Byla 2-712/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „V. J. ir Ko“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-345-212/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „V. J. ir Ko“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „V. J. ir Ko“ 2010-07-10 kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu (c.b. Nr. 2-345-212/2011, b. l. 2-4) atsakovui AB Ūkio bankui dėl 218 672,46 Lt nuostolių, nepagrįstai nusirašius pinigus, atlyginimo. Ginčo esmė buvo tokia, kad per ieškovo kredito linijos sąskaitą atsakovas kažkam, bet ne ieškovui suteikė papildomai keturias kredito sumas, iš viso 330 000 Lt, kurių ieškovas iš atsakovo negavo, jų suteikti atsakovo ir neprašė. Anot ieškovo, sumos buvo suteiktos ne pagal ieškovo atstovo pasirašytus 2007-08-24, 2007-08-28, 2007-11-29 ir 2007-11-30 čekius. Civilinėje byloje atlikta 2011-04-28 buvo rašysenos ekspertizė (c. b. Nr. 2-345-212/2011, b. l. 142-145). Panevėžio apygardos teismas priėmė 2011-06-06 nutartį dėl civilinės bylos nutraukimo, ieškovui pateikus atsisakymą nuo ieškinio (c.b. Nr. 2-345-212/2011, b. l. 157-158).

5Pareiškėjas UAB „V. J. ir Ko“ pateikė Panevėžio apygardos teismui 2013-01-24 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-345-212/2011 (t. 1, b. l. 2-12), nurodydamas, kad V. J. atsitiktinai sužinojo, jog ir kitiems asmenims, be 2010-11-26 vykusiame teismo posėdyje apklaustų liudytojų, buvo žinomos tikrosios aplinkybės apie tai, kur buvo saugomos čekių knygelės, aplinkybės apie pagal čekius išduotus pinigus ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios ieškovui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Šiuos argumentus pareiškėjas grindė 2012-12-10 raštiškais J. V. ir A. B. liudijimais (t. 1, b. l. 15-17, 78). Pareiškėjo teigimu, minėtų liudytojų parodymai, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, paneigia kitų liudytojų paaiškinimus apie tai, kad pinigai buvo išduoti tiesiogiai ieškovui grynais, kad čekių knygeles saugojo pats klientas (ieškovas). Minėti liudijimai patvirtina, kad čekių knygelės buvo laikomos AB Ūkio banko Panevėžio filiale, ieškovas čekių pats nepildė, pinigai buvo paimti be ieškovo žinios ir šių pinigų ieškovas negavo.

6Panevėžio apygardos teismas 2013-03-13 nutartimi (t. 1, b. l. 62-66) procesą civilinėje byloje Nr. 2-345-212/2011 atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki AB Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo) pabaigos. Panevėžio apygardos teismas 2013-10-09 nutartimi (t. 1, b. l. 105-106) civilinės bylos Nr. 2-345-212/2011 nagrinėjimą atnaujino. Panevėžio apygardos teismas 2013-11-18 nutartimi į civilinės bylos Nr. A2-456-198/2013 nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė AB Šiaulių banką (t. 1, b. l. 117-118). Vykusiame 2014-01-22 teismo posėdyje žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama atnaujinta civilinė byla Nr. 2-345-212/2011 pagal pareiškėjo UAB „V. J. ir Ko“ prašymą (t. 2, b. l. 28-33).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2014-02-11 nutartimi (t. 2, b. l. 35-39) pareiškėjo UAB „V. J. ir Ko“ prašymą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nutartį atmetė, priteisė iš pareiškėjo UAB „V. J. ir Ko“ 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų AB Šiaulių bankas naudai bei 26 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

9Teismas konstatavo, kad priimdamas vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų, teismas pasisako dėl ginčo baigties, o atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Procesas gali būti atnaujintas byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu, nutarimu), kai ginčas byloje išspręstas iš esmės (CPK 365 str.). Šiuo atveju ginčas iš esmės nėra išspręstas, nes byla buvo užbaigta teismui priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Ar ieškovas nebūtų atsisakęs nuo ieškinio, jei būtų buvę žinomi J. V. ir A. B. parodymai, ieškovas neįrodė. Teismo vertinimu, minėtų liudytojų parodymai ieškovo apsisprendimui atsisakyti nuo ieškinio jokios reikšmės neturėjo, nes buvo nuspręsta savo teises ginti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Nurodė, kad prieš BAB Ūkio banko darbuotojus yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 06-1-04043-11). Nors ieškovas neprašo naikinti Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nutarties, kuria civilinė byla Nr. 2-345-212/2011 nutraukta, tačiau akivaizdu, jog ieškovas siekia pakartotinio civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės, nors savo teises gina pradėtame ikiteisminiame tyrime. Teismo vertinimu, pagrįsti trečiojo asmens AB Šiaulių bankas argumentai, kad proceso atnaujinimo institutu turi būti naudojamasi sąžiningai, nepažeidžiant kitų proceso šalių teisėtų lūkesčių ir nepiktnaudžiaujant suteiktomis teisėmis, o remdamasis nagrinėjama byla dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas prašo stabdyti Kauno apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Pareiškėjas UAB „V. J. ir Ko“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2014-02-11 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai siekia sprendimo priėmimą išsprendus bylą iš esmės atriboti nuo bylos užbaigimo ir suformuoti nepagrįstą vertinimą, kad konkrečiu atveju procesas iš viso nėra atnaujintinas ar negalėjo būti atnaujintas. Formuojamojoje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-15 nutartis c.b. Nr. 2-595/2010; 2011-08-25 nutartis c.b. Nr. A2-3-330/2011; 2012-01-19 nutartis c.b. Nr. 2-260/2012; 2013-11-06 nutartis c.b. Nr. 2-2304/2013; 2013-05-09 nutartis c.b. Nr. 2-1412/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis c.b. Nr. 3K-7-362/2007) išaiškinta, kad bylos užbaigimas reiškia, kad nėra instancinės kontrolės galimybės. Vartojama sąvoka „užbaigtos“ bylos reiškia ir tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės. Nutraukta byla, nors ir nėra išnagrinėta iš esmės, laikytina užbaigta byla, ir procesas joje gali būti neabejotinai atnaujintas. Bylos nutraukimo pagrindas (ieškinio atsisakymas, taikos sutarties sudarymas ir kt.) nėra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo galimumo joje.
  2. Teismo padarytos teisės normų taikymo klaidos įtakojo netinkamai išnagrinėtą atnaujintą bylą, pažeidžiant CPK 370 straipsnio 4 dalį. Teismas nepasisakė nei dėl vieno iš pareiškėjo UAB „V. J. ir Ko“ nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, jų visiškai neanalizavo, nevertino naujai paaiškėjusių aplinkybių, o apsiribojo tik trumpu pasvarstymu apie proceso atnaujinimo nepagrįstumą. Teismas nevertino itin reikšmingo ir prie bylos prijungto naujo įrodymo – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-04-30 specialisto išvados, kurioje pateiktos išvados, kad čekių rankraštinius įrašus parašė ne ieškovo atstovas V. J., o kiti asmenys. Priimant skundžiamą nutartį, neatskleista bylos esmė, todėl byla turi būti perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  3. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas turėjo analizuoti ne ieškinio atsisakymo aplinkybes ar proceso atnaujinimo pagrįstumą, bet nagrinėti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pasisakant dėl proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuojant atsižvelgti į visas bylos aplinkybes.
  4. Teismo pozicija apie pareiškėjo galimybes ginti savo teises ikiteisminiame tyrime yra laikytina nepagrįsta ir nemotyvuota, užkertanti galimybes ginti teises pasirinktu teisėtu būdu civilinio proceso tvarka, prieštaraujanti konstitucinei teisei į teisminę gynybą.
  5. Teismas turėjo nagrinėti pareiškėjo suformuluotą reikalavimą (atnaujinti procesą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti) ir dėl jo priimti procesinį sprendimą, o ne savavališkai nutarti, ko turėjo prašyti pareiškėjas ir jį išnagrinėti (teismo nutarties rezoliucinėje dalyje suformuluotas sprendimas-„prašymą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nutartį atmesti“).
  6. Teismui buvo pateiktas pareiškėjo 2014-01-21 prašymas dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu ir liudytojo šaukimo bei 2014-01-21 prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo, įrodymų išreikalavimo, tačiau 2014-01-22 teismo posėdžio metu atsisakyta tenkinti iš esmės visus pateiktus prašymus, taip užkertant kelią rinkti įrodymus, apklausti nurodytus liudytojus. Dar Panevėžio apygardos teismo 2013-03-13 nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad pareiškėjo nurodyti liudytojai turi būti apklausti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka ir jų parodymai įvertinti kartu su kitais įrodymais, tačiau teismas paneigė savo paties suformuluotą reikalavimą.
  7. Iš pareiškėjo trečiojo asmens naudai priteistos 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą nepagrįstos. Pats bylos pobūdis negalėtų būti priskiriamas prie ypač sudėtingų bylų, o trečiojo asmens atstovas surašė prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu bei atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kas sąlygoja, jog maksimalūs Rekomendacijose nustatyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiai neturėtų būti priteisiami.

12Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

131. Apelianto išvados, kad teismas pakartotinai sprendė, ar yra pagrindas atnaujinti procesą yra nepagrįstos, kadangi teismas apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas.

142. Aplinkybė, kad teismas detaliai nepasisakė dėl visų pareiškėjo argumentų nereiškia, kad nutartis nemotyvuota. Svarbu apibrėžti bylos ribas, nustatyti reikšmingas aplinkybes ir įvertinti, ar jos įrodytos, ar neįrodytas reikšmingų aplinkybių kontekste.

153. Apelianto argumentai, jog teismas turėjo spręsti, ar yra pagrindas tenkinti ieškovo 2010-07-08 ieškinio reikalavimus, yra nesuderinami su proceso atnaujinimo instituto paskirtimi ir civilinio proceso kodekso XVIII skyriaus nuostatomis. Teismui atnaujinus procesą, 2011-06-06 teismo nutartis nepasinaikino savaime ir nepasikeitė faktas, kad byloje buvo pateiktas atsisakymas nuo ieškinio, todėl nėra galimybės nagrinėti ieškinio reikalavimų, neišsprendus 2011-06-06 nutarties teisėtumo klausimo.

164. Teismas ne tik vertino J. V. ir A. B. paaiškinimus, bet ir sprendė, ar šios aplinkybės gali būti pagrindas pripažinti, kad teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovo ieškinio atsisakymą, nes toks ieškinio atsisakymas būtų prieštaravęs imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešėjam interesui ar pažeidęs pareiškėjo teises, jo interesus (CPK 42 str. 2 d.). Teismas pagrįstai nustatė, kad apsisprendimą atsisakyti nuo ieškinio lėmė ekspertizės išvada, kad čekius pasirašė V. J.. Nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo atsisakymas galėjo prieštarauti imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

175. Teismas civilinę bylą Nr. 2-345-212/2011 nutraukė ne savo iniciatyva, o esant ieškovo prašymui, todėl teiginiai, kad teismas užkirto galimybes savo teises ginti civilinio proceso tvarka, yra nepagrįsti.

186. CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokius sprendimus teismas gali priimti išnagrinėjęs bylą. Pareiškėjo prašymas priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, neabejotinai ir yra prašymas panaikinti 2011-06-06 teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, nes priimti naujo sprendimo nepanaikinus nutarties, kuria buvo priimtas ankstesnis sprendimas, neįmanoma. Teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, t.y. jį atmetė, todėl Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nutartis nepanaikinta.

197. Pareiškėjo prašymai iškviesti liudytojus, išreikalauti įrodymus, priimti naujus įrodymus pateikti teismo posėdžio dieną tik patvirtina nesąžiningumą ir tikruosius priešingus tikslus, t.y. užvilkinti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą AB Šiaulių bankui.

208. Trečiojo asmens prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos atitinka rekomendacinius atlygius, kadangi byla didelės apimties, bylos nagrinėjimas teisme truko visą dieną.

21IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

22Atskirasis skundas atmestinas.

23Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, kuria atmetė apelianto (pareiškėjo) prašymą panaikinti baigiamąjį procesinį dokumentą atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-345-212/2011, tinkamai taikė procesines teisės normas bei išnagrinėjo atnaujintą civilinę bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

24Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-345-212/2011 buvo užbaigta priėmus Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nutartį nutraukti civilinę bylą, apeliantui (ieškovui) atsisakius nuo ieškinio (c.b. Nr. 2-345-212/2011, b. l. 157-158). Apeliantas 2013-01-24 pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-345-212/2011 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Panevėžio apygardos teismas priėmė 2013-03-13 nutartį (t. 1, b. l. 62-65), kuria apelianto prašymą patenkino, procesą išnagrinėtoje byloje atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių). Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2014-02-11 nutartimi teismas atmetė apelianto prašymą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-345-212/2011 panaikinimo.

25Dėl CPK 365 straipsnio aiškinimo ir taikymo

26Apeliantas, ginčydamas skundžiamos nutarties teisėtumą, vieną iš esminių argumentų nurodo netinkamą CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą ir aiškinimą. Anot, apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo „bylos užbaigimo“ procesiniame įstatyme naudojamą sąvoką, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką ir todėl nepagrįstai nevertino naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip galimai įtakojusių neteisėto ir nepagrįsto galutinio procesinio sprendimo priėmimą, netinkamą civilinės bylos išnagrinėjimą. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

27Viena vertus, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006-03-28 ir 2007-10-24 nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas, kaip teisės aiškinimo taisyklė, taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje jau susiformavusi ir tokia nuostata, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į tos konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

28CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojusi redakcija nuo 2003-01-01 iki 2011-10-01 numatė proceso atnaujinimą visose bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) ir sąvokos „užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės“ įtvirtinta procesiniame įstatyme nebuvo. Priėmus 2011-06-21 įstatymą Nr. XI-1480, kuriuo pakeistos CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatos, įtvirtinta, kad proceso atnaujinimas galimas tik bylose, kurios užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu). Šiuo aspektu pirmiausia būtina pastebėti, kad dalis apelianto nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo priimtų nutarčių, kuriomis jis remiasi aiškindamas įstatymo sąvoką „užbaigta byla“, yra priimtų aiškinant ankstesnės redakcijos CPK 365 straipsnio 1 dalies taikymą. Nuo 2011-10-01 pasikeitus teisiniam reglamentavimui, kaip minėta, įstatymų leidėjo valia buvo apribota galimybė kreiptis dėl proceso atnaujinimo tose bylose, kuriose procesas nors ir yra jau pasibaigęs (t.y. procesine prasme jos yra užbaigtos bylos), tačiau galutiniu įsiteisėjusiu procesinius sprendimu (teismo sprendimu, nutartimi ar įsakymu) ginčas nėra išspręstas iš esmės. Tai reiškia, kad nuo 2011-10-01 proceso atnaujinimo institutas galimas tik dėl tų galutinių, užbaigus byla nagrinėti priimtų sprendimų, kuriais pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Sąvokos „užbaigta byla“ ir „užbaigta nagrinėti dėl ginčo esmės“ nėra tapačios CPK 365 straipsnio taikymo prasme. Be to, ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse (priimtose tebegaliojant ankstesnei CPK 365 str. 1 d. redakcijai), ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-06 nutartyje c.b. Nr. 2-2304/2013 ar 2013-05-09 nutartyje c.b. Nr. 2-1412/2013, kaip, beje, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-362/2007, kurios išaiškinimais rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas kiekvienoje iš nurodytų nutarčių, aptarta proceso atnaujinimo galimybė bei specifika būtent bankroto bylose.

29Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad priimant Panevėžio apygardos teismo 2013-03-13 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-199-198/2014 ir atnaujinus procesą, buvo netinkamai įvertinta viena iš proceso atnaujinimo sąlygų – procesas atnaujinamas tik užbaigtoje byloje, kurioje sprendimas įsiteisėjo dėl ginčo esmės.

30Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį

31Teismų praktikoje išskiriami trys proceso atnaujinimo etapai: 1) prašymo priėmimo klausimo sprendimas; 2) prašymo pagrįstumo klausimo sprendimas; 3) atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės. Pirmosios instancijos teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą civilinę bylą Nr. 2-345-212/2011 ir priėmė galutinį procesinį sprendimą – nutartį, atitinkančią teismo teisę, numatytą CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Toks procesinis rezultatas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą po proceso atnaujinimo bei nustatęs, kad procesui joje atnaujinti teisinių prielaidų šiuo atveju nebuvo, sprendė, jog ši byla buvo išnagrinėta tinkamai ir galutinis procesinis sprendimas (nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukti) neturi būti modifikuojamas.

32Apeliantas, kvestionuodamas šią teismo nutartį, nurodo, kad išnagrinėjus atnaujintą bylą, neatskleista bylos esmė, neįvertintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, todėl bylą būtina grąžinti pirmosios instancijos teismui naujai paaiškėjusiems liudijimams bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-04-30 specialisto išvadai įvertinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-121/2009). Atnaujinus procesą byloje, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, konstatavo, kad apeliantas neįrodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės – liudytojų parodymai, jeigu būtų buvę žinomi ieškinio atsisakymo metu, būtų įtakoję kitokį apelianto valios susiformavimą. Be to, atsisakydamas nuo ieškinio, apeliantas nusprendė ginti savo teises baudžiamojo proceso tvarka. Skundo argumentai tokių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia, juo labiau, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-04-30 specialisto išvada net neatitinka naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kuri egzistavo, bet pareiškėjui buvo nežinoma (ir negalėjo būti žinoma) apibrėžimo. Tai nauji duomenys, kurie ginčo kilimo (ieškinio pateikimo) ir teismo nutarties nutraukti bylą priėmimo metu neegzistavo. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad procesinė norma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtų taikoma naujų įrodymų atveju, jos pagal teismų suformuotą praktiką turi atitikti tokius kriterijus: 1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinoma apie jas tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Dar daugiau, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo vertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes ieškinio pagrįstumo kontekste, kadangi civilinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės (ieškovo ieškinys patenkintas arba atmestas), teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą. Dėl to atmetami kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kad teismo nutartis nemotyvuota ar joje nepasisakyta dėl ginčo esmės, dėl to būtina procesą pakartoti, grąžinant iš naujo nagrinėti šį klausimą pirmosios instancijos teismui.

33Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apelianto pozicija, kad teismas pats suformulavo bylos nagrinėjimo dalyką, nes jis neprašė panaikinti ankstesnės nutarties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 371 str. 1 d. 1 p. nuostatą kaip vieną iš trijų galimų procesinių rezultatų. Apeliantui siekiant kitokio rezultato, bet kuriuo atveju reikėtų naikinti baigiamąją Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-345-212/2011, kadangi be nutarties panaikinimo, nebūtų galimas jokio kito procesinio sprendimo priėmimas. Todėl tai, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas suformulavo rezoliucinę dalį - atmesti pareiškėjo prašymą panaikinti 2011-06-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-345-212/2011, nesuponuoja skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas savo padarytą procesinę klaidą (atnaujinus procesą byloje, kuri užbaigta, bet sprendimas dėl ginčo esmės nepriimtas), laikėsi proceso atnaujinimo instituto nuostatų, jų tikslų ir formulavo nutarties rezoliucinę dalį taip, kad ji atitiktų susiklosčiusią procesinę situaciją byloje. Pažymėtina, kad dar atnaujindamas procesą pirmosios instancijos teismas savo 2013-03-13 nutartyje pasisakė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės bus vertinamos Panevėžio apygardos teismo 2011-06-06 nutarties pagrįstumo ir teisėtumo aspektu (t. 1, b. l. 62-65).

34Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-345-212/2011 buvo atnaujintas nesilaikius CPK 365 straipsnio procesinių nuostatų , pirmosios instancijos teismo veiksmus, atsisakius tenkinti apelianto prašymus iškviesti liudytojus, išreikalauti papildomus įrodymus, įtraukti į bylą naują trečiąjį asmenį (t. 1, b. l. 154-155, 172-174), vertina kaip atitinkančius proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus (CPK 7 str.) bei nepažeidžiančius apelianto teisių. Šis civilinis procesinis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į proceso ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Sutiktina ir su trečiojo asmens AB Šiaulių bankas atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad pats apeliantas, teikdamas prašymus tik teismo posėdžio dieną, nesilaikė įstatyminio reglamentavimo siekti bylos nagrinėjimo operatyvumo. Remiantis 2014-01-22 teismo posėdžio protokolo pažyma (t. 2, b. l. 28-33) ir trečiojo asmens atsiliepime į skundą išdėstytais paaiškinimais nustatyta, kad apelianto prašymai buvo nagrinėjami žodinio proceso tvarka teismo posėdžio metu ir jų pagrįstumas bei tikslingumas teismo įvertintas.

35Dėl teisės į teisminę gynybą pažeidimo

36Teisėjų kolegija nesutiktina ir su apelianto skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jo teisę į gynybą civilinio proceso tvarka, pasisakydamas apie galimybių pažeistas teises apginti baudžiamojo proceso tvarka. Visų pirma, proceso atnaujinimas nėra nauja ar papildoma civilinės bylos nagrinėjimo stadija. Antra, tokios teisės įgyvendinimą tuo atveju, kai dėl ginčo esmės ankstesniame procesiniame sprendime nebuvo pasisakyta, riboja ne teismas, o įstatymų leidėjo pasirinkta pozicija. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese, ypač, kai tokia procedūra apskritai nėra pagal įstatymą galima, reikštų nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo (autonomijos) principu, šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių ir buvo apelianto teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis, kaip ieškovas, atsisako ieškinio (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 1 d.). Apeliantas pats sprendė kaip ir kokiu būdu ginti savo galimai pažeistas teises ir kokią bylinėjimosi taktiką pasirinkti. Panevėžio apygardos teismas ne savo iniciatyva nutraukė civilinę bylą, o priimdamas ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Visos ieškinio atsisakymo pasekmės apeliantui (ieškovui) buvo žinomos (c.b. Nr. 2-345-212/2011, b. l. 152; CPK 294 str.). Apelianto argumentas, kad jis savo teisių negali ginti baudžiamojo proceso tvarka reikšdamas ieškinį, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, kadangi BPK 112 straipsnis numato teisę reikšti ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Vadinasi, teisės į teisminę gynybą pažeidimo šiuo atveju konstatuoti negalima.

37Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo

38Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo trečiojo asmens naudai priteistų 4 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pagrįstumą. Nurodo, kad advokato surašytas prašymas įtraukti trečiuoju asmeniu bei atsiliepimas į prašymą atnaujinti procesą yra nedidelės apimties, bylos pobūdis nesudėtingas, todėl neturėtų būti priteistinos bylinėjimosi išlaidos, remiantis maksimaliais Rekomendacijoje nustatytais dydžiais.

39Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijai, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Bylos sudėtingumą lemia nagrinėjamų klausimų naujumas, išskirtinumas, taikomų teisės aktų kiekis, vieningos teismų praktikos nebuvimas ir pan. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme trečiąjį asmenį atstovavo advokatė G. O. (t. 1, b. l. 99). Trečiojo asmens atstovė advokatė parengė prašymą įtraukti trečiuoju asmeniu (t. 1, b. l. 98), atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo (t. 1, b. l. 126-127), dalyvavo 2014-01-22 teismo posėdyje, kurio bendra trukmė buvo 4 valandos 34 min. (t. 2, b. l. 28-33).

40Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus apie jo sumokėtą iš viso 4 000 Lt honorarą advokatui (t. 2, b. l. 13-15). Nors teisės aktais nėra ribojama kliento ir advokato teisė susitarti dėl bet kokio honoraro dydžio, tačiau ginčą (jo dalį) laimėjusiai šaliai, o taip pat ir tos šalies pozicijoje stojusiam trečiajam asmeniui gali būti kompensuojamos ne didesnės su atstovavimu susijusios išlaidos, nei nustatytos Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (CPK 98 str. 1 d. ir 2 d.). Nustatytina, kad už prašymo įtraukti trečiuoju asmeniu surašymą šioje konkrečioje byloje maksimalus tokių išlaidų dydis galėtų būti 500 Lt (1000 MMA x 0,5; Rekomendacijų 8.15 p.). Taip pat šioje byloje advokatė rengė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kas kompensuojama pagal Rekomendacijų 8.15 p. (1000 MMA x 0,5), advokatė dalyvavo teismo posėdyje (1000 MMA x 0,15 x 5; Rekomendacijų 8.18 p., 9 p.). Vadinasi, maksimalios kompensuotinos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą, remiantis Rekomendacijų nuostatomis, galėtų sudaryti 1750 Lt. Atsižvelgiant į procesinių dokumentų ir bylos apimtį, į tai, kad rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, ypatingos specialios žinios, į teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę, teisinga, protinga ir pagrįsta būtų mažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį. Tokiu atveju teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstomis 1 500 Lt išlaidas t.y. už atsiliepimo surašymą ir dalyvavimą teismo posėdyje 1250 Lt, o už prašymo įtraukti trečiuoju asmeniu 250 Lt.

41Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Nenustačius pagrindų skundžiamos Panevėžio apygardos teismo 2014-02-11 nutarties pakeitimui ar panaikinimui, ši nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant tik jos rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui kompensuojamo dydžio (CPK 328 str., 338 str.).

42Trečiasis asmuo, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo teismo priteisti 1 500 Lt teisinių paslaugų išlaidų (t. 2, b. l. 64-66). Atskirąjį skundą atmetus, trečiojo asmens naudai iš apelianto priteistina proporcinga šių išlaidų dalis (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 98 str.), atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.15 p. nuostatą, kad maksimalus priteistinas už atsiliepimą į atskirąjį skundą išlaidų dydis yra 500 Lt. Taigi trečiajam asmeniui AB Šiaulių bankas priteistina 500 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir ją išdėstant taip:

45Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „V. J. ir Ko“, juridinio asmens kodas 168681499, 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų AB Šiaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254, naudai bei 26 (dvidešimt šešis) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

46Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „V. J. ir Ko“, juridinio asmens kodas 168681499, 500 (penkis šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų AB Šiaulių bankas, juridinio asmens kodas 112025254, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „V. J. ir Ko“ 2010-07-10 kreipėsi į Panevėžio apygardos... 5. Pareiškėjas UAB „V. J. ir Ko“ pateikė Panevėžio apygardos teismui... 6. Panevėžio apygardos teismas 2013-03-13 nutartimi (t. 1, b. l. 62-66) procesą... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2014-02-11 nutartimi (t. 2, b. l. 35-39)... 9. Teismas konstatavo, kad priimdamas vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Pareiškėjas UAB „V. J. ir Ko“ atskiruoju skundu prašo Panevėžio... 12. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo... 13. 1. Apelianto išvados, kad teismas pakartotinai sprendė, ar yra pagrindas... 14. 2. Aplinkybė, kad teismas detaliai nepasisakė dėl visų pareiškėjo... 15. 3. Apelianto argumentai, jog teismas turėjo spręsti, ar yra pagrindas... 16. 4. Teismas ne tik vertino J. V. ir A. B. paaiškinimus, bet ir sprendė, ar... 17. 5. Teismas civilinę bylą Nr. 2-345-212/2011 nutraukė ne savo iniciatyva, o... 18. 6. CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokius sprendimus teismas gali priimti... 19. 7. Pareiškėjo prašymai iškviesti liudytojus, išreikalauti įrodymus,... 20. 8. Trečiojo asmens prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos atitinka... 21. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 22. Atskirasis skundas atmestinas.... 23. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-345-212/2011 buvo... 25. Dėl CPK 365 straipsnio aiškinimo ir taikymo... 26. Apeliantas, ginčydamas skundžiamos nutarties teisėtumą, vieną iš esminių... 27. Viena vertus, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios... 28. CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojusi redakcija nuo 2003-01-01 iki... 29. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 30. Dėl atnaujintos bylos nagrinėjimo pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį... 31. Teismų praktikoje išskiriami trys proceso atnaujinimo etapai: 1) prašymo... 32. Apeliantas, kvestionuodamas šią teismo nutartį, nurodo, kad išnagrinėjus... 33. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su apelianto pozicija, kad teismas pats... 34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad procesas civilinėje byloje Nr.... 35. Dėl teisės į teisminę gynybą pažeidimo... 36. Teisėjų kolegija nesutiktina ir su apelianto skundo argumentais, kad... 37. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo... 38. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo trečiojo asmens naudai... 39. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomi realumo,... 40. Trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pateikė... 41. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios... 42. Trečiasis asmuo, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo teismo... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartį palikti iš esmės... 45. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „V. J. ir Ko“, juridinio... 46. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „V. J. ir Ko“, juridinio...