Byla 2-2590/2013
Dėl nuostolių priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Senasis dvaras“ ir R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Longista“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vantolina“ dėl nuostolių priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydami subsidariai iš atsakovų BUAB „Longista“ ir UAB „Vantolina“ ieškovo R. A. naudai priteisti 8 100 Lt nuostolių, o ieškovo BUAB „Senasis dvaras“ naudai 2 400 Lt nuostolių, taip pat priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovų BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. ieškinį atsakovams BUAB „Longista“ ir UAB „Vantolina“ dėl nuostolių priteisimo atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

6Teismas nustatė, kad ieškovai pateiktu ieškiniu iš esmės prašo priteisti jų kitoje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškinyje įvardija kaip ieškovų patirtus nuostolius. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis teismas vertino, kad klausimas dėl ieškovų BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. bylinėjimosi išlaidų, patirtų Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2013 pagal ieškovo BUAB „Longista“ ieškinį atsakovams BUAB „Senasis dvaras“, A. K. ir R. A. dėl skolų suderinimo akto ir jo pagrindu atlikto įskaitymo bei sudarytos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, jau išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuria BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo atmestas.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovų BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. vardu veikiantis atstovas advokatas G. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys tapatus klausimui, išnagrinėtam Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2013. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu ieškinį atsisakoma priimti tik tuomet, kai sutampa ginčo šalys, dalykas bei pagrindas.
  2. Ginčo šalys šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2013 nėra tapačios. Šioje byloje ginčo šalys yra ieškovai BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A., o atsakovai BUAB „Longista“ ir jos bankroto administratorius UAB „Vantolina“. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2013 ieškovas buvo BUAB „Longista“, o atsakovais buvo ne tik BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A., bet ir A. K., o UAB „Vantolina“ apskritai nedalyvavo toje byloje.
  3. Ginčo dalykai bylose yra skirtingi. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. toje byloje patyrė dėl atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje. Šioje byloje reiškiamo reikalavimo turinį sudaro nuostoliai, patirti dėl beprasmio teisminio proceso pirmosios instancijos teisme. Be to, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje Nr. 2-252-154/2013 nė nebuvo ginčo dalyku.
  4. Ieškiniu reiškiamų reikalavimų faktinis pagrindas nėra tapatus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo faktiniam pagrindui. Šioje byloje ieškinio faktinį pagrindą sudaro tai, kad ieškovai buvo įtraukti į beprasmį procesą, jų atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas daugiau nei 2,5 mln. Lt sumai. Be to, BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2013 neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme ir šis klausimas nebuvo nagrinėjamas.
  5. Civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2013 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendimą lemiantis juridinis faktas buvo atskirojo skundo atmetimas, tuo tarpu šiame ieškinyje reiškiamo reikalavimo patenkinimą lemiantis juridinis faktas atsakovų aplaidumas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pirmosios instancijos teisme.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, teisėtumo klausimas.

11Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ieškinį atsisakoma priimti, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas paduoto ieškinio tapatumą konstatavo nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas dėl nuotolių atlyginimo yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi išnagrinėjus bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimą. Apeliantai nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir savo teisę pareikšti reikalavimą dėl nuostolių, kuriuos sudaro užbaigtoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, atlyginimo, grindžia CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai įrodinėja atsakovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2013 ir CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip patirtų nuostolių atlyginimą prašo priteisti 10 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas tos bylos nagrinėjimo procese.

12CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Nuostoliai – tai pinigų suma, išieškoma kaip kompensacija už bet kokio pobūdžio žalą, neatsižvelgiant į tai, ar ji padaryta deliktu ar sutarties pažeidimu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) nuostolius apibrėžia kaip piniginę žalos išraišką (CK 6.249 str. 1 d.). Tačiau įstatymų leidėjas kreipimosi į teismą dėl nuostolių atlyginimo CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu nesusiejo su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutu, t. y. nenumatė, jog bylos nagrinėjimo procese dalyvaujančio byloje asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti atlygintos reiškiant naują ieškinį CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu bei remiantis bendromis civilinės deliktinės atsakomybės taisyklėmis. Priešingai, CPK nustato, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal specialias CPK numatytas taisykles.

13Pagal CPK bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; atsakovo paieškos išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d.). Išnagrinėjus bylą ir priimant teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 straipsnyje numatytomis taisyklėmis (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Taigi, bylinėjimosi išlaidų klausimas turi būti išsprendžiamas ne tik tais atvejais, kai byla užbaigiama teismo sprendimu ginčą išsprendus iš esmės, bet ir kai byla užbaigiama be teismo sprendimo (bylos nutraukimas (CPK 293 str.), ieškinio palikimas nenagrinėto (CPK 296 str.)), taip pat ir tada, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas ieškovui neatvykus į teismo posėdį. Jeigu priėmęs byloje sprendimą ar nutartį teismas dėl tam tikrų priežasčių (pavyzdžiui, atsakovui nesitikint tokios procesinės bylos baigties jis nėra pasirengęs pateikti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį patvirtinančius dokumentus) neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, proceso įstatymas numato galimybę teismui savo iniciatyva ar byloje dalyvaujančių asmenų prašymu priimti papildomą sprendimą (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). Byloje dalyvaujančio asmens procesinis prašymas procesiniu klausimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar papildomo sprendimo priėmimo turi būti paduodamas toje byloje, kurią nagrinėjant patirtos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos. Tuo tarpu atskiras ieškinys, kuriame turi būti suformuluotas savarankiškas materialinis (o ne procesinis) teisinis ieškovo reikalavimas atsakovui, gali būti pareikštas tik dėl kitų nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nesąžiningo bylinėjimosi, atlyginimo.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės. Jeigu teismas sprendime neišsprendžia kokių nors teismo išlaidų paskirstymo klausimo, šiuo klausimu gali būti priimamas papildomas sprendimas. Nustačius, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių byloje dalyvaujantis asmuo praleido terminą kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, šis terminas teismo gali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010; 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-232/2013).

15Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, bylinėjimosi išlaidų priteisimo konkrečioje byloje klausimas yra atskirtas nuo savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius, patirtus dėl kito byloje dalyvaujančio asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, CPK 95 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris gali būti pareiškiamas tiek toje pačioje byloje, tiek naujoje byloje. Kaip minėta, įstatymų leidėjas į nuostolių sąvoką bylinėjimosi išlaidų neįtraukė (CK 6.249 str.), todėl kreipiantis į teismą su reikalavimu atlyginti nuostolius, patirtus dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, turi būti įrodinėjami nuostoliai, kurie susidarė ne dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priešingu atveju, t. y. teismui gavus ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis patirtus nuostolius, kurių dydis iš esmės grindžiamas patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, tokį ieškinį turi būti atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

16Nagrinėjamu atveju ieškovai BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. ieškiniu atsakovams BUAB „Longista“ ir jos bankroto administratoriui UAB „Vantolina“ prašė priteisti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl bankroto administratoriaus inicijuoto teisminio proceso (b. l. 5). Kaip minėta, toks ginčas teisme civilinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs dėl ginčo priimtas teismo sprendimas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Tačiau apskritai teismas šiuo atveju turėjo atsisakyti priimti ieškinį, tik kitu teisiniu pagrindu. Pažymėtina, kad CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas taikytinas tuo atveju, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tapataus ginčo materialiąja, bet ne procesine teisine prasme.

17Esant šiai situacijai, atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantai (ieškovai) BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. įrodinėja, kad pareikštas ieškinys nėra tapatus bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimui Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-252-154/2013, nebetenka teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Aplinkybė, ar bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje Nr. 2-252-154/2013 yra išspręstas, šiuo atveju sprendžiant dėl ieškinio priėmimo taip pat neturi teisinės reikšmės. Atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas teisinio rezultato prasme priėmė teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis paliktina galioti.

18Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos ginant kreditorių interesus bankroto procedūrų metu, turi būti dengiamos iš administravimo išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką. Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apmokamų įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 26 str. 2, 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Todėl pagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, jog jų nurodomoje situacijoje bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš bankroto administravimo išlaidų. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad dėl bankroto procedūrų metu patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti reiškiamas naujas ieškinys ir, atitinkamai, nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą dėl šioje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

19Apeliantai, manydami, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, jų patirtų anksčiau nagrinėtoje byloje pirmosios ir (arba) apeliacinės instancijos teisme, nėra išspręstas, turi teisę CPK 277 straipsnio nustatyta tvarka dėl papildomos nutarties bylinėjimosi išlaidų klausimu priėmimo. CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas nėra naikinamasis (CPK 78 str.)

20Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliantų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

21Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. kreipėsi į teismą ieškiniu,... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovų BUAB... 6. Teismas nustatė, kad ieškovai pateiktu ieškiniu iš esmės prašo priteisti... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Atskiruoju skundu ieškovų BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. vardu veikiantis... 9. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 10. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų... 11. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, ieškinį atsisakoma... 12. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai... 13. Pagal CPK bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos,... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad... 15. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų... 16. Nagrinėjamu atveju ieškovai BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. ieškiniu... 17. Esant šiai situacijai, atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliantai... 18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad... 19. Apeliantai, manydami, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, jų patirtų... 20. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs apeliantų atskirąjį skundą dėl... 21. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 22. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą....