Byla e2-299-178/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1258-657/2018 (sujungtų civilinių bylų Nr. e2-2852-657/2017 ir e2-2865-343/2017) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ ieškinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Marijampolės apskrities atliekų centrui dėl pripažinimo neįgijus teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir sutarties pakeitimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, Marijampolės savivaldybė, Vilkaviškio rajono savivaldybė, Šakių rajono savivaldybė, Kazlų Rūdos savivaldybė, Kalvarijos savivaldybė,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Civilinėje byloje Nr. e2-2852-657/2017 pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė UAB „NEG Recycling“ prašo: 1) pripažinti, kad atsakovė UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras neįgijo teisės vienašališkai nutraukti 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 (toliau – ir Sutartis) atsakovės 2017 m. spalio 11 d. pranešime Nr. (1.13) SD 513 „Dėl vienašališko sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Pranešimas) nurodytais pagrindais; 2) pripažinti Pranešimą nepagrįstu ir nevykdytinu; 3) uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Pranešimą (jame nurodytus pagrindus); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad pagal šalių sudarytos Sutarties sąlygas mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – ir MBA) įrenginių eksploatavimo etape atsakovė yra įsipareigojusi perduoti operatoriui (ieškovei) Marijampolės regione susidariusias mišrias komunalines atliekas (toliau – MKA), siekiant jas išrūšiuoti, atskiriant perdirbimui ar kitam panaudojimui tinkamas atliekas, o operatorius yra įsipareigojęs valdyti, prižiūrėti ir eksploatuoti MBA įrenginius atliekoms išrūšiuoti. Atsakovė Pranešime nurodė, kad vienašališkai nutraukia sutartį, nes operatorius nevykdo įsipareigojimo iš gauto atliekų srauto atskirti ne mažiau kaip 10 procentų antrinių žaliavų, taip pat įsipareigojimo gaminti kietąjį atgautą kurą (toliau – ir KAK) bei be teisėtos ir pakankamos priežasties sustabdė atliekų priėmimą į MBA įrenginius daugiau nei 10 darbo dienų. Atsakovės nurodyti pažeidimai yra nepagrįsti, neatitinkantys faktinės situacijos, pati atsakovė pažeidžia Sutartį. Sutarties vienašalis nutraukimas būtų akivaizdžiai neteisėtas, todėl jis turi būti jau šiuo metu prevenciškai uždraustas.
  3. Patikslintame ieškinyje ieškovė kartu pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį pagal atsakovės Pranešimą (jame nurodytus pagrindus) ir uždrausti vykdyti atsakovei Pranešimą. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo grėsme, jog atsakovės vienašalis Sutarties nutraukimas įvyks jau 2017 m. lapkričio 9 d., o galutinis sprendimas šioje byloje iki šios datos neįsiteisės. Ieškinyje nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog tokie ketinimai neteisėti ir nepagrįsti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neapribojus Sutarties nutraukimo galimybės, sutarties išsaugojimo principas bus iš esmės paneigtas ir šalys bus įtrauktos į ilgai truksiančius ginčus dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo. Jei atsakovė nutrauktų Sutartį ir pradėtų pati operuoti MBA įrenginius, būtų pažeistos finansavimo sutarties nuostatos ir kiltų reali rizika, kad atsakovė turėtų grąžinti projekto įgyvendinimui gautą daugiau nei 9 mln. Eur Europos Sąjungos paramą. Vienašalis Sutarties nutraukimas operatoriui sukeltų itin didelius nuostolius.
