Byla 2A-245-622/2011
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Monikai Pociūtei, dalyvaujant ieškovui P. D., ieškovo atstovei advokatei Jovitai Usonytei, atsakovui D. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovui D. D. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 32 400 Lt skolos, 885,70 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, jog atsakovas 2009-01-22 sudarytu paskolos rašteliu iš ieškovo pasiskolino 32 400 Lt, kurių negrąžino. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog atsakovas D. D. 2009 m. sausio viduryje iš jo pirko 48 kubinius metrus medienos (lentų) po 800 Lt/m3, už bendrą 38400 Lt sumą. Iš anksto tariantis dėl medienos pirkimo atsakovas žadėjo pirkimo metu sumokėti dalį - 12000 Lt, o likusius vėliau, tačiau liko skolingas 32 400 Lt. Kad būtų užtikrintas pinigų sumokėjimas, buvo surašytas paskolos raštelis 32 400 Lt sumai.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 17,05 Lt pašto išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti skolą, susidariusią paskolos sutarties pagrindu. Ieškinyje ieškinio pagrindu jis nurodė paskolos raštelį ir paskolos civilinius teisinius santykius, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu tiek pats ieškovas, tiek atsakovas patvirtino, kad faktiškai atsakovas iš ieškovo pinigų nesiskolino. Ieškovas paaiškino, jog paskolos raštelis buvo surašytas skolos už parduotą medieną grąžinimui užtikrinti. Paskola, pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį – tai sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Šiuo atveju, atsakovui pinigai nebuvo perduoti, todėl ieškovo nurodytu pagrindu ieškinio tenkinti negalima. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą; nagrinėjamu atveju ieškinyje aiškiai nurodyta, jog ieškinio reikalavimas yra kildinamas iš paskolos raštelio. Teismas pažymėjo, jog remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą, tačiau tai turi atlikti iki nutarties skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje; vėlesnis ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Bet kuriuo atveju dėl ieškinio pagrindo pakeitimo teismui turi būti pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškovas nei iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, nei kitose bylos nagrinėjimo stadijose nepateikė teismui rašytinio prašymo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo. Teismui savarankiškai pakeisti ieškinio pagrindą civilinį procesą reguliuojančios teisės normos galimybės nenumato. Ieškovas, kurio pareiga nurodyti tinkamą ieškinio pagrindą, nepateikė teismui ieškinio, atitinkančio teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus.

5Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo

62010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad paskolos raštelį pasiūlė surašyti pats atsakovas, beveik visas raštelis buvo surašytas atsakovo ranka. Kadangi rašteliu atsakovas įsipareigojo jam grąžinti 32 400 Lt už medieną kaip skolą pagal paskolos raštelį, jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos grąžinimo būtent pagal tokį paskolos raštelį. Atsakovas pats skolą raštelyje įvardino kaip paskolą, manė, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai santykiai. Jei dėl atsakovo nesąžiningumo ir jo pasitikėjimo atsakovu buvo sudarytas apsimestinis sandoris – vietoj pirkimo-pardavimo sudarytas paskolos sandoris, taikytinos pirkimo-pardavimo sandoriams numatytos taisyklės.

7Atsiliepimu atsakovas prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti.

8Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9Byloje nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl paskolos priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos nustatė, jog atsakovui pinigai nebuvo perduoti, todėl ieškovo nurodytu pagrindu ieškinio tenkinti negalima. Teismas pažymėjo, kad ieškovui neužkertamas kelias kreiptis į teismą nurodant tinkamą faktinį ieškinio pagrindą. Ieškovo teigimu, nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas jo ieškinį, būtų turėjęs peržengti reikalavimo ribas.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. antstolis V. M., bylos Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-62/2010).

11Esminiai sutarčių aiškinimo principai yra tokie, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir aiškindamas sutartį, turi ją aiškinti sąžiningai, nustatyti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl šių principų esmės, pažymėta, kad teismas, aiškindamas sutartį, turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. bendrovė Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įvardyti principai – nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai - lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, aiškinant sutartį, ne mažiau svarbu yra nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių ketinamais (CK 6.193 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, aiškinant sutartį, negalima paneigti kitų CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų principų svarbos ir turi būti atsižvelgiama į sutarčių aiškinimo taisyklių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

12Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė rengtis bylos nagrinėjimui paskirdamas parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 40). CPK 230 straipsnio 1 dalis nustato, jog posėdžio pirmininkas į parengiamąjį teismo posėdį iškviečia šalis ir jas apklausia, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, galutinai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus turinį, įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus, bei atsikirtimus, įtrauktinus dalyvauti byloje asmenis ir atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Parengiamajame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo prašymą dėl liudytojų iškvietimo ir daugiau jokių procesinių veiksmų neatliko (b. l. 43, 44). Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovas teikė nuoseklius paaiškinimus dėl bylos faktinių aplinkybių ir nurodė, jog skola atsirado atsakovui neatsiskaičius už parduotą medieną. Ieškinyje turi būti nurodytas tik faktinis ieškinio pagrindas, t.y. tos faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. Kvalifikuoti teisinius šalių santykius ir pritaikyti šalių ginčui reikiamas teisės normas yra teismo pareiga.Taigi pirmosios instancijos teismas galėjo įpareigoti ieškovą detaliau suformuluoti ieškinio pagrindą, tačiau to nepadarius ir nagrinėjant bylą iš esmės teismas privalėjo įvertinti visus bylos įrodymus, nustatyti tikruosius šalių ketinimus, tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius ir priimti sprendimą dėl pareikštų reikalavimų.

13CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, jog apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas neištyrė bylos įrodymų, neišsiaiškino tikrųjų šalių ketinimų ir ieškinį atmetė tik nustatęs, kad tarp šalių nebuvo paskolos teisnių santykių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neteisingai taikant ir aiškinant procesinės teisės normas. Todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai