Byla 2A-177-656/2013
Dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignotas, teisėjų Liudos Uckienės ir Aldonos Tilindienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) AB DNB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovų V. D. ir L. D. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties sąlygų pakeitimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Bylos esmė

5ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu , prašydami:

  1. pripažinti negaliojančiu atsakovo AB DnB NORD banko (pakeistas pavadinimas AB DNB bankas, b.l. 148, t.2) 2010-05-04 dieną raštais Nr. 30.58.17/2837; Nr. 30.58.17/2849 ir Nr. 30.58.17/2850 inicijuotus kredito linijų sutarčių, sudarytų 2006-01-04 Nr. 22-06IV ir jos 2007-08-08 pakeitimo Nr. 22-06IV/1, 2006-08-09 Nr. 2280-06IL ir jos 2007-08-08 pakeitimo Nr. 2280-06IL/1 bei 2008-03-17 pakeitimo Nr. 2280-06IL/2 bei 2007-08-08 Nr. K-2400-2007-581 ir jos 2008-03-17 pakeitimo Nr. K-2400-2007-581/1, nutraukimus;
  2. pakeisti kredito linijų sutarčių, sudarytų 2006-01-04 Nr. 22-06IV su jos 2007-08-08 pakeitimu Nr. 22-06IV/1, 2006-08-09 Nr. 2280-06IL su jos 2007-08-08 pakeitimu Nr. 2280-06IL/1 bei 2008-03-17 pakeitimu Nr. 2280-06IL/2 ir 2007-08-08 Nr. K-2400-2007-581 su jos 2008-03-17 pakeitimu Nr. K-2400-2007-581/1, kredito linijos limito grąžinimo terminą, nustatant: „4.1. 2014-12-31 sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia. Kredito linijos limitas galioja iki šiame punkte nurodytos dienos“. Ieškinys buvo priimtas 2011-07-25 (b.l. 4), ši diena laikoma bylos iškėlimo diena (CPK 137 str. 1 d.).

6Ieškinyje ieškovai nurodė, kad remdamiesi parengtu 2005-11-17 Verslo planu nusprendė įgyvendinti nekilnojamojo turto vystymo planą ( - ), esančiame sklype – pastatyti tame žemės sklype gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatus ir juos parduoti. Kadangi tokio projekto įgyvendinimui yra reikalingos didelės lėšos, ieškovai kreipėsi į atsakoą gauti finansavimą. Nuo 2006-01-04 iki 2007-08-08 ieškovai ir atsakovas sudarė tris kredito linijos sutartis ir sudarytų sutarčių pakeitimų susitarimus. Atsakovas suteikė ieškovams teisę naudotis kreditų linijomis bendrai 2482767,61 EUR sumai bei nustatė sutartyse, kad kredito sumos su palūkanomis turi būti grąžintos iki 2009-06-30. Ieškovai verslo plano projekto įgyvendinimui pasinaudojo pirmąja ir antrąja kredito linijų sutarčių sumomis bei trečiosios kredito linijos dalimi (392993,81 EUR), viso ieškovai pasinaudojo 2089008,63 EUR suma. Visą šią kreditų sumą ir savo turimas lėšas jie naudojo tik projekto įgyvendinimui ir atsiskaitymams su atsakovu. Susidarius rinkoje 2008 metų pabaigoje - 2009 metais ekonominei krizei, ieškovai neįstengė gražinti iki 2009-06-30 panaudotos kredito sumos. Ieškovai kreipėsi į atsakovą su prašymais atidėti kredito grąžinimo termino pabaigą iki 2012 metų pabaigos, tačiau nepaisant to atsakovas 2010-05-04 atsiųstu raštu informavo, jog nutraukia kredito linijos sutartis. Ieškovai nesutinka su kredito linijų sutarčių nutraukimu. Nurodė, kad faktiškai nepažeidė sutartinių įsipareigojimų. Kredito sutartimis finansuojamas projektas pateko į finansinės krizės situaciją ir dėl to labai nukentėjo, nes kredito sutarčių nustatytais terminais plėtoti nekilnojamąjį turtą arba parduoti tokį projektą ar nekilnojamąjį turtą tapo ekonomiškai itin nuostolinga. Esant šioms aplinkybėms pagrindo nutraukti sutartis nebuvo. Ieškovai nurodo, kad reikėjo pakeisti sutarčių sąlygas optimaliai naudingu abiems pusėms būdu, atidėti tam tikrus sutartinius įsipareigojimus, numatant papildomas garantijas atidėjimo laikotarpiui. Atsakovas, kuriam yra įkeisti ieškovų įsigyti projekto įgyvendinimo tikslu žemės sklypai (šiuos žemės sklypus atsakovas laikė tinkamu ir pakankamu ieškovų prisiimtų prievolių pagal kredito sutartis įvykdymo užtikrinimu), pasinaudojo kritine Lietuvos nekilnojamojo turto situacija ir inicijavo sutarčių nutraukimą. Ieškovai 2005 m. verslo planą dėl žemės sklypo, esančio Krokuvos g. 60, Vilniuje, plėtros rengė atsižvelgdami į atsakovo patarimus bei siūlymus, derino planą su atsakovo specialistais taip, kad verslo planas atsakovui būtų priimtinas pagal jo vidinius reikalavimus, kreditavimo rizikos ir kitos rizikos specifikas. Derinant plėtros projektą ir sudarant kredito linijų sutartis atsakovui buvo žinoma ir priimtina, jog kredito linijų išnaudotos sumos bus grąžinamos įgyvendinus verslo planą. Atsakovui buvo žinoma, kad iš suteikiamo kredito lėšų įsigyjamus žemės sklypus kredito gavėjas įsigis ne perpardavimui, o naujų nekilnojamųjų daiktų sukūrimui ir jų pardavimui. 2008 metų ketvirtame ketvirtyje ieškovai užbaigė investicinio projekto detalaus plano patvirtinimą ir statinio projekto paruošimą. Tuo metu Lietuvoje pradėjo aiškėti ekonominės krizės požymiai, dėl ko Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje prasidėjo staigus pardavimų kritimas. Ieškovai raštu kreipėsi į atsakovą dėl kredito linijų sutarčių sąlygų pakeitimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių, prašydami atidėti palūkanų, skolos likučio, einamųjų palūkanų mokėjimų ir paskolų grąžinimo terminus. 2009-03-10 atsakovas faksu atsiuntė ieškovams 2009-03-06 dienos pranešimus apie kredito linijų sutarčių nutraukimus. Ieškovai pasiūlė atsakovui sąlygas, kurias ieškovas vykdytų per krizės laikotarpį. Atsakovas 2009-05-28 raštu Nr. 30.58.37/82 nurodė, kad kreditų gražinimo atidėjimas ir termino pratęsimas gali būti svarstomi atsakovo nurodytomis sąlygomis. Kadangi atsakovui netiko ieškovų siūlymai, todėl 2010-05-04 ieškovai gavo iš atsakovo raštus dėl atitinkamai kiekvienos kredito linijos sutarties nutraukimo. Atsakovas pažeidė bendradarbiavimo, konstruktyvumo ir kitus dalykiškos praktikos principai, nepagrįstai neatsižvelgė į tokias aplinkybes kaip ekonominė recesija ir jos padariniai, į kurias sutarties šalis privalo atsižvelgti, nes kredito sutarčių dalyką neigiamai veikė objektyvios nuo ieškovo valios nepriklausančios aplinkybės. Kredito linijos sutartyse šalys nebuvo prisiėmusios ekonomikos krizės padarinių rizikos. Atsakovas, būdamas profesionaliu paskolų rinkos dalyviu, teigiamai įvertino ieškovų projekto rizikingumo laipsnį, tad faktiškai iš dalies turėtų prisiimti projekto įgyvendinimo nesėkmės riziką. Ekonominės krizės padariniai iš esmės pakeitė kredito linijų sutarčių dalyvių pusiausvyrą. Ieškovai kaip fiziniai asmenys yra ekonomiškai silpnesnė šalis, jie patenka į rizikos amžiaus grupę ir vargu, ar galėtų gauti paskolas iš kitų finansavimo šaltinių, jie nėra nekilnojamojo turto rinkos profesionaliais dalyviais, neturėjo objektyvios informacijos apie gresiančią ekonominę krizę, todėl objektyviai negalėjo numatyti vykusių nekilnojamojo turto rinkos neigiamų pokyčių. Ieškovai mano, jog atsakovas, vengdamas atsižvelgti į priežastis, dėl kurių kredito linijų sutarčių įvykdymas buvo apsunkintas, ir sukėlė tokią situaciją, kad kredito grąžinimo įsipareigojimų ieškovai negali įvykdyti, bet negalėdamas nežinoti, jog už dviejų metų situacija pasikeis naudinga verslo plano įgyvendinimo linkme, pasielgė nesąžiningai, nutraukdamas sutartis, piktnaudžiavo savo teisėmis. Esminio sutarčių pažeidimo iš ieškovų pusės nebuvo, nes sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą įtakojo objektyvios aplinkybės, darančios sutarčių sąlygų vykdymą sutartyse nustatytais terminais itin sudėtingu ir neįmanomu. Todėl yra pagrindas 2010-05-04 atsakovo inicijuotus kredito linijų sutarčių nutraukimus pripažinti negaliojančiais ir atstatyti tarp šalių sutartinę pusiausvyrą.

7Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kredito linijų sutartys yra nutrauktos dėl tinkamo įsipareigojimų nevykdymo ir šiuo metu vyksta išieškojimas iš įkeisto atsakovui turto. 2009-06-30 pasibaigė kreditų grąžinimo terminas. Sutartyse nustatyta, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams atsakovas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį. Kadangi ieškovai nustatytais terminais atsakovui nemokėjo kredito grąžinimo įmokų bei atsirado sutarčių nutraukimo pagrindas, atsakovas nutraukė sutartis sutarčių bendrosiose dalyse nustatyta tvarka, išsiųsdamas ieškovams raštus. Ieškovams buvo suteiktas sutartyse nustatyto laikotarpio įspėjimo terminas ir, tik ieškovams neįvykdžius prievolės per įspėjimo terminą, atsakovas sutartis nutraukė. Kadangi ieškovai netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus atsakovui, ir tai yra esminiai sutarties pažeidimai, atsakovas teisėtai, esant sutartyje numatytiems vienašalio sutarties nutraukimo pagrindams, kurie yra laikomi esminiais sutarties pažeidimo atvejais, vienašališkai nutraukė sutartis. Atsakovas bendradarbiavo su ieškovais ir ne kartą atsižvelgė į ieškovų prašymus ir keitė sutarčių sąlygas, ką įrodo tarp šalių pasirašyti susitarimai: 2007-08-08 susitarimas Nr. 22-06IV/1 dėl 2006-01-04 kredito linijos sutarties Nr. 22-06IV sąlygų pakeitimo, 2007-08-08 susitarimas Nr. 2280-06IL/l dėl 2006-08-09 kredito linijos sutarties Nr. 2280-06IL sąlygų pakeitimo. Po minėtų susitarimų pasirašymo atsakovas ir toliau bendradarbiavo su ieškovais bei svarstė jų pateiktus pasiūlymus. Ieškovams nevykdant prisiimtų įsipareigojimų net ir papildomų susitarimų sudarymo, atsakovas ėmėsi veiksmų dėl sutarčių nutraukimo - pradėjo išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, pateikdamas pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos skyriui. Šios aplinkybės liudija, kad ieškovas tinkamai ir sąžiningai bendradarbiavo su ieškovais, siekė išvengti galimo sutarčių nutraukimo, o sutartys buvo nutrauktos teisės aktų ir sutarčių nustatyta tvarka, todėl, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, negali būti pagrindas pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu. Atsakovas nesutiko su ieškovų argumentu, kad atsakovas, privalėdamas bendradarbiauti ir kooperuotis, privalėjo sudaryti ieškovams sąlygas, kad sutarčių vykdymas būtų įmanomas. Teisėtus lūkesčius vykdant sutartis turi ne tik ieškovai, bet ir atsakovas. Keisti sutarties sąlygas, darant ieškovams išlygas ir atitinkamai paneigiant kreditoriaus interesus, yra atsakovo teisė, tačiau ne pareiga. Ieškovai nenurodė sutarčių nutraukimo neteisėtumo pagrindo. Ieškovų vertinimas dėl atsakovo bendradarbiavimo su jais trūkumo, bendros ekonominės politinės situacijos šalyje bei kiti panašūs teiginiai negali būti pagrindu pripažinti sutarčių nutraukimą negaliojančiu, nes sutartys buvo nutrauktos laikantis jose nustatytos procedūros bei esant sutartiniam nutraukimo pagrindui. Ieškovų reikalavimai negali būti tenkinami, nes negalima pakeisti pasibaigusios sutarties. Aplinkybė, jog viena iš sudaryto sandorio šalių yra kredito įstaiga nesuteikia teisės ieškovams savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą pateisinti kitos sandorio šalies kaip finansų įstaigos statusu. Ieškovai, sudarydami sutartis, ne tik galėjo, bet ir privalėjo numatyti ir įvertinti tą aplinkybę, kad sutarčių vykdymo metu vienas iš jų ar abu neteks pajamų ar nepasiseks jų vystomas verslas. Ieškovai, sudarydami sutartis, turėjo įvertinti tuos atvejus, kai jie negautų pajamų ir negalėtų vykdyti sutarties, bei imtis atitinkamų priemonių sutarties vykdymui užtikrinti. Atsakovas nesutiko su ieškovų argumentu, kad sutarčių nevykdymas bei būtinybė keisti sutarčių sąlygas buvo apspręsta naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti - prastos ekonominės ir politinės situacijos šalyje. Ieškovų argumentai neatitinka CK 6.204 str. nuostatų. Prastėjanti ekonominė situacija šalyje daro įtaką vienos ar kitos teritorijos ar rūšies rinkoms, tačiau ieškovai savo procesiniuose dokumentuose tinkamai neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio tarp šio reiškinio ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Statybų verslo vystymas betarpiškai yra ieškovų verslo ir veiklos dalis. Atsakovas neprisiėmė ir negalėjo prisiimti rizikos už tas sritis, kurios betarpiškai yra ieškovų veiklos dalis. Atsakovas nesutiko ir su ieškovų prašymu pakeisti sutarčių sąlygas taip, kad galutinis kredito grąžinimo terminas būtų 2014-12-31, nes neaišku, kaip ieškovai įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus, kurie siekia 2347239,79 EUR, kai atsakovui įkeisto turto vertė yra 3249000 Lt.

8II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu nusprendė:

101) nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovų reikalavimo atsakovui pripažinti negaliojančiu atsakovo 2010-05-04 raštais Nr. 30.58.17/2837, Nr. 30.58.17/2849 ir Nr. 30.58.17/2850 inicijuotus 2006-01-04 kredito linijos sutarties Nr. 22-06IV ir jos 2007-08-08 pakeitimo Nr. 22-06-IV/1, 2006-08-09 kredito linijos sutarties Nr. 2280-06IL ir jos 2007-08-08 pakeitimo Nr. 2280-06IL/1 bei 2008-03-17 pakeitimo Nr. 2280-06IL/2, taip pat 2007-08-08 kredito linijos sutarties Nr. K-2400-2007-581 ir jos 2008-03-17 pakeitimo Nr. K-2400-2007-581/1 nutraukimus.

112) Kitoje dalyje teismas nusprendė ieškovų V. D. ir L. D. ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti 2006-01-04 kredito linijos sutarties Nr. 22-06IV, keistos 2007-08-08 pakeitimu Nr. 22-06-IV/1, 2006-08-09 kredito linijos sutarties Nr. 2280-06IL, keistos 2007-08-08 pakeitimu Nr. 2280-06IL/1 bei 2008-03-17 pakeitimu Nr. 2280-06IL/2, taip pat 2007-08-08 kredito linijos sutarties Nr. K-2400-2007-581, keistos 2008-03-17 pakeitimu Nr. K-2400-2007-581/1, specialiosios dalies 4.1 punktus, nustatant juose, kad „Kredito linijos limitas galioja iki 2009-06-30. Kredito gavėjai sugrąžinti visus kredito linijos limito galiojimu metu paimtus ir negrąžintus kreditus turi iki 2014-12-31.“

123) Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 1974 Lt bylinėjimosi išlaidų.

13Teismas sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimu metu atsakovas, pripažinęs faktą tiek dėl 2009-03-06 raštų, tiek dėl 2010-05-04 raštų, kuriais buvo pranešta ieškovams apie vienašalį ginčo kredito linijos sutarčių nutraukimą, išsiuntimą, pats nurodė, kad jų išsiuntimas ieškovams buvo formalus, jokių teisinių pasekmių atsakovas siunčiamais raštais ieškovams nesukėlė ir /ar nesiekė sukelti – ginčo kredito linijų sutartys pasibaigė ir taip 2009-03-06, teismas konstatavo, kad ieškovų pareikštas reikalavimas dėl ginčo kredito linijų sutarčių nenagrinėtinas teisme – atsakovo 2010-05-04 raštai niekaip neįtakojo ieškovų prievolių, kildinamų iš ginčo kredito linijų sutarčių, vykdymo, nesukėlė ieškovams jokių pasekmių, todėl jie kaip neatitinkantys CPK 5 str. reikalavimų negali būti teisminio nagrinėjimo objektu. Teismas CPK 293 str. 1 d. 1 p. nutraukė bylą dalyje dėl pirmojo ieškinio reikalavimo, nes byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

14Teismas konstatavo, kad atsakovas prisiėmė prievolę suteikti ieškovams finansavimo priemonę – kredito linijas, iki konkrečios datos – 2009-06-30. Prievolė pasibaigia tik tuo metu, kai ji yra tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str.). Ieškovams iki 2009-06-30 negrąžinus pagal ginčo kredito linijas gautų kreditų, ieškovų prievolė juos grąžinti neišnyko, nepasibaigė. Ji galioja iki visiško šios prievolės įvykdymo. Šiuo atveju pasibaigė tik atsakovo prievolė suteikti kredito limitą, kuri buvo apibrėžta naikinamuoju terminu – iki 2009-06-30.

15Būdus, kuriais teismas įstatymų nustatyta tvarka, neviršydamas jam suteiktos kompetencijos, gina civilines teises, nustato CK 1.138 str. Vienas iš tokių būdų yra teisinio santykio pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Pagal CK 6.204 str. 3 d. kai sutarties įvykdymas vienai iš sutarties šalių sudėtingesnis, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra. Pagal CK 6.204 str. 3 d. gali būti keičiama tik galiojanti sutartis ir prievolės. Tokią išvadą patvirtina ir CK 6.189 str. įtvirtintas esminis principas, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Įvertinęs nustatytą aplinkybę, kad 2009-06-30 pasibaigė tik atsakovo prievolė, kildinama iš ginčo kredito linijų sutarčių, suteikti kredito limitą iki 2009-06-30, o ieškovų prievolė grąžinti pagal šias sutartis gautus kreditus pasibaigs tik jiems tinkamai šią prievolę įvykdžius, teismas nusprendė svarstyti CK 6.204 str. įtvirtintų sąlygų buvimo klausimą keisti sutartį teismine tvarka tiek, kiek iš ginčo kredito linijų sutarčių kilusios prievolės šiai dienai nėra pasibaigusios.

16Pagal CK 6.204 str. 2, 3 d., kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuojau pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Šalims per protingą laiką nesusitarus dėl sutarties pakeitimo, jos abi turi teisę kreiptis į teismą. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad jos atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus.

17Byloje nustatyta, kad ginčo kredito linijų sutartimis ieškovams buvo suteiktos finansavimo priemonės konkrečiam komerciniam projektui vykdyti - iš pradžių nusipirkti 0,1155 ha ploto žemės sklypą Vilniaus miesto centre, parengti jo detalųjį planą, kuriame numatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba, vėliau nupirkti dar du 0,1830 ha ploto žemės sklypus miesto centre, juos sujungti su anksčiau nupirktuoju ir parengti detalųjį planą, kuriame numatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų statyba, paskiausiai paruošti šį sujungtą 0,2987 ha ploto žemės sklypą statyboms, pradėti nulinį statybos ciklą ir jį parduoti. Ieškovai turėjo teisę naudoti kredito liniją šiai komercinei veiklai vykdyti konkrečiu sutartyse nurodytu kredito linijų limito galiojimo laikotarpiu, kurio pabaiga šalių buvo sulygta 2009-06-30, kredito linijų limito galiojimo laikotarpiu mokėti palūkanas, o visus paimtus kreditus pareigą grąžinti atsakovui ieškovai turėjo iki 2009-06-30. Pagal visas ginčo kredito linijų sutartis galutinis pačių kreditų grąžinimas buvo numatytas ne iš ieškovų gaunamų tam tikrų nuolatinių oficialių pajamų, o iš finansuojamo komercinio projekto – pagal 2006-01-04 kredito linijos sutartį Nr. 22-06IV iš pirkto 0,1155 ha ploto žemės sklypo su detaliuoju planu numatomo pardavimo, pagal 2006-08-09 kredito linijos sutartį Nr. 2280-06IL iš papildomai nupirktų 0,1830 ha ploto žemės sklypų su detaliuoju planu pardavimo, pagal paskutiniąją 2007-08-08 kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2007-581 iš sujungto 0,2987 ha ploto žemės sklypo su detaliuoju planu ir atliktomis nulinio ciklo daugiaaukščio gyvenamojo namo statybomis sklype pardavimo (numatomų statyti butų mokamo rezervavimo (pardavimo) ar viso žemės sklypo su nulinio ciklo darbais pardavimo investicinei statybos bendrovei), ką aiškiai patvirtina kredito linijų sutarčių specialiųjų dalių nuostatos (2006-01-04 Nr. 22-06IV 11.3 p., 2006-08-09 Nr. 2280-06IL 11.9 p., 2007-08-08 Nr. K-2400-2007-581 12.7 p.), atsakovo 2007-06-22, 2006-05-17, 2005-11-25 sprendimai suteikti kreditą fiziniams asmenims. Iš ieškovų gaunamų nuolatinių pajamų buvo numatytas iš esmės tik pirmųjų dviejų sutarčių 2006-01-04 kredito linijos sutarties Nr. 22-06IV ir 2006-08-09 kredito linijos sutarties Nr. 2280-06IL palūkanų mokėjimas iki 2007-08-08 pasirašytų susitarimų, paties banko rizika ieškovų nuolatinėms pajamoms priskiriant ir nuomos pajamas, gaunamas tik kas ketvirtį iš patalpų nuomos UAB „Baldų simfonija“. Palūkanų mokėjimas pagal 2006-01-04 kredito linijos sutartį Nr. 22-06IV ir 2006-08-09 kredito linijos sutartį Nr. 2280-06IL po 2007-08-08 susitarimų pasirašymo buvo numatytas iš ieškovų galimų imti kreditų iki 260658,01 EUR sumos pagal 2007-08-08 kredito linijos sutartį Nr. K-2400-2007-581, nes tuo metu ieškovai jau neturėjo oficialių nuolatinių pajamų,. Tuo tarpu paskutinės kredito linijos sutarties Nr. 2-2400-2007-582 palūkanų mokėjimas buvo vykdomas iš ieškovų iš anksto bankui sumokėtų 364000 Lt pagal šios sutarties specialiosios dalies 12.4.1 p.

18Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina tikslą, lėmusį ginčo kredito linijų sutarčių sudarymą, t.y. pelno siekimą, – ieškovo poreikį skolintis finansinių lėšų, siekiant pradėti komercinį projektą, kuris ateityje atneš pelną jam pačiam (iki 30 proc.), bei atsakovo sutikimą tokį komercinį projektą finansuoti, nes jis atsižvelgiant į itin mažą riziką dėl jo įgyvendinimo galimumo, sudarant ginčo sutartis, jo apimtį – skolinamų lėšų ieškovams kiekį trumpu laikotarpiu, pačiam atsakovui atneš pelną gaunamomis palūkanomis. Nurodytos aplinkybės patvirtina ir priežastį, lėmusį sutarčių sudarymą, t.y. neabejojimą, jog ieškovų nurodomas komercinis projektas visuose jo etapuose yra realiai galimas įgyvendinti. Nesant ieškovų ar atsakovo įsitikinimo komercinio projekto realaus įgyvendinimo galimumu, jo pagrįstumu, tokios ginčo kredito linijų sutartys nebūtų šalių pasirašytos – ieškovai žinodami, kad ateityje nepavyks įgyvendinti komercinio projekto, nebūtų ėmęsi jį vykdyti, o atsakovas nebūtų sutikęs tokiam projektui teikti ginčo sutartyse numatytą finansavimą, pagal kurį grąžą atsakovas pats numatė išimtinai iš paties projekto (CPK 185 str., CK 6.193 str.).

19Byloje nustatyta, kad ieškovų komercinis projektas visa apimtimi nebuvo įgyvendintas iki 2009-06-30. Tarp šalių kilo ginčas dėl šio komercinio projekto neįgyvendinimo aplinkybių – ar ieškovo nurodomos aplinkybės: ekonominė krizė, 2008-03-17 susitarimas Nr. K-2400-2007-581/1 dėl 2007-08-08 kredito linijos sutarties Nr. K-2400-2007-581 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, joje įtvirtintos papildomos sąlygos ieškovams gauti likusį kredito limitą, kliūtys išsiperkant žemės sklypus iš buvusių savininkų, kreipiantis dėl statybos leidimo – būtinybė išsipirkti valstybinės žemės sklypo dalį, teikti paramą savivaldybei dėl infrastruktūros, gali būti pripažįstamos CK 6.204 str. 2 d. numatytu sutarties vykdymo suvaržymu, kurie iš esmės pakeičia sutartinių santykių pusiausvyrą, ir atitinka CK 6.204 str. 2 d. numatytas keturias privalomas sąlygas.

20Byloje nustatyta, kad ginčo kredito linijų sutartyse nustatytam kredito linijų limito terminui nepasibaigus Lietuvoje prasidėjo ekonominė krizė. Ieškovas nurodo, kad ši aplinkybė buvo viena iš aplinkybių, kuri pažeidė sutarties šalių pusiausvyrą, kuomet ieškovams įvykdyti sutartį tapo žymiai sudėtingiau, ji atsirado po sutarčių pasirašymo, ieškovas negalėjo jos numatyti, ji nepriklausė nuo jo valios, šios aplinkybės rizikos jis neprisiėmė. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) Iš ieškovo į bylą pateiktų UAB „Centro kubas“ žemės sklypų gyvenamajai statybai ir naujos statybos butų pardavimo kainos bei įvykusių nekilnojamojo turto pardavimo sandorių pasirinktame laikotarpyje pažymos nustatyta, kad nekilnojamojo turto pardavimo rodikliai itin ženkliai pradėjo blogėti 2008 m. trečiąjį, ketvirtąjį ketvirtį – mažėjo ne tik parduodamo turto kainos, bet ir jų pardavimų skaičius. Žemės sklypų kainų kritimas 2008 m. trečiąjį, ketvirtąjį ketvirtį nurodytas ir Vidutinių ir smulkių nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos pateiktoje investicinio projekto Lvovo g. 79, Vilniuje, analizėje ir prognozėse. Pagal šiuos duomenis vidutinė žemės sklypo vertė 2008 m. trečiajame ketvirtyje, lyginant su praėjusiu ketvirčiu krito 16 proc., o lyginant su 2008 m. I ketvirčiu – net 27 proc., patys nekilnojamojo turto pardavimai – butų, žemės sklypų, lyginant 2008 m. rugpjūtį su 2008 m. kovo mėn., krito 56 proc. Teismas sutiko su ieškovo 2009-01-13 rašte išdėstytais teiginiais, kad pajamų gavimas iš planuojamų statyti butų išankstinio mokamo rezervavimo bei pardavimo tuo metu nebuvo įmanomas, o žemės sklypo bei butų pardavimas kainomis, kurios padengtų tik kreditą ir butų savikainą (butai 5500-6600 Lt, žemės sklypas 340000 Lt už arą), dėl pardavimų nuosmukio itin mažai tikėtinas ateinančius 12 mėnesių. Ieškovai, dėdami pastangas toliau vykdyti komercinį projektą ir iš jo pardavimo pajamų grąžinti kreditus, po pačių ieškovų nurodyto reikiamo papildomo laiko rado asmenis, ketinančius investuoti į projektą ar pirkti žemės sklypus, tačiau atsakovas neišreiškė noro keisti sutartį, taip pat neišsakė nuomonės dėl sutikimo tokiam pardavimui (2007-08-08 kredito linijos sutarties Nr. K-2400-2007-581 specialiosios dalies 12.8 p.).

21Objektyvus negalimumas dėl įvykusios ekonominės krizės Lietuvoje nei parduoti žemės sklypą su detaliuoju planu, nei pradėti butų rezervavimo ir pardavimo procedūras, su kuo abiejų šalių valia ir sutikimu buvo susietas ieškovų gautų kreditų grąžinimas nustatytu terminu – 2009-06-30, be abejo iškreipė sutarties šalių pusiausvyrą: ieškovai lėšas kreditų grąžinimui turėjo gauti ne iš žemės sklypų pardavimo ar butų rezervavimo/pardavimo, dėl ko šalys buvo sulygę, bet iš pašalinių šaltinių (atkreiptinas dėmesys, kad kitų nuolatinių oficialių pajamų ieškovai neturėjo, į patį komercinį projektą jie įnešė ne tik gautus iš atsakovo kreditus, bet ir nuosavas lėšas (žemės sklypų įsigijimui, detaliajam planui, kt.); objektyviai negalėdami grąžinti kredito 2009-06-30, ieškovai turėjo pareigą mokėti ne tik įprastines sulygtas palūkanas, bet ir papildomas padidintas palūkanas pagal ginčo kreditų linijų sutartis už vėlavimą grąžinti kreditą (2006-01-04 Nr. 22-06IV bendrosios dalies 14 p., 2006-08-09 Nr. 2280-06IL bendrosios dalies 23 p., 2007-08-08 Nr. K-2400-2007-581 bendrosios dalies 24 p.). Visos šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad ieškovams ginčo kredito linijų įvykdymo kaina padidėjo.

22Ieškovai be ekonominės krizės aplinkybės taip pat prašė įvertinti visą eilę kitų aplinkybių – 2008-03-17 susitarimą ir jame įtvirtintas sąlygas, kliūtis formuojant žemės sklypus, gaunant statybos leidimą – reikalavimą teikti paramą savivaldybei, būtinybę išsipirkti valstybinio žemės sklypo dalį. Vertinant 2008-03-17 susitarimą Nr. K-2400-2007-581/1 dėl 2007-08-08 kredito linijos sutarties Nr. K-2400-2007-581 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo CK 6.204 str. aspektu, pažymėtina, kad šiame susitarime įtvirtintos sąlygos – įsipareigojimo mokesčio mokėjimas, papildomų įmokų mokėjimas iki statybos darbų sąmatos pateikimo, kurios vėliau nukreipiamos į sąskaitą, papildomo įkeitimo reikalavimas, leidimo išdavimo termino sutrumpinimas visais metais, net jeigu jos buvo nepalankios ieškovams, negali būti laikomos atitinkamu sutarties vykdymo suvaržymu, sudarančiu pagrindą keisti sutartį teismine tvarka, nes jos priklausė išimtinai nuo sutarties šalių valios (CK 6.204 str. 2 d. 3 p.). Pagal CK 6.156 str. 1 d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, o pagal CK 6.189 str. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Vertinant aplinkybę dėl kliūčių gauti statybos leidimą CK 6.204 str. aspektu, iš ieškovo paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-10-29 – 2008-10-30 protokolu Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisija atsisakė išduoti statybos leidimą ieškovams daugiabučiam namui Lvovo g. 79/Krokuvos g. 6, Vilniuje, statyti. Viena iš priežasčių buvo inžinierinės infrastruktūros teritorijos sklypo priklausymas ieškovams, kuris pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą paramos sutarties forma turi būti perduotas miestui. Toks reikalavimas statytojams buvo nustatytas dar 2007-03-21 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1559. Įvertinant šią aplinkybę, taip pat tai, kad kredito linijos sutartis, kurioje kredito grąžinimas buvo numatytas iš žemės sklypo parengimo statyboms ir nulinio ciklo darbų, buvo sudaryta 2007-08-08, sutiktina su atsakovu, jog ši aplinkybė negali būti priskiriama CK 6.204 str. numatytiems sutarties vykdymo suvaržymams, nes ji ieškovų kaip statytojų galėjo būti protingai numanoma ir šios aplinkybės rizika tenka išimtinai ieškovams (CK 6.204 str. 2 d. 2, 4 p.). Pats statybos verslas, jo sėkmingas įvykdymas (ne pardavimas, pelningumas, grąža suteikto kredito ribose), kurio finansavimui iki nulinio ciklo darbų prašė ieškovai, nebuvo kredito sutarties objektas, šioje dalyje jokios rizikos bankas neprisiėmė (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.). Iš kitos pusės pažymėtina ir tai, kad statybos leidimo gavimas ar negavimas nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, net neturi itin svarios reikšmės: ieškovams negavus leidimo iki 2008-06-30, jiems taip ir nebuvo suteikta 395765,77 ES EUR kredito dalis (2008-03-17 susitarimo Nr. K-2400-2007-581/1 12 p.), kas išlaikė abiejų šalių interesų pusiausvyrą pačių šalių sutartu būdu; statybos leidimo negavimas iki 2008-06-30 ar vėlesniu laikotarpiu niekaip nelėmė ekonominės krizės į Lietuvą atėjimo, kas iš esmės pakeitė nekilnojamojo turto rinką – jo paklausą, kainas, o kartu ieškovų objektyvias galimybes grąžinti kreditą iš paties projekto ginčo kredito sutartyse nurodytą dieną 2009-06-30, dėl kurios teismas jau pasisakė.

23Vertinant aplinkybę dėl 264 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo įsigijimo CK 6.204 str. aspektu, pažymėtina, kad ši aplinkybė taip pat nelaikytina įstatymų reikalavimus atitinkančiu suvaržymu, iškreipiančiu sutarties šalių pusiausvyrą. Nors iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šis žemės sklypas buvo įsigytas ieškovų 2008-05-19, iš 2007-06-22 kredito fiziniams asmenis suteikimo sprendimo matyti, kad paraišką šiam sklypui įsigyti ieškovai buvo padavę iki trečios ginčo kredito linijos sutarties pasirašymo. Ši aplinkybė ar kliūtys sudarant valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, negali būti laikomos suvaržymu, nes jas ieškovai kaip ketinantys įsigyti tokį sklypą verslo tikslais turėjo protingai numatyti dar iki sutarties pasirašymo (CK 6.204 str. 2 d. 2 p.). Žemės sklypų įsigijimo sutarčių sudarymas buvo ieškovų, ne atsakovo verslo dalis (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.). Statybos leidimas taip ir valstybinės žemės sklypo įsigijimas niekaip nelėmė ekonominės krizės į Lietuvą atėjimo. Ši aplinkybė patvirtina ieškovų sąžiningumą, kooperavimąsi vykdant ginčo kredito linijų sutartis: iš 2007-06-22 kredito suteikimo fiziniams asmenims sprendimo matyti, kad pats atsakovas šio sklypo įsigijimą vertino kaip itin svarbų, nes dėl jo ieškovų žemės sklypo vertė padidėja net 1 mln. Lt, tuo tarpu dėl būtinybės gauti nedelsiant lėšas sumokėti už išsiperkamą valstybinės žemės sklypą ieškovams teko sudaryti 2008-03-17 susitarimą Nr. K-2400-2007-581/1 ne itin naudingomis jiems sąlygomis, kas rodo ne ieškovų vengimą prisiimti atsakomybę ir riziką už jų vykdomą verslą, o jų prisiėmimą.

24Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat teigė, kad rizika dėl ekonominės krizės padarinių tenka ieškovams, o ne atsakovui. Su šiuo atsakovo argumentu teismas nesutiko. Iš ginčo kredito linijų sutarčių nuostatų nematyti, kad sudarydamos šias sutartis šalys būtų aptarę, kuri iš šalių prisiimą ekonominės krizės padarinių riziką. Tuo tarpu teismų praktikoje yra nurodoma, kad tokia rizika turi būti aiškiai aptarta sutartyje arba numanoma iš jos nuostatų. Kaip matyti iš ginčo kredito linijų sutarčių, šalys joje tik įtvirtino riziką dėl kredito gavėjo finansinės būklės pablogėjimo (2006-01-04 Nr. 22-06IV bendrosios dalies 41.4, 52 p., 2006-08-09 Nr. 2280-06IL 44.4 p., 2007-08-08 Nr. K-2400-2007-581 49.4 p.). Ši kredito gavėjo finansinės būklės pablogėjimo rizika negali būti prilyginama ekonominės krizės padarinių rizikai, nes, suteikdamas ginčo kredito linijas, bankas buvo informuotas apie ieškovų finansinę būklę ir jų galimybes iš jų pajamų padengti tik palūkanas, tačiau ne kreditus. Pripažinus aplinkybę, kad ekonominės krizės padarinių rizika šiuo atveju tenka išimtinai ieškovams, būtų paneigta bet kokia atsakovo atsakomybė dėl kreditų suteikimo, nes paskutinįjį kreditą, kai pirmieji du nėra grąžinti, atsakovas ieškovams suteikė žinodamas, kad ieškovai neturi jokių nuolatinių oficialių pajamų, o juos ketina dengti išimtinai iš paties komercinio projekto pardavimo, jo pelningumo, kuriam finansuoti kreditai yra suteikti. Teismo vertinimu, ši ekonominės krizės padarinių rizika tenka abiems šalims (CPK 185 str., CK 6.204 str. 2 d. 4 p.).

25Ieškovai prašė pakeisti ginčo kredito linijų sutarčių 4.1 p. nurodant, kad 2014-12-31 sugrąžinami visi negrąžinti kreditai, o kredito linijos limito galiojimas pasibaigia. Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, kad šiuo atveju ginčo kredito linijų sutartys keistinos tiek, kiek jos susiję su nepasibaigusia ieškovų prievole grąžinti kreditą, šis ieškovų reikalavimas tenkintinas iš dalies, ginčo kredito linijų sutarčių specialiosios dalies 4.1 p. nurodant, kad „Kredito linijos limitas galioja iki 2009-06-30. Kredito gavėjai sugrąžinti visus kredito linijos limito galiojimu metu paimtus ir negrąžintus kreditus turi iki 2014-12-31.“ Teismo vertinimu, ieškovų nurodomas terminas 2014-12-31, įvertinus laiko tarpą, kliudžiusį imtis ieškovams kokių nors veiksmų parduoti įkeistus atsakovui žemės sklypus – atsakovo prašymas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui buvo paduotas 2010-07-29, siekiant užtikrinti šalių lygias teises, atstatyti šalių pusiausvyrą, suteikiant ieškovams galimybę ginčo kredito linijų sutartims įvykdyti – grąžinti kreditą iš finansuoto komercinio projekto, kuriam kreditai ir buvo suteikti, yra protingas, teisingas ir sąžiningas.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

27Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas, ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Šalių sudarytų kredito limito sutarčių terminas baigėsi 2009-06-30, o ieškovai su ieškiniu dėl kredito limito sutarčių pakeitimo kreipėsi tik 201-07-08. Toks kreipimasis nesuderinamas su teisingumo bei protingumo kriterijais. Ieškovai siekė užvilkinti prasidėjusį priverstinį skolos išieškojimą.
  2. Šalių sudarytos sutarties nuostatos teismo sprendimu gali būti keičiamos tik išimtinais atvejais. Teisiniame reguliavime nustatytas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas. Vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2 str., 6.156 str.).
  3. CK 6.204 str. taikymas galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja išimtinės, ekstraordinarinės sutartinių prievolių įvykdymą iš esmės apsunkinančios sąlygos.
  4. Pirmos instancijos teismas iškreipė sutarties šalių pusiausvyrą, nes atsakovas taip pat patyrė ekonominės krizės pasekmes, todėl negalima teigti, kad pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra ir sutartį vykdyti tapo sudėtingiau tik ieškovams. Toks precedentas sudarytų sąlygas banko klientams ir kitiems civilinių santykių dalyviams nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų prisidengiant ekonomine krize ir rinkos pasikeitimais. Tai pakenktų civilinių teisinių santykių stabilumui bei paralyžuotų civilinę apyvartą.
  5. Net darant prielaida, kad ekonominė krizė būtų laikoma išimtine aplinkybe, pažeidžiančia šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, sutarties sąlygų pakeitimui CK 6.204 str. tvarka būtina nustatyti, kad buvo visi CK 6.204 str. apibrėžti kriterijai.
  6. 2008 metais jau buvo prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė, lėmusi blogėjančią padėtį Lietuvoje. Ieškovai yra verslininkai ir galėjo numatyti, kad teks tiksliai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. V. D. yra verslininkas dalyvaujantis komerciniuose sandoriuose, suvokė ilgalaikių prievolių prisiėmimo pasekmes.
  7. Ieškovai gaudami kreditus prisiėmė visą iš tokių veiksmų kylančią nepalankių aplinkybių atsiradimo riziką. Ieškovai nepagrįstai siekė savo veiklos riziką perkelti atsakovui.
  8. Už sutarties nevykdymą nesant kitos šalies kaltės verslininkas neatsakys tik tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai nenumato kitaip (CK 6.256 str. 4 d.). Ieškovai neįrodinėjo, kad ekonominė krizė yra nenugalima jėga. Atsakovas teigė, kad ekonominė krizė yra nenugalima jėga.
  9. Atsakovas įvertino ieškovų pateiktus dokumentus bei verslo planą ir padarė išvadą, kad galima tikėtis, jog ieškovai vykdys prisiimtas prievoles.
  10. Ieškovai nepagrįstai kaltina atsakovą nebendradarbiavimu. Bendradarbiavimo pareiga negali būti aiškinama taip plačiai, kaip, kad šalis privalo sudaryti naują sutartį ar bet kokiu atveju siekti, kad esamos sutarties vykdymas būtų palankesnis kitai šaliai, tuo pažeisdama savo pačios interesus.
  11. Atsakovas yra bankas, privalo paisyti viešo intereso ir kitų interesų – visų pirma indėlininkų interesų. Teisės aktais ir teismų praktika nustatyti itin aukšti apdairumo, atsargumo ir rūpestingumo standartai reikalavo bankas užtikrintų patikimą ir saugią finansų įstaigos veiklą. Bankų stabilumas yra viešas interesas, dėl kurio griežtas bankų suteiktų paskolų grąžinimo terminų laikymasis turi esminę reikšmę.
  12. Ieškovų įsiskolinimas atsakovui siekia 2 347 239,79 EUR (8 104 549,55 Lt), ieškovų įkeisto turto rinkos vertė yra 2 698 000 Lt. Skirtumas yra toks didelis, kad net ir realizavus įkeistą turtą neužteks net pusei skolinių įsipareigojimų padengti. Ieškovai nepateikė įrodymų, susijusių su jų finansinėmis galimybėmis kitokiu būdu vystyti savo verslo planą, su potencialiais investuotojais ir pirkėjais.

28Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

291.Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas siejo kredito grąžinimo aplinkybę išimtinai su perkamu už suteiktą kreditą žemės sklypu, jo pelningu pardavimu, kredito gavėjų gaunamas iš pardavimo lėšas nukreipiant tiesiogiai kredito grąžinimui. Kredito sutartys ir susitarimai dėl grąžinimo termino pratęsimo buvo sudaryti dar iki ekonominės recesijos pradžios. Atsakovas sutiko sudaryti susitarimus dėl kredito sutarčių pakeitimų, nes įkeistas turtas buvo likvidus. Atsakovas visapusiškai kontroliavo projekto vystymo eigą. Teismas pagrįstai nustatė, kad finansinės recesijos metu ieškovams ginčo kredito linijų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo kaina padidėjo, net ir pasibaigus kredito grąžinimo terminui, skolininko pareigos įvykdymo terminas gali būti pratęstas pagal CK 6.204 str. bei tai neprieštarauja CK 1.138 str. nustatytoms pažeistos teisės gynimo priemonėms.

302.Apeliantas klysta teigdamas, kad ieškovai prisiėmė bet kokią ir visą galimą riziką. Visiems žinoma aplinkybė, kad ieškovai vieni negalėjo numatyti pasaulinės ekonominės recesijos padarinių, jų įtaka nekilnojamojo turto rinkai buvo neprognozuojama. Šalių sutartyse buvo aptarta tik kredito gavėjo finansinės būklės pablogėjimo rizika, kuri nesutapatinama su pasaulinės ekonominės krizės padarinių rizika. Atsakovas, būdamas stipresnioji, finansiškai kvalifikuota sandorio šalis, turėjo numatyti ekonominę krizę, laiku imtis priemonių siekiant išsaugoti sutartinius santykius ir pasiekti tikslą, kuriam pasiekti buvo sudaryta sutartis.

313.Apeliantai net jau esant ekonominei recesijai dirbo pelningai. Bankas savo prievolę pagal sutartį sutiekti kreditą įvykdė dar prieš recesiją, o jeigu apeliantui atrodo, kad prievolę jis įvykdė recesijos metu, tai kyla klausimas, kodėl bankas į sutartis neįrašė recesijos rizikos.

324.Priimtas sprendimas jokios žalos atsakovui nedaro. Jis turi įkeistą turtą, kredito grąžinimas nustatomas su palūkanomis, įkeisto turto vertė auga.

335.Atsakovas konstruktyviai nesiūlė ieškovams sprendimo alternatyvų, faktiškai nebendradarbiavo, o tik vis griežčiau ribojo sutarties sąlygas, kėlė naujas sąlygas, išbalansavusias sutarties šalių lygybę. Atsakovas pažeidė bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą, veikė nesąžiningai.

346.Byloje nėra jokių duomenų, kad turėdami galimybę vykdyti sutartį ieškovai jos nevykdė tyčia ar nesąžiningai. Atsakovui taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Paskolos suteikimas pensininkams trijų metų laikotarpiui (kai vienas iš ieškovų turi esminį neįgalumą), sutarties sąlygų griežtinimas esant nepalankiai situacijai, egzistuojančiai objektyviai, yra nesąžininga atsakovo ir stipresnės šalies veikla.

357.Atsakovas sudarydamas ir vykdydamas sutartį nebuvo atidus ir rūpestingas: 1) kreditas buvo suteiktas didelei sumai pensininkams; 2) tiksliniai kreditai sutiekti 2-3 metų laikotarpiui; 3) kredito grąžinimo šaltinis numatytas iš pastatyto nekilnojamojo turto pardavimo; 4) sureguliuota net vieno kvadratinio metro pardavimo kaina. Kreditavimo sutartys sudarytos tikintis greitai parduoti įkeistuose žemės sklypuose pastatytą turtą. Papildomas investicijas sustabdė pasaulinė ekonominė krizė, kai viskas buvo parengta statybai. Tuo metu atsakovas nutraukė likusią kredito sumą, kas nulėmė projekto sustingimą. Atsakovas žinojo, kad ieškovai išnaudojo visu turimus turtinius resursus. Atsakovas nepadėdamas ieškovui savo reikalavimais apsunkino sutarties vykdymą, kas nulėmė sutarties negalėjimą tinkamai įvykdyti prievoles.

36IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

39Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vienašalį sutarties nutraukimą CK 6.204 str. 2 d. nustatytais pagrindais, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą ekonominės krizė yra pagrindas teismui keisti šalių sudarytų kreditavimo sutarčių terminus.

40Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.204 straipsnis reglamentuoja situaciją, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį negu kitai. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu sutartį tampa sudėtinga vykdyti, ji turi būti ir toliau vykdoma, tačiau atsižvelgiant į ją sudarius pasikeitusias aplinkybes. Taikant nurodytą principą, pasikeitusių aplinkybių našta paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne tenka tik vienai jų. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo užkirsti kelio jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. CK 6.204 straipsnio 3 dalyje reikalaujama išankstinio vienos šalies kreipimosi į kitą su prašymu susitarti dėl sutarties sąlygų pakeitimo. Tik šiai atsisakius keisti sutartį arba neatsakius į tokį siūlymą, suinteresuota šalis įgyja teisę kreiptis į teismą ir pateikti ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo ar nutraukimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje B. R. v. uždaroji akcinė bendrovė „Sauluva“, bylos Nr. 3K-3-296/2006; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje viešoji įstaiga reabilitacijos centras „Aušveita“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracijai, bylos Nr. 3K-3-18/2011; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Europa Group“ v. uždaroji akcinė bendrovė ,,Kleta“ bylos Nr. 3K-3-265/2011).

41Šalis siejo kreditavimo sutarties santykiai (CK 6.881 str.). Kredito linija - tai trumpalaikės paskolos forma, kai kredito gavėjas gali bet kuriuo metu pasiskolinti visą ar dalį iš anksto numatytos kredito linijos sumos ir grąžina tada, kai gauna atsiskaitymą už parduotas prekes ar paslaugas, bet ne vėliau kaip kredito linijos sutartyje nustatytas kredito limito grąžinimo terminas (konkreti data). Šiai datai suėjus, atsakovo prievolė kredituoti ieškovus pagal ginčo sutartis (leisti naudotis kredito limito ribose suteiktais pinigais) bei ieškovų teisė naudotis kredito lėšomis pasibaigė (CK 6.33 str., 6.124 str.), nors kredito gavėjų ieškovų prievolė grąžinti kredito linijos galiojimo metu gautus ir negrąžintus kreditus nepasibaigė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka pirmos instancijos teismo išvada, kad kredito negrąžinimas pasibaigus kredito sutarties terminui yra ne pagrindas prievolei pasibaigti, o prievolės pažeidimas, kuris suteikia kreditoriui teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra (CK 6.213 str.), reikalauti nutraukti sutartį (CK 6.217 str. 1, 2 d.), atsakyti kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.), nes pagal bendrą nuostatą prievolė pasibaigia tik tuo metu, kai ji yra tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str.). Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2009-06-30 pasibaigė tik atsakovo prievolė, kildinama iš ginčo kredito linijų sutarčių, suteikti kredito limitą iki 2009-06-30, o ieškovų prievolė grąžinti pagal šias sutartis gautus kreditus pasibaigs tik jiems tinkamai šią prievolę įvykdžius, pirmos instancijos teismas nusprendė svarstyti CK 6.204 str. įtvirtintų sąlygų buvimo klausimą keisti sutartį teismine tvarka tiek, kiek iš ginčo kredito linijų sutarčių kilusios prievolės šiai dienai nėra pasibaigusios. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kredito limito grąžinimo terminas yra naikinamasis terminas, todėl kreditavimo santykiai pasibaigė 2009-06-30 suėjus kredito limito grąžinimo terminui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.204 str., nes šioje normoje nustatyta galimybė keisti kredito sutarties sąlygas gali būti taikoma tik tuo atveju, kai kredito grąžinimo terminas nepasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-306/2012). Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

42Nors ekonominė krizė, ypač nekilnojamojo turto versle, teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, tačiau kaip jos pasekmė atsiradęs kreditavimo sutarties nevykdymas savaime nesukuria bankui pareigos keisti kreditavimo sutarčių sąlygas pagal kredito gavėjų pasiūlymus, kurie neužtikrina šalių sutartinių prievolių pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismų formuojamoje nepripažįstama, kad po banko kredito suteikimo kilusi ekonominė krizė yra pagrindas CK 6.204 str. 2 d. nustatytais pagrindais keisti su verslo subjektais sudarytų kreditavimo sutarčių sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-63/2012, 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-156/2012, 2012-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-63/2012, 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-327/2012, 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-686/2012).

43CK 6.204 str. nustatyta galimybė keisti kredito sutarties sąlygas gali būti taikoma tik tuo atveju, kai į teismą besikreipianti šalis įrodo, kad ji sugebės vykdyti sutartį pakeistomis sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tik deklaratyviai tvirtino, kad kredituotu projektu domisi kiti investuotojai, kurie ketina pirkti žemės sklypus. Ieškovas konkrečiais įrodymais neįrodė aplinkybės, kad pratęsus kreditų grąžinimo terminą iki 2014-12-31 bus galimybė grąžinti kreditus pardavus įsigytus sklypus ir yra konkretūs žemės sklypo su investiciniu projektu pirkėjai už sumą, kuri padengtų visą skolą atsakovui.

44Nors ieškovai kreditus gavo veikdami kaip fiziniai asmenys, tačiau pagal kredito linijos sutartis kreditai ieškovams buvo suteikti komercinei veiklai. Ieškovai planavo kredito lėšomis savo vardu supirkti žemės sklypus ir vykdant teritorijų planavimo procedūras apjungiant sklypus į vieną sklypą ir atliekant detaliojo planavimo procedūrą bei pelningai (pelningumas iki 30 procentų) parduoti statytojui naujai suformuotą sklypą su detaliuoju planu leidžiančiu daugiaaukštę gyvenamąją statybą (aukštingumas iki 9 aukštų). Ieškovas V. D. yra verslininkas, bendrovių vadovas ir akcijų paketo savininkas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovų argumentus, kad ieškovai buvo fiziniai asmenys pensininkai bei ieškovei nustatytas neįgalumas pasiskolinę itin stambią pinigų sumą, todėl ieškovai yra silpnesnioji santykių šalis. Nagrinėjamu atveju ieškovai nėra priskirtini prie silpnesniosios teisinių santykių šalies. Ieškovai prieš sudarydami kredito linijos sutartį su ja susipažino ir akivaizdžiai sutiko su visomis jų sąlygomis, nes priešingai, būdami verslu užsiimančiais asmenimis ir turėdami pareigą bei galimybę visas sutarties sąlygas tinkamai įvertinti, nesudarytų sutarties. Aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad sąlyga dėl galimybės bankui nepratęsti kreditų grąžinimo terminų, ieškovams yra netikėta (siurprizinė), nenustatyta. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ieškovas iki pat kredito limitų pabaigos nei visos sutarties, nei atskirų jų sąlygų neginčijo. Ieškovas turėjo vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus – sutartyje numatytais terminais ir tvarka grąžinti kredito dalis bei mokėti palūkanas. Šiuos sutartinius įsipareigojimus ieškovai vykdė netinkamai, nes nuo 2009 metų pradžios nebemokėjo palūkanų ir 2009-06-30 negrąžino suteiktų kreditų.

45Kredito institucijų (bankų) veiklos principus reglamentuoja LR Finansų įstaigų įstatymas, kurio 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad finansų įstaigos privalo turėti rašytines vidaus taisykles, kurios užtikrintų, kad finansų įstaiga, sudarydama sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo ir investuodama lėšas veiktų saugiai bei patikimai, galėtų laiku pastebėti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką, tinkamai ją įvertinti bei sumažinti, nuolat stebėti bei valdyti. Pokyčiai ekonomikoje ar kitos sutarties pusės verslo apsunkinimas dėl pokyčių rinkoje ir ekonomikoje, neturėtų būti aiškinamas besąlygiškai skolininko naudai. Kredito įstaigos sprendimas suteikti ar restruktūrizuoti kreditą (pakeisti sąlygas) grindžiamas atsargiu ir pamatuotu kredito gavėjo galimybių grąžinti kreditą ilguoju (kredito grąžinimo trukmės) laikotarpio vertinimu. Kredito įstaigos kredito išdavimo politika turi remtis prielaida, kad kreditas grąžinamas kredito gavėjo pajamų generuojamais pinigų srautais (pajamomis), o ne dėl priverstinio grąžinimo iš įkeisto turto arba jo vertės pokyčių (Lietuvos banko valdybos 2011-09-01 nutarimu Nr.03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų 20 punktas). Kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito vien įkeisto turto vertė, nesant duomenų apie kredito gavėjo pajamas, nesudaro pagrindo pratęsti kredito grąžinimo termino. Teismas sprendžia, kad kredito gavėjui pažeidus kredito grąžinimo terminus, teismas neturi kompetencijos savarankiškai, neatsižvelgiant į kredito įstaigos patvirtintas kreditavimo ir rizikos vertinimo taisykles, kredito riziką ribojančius normatyvus, vertinti kreditu gavėju mokumą, pratęsti pasibaigusius kreditų grąžinimo terminus.

46Šalių derybos dėl kreditavimo sutarties pakeitimo patvirtina, kad minėtu susitarimu šalys susitarė pakeisti tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas išdėstyti nauja redakcija, kas parodo, kad bankas laikėsi bendradarbiavimo pareigos. Byloje nustatyta, kad atsakovas iki kreditų grąžinimo termino pabaigos bei po to išsamiai vertino ieškovų finansines galimybes įvykdyti sutartis, tačiau ekonominiai kriterijai ir pradelstų skolų mastas sudarė išvadą, kad ieškovai finansiškai nepajėgūs įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartis. Nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryšys, t.y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimą įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008).

47Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovai gaudami kreditus prisiėmė visą iš tokių veiksmų kylančią nepalankių aplinkybių atsiradimo riziką. Ieškovai nepagrįstai siekė savo veiklos riziką perkelti atsakovui. Banko rizika yra saugus bei patikimas pinginių lėšų investavimas. Bankui suteikus nepagrįstai rizikingą kreditą ir kredito gavėjui vėluojant mokėti palūkanas ir grąžinti kreditą, bankas patiria žalą, nes rizikai amortizuoti iš savo pajamų (pelno) sudaro specialiuosius atidėjinius (atidėjimus), kurie vėliau gali būti mažinami, jei kredito gavėjas pradeda grąžinti kreditą arba skola sėkmingai išieškoma iš kredito gavėjo turto. Tuo tarpu galima kredito gavėjo rizika pasireiškia kredituojamo verslo projekto nuostolingumu bei pareiga nesėkmės atveju grąžinti kreditą iš viso savo turto. Bankas gauna pelną iš laiku mokamų palūkanų, o kreditą gavęs verslininkas gauna pelną iš vykdomo verslo ir pelnu su banku nesidalina. Vien tai, kad kredituojantis bankas susipažįsta su kredituojamo verslo sprendimais ir nurodo, kokie verslo projekto sprendimai yra priimtini kredituojančiam bankui, negali būti vertinama kaip banko dalyvavimas kredituojamame versle. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ekonominės krizės padarinių rizika tenka abiems kreditavimo santykių šalims.

48Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties pakeitimo pagrindus CK 6.204 str. 2 d. nustatytais pagrindais, kas yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį dėl sutarties sąlygų pakeitimo atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

49Teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atsakovui iš ieškovų priteisiamos atsakovo patirtos išlaidos bylinėjantis pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1-3, 5 dalys). Atsakovas pirmos instancijos teisme patyrė 3205 Lt išlaidų apmokėdamas už teisinę pagalbą (t.2 b.l.119-120) ir sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t.3 b.l.168). Bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš atsakovų.

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 159 str. 2 d.,

Nutarė

51Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas nusprendė ieškovų V. D. ir L. D. ieškinį tenkinti iš dalies, pakeisti 2006-01-04 kredito linijos sutarties Nr. 22-06IV, keistos 2007-08-08 pakeitimu Nr. 22-06-IV/1, 2006-08-09 kredito linijos sutarties Nr. 2280-06IL, keistos 2007-08-08 pakeitimu Nr. 2280-06IL/1 bei 2008-03-17 pakeitimu Nr. 2280-06IL/2, taip pat 2007-08-08 kredito linijos sutarties Nr. K-2400-2007-581, keistos 2008-03-17 pakeitimu Nr. K-2400-2007-581/1, specialiosios dalies 4.1 punktus, nustatant juose, kad „Kredito linijos limitas galioja iki 2009-06-30. Kredito gavėjai sugrąžinti visus kredito linijos limito galiojimu metu paimtus ir negrąžintus kreditus turi iki 2014-12-31.

52Priimti naują sprendimą ieškinį dalyje dėl kredito linijos sutarčių pakeitimo atmesti.

53Priteisi atsakovui AB DNB bankui iš ieškovų V. D. ir L. D. po 1853 Lt bylinėjimosi išlaidų.

54Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-07-26 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos preimonę sustabdyti bet kokius priverstinio išieškojimo veiksmus, vykdomus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-10-11 – 2010-10-12 nutarčių Nr. I-1063V/2010, Nr. I-1064V/2010 ir Nr. I-1065V/2010 pagrindu iš ieškovams V. D. ir L. D. priklausančio ir atsakovui AB DnB NORD bankui įkeisto nekilnojamojo turto: 0,0256 ha ploto žemės sklypo ( - ); 8/1481 dalių žemės sklypo ( - ); 0,2987 ha žemės sklypo ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) AB DNB... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Bylos esmė... 5. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu , prašydami:
    6. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad remdamiesi parengtu 2005-11-17 Verslo planu... 7. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kredito linijų sutartys yra... 8. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu... 10. 1) nutraukti civilinę bylą dalyje dėl ieškovų reikalavimo atsakovui... 11. 2) Kitoje dalyje teismas nusprendė ieškovų V. D. ir L. D. ieškinį tenkinti... 12. 3) Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 1974 Lt... 13. Teismas sprendime nurodė, kad bylos nagrinėjimu metu atsakovas, pripažinęs... 14. Teismas konstatavo, kad atsakovas prisiėmė prievolę suteikti ieškovams... 15. Būdus, kuriais teismas įstatymų nustatyta tvarka, neviršydamas jam... 16. Pagal CK 6.204 str. 2, 3 d., kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau... 17. Byloje nustatyta, kad ginčo kredito linijų sutartimis ieškovams buvo... 18. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina tikslą, lėmusį ginčo kredito... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovų komercinis projektas visa apimtimi nebuvo... 20. Byloje nustatyta, kad ginčo kredito linijų sutartyse nustatytam kredito... 21. Objektyvus negalimumas dėl įvykusios ekonominės krizės Lietuvoje nei... 22. Ieškovai be ekonominės krizės aplinkybės taip pat prašė įvertinti visą... 23. Vertinant aplinkybę dėl 264 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo... 24. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat teigė, kad rizika dėl ekonominės... 25. Ieškovai prašė pakeisti ginčo kredito linijų sutarčių 4.1 p. nurodant,... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 27. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus... 28. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą... 29. 1.Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovas siejo kredito grąžinimo... 30. 2.Apeliantas klysta teigdamas, kad ieškovai prisiėmė bet kokią ir visą... 31. 3.Apeliantai net jau esant ekonominei recesijai dirbo pelningai. Bankas savo... 32. 4.Priimtas sprendimas jokios žalos atsakovui nedaro. Jis turi įkeistą... 33. 5.Atsakovas konstruktyviai nesiūlė ieškovams sprendimo alternatyvų,... 34. 6.Byloje nėra jokių duomenų, kad turėdami galimybę vykdyti sutartį... 35. 7.Atsakovas sudarydamas ir vykdydamas sutartį nebuvo atidus ir rūpestingas:... 36. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 37. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 39. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.204 straipsnis reglamentuoja... 41. Šalis siejo kreditavimo sutarties santykiai (CK 6.881 str.). Kredito linija -... 42. Nors ekonominė krizė, ypač nekilnojamojo turto versle, teismų praktikoje... 43. CK 6.204 str. nustatyta galimybė keisti kredito sutarties sąlygas gali būti... 44. Nors ieškovai kreditus gavo veikdami kaip fiziniai asmenys, tačiau pagal... 45. Kredito institucijų (bankų) veiklos principus reglamentuoja LR Finansų... 46. Šalių derybos dėl kreditavimo sutarties pakeitimo patvirtina, kad minėtu... 47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovai... 48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 49. Teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir priėmus naują sprendimą,... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 159 str. 2... 51. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d.... 52. Priimti naują sprendimą ieškinį dalyje dėl kredito linijos sutarčių... 53. Priteisi atsakovui AB DNB bankui iš ieškovų V. D. ir L. D. po 1853 Lt... 54. Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-07-26 nutartimi pritaikytą...