Byla 2-462-4/2010
Dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, civilinėje byloje Nr. B2-1203-343/2009 UAB „Šilna“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „GLC logistikos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atmestas UAB „GLC logistikos centras“ prašymas dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą, civilinėje byloje Nr. B2-1203-343/2009 UAB „Šilna“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Šilna” iškelta bankroto byla, 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. spalio 7 d. ir kitomis nutartimis patvirtinta dalis kreditorių finansinių reikalavimų.

4UAB „GLC logistikos centras” teismui pateikė tvirtinti 5020217,02 Lt kreditorinį reikalavimą, kurį sudaro 2008 m. spalio 14 d. generalinės rangos sutarties (toliau- Sutartis) pagrindu mokėtinos netesybos. Pareiškėjas nurodė, kad sutartis buvo nutraukta dėl bankrutuojančios bendrovės kaltės, todėl jis įgijo teisę reikalauti sutartinių netesybų. Nors bendra netesybų suma sudaro 7936973,61 Lt, pareiškėjai atlikus dalies šios sumos - 2916756,59 Lt - įskaitymą su atitinkamo dydžio pareiškėjo prievole sumokėti už bankrutuojančios bendrovės Sutarties pagrindu atliktus, bet pareiškėjo neapmokėtus darbus, susidarė prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą atitinkanti mokėtinų netesybų suma. Kartu pareiškėjas nurodė, kad realūs jo patirti nuostoliai, atsiradę dėl pareiškėjos įsipareigojimų, susijusių su Sutarties dalyko nuoma, tinkamo neįvykdymo, siekia 27883595 Lt.

5Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė UAB „GLC logistikos centras” prašymą dėl įtraukimo į BUAB „Šilna” kreditorių sąrašą su 5020217,02 Lt kreditoriniu reikalavimu ir įpareigojo BUAB „Šilna” administratorių pateikti kreditorių susirinkimui klausimą dėl UAB „GLC logistikos centras” 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. vasario 26 d. ir 2009 m. kovo 2 d. atlikto 2008 m. spalio 14 d. generalinės rangos sutarties pagrindu mokėtinų sumų įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo ir galimo teisminio proceso dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu inicijavimo. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo pateikto reikalavimo ir pridėtos medžiagos turinio matyti, jog 66300 Lt bauda paskaičiuota Sutarties 27.2 p. pagrindu už Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones patvirtinančių dokumentų nepateikimą, 4945000 Lt bauda paskaičiuota Sutarties 24.1-24.2 p. pagrindu už galutinių ir tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimą, 2925673,65 Lt bauda paskaičiuota Sutarties 34.2 p. pagrindu už Sutarties nutraukimą dėl bankrutuojančios bendrovės kaltės. Vadovaujantis Sutarties 32.2 p., 29.1 p., laidavimo ir draudimo dokumentus bankrutuojanti bendrovė pareiškėjai privalėjo pateikti per atitinkamai 5 dienas ir 10 darbo dienų nuo Sutarties sudarymo dienos. Vadovaujantis Sutarties 27.2 p., šių įsipareigojimų neįvykdymo atveju mokėtina 300 Lt bauda už kiekvieną pradelsimo pateikti dieną. Pagal Sutarties 34.1 vi punktą, termino praleidimas daugiau kaip 10 dienų vertinamas kaip pakankamas pagrindas pareiškėjui nutraukti sutartį. Kadangi byloje nėra įrodymų, jog prievolė pateikti įrodymų užtikrinimo priemones buvo įvykdyta, dėl jos pažeidimo fakto abejonių nėra. Tačiau netesybos paskaičiuotos už visą laikotarpį nuo termino šiems dokumentams pateikti pabaigos iki pranešimo apie Sutarties nutraukimą pateikimo dienos, t.y. už laikotarpį, kuris kiekvienu atveju viršija tris su puse mėnesio. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog viso aptariamo laikotarpio metu nors kartą būtų kreipęsis į bankrutuojančią bendrovę nurodydamas šio pažeidimo faktą. Priešingai, pareiškėjas leido bankrutuojančiai bendrovei vykdyti darbus, juos priėmė, 2008 m. gruodžio 15 d. ir 2009 m. sausio 13 d. sudarė su ja papildomus susitarimus dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir už dalį darbų apmokėjo, iš mokėtinų sumų neišskaitydamas netesybų sumos ir nieko apie bankrutuojančios bendrovės pareigą mokėti netesybas neužsimindamas, kitų darbų vertę nurodė įskaitęs ir apie pareigą mokėti netesybas už vėlavimą pateikti prievolės įvykdymo užtikrinimą pranešė tik 2009 m. vasario 9 d. raštu, t.y. po to, kai 2009 m. sausio 5 d. gavo iš bankrutuojančios bendrovės pranešimą Nr. 2 (1.16), kuriame nurodyta, kad bankrutuojanti bendrovė nebegali įvykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Toks pareiškėjo elgesys patvirtina, jog Sutarties vykdymo metu aptariamą pažeidimą jis laikė nereikšmingu ir, tik paaiškėjus aplinkybei, jog bankrutuojanti bendrovė neįvykdys visų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pasinaudojo juo kaip formaliu pagrindu reikalaujamų netesybų sumai padidinti. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo reikalavimo dalis dėl 66300 Lt baudos už Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones patvirtinančių dokumentų nepateikimą teismas nelaikė pagrįsta. Teismas nurodė, kad 4945000 Lt baudos už galutinių ir tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimą paskaičiavimas rodo, jog Sutarties 24.1-24.2 p. pagrindu pareiškėjas baudas skaičiavo už tarpinių terminų atlikti kiekvienos Sutarties priede nurodytos kategorijos darbus praleidimą. Tokia pareiškėjo pozicija vertintina kaip nepagrįsta dėl to, jog, iš vienos pusės, Sutarties 24.1-24.2 p. kalbama apie atsakomybę už grafike nustatytų terminų (galutinio ar tarpinių) nesilaikymą, t.y. pareiga mokėti netesybas nustatyta už tam tikrą atsilikimą nuo grafiko, nenumatant galimybės atskirai skaičiuoti baudas už tą patį laikotarpį už pareigos kiekvienos konkrečios kategorijos darbus atlikti laiku nevykdymą, iš kitos pusės, pareiškėjo nurodytu būdu apskaičiuota baudų suma ne tik dubliuoja, bet ir gerokai viršija Sutarties 34.2 p. pagrindu už Sutarties nutraukimą dėl bankrutuojančios bendrovės kaltės mokėtinos baudos sumą, t.y. pareiškėjas, net ir pripažindamas šį pažeidimą esminiu ir dėl jo nutraukdamas Sutartį 34.1 i punkto pagrindu būtų įgijęs teisę reikalauti mažesnių netesybų, tuo tarpu nelaikęs jo pakankamu pagrindu Sutarčiai nutraukti, 2008 m. lapkričio 5 d. tepateikęs bankrutuojančiai bendrovei pretenziją dėl 3 dienų atsilikimo nuo grafiko, apie abejones dėl bankrutuojančios bendrovės galimybių savo įsipareigojimus įvykdyti laiku pranešęs tik 2009 m. sausio 15 d. pretenzija, t.y. po to, kai bankrutuojanti bendrovė buvo pateikusi aukščiau minėtą raštą dėl negalėjimo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, 2008 m. gruodžio 15 d. ir 2009 m. sausio 13 d. sudaręs su BUAB „Šilna” papildomus susitarimus dėl atsiskaitymo už atliktus darbus ir jų pagrindu vykdęs mokėjimus BUAB „Šilna” kreditoriams, iš mokėtinų sumų neišskaitydamas netesybų sumos ir nieko apie BUAB „Šilna” pareigą mokėti netesybas neužsimindamas, Sutartį nutraukęs kitu pagrindu ir reiškiantis atskirą reikalavimą priteisti netesybas už Sutarties nutraukimą, kartu reikalauja ir beveik 20 % nuo visos Sutarties sumos siekiančios baudos. Dėl nurodytų aplinkybių pagrįsta gali būti laikoma tik netesybų dalis, paskaičiuota už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 19 d., kuomet buvo paskutinį kartą sumokėta dalis kainos už atliktus darbus, iki 2009 m. vasario 9 d., baudą skaičiuojant už vieną tęstinį pažeidimo faktą, t.y. 60000 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tokia netesybų suma už aptariamą pažeidimą, atsižvelgiant į pareiškėjo elgesį, vertintina kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Likusią netesybų sumą - 2925673,65 Lt baudą - pareiškėjas sieja su Sutarties nutraukimo dėl bankrutuojančios bendrovės kaltės faktu. Ši baudos suma apskaičiuota Sutarties 34.2 p. pagrindu ir sudaro 10% Sutarties kainos. Vertinant tokio dydžio sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą pagrįstumą, dėmesys atkreiptinas į kelias aplinkybes: pirma, Sutartis buvo nutraukta formaliu dalies įsipareigojimų, kurie sudaro tik šiek tiek daugiau nei pusę baudos sumos (1500000 Lt- Sutarties 29.1, 32.2 p.) įvykdymo užtikrinimo nepateikimo pagrindu; antra, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, ilgą laiką nekreipęs dėmesio į pažeidimą, leidęs bankrutuojančiai bendrovei manyti, jog šis pažeidimas nėra esminis, užuot nutraukęs Sutartį iš karto po to, kai pažeidimas atsirado ir buvo realios galimybės Sutarties dalyką pastatyti Sutartyje nustatytais terminais, nepagrįstai delsė ir pažeidimo faktu pasinaudojo sau palankiu metu, nors galimybės statybos objektą pabaigti laiku tuomet jau buvo sumažėjusios; trečia, bankrutuojanti bendrovė buvo geranoriška informuodama apie galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus nebuvimą, bendradarbiaudama perduodant iki Sutarties nutraukimo atliktus darbus; ketvirta, baudos suma siejama su Sutarties verte, nors didelę jos dalį turėjo sudaryti ne darbų kaina, kuria gali būti vertinama bankrutuojančios bendrovės nauda, bet lėšos, būtinos medžiagoms įsigyti, dalį darbų bankrutuojanti bendrovė atliko, be to, dalį darbų pagal Sutartį turėjo atlikti konkurso būdu atrenkami subrangovai. Teismo teigimu, visų aptartų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog pareiškėjo nurodoma netesybų už Sutarties nutraukimą suma, atsižvelgiant į faktiškai susiklosčiusią situaciją, vertintina kaip iš esmės pažeidžianti bankrutuojančios bendrovės interesus, neatitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsižvelgdamas į tai, jog pati bankrutuojanti bendrovė iki Sutarties nutraukimo informavo pareiškėją apie galimybių įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nebuvimą, netrukus po Sutarties nutraukimo buvo iškelta ir bankroto byla, abejoti paties Sutarties nutraukimo fakto teisėtumu nėra pagrindo, teismas sprendžia, kad prievolės neįvykdžiusiai rangovei atsirado pareiga mokėti netesybas už Sutarties nutraukimą, tačiau realia jų suma laiko ne didesnę nei 500000 Lt baudą. Teismas taip pat nurodė, kad siekdamas pagrįsti reiškiamą reikalavimą, pareiškėjas nurodė, jog netesybų suma yra žymiai mažesnė už jo realiai patirtus nuostolius. Tačiau byloje esantys pateikti įrodymai negali būti vertinami kaip patvirtinantys pareiškėjo patirtus nuostolius. Nuostolių atsiradimą pareiškėjas sieja su trimis nuomos sutartimis, kuriomis prisiimtų įsipareigojimų, pareiškėjo teigimu, jis negalėjo įvykdyti dėl bankrutuojančios bendrovės kaltės. Tačiau bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nors viena iš šių sutarčių buvo įregistruota viešajame registre, kaip numatyta CK 6.478 str. 2 d., todėl šios sutartys negali būti naudojamos prieš trečiuosius asmenis; antra, pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų kokiu nors būdu informavusi bankrutuojančią bendrovę apie konkrečių sutarčių sudarymo faktą ir jomis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes, nors dvi iš jų buvo sudarytos dar 2008 m. vasario mėnesį, t.y. likus maždaug 8 mėnesiams iki ginčo Sutarties sudarymo; trečia, Sutarties 19.3 p. nurodžiusi, jog statybos darbų atlikimo terminai laikomi svarbiais dėl pareiškėjos prisiimtų įsipareigojimų statomų objektų būsimiems nuomininkams, pareiškėjas neįrodė, jog bankrutuojanti bendrovė žinojo ar negalėjo nežinoti apie tai, kad atskiriems nuomininkams (pvz., OOO „Magistral” pagal 2008 m. vasario 15 d. nuomos sutartį Nr. 2008-0037) teisinę reikšmę turi ne tik galutinis darbų atlikimo terminas, bet ir tarpiniai prie Sutarties pridėtame grafike nurodyti terminai, kad šių tarpinių terminų nesilaikymas gali būti pagrindu pareiškėjo civilinei atsakomybei pagal jos sudarytas sutartis atsirasti; ketvirta, į patirtų nuostolių sumą įtraukdama dėl 2008 m. vasario 15 d. nuomos sutarties Nr. 2008-0037, sudarytos su OOO „Magistral”, nutraukimo mokėtiną 2369670 Lt baudą, pareiškėjas nepateikė jokio įrodymo apie šios nuostolių sumos realumą, t.y. neįrodė, jog baudą būtų sumokėjęs, nors nuo reikalavimo ją sumokėti pateikimo jau praėjo daugiau nei aštuoni mėnesiai; penkta, net ir teismui pareikalavus, pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog iš karto po to, kai 2009 m. sausio 5 d. bankrutuojanti bendrovė pranešė apie negalėjimą vykdyti sutartines prievoles, siekdama sumažinti galimus nuostolių pareiškėja būtų ėmusis veiksmų naujam rangovui surasti, nors, kai žinia, tuo metu statybų sektoriuje susiklosčiusi padėtis buvo itin palanki tiek dėl sumažėjusio užsakymų rinkoje skaičiaus, tiek dėl galimybės susitarti dėl mažesnių medžiagų bei darbų kainų; šešta, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijama aplinkybė, jog galutinis pagrindinių darbų atlikimo terminas dėl Sutarties nutraukimo buvo nukeltas tik šiek tiek daugiau nei mėnesį; septinta, nors 2008 m. vasario 19 d. nuomos sutartis Nr. 2008-020 su UAB „Elektroskandia” numatė, kad patalpos turi būti perduodamos iki 2009 m. gegužės 31 d. (2.2.1 p.), vėlavimas iki trijų mėnesių būtų sąlygojęs tik nuomos mokesčio praradimą ir pareigą už atitinkamą laikotarpį mokėti nuomos mokesčiui lygias netesybas (5.6 p.) ir tik po trijų mėnesių nuomininkė būtų įgijusi teisę nutraukti sutartį, atsižvelgiant į ginčo Sutartyje nurodytą darbų atlikimo trukmę bei ginčo Sutarties nutraukimo datą, nebuvo jokių realių kliūčių darbams pabaigti anksčiau nei iki 2009 m. rugpjūčio 31 d., pareiškėjas 2009 m. kovo 31 d. pasirašė su nuomininke nuomos sutarties pakeitimą, kuriuo terminą patalpoms perduoti nukėlusi iki 2009 m. rugpjūčio 15 d. ir taip išvengusi prievolės mokėti galimas 320292 Lt netesybas, kartu, nesant jokių objektyvių su bankrutuojančios bendrovės veiksmais susijusių priežasčių, sutiko sumažinti nuomojamą plotą bei tam tikrą laiko tarpą taikyti nuomos mokesčio nuolaidą, taip savo realią naudą susimažindama 967258 Lt, juolab kad, kaip parodė praktika, ir pats termino nukėlimas iki 2009 m. rugpjūčio 15 d. neturėjo jokio faktinio pagrindo, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo nurodyti iš šios sutarties kylantys nuostoliai yra sukurti pačio pareiškėjo nepagrįstais veiksmais. Atmetęs pareiškėjo argumentus dėl realiai patirtų nuostolių sumos, teismas padarė išvadą, jog kliūties mažinti netesybų dydį dėl didelės nuostolių sumos, nėra. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nurodė 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. vasario 26 d. ir 2009 m. kovo 2 d. pranešimais atlikęs dalies šios sumos - 2916756,59 Lt - įskaitymą su atitinkamo dydžio pareiškėjo prievole sumokėti už bankrutuojančios bendrovės Sutarties pagrindu atliktus, bet pareiškėjo neapmokėtus darbus. Įskaitymas, remiantis CK 6.130 str., užbaigia abi priešpriešines prievoles, todėl savo pasekmėmis gali būti prilyginamas atitinkamo dydžio netesybų sumokėjimui. Kadangi šioje byloje sprendžiamas tik pareiškėjos pateikto prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo klausimas, teismas, pripažinęs, jog realus netesybų dydis neviršija atlikto įskaitymo sumos, atmestinu pripažįsta pareiškėjo pateiktą prašymą, tačiau negali savo iniciatyva spręsti sandorio, nesusijusio su teismui pateikto prašymo pagrįstumu, teisėtumo klausimo. Iš kitos pusės, bankrutuojančios bendrovės atstovams neinicijuojant įskaitymo teisėtumo teisminio vertinimo, teismui, atsižvelgiant į tai, jog bankrutuojančios bendrovės atliktų darbų kaina buvo įskaityta su akivaizdžiai nepagrįsto dydžio netesybomis, įskaitymai buvo atliktai tuo metu, kai situacija bankrutuojančioje bendrovėje buvo sudėtinga, buvo pradedamos bendrovės bankroto procedūros, priežastys, dėl kurių bankrutuojanti bendrovė neginčijo vienašalio sandorio, nėra aiškios, šiuo sandoriu žymia suma buvo sumažinti bankrutuojančios bendrovės debitoriniai reikalavimai, vieno kreditoriaus, kurio reikalavimas priskirtinas antrojo etapo paskutinei eilei, interesų sąskaita sumažinta bankrutuojančios bendrovės turto vertė, taip apribojant kitų kreditorių, įskaitant, bet neapsiribojant, bendrovės darbuotojais, mokesčių ir socialinio draudimo institucijomis, galimybes iš bankrutuojančios bendrovės turto patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, kilus abejonių dėl pareiškėjo 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. vasario 26 d. ir 2009 m. kovo 2 d. pagrįstumo ir teisėtumo, teismas bankrutuojančios bendrovės administratorių įpareigojo pateikti kreditorių susirinkimui klausimą dėl šių veiksmų visapusiško įvertinimo ir galimo teisminio proceso dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu inicijavimo.

6Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „GLC logistikos centras“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjo prašymą visiškai. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais motyvais:

71. Nepagrįsta teismo išvada, kad pažeidimą dėl sutarties 32.2 punkte numatyto dokumento nepateikimą apeliantas laikė nereikšmingu. Aplinkybė, jog abi šalys pripažino pažeidimą reikšmingu patvirtina Rangos sutarties sąlygos, nes už šio pažeidimo padarymą buvo numatytos didelės netesybos bei teisė nutraukti Rangos sutartį. Netesybų dydis atspindi, kad šiuo pažeidimu daromi dideli šalių pripažįstami nuostoliai apeliantui bei šalys preventyviai siekė, kad tokių pažeidimų būtų išvengta.

82. Nepagrįstas teismo motyvas, kad sutartis buvo nutraukta formaliu dalies įsipareigojimų, kurie sudaro tik šiek tiek daugiau nei pusę baudos sumos (1500000 Lt- Sutarties 29.1, 32.2 p.) įvykdymo užtikrinimo nepateikimo, pagrindu. Teismas nepagrindė motyvo, kodėl UAB „Šilna“ padarytą sutarties pažeidimą laiko formaliu ir kokios yra pažeidimo pripažinimo formaliu teisinės pasekmės.

93. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas yra nesąžiningas. Nesikreipimas į teismą negali būti laikomas „nekreipimu dėmesio į pažeidimą“ dėl kurio apeliantui galėtų kilti neigiamos pasekmės.

104. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas pažeidimo faktu pasinaudojo sau palankiu metu.

115. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes įpareigojo administratorių pateikti kreditorių susirinkimui klausimą dėl UAB „GLC logistikos centras” 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. vasario 26 d. ir 2009 m. kovo 2 d. atlikto 2008 m. spalio 14 d. generalinės rangos sutarties pagrindu mokėtinų sumų įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo ir galimo teisminio proceso dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu inicijavimo.

12Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad nepaisant pagrįstos apelianto subjektinės teisės reikalauti iš įmonės netesybų, negali sutikti su atskirojo skundo dalimi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino netesybų sumą, nes tokia teisė priskirta tik teismo kompetencijai.

13Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15Kaip jau minėta, apeliantas prašo patenkinti jo prašymą įtraukti į BUAB „Šilna“ kreditorių sąrašą su 5020217,02 Lt kreditoriniu reikalavimu kurį sudaro 2008 m. spalio 14 d. generalinės rangos sutarties pagrindu mokėtinos netesybos.

16Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas ir UAB „Šilna“ 2008 m. spalio 14 d. sudarė generalinės rangos sutartį. Pagal Sutarties 27.2 p. už Sutarties įvykdymo užtikrinimo priemones patvirtinančių dokumentų nepateikimą apeliantas paskaičiavo 66300 Lt baudą, 4945000 Lt baudą Sutarties 24.1-24.2 p. pagrindu už galutinių ir tarpinių darbų atlikimo terminų praleidimą, 2925673,65 Lt baudą Sutarties 34.2 p. pagrindu už Sutarties nutraukimą dėl bankrutuojančios bendrovės kaltės. Taigi, visas apelianto nurodytas sumas sudaro sutartinės netesybos. Bendra netesybų suma sudaro 7936973,61 Lt. Apeliantas atliko dalies šios sumos - 2916756,59 Lt - įskaitymą su atitinkamo dydžio prievole sumokėti už bankrutuojančios bendrovės Sutarties pagrindu atliktus bei apelianto neapmokėtus darbus. Apeliantas teismo prašė patvirtinti kreditorinį reikalavimą 5020217,02 Lt sumai.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų, yra nurodęs, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. Nozdriakova v. T. Makovskis, bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008, kt.). Taigi sutartinės netesybos jau sutarties sudarymo metu apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio.

18Kartu pažymėtina, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos jeigu netesybos neprotingai didelės. Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

19Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis šalių sudarytos generalinės rangos Sutarties 32.2 ir 29.1 punktais laidavimo ir draudimo dokumentus bankrutuojanti bendrovė apeliantui privalėjo pateikti per atitinkamai 5 dienas ir 10 darbo dienų nuo Sutarties sudarymo dienos. Vadovaujantis Sutarties 27.2 p., šių įsipareigojimų neįvykdymo atveju mokėtina 300 Lt bauda už kiekvieną pradelsimo pateikti dieną. Pagal generalinės rangos sutarties 24.1 punktą rangovui vėluojant atlikti statybos darbus daugiau kaip 5 kalendorines dienas, rangovas be atskiro užsakovo nurodymo moka užsakovui už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną po 2000 Lt baudą, o 24.2 punkte numatyta, kad rangovui vėluojant atlikti statybos darbus daugiau kaip 15 kalendorinių dienų, rangovas be atskiro užsakovo nurodymo moka užsakovui už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną po 5000 Lt baudą. Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodytos sutartyje įtvirtintos netesybos yra aiškiai per didelės ir turi būti mažinamos. Kolegijos nuomone, šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus atitinka bendra 3000000 Lt netesybų suma, todėl BUAB „Šilna“ bankroto byloje tvirtintinas 3000000 Lt apelianto kreditorinis reikalavimas.

20Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo administratorių pateikti kreditorių susirinkimui klausimą dėl UAB „GLC logistikos centras” 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. vasario 26 d. ir 2009 m. kovo 2 d. atlikto 2008 m. spalio 14 d. generalinės rangos sutarties pagrindu mokėtinų sumų įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo ir galimo teisminio proceso dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu inicijavimo, negali būti paduotas atskirasis skundas (CPK 334 str.), todėl šioje dalyje apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 5 p.; 338 str.)

21Vadovaudamasi aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirasis skundas tenkintinas iš dalies: Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties dalis, kuria atmestas UAB „GLC logistikos centras” prašymas įtraukti į BUAB „Šilna“ kreditorių sąrašą, naikintina, BUAB „Šilna“ bankroto byloje tvirtintinas UAB „GLC logistikos centras” 3000000 Lt kreditorinis reikalavimas, dėl nutarties dalies, kuria įpareigotas administratorius pateikti kreditorių susirinkimui klausimą dėl įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo apeliacinis procesas nutrauktinas, o likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas UAB „GLC logistikos centras” prašymas įtraukti į BUAB „Šilna“ kreditorių sąrašą, panaikinti.

24BUAB „Šilna“ bankroto byloje įtraukti UAB „GLC logistikos centras” į kreditorių sąrašą su 3000000 Lt (trijų milijonų litų) kreditoriniu reikalavimu.

25Dėl nutarties dalies, kuria administratorius įpareigotas pateikti kreditorių susirinkimui klausimą dėl UAB „GLC logistikos centras“ atlikto įskaitymo, apeliacinį procesą nutraukti.

26Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Šilna” iškelta... 4. UAB „GLC logistikos centras” teismui pateikė tvirtinti 5020217,02 Lt... 5. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi atmetė UAB „GLC... 6. Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „GLC logistikos centras“ prašo... 7. 1. Nepagrįsta teismo išvada, kad pažeidimą dėl sutarties 32.2 punkte... 8. 2. Nepagrįstas teismo motyvas, kad sutartis buvo nutraukta formaliu dalies... 9. 3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas yra nesąžiningas.... 10. 4. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad apeliantas pažeidimo faktu... 11. 5. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nes įpareigojo... 12. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad nepaisant pagrįstos... 13. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo... 15. Kaip jau minėta, apeliantas prašo patenkinti jo prašymą įtraukti į BUAB... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas ir UAB „Šilna“ 2008 m. spalio... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutartinių netesybų,... 18. Kartu pažymėtina, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių... 19. Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis šalių sudarytos generalinės... 20. Dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas... 21. Vadovaudamasi aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 23. Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarties dalį, kuria atmestas... 24. BUAB „Šilna“ bankroto byloje įtraukti UAB „GLC logistikos centras” į... 25. Dėl nutarties dalies, kuria administratorius įpareigotas pateikti kreditorių... 26. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą....