todėl žala iš visų atsakovių priteisiama solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
    3. Teismas, nustatydamas žalos dydį, pagrįstai vadovavosi K. Ambrazaičio išvada. Priešingai nei teigia apeliantai specialistas negautas pajamas paskaičiavo kaip įmonės negautą grynąjį pelną. Grynojo pelno skaičiavimas yra pagrįstas ir teisingas, išvada parengta vadovaujantis teisingais ir patikimais duomenimis apie ieškovės pajamas bei sąnaudas, pacientų apsilankymų ir suteiktų antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų skaičių bei kt. Teismas padarė teisingą išvadą, kad konsultanto išvada yra labiau motyvuota ir detalizuota, joje labiau atsižvelgta į rinkos konjunktūrą ir kitus svarbius veiksnius.
    4. Atsakovai klaidina teismą pateikdami neteisingus duomenis, susijusius su ieškovės pelningumo rodikliais. Atsakovų atlikti grynojo pelno skaičiavimai yra neaiškūs ir visiškai neteisingi. Priešingai nei teigia atsakovai, nėra nustatyta, kad naujasis ieškovės vadovas netinkamai valdė kliniką, nes ekspertė savo išvadoje nenurodė, kokie konkretūs ieškovės administracijos veiksmai galėjo turėti įtakos jos finansinės veiklos rezultatams.
    5. Nepagrįsti skundo argumentai, kad ieškovės išlaidos, patirtos dėl K. Ambrazaičio atlikto ieškovės žalos, sukeltos atsakovų neteisėtais veiksmais, įvertinimo, tarimai yra procesinio pobūdžio, dėl ko jų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nėra aišku, ar teismas šį reikalavimą atmetė ar ne. Atsakovių šie argumentai nepagrįsti, nes prieštarauja CK 6.249 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam reglamentavimui.
    6. Teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Priešingai nei teigia apeliantai, specialistas teikęs išvadą byloje, įvertino tiek ekonominės krizės įtaką ieškovės finansiniams rodikliams, tiek BVP pokyčius.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16

  1. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Apeliacinio proceso ribas – aspektus, kuriais tikrinamas apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nustato apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 straipsnis). Vykdydamas apeliacijos funkciją, apeliacinės instancijos teismas ne tik pasisako dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos teisės normos, bet ir pakartotinai apeliacinio proceso ribose nustatinėja bylai reikšmingus faktus.

17Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

  1. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas V. S. ir Z. L. 1997 m. rugsėjo 24 d. įsteigė UAB ,,Senojo bokšto“ kliniką, atsakovui priklausė 44 vnt. įmonės akcijų, likusios – 56 vnt., Z. L. (t. 1, b. l. 28-31). Ieškovė teikė pirminio, antrinio lygio medicinines bei odontologijos paslaugas (t. 1, b. l. 32-34). Atsakovas V. S. nuo 1997 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 22 d. buvo ieškovės vadovu bei dirbo gydytoju, nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d. – tik gydytoju (t. 1, b. l. 35-42, 43-44).
  2. Atsakovas V. S. 2009 m. spalio 12 d. įsteigė UAB ,,Bokšto klinika“, kuriai 2009 m. gruodžio 17 d. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos išdavė licenciją verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, 2010 m. gegužės 19 d. pavadinimas pakeistas į S. klinika UAB (t. 1, b. l. 45-49, 50).
  3. Ieškovės klinikoje laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. dirbo 25 gydytojai teikiantys antrinio lygio medicinines paslaugas, 2009 m. pabaigoje 24 antrinio lygio specialistai pateikė pareiškimus dėl išėjimo iš darbo (t. 1, b. l. 53, 54-145).
  4. Atsakovė UAB ,,Bokšto klinika“ 2009 m. spalio 23 d. raštu informavo Šiaulių teritorinės ligonių kasas, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. ketina pradėti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pateikė specialistų, teiksiančių antrines sveikatos priežiūros paslaugas, sąrašus (t. 1, b. l. 146-152). Atsakovė 2009 m. spalio 23 d. rašte Šiaulių apskrities viršininko administracijos Apskrities gydytojo skyriaus vedėjui, be kita ko, nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. gydytojai, šiuo metu teikiantys antrines sveikatos priežiūros paslaugas ir dirbantys UAB ,,Senojo bokšto“ klinikoje, bendru susitarimu pradės dirbti pas atsakovą (t. 1, b. l. 153).
  5. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2012 m. sausio 4 d. į ieškovę kreipėsi 552 pacientai su prašymais dėl ambulatorinės kortelės atidavimo (t. 1, b. l. 154-218, t. 2, b. l. 1-53).
  6. Ieškovė 2013 m. lapkričio 19 d. pateikė Kęstučio Ambrazaičio konsultacinę išvadą dėl UAB ,,Senojo bokšto“ klinika patirtų nuostolių, kurioje nurodyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (analogiškos veiklos vykdymo) galėjo patirti mažiausiai 430 710 Lt netiesioginių nuostolių ir 75 370,40 Lt tiesioginių nuostolių (t. 3, b. l. 141-219, t. 4-5, t.5, b. l. 1-57).
  7. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi paskirta ekspertizė ieškovės nuostolių faktui ir dydžiui nustatyti, ekspertei L. R. pavesta atsakyti į klausimą, ar dėl atsakovų veiksmų, nurodytų ieškinyje, ieškovė patyrė nuostolius, jei taip – kokius konkrečiai ir kokio dydžio (t. 7, b. l. 37-38). Ekspertė 2014 m. gruodžio 29 d. pateikė Ekonominės ekspertizės aktą Nr. 2014/12 bei konstatavo, kad dėl atsakovų veiksmų, atliktų laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ieškovė nepatyrė nei tiesioginių nei netiesioginių nuostolių, ieškovė, teikdama medicinos paslaugas, nesivadovavo ištiestos rankos principu ir mažėjant klinikos pajamoms didino sąnaudas (t. 8, b. l. 115-188).
  8. Ieškovė 2015 m. gegužės 25 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus bei 2015 m. gegužės 20 d. BDO Auditas ir apskaita, UAB išvadas dėl teismo ekspertizės, teigiama, kad ekspertė nevykdė savo pareigų, sprendė ne jos kompetencijai priskirtus klausimus, neanalizavo ieškinyje nurodytų neteisėtų atsakovų veiksmų ir jų įtakos ieškovės ekonominiams rezultatams; nepagrįstai rėmėsi ištiestos rankos principu, kuris naudojamas vertinant sandorius tarp asocijuotų asmenų pelno mokesčio atžvilgiu, bet ne vertinant nuostolių dydį (t. 9, b. l. 70-87). Atsakovai 2015 m. birželio 22 d. pateikė UAB TaxLink Baltic komentarus dėl BDO auditas ir apskaita pateiktos išvados, nurodė, kad ekspertės naudotas ištiestos rankos metodas įprastai taikomas apskaičiuojant ūkio subjekto mokestinius rezultatus, tačiau jis gali būti taikomas ir finansinėje apskaitoje; ekspertė pasirinko vieną iš galimų būdų negautų pajamų dydžiui nustatyti, nuostolių atsiradimui įtakos galėjo turėti daug aplinkybių (t. 9, b. l. 170-181). Ieškovė, kartu su patikslintu ieškiniu, pateikė 2015 m. birželio 5 d. specialisto K. Ambrazaičio išvadą dėl UAB ,,Senojo bokšto“ klinika patirtų nuostolių apskaičiavimo. Pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovė dėl išėjusių dirbti pas konkurentą darbuotojų 2010-2011 m. galėjo patirti 576 171 Lt netiesioginių nuostolių bei patyrė 75 370,40 Lt tiesioginių nuostolių ir būtų patyręs 95 666 Lt pelno mokesčio sąnaudų (t. 10, b. l. 7-97). Ieškovas taip pat teismui pateikė BDO Auditas ir apskaita, UAB 2015 m. liepos 30 d. papildomas išvadas dėl ekonominės ekspertizės akto, kuriose teigiama, kad ekspertės išvada nepaneigia fakto, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tuo tarpu UAB TaxLink Baltic komentarai nepaneigia fakto dėl ekspertizės nepagrįstumo (t. 10, b. l. 136-147).

    18

  9. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-4, 6 punktų, 15 straipsnio 4 dalies bei CK 2.39 straipsnio pažeidimų, patyrė 160 992,64 Eur (555 875,40 Lt) turinę ir 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas šį ieškininį reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 107 328 Eur turtinės žalos atlyginimą, procesines palūkanas, kitą reikalavimo dalį atmetė. Tiek ieškovė, tiek atsakovai su priimtu teismo sprendimu nesutinka. Ieškovė kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria jos reikalavimo dalis buvo atmesta, ir teigia, kad teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertės išvada, kuri atlikta pažeidžiant įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad tiesioginiai nuostoliai buvo patirti dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sumenkinta jos reputacija ir patirta neturtinė žala, taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Tuo tarpu atsakovai kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, ir teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK nuostatas, susijusias su civiline atsakomybė bei padarė nepagrįstas išvadas, kad atsakovai elgėsi neteisėtai ir dėl jų veiksmų ieškovė patyrė žalą, taip pat mano, kad teismas netinkami vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė priteistinų nuostolių dydį.
  10. Taigi, atsižvelgiant į šalių skunduose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme bus sprendžiamas klausimas dėl sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti egzistavimo bei įrodymų tyrimo ir vertinimo normų aiškinimo, taikymo, tai yra dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad prieš tai būtina nurodyti šiam ginčui aktualias įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus.

    19

20Dėl ginčui aktualių įstatymo nuostatų bei kasacinio teismo išaiškinimų

  1. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai: savavališkas naudojimas žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruoto prekės ženklo ar neregistruoto plačiai žinomo prekės ženklo, ar kito pirmumo teise naudojamo žymens su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis (1 dalies 1 punktas); ūkio subjektų klaidinimas pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamąsias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu (1 dalies 2 punktas); informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (1 dalies 3 punktas); siūlymas konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui (1 dalies 4 punktas); pateikimas neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui (1 dalies 6 punktas). Šio straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

    21

  2. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė, tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis).
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kada žala padaryta nesąžiningos konkurencijos veiksmais (inter alia, nurodytais Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-4, 6 punktuose), sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, nes lex specialis (Konkurencijos įstatyme) specialiųjų nuostatų dėl žalos atlyginimo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).
  4. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-447/2014). Teismų praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).
  6. Teisėjų kolegija pirmiau nurodytus šalių apeliaciniuose skunduose nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus nagrinės, atsižvelgdama į anksčiau šioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias įstatymo normas bei teismų praktiką.

22Dėl naujų įrodymų prijungimo bei išreikalavimo

  1. Ieškovė UAB ,,Senojo bokšto“ klinika apeliacinės instancijos teismo prašo priimti ir prijungti prie bylos naujus įrodymus – K. Ambrazaičio 2016 m. kovo 4 d. rašytinius paaiškinimus dėl jo 2015 m. birželio 5 d. išvados. Prašymas grindžiamas tuo, kad jų patiekimo būtinybė iškilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, jais siekiama detaliau paaiškinti konsultanto išvadą dėl BVP ir TLK rodiklių įtakos ieškovės pajamoms. Atsakovai teigia, kad ieškovė šiuos įrodymus galėjo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos, todėl prašo jų nepriimti.
  2. Atsakovai savo apeliaciniame skunde taip pat pateikė teismui procesinio pobūdžio prašymą, t. y. išreikalauti papildomus įrodymus – ieškovės procedūrų apskaitos žiniaraščius, ambulatorinių ligonių registracijos žurnalus, bandinių surinkimo, pristatymo į laboratoriją registravimo žurnalus, duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas suvestines, ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir greitosios medicininės pagalbos paslaugų ataskaitas už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2012 m. Teigia, kad tik išanalizavus minėtuose dokumentuose esančius duomenis bus galima nustatyti, ar ieškovė tinkamai apskaitė visas pacientams suteiktas procedūras, ar visi pacientai yra registruojami. Ieškovė su prašymu nesutiko, nurodė, kad tokiu būdu siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą, nėra teisinio pagrindo abejoti ieškovės pateiktų duomenų teisingumu.
  3. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl šių prašymų pagrįstumo, atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai yra nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
  4. Konstatuojama, kad ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, jais siekiama konkretizuoti byloje esančią konsultanto išvadą, kuria teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, kad atsakovai su minėtais dokumentais yra susipažinę ir atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pasisakė dėl jų vertinimo. Teismas sprendžia, kad minėtų dokumentų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungiami prie bylos medžiagos ir bus vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.
  5. Teisėjų kolegija, spręsdama atsakovių prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo, įvertinus tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjam daugiau ketverius metus, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėjo visas galimybes pateikti minėtus įrodymus bei tai, kad didžiąją civilinės bylos medžiagos dalį sudaro būtent įrodymai, susiję su ieškovės finansiniais bei veiklos duomenimis, sprendžia, kad šio prašymo patenkinimas bei bylos nagrinėjimo atidėjimas prieštarautų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, bylos nagrinėjimas būtų nepagrįstai vilkinamas, todėl šis prašymas atmestinas (CPK 7, 178, 199 straipsniai).

23Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

  1. Atsakovai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, pasak jų, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, šalys pateikė daugybę argumentų bei įrodymų, kurie nebuvo tinkamai išnagrinėti.
  2. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu, pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013 etc.). Atsakovai šį prašymą iš esmės grindžia tuo, kad tik tokiu būdu bus galima nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės gali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka, nes šalys savo argumentus aiškiai išdėstė byloje esančiuose išsamiuose procesiniuose dokumentuose, o paaiškinimus žodžiu galėjo teikti ir teikė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Poreikio skirti bylos žodinį nagrinėjimą dėl keliamų teisinių klausimų teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Todėl šis prašymas netenkintas, kaip nepagrįstas (CPK 185, 322 straipsniai).

24Dėl neteisėtų veiksmų, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo

  1. Kaip jau minėta šioje nutartyje aukščiau, ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-4, 6 punktus bei 4 dalį, o būtent: nuo 2009 m. spalio 12 d. atsakovo V. S. naujai įsteigto juridinio asmens pavadinime panaudojo žodžių junginį ,,Bokšto klinika“, kuris klaidinamai panašus į ieškovės pavadinimą – UAB ,,Senojo bokšto“ klinika (15 straipsnio 1 dalies 1 punktas); informacinėmis ryšio priemonėmis skleidė klaidingą informaciją, kad ieškovė atidarė naują korpusą, kuriame dirba jos specialistai (15 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai); atsakovas V. S. nesuėjus įstatyme numatytam terminui po darbo teisinių santykių nutraukimo pasinaudojo konfidencialia informacija, susijusia su darbo sąlygomis, klientu duomenimis, kurią panaudojo naujai įkurtos klinikos veiklai vykdyti (15 straipsnio 1 dalies 3 punktas); perviliojo ieškovės darbuotojus (15 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovė teigia, kad dėl šių neteisėtų atsakovų veiksmų ji patyrė tiek turinę, teik neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei kitose bylose nustatytus ir nagrinėjamai bylai prejudicinę reikšmę turinčius faktus, konstatavo, kad atsakovai atliko veiksmus, kuriuos atlikti įstatymas draudžia, ir konstatavo pirmosios sąlygos, numatytos CK 6.246 straipsnyje, būtinos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, egzistavimą. Atsakovai skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo atskleista ieškovės komercinę paslaptį sudaranti konfidenciali informacija, susijusi su pacientų duomenimis, ir panaudota atsakovės veikloje; naujai įsteigtai įmonei suteiktas klaidinančiai panašus pavadinimas į ieškovės. Tuo tarpu dėl teismo motyvų, susijusių su neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais ieškovės darbuotojų perviliojimu, nepasisakė, todėl laikytina, kad su šiomis teismo išvadomis apeliantė sutinka ir dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo toliau nepasisakoma. Beje, ši teisinė aplinkybė konstatuota įsiteisėjusius teismo sprendimu, kuris nurodytas šios nutarties 7 punkte.

25Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo

  1. Apeliantai atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, siekdamas neteisėtų veiksmų (nesąžiningai konkuruoti), parinko klaidinančiai panašų pavadinimą į ieškovės, nes manė, kad elgiasi teisėtai, nes būtent atsakovas V. S. 1995 m. buvo gavęs ,,Bokšto klinika“ firmos vardo liudijimą, šis pavadinimas buvo siejamas būtent su atsakovo ir jo šeimos praktika, neįrodyta, kad tokiu būdu buvo suklaidinti pacientai. Taip pat laikė nepagrįstomis teismo išvadas, kad šis pažeidimas konstatuotas įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais.

    26

  2. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmai Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtina nustatyti šias aplinkybes: pirma, kad savavališkai naudojamas žymuo yra panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą, neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu; antra, tokio žymens naudojimas sukelia ar gali sukelti painiavą arba siekiama pasinaudoti kito ūkio subjekto reputacija, arba dėl to gali susilpnėti ūkio subjekto naudojamo žymens skiriamasis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009).
  3. Visų pirma pažymėtina tai, kad nors atsakovės pasirinktas pirminis įmonės pavadinimas – UAB ,,Bokšto klinika“ nėra visiškai identiškas ieškovės pavadinimui – UAB ,,Senojo bokšto“ klinika, tačiau, ieškovas visiškai teisingai nurodo, jog nagrinėjamu atveju svarbiomis laikytinos šių asmenų neginčijamos aplinkybės, kad tiek ieškovė, teik naujai įsteigta atsakovė teikė identiškas – antrinio lygios sveikatos priežiūros, stomatologo ir kt. paslaugas, atsakovė įsikūrė to paties pastato kaip ir ieškovės buveinė korpuse, t. y. ieškovė vykdė veiklą adresu – ( - ), atsakovė – ( - ). Todėl sutiktina su ieškove, kad, priešingai nei teigia apeliantai, susiklosčius paminėtajai situacijai klientai (pacientai) galėjo būti sukaldinti – galėjo manyti, kad paslaugas jiems ir toliau teiks ieškovė.
  4. Antra, nors apeliantai atsakovai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog minėtas pavadinimas suklaidino pacientus, tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje pažymima, kad nėra būtina nustatyti konkrečių klientų suklaidinimo fakto, užtenka nustatyti, kad panašaus žymens naudojimas gali juos suklaidinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009).
  5. Trečia, įvertinus tai, kad atsakovas V. S. daugiau nei dešimt metų (nuo 1997 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d.) buvo ieškovės klinikos vadovu, jam turėjo ir galėjo būti žinoma / suprantama, kad nepriklausomai nuo to, jog jis prieš įsteigiant UAB ,,Senojo bokšto“ kliniką buvo gavęs UAB ,,Bokšto klinika“ vardo liudijimą, įsteigus įmonę panašiu pavadinimu, teikiančią identiškas ieškovėms paslaugas bei veikiančią tame pačiame pastate, – kils painiava dėl paslaugas teikiančio subjekto identifikavimo ir tokiu būdu, akivaizdu, paslaugų pirkėjai gali būti klaidinami.
  6. Ketvirta, kaip minėta atsakovai taip pat nesutinka su teismo išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-555-357/2010, paminėtos faktinės aplinkybės, susijusios su klaidinančiai panašaus juridinio asmens pavadinimo naudojimu, negali būti laikomos prejudiciniais faktais, nes teismas tik atkartojo ieškovės nurodytas aplinkybės, jų neanalizavo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas ieškovės Z. L. reikalavimas atsakovams V. S. ir I. S. dėl priverstinių trečiojo asmens UAB ,,Senojo bokšto“ klinika akcijų pardavimo. Šis reikalavimas buvo grindžiamas taip pat ir aplinkybėmis, susijusiomis su klaidinančiai panašaus pavadinimo jo įstiegtai įmonei suteikimo, o atsakovai ieškovės ieškinį pripažino (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Todėl nurodytas teismas paminėtų argumentų nenagrinėjo ir nurodė sutrumpintus motyvus. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai tiek šioje, tiek minėtoje byloje, aplinkybės, susijusios su klaidinančiai panašaus pavadinimo suteikimu, buvo įrodinėjimo dalykas, o atsakovas, sutikdamas su pareikštu ieškiniu, tai pripažino (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamos bylos atsakovė S. klinika UAB (tuo metu – UAB ,,Bokšto klinika“) nedalyvavo nagrinėjant minėtą bylą, todėl nesant vienai iš CPK 182 straipsnio 2 punkte numatytų sąlygų, minėtame teismo sprendime nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais šioje byloje. Tuo pat metu, nustačius, kad paminėtoje byloje nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudiciniais faktais, šie faktai vertintini kaip vienas iš įrodymų, kuris kartu su kitais pirmiau paminėtais įrodymais nepaneigia / patvirtina teismo išvadą, kad atsakovai minėtais veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

27Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo

  1. Atsakovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog didžioji dalis ieškovės pacientų perėjo į atsakovo naujai įsteigtą kliniką, patvirtina, kad jis pasinaudojo konfidencialia informacija, susijusia su ieškovės pacientais. Apeliantai teigia, kad faktas, jog pacientai ieškovei pateikė prašymus atsiimti ambulatorines korteles, nepatvirtina fakto, kad jie perėjo į atsakovo kliniką, jie galėjo kreiptis tik dėl vienkartinio vizito. Tuo tarpu pati ieškovė atliko neteisėtus veiksmus perduodama pacientų ambulatorines korteles, nes atsakovė nėra pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikianti gydymo įstaiga.
  2. Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Sąrašas fizine prasme yra tik vienas iš būdų suformuoti asmens žinojimą apie tam tikros informacijos slaptumą, tačiau šis būdas nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
  3. Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pripažinta, kad ieškovo klientų perėjimas pas atsakovą, kai atsakovą įsteigė (jame įsidarbino) buvę ieškovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).
  4. Teisėjų kolegija mano, kad prieš pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga dar kartą paminėti šiuo klausimu reikšmingas bylos faktines aplinkybes, o būtent tai, kad atsakovas V. S. buvo vienas iš ieškovės steigėjų (t. 1, b. l. 28-31); kad jis nuo ieškovės įsteigimo 1997 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo klinikos direktoriumi bei gydytoju (t. 1, b. l. 35-44); kad jis patvirtino informacijos, kuri laikoma konfidencialia, sąrašą (t. 7, b. l. 117-118); kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 22 d. atleistas iš vadovo pareigų (t. 1, b. l. 43-44); kad atsakovas 2009 m. spalio 12 d. šalia ieškovės buveinės (( - )) įsteigė naują juridinį asmenį – UAB ,,Bokšto klinika“ (( - )) (t. 1, b. l. 45-49); kad abi klinikos teikė identiškas paslaugas – antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros bei kt. (t. 1, b. l. 33, 50); kad 2010 m. gegužės 19 d. atsakovė pavadinimą pakeitė į S. klinika UAB (t. 1, b. l. 45-49); kad iš 25 ieškovės klinikoje dirbusių ir antrinio lygio medicinines paslaugas teikusių gydytojų 2009 m. pabaigoje 18 pateikė prašymus išeiti iš darbo (t. 1, b. l. 53-145); kad beveik visi išėję darbuotojai nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti pas atsakovą (t. 1, b. l. 151-152); kad 2011 m. apie 552 ieškovės pacientų pateikė prašymus dėl ambulatorinės kortelės atidavimo (t. 1, b. l. 154-218, t. 2, b. l. 1-53); kad dalis pacientų asmeniškai kreipėsi į ieškovę su prašymu nurodydami, jog naudosis S. klinikos UAB paslaugomis (t. 1, b. l. 154-204); kad dalies pacientų ambulatorinių kortelių prašė atsakovė S. klinika UAB (t. 1, b. l. 205-218.; t. 2, b. l. 1-53); kad dalyje prašymu prie pacientų pavardžių padaryti įrašai – ,,nėra kortelės“, viename iš prašymų nurodytas ne paciento vardas ir pavardė, o tik ieškovei žinomas identifikacinis kodas – ,,Anonimas 44“ (t. 1, b. l. 211-214, 206, 212; t. 2, b. l. 46).
  5. Įvertinus paminėtas faktines aplinkybes visų pirma darytina išvada, kad priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas V. S., daugiau nei dešimt metų vadovavęs ieškovės klinikai, žinojo ir laisvai disponavo jo paties patvirtina konfidencialia informacija, susijusia su pacientų duomenimis, ir ja pasinaudojo siekdamas naudos sau, t. y. ieškovės klientų perėjimo į naujai įsteigtą kliniką. Paminėtos faktinės aplinkybės taip pat suponuoja išvadą, kad priešingai nei teigiama skunde, teismas įvertinęs pacientų, atsiėmusių ambulatorines kortele skaičių bei tai, kad prašymuose jie nurodė, jog toliau naudosis S. klinikos teikiamomis paslaugomis, pagrįstai konstatavo įrodyta aplinkybę, kad pacientai korteles atsiėmė su tikslu naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis.
  6. Antra, kaip minėta civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsnis). Šiuo atveju apeliantai teigdami, kad ieškovės pacientai neperėjo pas ją, o tik kreipėsi dėl vienkartinių antrinių medicininių paslaugų suteikimo, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma yra ir fakto teismas, nepateikė įrodymų, kad suteikus minėtas paslaugas ambulatorinės kortelės buvo grąžintos ieškovei.
  7. Trečia, net ir laikant pagrįstu skundo argumentą, kad ieškovė neturėjo teisės perduoti atsakovei pacientų ambulatorines korteles, kurių kaip minėtą prašė ne tik pacientai, bet ir pats atsakovas, tai nepaneigia teismo išvados, kad atsakovė pasinaudojo konfidencialia informacija, susijusia su ieškovės veikla, ir tokiu būdu gavo naudos sau.
  8. Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad minėti atsakovių apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo laikyti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (CK 6.246 straipsnis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-4, 6 punktai, 4 dalis).

28Dėl prašomos priteisti žalos pobūdžio ir įrodymų vertinimo

  1. Kaip minėta anksčiau, ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 142 368,99 Eur (491 571,66 Lt) netiesioginių nuostolių, t. y. dėl atsakovų neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2011 m. negautas pajamas, bei 18 623,65 Eur (64 303,74 Lt) tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro: 11 967,98 Eur (41 323,03 Lt) reklamos išlaidos, 412,60 Eur (1 424,62 Lt) išlaidos antstolių paslaugoms, 3 193,43 Eur (11 026,27 Lt) išlaidos teisinėms konsultacijoms, 3 049,65 Eur (10 529,82 Lt) žalos įvertinimo išlaidos, iš viso – 160 992,64 Eur (555 875,40 Lt) turinės žalos atlyginimą (t. 11, b. l. 3-24).
  2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tiek ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (BDO Auditas ir apskaita UAB, K. Ambrazaičio išvados), tiek atsakovės pateiktieji (UAB ,,TaxiLink Baltic“ komentarai) patvirtina, kad teismo ekspertė, apskaičiuodama nuostolius naudojo netinkamą metodą, kuris netaikytinas finansinėje apskaitoje (ištiestos rankos); kad ekspertizės akte nenurodyta, kokie konkretūs netinkami administracijos veiksmai turėjo įtakos ieškovės finansinės veiklos rezultatams; nepateikti paskaičiavimai dėl TLK ir BVP rodiklių pasikeitimo ir įtakos, konstatavo, kad tyrimo rezultatas gali būti iškreiptas, tačiau negalima teigti, jog BVP ir TLK rodiklių kitimas neturėjo įtakos ieškovės veiklai, ekspertės išvados nėra visiškai paneigtos. Vertindamas ieškovės bei atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su žalos dydžiu, teismas pažymėjo, kad dauguma atsakovės argumentų dėl konsultanto K. Ambrazaičio išvadų nepagrįstumo buvo paneigti šio konsultanto atsakymuose, tačiau konsultantas vertino ne grynąjį, o bendrąjį įmonės pelną, todėl nepaneigta ekspertės išvada, kad bendrosios ir administravimo sąnaudos turėjo įtakos ieškovė pelno gavimui. Teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog jos visos prašomos priteisti sąnaudos nėra susijusios su jos įprasta veikla, tuo tarpu kitas išlaidas priskyrė prie procesinių, kurių atlyginimo klausimas šioje byloje nespręstinas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad šalių įrodymai nepatvirtina tikslaus realiai ieškovės patirtos žalos dydžio, tačiau K. Ambrazaičio išvada yra labiau motyvuota, todėl nutarė priteisti 2/3 ieškovės prašomų priteisti tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dalį, kas sudaro 107 328 Eur (370 582,12 Lt).
  3. Kaip minėta, tiek ieškovė, tiek atsakovai su priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu nesutinka. Ieškovė laikosi pozicijos, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškinio dalį dėl turinės žalos turėjo tenkinti visiškai. Tuo tarpu atsakovų pozicija yra priešinga – mano, kad šis reikalavimas turėjo būti atmestas. Atsakovai savo nesutikimą su minėta teismo sprendimo dalimis grindžia aplinkybėmis, kad teismas nepagrįstai vadovavosi konsultanto K. Ambrazaičio išvada, nes ji yra ydinga (tariamai negautas pajamas skaičiavo ne kaip grynąjį pelną, o kaip negautą bendrąjį pelną; vertinti selektyviai ieškovės atrinkti duomenys; neištirti ieškovės teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apskaitos dokumentai); kad nepagrįstai nutarė nesivadovauti teismo ekspertizės išvadomis, kurios turi didesnę įrodomąją galią nei šalių pateikti dokumentai, kurie negali paneigti eksperto išvadų; teismas nepateikė motyvų, kodėl ekspertės išvada negali būti vadovaujamasi visa apimtimi. Tuo tarpu ieškovė savo skunde teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ekspertės išvados nėra visiškai paneigtos, nes egzistuoja visi faktiniai ir teisiniai pagrindai teismui nesivadovauti ekspertizės aktu (netinkamo tyrimo metodo pritaikymas, išvadų nepagrindimas ir nemotyvavimas; spręsti klausimai, nepriskirtini teismo ekspertės kompetencijai; CPK 214 straipsnio, Teismo ekspertizės įstatymo 11, 12, 22-24 straipsnių pažeidimai).
  4. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis). Kaip teisingai savo skunduose nurodė šalys, CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.
  5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, eksperto išvada teismui neprivaloma ir ją teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).
  6. Visų pirma teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktika dėl ekspertizės vertinimo ir jos įrodomosios galios, atmeta kaip nepagrįstus atsakovų skundo argumentus, kad eksperto išvada turi didesnę įrodomąją galią nei kiti šalių pateikti įrodymai, nes, kaip minėta, ji turi būti vertinama visų įrodymų kontekste.
  7. Antra, taip pat atmestini šių apeliantų teiginiai, kad teismas, nepateikė motyvų, kodėl negalima vadovautis ekspertės išvadomis visa apimtimi. Teismas, vadovaudamasis tiek ieškovės pateiktomis konsultanto K. Ambrazaičio išvadomis, tiek atsakovų pateiktomis UAB ,,TaxiLink Baltic“ pastabomis dėl paminėto konsultanto išvadų, kuriose vieningai nurodyta, kad ekspertė, apskaičiuodama nuostolius, naudojo netinkamą metodą, nes ištiestos rankos principas taikomas apskaičiuojant ūkio subjekto mokestinius rezultatus ir negali būti taikomas finansinėje apskaitoje. Todėl laikytinos pagrįstomis teismo išvados, kad pritaikius netinkamą metodą, kuriuo vadovaujantis atliekama ekspertizė, tyrimo rezultatas gali būti netikslus. Teismas taip pat konstatavo, kad ekspertės išvada nėra išsamiai motyvuota, t. y. joje nenurodyta, kokie konkretūs netinkami administracijos veiksmai turėjo įtakos ieškovės finansinės veiklos rezultatams, išvada dėl TLK ir BVP rodiklių pokyčio įtakos įmonės veiklos rezultatams nepagrįsta konkrečiais skaičiavimais. Teisėjų kolegija sutikdama su šiais teismo nustatytais ekspertizės trūkumais papildomai pažymi ir tai, kad ekspertei buvo pavesta atsakyti į klausimą ar dėl ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų veiksmų (darbuotojų perviliojimo, klaidinančiai panašios bei konfidencialios informacijos naudojimo) ji per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. patyrė nuostolius, jei taip – kokius ir kokio dydžio. Tiriamojoje ekonominės ekspertizės akto dalyje ekspertė nurodė, kad: ,,.., kad naujai paskirtas medicinos įstaigos UAB ,,Senojo bokšto“ klinika direktorius nebuvo medicinos srities specialistas, tai galėjo būti lemiančia aplinkybe, kad darbuotojai pasirinko medicinos srityje kompetentingą vadovą V. S.. Teismo ekspertas nagrinėjamoje byloje neaptiko informacijos, kad UAB ,,Senojo bokšto“ klinika išeinantiems darbuotojams buvo siūloma pasilikti / dirbti“ (t. 8, b. l. 25); ,,Dėl apsilankiusių asmenų sumažėjimo – tai pačių pacientų, pasirinkimas ar / arba apsisprendimas pasirinkti gydytoją ir apsilankymų skaičių...“ (t. 8, b. l. 153). Ekspertas, pasisakydamas dėl klausimų, kurie yra teismo, bet ne eksperto kompetencija, iš esmės išsprendė ieškovės reikalavimų pagrįstumo klausimą. Tuo pat metu ekspertas eliminavo dalį priežasčių, kurios turėjo būti vertinamos atliekant teismo pavestą užduotį.
  8. Trečia, taip pat atmestini ir ieškovės argumentai, kad teismas, esant minėtiems ekspertizės išvados trūkumams, iš viso negalėjo vadovautis joje pateiktais duomenimis. Kaip minėta, šis dokumentas laikytinas viena iš šalių įrodinėjimo priemonių, kuri negalėjo ir nebuvo laikoma didesnę įrodomąją galią turinčiu dokumentu ir pagrįstai vertinta visų byloje esančių įrodymų kontekste.
  9. Ketvirta, toliau sprendžiant šalių skundų argumentus, susijusius su teismo atliktų įrodymų tyrimo ir vertinimo instituto procesiniais pažeidimais, pasisakytina dėl ieškovės pateiktų auditoriaus K. Ambrazaičio 2013 m. lapkričio 29 d. konsultacinės išvados dėl ieškovės patirtų nuostolių (t. 3, b. l. 141-219, t. 4-5, t. 6, b. l. 1-57), šio specialisto 2015 m. birželio 5 d. išvados dėl nuostolių apskaičiavimo (t. 10, b. l. 7-97) vertinimo. Taigi, kaip minėta, atsakovai teigia, kad minėta specialisto išvada yra ydinga, todėl joje nustatytais faktais negali būti vadovaujamasi. Atsakovas minėto konsultanto išvadų ydingumą įrodinėja teismo nustatyta aplinkybe, jog nustatant negautų pajamų dydį buvo tiriamas ne įmonės grynasis, o bendrasis pelnas, neįvertinos bendrosios ir administravimo sąnaudos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiaga, daro išvadą, kad tiek atsakovai, tiek pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovės su patikslintu ieškiniu pateiktą K. Ambrazaičio 2015 m. birželio 5 d. specialisto išvadą, kurioje, be kita ko, nurodyta, jog specialistas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apskaičiavo ir pelno mokesčio sąnaudas bei patikslino nuostolių dydį. Tuo tarpu kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateiktuose specialisto rašytiniuose paaiškinimuose dėl 2015 m. birželio 5 d. specialisto išvados, kurie buvo priimti (žr. 45-46 punktus), nurodė, kad apskaičiuojant nuostolių dydį buvo vertinamos ir veiklos sąnaudos bei pateikė šią savo poziciją pagrindžiančius argumentus (žr. t. 15, b. l. 50-52). Todėl iš dalies laikytini pagrįstais tik ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų – šiuo atveju 2015 m. birželio 5 d. specialisto išvados. Teisėjų kolegija, taip pat negali sutikti su atsakovių argumentais, kad buvo ištirti tik selektyviai atrinkti duomenys, todėl išvados nėra pagrįstos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konsultantas, pateikęs išvadas, įvertino didelės apimties medžiagą (daugiau nei 500 psl.), susijusią tiek su ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentais, tiek su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismo paskirta ekspertė taip pat vertino analogiškus dokumentus ir jokių papildomų įrodymų neprašė pateikti. Todėl ir šie skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
  10. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad priešingai nei savo skunde nurodė šalys, teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus ir kiekvieną jų vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 178, 185 straipsniai).

29Dėl netiesioginių nuostolių dydžio

  1. Žalos atsiradimo fakto įrodymas yra ieškovo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Žalos negautų pajamų pavidalu fakto įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, kt.).
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 68-75 punktuose konstatuotas aplinkybes sutinka su ieškove, kad jos pateikti rašytiniai įrodymai (2013 m. lapkričio 29 d. konsultanto K. Ambrazaičio išvada, 2015 m. birželio 5 d. K. Ambrazaičio išvada dėl nuostolių paskaičiavimo, 2016 m. kovo 4 d. specialisto rašytiniais paaiškinimai), priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina aplinkybes, susijusias su jos prašomo priteisti netiesioginių nuostolių dydžio pagrįstumu. Įvertinęs tai, kad minėti nuostoliai ieškovės apskaičiuoti įvertinus tiek jos veiklos, tiek pelno mokesčio sąnaudas, apeliacinis teismas sprendžia, jog skundžiamame sprendime be pagrindo sumažinta prašomą pritiesti šių nuostolių sumą, – nagrinėjami nuostoliai laikytini realiais ir įrodytais (CPK 12, 178 straipsniai).
  3. Kaip minėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nepaisė Konkurencijos įstatyme įtvirtinto nesąžiningos konkurencijos draudimo, bei suprato savo veiksmų neteisėtumą ir dėl tokių veiksmų galinčias kilti neigiamas pasekmes (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis, CK 6.246, 6.248 straipsniai).
  4. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta išvada, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovei atlikus minėtus neteisėtus veiksmus didžioji dalis antinio lygio medicinines paslaugas tiekiančių specialistų bei daugiau nei pusė tūkstančio pacientų paliko ieškovės kliniką, todėl ši negavo planuotų pajamų, tai yra akivaizdu, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra neatsiejamai susiję su ieškovės planuotomis, realiai gautinomis pajamomis (CK 6. 247 straipsnis).
  5. Taigi, įvertinus tai, kas aukščiau paminėta, darytina išvada, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisinio pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovių priteistinų netiesioginių nuostolių dydį, nėra, todėl teismo sprendimo dalis, kuria šis ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies, keistina, nustatant, kad ieškovei iš atsakovių priteistina 142 369,99 Eur (491 571,66 Lt) šių nuostolių (CK 6.2456-6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis).

30Dėl tiesioginių bei kitų nuostolių dydžio

  1. Kaip minėta, teismas skundžiamame teismo sprendime konstatavo, kad į bylą nepateikta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog visos ieškovės patirtos išlaidos nebuvo įprastinės veiklos sąnaudos; kad išlaidų, už suteiktas teisines paslaugas, atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas kitose tarp šalių nagrinėtose bylose; kad išlaidos, susijusios su antstolio paslaugomis, buvo patirtos siekiant įrodyti klaidinančios informacijos skleidimo faktą; kad jos yra procesinio pobūdžio ir jų atlyginimo klausimas turėjo būti keliamas byloje, kurioje buvo nagrinėjamas atitinkamas šalių ginčas; kad pateikti įrodymai nepatvirtina tikslaus ir realiai ieškovės patirto žalos dydžio. Teismas nedetalizavo, kokia konkreti tiesioginių nuostolių dalis priteistina. Tiek ieškovė, tiek atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, ieškovė skunde nurodo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtinantys patirtus 18 623,65 Eur (64 303,74 Lt) tiesioginius nuostolius ir, kad jie buvo patirti išimtinai dėl neteisėtos atsakovų veiklos, tuo tarpu atsakovai mano, kad teisinio pagrindo juos priteisti iš viso nėra.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
  3. Ieškovė prašė priteisti 11 967,98 Eur (41 323,03 Lt) reklamos sąnaudų kaip tiesioginius nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šios išlaidos iki neteisėtų atsakovės veiksmų (2010 m. sausio 1 d.) lyginant su prieš tai turėtomis tokio pobūdžio išlaidomis išaugo daugiau nei 18 kartų. Taigi, sutiktina, kad ieškovė, siekdama vykdyti veiklą ir pritraukti naujus klientus turėjo intensyviau reklamuotis, teikti informaciją, susijusią su naujų gydytojų darbo pradžia klinikoje. Tačiau negalima sutikti su ieškove, kad teismas turėjo priteisti visą prašomą sumą. Visų pirma pažymėtina tai, kad ieškovė šias sąnaudas prašo priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. už per dvejus metus patirtas reklamos sąnaudas, tuo tarpu tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovė tvirtino, kad gydytojų, teikiančių antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, skaičių jai pavyko atstatyti per vieną mėnesį. Antra, iš pateiktų skelbimų turinio matyti, kad jais ieškovė informuodavo visuomenę apie ketinamas teikti paslaugas bei jas teikiančius specialistus (t. 4, b. l. 73-245, 5 t., b. l. 1-145). Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog visos jos patirtos išlaidos buvo būtinos ir neatsiejamai susijusios su atsakovų atliktais neteisėtais veiksmais ir dėl jų atsiradusių neigiamų padarinių šalinimu, kad jų dydis bei tokio masto reklama buvo būtina ir protinga. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria šie nuostoliai priteisti iš dalies keistina nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 1/3 dalis prašomų nuostolių, susijusių su reklamos sąnaudomis – 3 989,33 Eur (11 967,98 Eur x 1/3) (CPK 185 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis laiko, kad toks priteistinų nuostolių dydis ir protingas bei pagrįstas.
  4. Ieškovė taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų 11 026,27 Lt patirtų išlaidų teisinėms konsultacijoms. Iš ieškovės į bylą pateiktų ataskaitų bei PVM sąskaitų faktūrų už suteiktas teisines paslaugas matyti, kad jos suteiktos už: ,,konsultacija dėl ieškovo V. S. pareikšto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-5997-79/2010; konsultacijos dėl galimos žalos bendrovei susidarymo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl visuotinio akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais; konsultacijos dėl faktorių, įtakojančių bendrovės akcijų vertę ir dėl akcijų vertės nustatymo (t. 4, b. l. 31-41). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad šios bylos atsakovas V. S. 2010 m. birželio 23 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Senojo bokšto“ klinikai dėl visuotinio akcininkų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinys atmestas, atsakovei iš ieškovės priteista 15 589,34 Lt bylinėjimosi išlaidų (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-674-797/2011). Taigi, kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodė atsakovai, klausimas dėl šių išlaidų atlyginimo išspręstas, tarp nustatytų neteisėtų atsakovų veiksmų ir minėtų išlaidų nėra priežastinio ryšio, todėl jos iš viso neatlygintinos.

    31

  5. Sprendžiant šalių skundų argumentų, susijusių su reikalavimu priteisti 412,60 Eur (1 424,62 Lt) išlaidų, patirtų už antstolio suteiktas paslaugas, bei 3 049 Eur (10 527,59 Lt) išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, pagrįstumą pažymėtina tai, kad šias išlaidas ieškovė prašo priteisti vadovaudamasi CK 6.249 straipsnio 4 dalimi, kurios 1-2 punktuose nurodoma, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojama: protingos išlaidos skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti bei išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodyti nuostoliai, kuriuos ji prašo priteisti solidariai iš atsakovų, atitinka CK normoje paminėtų nuostolių apibrėžimą. Tuo tarpu atsakovų atsiliepime nurodyti argumentai, kad šios išlaidos yra procesinio pobūdžio, minėtas teisinis reguliavimas jų neapima; kad jų priteisimo klausimas turėjo būti sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-151-178/2011 pagal ieškovės UAB ,,Senojo bokšto klinika“ ieškinį atsakovei UAB ,,S. klinika“ ir V. S. dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo (t. 2, b. l. 203-207) laikytini nepagrįstais, nes, kaip minėta, toje byloje nebuvo prašoma šias išlaidas priteisti (CPK 88 straipsnis). Kadangi byloje nėra ginčo dėl šių išlaidų atitikimo protingumo kriterijui, todėl, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad teisinis pagrindas jas (3 462,25 Eur) priteiti šioje byloje įrodytas (CPK 178 straipsnis).
  6. Teisėjų kolegija, įvertinus paminėtas aplinkybes daro išvadą, kad teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista dalis tiesioginių nuostolių jų nekonkretizuojant keistina, nurodant, kad ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 7 451,58 Eur tiesioginių nuostolių (CK 6.246-6.249 straipsniai).

32Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

  1. Atsakovai skunde nurodo, kad vienas iš atsakovų – V. S., nėra ūkio subjektas Konkurencijos įstatymo prasme, todėl jo atsakomybė su kitais atsakovais, kurie yra juridiniai asmenys, pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatas negalėjo būti taikoma ir turėjo būti diferencijuojama.
  2. Teisėjų kolegija, sutinka su ieškovės atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad teismų praktika šiuo klausimu yra išplėtota ir nuosekli, t. y. laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai civilinė atsakomybė kyla tiek naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei, tiek šios įmonės steigėjams (nagrinėjamu atveju – situacija analogiška) ar kitiems juridinio asmens dalyviams, tokių asmenų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiūriu negalima atriboti konkrečiai įvardijant kiekvieno iš jų padarytos žalos dydžio, todėl žala iš visų atsakovų priteisiama solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Todėl paminėti skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).

    33

34Dėl neturtinės žalos atlyginimo

  1. Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 28 962 Eur (100 000 Lt) neturinės žalos atlyginimą. Teismas šį reikalavimą atmetė nurodęs, kad ši neįrodė, jog atsakovai pasinaudojo jos įdirbiu ir reputacija, dėl to buvo pakenkta jos reputacijai, nėra duomenų, kad pacientų skaičius pasikeitė po atsakovų neteisėtų veiksmų būtent dėl ieškovės reputacijos pablogėjimo. Ieškovė nesutikdama su šiais teismo argumentai teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnį, neįvertino aplinkybių, kad egzistuoja visos sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti bei fakto, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinta, kad atsakovė skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę ir tokia klaidinga informacija sumenkino pastarosios dalykinę reputaciją, todėl prarasta ne tik gera reputacija, bet ir klientai.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamu klausimu yra išaiškinęs, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Teisės į juridinio asmens pavadinimą pažeidimas įregistravus (ir naudojant) kitą – panašų į ankstesnįjį – juridinio asmens pavadinimą per se nereiškia teisės į juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidimo (CK 2.24 str. 8 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2005).

    35

  3. Ieškovė, įrodinėdama patirtą neturtinę žalą, iš esmės nurodo tik teisinį pagrindą reikalauti tokios žalos atlyginimo ir faktines aplinkybes, susijusias su pacientų bei darbuotojų perviliojimu, tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimu etc. Tačiau nepaisant to, kad šis ginčas teismuose buvo nagrinėjamas ilgą laiką, šalis byloje atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatai, nėra pagrįstas reikalaujamos priteisti minimos žalos dydis, neįrodytas priežastinis ryšys. Ieškovės teiginiai, kad dalies pacientų perėjimas pas atsakovę buvo įtakotas jos reputaciją žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, nagrinėjamu atveju pats savaime neįrodo šių būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo ir nesuteikia pagrindo tenkinti tokį reikalavimą (CPK 176 – 178 straipsnis). Kaip minėta anksčiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina tai, jog pacientai perėjo į atsakovės kliniką dėl ten perėjusių dirbti specialistų, o ne dėl ieškovės reputacijos pablogėjimo. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą tikrinamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

36Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes daro išvadą, kad teismas tenkindamas tik dalį ieškovės reikalavimų, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, tačiau keistina teismo sprendimo dalis, susijusi su priteistinų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dydžiu nurodant, kad ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 149 821,57 Eur nuostolių atlyginimas (142 369,99 Eur – netiesioginių nuostolių, 7 451,58 Eur – tiesioginių nuostolių), taip pat tikslintinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą.
  2. Kaip teisingai nustatė teismas, ieškovė už ieškinį sumokėjo 3 252,43 Eur (11 230 Lt) žyminį mokestį (t. 1, b. l. 1). Ieškovės ieškinio reikalavimus patenkinus 79 proc. (149 821,57:189 954 x 100), sumokėto žyminio mokesčio dalis 2 569,42 Eur priteistina ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 856,47 Eur iš kiekvieno jų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  3. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų 32 858 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą bei pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus (t. 13, b. l. 189-201, t. 14, b. l. 54-63). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1-5 dalimis, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nuostatomis (toliau – Rekomendacijos), teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti suma už advokatų teisinę pagalbą žymiai viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius. Pagal minėtą teisinį reguliavimą teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju susiklostė tokios išimtinės aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų dydžių. Byla yra didelės apimties, joje buvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, ji nagrinėjama nuo 2012 metų, ieškovė į bylą teikė sudėtingus pagal turinį bei didelės apimties procesinius dokumentus, tačiau, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytina, kad šiuo atveju protingu ir atitinkančiu minėtus principus laikytinas ne 32 858 Eur, o 17 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai). Kaip minėta, ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies (79 proc.), išlaidos advokato teisinėms paslaugoms priteistinos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y., ieškovei iš kiekvieno atsakovų priteistina po 4 476,67 Eur ((17 000 x 79 proc.) / 3) išlaidų advokato teisinėms paslaugoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
  4. Atsakovai prašė priteisti iš ieškovės 7 218,20 Eur išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, 3 267 Eur už UAB ,,TaxiLink Baltic“ išvados parengimą bei 6 570 Eur ekspertizės išlaidų bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (t. 14, b. l. 169-195, t. 7, b. l. 24, t. 9, b. l. 5). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovams iš ieškovės priteistinos jų išlaidosi, susijusios su ekspertizės bei išvados pateikimu, proporcingai atmestų reikalavimų sumai, t. y. kiekvienam atsakovui iš ieškovės priteistina po 688,59 Eur ((3 267 Eur + 6 570 Eur) x 21 proc./ 3) šių išlaidų. Kaip ir anksčiau, taip ir šiuo atveju, atsakovų prašomos priteisti išlaidos už suteiktas teisines paslaugas viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės (žr. 95 punktą) leidžia nuo jų nukrypti, todėl kiekvienam atsakovui, atsižvelgiant į priteistų ir atmestų reikalavimų proporcija, iš ieškovės priteitina po 505,27 Eur ((7 218,20 Eur x 21 proc.) / 3) bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

  1. Šalys taip pat pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimo – ieškovė prašo priteisti 1 456 Eur žyminį mokestį bei 12 834,45 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, atsakovai – 1 674 Eur žyminio mokesčio bei 3 096 Eur už teisinę pagalbą bei pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (t. 15, b. l. 39, 117).
  2. Kaip minėta, ieškovė prašė teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos reikalavimai buvo atmesti ir juos tenkinti visiškai. Tuo tarpu atsakovai prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškovės ieškininio reikalavimo ir ieškinį atmesti. Kadangi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei šalių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei solidariai iš atsakovių priteistas 107 328 Eur nuostolių atlyginimas, pakeisti padidinant priteistiną sumą iki 149 821,57 Eur laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies – 51 proc. (ginčo suma – 82 626 Eur, priteistina suma padidinta 42 493,57 Eur), todėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiantį šią proporciją. Ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 247,52 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ((1 456 Eur x 51 proc.) / 3). Ieškovės prašomas užmokestis už apeliacinio skundo parengimą – 6 936,93 Eur, viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, o atsižvelgiant į tai, kad savo skunde ieškovė iš esmės nurodė argumentus, kuriais grindė savo ieškinį, pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių nėra, todėl šiuo atveju ieškovei iš atsakovų galėtų būti priteista 1 249,67 Eur (735,10 Eur x 1,7) šių išlaidų, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau minėtą proporciją, ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovių priteistina po 212,44 Eur ((1 249,67 Eur x 51 proc.) / 3). Ieškovės prašomos priteisti užmokestis už atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą rengimą – 5 897,52 Eur, taip pat viršija Rekomendacijose nurodytuosius, todėl ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 327,99 Eur ((756,9 Eur x 1,3) / 3).
  3. Kadangi atsakovių apeliacinis skundas netenkintas jų išlaidos, susijusios su jo parengimu bei žyminiu mokesčiu neatlygintinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas tik iš dalies, jų prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, kiekvienai atsakovei iš ieškovės priteistina po 161,35 Eur ((756,9 Eur x 1,3) x 49 proc. / 3).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.

41Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Senojo bokšto“ klinika (juridinio asmens kodas 145368698) solidariai iš atsakovų V. S. (asmens kodas ( - ) uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdimara“ (juridinio asmens kodas 304033997) ir S. klinikos uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 302445728) priteista nuostolių atlyginimas, padidinant priteistą 107 328 Eur sumą iki 149 821,57 Eur, priteisti 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 149 821,57 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013 m. sausio 2 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

42Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Senojo bokšto“ klinika (juridinio asmens kodas 145368698) iš atsakovų V. S. (asmens kodas ( - ) uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdimara“ (juridinio asmens kodas 304033997) ir S. klinikos uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 302445728) po 5 333,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43Priteisti atsakovams V. S. (asmens kodas ( - ) uždarajai akcinei bendrovei ,,Valdimara“ (juridinio asmens kodas 304033997) ir S. klinikai uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 302445728) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senojo bokšto“ klinika (juridinio asmens kodas 145368698) po 1 193,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

45Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Senojo bokšto“ klinika (juridinio asmens kodas 145368698) iš atsakovų V. S. (asmens kodas ( - ) uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdimara“ (juridinio asmens kodas 304033997) ir S. klinikos uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 302445728) po 787,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

46Priteisti atsakovams V. S. (asmens kodas ( - ) uždarajai akcinei bendrovei ,,Valdimara“ (juridinio asmens kodas 304033997) ir S. klinikai uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 302445728) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senojo bokšto“ klinika (juridinio asmens kodas 145368698) po 161,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Senojo bokšto“... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d.... 8. o siejant su ieškovės veiklos tęstinumu, jos antrinio lygio medicinos... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 10.
      1. Ieškovė UAB ,,Senojo bokšto“ klinika... 11.
      2. Teismas ne pagrindo atmetė reikalavimą, priteisti iš atsakovių 28... 12.
    2. Ieškovė taip pat prašo prijungti naujus įrodymus – K.... 13.
  1. Atsakovai V. S., UAB... 14.
  1. Ieškovė UAB ,,Senojo bokšto“... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16.
    1. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos... 17. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
      1. Iš... 18.
      2. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad dėl... 19.
      ... 20. Dėl ginčui aktualių įstatymo nuostatų bei kasacinio teismo... 21.
    2. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė, tai turtinė... 22. Dėl naujų įrodymų prijungimo bei išreikalavimo
        23. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
        1. Atsakovai prašo... 24. Dėl neteisėtų veiksmų, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už... 25. Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo 26.
        2. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog būtų... 27. Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo 28. Dėl prašomos priteisti žalos pobūdžio ir įrodymų vertinimo 29. Dėl netiesioginių nuostolių dydžio
          1. Žalos... 30. Dėl tiesioginių bei kitų nuostolių dydžio
              31.
            1. Sprendžiant šalių skundų argumentų, susijusių su reikalavimu... 32. Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės
                33.
              ... 34. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
              1. Ieškovė... 35.
              2. Ieškovė, įrodinėdama patirtą neturtinę žalą, iš esmės nurodo... 36. Dėl procesinės bylos baigties
                1. Teisėjų... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.... 41. Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei... 42. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Senojo bokšto“ klinika... 43. Priteisti atsakovams V. S. (asmens kodas ( - ) uždarajai akcinei bendrovei... 44. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 45. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Senojo bokšto“ klinika... 46. Priteisti atsakovams V. S. (asmens kodas ( - ) uždarajai akcinei bendrovei...