  4. Civilinėje byloje Nr. e2-2865-343/2017 pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „NEG Recycling“ prašo pakeisti Sutarties priedu esančių Pirkimo dokumentų III Skyriaus „Techninės specifikacijos ir užsakovo reikalavimai“ 1 skirsnio „Bendrosios techninės specifikacijos“ 3.3.1 ir 3.3.2 punktuose esančias lenteles, jas išdėstant ieškinyje nurodytu būdu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  5. Nurodė, jog ieškovė, pasikeitus MKA sudėčiai ir kiekiui, objektyviai nebegali atrinkti ne mažiau kaip 10 proc. antrinių žaliavų, jų kiekį skaičiuojant nuo bendro MKA srauto. Todėl Sutartis pakeistina, numatant, kad ieškovė privalo atrinkti ne mažiau kaip 70 proc. antrinių žaliavų, atrinkimo efektyvumą skaičiuojant nuo į MBA įrenginius patenkančiame MKA sraute esančio bendro antrinių žaliavų kiekio. Dėl tų pačių priežasčių, pasikeitus MKA kiekiui ir sudėčiai, ieškovė objektyviai nebegali atrinkti ne mažiau kaip 28 proc. KAK frakcijos, jos kiekį skaičiuojant nuo bendro MKA srauto. Todėl Sutartis pakeistina, numatant, kad ieškovė privalo atrinkti ne mažiau kaip 70 proc. KAK frakcijos, atrinkimo efektyvumą skaičiuojant nuo į MBA įrenginius patenkančiame MKA sraute esančio KAK gamybai tinkančios atliekų frakcijos kiekio.
  6. Ieškovė šioje byloje 2017 m. lapkričio 6 d. pateiktu prašymu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį pagal atsakovės Pranešimą (jame nurodytus pagrindus) ir uždrausti vykdyti atsakovei Pranešimą. Būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė siekiu užkirsti kelią neteisėtam ir nepagrįstam Sutarties nutraukimui ir tokiu būdu užtikrinti pamatinių teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) ir favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui principas) – tinkamą įgyvendinimą bei išvengti papildomų teisminių ginčų.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2852-657/2017 netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra išspręstas Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi pagal ieškovės prašymą, išreikštą pradiniame ieškinyje. Jokių naujų esminių aplinkybių patikslintame ieškinyje, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė nenurodė. Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartyje buvo pažymėta, jog ieškovė nenurodė jokių esminių aplinkybių, kurios rodytų grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pagal ieškinio reikalavimų pobūdį būsimo sprendimo vykdymui jų tenkinimo atveju priverstinis vykdymas nebūtų reikalingas.
  3. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2865-343/2017 ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – uždraudė atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį pagal atsakovės Pranešimą (jame nurodytus pagrindus) ir uždraudė atsakovei vykdyti Pranešimą.
  4. Teismas, įvertinęs ieškinio aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus ir byloje nenustatęs akivaizdžių duomenų, kad pagal pareikštus reikalavimus apskritai negalėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas, sprendė, kad yra pagrindas preliminariai konstatuoti ieškinio pagrįstumą. Teismas vertino, jog jau Sutarčiai esant nutrauktai, teismui pripažinus ieškovės prašomų Sutarties nuostatų pakeitimą būtinu, ieškovės iniciatyva prasidėjęs teisminis procesas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ir byloje priimtas teismo sprendimas iš esmės taptų beprasmis ir neužtikrintų ieškovės teisės į teisminę gynybą realaus įgyvendinimo. Todėl sprendė, jog šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
  1. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas visiškai nevertino taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo, proporcingumo bei jų sąsajų su pareikštais ieškinio reikalavimais. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir nėra būtinos. Ieškinys preliminariai nepagrįstas, nes Sutarties pakeitimui reikalingas Viešųjų pirkimų tarnybos pritarimas, kurio ieškovė neturi. Iš visų atsakovės Pranešime nurodytų ieškovės Sutarties pažeidimų, dėl kurių ketinama nutraukti Sutartį, tik dalis jų yra susiję su šios civilinės bylos reikalavimais. Taigi kiti pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą nutraukti Sutartį. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės perteklinės (Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017 14, 15 p.).
    2. Ši civilinė byla yra susijusi su viešuoju interesu, nes Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtros projektas įgyvendinamas finansuojant ES lėšomis. Dėl ieškovės veiksmų šį projektą pripažinus nefunkcionaliu, atsakovei gali būti pritaikytos sankcijos, kurios gali siekti iki 9 129 932,20 Eur. Atsakovė, inicijuodama vienašalį Sutarties nutraukimą, siekia, kad projektas būtų visiškai įgyvendintas, nes jo įgyvendinimas dėl ieškovės daromų sutarties pažeidimų tampa neįmanomas. Šiame kontekste reikia įvertinti, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos ir proporcingos.
  2. Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-327/2012; 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1443-186/2016 ir kt.). Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teisminis procesas šioje byloje taptų beprasmis, nes neįmanoma pakeisti sutarties, kuri dar civilinės bylos nagrinėjimo metu yra nutraukiama.
    2. Uždraudimas nutraukti Sutartį negali būti taikomas iš dalies, siejant jį tik su vienu atsakovės deklaruotu Sutarties nutraukimo pagrindu. Pati atsakovė Sutarties nutraukimo pagrindus sujungė į vieną bendrą Pranešimą, tik visų šių pagrindų taikymas kartu pateisina Sutarties nutraukimą proporcingumo principo požiūriu. Visi trys Pranešime nurodyti Sutarties nutraukimo pagrindai yra neatsiejamai susiję vienas su kitu, laikytini vieno bendro ginčo tarp šalių pasekmėmis. Kol viena šalis siekia tinkamai vykdyti esminius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. išrūšiuoti antrines žaliavas bei degias atliekas, Sutartis privalo būti išsaugota. Šiuo metu Sutarties keitimo byla yra sujungta su Sutarties išsaugojimo byla, todėl ieškovės pareikšti reikalavimai yra susiję su visais Pranešime nurodytais Sutarties nutraukimo pagrindais. Šiuo metu galiojantis Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnis, reglamentuojantis viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties keitimą, nebenumato Viešųjų pirkimų tarnybos dalyvavimo Sutarties keitimo procese.
    3. ES finansavimo lėšas gali tekti grąžinti tik dėl to, kad pati atsakovė pažeidžia projekto finansavimo sutartį, o ne dėl ieškovės veiksmų. Pagrindinis finansavimo sutarties pažeidimas yra atsakovės neveikimas – savo sutartinės pareigos atsiimti iš MBA įrenginių teritorijos atskirtą KAK frakciją nevykdymas. Egzistuoja ne vienas būdas, kaip finansavimo lėšų grąžinimo galima išvengti (pavyzdžiui, išvežti susikaupusią KAK frakciją iš MBA įrenginių teritorijos savo sąskaita ar leisti tai padaryti ieškovei, vėliau šiuos nuostolius atlyginant). Taigi, net ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, grėsmė, kad už atsakovės daromus pažeidimus jai gali būti pritaikytos finansinės sankcijos, išlieka. Pati atsakovė negali operuoti MBA įrenginių. Šiuo metu nėra organizuojamas viešasis pirkimas, kurio metu būtų atrinktas kitas MBA įrenginių operatorius. MBA įrenginiai nėra sustabdyti dėl ieškovės noro: komunalinės atliekos į juos nebepriimamos dėl to, kad teritorijoje esantis KAK frakcijos kiekis nebeleidžia vykdyti veiklos. Naujas ūkio subjektas (operatorius) susidurtų su analogiškomis problemomis.
  3. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors patikslintu ieškiniu ieškovė pašalino pagrindinę teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartyje nurodytą priežastį, dėl kurios teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir papildė savo ieškinio reikalavimus tiesiogiai vykdytinu reikalavimu, teismas šio fakto visiškai nevertino ir dėl jo skundžiamoje nutartyje net nepasisakė. Todėl teismo motyvai yra visiškai formalūs. Šioje situacijoje prioritetas turi būti teikiamas būtent tai šaliai, kuri stengiasi Sutartį išsaugoti.
    2. Sutarties nutraukimas turi būti taikomas kaip ultima ratio (paskutinė) priemonė. Teismas visiškai nevertino to, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nutraukus Sutartį, MBA įrenginių eksploatavimą perimtų atsakovė. Tokiais veiksmais būtų pažeista projekto finansavimo sutartis. Teismas nepasisakė ir dėl ieškovės argumentų, jog nepagrįstai nutraukus Sutartį, ieškovė patirs didžiulius nuostolius: ieškovės nuostoliai dėl negalėjimo priimti atliekas į MBA įrenginius per vieną darbo dieną sudaro apytiksliai 4 221 Eur. Atsižvelgiant į likusį Sutarties galiojimo laikotarpį, nutraukus Sutartį, ieškovė dėl to bendrai patirs beveik 10 mln. Eur nuostolių, kuriuos atlyginti turės atsakovė.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

  1. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.).
