Byla 2SA-352-392/2012

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. B., tretiesiems asmenims VĮ „Vilniaus regiono keliai“ bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

2Pareiškėja V. B. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-701-723/2012, išnagrinėti bylą iš esmės bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašyme nurodė, kad S. B. nebuvo tinkamu atsakovu šioje byloje, kadangi prašoma nugriauti gyvenamojo namo dalis jam nepriklauso, bei nėra naujai pastatytas priestatas. Nurodyta dalis priklauso pareiškėjai V. B.. Ši aplinkybė buvo žinoma ieškovui, kadangi S. B. kreipėsi į ieškovą nurodydamas, kad V. B. pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl nuosavybės teisių į priestatą pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu, nes patalpas, tame tarpe ieškovo vadinamą „naujai pastatytą priestatą" pareiškėja įsigijo dar 1996 m. spalio mėnesį, bet nuosavybės teisių įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo. Vilniaus rajono apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamąja senatimi (Civilinė byla Nr. 2-131/647/2012). V. B. pareiškimas buvo atmestas, nes teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, jog patalpas, kurias reikalaujama nugriauti ir vadinamos „naujai pastatytu priestatu“ buvo įgytos sudaryto su Žemės ūkio bendrove „Sužonys“ sandorio pagrindu. Teismui pripažinus faktą, kad pastatą pareiškėja įgijo sudaryto su žemės ūkio bendrove „Sužonys" sandorio pagrindu, gindama savo 1996 m. sandorio pagrindu įgytas nuosavybės teises, pareiškėja teiks ieškinį teismui dėl sandorio patvirtinimo, kad galėtų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į pastatą. Pareiškėja pateikė teismui išrašo iš ŽŪB „Sužonys“ protokolo Nr. 34 1996-10-24, bei kvito apie pajaus išmokėjimą kopiją, kurie patvirtina, jog ginčo patalpos gyvenamajame name (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ) buvo perleistos pareiškėjai V. B.. Taip pat pateikė žemės sklypo prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ( - ) 1992 m. schemos kopiją, kuri patvirtina, jog ieškovo vadinamas priestatas yra gyvenamojo namo, pažymėto indeksu lAl/m dalis, kuri schemoje pažymėta indeksu 3al/m bei turi unikalų numerį ( - ). Šis dokumentas paneigia ieškovo teiginius, kad priestatas prie gyvenamojo namo yra „naujai pastatytas priestatas" . Pareiškėja pateikė teismui nuo 1996 m. valdomų patalpų atliktų kadastrinių matavimų bylos kopiją, kuri patvirtina, jog ginčo patalpos išmatavimai šiuo metu yra net sumažėję, todėl pareiškėjos prašymu atlikti patalpų apšiltinimo darbai nelaikytini naujos statybos darbais. Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p., jeigu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, procesas byloje turi būti atnaujintas. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendimą byloje priėmė 2012-04-12, po sprendimo gavimo pareiškėja sužinojo, kad teismas patenkino ieškovo reikalavimą įpareigoti S. B. nugriauti parduoto jai 1996 m. pastato dalį, bet jos į procesą neįtraukė, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje.

3Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, prašo jį atmesti. Nurodė, kad su prašymu nesutinka dėl žemiau išdėstytų motyvų. Pažymėjo, jog iš į bylą pateikto 2012-01-12 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo aišku, jog nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (Unikalus Nr. ( - )), ar jo dalis neįregistruotos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalimi statytojas (užsakovas) yra Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). 2011-03-09 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-110309-00036 S. B. pripažintas statytoju, įvykdęs savavališkos statybos darbus, ko ir pats neneigė pasisakydamas civilinės bylos Nr.2-701-723/2012 posėdžio metu, bei taip pat ir pasirašydamas minėtą aktą. Iš 2011-08-31 pateikto prašymo Nr. PRE-293 Inspekcijai dėl 2011-03-09 reikalavimo Nr. REI-00-110309-00027 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo aišku, jog S. B. siekė pašalinti padarinius, tačiau pritrūkus laiko kreipėsi į Inspekciją dėl termino pratęsimo, nurodydamas priežastis terminui pratęsti - vykstantį teisminį procesą. Be to, atsižvelgiant į pareiškėjos, bei S. B. giminystės ryšius, akivaizdu, jog pareiškėja žinojo visas aplinkybes, susijusias su nustatytu savavališkos statybos faktu, bei vykstančiu teisminiu procesu, kas leidžia manyti, jog pareiškėja, būdama protingu ir sąmoningu žmogumi turėjo pareigą domėtis vykstančiu procesu, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir taip ginti, kaip ji teigia, galimai pažeidžiamas jos teises. Pareiškėjos teigimu, savavališka pripažinta namo dalis nėra nauja statyba, o pastatytas statinys, pasak jos pirktas 1996 m. iš žemės ūkio bendrovės „Sužionys“. Iš pateikto išrašo nėra galima nustatyti kuris statinys ar statinio dalis įgyta minėtu sandoriu, tačiau iš pateiktos 1992 m žemės sklypo eksplikacijos, bei pareiškėjos paaiškinimų aišku, jog siekiama įregistruoti nuosavybės teises į statinio - gyvenamojo namo (Unikalus Nr. ( - )) dalį, plane pažymėta 3al/m (Unikalus Nr. ( - )). Pagal 2010-06-04 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą minėtas statinys - 1 aukšto, nurodomas bendras statinio plotas 26,28 kv. m. Inspekcija civilinėje byloje Nr. 2-701-723/2012 ieškiniu prašė teismo įpareigoti S. B. nugriauti naujai pastatytą priestatą, pastatytą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5222 Sapiegiškis-Sužionys-Dirmeitai juostos ribose, adresu ( - ). Inspekcijos nustatyta, jog savavališkas statinys 2 aukštų (apie 8 m. aukščio), apie 65 kv.m. bendro ploto. Atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, jog 2012-04-12 Teismo sprendimu Nr. 2-701-723/2012 S. B. įpareigotas nugriauti naujai pastatytą, 2010-06-04 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nepažymėtą statinį. Pažymėtina, kad žemės sklypą, kuriame pastatytas savavališkas statinys, adresu ( - ), patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kurios atstovas teismo posėdžio metu palaikė Inspekcijos ieškinį ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į bylą pateiktas savavališko statinio fotonuotraukas teigti, kad tai nėra nauja statinio statyba - negalima, nes akivaizdu, jog statinys naujų pamatų, apkaltas naujomis medinėmis lentomis, jame įrengti nauji langai, uždengtas naujas stogas.

4Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-701-723/2012 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui S. B., tretiesiems asmenims VĮ „Vilniaus regiono keliai“ bei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Pirmons instancijos teisams pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-12 sprendime nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos V. B. teisių ar jos pareigų. Šioje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įrašų apie gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ( - ) nuosavybę (savininkus), todėl remiantis 2011-03-09 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-110309-00036, S. B. pripažintas statytoju, įvykdęs savavališkos statybos darbus, ir atitinkamai jam kilo pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius. Iš to teisamas padarė išvadą, kad net ir tuo atveju jeigu į bylos nagrinėjimą būtų buvusi įtraukta pareiškėja V. B. ir ji būtų pripažinta statytoja, tai teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui nebūtų turėję įtakos, kadangi, kaip jau minėta, buvo konstatuota, kad priestatas prie gyvenamojo namo pastatytas valstybinėje žemėje ir neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl šio priestato statyba yra savavališka. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją V. B. ir atsakovą S. B. sieja giminystės ryšys (jie yra motina ir sūnus), yra akivaizdu, jog pareiškėja privalėjo žinoti visas aplinkybes, susijusias su nustatytu savavališkos statybos faktu, bei vykstančiu teisminiu procesu, o tai leidžia manyti, jog pareiškėja, būdama protingu ir sąmoningu žmogumi turėjo pareigą domėtis vykstančiu procesu, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir taip ginti, kaip ji teigia, galimai pažeidžiamas jos teises, tačiau ji to nepadarė. Todėl tokį pareiškėjos reikalavimą teismas vertino kaip turintį piktnaudžiavimo teise požymių ir tuo pagrindu ginti tokią jos procesinę teisę atsisakytina.

5Pareiškėja V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį ir atnaujinti procesą c.b. Nr. 2-701-723/2012. Teigia, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į pateiktus į bylą dokumentus, kurie patvirtina, jog savavališkos statybos aktas buvo surašytas dėl V. B. priklausančios gyvenamojo namo, esančio ( - ) unikalus Nr. ( - ) dalies, kurią ji įgijo 1996 m., vadinant šią dalį “naujai pastatytu priestatu”. Apeliantė teigia, kad nebuvo jokio pagrindo pripažinti S. B. statytoju. Ji kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti nuosavybės teisę į nurodytą butą įgyjamosios senaties pagrindu. Nors reikalavimas ir buvo atmestas, tačiau teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės apie buto įgijimą remiantis Žemės ūkio bendrovės “Sužionys” sprendimu Nr. 34 1996-10-24 leidžia jai kreiptis dėl sandorio pripažinimo, nes butas buvo pirktas už pajų iš Žemės ūkio bendrovės “Sužionys”. Apeliantė teigia, kad pateikė į bylą kadastrinių matavimų bylos kopiją, 1992 m. žemės sklypo planą, kuriame nurodytas pastatas lAlm, kurio priestatas 1992 m. plane pažymėtas indeksu 3Alm, apeliantės įsitikinimu, būtent tas pastatas su vienu kambariu 1996 m. jai perleistas, todėl tai negali būti laikoma savavališka statyba. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino S. B. 2011-08-31 prašymo, kuriame nurodyta, jog S. B. prašydamas pratęsti terminą tariamai savavališkos statybos padariniams pašalinti nurodė, kad „laukia Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo dėl motinai priklausančios namo dalies įteisinimo ir šios dalies įregistravimo VĮ „Registrų centras“ Pasak apeliantės, šis įrodymas patvirtina, kad savavališkos statybos akte vadinamas „savavališkos statybos priestatas“ nėra ir nebuvo naujai S. B. pastatytas priestatas, bet yra gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. ( - ), dalis, kuriai nuosavybės teisės dar nėra įregistruotos, tačiau yra kreiptąsi dėl nuosavybės teisių į šią pastato dalį pripažinimo V. B.. Taip pat apeliantė tvirtina, kad teismas turėjo atsižvėlgti į tai, kad yra pateiktas ieškinys Vilniaus rajono apylinkės teismui dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, byla dar nėra išnagrinėta, o neišnagrinėjus šios bylos negali būti patvirtintas arba paneigtas faktas dėl sandorio galiojimo, todėl buvo privalomo bylos sustabdymo pagrindas. Apeliantė visiškai nesutinka su teismo išvada, kad ji turėjo žinoti apie procesą bei juo domėtis. Apeliantė teigia, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, kadangi procese nedalyvavo gyvenamojo namo savininkai, be kurių teismas negalėjo nustatyti visų aplinkybių, susijusių su ginčo priestatu.

6Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog iš apeliantės pateikto išrašo nėra galima nustatyti kuris statinys ar statinio dalis įgyta sandoriu iš žemės ūkio bendrovės „Siužionys", tačiau iš pateiktos 1992 m žemės sklypo eksplikacijos, bei pareiškėjos paaiškinimų aišku, jog pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teises siekiama įgyti į statinio - gyvenamojo namo (Unikalus Nr. ( - )) dalį, plane pažymėta 3a 1/m (Unikalus Nr. ( - )). Pagal 2010-06-04 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą minėtas statinys - 1 aukšto, nurodomas bendras statinio plotas 26,28 kv. m. Inspekcija civilinėje byloje Nr. 2-701-723/2012 ieškiniu prašė teismo įpareigoti S. B. nugriauti naujai pastatytą priestatą pastatytą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5222 Sapie- giškis-Sužionys-Dirmeitai juostos ribose, adresu ( - ). Inspekcijos nustatyta, jog savavališkas statinys 2 aukštų (apie 8m aukščio), apie 65 kv. m. bendro ploto. Atsižvelgiant į išdėstyta, akivaizdu, jog 2012-04-12 Teismo sprendimu Nr. 2-701-723/2012 S. B. įpareigotas nugriauti naujai suformuotą statinį. Minėto statinio statyba atlikta valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir atliktiems darbams buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas - rašytinis pritarimas supaprastintam statinio projektui, Inspekcijai minėtas dokumentas pateiktas nebuvo. Pabrėžia, kad pats S. B. civilinės bylos Nr. 2-701-723/2012 nagrinėjimo metu paaiškino, jog statinio dalimi naudojasi būtent jis, bei prisipažino padidinęs statinio aukštį neturėdamas jokių leidimų, tačiau prašė priestato nenugriauti, o suteikti teisę atliktus statybos darbus įteisinti. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalimi „Statytojas (užsakovas) - Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą (...)“. Iš kartu su atsiliepimu pateikiamų 2012-10-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), adresu ( - ) - vis dar neįregistruotos, o iš aukščiau išdėstyto aišku, jog S. B. naudojasi ginčijama statinio dalimi, bei neneigia atlikęs savavališkos statybos darbus, todėl apeliantės teiginys, kad Inspekcija nepagrįstai surašė 2011-03-09 savavališkos statybos aktą Nr. SSA-110309-00036 - atmestinas.

7Atskirasis skundas netenkintinas

8Iš bylos medžiagos matyti, kad atskiruoju skundu yra keliamas atsisakymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimas.

9Pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. . 3K-3-282/2012 ir kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr 3K-3-121/2011; kt.). Pabrėžtina, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; kt.).

10Šiuo atveju pažymėtina, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais pagrindais. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Net ir tuo atveju jeigu į bylos nagrinėjimą būtų buvusi įtraukta pareiškėja V. B., tai teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui nebūtų turėję įtakos, kadangi buvo konstatuota, kad priestatas prie gyvenamojo namo, kurio nuosavybės teisės neįregistruotos, pastatytas valstybinėje žemėje ir neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl šio priestato statyba yra savavališka. Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

11Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009).

12Kaip nurodė ir pirmos instancijos teismas, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Kai toks asmuo neįtraukiamas į bylą, akivaizdu, kad teismas, išspręsdamas bylą, savo sprendimu nusprendžia ir dėl neįtraukto į bylą asmens teisių bei pareigų į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesui atnaujinti nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje A. Š., R. A., J. Ž. v. A. U., J. K., Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2005). Pabrėžtina, kad sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų, bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-04-12 sprendime nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjos V. B. teisių ar jos pareigų. Civilinėje byloje buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įrašų apie gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ( - ) nuosavybę (savininkus) nėra, t.y. nuosavybės teisės į gyvanamąjį namą ar jo dalį yra nežinomos, todėl remiantis 2011-03-09 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-110309-00036, S. B. pripažintas statytoju, kuris įvykdė savavališkos statybos darbus, ir atitinkamai jam kilo pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismui yra paduotas ieškinys dėl sandorio įgyjant statinį, prie kurio pristatytas priestatas, pripažinimo galiojančiu, nelaikytina svarbia, nes šioje byloje vyko ginčas ne dėl galimai įgytų statinių, o dėl prie jų neteisėtai pristatyto priestato.

13Be to, pirmos instancijos teismas, teisingai pastebėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją V. B. ir atsakovą S. B. sieja giminystės ryšys (jie yra motina ir sūnus), yra akivaizdu, jog pareiškėja žinojo visas aplinkybes, susijusias su nustatytu savavališkos statybos faktu, bei vykstančiu teisminiu procesu. Atsžvelgiant į tai, pareiškėja turėjo pareigą domėtis vykstančiu procesu, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir taip ginti, kaip ji teigia, galimai pažeidžiamas jos teises, tačiau tai padaryta nebuvo. Toks jos elgesys neatitinka civiliniame procese įtvirtinto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo.

14Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, todėl pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (CPK 329, 330, 338 str.). Remiantis išdėstytais motyvais, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

16Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai