Byla 2A-327/2012
Dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartį, sutarties sąlygų pakeitimo ir laidavimo sutarties panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių A. K. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1193-253/2011 pagal ieškovų A. K., A. K., A. K. ieškinį atsakovui Latvijos AS Parex banka dėl uždraudimo vienašališkai nutraukti sutartį, sutarties sąlygų pakeitimo ir laidavimo sutarties panaikinimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai A. K., A. K., A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: uždrausti atsakovui Latvijos AS Parex banka vienašališkai nutraukti 2007-05-10 kreditavimo sutartį Nr. PS/14/1003 su pakeitimais vienerius metus po sprendimo įsiteisėjimo; pakeisti 2007-05-10 kreditavimo sutarties Nr. PS/14/1003 sąlygas ir nustatyti visų įmokų mokėjimo atidėjimą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo; panaikinti 2007-05-10 laidavimo sutartį tarp AS Parex banka ir ieškovo A. K. ir nustatyti, kad pasirašydamas banko parengtą ir pateiktą laidavimo sutartį, ieškovas A. K. sudarė ne laidavimo, bet kreditavimo sutartį, išreiškė bendrą sutuoktinių valią imti paskolą bendriems šeimos poreikiams tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės A. K. ir A. K. su atsakovu 2007-05-10 sudarė kreditavimo sutartį Nr. PS/14/1003, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovėms 2 660 000 Lt kreditą sodybai su komerciniais pastatais ir žemės sklypais pirkti, o kredito gavėjai įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis kreditą paimti, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Kredito gavėjo prievolių įvykdymą užtikrino žemės sklypo, gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Įkeitimo metu įkeičiamo turto bendra vertė buvo 2 760 000 Lt, o 2008-05-06 atlikus remontą bendra vertė padidėjo iki 3 825 000 Lt. 2007-05-10 tarp banko ir ieškovo A. K. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS/14/1003, pagal kurią A. K. laidavo už kredito gavėjus ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjai (sutuoktinė ir duktė) neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį. 2007-10-12 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 1 prie 2007-05-10 kreditavimo sutarties Nr. PS/14/1003, kuria buvo pakeista kredito valiuta iš Lt į EUR, bendra kredito suma padidinta iki 858 750,66 EUR. Atitinkamai pakoreguota ir laidavimo sutartis. 2008-05-15 susitarimu Nr. 2 bankas atidėjo kredito Nr. PS/14/1003 grąžinimo pradžią iki 2009-05-15 su sąlyga, kad iki 2008-09-15 kredito gavėjai papildomai grąžins bankui ne mažesnę kaip 14 181 EUR kredito sumą. 2008-08-05 susitarimu Nr. 3 kredito valiuta pakeista iš EUR į Lt. Laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio kredito gavėjos bankui sumokėjo 350 935,88 Lt palūkanų ir 2008-09-15 grąžino 50 000 Lt kredito. Pasikeitus ekonominei situacijai, kredito gavėjos nebegali laiku vykdyti 2007-05-10 kredito sutarties Nr. PS/14/1003 su papildomais susitarimais.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų A. K., A. K., A. K. po 19,18 Lt iš kiekvieno pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovai ieškinį dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo grindžia CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. esminiu gaunamo įvykdymo sumažėjimu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti, 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Aplinkybėmis, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, gali būti pripažintos tik aplinkybės, kurios atitinka visus keturis šioje normoje nurodytus kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras, šeštoji knyga Prievolių teisė, Justitia, 2003, p. 269). Šalys sudarė kreditavimo sutartį, reglamentuotą CK 6.881 str. nuostatų, pagal kurią bankas įsipareigojo suteikti kredito gavėjui nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas, o kredito gavėjas įsipareigojo gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovai patvirtino, kad kreditas buvo imamas siekiant įsigyti komercinį objektą, kuriame savo verslą turėjo vykdyti ieškovė A. K.. Nors ieškovai kreditą gavo kaip fiziniai asmenys, tačiau atsižvelgiant į tai, kad viena iš kredito gavėjų yra asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir dirbanti darbą, susijusį su nekilnojamojo turto ir kitų sandorių įforminimu, kita kredito gavėja siekė pradėti verslą, teismas konstatavo, kad kredito gavėjos turėjo pakankamai gyvenimiškos ir verslo patirties įvertinti prisiimamo kredito grąžinimo riziką. Šalys kreditavimo sutartyje aptarė, kad kredito negrąžinimo atveju banko reikalavimas bus tenkinamas iš hipoteka įkeisto turto ir laidavimo. Kredito ir turto rinkos vertės santykis buvo nustatytas ne didesnis kaip 84,2 procentų, šalys kredito sutarties nutraukimo pagrindus ir ieškojimo procedūrą detaliai aptarė kredito sutarčių bendrojoje dalyje. Šalių pasirašytų kredito sutarčių bendrosios dalies sąlygos atitinka sutarčių standartinės sąlygos (CK 6.185 str.). Nors ieškovai nurodė, kad pasaulinę ekonominę krizę turėjo numatyti bankas, todėl dėl krizės kilusias pasekmes privalo prisiimti ir atsakovas, tačiau šiuos argumentus teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovams negalėjo būti nežinoma aplinkybė, kad rinkoje gali sumažėti bet kurio verslo paklausa, ypač susijusio su visuomeniniu maitinimu ar kaimo poilsiavietėmis, tai yra įprasta ieškovų vykdomos komercinės verslo veiklos rizika. Teismas nurodė, kad remiantis CK 6.189 str. ir 6.200 str. sutartis jos šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma, o verslo pajamingumo svyravimai pasaulio ekonomikos mastu negali būti pripažinti aplinkybe, atleidžiančia nuo tinkamo ir savalaikio sutarties vykdymo. Teismas konstatavo, kad sutarties vykdymo suvaržymą patvirtinančių aplinkybių, nurodytų CK 6.204 str. 2 d., buvimas neįrodytas, ieškovai neįrodė, kad patenkinus ieškinį, t. y. uždraudus bankui vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį ir atidėjus kreditų grąžinimo įmokų mokėjimą metams, ateityje gaus pajamų, kurių pakaktų kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo įmokų vykdymui.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Ieškovės A. K. ir A. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – uždrausti atsakovui Latvijos AS Parex banka vienašališkai nutraukti 2007-05-10 kreditavimo sutartį Nr. PS/14/1003 su pakeitimais vienerius metus po sprendimo įsiteisėjimo; pakeisti 2007-05-10 kreditavimo sutarties Nr. PS/14/1003 sąlygas ir nustatyti visų įmokų mokėjimo atidėjimą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

91. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties pakeitimą, nurodydamas, kad sutarties vykdymo suvaržymą patvirtinančių aplinkybių, nurodytų CK 6.204 straipsnio 2 dalyje buvimas neįrodytas. Kredito sutartis buvo sudaryta 2007-05-10, kai buvo palanki ekonominė situacija, visos prognozės buvo optimistinės, o ekonominė krizė prasidėjo 2008 m. pabaigoje. Kredito gavėjai, pasikeitus ekonominei situacijai, nebegalėjo laiku vykdyti 2007-05-10 kreditavimo sutarties su papildomais susitarimais, todėl buvo priversti kuriam laikui sustabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovą, pateikdami siūlymus kartu, abiems pusėms naudingu būdu, spręsti sutarties tinkamo vykdymo galimybes. Tinkamas sutarties vykdymas, tai ne tik vienos šalies, šiuo atveju ieškovų pareigos vykdymas, bet ir atsakovo pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį ir siekiant, kad ji būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.200 str.). Tačiau vietoje bendradarbiavimo atsakovas stengėsi daryti spaudimą dėl sutarties vykdymo.

102. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė būdama notare galėjo numatyti ekonominę krizę. Notarė yra teisininkė, bet ne ekonomistė. Šioje situacijoje labiau atsakingas yra atsakovas, ką numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, Bankų įstatymas.

113. Teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos sutarčių vykdymo klausimu. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2009 m. birželio 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-287/2009) nurodė, kad įstatymų leidėjas teikia prioritetą sutarties įvykdymui, o ne jos nutraukimui. Šiuo atveju ieškovai deda visas pastangas, kad sutartis būtų įvykdyta, ieškomi potencialūs nekilnojamojo turto pirkėjai, su nekilnojamojo turto agentūromis sudarytos sutartys dėl turimo turto pardavimo.

12Atsakovas AS Parex banka atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą, teisingą bei pagrįstą sprendimą.

13IV. Apeliacinio teismo argumentai

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

16Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškiniu prašė, vadovaujantis CK 6.204 straipsniu, pakeisti ieškovių su AS Parex banka 2007 m. gegužės 10 d. pasirašytos kreditavimo sutarties Nr. PS/14/1003 sąlygas ir nustatyti visų įmokų mokėjimo atidėjimą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo.

17Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), o vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str.) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principo išlygas. Kai šalys savo susitarimu (gera valia) nesusitaria dėl esamos sudarytos sutarties pakeitimo, suinteresuota sutarties pakeitimu šalis turi teisę, jos manymu, ginčijamos sutarties sąlygų pažeidžiamas savo teises ginti pateikdama ieškinį teisme ir prašydama pakeisti sudarytą teisinį santykį (CK 1.138 str. 5 p.). CK 6.204 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, leidžiančios pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kai šalių įsipareigojimų pusiausvyra iš esmės pasikeičia, analogiškos neprivalomų tarptautinių sutarčių teisės principų turiniui (UNIDROIT Principų 6.2.1, 6.2.2, 6.2.3 straipsniai). CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių (rebus sic stantibus) taisyklė, taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nurodytas reglamentavimas patvirtina bendrąjį principą, kad CK 6.204 straipsnio nuostatomis visų pirma siekiama išsaugoti sutartinius santykius, t. y. kai sutarties šalis nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pirminėmis sutarties sąlygomis dėl aplinkybių, atsiradusių ne dėl jos kaltės, ir kita sutarties šalis atsisako sutartį pakeisti, tai gali padaryti teismas ir sutartiniai santykiai tęsis toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012).

18Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutarties suvaržymu laikomi atvejai, kai iš esmės padidėja įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: pirma, tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; antra, tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; trečia, tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; ketvirta, nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Būtina nustatyti, jog egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, priešingu atveju neatsiranda pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnio 3 dalyje nurodytų sutarties pakeitimo būdų. Šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip jos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą. Sutarties sąlygų keitimas yra kiekvienoje byloje individualus. Teismas, spręsdamas, ar šalių sutartinių prievolių pasikeitimas yra esminis, turi vertinti byloje pateiktų įrodymų visumą ir atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatybes.

19Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymą pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas motyvuoja tuo, jog dėl pasikeitusios ekonominės padėties, negali laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovėms 2007 metais kreditas buvo suteiktas sodybos su komerciniais pastatais ir žemės sklypais įsigijimui, kuriuose buvo pradėta vykdyti komercinė veikla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko itin neigiamų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui ir kad šių pokyčių nebuvo įmanoma tiksliai numatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Europa Group“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr.3K-3-265/2011). Bylos duomenimis nepaneigti apeliančių argumentai, kad dėl ekonominės krizės vykdomo verslo pajamos sumažėjo, atitinkamai joms iš esmės tapo sudėtingiau vykdyti pagal kreditavimo sutartį prisiimtus įsipareigojimus – mokėti bankui nustatytas įmokas. Išvadą, kad ieškovėms dėl pasikeitusių aplinkybių yra sudėtinga vykdyti kreditavimo sutartį, patvirtina ir skunde nurodytos aplinkybės, kad ieškovės ieško potencialių nekilnojamojo turto, kuriam pirkti buvo gautas kreditas ir kuriame buvo vykdoma komercinė veikla, pirkėjų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su apeliančių argumentu, kad nagrinėjamu atveju yra CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, būtinos pripažinti, kad egzistuoja sutarties vykdymo suvaržymas, dėl kurio galimas sutarties keitimas. Tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju įvertina ir tai, kad šioje byloje ieškovų prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. liepos 22 d. nutartimi yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones – atidėjęs įmokų mokėjimą pagal 2007 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutartį Nr. PS/14/1003. Minėta nutartis galioja iki šiol. Todėl pagal minėtą kreditavimo sutartį įmokų mokėjimo atidėjimas dar vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo šiuo atveju neproporcingai pažeistų kitos sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl to apeliančių prašymas pakeisti šalių sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas ir nustatyti visų įmokų mokėjimo atidėjimą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo netenkintinas.

20Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentu, kad tinkamas sutarties vykdymas, tai ne tik vienos šalies, šiuo atveju ieškovių pareigos vykdymas, bet ir atsakovo pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį ir siekiant, kad ji būtų įvykdyta tinkamai (CK 6.200 str.). Tačiau įvertinus bylos duomenis negalima daryti išvados, kad atsakovas nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Iš bylos duomenų matyti, kad šią pareigą atsakovas vykdė, tai patvirtina šalių 2008 m. gegužės 15 d. pasirašytas susitarimas, kuriuo buvo atidėta kredito grąžinimo pradžios data (b. l. 26-28), 2008 m. rugpjūčio 5 d. šalių susitarimu buvo pakeista kredito valiuta (b. l. 30-31), taip pat bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas siūlė ieškovėms pakeisti kredito grąžinimo metodą (b. l. 34). Todėl vien aplinkybė, kad atsakovas nesutiko pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas, nėra pagrindas teigti, kad atsakovas su ieškovėmis nebendradarbiavo ir nesiėmė veiksmų, kurie būtų padėję ieškovėms įvykdyti kreditavimo sutarties sąlygas.

21Apeliantės taip pat apeliaciniu skundu prašo uždrausti atsakovui vienašališkai nutraukti 2007 m. gegužės 10 d. kreditavimo sutartį su pakeitimais vienerius metus po sprendimo įsiteisėjimo. Sutarties vienašališko nutraukimo pagrindai yra numatyti tiek CK, tiek gali būti nustatyti ir pačioje sutartyje. Sutarties šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį arba imtis kitų savo teisių gynybos būdų, jeigu kita sutarties šalis pažeistų savo pareigas, susijusias su sutarties vykdymu. Todėl toks ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas. Jeigu ieškiniu prašoma pakeisti vienas ar kitas sutarties sąlygas, gali būti prašoma uždrausti nutraukti sutartį, taikant laikinąsias apsaugos priemones, kas ir buvo nagrinėjamoje byloje padaryta. Tačiau reikalavimas apskritai uždrausti nutraukti sutartį, nenurodant konkrečių aplinkybių, dėl kurių galima būtų reikšti tokį reikalavimą, neatitiktų nei teisingumo nei protingumo, nei šalių civilinės teisinės pusiausvyros principų.

22Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

24Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai A. K., A. K., A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami:... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 8. Ieškovės A. K. ir A. K. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo... 9. 1. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias... 10. 2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė būdama notare galėjo... 11. 3. Teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 12. Atsakovas AS Parex banka atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos... 13. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio... 16. Nagrinėjamoje byloje ieškovai ieškiniu prašė, vadovaujantis CK 6.204... 17. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti... 18. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymą pakeisti kreditavimo sutarties... 20. Teisėjų kolegija sutinka su apeliančių argumentu, kad tinkamas sutarties... 21. Apeliantės taip pat apeliaciniu skundu prašo uždrausti atsakovui... 22. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 24. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimą palikti...