  2. Atsakovė prie atskirojo skundo pridėjo sutartį, dėl kurios pakeitimo ir draudimo ją nutraukti nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, Aplinkos projektų valdymo agentūros 2017 m. spalio 4 d. raštą, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-004, 2017 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2852-657/2017. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė kreipimąsi į Europos Komisiją. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. vasario 28 d. gauti atsakovės papildomi paaiškinimai prie atskirojo skundo ir prie jų pridėti nauji įrodymai – Aplinkos projektų valdymo agentūros 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. sausio 23 d. raštai su priedais, kuriais atsakovė siekia pagrįsti savo atskirojo skundo argumentus, jog palikus galioti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė patirs didelių nuostolių. Reaguodama į tai, ieškovė 2018 m. vasario 28 d. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo naujų įrodymų: Aplinkos projektų valdymo agentūros atsiliepimo į ieškinį dėl pripažinimo neįgijus teisės vienašališkai nutraukti sutartį kopiją, Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. vasario 1 d. rašto kopiją, akcininkų, valdybos narių ir kitų suinteresuotų asmenų pasitarimo 2017 m. gruodžio 18 d. protokolo kopiją ir atsakovės 2018 m. vasario 14 d. rašto kopiją.
  3. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė šalių piktnaudžiavimo jų turima teise teikti įrodymus, pateikti duomenys gali būti reikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principas buvo užtikrintas, savo poziciją išsakius abiems šalims. Be to, dalis šalių teikiamų įrodymų (ginčo sutartis, finansavimo ir administravimo sutartis, 2017 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2852-657/2017, Aplinkos projektų valdymo agentūros atsiliepimas į ieškinį dėl pripažinimo neįgijus teisės vienašališkai nutraukti sutartį) jau yra byloje. Atsižvelgiant į tai, pateikti šalių rašytiniai paaiškinimai ir apeliacinės instancijos teisme pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

7Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šioje byloje absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.) nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  3. Ieškovės atskirasis skundas netenkintinas. Atsakovės atskirasis skundas tenkintinas.
  4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.
  5. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti. Sujungus civilines bylas Nr. e2-2852-657/2017 ir e2-2865-343/2017, paduotuose ieškiniuose ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė neįgijo teisės vienašališkai nutraukti 2013 m. spalio 9 d. Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos sutarties Nr. 2013/4-41 atsakovės 2017 m. spalio 11 d. pranešime Nr. (1.13) SD 513 „Dėl vienašališko sutarties nutraukimo“ nurodytais pagrindais, pripažinti Pranešimą nepagrįstu ir nevykdytinu, uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį pagal Pranešimą (jame nurodytus pagrindus) ir pakeisti tam tikras Sutarties nuostatas. Taigi, ieškovė reiškia ir prevencinio pobūdžio reikalavimus, nukreiptus tam, jog Sutartis nebūtų nutraukta, todėl iš principo jos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį, nėra negalimos, nes jos susijusios su byloje pareikštais reikalavimais. Tačiau tai, kaip minėta, nėra vienintelis kriterijus sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Atsakovė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad net ir esant sąlygoms taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jas gali (ir turėtų) būti atsisakyta taikyti, jeigu tai neproporcingai suvaržytų kitos šalies interesus.
  6. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014).
  7. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovė ir atsakovė yra sudariusios Sutartį, kurios pagrindu atsakovė yra įsipareigojusi perduoti ieškovei kaip operatoriui Marijampolės regione susidariusias mišrias komunalines atliekas, kad jos būtų išrūšiuotos atskiriant perdirbimui ar kitam panaudojimui tinkamas atliekas, o operatorius yra įsipareigojęs valdyti, prižiūrėti ir eksploatuoti mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius atliekoms išrūšiuoti. Ieškovė atsisakė priimti mišrias komunalines atliekas perdirbimui į MBA įrenginius motyvuodama tuo, kad atsakovė nevykdo savo priešpriešinės pareigos atsiimti kietąjį atgautąjį kurą (KAK), o dėl jo sankaupos nėra galimybės priimti naujų mišrių komunalinių atliekų perdirbimui. Atsakovė, reaguodama į tai, Pranešimu nurodė ieškovei apie ketinimą nutraukti Sutartį, jeigu jame nurodyti Sutarties pažeidimai (įskaitant atliekų priėmimo sustabdymą) nebus pašalinti. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo nutraukti Sutartį – prašoma tokioje situacijoje, kuomet realus Sutarties vykdymas nebevyksta.
  8. Išlaikyti tokią į aklavietę patekusią situaciją galimai ilgalaikiam bylinėjimosi procesui apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neįžvelgia prasmės, ji nėra naudinga nei ieškovei, kuri dėl to negauna pajamų, nei atsakovei, kuri negali vykdyti atitinkamų jos šio projekto finansavimo sutartimi priimtų įsipareigojimų užtikrinti MBA įrenginių funkcionalumą. Nors ieškovė teisi teigdama, kad iš principo laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ginčo situacijai laikinai sureguliuoti, tačiau taip suformuluotos ir tokio pobūdžio priemonės, kurių prašė ieškovė, nagrinėjamu atveju ginčo situacijos niekaip ir nesureguliuotų, o tik įtvirtintų esamą ne tik šalims, bet ir akivaizdžiai viešajam interesui kenksmingą situaciją, bet aktualios Sutarties realaus vykdymo tęstinumo problemos neišspręstų (net ir laikinai).
  9. Atsakovei vienašališko Sutarties nutraukimo atveju jai tenka atsakomybė už MBA įrenginių funkcionalumo užtikrinimą. Aplinkybės, ar ji gali tai padaryti pati, nepažeisdama finansavimo sutarties nuostatų, ar ji yra pasiruošusi ir yra galimybės MBA įrenginių eksploataciją pavesti kitam operatoriui, ieškovės nurodomų argumentų kontekste nėra neabejotinai aiškios, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bet kuriuo atveju tai negali sudaryti pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes būtent jų netaikymas leidžia bent jau labiau tikėtis, kad nei šalims, nei viešajam interesui apskritai nenaudinga situacija nebus ilgam laikui įšaldoma ir bent bus sudaryta galimybė jos keitimui.
  10. Nesutiktina ir su ieškovės argumentu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas leistų išvengti teisminių procesų. Faktiškai jie jau yra prasidėję (be kita ko, ir dėl ginčo, susijusio su Sutarties nutraukimo pagrindų teisėtumu), o vien galimas poreikis pakeisti ieškinio dalyką (pasirinkti kitą pažeistų teisių gynimo būdą) nesuteikia pagrindo šios aplinkybės vertinti priešingai. Pažymėtina, kad galima naujų teisminių ginčų grėsmė savaime apskritai nėra lemiama sprendžiant klausimą ar (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos visų pirma skirtos išimtinai byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti, o ne išvengti naujų teisminių ginčų. Taigi nauji teisminiai procesai gali būti aplinkybė, pagrindžianti poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju, kai tai susiję su grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, netaikius arešto ginčo objektu esančiam turtui, jis gali būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims, todėl jo išreikalavimas gali tapti neįmanomas arba labai sudėtingas), be to, bet kuriuo atveju tokios aplinkybės „svoris“ turi būti įvertintas visų kitų aplinkybių (be kita ko, ir (ne)proporcingumo) svarumo vertinimo kontekste.
  11. Iš vienos pusės, akivaizdu, kad jeigu ieškovė patirtų nuostolius dėl neteisėto Sutarties nutraukimo, jų atlyginimo galėtų reikalauti iš atsakingų asmenų. Juo labiau, kad ir dabartinėje situacijoje ieškovė nurodė pajamų iš MBA įrenginių eksploatacijos nebegaunanti, nes atliekų priėmimas į šiuos įrenginius yra jos pačios sustabdytas (ieškovės rašytinių paaiškinimų 23 p.), taigi patirianti jos nurodomus nuostolius nepriklausomai nuo laikinosios apsaugos priemonės – draudimo atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį – taikymo. Iš kitos pusės, įvertinus atsakovės pateiktus duomenis, jog neužtikrinus MBA įrenginių funkcionalumo, yra reali grėsmė, jog atsakovei gali būti taikomos net 6 513 075,03 Eur siekiančios finansinės sankcijos, sietinos su projektui skirto finansavimo susigrąžinimu, bei yra grėsmė, jog į Lietuvos Respublikos biudžetą nebus pervestas 2007–2013 m. Europos Sąjungos finansavimo galutinis mokėjimas, kurio suma siekia 300 mln. Eur, spręstina, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškovės ieškinį, pastarosios galimi praradimai būtų mažesni nei atsakovės praradimai tuo atveju, jeigu ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas. Šiame kontekste pastebėtina, kad ir pati ieškovė nekvestionuoja finansinių sankcijų atsakovei tikimybės.
  12. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokių prašė ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų sukurtos prielaidos jas panaudoti kaip spaudimo priemonę atsakovei, nors tokia paskirtimi laikinosios apsaugos priemonės negali būti naudojamos. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į pačios ieškovės argumentus, jog atsakovė, siekdama išsaugoti projektui skirtą finansavimą, turinti ne vien galimybę nutraukti Sutartį, tačiau ir imtis kitų veiksmų, tokių kaip susikaupusios KAK frakcijos iš MBA įrenginių teritorijos išvežimas atsakovės sąskaita ar leidimas tai padaryti operatoriui, vėliau šiuos nuostolius atlyginant. Taigi, ieškovė, nutraukusi/sustabdžiusi Sutarties vykdymą ir, kaip spręstina iš jos dabartinės pozicijos, neatlikus tam tikrų veiksmų atsakovei dabartinėje situacijoje neketinanti (anot, ieškovės – net ir negalinti) atnaujinti Sutarties vykdymą, prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis faktiškai siekia priversti atsakovę elgtis jos (ieškovės) nurodomu būdu. Kaip jau minėta nutarties 20 punkte, (apeliacinės instancijos) teismas, spręsdamas šį byloje tik tarpinio pobūdžio procesinį klausimą, nesprendžia ir net neturi teisės spręsti dėl šalių argumentų, susijusių su ginčo esme. Taigi, ir nagrinėjamu atveju nevertintina, kuri iš Sutarties šalių (ar abi) ją vienaip ar kitaip pažeidė, inter alia kuri šalis turėtų išvežti iš MBA įrenginių teritorijos susikaupusią KAK frakciją, juo labiau, kad dėl šios aplinkybės tarp šalių yra kilęs ginčas (atsakovė jos nurodomų motyvų pagrindu nurodo tokios pareigos neturinti).
  13. Apibendrinant, pirmiau nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teikia pagrindą spręsti, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai suteikia pranašumą vienai iš ginčo šalių (ieškovei), neatitinka proporcingumo principo bei labiau pažeidžia nei užtikrina viešąjį interesą.
  14. Ieškovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika kitose bylose priešingų išvadų nesuponuoja, nes nutartys, kuriomis remiasi ieškovė, priimtos skirtingose faktinėse situacijose, o laikinosios apsaugos priemonės, kaip minėta, turi būti taikomos atsižvelgus į faktines kiekvienos individualios situacijos aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-327/2012 buvo išspręstas šalių ginčas iš esmės ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo svarstomas, o 2016 m. lapkričio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1443-186/2016 pateikti bendro pobūdžio išaiškinimai, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą, tačiau konkrečiu atveju pritarta pirmosios instancijos teismo sprendimui laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti.
  15. Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, o kiti neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepakankamai įvertino ekonomiškumo, proporcingumo principus, o tai lėmė nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.
  16. Todėl skundžiama 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.), o kita skundžiama 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria ieškovės prašymas taikyti tokias pat laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

Nutarė

9Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NEG Recycling“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai