Byla 2A-62-221/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto ABC“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-894-214/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto ABC“ ieškinį atsakovams Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, B. S., L. S., tretiesiems asmenims V. Š., K. K., J. K., A. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į statinius – kiemo įrenginius (unikalus Nr. ( - )): aikšteles – b1, b2, b3, b4, b5, b6, tvoras – t1, t2, t3, t4, t5, t6, tepalo surinkimo rezervuarus – cl, c2, mokymo estakadą – e1, auto estakadą – e2.

5Nurodė, kad 1983 m. vasario 18 d. buvo užsakytas Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos projektas. 1,3 ha teritorijoje dabartiniu adresu: ( - ), iki 1987 metų buvo pastatyti pagrindiniai pastatai: 1 184,74 kv. m 1B2p, 739,59 kv. m 2G1p, 23,24 kv. m 3E1g, 5,62 kv. m 4B1m, ūkiniai pastatai: 5I1g, 6I1m, 7I1g, išlieta 5 786,99 kv. m asfaltbetonio aikštelė, įrengtas 305,31 kv. m šaligatvis, kiti inžineriniai statiniai: 50 m ilgio metalinių kampuočių tvora, metaliniai vartai, metaliniai varteliai, 24,3 m ilgio tinklai, metalinio skydo tvora, 21,3 m ilgio metalinio tinklo skydo tvora, 61,5 m ilgio metalinio tinklo skydo tvora, 44,5 m ilgio vientiso metalo tinklo tvora, 25,5 m ilgio medinių lentų tvora, 69 m ilgio vientiso metalinio tinklo ilgio tvora, 25 kv. m ploto metalinė estakada (e1), 141 kv. m ploto asfaltbetonio estakada (e2), 1 375,72 kv. m ploto žvyro aikštelė (b3), 21 gelžbetonio šuliniai (k1–k21), 3 m3 tūrio du tepalo surinkimo rezervuarai (cl, c2). Valstybinė priėmimo komisija 1987 m. kovo 31 d. surašė aktą apie užbaigtų statybos objektų priėmimą eksploatacijon. Lietuvos Automobilininkų sąjungos prezidiumo 1991 m. kovo 21 d. potvarkiu Nr. 13 Kauno vairuotojų mokykla reorganizuota į Lietuvos Automobilininkų sąjungos mokymo ir automobilininkų paslaugų įmonę „Auto ABC“. Privatizavus įmonę, Kauno m. rejestro tarnybos 1993 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 450 buvo įregistruota UAB „Auto ABC“. 1993 m. spalio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu UAB „Auto ABC“ buvo perduotos pagrindinės priemonės, medžiagų sąrašas, mažaverčio inventoriaus sąrašas, pastatas, esantis ( - ). 1995 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6912/95 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad UAB „Auto ABC“ nuosavybės teise valdo pastatus, esančius ( - ), techninėje byloje pažymėtus 1B2p, 2G1/p, 3E1/g, 4B1/m, 5I1/g, 6I1/m, 7J1m. Šiuo teismo sprendimu nebuvo spręstas pagrindinių statinių priklausinių klausimas. 1995 m. vasario 20 d. atliekant pirminę inventorizaciją, buvo konkretizuoti ne visi pagrindinių statinių priklausiniai. 1987 metais statyti statiniai (unikalus Nr. ( - )), kurių ieškovė nestatė, tačiau 1993 metais perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos, yra teisėtai suformuoti ir priklauso ieškovei nuosavybės teise, ji juos valdo daugiau nei 20 metų. Lietuvos Automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“ turtas buvo privatizuotas nepažeidžiant galiojančių įstatymų, turto privatizavimas ir naujo juridinio asmens (ieškovės) įregistravimas yra neginčijami, todėl ieškovė perėmė visą Lietuvos Automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“ turtą ir ieškovei atsirado nuosavybės teisė į šį turtą (CK 149 str. 1 d. redakcija iki 2001 m. liepos 1 d.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu atmetė ieškinį. Nustatė, kad prie bylos prijungti dokumentai nepatvirtina ginčo pastatų teisėto valdymo aplinkybių. Sprendė, kad teismų konstatuoti faktai (Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007, Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2323/2011, Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-122-505/2012) taip pat patvirtina, kad, nagrinėjant bylas, nebuvo ginčo statinių suformavimo teisėtumą ir ieškovės nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Konstatavo, kad šioje byloje ieškovė nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių statybos teisėtumą, todėl negali kilti tokios teisinės pasekmės, kurias sukelia teisėta statyba – nuosavybės teisės į statybos procese teisėtai pastatytą statinį. Pažymėjo, kad ieškovė ieškinį pareiškė vadovaudamasi CK 1.138 straipsniu, kuris reglamentuoja civilinių teisių gynimą, tačiau nenurodė nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, kurie nustatyti CK 4.47 straipsnyje. Sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog ginčo statinius ji perėmė iš Lietuvos Automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“, perimdama šios įmonės teises ir pareigas. Nurodė, kad byloje pateiktuose dokumentuose, prijungtose civilinėse bylose ir techninės apskaitos byloje (Kauno apygardos administracinio teismo Nr. 2-271-480/2010, Nr. I-122-505/2012; Kauno miesto apylinkės teismo Nr. 2-326-191/2012, Nr. A2-301-723/2007) nenustatyta, jog ginčo statiniai perimti iš Lietuvos Automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“. Padarė išvadą, kad byloje nepateikti duomenys, pagrindžiantys ginčo statinių pastatymo teisėtumą iki ieškovės nurodytos datos (1987 m.). Nustatęs, kad Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų detaliųjų planų“ 1.1 punktu patvirtintame 9 400 kv. m žemės sklypo prie pastatų ( - ), detaliajame plane ginčo statiniai nėra pažymėti, nepagrįstais laikė ieškovės teiginius, jog ieškinyje nurodyti statiniai pastatyti 1987 metais, o ieškovės perimti 1992 metais. Sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog ginčo statiniai yra suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, privatizuoti Lietuvos Automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“ ir ieškovės perimti iš šios įmonės. Ištyręs ieškovės pateiktus įrodymus, prijungtų civilinių ir administracinių bylų medžiagą, jose priimtus procesinius sprendimus, nekilnojamojo turto techninės apskaitos bylos duomenis, konstatavo, kad, ieškovei neįrodžius, jog ginčo statiniai buvo pastatyti (teisėtai suformuoti) 1985–1987 metais, ieškovė perėmė nuosavybės teisę į šiuos statinius iš buvusio savininko, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais įgijo ginčo statinius.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, taikyta netinkama materialinės teisės norma. Ieškovė įrodinėjo, jog nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgijo ne pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais CK 4.47 straipsnyje ir kituose statymuose numatytais pagrindais, o perdavimo būdu, t. y. CK 4.48 straipsnyje nustatytu savarankišku nuosavybės teisės įgijimo pagrindu (CK 149 str. 1 d. redakcija iki 2001 m. liepos 1 d.). Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos nuosavybės teisės įgijimą perdavimo būdu ir įvykdė jai CPK 178 straipsnyje nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Kauno vairuotojų mokykla buvo pertvarkoma ir tapo UAB „Auto ABC“. Pertvarkymai vyko, keičiant juridinio asmens formą, nė viena įmonė nebuvo skaidoma, prie jų nebuvo jungiami kiti juridiniai asmenys. Tai patvirtina faktą, kad turimas nekilnojamasis turtas, taip pat ir kiemo įrenginiai, pereidavo pertvarkytai įmonei, kol galiausiai teisėto savininko Lietuvos Automobilininkų sąjungos mokymo ir automobilininkų paslaugų įmonės „Auto ABC“ buvo perduotas ieškovei pagal 1993 m. spalio 1 d. perdavimo–priėmimo aktą. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir pertvarkymo metu taikyto Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis.

122. Nepagrįstai, pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, konstitucinius protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl prejudicinių faktų, Kauno apygardos administracinio teismo bylose Nr. 2-271-480/2010, Nr. 1-122-505/2012, Kauno miesto apylinkės teismo bylose Nr. 2-326-191/2012, Nr. A2-301-723/2007 nustatytos aplinkybės laikytos prejudiciniais faktais. Dėl to visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištirtos bylai reikšmingos aplinkybės. Neteisėtai prejudiciniu faktu laikyta administracinėje byloje padaryta išvada, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik juridinio asmens reorganizacijos procesą, tačiau neįrodo statinių perdavimo UAB „Auto ABC“ fakto, nes, pirma, administracinėje byloje dalyvavo tik ieškovė UAB „Auto ABC, VĮ Registrų centras ir tuometinė pretendentė į žemės sklypo grąžinimą K. S., o šioje byloje dalyvauja kiti asmenys, antra, kai kurie įrodymai administracinėje byloje ir šioje byloje sutampa, tačiau administracinėje byloje jie buvo nagrinėjami visiškai kitokiu aspektu, kadangi administracinėje byloje nebuvo sprendžiama, ar pateikti įrodymai yra pagrindas pripažinti nuosavybės teisę pagal civilinio proceso taisykles, o sprendžiama, ar pateikti įrodymai atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimus ir jų pagrindu VĮ Registrų centras turėjo teisę pakeisti Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis.

133. Nevisapusiškai ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai ir nustatyti faktai. Turėjo būti įvertinti ieškovės pateikti statybos ir fizinių asmenų važiavimo per estakadą mokymo dokumentai, kuriuose yra nurodyti ginčo statiniai, kartu su dokumentais, buvusiais Kauno vairuotojų mokyklos pertvarkymo metu, ir, atsižvelgiant į tikimybių pusiausvyros principą, padarytos išvados. Vadovaujantis 1993 metais galiojusiais teisės aktais ir tvarka, ginčo statiniai, kurie atiteko Lietuvos Automobilininkų sąjungos mokymo ir automobilininkų paslaugų įmonei „Auto ABC“ reorganizavus Kauno vairuotojų mokyklą, buvo apskaitomi, jų vertę įrašant balanso eilutėje „pagrindinių priemonių likutinė vertė“. Byloje nėra duomenų, kad statiniai būtų perleisti kam nors kitam iki 1993 m. spalio 1 d. perdavimo–priėmimo akto pasirašymo. Ieškovei turtas buvo perduodamas atsižvelgiant į 1993 m. spalio 1 d. balanso duomenis, o byloje nėra duomenų, kad iki 1993 m. spalio 1 d. balanso sudarymo statiniai – kiemo įrenginiai būtų kam nors perleisti. Ieškovė pateikė įrodymus, kad visą laiką nepertraukiamai valdė, prižiūrėjo ginčo statinius – kiemo įrenginius, taip pat ieškovė disponuoja ginčo statinių namų valdos techninės apskaitos byla, moka žemės mokestį už žemės sklypo, ant kurio yra statiniai, naudojimąsi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra labiau tikėtina, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į statinius nei jos neįgijo.

144. Neteisinga išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, jog ginčo statiniai perimti iš Lietuvos Automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“. Neįvertinta, kad Kauno apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007 ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008, be kita ko, nustatyta, kad UAB „Auto ABC“ nestatė inžinerinių kiemo statinių, juos 1993 metais perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos. Šie duomenys užfiksuoti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A146-1002/2011, kurioje K. S. (pradinė žemės sklypo savininkė) siekė pripažinti ginčo statinius savavališka statyba.

15Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, B. S., L. S. ir tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija prašo sprendimo nekeisti.

16Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, nurodo, kad nepagrįstas įrodymais ieškovės teiginys, jog ginčo pastatai buvo statomi 1985–1987 metais, byloje nepateikti duomenys, pagrindžiantys ginčo statinių pastatymo teisėtumą, įrodymai, kad ginčo statiniai buvo privatizuoti ir perimti iš Lietuvos Automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“. Ieškovė nepateikė įrodymų, koks konkretus turtas buvo perimtas iš Lietuvos Automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“, kad tarp perimto turto buvo ginčo statiniai. Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, teismo padarytos išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.

17Atsakovai B. S. ir L. S. nurodo, kad ieškovės pirmtakai niekada nestatė ir neįgijo ginčo statinių. Ieškovės valdomo mokyklos kvalifikacijos ruošimo pastato projekte nėra numatyta ginčo statinių statyba. Byloje nėra ginčo statinių statybos dokumentų. Nepaneigta, kad pirmas kartas, kada buvo inventorizuoti ginčo statiniai, yra 2004 m. gegužės mėnuo (prijungtose bylose esanti kadastrinių matavimų byla, nesuderinta su VĮ Registrų centru). Vadinasi, ginčo statiniai atsirado ne 1985–1987 metais vykdytų statybų metu, bet laisvoje valstybinėje žemėje, nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Nepateikta įrodymų, kad ieškovė mokėjo žemės mokestį už 11 505 kv. m teritoriją. Nepateiktas privatizavimo komisijos protokolas ar kitas dokumentas, kuriame būtų išvardinti ginčo statiniai ar bent jų požymius atitinkantys daiktai. 1993 m. kovo 30 d. ir 1993 m. spalio 1 d. reorganizacijos ir turto perdavimo aktuose nėra nurodyti ginčo statiniai, nors šiais aktais ieškovė taip pat remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. 1989 m. rugsėjo 5 d. automobilių vairavimo apskaitos kortelėse matyti, kad buvo vykdomas vairavimo mokymas Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokykloje, tačiau nenurodoma, kokiu adresu esančioje ir kokioje manevravimo aikštelėje ar estakadoje vyko toks mokymas. Byloje yra išklausyti Š. S. liudytojo parodymai apie tai, kad jis 1993 metais mokėsi vairuoti šioje mokykloje, tačiau manevravimo mokymai ir važiavimai estakada vykdavo kitoje Kauno vietoje, ne prie ieškovės pastatų, esančių ( - ), nes tuo metu šalia mokyklos pastato buvo tik pievos. Ieškovė neginčija oficialių rašytinių įrodymų, pvz., 1995 m. vasario 10 d. atliktų ir nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruotų ne ginčo statinių kadastrinių matavimų (ginčo statiniai juose nenurodomi). Ieškovė nepaaiškino, kodėl nei viename iš dokumentų nėra žymimi ginčo statiniai, pagal 1976–1990 metais galiojusius statybos teisės aktus nei viename vairuotojų mokyklos statybos projekto brėžinyje nėra miesto vyriausiojo architekto įrašo „leidžiama statyti“, jo antspaudo, datos ir parašo. Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008 nekonstatavo, kaip teigia ieškovė, kad ginčo statinius kartu su visu kitu turtu ji perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos 1993 metais. Ieškovės užsakymu parengtame 2004 m. birželio 11 d. apžiūros akte įvairūs statybos ekspertai nustatė, kad „pagal realiai susiklosčiusią situaciją, trūkstant būtino ploto įrengti vairavimo mokymo įrenginius, vairavimo aikštelė įrengta ir dalyje miestui priklausančios teritorijos, todėl dabar vairavimo mokymo aikštelės išmatavimai 70,71x51,62 m“. Šiame ieškovės užsakymu parengtame dokumente patvirtinama, jog ginčo statiniai, įskaitant vairavimo mokymo aikštelę, kurios išmatavimai šiuo metu 70,71x51,62 m, trūkstant būtino ploto, maždaug 2004 metais buvo įrengti ir dalyje miestui priklausančios teritorijos.

18Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodo, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog ieškovė nuosavybės teise valdo ginčo statinius, ji ginčo statinius perėmė iš Lietuvos Automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“.

19Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad ieškovė, įrodinėdama, jog nuosavybės teises į ginčo statinius įgijo perdavimo būdu, turėjo įrodymais pagrįsti ginčo statinių statybos teisėtumą, tačiau to nepadarė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kiti byloje pateikti statybų teisėtumą patvirtinantys dokumentai patvirtina kitų ( - ), esančių statinių statybos teisėtumą, tačiau nėra susiję su ginčo statiniais ir neįrodo, kad jie buvo pastatyti 1985–1987 metais. Nurodytu metu galioję teisės aktai griežtai reglamentavo statybos procesą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, jog ginčo statinių statyba buvo vykdoma laikantis minėtos tvarkos, nes nė viename iš ieškovės pateiktų dokumentų nebuvo nurodyti ginčo statiniai. Priešingai, Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų detaliųjų planų“ 1.1 punktu patvirtintame 9 400 kv. m žemės sklypo prie pastatų ( - ), detaliajame plane ginčo statiniai nėra pažymėti, todėl galima pagrįstai teigti, kad iki detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo (1996 m.) jie nebuvo pastatyti. Ieškovė buvo įtraukta dalyvaujančiu asmeniu visose pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytose civilinėse ir administracinėse bylose, be to, visose bylose ginčo dalyku buvo ginčo statinių įteisinimo (nuosavybės teisių, teisinės registracijos) klausimas. Dalyvaudama teisminiuose procesuose, ieškovė turėjo galimybę išreikšti savo poziciją dėl teismų motyvų, susijusių su ginčo statinių statybos teisėtumu, skųsti teismų priimtus procesinius sprendimus dėl, jos nuomone, neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių, todėl minėtose bylose teismų nustatyti faktai ieškovės atžvilgiu turi prejudicinę galią ir ji negali ginčyti šių faktų nagrinėjamoje byloje.

20Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

23Apeliantė prašė teismo pripažinti jai nuosavybės teisę į statinius – kiemo įrenginius, unikalus Nr. ( - ): aikšteles bl, b2, b3, b4, b5, b6; tvoras tl, t2, t3, t4, t5, t6; tepalo surinkimo rezervuarus cl, c2; mokymo estakadą ei; auto estakadą e2 (toliau - statiniai). Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą, motyvuodamas tuo, jog apeliantė neįrodė nekilnojamojo turto įgijimo pagrindo pagal vieną iš CK 4.47 straipsnyje numatytų pagrindų. Apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu ji įrodinėjo, jog nuosavybės teisę į statinius įgijo ne CK 4.47 straipsnyje numatytais pagrindais, o perdavimo būdu, t. y. CK 4.48 straipsnyje nustatytu savarankišku nuosavybės teisės įgijimo pagrindu.

24Dėl turto įgijimo perdavimo būdu

25CK 4.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo. Minėto straipsnio 4 dalis numato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Savininku gali būti laikomas asmuo, kuris nuosavybės teisę įgijo vienu iš CK nustatytų ar jam neprieštaraujančių pagrindų ir šios teisės nėra praradęs (CK 4.47 str.). Tam, kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimo procesas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių. Taigi, kad statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį, turi statybą pradėti, vykdyti ir baigti, laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, atliekant statybų procese būtinus veiksmus, kompetentingoms institucijoms administraciniais aktais suteikiant statytojui atitinkamas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2007; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2011; kt.).

26Taigi, apeliantė, siekdama įrodyti, kad nuosavybės teisę į ginčo statinius įgijo perdavimo būdu, turėjo įrodyti, jog statinius įgijo iš teisėto šių statinių savininko ar jo įgalioto asmens, t. y., įrodyti statinių statybos teisėtumą ir buvusio savininko nuosavybės teises į šiuos statinius. Apeliantė savo skunde išdėstė aplinkybes, susijusias su įvairių statinių, esančių ( - ), statyba 1985-1987 metais. Tačiau nurodytos aplinkybės, taip pat kiti byloje pateikti statybų teisėtumą patvirtinantys dokumentai, neįrodo, kad ginčo statiniai buvo pastatyti būtent nurodytu laiku, nors tuo metu galioję teisės aktai griežtai reglamentavo statybos procesą. Tuo metu galiojusioje Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 307 patvirtintoje Leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkoje buvo nustatyta, kad leidimai statyti statytojams galėjo būti išduoti statytojui pateikus žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą ir darbo brėžinius bei sąmatą. Ministrų tarybos 1981 m. kovo 16 d. nutarime Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti“ buvo nustatyta, kad gyvenamieji namai ir kiti civiliniai pastatai priimami naudoti, kai atlikti visi statybos darbai, sutvarkyta aplinka, sumontuoti ir išbandyti įrengimai, parūpintas inventorius pagal patvirtintus projektus ir pašalinti statybos defektai (8(b) punktas). Pastatytų objektų priėmimą naudoti valstybinės priėmimo komisijos įformina aktais, kas laikytina pagrindu atlikti pastatyto objekto teisinę registraciją. Tuo metu galiojusiojoje Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijoje, patvirtintoje Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2, buvo nustatyta, kad registracijos objektas yra visas pastatas su priklausančiais pagalbiniais statiniais (4 p.), kurie registruojami pateikus įstatymo nustatyta tvarka gautus nuosavybės dokumentus (8 p.).

27Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog ginčo statinių statyba buvo vykdoma laikantis minėtos tvarkos, nes nė viename iš apeliantės pateiktų rašytinių įrodymų ginčo statiniai nebuvo nurodyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto valdybos 1996 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. 255 „Dėl žemės sklypų prie turimų pastatų detaliųjų planų“ 1.1 punktu patvirtintas 9 400 kv. m žemės sklypo prie pastatų ( - ) detalusis planas, tačiau ginčo statiniai jame nėra pažymėti, kas neleidžia teigti, kad jie buvo pastatyti 1987 metais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje pateiktus įrodymus, remdamasis ir kituose teisminiuose procesuose (Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 21 d. administracinėje byloje Nr. A143-2323/2011, Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-122-505/2012 ir kt.) teismų nustatytomis aplinkybėmis, iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, jog pateikti įrodymai nepatvirtina ginčo statinių suformavimo įstatymų nustatyta tvarka, todėl negali kilti tokios teisinės pasekmės, kurias sukelia teisėta statyba - nuosavybės teisės į statybos procese teisėtai pastatytą statinį.

28Dėl prejudicinę reikšmę turinčio fakto

29Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis kitose civilinėse ir administracinėse bylose (Kauno apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. 1-271-480/2010, Nr. 1-122-505/2012, Kauno miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-326-191/2012, Nr. A2-301-723/2007) nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą, nes jose dalyvavo kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat pirmosios instancijos teismo nurodyti faktai nebuvo įrodinėjimo dalykas minėtose bylose. Apeliantė remiasi Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008 bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1002/2011. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais.

30CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, išaiškino, kad teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas iš res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Kaip matyti iš apeliantės paminėtų bylų, ji visose pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytose civilinėse bei administracinėse bylose buvo įtraukta dalyvaujančiu byloje asmeniu, Kauno apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. A2-301-723/2007; Nr. 2-326-191/2012 byloje dalyvavo taip pat ir Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, VĮ Registrų centras, Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-271-480/2010 dalyvavo VĮ Registrų centras, administracinėje byloje Nr. 1-122-505/2012 dalyvavo VĮ Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, be to, visose bylose ginčo dalyku buvo statinių įteisinimo (nuosavybės teisių, teisinės registracijos) klausimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik pažymėjo, jog anksčiau išnagrinėtose ir prijungtose teisminėse bylose nebuvo pateikta dokumentų patvirtinančių nuosavybės teisių įgijimo pagrindų, remiantis kuriais būtų galima įregistruoti ginčo statinius ieškovės nuosavybės teise, bet pažymėjo ir tai, kad tokie įrodymai nepateikti ir šioje nagrinėjamoje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik nustatytomis aplinkybėmis anksčiau išnagrinėtose ir prijungtose bylose, bet vertino įrodymų visetą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantė nurodo, jog negalima remtis tam tikrose bylose nustatytomis aplinkybėmis, tačiau pati nurodo bylas, kuriose nustatytomis aplinkybėmis ji pati remiasi.

31Dėl įrodymų viseto

32Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų įrodymų viseto, nes tik iš įrodymų visumos galima daryti išvadas apie konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

33Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

34Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, apeliantė, įrodinėdama, jog nuosavybės teises į ginčo statinius įgijo perdavimo būdu, turėjo įrodyti ginčo statinių statybos teisėtumą, tačiau to nepadarė. Būtent ieškovės pareiga pateikti teismui savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, nes kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo statinių statybos dokumentų. Nepateikta įrodymų, kad ieškovė mokėjo žemės mokestį už 11 505 kv. m teritoriją. Nepateiktas privatizavimo komisijos protokolas ar kitas dokumentas, kuriame būtų išvardinti ginčo statiniai ar bent jų požymius atitinkantys daiktai. 1993 m. kovo 30 d. ir 1993 m. spalio 1 d. reorganizacijos ir turto perdavimo aktuose ginčo statiniai nėra nurodyti. Iš 1989 m. rugsėjo 5 d. automobilių vairavimo apskaitos kortelių matyti, kad buvo vykdomas vairavimo mokymas Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokykloje, tačiau nenurodoma, kokiu adresu esančioje ir kokioje manevravimo aikštelėje ar estakadoje vyko toks mokymas. Byloje yra išklausyti liudytojo Š. S. liudytojo parodymai apie tai, kad jis 1993 metais mokėsi vairuoti šioje mokykloje, tačiau manevravimo mokymai ir važiavimai estakada vykdavo kitoje Kauno vietoje, ne prie ieškovės pastatų, esančių ( - ), nes tuo metu šalia mokyklos pastato buvo tik pievos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir iš jų visumos padarė teisingas išvadas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus vertino kitaip bei padarė kitokias išvadas nei jų tikėjosi apeliantė, neleidžia teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

35Dėl ginčo statinių perėmimo iš Lietuvos automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“.

36Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginį, kad statiniai perimti iš Lietuvos automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog Kauno apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007 ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008, nustatyta, kad UAB „Auto ABC“ nestatė inžinerinių kiemo statinių, juos 1993 metais perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos. Šie duomenys užfiksuoti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A146-1002/2011.

37Teisėjų kolegija pastebi, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-301-713/2007 apeliantės nurodyta išvada nėra padaryta. Apie tai, kad ginčo statinius perėmė reorganizacijos būdu iš Kauno vairuotojų ruošimo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklos 1993 metais konstatuota tik Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-17-343/2008, kurioje taip pat padaryta išvada, kad UAB „Auto ABC“ neįrodė aplinkybių, jog ginčo statinių statybos yra teisėtos. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šių aplinkybių, t. y. ginčo statinių statybos teisėtumo, įrodymas yra svarbus nagrinėjant iškilusį ginčą dėl statinių pripažinimo apeliantės nuosavybe. Todėl apeliantė, siekdama įrodyti pareikštą reikalavimą, privalėjo įrodyti ne tik faktą, kad iš Lietuvos automobilininkų sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“ perėmė nuosavybės teises į ieškinyje nurodytus statinius, bet ir tai, kad ginčo statiniai ankstesnio savininko buvo sukurti teisėtai ir jo valdyti nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 str.). Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).

38Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės teiginys, jog ginčo statiniai pastatyti 1985-1987 metais nepagrįstas įrodymais, taip pat byloje nepateikti jokie duomenys, pagrindžiantys ginčo statinių pastatymo teisėtumą, kad ginčo statiniai Lietuvos Automobilių sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“ buvo privatizuoti ir kad juos ši įmonė valdė. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės teiginiu, kad ginčo turtas atsispindi 1993 m. spalio 1 d. Lietuvos Automobilių sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“ perdavimo–priėmimo steigiamai akcinei bendrovei akte (apskaitomas pagal jų vertę balanso eilutėje „pagrindinių priemonių likutinė vertė“), nes toks teiginys yra niekuo nepagrįstas ir neįrodo, kad ginčo turtas buvo perimtas iš Lietuvos Automobilių sąjungos individualios įmonės „Auto ABC“.

39Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

40Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl naikinti teismo sprendimą ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

42Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į statinius – kiemo... 5. Nurodė, kad 1983 m. vasario 18 d. buvo užsakytas Kauno vairuotojų ruošimo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu atmetė ieškinį.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015... 10. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 11. 1. Sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, taikyta netinkama... 12. 2. Nepagrįstai, pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias... 13. 3. Nevisapusiškai ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai ir nustatyti... 14. 4. Neteisinga išvada, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių... 15. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai Lietuvos Respublikos... 16. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos... 17. Atsakovai B. S. ir L. S. nurodo, kad ieškovės pirmtakai niekada nestatė ir... 18. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 19. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija nurodo, kad... 20. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 23. Apeliantė prašė teismo pripažinti jai nuosavybės teisę į statinius –... 24. Dėl turto įgijimo perdavimo būdu... 25. CK 4.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik... 26. Taigi, apeliantė, siekdama įrodyti, kad nuosavybės teisę į ginčo... 27. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog ginčo... 28. Dėl prejudicinę reikšmę turinčio fakto... 29. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis kitose... 30. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu... 31. Dėl įrodymų viseto... 32. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje pateiktų... 33. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 34. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, apeliantė, įrodinėdama,... 35. Dėl ginčo statinių perėmimo iš Lietuvos automobilininkų sąjungos... 36. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė... 37. Teisėjų kolegija pastebi, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.... 38. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės... 39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 40. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1... 42. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti...