Byla 2A-636-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Petro Jaržemskio,

2sekretoriaujant Ilonai Petrovskai, dalyvaujant ieškovo UAB „Pretendentas“ atstovams D. G., Andriui Bondarevui ir advokatei S. Č., atsakovo UAB „Baltijos Rusko“ atstovui advokatui Aivarui Giliui,

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Baltijos Rusko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pretendentas“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos Rusko“ ir trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“ dėl nuostolių priteisimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovas UAB „Pretendentas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos Rusko“ 15 751,67 Lt nuostolių, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. atsakovas priėmė ieškovo užsakymą ir įsipareigojo ieškovui atgabenti iš Estijos krovinį – kavos aparatus JURA (10 vnt.). Krovinys į ieškovo sandėlį turėjo būti pristatytas 2009 m rugsėjo 22 d., tačiau 2009 m. rugsėjo 22 d. atsakovo atstovas telefonu informavo ieškovą, kad gabenant krovinį iš Estijos, nakties metu, transporto vairuotojui sustojus pailsėti NESTE degalinėje Iecavo miestelyje, buvo įvykdyta vagystė ir ieškovo krovinys pavogtas. Dėl to ieškovas patyrė 15 751,67 Lt nuostolių. 2010 m. birželio 21 d. teisme gautas ieškovo UAB „Pretendentas“ pareiškimas, kuriuo ieškovas atsisako dalies ieškinio reikalavimų dėl to, kad dalį nuostolių (4 660,50 Lt) atsakovas UAB „Baltijos Rusko“ kompensavo užskaitos būdu.

6Atsakovas UAB „Baltijos Rusko“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Krovinys buvo gabenamas pasirašius sutartį už užmokestį, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir abi šalys yra tarptautinio krovinių gabenimo keliais sutarties konvencijos (CMR) narės. Todėl šiam gabenimui turi būti taikomos CMR konvencijos nuostatos. Vadovaujantis CMR konvencijos 23 str. 3 d. kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Šiuo atveju ieškovui turėtų būti atlyginta ne daugiau kaip 4 660,50 Lt.

7Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Tretysis asmuo nurodė, kad vadovaujantis CMR konvencijos 23 str. 3 d. kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio, t.y. ieškovui turėtų būti atlyginta ne daugiau kaip 4 660,50 Lt . Draudimo polise atsakovas ir draudikas susitarė, kad draudikas prisiima draudimo riziką tik tais atvejais, kai atsakovo darbuotojas (vairuotojas) sustoja poilsiui draudimo sutartimi suderintus reikalavimus atitinkančiose vietose. Kadangi šiuo atveju vairuotojas pasirinko poilsiui vietą, neatitinkančią draudimo sutartimi suderintų reikalavimų, įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju, draudimo išmoka nebuvo mokama.

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nurodė, kad nei dėl fakto (įvykio, jo aplinkybių), nei dėl pasekmių (prarasto viso krovinio), nei dėl vertės (krovinio kainos) nei dėl atsakomybės pagrindų ir taikytinos teisės ginčo tarp šalių nėra. Vienas iš atvejų, kada vežėjo atsakomybė nėra ribojama CMR Konvencijos 23 str. nustatytu maksimaliu dydžiu ir jis privalo atsakyti visa apimtimi, yra žalos padarymas dėl vežėjo kaltės, pasireiškusios dideliu neatsargumu (grubiu aplaidumu), kuris tarptautinėje praktikoje prilyginamas tyčiniams veiksmams (CMR Konvencijos 29 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad atsakovo vairuotojas P. P. rinkdamasis vietą poilsiui pasirinko nesaugomą degalinės NESTE aikštelę, t.y. nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu. Žinodamas, kad krovinys yra tentu dengtoje priekaboje, į kurią prapjovus tentą, patekti nesudėtinga, pastatė nakčiai vilkiką nesaugomoje degalinės aikštelėje. Ši aikštelė neatitiko saugaus poilsio vietos reikalavimų, tai patvirtino ir AB „Lietuvos draudimas“ dėl to įvykį pripažindamas nedraudiminiu. Atsakovas teismui nepateikė į bylą duomenų apie vairuotojo pastangas rasti tinkamesnę vietą poilsiui taip užtikrinant ir krovinio saugumą. Vairuotojo neatidumą ir nepakankamą rūpestingumą rodo ir tolimesni jo veiksmai. Tai, kad vairuotojas apie prarastą krovinį ir perpjautą tentą pastebėjo tik Lietuvoje, t.y. grįžęs į Vilnių, rodo, kad jis nepakankamai rūpinosi vežamu kroviniu. Atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakytas argumentas, kad vairuotojas buvo rūpestingas ir po nakties poilsio labai anksti rytą apžiūrėjo transporto priemonę, tačiau nepastebėjo, kad krovinys yra dingęs, rodo, kad arba transporto priemonė buvo apžiūrėta atmestinai, arba stovėjimo aikštelėje buvo taip tamsu, kad vairuotojas nepastebėjo perpjauto tento. Tai tik patvirtina, kad vieta poilsiui buvo pasirinkta netinkama ir priemonės krovinio saugumui užtikrinti taikytos nepakankamos. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t.y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti. Nagrinėjant bylą nenustatyta ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių, kai vežėjo priimtos priemonės kroviniui išsaugoti būtų bejėgės prie vartojamą kėsinimąsi ir negalėtų užkirsti kelio krovinio praradimui. Pašaliniams asmenims, norintiems krovinį užvaldyti neteisėtu būdu, nesudaryta kliūčių, kurias reikėtų įveikti jėga, ginklu, užpuolimu ar kitokiomis priemonėmis, kurioms neprotinga priešintis. Tai turėjo numatyti ir įvertinti vežėjas, sustodamas su pakrautu vilkiku ilsėtis nesaugomoje aikštelėje. Atsakovo argumentas, kad jo atsakomybė turėtų būti ribojama, t.y. neatsargumas neprilyginamas tyčiai, dėl to, kad ieškovas užsakyme nenurodė krovinio kainos, vertintinas kritiškai. Atsakovas, priėmęs ieškovo užsakymą vežimui jame nurodytomis sąlygomis bei pradėjęs vykdyti vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą veždamas jį tomis konkrečiomis aplinkybėmis, kuriomis priimdamas paraišką sutiko vežti, ir, kaip savo srities profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio praradimo rizikos faktoriams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Atsakovo argumentas, kad žinodamas, jog vežamų kavos aparatų vertė yra 15751,67 Lt, jis nebūtų sutikęs tokį krovinį vežti, rodo, kad tokia informacija (krovinio vertė) yra aktuali būtent vežėjui, todėl jis ir turėjo imtis priemonių šią aplinkybę išsiaiškinti. Tai, kad jis nepareikalavo iš ieškovo duomenų apie krovinio vertę, rodo, kad atsakovas prisiėmė riziką sau.

9Atsakovas UAB „Baltijos Rusko“ pateikė apeliacinį skundą, prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad didelio neatsargumo kaltės formą galima konstatuoti tik kai ignoruojamos kokios nors taisyklės, instrukcijos, protingumo kriterijai ar nesiimama būtinų ir protingų priemonių žalai išvengti. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007. Neprotinga iš vežėjų reikalauti, kad vežėjai poilsio valandas leistų tik saugomose aikštelėse. Krovinio išsaugojimo prioritetas nei teisės aktais, nei kitais dokumentais tiesiogiai nesusietas su būtinumu poilsio laiką leisti saugomoje aikštelėje. Paprastai į specialiai apsaugotas aikšteles vežėjai važiuoja tik tais atvejais, kai gabenamas brangus krovinys ir jo kaina viršija CMR konvencijos 23 str. 3 d. numatytą ribą, o saugojimo aikštelės išlaidos įskaičiuotos į frachto kainą. Vairuotojas apdairiai rinkosi poilsio vietą ir vadovavosi krovinio išsaugojimo prioritetu, nes apsistojo apšviestoje, vaizdo kamerų filmuojamoje aikštelėje, kurioje nuolat vyksta judėjimas ir toje aikštelėje vagysčių nepasitaikydavo. Teismas neanalizavo ar vairuotojas turėjo galimybę esamame maršrute pasirinkti kitą aikštelę. Nepagrįstai pripažinta kaip nesvarbi aplinkybė, kad vairuotojas šiuo maršrutu krovinius gabena jau 10 metų ir vagysčių NESTE degalinės aikštelėje praktiškai nepasitaiko. Ieškovas nuo atsakovo nuslėpė labai svarbią informaciją apie krovinio vertę. Jei atsakovas būtų žinojęs krovinio vertę, ieškovui būtų pasiūlęs apsidrausti krovinį, arba atsisakęs jį gabenti tentu dengta puspriekabe, arba išvis atsisakęs jį pervežti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 aprobuota apžvalga ieškovo veiksmai neatskleidžiant krovinio vertės pateikiant krovinio pervežimo užsakymą ir siekiant pigesnio pervežimo yra vertintini kaip nesąžiningas ieškovo veiksmas, nes vežėjas praranda galimybę priklausomai nuo krovinio vertės pasirinkti maršrutą, poilsio vietas ir imtis kitų būtinų atsargumo priemonių, kurios įskaičiuojamos į frachto kainą. Teismas nepagrįstai rėmėsi AB „Lietuvos draudimas“ raštu dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu, nes rašte pateikta tik subjektyvi suinteresuoto asmens, nesutinkančio mokėti draudimo išmokos, išvada. Vairuotojo veiksmai po vagystės šioje situacijoje neturi nieko bendro su vietos, kurioje įvykdyta vagystė, pasirinkimu. Net ir saugomoje aikštelėje atlikus vagystę vairuotojas gali nepastebėti vagystės požymių (prapjauto tento), jeigu tokie požymiai vizualiai užmaskuoti. Teismas nepagrįstai pareigą išsiaiškinti krovinio vertę perkėlė vežėjui. Tai prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2005) ir tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje įtvirtintiems šalių sąžiningumo bei lygiateisiškumo principams. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, neįrodė reikalavimo teisės, t.y. neįrodė, kad pervežimo metu krovinys jam priklausė nuosavybės teise. Nesant tokios informacijos galima teigti, kad teismas galėjo pažeisti prekių pardavėjo teises prekių savininku laikydamas ieškovą ir ieškovui priteisdamas nuostolius už prarastas prekes.

10Ieškovas UAB „Pretendentas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad LAT 2007 m. birželio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007, pateiktas teisės aiškinimas, svarbus šiai bylai, išplaukia iš bendros teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėta nutartimi. Atsakovo vairuotojas turėjo galimybę pasirinkti poilsio vietą, tuo labiau, kad Iecavos miestelis nuo Rygos nutolęs tik 40 kilometrų. Pagal tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą draudimo polisą saugi poilsio vieta yra saugoma stovėjimo aikštelė, policijos postas arba degalinė, kuri yra apšviesta ir kurioje visą parą budi degalinės operatorius. Iš puspriekabės buvo pavogtos padangos ir 150 kg sveriantys kavos aparatai, todėl akivaizdu, kad pjūvis tente negalėjo būti nepastebimas ir nepastebimai užmaskuotas. Vairuotojas, gabendamas krovinį, tikrai žinojo krovinio vertę, nes kartu su kroviniais jam buvo įteiktos ir sąskaitos – faktūros. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo ieškinio teismui pateikimas yra siejamas ne su ieškovo nuosavybės teisės krovinio atžvilgiu buvimu, o su ieškovo patirtais nuostoliais dėl prarasto krovinio. Perduoto ieškovui krovinio nuosavybės klausimas yra ieškovo ir pardavėjo susitarimo dalykas.

11Apeliacinis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

13Bylos medžiaga nustatyta, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. ieškovas UAB „Pretendentas“ su atsakovu UAB „Baltijos Rusko“ sudarė prekių pervežimo sutartį Nr. 2009/09/21, kuria atsakovas įsipareigojo pervežti 10 vienetų kavos aparatų iš Estijos į Lietuvą. 2009 m. rugsėjo 22 d. Latvijoje, atsakovo vairuotojui naktį sustojus poilsio, iš automobilio prapjovus tentą ieškovo krovinys buvo pavogtas. 2010 m. sausio 7 d. AB „Lietuvos draudimas“ pripažino vagystės faktą nedraudiminiu įvykiu ir draudimo išmokos atsakovui UAB „Baltijos Rusko“ neišmokėjo. 2010 m. sausio 15 d. atsakovas vadovaujantis CMR konvencijos 23 str. 1 ir 3 d. sutiko ieškovui kompensuoti 4 660,50 Lt, t.y. 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 15 751,67 Lt nuostolių, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 2010 m. birželio 21 d. reikalavimo dalyje dėl 4 660,50 nuostolių priteisimo ieškovas atsisakė, kadangi atsakovas UAB „Baltijos Rusko“ minėtą sumą kompensavo užskaitos būdu. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl žalos, atsiradusios vykdant tarptautinį krovinio vežimą, atlyginimo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 11 091,17 Lt nuostolių atlyginimo, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas UAB „Baltijos Rusko“ apeliaciniame skunde nurodo, kad su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, o savo nesutikimą grindžia pagrinde tuo, jog teismas netinkamai nustatė atsakovo (vežėjo) atsakomybės ribas klaidingai įvetinęs atsakovo vairuotojo veiksmus kaip padarytus esant dideliam neatsargumui.

14CMR konvencijoje yra įtvirtinta griežtoji vežėjo atsakomybė, t.y. kiekvienu atveju vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama, jos įrodinėti nereikia (CMR konvencijos 17 ir 18 str.). Vis dėlto vežėjo atsakomybės ribos (atlygintinų nuostolių dydis) yra ribojamos pačios konvencijos nuostatų (CMR konvencijos 23 str., 28 str.). CMR konvencijos 29 str. 1 d. yra įtvirtinta išimtis iš bendros vežėjos atsakomybės ribojimo taisyklės, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Esant CMR konvencijos 29 str. 1 d. numatytoms sąlygoms vežėjas privalo atlyginti visą atsiradusią žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CMR konvencijos 29 str. 1 d. turinį, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009), kad CMR konvencijos 29 str. 1 d. nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Didelis neatsargumas yra paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, t. y. kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypač pareigingam, t. y. labai atsargiam ir atidžiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad taikant CMR konvencijos 29 str. 1 d. Lietuvos nacionalinėje teisėje, esant sutartinei civilinei atsakomybei (CK 6.252 str. 1 d.), pagal neigiamus teisinius padarinius vežėjo didelis neatsargumas gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Pažymėtina, jog kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad vežėjo kaltė yra didelis neatsargumas, prilyginamas tyčiai, kai transporto priemonę su vežamu kroviniu vežėjas pastato poilsiui nesaugomoje aikštelėje prie degalinės ir, nors miega transporto priemonėje ir jos nepalieka, tačiau vis dėlto pavagiama krovinio dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009).

15Byloje nustatyta, kad apelianto vairuotojas transporto priemonę su vežamu kroviniu, sustojęs poilsiui, pastatė nesaugojome aikštelėje prie degalinės Iecavos mieste, Latvijoje. Krovinys buvo pavogtas naktį vairuotojui miegant transporto priemonėje, prapjovus tentą ir patekus į priekabos vidų. Apie tai, kad krovinys buvo pavogtas iš priekabos, vairuotojas pastebėjo tik Lietuvoje, grįžęs į Vilnių. Iš minėto aišku, jog atsakovo vairuotojo veiksmai negali būti suderinami su rūpestingo bei pareigingo asmens standartu, kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, iš bylos aplinkybių matyti, jog buvo pažeisti vežėjui keliami rūpestingumo reikalavimai. Apeliantas nurodo, jog vairuotojas apdairiai rinkosi poilsio vietą ir vadovavosi krovinio išsaugojimo prioritetu, apsistojo apšviestoje, vaizdo kamerų filmuojamoje aikštelėje, kurioje nuolat vyksta judėjimas ir toje aikštelėje vagysčių praktiškai nepasitaikydavo. Pažymėtina, jog apelianto minima aplinkybė, jog jo vairuotojas NESTE degalinės aikštelėje prieš tai per 10 metų nė karto nebuvo apvogtas, nepagrindžia fakto, kad minėtoje degalinėje apskritai nebūdavo/nebūna vagysčių. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog krovinio išsaugojimo prioritetas yra siejamas su protingo bei pareigingo vežėjo elgesiu, t.y. tokiu elgesiu, kai yra dedamos įmanomos konkrečioje situacijoje maksimalios pastangos kroviniui išsaugoti. Iš byloje esančio draudimo poliso, sudaryto tarp apelianto ir trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“, aišku, jog apeliantas savo verslo praktikoje su trečiaisiais asmenimis sutaria, jog saugi poilsio vieta yra saugoma stovėjimo aikštelė, policijos postas arba degalinė, kuri yra apšviesta ir kurioje visą parą budi degalinės operatorius. Nors apeliantas UAB „Baltijos Rusko“ ir nurodo, jog krovinio išsaugojimo prioritetas nei teisės aktais, nei kitais dokumentais tiesiogiai nesusietas su būtinumu poilsio laiką leisti saugomoje aikštelėje, tačiau savo srities profesionalas, ne vienerius metus užsiimantis tarptautiniais krovinių pervežimais, turėjo žinoti, kokios vietos pagal draudimo polisą yra laikomos draudiminėmis, ir tuo pačiu atitinkamai planuoti krovinio vežimo maršrutą, kad poilsio vieta būtų pasirinkta bent jau degalinė, kurioje visą parą budi operatorius. Duomenų apie tai, kad vairuotojas neturėjo galimybės poilsiui pasirinkti geriau apsaugotos vietos dėl objektyvių aplinkybių, ar ne būtų galėjęs savo maršruto planuoti taip, kad apskritai nebūtų reikėję sustoti naktinio poilsio Latvijoje, ir tai būtų atitinkamai sumažinę krovinio vagystės riziką, byloje nėra pateikta. Vairuotojo nerūpestingumą parodo ir jo veiksmai apžiūrint priekabą, kadangi atsižvelgiant į tai, jog pavogti kavos aparatai svėrė po 150 kg, todėl sunkiai tikėtina, jog judrioje degalinėje buvo įmanoma krovinį iš priekabos pavogti tentą prapjovus taip, jog tento pažeidimų iš ryto apžiūrint priekabą nebūtų buvę įmanoma pastebėti. Dar kartą pažymėtina, jog net paprasčiausių atidumo ir dėmesingumo reikalavimų nepaisymas, lėmęs neteisėtą vežamo krovinio užvaldymą, reiškia vežėjo neatsargumą, prilygintiną tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009). Apeliantas mano, jog AB „Lietuvos draudimas“ rašte pateikiama tik subjektyvi trečiojo asmens nuomonė, tačiau pats apeliantas šiame rašte pateiktos draudiko išvados neginčijo, todėl galima teigti, kad su tokia draudiko pozicija sutiko. Kolegija pabrėžia, jog minėtas trečiojo asmens raštas yra vertinamas visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos nuomone aukščiau aptartos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir apelianto vairuotojo veiksmus įvertino kaip nepakankamai rūpestingus ir neatidžius, padarytus esant dideliam neatsargumui, kadangi nebuvo visų įmanomų bei būtinų priemonių gabenamo krovinio saugumui užtikrinti.

16Apeliaciniame skunde teigiama, kad jei apeliantas būtų žinojęs krovinio vertę, ieškovui būtų pasiūlęs apsidrausti krovinį, arba atsisakęs jį gabenti tentu dengta puspriekabe, arba išvis atsisakęs jį pervežti. Bylos medžiaga nustatyta, jog apeliantui priimant ieškovo užsakymą dėl prekių pervežimo kartu su užsakymu ieškovas informacijos apie vežamų prekių kainą apeliantui nepateikė. Vežamų prekių kaina vairuotojui, gabenusiam prekes, tapo žinoma prekių pakrovimo metu, gavus sąskaitas – faktūras. Šių aplinkybių visetas teisėjų kolegijos nuomone nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apelianto atsakomybė už prarastą krovinį turėtų būti ribojama. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog apeliantas, kaip savo srities profesionalas, taipogi turėjo pareigą įvertinti visas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, t.y. išsiaiškinti ir vežamo krovinio kainą. Toks apelianto veiksmų vertinimas neprieštarauja šalių sąžiningumo bei lygiateisiškumo principams, nes pareiga tinkamai vykdyti prisiimamus įsipareigojimus suponuoja, jog apeliantas, būdamas savo srities profesionalas, prieš pradėdamas vykdyti užsakymą turėjo išsiaiškinti visas būtinas sąlygas, reikalingas pasiruošti tinkamam ir saugiam krovinio pervežimui, tuo pačiu pranešti ieškovui, jog nėra žinoma krovinio vertė. Be to, vairuotojui žinant vežamų prekių vertę atsirado pareiga imtis atitinkamų atsargumo priemonių, kad krovinys būtų išsaugotas, t.y. susisiekti su apeliantu dėl naujų nurodymų gavimo, atitinkamai keisti maršrutą pasirenkant poilsio vietas ir pan. Apeliantui neįrodžius, kad krovinio praradimo aplinkybių jis negalėjo išvengti ir jų pašalinimas nuo jo nepriklausė, jo atsakomybę ribojančios CMR konvencijos nuostatos jam negali būti taikomos.

17Pažymėtina, kad apeliantas savo poziciją apeliaciniame skunde nepagrįstai grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR)“ bei šiuo Senato nutarimu aprobuota Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga, nes tai yra metodinė medžiaga, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika formuojama kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis. Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, išdėstyta minėtame senato nutarime, atskirai nenagrinėtina.

18Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007, o teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutarčiai, priimtai civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2005. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; kt.). Šios bylos ir bylos, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, yra itin panašios, kadangi abejose bylose yra/buvo kilęs ginčas dėl vežėjo atsakomybės dėl žalos, atsiradusios vykdant tarptautinį krovinio vežimą, atlyginimo. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog minėtoje kasacinio teismo nutartyje yra pateikiami bendro pobūdžio CMR konvencijos 23 str. ir 29 str. turinio aiškinimai, kurie yra aktualūs sprendžiant ir šią bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta byloje, kur buvo sprendžiamas ginčas dėl skolos, atsiradusios netinkamai sumokėto muito ir pridėtinės vertės mokesčio, todėl šioje kasacinio teismo nutartyje pateikti CMR konvencijos nuostatų aiškinimai precedentinės galios, sprendžiant ginčą tarp ieškovo UAB „Pretendentas“ ir apelianto UAB „Baltijos Rusko“, neturi.

19Apeliaciniame skunde taipogi nurodoma, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį, neįrodė reikalavimo teisės, t.y. neįrodė, kad pervežimo metu krovinys jam priklausė nuosavybės teise. Šis apeliacinio skundo argumentas, teisėjų kolegijos nuomone, atmestinas kaip neturintis reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi apeliantas dar 2010 m. sausio 15 d. rašte pripažino ieškovo pretenzijos dėl nuostolių priteisimo pagrįstumą. Be to, krovinio nuosavybės klausimas šiuo atveju nėra svarbus, kadangi yra sprendžiamas klausimas dėl ieškovo patirtų nuostolių, praradus užsakytas prekes, atlyginimo.

20Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.).

21Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto UAB „Baltijos Rusko“ priteistinos valstybės ir ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str., 98 str.). CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 p. numato, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nauji teisės klausimai apeliacinės instancijos teisme sprendžiami nebuvo, įvyko tik vienas teismo posėdis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau minėtas aplinkybes bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, ieškovo prašomą priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 1 320 Lt (CPK 93 str. 1 d. 98 str.).

22Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 98 str. iš apelianto UAB „Baltijos Rusko“ priteistinos 9,85 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo šalims ir ieškovui UAB „Pretendentas“ jo patirtos 1 320 Lt advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

24Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos Rusko“ 1 320 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Pretendentas“ ir 9,85 Lt valstybei pašto išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Ilonai Petrovskai, dalyvaujant ieškovo UAB „Pretendentas“... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. ieškovas UAB „Pretendentas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas... 6. Atsakovas UAB „Baltijos Rusko“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 7. Tretysis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė,... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį... 9. Atsakovas UAB „Baltijos Rusko“ pateikė apeliacinį skundą, prašo... 10. Ieškovas UAB „Pretendentas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad... 11. Apeliacinis skundas atmestinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Bylos medžiaga nustatyta, jog 2009 m. rugsėjo 21 d. ieškovas UAB... 14. CMR konvencijoje yra įtvirtinta griežtoji vežėjo atsakomybė, t.y.... 15. Byloje nustatyta, kad apelianto vairuotojas transporto priemonę su vežamu... 16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jei apeliantas būtų žinojęs krovinio... 17. Pažymėtina, kad apeliantas savo poziciją apeliaciniame skunde nepagrįstai... 18. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Apeliaciniame skunde taipogi nurodoma, kad ieškovas, pateikdamas ieškinį,... 20. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 21. Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto UAB „Baltijos Rusko“ priteistinos... 22. Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 98 str. iš apelianto UAB... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 24. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti iš atsakovo UAB „Baltijos Rusko“ 1 320 Lt bylinėjimosi...