Byla 2-122-860/2011

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas S. J.,

2sekretoriaujant V.Kapalinskaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams S. L. ir adv. R. M.,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį fakto nustatymo,

Nustatė

4P. S. Makovskaja kreipėsi į teismą su pareiškimu (patikslintu), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sesuo J. M., a.k. ( - ) nuo 1976-10-31 įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį ( - ), bei įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 5 arų žemės sklypą, esantį ( - ) (b.l. 30 – 35).

5Pareiškime nurodė, kad 2001-07-10 mirė jos ir suinteresuoto asmens – V. L., sesuo J. M., gyvenusi ( - ). J. M. iki mirties valdė 5 arų žemės sklypą bei namą, esančius adresu ( - ). Šį turtą iki 1940 m. įgijo jos tėvai E. M. ir E. M.. Namas, jos žiniomis, buvo įgytas po gaisro, o vėliau renovuotas. Tėvams mirus, šiame name liko gyventi J. M. iki pat jos mirties. Tėvas E. M. mirė 1970-02-01, o motina E. M. – 1976-10-31. Minėtas žemės sklypas bei namas teisiškai įregistruoti nebuvo, tačiau sesuo visą laiką, kol gyveno šiame name, mokėjo visus mokesčius už sunaudotą elektrą, žemės mokesčius, turto draudimą ir kitus privalomus mokesčius. J. M. mirus, mokesčius toliau mokėjo pareiškėja. Po sesers mirties su pareiškimu kreipėsi į notarų biurą dėl sesers palikimo priėmimo. Tačiau pareiškimas priimtas nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo, kadangi paaiškėjo, kad minėtas turtas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Tam, kad minėtas turtas būtų įregistruotas reikalingas teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo, nes nėra išlikę dokumentų, patvirtinančių namo įsigijimo teisėtumą. Teigia, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, nuosavybės teisės įgijimui į minėtą turtą pagal įgyjamąją senatį.

6Suinteresuotas asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija, pateiktame atsiliepime neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos pareiškimas įstatymų nustatytais pagrindais (b.l. 41).

7Suinteresuotas asmuo – V. L., pateiktame atsiliepime sutiko su pareikštu pareiškimu, prašė jį tenkinti, iš esmės nurodė analogiškus motyvus, kurie nurodyti pareiškėjos pareiškime (b.l. 49 - 51).

8Suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities VMI, pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškimu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 54 – 55).

9Atsiliepime nurodo, kad pareiškimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t.y. nepateikė VĮ Registrų centro sprendimo, kuriuo būtų atsisakyti įregistruoti daiktines teises į minėtą turtą, ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Teigia, kad pareiškėjos reikalavimas yra netinkamai suformuluotas. Nurodo, kad pareiškėjos pateiktas TSRS finansų ministerijos 1983-06-23 mokestinis pranešimas Nr. 256 patvirtina, jog valstybės institucijos pareiškėjos seseriai buvo suteikusios teisę naudotis valstybinės žemės sklypu, todėl pareiškėjos sesuo suvokė, kad kiti asmenys (valstybė) turi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą. Pabrėžia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus privačion nuosavybėn įgyti galima tik Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsnio nustatytais būdais. Byloje nėra įrodymų, kad namas buvo pastatytas pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl teigia, jog namas, kaip neteisėtos statybos objektas, negali būti privačios nuosavybės teisės objektu ir jo negalima įgyti privačion nuosavybėn.

10Suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius, pateiktame atsiliepime su pareikštu pareiškimu nesutiko iš dalies (b.l. 59a - 60).

11Atsiliepime nurodė, kad nesutina su pareiškėjos pareiškimu dalyje dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos sesuo J. M. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 5 arų žemės sklypą, esantį adresu ( - ). Teigia, kad valstybinę žemę nuosavybėn įsigyti galima tik Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka.

12Suinteresuotas asmuo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, pateiktame atsiliepime su pareiškimu dalyje dėl nuosavybės teisių įgijimo į pastatą pagal įgyjamąją senatį nesutiko (b.l. 63 - 64).

13Atsiliepime nurodė, kad iš esmės neužtenka įrodymų, kurie patvirtintų valdymo faktą. Taip pat teigia, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškime nurodytas statinys pastatytas, kaip nurodoma pareiškime atstatytas po gaisro, statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

14Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti.

15Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

16Kaip minėta, pareiškė S. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sesuo J. M., a.k. ( - ) nuo 1976-10-31 įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį ( - )., bei įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 5 arų žemės sklypą, esantį ( - ).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas. Taigi, nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t.y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, asmuo jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; b) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį Nr. 3K-3-514/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartį Nr. 3K-7-67/2011).

18Byloje nustatyta, kad pareiškėjos S. M. ir J. M. tėvas I. M. mirė 1970-02-03, o motina – E. M. – 1976-10-31 (b.l. 8 - 14). Minėtų asmenų mirties liudijimuose nurodyta, kad jų mirties vieta yra Mickūnų k., Mickūnų mstl. 2001-07-10 mirė pareiškėjos sesuo J. M., mirties liudijime nurodyta, kad jos mirties vieta yra ( - ) (b.l. 6). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Mickūnų seniūnijos 2009-06-09 pažymoje Nr. (2.2)153 nurodyta, kad J. M. (a.k. ( - ) iki mirties gyveno ( - ) (b.l. 7). Vilniaus rajono 3-ojo notarų biuro notaro T.P. V. 2011-05-20 liudijime Nr. 60 tvirtinama, kad šiame biure paveldėjimo byla po J. M., mirusios 2001-07-10, mirties nėra pradėta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l. 106). Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo (testatoriaus), kurio asmens kodas ( - ) t.y. J. M., testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 107).

19Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 1940 m. buvo pastatytas gyvenamasis namas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), žymėjimas 1A1m, registro Nr. ( - ) (b.l. 90 - 94). Iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010-09-09 rašto (b.l. 38) matyti, kad minėtas gyvenamasis namas ir daiktinės teisės į jį įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Byloje kitų duomenų, apie šio turto (gyvenamojo namo) kam nors priklausimą, nėra (b.l. 15).

20J. M. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (b.l. 16, 25).

21Atsižvelgiant į išdėstytą, į pareiškėjos atsiliepime bei jos atstovų teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. M., po motinos mirties, t.y. 1976-10-31, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiama ir kaip savo valdė minėtą gyvenamąjį namą, esantį ( - ). Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t.y. suinteresuotų asmenų – V. L. ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, atsiliepimuose pateikti paaiškinimai, Valstybės priešgaisrinės priežiūros tarnybos ir Lietuvos savanorių gaisrininkų draugijos nurodymas, kuriuo J.E. M., gyvenančiai ( - ), buvo nurodyta iki 1984-05-01 pašalinti nustatytus namo priešgaisrinius trūkumus (b.l. 17 - 18), 1984-03-15 turto valstybinio privalomojo draudimo liudijimas Nr. 256, duotas draudėjui Janinai E. M., kurios turtas yra Mickūnuose (b.l. 19). Taigi, kompleksinis įrodymų visumos įvertininimas, leidžia padaryti anksčiau minėtą išvadą dėl J. M. turto valdymo.

22J. M. minėtą turtą (gyvenamąjį namą) valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą, suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą, daugiau nei 10 metų (valdymas prasidėjo nuo 1976-10-31, t.y. nuo jos motinos mirties). Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo J. M. valdė aptariamą gyvenamąjį namą, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir pareiškėjai paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą teisme spaudoje LR CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas J. M. valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, negauta.

23Suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities VMI ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog aptariamas namas buvo pastatytas pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl įgyjamosios senaties teisės normos šiam nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise negali būti taikomos.

24Teismas sutinka su tuo, kad nuosavybės teisių įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį gali būti konstatuotas tik į tokį pastatą, kuris yra sukurtas (pastatytas) teisės aktų nustatyta tvarka, kitaip sakant, negali būti įteisinta savavališka statyba. Tačiau teismas nesutinka su tuo, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nėra įrodymų, jog aptariamas namas buvo pastatytas pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Visų pirma pažymėtina, kad pati J. M. šio namo nestatė. Pareiškėja nurodė, kad šį turtą įgijo (atstatė po gaisro) jos tėvai 1940 m. Minėto namo statymo ar įsigijimo dokumentų nėra išlikę. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010-03-09 rašte Nr. R4-417 yra nurodyta, kad Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose, Vilniaus apskrities Mickūnų valsčiaus Mickūnų kaimo gyventojo M. E. buto – ūkio lape įrašyti: M. A., šeimos galva, g. 1898 m.; žmona M. E., g. 1910 m.; motina M. K., g. 1876 m.; duktė makauskaitė Janė, g. 1924 m. <...> (b.l. 15). Be to, byloje yra kiti, jau minėti įrodymai, t.y. Valstybės priešgaisrinės priežiūros tarnybos ir Lietuvos savanorių gaisrininkų draugijos nurodymas, kuriuo J.E. M., gyvenančiai ( - ), buvo nurodyta iki 1984-05-01 pašalinti nustatytus namo priešgaisrinius trūkumus, 1984-03-15 turto valstybinio privalomojo draudimo liudijimas Nr. 256, duotas draudėjui Janinai E. M., kurios turtas yra Mickūnuose, kurie nors tiesiogiai ir neįrodo aptariamo namo sukūrimo teisėtumo, tačiau netiesiogiai iš jų galima daryti išvadą, kad nelegalus statinys nebūtų draudžiamas valstybiniu privalomuoju draudimu, nebūtų duodami privalomi priešgaisriniai nurodymai. Antra vertus, byloje suinteresuotu asmeniu dalyvaujanti pati Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri atlieka valstybinę statybos priežiūrą, nėra pateikusi jokių duomenų, kurie tvirtintų, kad aptariamas namas yra nelagali statyba. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad minėtas statinys buvo pastatytas (sukurtas) laikantis tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų.

25Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Dėl to pripažintina, kad J. M., a.k. ( - ) 1986-10-31 įgyjamąjosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, esantį ( - )., unikalus Nr. ( - ), registro ( - ).

26Teismas atmeta Vilniaus apskrities VMI argumentus, kad pareiškėja nėra pasinaudojusi išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, nes nėra pateikusi VĮ Registrų centro sprendimo, kuriuo būtų atsisakyta įregistruoti nuosavybės teises į aptariamą gyvenamąjį namą, todėl pareiškimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Kaip minėta, tiek J. M., tiek pareiškėja ginčo namo nestatė. Pareiškėja nurodė, kad šį turtą įgijo (atstatė po gaisro) jos tėvai 1940 m., tačiau nėra išlikusių jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Todėl VĮ Registrų centras neturi jokio pagrindo, be teismo sprendimo, įregistruoti minėtą daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre. Reikalaujant, kad pareiškėja prieš kreipiantis į teismą dar pasikreiptų ir į VĮ Registrų centrą, kuris esamoje situacijoje negali šio klausimo išspręsti, reikštų formalų požiūrį ir dirbtinių kliūčių pareiškėjai tiesiogiai kreiptis į teismą sudarymą.

27Pareiškėja, kaip minėta, dar prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sesuo J. M., a.k. ( - ) nuo 1976-10-31 įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę ir į 5 arų žemės sklypą, esantį ( - ). Teismas konstatuoja, kad šis pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas.

28Lietuvoje, po visuotinio turto nacionalizavimo 1940 m., asmenys negalėjo įgyti žemės privačion nuosavybėn, visa žemė buvo valstybinė. Nuo tada asmenims būdavo tik suteikiama teisė naudotis atitinkamu žemės sklypu. Būtent, kad J. M. buvo suteiktas naudotis minėtas 5 arų žemės sklypas, esantis ( - ), patvirtina ir pareiškėjos į bylą pateiktas 1983 m. TSRS finansų ministerijos 1983-06-23 mokestinis pranešimas Nr. 256 (b.l. 20). Iš šio pranešimo matyti, kad J. M. turi sumokėti metinį žemės ūkio mokestį už 5 arų žemės sklypą, kuris paskirtas naudotis ūkiui.

29CK 4.69 str. 3 d. be kita ko imperatyviai įtvirtinta, kad įgyjamąją senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

30Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008). Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma – imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Dėl to nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

31Atsižvelgiant į išdėstytą, į esamą teisinį reguliavimą, susiklosčiusią teismų praktiką, į tai, kad valstybinė žemė negali būti įgyjama privačion nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nepriklausomai nuo to, ar šis žemės sklypas yra registruotas valstybės vardu, ar ne, ji gali būti įgyjama tik Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nustatytais būdais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjos S. M. pareiškimą šioje dalyje tenkinti, todėl jis atmestinas.

32Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 ir 533 str., teismas

Nutarė

33Pareiškimą tenkinti iš dalies.

34Nustatyti faktą, kad J. M., a.k. ( - ) 1986-10-31 įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, esantį ( - )., unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ).

35Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

36Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas S. J.,... 2. sekretoriaujant V.Kapalinskaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams S. L. ir... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos... 4. P. S. Makovskaja kreipėsi į teismą su pareiškimu (patikslintu), kuriuo... 5. Pareiškime nurodė, kad 2001-07-10 mirė jos ir suinteresuoto asmens – V.... 6. Suinteresuotas asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija,... 7. Suinteresuotas asmuo – V. L., pateiktame atsiliepime sutiko su pareikštu... 8. Suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities VMI, pateiktame atsiliepime... 9. Atsiliepime nurodo, kad pareiškimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes... 10. Suinteresuotas asmuo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 11. Atsiliepime nurodė, kad nesutina su pareiškėjos pareiškimu dalyje dėl... 12. Suinteresuotas asmuo - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos... 13. Atsiliepime nurodė, kad iš esmės neužtenka įrodymų, kurie patvirtintų... 14. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė pareiškimą, prašė... 15. Pareiškimas tenkinamas iš dalies.... 16. Kaip minėta, pareiškė S. M. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl... 18. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos S. M. ir J. M. tėvas I. M. mirė... 19. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos nustatyta, kad 1940 m.... 20. J. M. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos... 21. Atsižvelgiant į išdėstytą, į pareiškėjos atsiliepime bei jos atstovų... 22. J. M. minėtą turtą (gyvenamąjį namą) valdė teisėtai, sąžiningai,... 23. Suinteresuoti asmenys – Vilniaus apskrities VMI ir Valstybinės teritorijų... 24. Teismas sutinka su tuo, kad nuosavybės teisių įgijimo faktas pagal... 25. Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra... 26. Teismas atmeta Vilniaus apskrities VMI argumentus, kad pareiškėja nėra... 27. Pareiškėja, kaip minėta, dar prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį... 28. Lietuvoje, po visuotinio turto nacionalizavimo 1940 m., asmenys negalėjo... 29. CK 4.69 str. 3 d. be kita ko imperatyviai įtvirtinta, kad įgyjamąją... 30. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje... 31. Atsižvelgiant į išdėstytą, į esamą teisinį reguliavimą,... 32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 ir 533 str.,... 33. Pareiškimą tenkinti iš dalies.... 34. Nustatyti faktą, kad J. M., a.k. ( - ) 1986-10-31 įgyjamosios senaties būdu... 35. Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.... 36. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...