Byla e2A-407-823/2017
Dėl piniginių lėšų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lexforis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Baltic Research“ netiesioginį ieškinį, pareikštą ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vardu, atsakovei UAB „Lexforis“ dėl piniginių lėšų priteisimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė AB „Baltic Research“ prašė priteisti iš atsakovės ieškovei BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 108 052,20 Eur, kuriuos atsakovė, būdama BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratore, neteisėtai ir nepagrįstai iš bankrutavusios įmonės banko sąskaitos sau pervedė kaip sėkmės mokestį, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė paaiškino, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2015 m. kovo 13 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas administratorės atlyginimas – 50 000 Eur plius mokesčiai, visam laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, taip pat sėkmės mokestis – 20 proc. plius mokesčiai, nuo išieškotų sumų. Kreditoriai sėkmės mokestį susiejo su papildomomis administratorės pastangomis, sukuriančiomis kreditoriams papildomą, neplanuotą, naudą.
  3. Prašomą priteisti sumą atsakovė nurašė nuo 439 104, 05 Eur, sugrąžintų įmonei nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymo metu. Administratorė jokių veiksmų dėl šios sumos išieškojimo neatliko, nes neinicijavo jokio teisminio proceso, ši suma bet kuriuo atveju būtų pervesta įmonei. Atsakovė nedalyvavo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvusio vadovo baudžiamojoje byloje, nereiškė civilinio ieškinio, t. y. neatliko jokių aktyvių veiksmų, todėl sėkmės mokestis jai nepriklauso. Nepagrįstai išsimokėdama nurodytą sumą atsakovė pažeidė tiek bankrutavusios įmonės, tiek jos kreditorių, tarp jų ir ieškovės AB „Baltic Research“, interesus.
  4. BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad būtent bankroto administratorės dėka bankrutuojančiai įmonei buvo grąžinta 439 104,05 Eur suma, kuri panaudota kreditorių reikalavimams ir administratorės patirtoms išlaidoms padengti. Atsakovė baudžiamojo proceso metu profesionaliai atstovavo bankrutavusią įmonę, pinigų išieškojimo proceso metu buvo dirbama penkis mėnesius.
  5. Atsakovė UAB „Lexforis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė analogiškus argumentus ir motyvus kaip ir BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė BUAB ,,Pajūrio metalo konstrukcijos“ iš UAB ,,Lexforis“ 108 052, 20 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 321,32 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė yra BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditorė, todėl turi reikalavimo teisę ginčo pinigų sumos nurašymo metu įmonės interesams atstovavusiai bankroto administratorei, kuriai įstatymo pavesta imtis būtinų priemonių visų įmonės kreditorių teisėms apginti (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas).
  3. BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkime 7 darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas administratorės atlyginimas – 50 000 Eur plius mokesčiai, visam laikotarpiui nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš iš Juridinių asmenų registro. Sėkmės mokestis – 20 proc. plius mokesčiai, nuo išieškotų sumų. Atsakovė, vadovaudamasi šiuo nutarimu, nusirašė 168 552,20 Eur sumą kaip administratorės atlyginimą ir sėkmės mokestį nuo 439 104,05 Eur sumos, priteistos įmonei baudžiamojoje byloje ir sugrąžintos bankrutuojančiai įmonei nuosprendžio vykdymo proceso metu.
  4. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-174/2015 2015 m. gegužės 13 d. buvo priimtas nuosprendis, kuriuo piniginės lėšos, pasisavintos iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ ir kratų metu rastos pas nuteistuosius, t. y. 316 500 litų, 686 JAV dolerių, 87 130 Šveicarijos frankų, 74 750 litų, 7265 eurų, 945 000 litų, 30 000 eurų, 143 140 Šveicarijos frankų, buvo grąžintos savininkams, tarp jų ir BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“. Šioje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį buvo pareiškusi tik Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi. Atsakovė pateikė 4 raštus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl nuosprendyje nurodytų lėšų grąžinimo į įmonės sąskaitą.
  5. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovė, veikdama kaip bankrutuojančios įmonės administratorė, tik paprašė pervesti įmonei baudžiamojoje byloje priteistas lėšas, jokių sudėtingų bankrutuojančios įmonės turto realizavimo veiksmų neatliko, t. y. atliko įprastinį veiksmą, numatytą pavedimo sutartyje, kurios turinys yra reglamentuotas ĮBĮ. Taigi, administratorės veiksmais nebuvo sukurta jokia pridėtinė vertė bankrutuojančios įmonės kreditoriams, dėl kurios administratorė turėtų teisę į sėkmės mokestį.
  6. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagal kurią pagrindu sėkmės mokesčiui išmokėti negali būti laikomi įprastiniai, normalūs rezultatai, o administratorius, siekdamas papildomo atlygio už vykdomas funkcijas, išreikšto sėkmės mokesčiu procentine išraiška, kreditorių susirinkimui privalo pateikti informaciją apie įprastines atitinkamų pareigų vykdymo sąlygas, bei atliktus papildomus veiksmus, siekiant efektyvesnio ir ekonomiškai naudingesnio įmonei bei jos kreditoriams rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130-330/2016).
  7. Teismo vertinimu, sėkmės mokesčio apskaičiavimo būdas, kai sėkmės mokestis yra siejamas išimtinai su įmonės įplaukomis, atgavus baudžiamojoje byloje, kuri buvo iškelta iki bankroto bylos BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ iškėlimo, priteistas sumas, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.5) straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes būtų mokamas administratoriui atliekant įprastines ĮBĮ nustatytas administratoriaus funkcijas. Byloje nėra duomenų, kokių papildomų veiksmų, nenumatytų ĮBĮ, administratorė ėmėsi, siekdama geriausių rezultatų kreditoriams, kokių papildomų išteklių tokių funkcijų vykdymas pareikalavo, o už įprastinę įplauką toks mokestis administratorei nepriklauso.
  8. Teismas padarė išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimo formuluotėje, kuria buvo nutarta mokėti sėkmės mokestį nuo išieškotų sumų, paminėtas išieškojimas – tai bankrutuojančios įmonės savo lėšų atgavimas iš skolininkų, t. y. administratorės darbas su įmonės debitoriais, jų mokumo nustatymas, civilinių bylų iškėlimas, teismo sprendimų vykdymas, ikiteisminės skolų išieškojimo vykdymo procedūros. Šioje byloje administratorė neįrodė, kad paminėtus veiksmus atliko, todėl neteisėtai nusirašė sau sėkmės mokestį nuo baudžiamojoje byloje, kurios ji nebuvo iškėlusi, įmonei grąžintų lėšų.
  9. Teismas sprendė, kad bankroto administratorė, nusirašydama ginčo sumą kaip sėkmės mokestį, padarė įmonės kreditoriams žalą, nes šia suma sumažėjo galimybė patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, vykdant sudarytą pavedimo sutartį. Neteisėti veiksmai – sėkmės mokesčio nusirašymas nuo neišieškotos sumos. Šį neteisėtą veiksmą atliko įmonės administratorė, todėl jos veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su pasekmėmis bankrutuojančios įmonės kreditoriams, t. y. 108 052,20 Eur suma turėjo būti skirta įmonės kreditorių reikalavimams dengti (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis). Ieškovė iškėlė ginčą tik dėl 20 procentų sėkmės mokesčio, įmonės administratorė atlyginimą už savo darbą gavo.

3III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

  1. Atsakovė UAB „Lexforis“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės netiesioginį ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Kreditorių susirinkimo nutarimo nuostatos dėl administratorės atlyginimo pagal ĮBĮ nuostatas buvo perkeltos į 2015 m. kovo 13 d. pavedimo sutartį, kurios 4.1.3 punktas nustatė, kad sėkmės mokestis administratorei, patvirtintas pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimu, sudaro 20 procentų (plius PVM) nuo išieškotų sumų. Pagal teisinį civilinės atsakomybės reguliavimą sutartinės ir deliktinės atsakomybės konkurencija negalima. Bylos šalis teisiniuose santykiuose dėl administratoriaus atlyginimo sieja sudaryta 2015 m. kovo 13 d. pavedimo sutartis, todėl ginčui dėl šio atlyginimo išmokėjimo teisėtumo taikytinos teisės normos reglamentuojančios sutartinę civilinę atsakomybę, kuri atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą. Šios bylos ginčo dalykas yra administratoriaus atlyginimo kaip „sėkmės mokesčio“ sumokėjimas, todėl ieškovės AB „Baltic Research“ procesinė pareiga yra įrodyti, kad 108 052,20 Eur išmokėjimas yra netinkamas pavedimo sutarties 5.1.3 punkto vykdymas.
    2. BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2015 m. kovo 13 d. įvykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimai, kurių pagrindu buvo sudaryta 2015 m. kovo 13 d. pavedimo sutartis, yra nenuginčyti ir galiojantys. Tai reiškia, kad sėkmės mokestį patvirtinęs kreditorių susirinkimas yra saistomas šio įsipareigojimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, net jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Tai reiškia, kad dėl sėkmės mokesčio valią išreiškęs kreditorių susirinkimas negali jo atsisakyti ar atšaukti. Todėl šios bylos dalykas yra ne bankroto administratorės teisė į sėkmės mokestį, o tai, ar konkrečiu atveju buvo sąlygos gauti sėkmės mokestį.
    3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-130-330/2016, konstatavo, kad pagrindu sėkmės mokesčiui išmokėti negali būti laikomi įprastiniai, normalūs rezultatai. Tačiau šia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nagrinėjamoje byloje vadovautis negalima, nes šių bylų dalykas yra iš esmės skirtingas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai, taigi šios bylos dalykas nėra kreditorių nutarimų teisėtumo klausimas, kuris buvo nagrinėjamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi. Be to, skiriasi ir šių bylų faktinės aplinkybės. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje kreditorių susirinkime buvo nustatyti du sėkmės mokesčiai: 5 proc. nuo parduoto turto vertės ir 30 proc. nuo išieškotų debitorinių skolų. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė būtent dėl sėkmės mokesčio už turto pardavimą, konstatavęs, kad sėkmės mokestis nustatytas už planuojamą parduoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą visiškai nepriklausomai nuo to, už kokią kainą turtas būtų parduotas, o tai neatlieka skatinamosios funkcijos. Tuo tarpu sėkmės mokestis už išieškotas debitorines skolas buvo panaikintas visai kitu motyvu: nes administratorius nurodė iš esmės neketinąs imtis skolų priteisimo ir išieškojimo procedūrų. Vadinasi, Lietuvos apeliacinis teismas nepasisakė, kad sėkmės mokestis yra negalimas nuo išieškotų sumų.
    4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad administratorės veiksmais nebuvo sukurta jokia pridėtinė vertė bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Teismas apskritai nevertino atsileipime ir triplike išdėstytų aplinkybių dėl ginčo baudžiamojoje byloje turinio. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio ir 2014 m. birželio 2 d. nutartyse baudžiamojoje byloje buvo nurodyta, kad ribojamos S. L. ir M. P. nuosavybės teisės, taigi tikrasis lėšų savininkas nebuvo aiškus. Be to, lėšų ribojimo tikslas buvo civilinių ieškinių ir turto konfiskavimo užtikrinimas, taigi lėšų atgavimo galimybės taip pat nebuvo aiškios, todėl teismo motyvas, kad šių lėšų atgavimas yra įprastas rezultatas, yra akivaizdžiai nepagrįstas.
    5. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvo nuolat atstovaujama, 2014 m. gruodžio 2 d. posėdyje įmonę atstovavo administratorės įgaliotas asmuo M. M., vėlesniuose posėdžiuose buvo pasitelktas advokatas I. B.. Administratorės atstovas 2015 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl apribotų lėšų grąžinimo BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, nes pagal bylos medžiagą gali būti konfiskuota tik dalis apribotų lėšų. Kaltinimą palaikęs prokuroras 2015 m. kovo 30 d. posėdžio metu prašė teismo konfiskuoti pas S. L. ir M. P. rastas lėšas. Toks teismo nuosprendis, kokio prašė prokuroras, galėjo būti priimtas, ir tik aktyvūs administratorės veiksmai nulėmė pinigų išieškojimą. Administratorės atstovas 2015 m. balandžio 1 d. posėdyje išsamiai nurodė pagrindus ir motyvus, dėl kurių lėšos turi būti grąžintos BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“.
    6. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-174/2015 buvo nuspręsta pinigines lėšas, kurios buvo pasisavintos iš bankrutuojančios įmonės, grąžinti savininkui. Tačiau ir po tokio teismo nuosprendžio BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ lėšų negavo, o administratorei teko imtis papildomų išieškojimo veiksmų. Bankroto administratorė 2015 m. birželio 9 d. prašymu kreipėsi į FNTT dėl nuosprendžiu priteistų lėšų pervedimo, tačiau FNTT kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl nuosprendžio išaiškinimo. Taip pat ir S. L. kreipėsi dėl nuosprendžio išaiškinimo, prašydamas pinigines lėšas grąžinti jam. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi nustatė, kaip turi būti grąžinamos lėšos, tačiau su tokiu lėšų grąžinimu nesutiko prokuroras ir S. L., todėl jų skundai buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartimi. FNTT pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl nuosprendžio išaiškinimo, o BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ prašė teismo nepriimti FNTT pakartotinų prašymų ir išduoti vykdomąjį raštą. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi dar kartą išaiškino grąžintinų lėšų sumas. Taigi akivaizdu, kad pirmos instancijos teismo motyvas, jog administratorės veiksmais nebuvo sukurta jokia pridėtinė vertė, yra nepagrįstas.
    7. Teismas nepagrįstai siaurina išieškojimo sąvoką. Teisės teorijoje sąvoka išieškojimas – tai procedūrų visuma, kurių tikslas – greitai, efektingai ir mažiausiomis sąnaudomis atgauti turtą. Išieškojimas teismine tvarka gali būti vykdomas tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose. Teismas taip pat nepagrįstai turto išieškojimą tapatina su turto realizavimu, nes turto realizavimas yra tik vienas iš daugelio priverstinio išieškojimo veiksmų. Be to, išieškojimas yra ilgalaikė procedūra, todėl ta aplinkybė, kad administratorė veiksmus atliko jau pradėtoje baudžiamojoje byloje, nereiškia, kad turtas nebuvo išieškotas. Administratorė išieškojo 439 104,05 Eur sumą, nes ši suma buvo priteista Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir sugrąžinta įmonei nuosprendžio vykdymo proceso metu. Administratorės veiksmai, nagrinėjant baudžiamąją bylą ir po jos, akivaizdžiai patenka į išieškojimo sąvoką, nes jų tikslas buvo atgauti turtą. Jei bankroto administratorė teisme nebūtų prieštaravusi prokurorui, teismas galėjo nuosprendžiu konfiskuoti pinigines lėšas, o jei bankroto administratorė po nuosprendžio įsiteisėjimo nebūtų reikalavusi lėšas pervesti, jos galėjo būti grąžintos S. L. arba vėlgi konfiskuotos.
    8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sėkmės mokesčio siejimas su įmonės įplaukomis, atgautomis baudžiamojoje byloje, neatitinka CK 1.5 straipsnyje nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. CK 1.5 straipsnis leidžia, atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus, užpildyti teisinio reglamentavimo spragas. Nagrinėjama byla yra dėl sutartinės atsakomybės, o pagal CK 6.195 straipsnį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai taikomi sutarties spragų užpildymui. Ginčijamą situaciją reglamentuoja 2015 m. kovo 13 d. pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimas 7 klausimu ir 2015 m. kovo 13 d. pavedimo sutarties 4.1.3 punktas, vadinasi nėra būtinumo pildyti teisės spragų, t. y. vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taikant šiuos principus kartu su pavedimo sutartimi apibrėžtomis teisėtomis ir galiojančiomis nuostatomis, kurios sutartį sudariusioms šalims įgauna įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), sutarties nevykdymas gali reikšti piktnaudžiavimą teise ar sukelti civilinę atsakomybę. Šalių tikroji valia, o tuo pačiu ir sutartinės atsakomybės taikymo (šiuo atveju netaikymo) sąlyga, šioje byloje gali būti atskleista CK 6.193 straipsnyje numatytais sutarčių aiškinimo būdais, o ne taikant teisės spragas reglamentuojančias teisės normas (CK 1.5 ir 6.195 straipsniai).
    9. Kreditorės AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“, turinčios 54,52 procentus balsų, 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkime balsuodamos už 20 procentų sėkmės mokesčio nuo išieškotų sumų administratorei skyrimą, negalėjo nesuprasti ir nežinoti, kad dėl lėšų grąžinimo bus sprendžiama baudžiamojoje byloje, kad bylos baigtis nėra aiški, kad vietoje BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovavusio R. K. (AB „Baltic Research“ prokuristo) po bankroto bylos iškėlimo baudžiamojoje byloje atstovaus bankroto administratorės įgaliotas asmuo. Vadinasi, esant teigiamam teismo nuosprendžiui, nuo šioje baudžiamojoje byloje išieškotų sumų administratorei priklausys sėkmės mokestis. Darytina neabejotina išvada, kad minėtų kreditorių tikrieji ketinimai buvo paskatinti bankroto administratorę siekti geriausio rezultato ir minėtoje baudžiamojoje byloje, nes priešingu atveju dėl tokios didelės sumos kreditoriai būtų numatę išimtį arba kitaip būtų konkretizavę išieškojimus.
    1. . AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ balsais BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime 3 darbotvarkės klausimu buvo nutarta administratorės atlyginimą sumažinti iki 15 000 Eur, įskaitant mokesčius, nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nustatomas sėkmės mokestis – 5 proc. nuo išieškotų sumų. Taigi, AB „Baltic Research“, kuri yra vienintele UAB „Baltijos plieno sistemos“ akcininke, 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkime retrospektyviai keisdama sėkmės mokestį, siekė sumažinti bankroto administratorei tenkančią dalį nuo baudžiamojoje byloje išieškotų sumų. Tokie veiksmai neabejotinai patvirtina, kad ieškovė savo vėlesniais veiksmais pripažino, jog administratorė nepažeidė 2015 m. kovo 13 d. pavedimo sutarties 4.1.3 punkto. 2016 m. birželio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 3 klausimu buvo priimtas, bei ieškinys šioje byloje buvo pareikštas ne turint tikslą pašalinti pavedimo sutarties pažeidimus, o siekiant ekonominės naudos. Toks sutarties aiškinimas, kaip šiuo metu nori ieškovė, būtų nesąžiningas bankroto administratorės atžvilgiu, prieštarautų šalių įsipareigojimams, administratorės teisėtiems lūkesčiams.
    2. . Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 15 dalį administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu. Atsakovė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę AAS „Baltikums Vienna Insurance Group“ ir AAS „Gjensidige Baltic“ (draudimas galiojo sėkmės mokesčio pervedimo metu). Atsakovė 2016 m. liepos 13 d. ir 2016 m. lapkričio 2 d. raštais informavo draudimo kompanijas apie iškeltą civilinę bylą ir priimtą sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 47 straipsnį, tretieji asmenys į bylą gali būti įtraukti teismo iniciatyva, tačiau teismas neįtraukė draudimo kompanijos į bylą, nors teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms.
    3. . Atsakovė 2016 m. liepos 28 d. atsiliepimu prašė teismo prijungti prie šios bylos Klaipėdos apygardos teisme esančią baudžiamąją bylą 1-53-174/2015, kurioje yra reikšmingi šiai bylai įrodymai. Tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas, o skundžiamo teismo sprendimo vienas iš motyvų buvo įrodymų nepateikimas. Todėl baudžiamosios bylos medžiagos dalis yra pateikiama su apeliaciniu skundu. Be to, dalies įrodymų pateikimas tapo aktualus po teismo sprendimo priėmimo, susipažinus su sprendimo motyvais dėl deliktinės atsakomybės, išieškojimo sąvokos aiškinimo, dėl neigiamo rezultato atsakovės atžvilgiu. Bankroto bylose yra viešojo intereso, tokių bylų įrodinėjimo procesas yra specifinis, todėl teismas šiose bylose yra aktyvesnis nei kitose bylose. Kai dalyvaujantys byloje asmenys įvykdo ne visas savo pareigas įrodinėjimo procese, teismas savo iniciatyva turi rinkti įrodymus, juos tirti ir vertinti.
  1. Ieškovė AB „Baltic Research“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės skundą atmesti, atsisakyti priimti apeliacinio skundo priedus, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantė skunde pateikia melagingą informaciją ir siekia suklaidinti teismą, nurodydama, kad teismas nesuteikė jai galimybės (atmesdamas prašymą) pateikti į bylą dokumentus iš baudžiamosios bylos. Bylą nagrinėjant 2016 m. spalio 10 d. teismo posėdyje teisėja nutarė prašymą dėl baudžiamosios bylos visos medžiagos prijungimo spręsti po šalių pasisakymų. Išklausiusi bylos šalis, teisėja nutarė visos baudžiamosios bylos medžiagos nepridėti, tačiau paklausė tiek atsakovės atstovo, tiek BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovo, ar jie nepageidauja teismo posėdžio pertraukos, kad galėtų surinkti konkrečius baudžiamosios bylos dokumentus, reikalingus jų procesinei pozicijai pagrįsti, ir pateikti į šią bylą. Abu atstovai teismo posėdyje nepageidavo teismo pertraukos ir jokių dokumentų neteikė. Taigi, su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai galėjo būti pateikti anksčiau, todėl šioje proceso stadijoje jie nepriimtini.
    2. Atsakovė neteisingai aiškina sėkmės mokesčio bankroto administratoriui institutą. Šis mokestis nustatomas tam, kad skatintų administratorių bankroto procese ieškoti nestandartinių sprendimų, kurie leistų įmonės kreditoriams efektyviau patenkinti savo interesus, sukurtų papildomą pridėtinę vertę. Aiškinimas, kad sėkmės mokestis gali būti mokamas ir už įprastinę, ĮBĮ numatytą, administratoriaus veiklą, neatitiktų ne tik bankroto proceso principų, bet ir BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditorių, 2015 m. kovo 13 d. sprendimu nustačiusių šį mokestį, valios ir tikslų.
    3. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalis numato administratoriaus atliekamas funkcijas, už kurių vykdymą administratoriui kreditorių sprendimu yra nustatomas atlyginimas. Atsakovei kreditorių susirinkime buvo nustatytas fiksuotas 50 000 Eur atlyginimas. Atsakovė apeliaciniu skundu įrodinėja, kad jai už ĮBĮ numatytų funkcijų vykdymą turėtų būti mokamas tiek bendras atlyginimas (50 000 Eur), tiek ir sėkmės mokestis (108 052,20 Eur), t. y. už ĮBĮ numatytus veiksmus būtų apmokama du kartus, kas būtų visiškai nepagrįsta. Atsakovės nurodomi veiksmai, atlikti atstovaujant bankrutuojančią įmonę baudžiamojoje byloje, nebuvo ypatingi ar nenumatyti ĮBĮ. Tokius veiksmus ir pareigą juos atlikti administratoriui numato ĮBĮ 11 straipsnis, todėl jie neatitinka apeliacinio teismo formuojamos praktikos dėl sėkmės mokesčio sąlygų.
    4. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad jos aktyvūs veiksmai lėmė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu grąžino BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 439 104,05 EUR sumą. BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto byla iškelta 2014 m. rugsėjo 22 d., tuo tarpu baudžiamoji byla pradėta ir įmonei priklausantis turtas areštuotas dar iki bankroto bylos iškėlimo. Taigi, ne bankroto administratorė šias lėšas surado, ne jos iniciatyva Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu jos buvo grąžintos. Klaipėdos apygardos teismas nebūtų šių lėšų konfiskavęs, nes jos priklausė įmonei. Klaipėdos apygardos teismas pinigines lėšas BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ priteisė ex officio, be atskiro atsakovės ieškinio, t. y. jos būtų buvusios priteistos nepaisant to, ar apeliantė būtų to prašiusi, ar ne, nes tai išplaukia iš imperatyvios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos.
    5. Administratorė raštais, skirtais FNTT, tiesiog atliko įprastines ĮBĮ numatytas bankroto administratoriaus funkcijas – paprašė institucijos, kurios žinioje buvo teismo nuosprendžiu jau priteistos lėšos, jas pervesti į BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ sąskaitą. Be to, šios lėšos būtų pervestos ir be minėto prašymo, nes taip buvo numatyta teismo nuosprendyje.
    6. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi tenkino kreditorių prašymą ir atstatydino atsakovę UAB „Lexforis“ iš BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorės pareigų, konstatuodamas, kad UAB „Lexforis“ nevykdė savo, kaip bankroto administratorės, funkcijų. Lietuvos apeliacinis teismas šią nutartį paliko nepakeistą. Šie teismų sprendimai netiesiogiai pagrindžia aplinkybes, kad atsakovė netinkamai gynė kreditorių interesus, netinkamai vykdė savo funkcijas, už kurių atlikimą gavo 50 000 Eur atlygį. Tačiau atsakovė siekia gauti ne tik atlygį, bet ir sėkmės mokestį, lygų 108 052,20 Eur. Tokia situacija visiškai neatitinka kreditorių interesų. Sudarius galimybę administratorei už įprastines funkcijas papildomai gauti dar du kartus tiek, kiek buvo paskirta už šių funkcijų vykdymą, administratorės atlygis taptų neprotingai didelis, lyginant su jos pastangomis (ir įvertinant minėtą aplinkybę, kad ji buvo atstatydinta dėl neveikimo). Tai sudarytų sąlygas bankroto administratorei nepagrįstai praturtėti.
    7. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad į bylą trečiuoju asmeniu turėjo būti įtrauktos UAB „Lexforis“ civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo bendrovės. Apeliantė šio klausimo nekėlė pirmosios instancijos teisme, o jį keldama apeliaciniame skunde dirbtinai siekia įteigti esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ir nuginčyti teismo sprendimą. Atsakovė nenurodė, kokioms konkrečiai draudimo bendrovių teisėms ir pareigoms turi įtakos skundžiamas sprendimas. Skundžiamu sprendimu nebuvo keliamas klausimas dėl draudikų veiksmų, nereikalaujama draudimo išmokos ar žalos, teismas nevertino ir nepasisakė dėl draudikų teisių ir pareigų, byloje nebuvo ginčo, ar atsakovės veiksmai patenka į draudimo apsaugos apimtį. Teismo sprendimo įpareigojimas grąžinti neteisėtai nusirašytas lėšas niekaip neįtakoja draudimo bendrovių teisių. Taigi teismui nebuvo pagrindo minėtas draudimo bendroves traukti į bylą trečiaisiais asmenimis.
  2. BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorė R. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime nurodomas faktines aplinkybes. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Kreditoriai, nustatydami 20 procentų dydžio sėkmės mokestį administratorei, išimčių, kada sėkmės mokestis neturėtų būti skaičiuojamas, nenumatė, nedetalizavo, už kokius išieškojimo veiksmus, ypatingus ar įprastinius, jis bus mokamas. Atsižvelgiant į tai, pagrindu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintai ir pavedimo sutartyje įtvirtintai priemokai („sėkmės mokesčiui“) apskaičiuoti laikytinos visos bankroto proceso metu tiek teismo, tiek ne teismo tvarka išieškotos sumos.
    2. Minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo apskųstas, o ieškovė AB „Baltic Research“ balsavo už šio nutarimo priėmimą. Ginčas dėl administratorės išsimokėto sėkmės mokesčio kilo po to, kai administratorė, tikrindama UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ sandorius, 2016 m. balandžio 9 d. teisme pareiškė ieškinį dėl nepagrįstai gautų 89 564,08 Eur lėšų grąžinimo (civilinės bylos Nr.e2-1187-459-/2016) ieškovės AB „Baltic Research“ dukterinei įmonei UAB „Baltijos plieno sistemos“.
    3. Teismas sprendime nurodė, kad išieškojimas – tai bankrutuojančios įmonės savo lėšų atgavimas iš skolininkų, t. y. administratoriaus darbas su įmonės debitoriais, jų mokumo nustatymas, civilinių bylų užvedimas, teismo sprendimų vykdymas, ikiteisminės skolų išieškojimo vykdymo procedūros. Todėl nėra aišku, kodėl, net ikiteismines skolų išieškojimo vykdymo procedūras pripažindamas išieškojimu, teismas baudžiamojoje byloje bankrutavusiai UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ priteistą ir sugrąžintą 439 104,05 Eur sumą, kuri buvo konfiskuota iš buvusio įmonės savininko S. L. ir kurią baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu prokuroras prašė konfiskuoti, teismas vertino kaip įprastinę įplauką, o administratorės atstovavimo bankrutavusiai įmonei bei jos interesų gynimo baudžiamojoje byloje nelaikė ne tik ypatingais administratorės veiksmais, tačiau ir išieškojimo veiksmais.
    4. BPK numato skirtingas įtariamojo ir civilinio ieškovo teises ir pareigas, todėl nėra galimas viename ikiteisminiame tyrime to paties asmens buvimas skirtingose procesinėse padėtyse, t. y. įtariamojo ir civilinio ieškovo. Kadangi BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ byloje buvo kaltinamoji, bendrovė negalėjo būti pripažinta civiline ieškove ir dėl šios priežasties civilinis ieškinys byloje negalėjo būti reiškiamas.
    5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) taip pat numatytas administratoriaus skatinimas. Taisyklių 8 punkte yra numatyta galimybė skirti administratoriui iki 30 procentų dydžio priemoką už išieškotas beviltiškomis laikytas skolas. Nors minėtos Taisyklės kreditorių susirinkimo, patvirtinusio administratoriaus atlyginimo ir sėkmės mokesčio dydį, metu negaliojo, tačiau galiojo skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu. Aplinkybė, kad iki 30 procentų dydžio priemokos administratoriui skyrimas už beviltiškomis laikytų skolų atgavimą yra numatytas šiuo metu galiojančiose Taisyklėse, nesudarė pagrindo teismui kreditorių susirinkimo nutarimo bei pavedimo sutarties pagrindu apskaičiuotą ir išmokėtą sėkmės mokesčio sumą vertinti kaip neatitinkančią CK 1.5 straipsnio nustatytų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
    6. Atsakovė pateikė informaciją, kad draudimo kompanija ADB „Gjensidige“ nagrinėjamą įvykį pripažino nedraudiminiu. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus skundžiamą teismo sprendimą nepakeistu, priteistos 108 052,20 Eur žalos išieškojimas iš UAB „Lexforis“ gali būti apsunkintas ar neįmanomas, nes suma yra pakankamai didelė, o atsakovės turtinė padėtis nežinoma. Todėl, nepavykus išieškoti iš atsakovės priteistos sumos, būtų pažeistos kreditorių teisės. Užtikrinat BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditorių teises ADB „Gjensidige“ turėjo būti įtraukta į šią bylą trečiuoju asmeniu, nes administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu. Todėl byla turėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, į bylą įtraukiant ADB „Gjensidige“.

4IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš bankrutavusios įmonės bankroto administratorės priteista suma, administratorės nusirašyta nuo bankrutavusios įmonės sąskaitos kaip sėkmės mokestis, teismui sprendus, kad atsakovė teisės į sėkmės mokestį konkrečiu atveju neturėjo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrindama, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės draudiko įtraukimo į bylą
  1. Apeliantė apeliaciniu skundu, be kita ko, nurodo, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo įtrauktas atsakovės civilinės atsakomybės draudikas. Kolegija, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.
  2. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė netiesioginiu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės sumą, atsakovės nurašytą nuo bankrutavusios bendrovės banko sąskaitos kaip dalį jai priklausančio atlyginimo už administravimo paslaugas („sėkmės mokestį“). Taigi, pareikštu ieškiniu iš esmės siekiama permokos pagal pavedimo sutartį grąžinimo.
  3. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2008).
  4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės šioje byloje pareikštas reikalavimas dėl neteisėtai nurašyto sėkmės mokesčio grąžinimo atitinka nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (CK 6.237 straipsnis), o ne civilinės atsakomybės, institutą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti. Jei šalis atlieka mokėjimą, kurio pagal sutartį neturėjo atlikti, toks mokėjimas yra už sutarties ribų ir atliktas be pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 ir joje nurodytą praktiką).
  5. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, nepagrįstai vadovavosi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis. Tačiau ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti, kadangi, kolegijos vertinimu, šis pažeidimas neįtakojo nagrinėjamos bylos rezultato, t. y. tinkamai kvalifikavus teisinius santykius tarp šalių ieškovės teisė į ieškinio patenkinimą nėra paneigiama (CPK 328 straipsnis). Argumentai, pagrindžiantys šią apeliacinės instancijos teismo išvadą, bus pateikti toliau.
  6. Nors, kolegijos vertinimu, atsakovės civilinės atsakomybės draudikas neturėjo būti įtrauktas į šią bylą dėl tarp šalių kilusio ginčo pobūdžio, kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad civilinės atsakomybės draudiko nedalyvavimas byloje nėra esminė procesinė kliūtis bylai nagrinėti iš esmės, kadangi teismo sprendimu dėl šio asmens teisių ir pareigų nepasisakoma, o asmeniui, nedalyvavusiam civilinėje byloje, joje priimtas sprendimas neturi prejudicinės galios. Todėl pavėluotas prašymo įtraukti į bylą civilinės atsakomybės draudiką pareiškimas (apeliacinės, o ne pirmosios instancijos teisme) gali būti savarankišku pagrindu teismui atmesti šį prašymą, jei pavėluotas tokio prašymo pateikimas nėra pateisinamas, o tenkinus šį prašymą būtų pažeidžiami proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-31-823/2016).
  7. Pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro ir BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, kad draudimo kompanija ADB „Gjensidige“ nagrinėjamą įvykį pripažino nedraudiminiu, o 108 052,20 Eur sumos išieškojimas iš UAB „Lexforis“ gali būti apsunkintas ar neįmanomas, nes suma yra pakankamai didelė, o atsakovės turtinė padėtis nežinoma. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ADB „Gjensidige“ įtraukimas į nagrinėjamą bylą trečiuoju asmeniu savaime nelemia konkretaus įvykio pripažinimo draudiminiu. Kita vertus, nustačius, kad 108 052,20 Eur sumos išieškojimas iš UAB „Lexforis“ nėra įmanomas, galėtų būti keliamas atsakovės civilinės atsakomybės už be pagrindo iš jos administruojamos bendrovės įgytų lėšų iššvaistymą klausimas, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus, jų pateikimą motyvuodama tuo, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik susipažinus su ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nepakankamu teismo aktyvumu renkant įrodymus, atsižvelgiant į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, taip pat nepagrįstu teismo atsisakymu prijungti prie nagrinėjamos bylos Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-533-174/2015.
  2. Bylos medžiaga patvirtina ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginius, kad 2016 m. spalio 10 d. vykusiame pirmosios instancijos teismo posėdyje, teismui atmetus atsakovės prašymą prijungti prie nagrinėjamos bylos baudžiamąją bylą Nr. 1-533-174/2015, teismas atsiklausė šalių nuomonės dėl teismo posėdžio pertraukos, kad galėtų surinkti konkrečius baudžiamosios bylos dokumentus, reikalingus jų procesinei pozicijai pagrįsti, ir pateikti į šią bylą, tačiau šalys posėdžio pertraukos nepageidavo. Esant tokioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad apeliantė turėjo galimybę kartu su apeliaciniu skundu teikiamus dokumentus iš baudžiamosios bylos pateikti pirmosios instancijos teismui, o, to nepadariusi, netenka galimybės jais grįsti apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis.
  3. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo susipažinus su ginčijamo sprendimo motyvais dėl išieškojimo sąvokos aiškinimo. Ar lėšų pervedimas BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vykdant nuosprendį baudžiamojoje byloje gali būti laikomas išieškojimu, buvo esminė šioje byloje nagrinėjama aplinkybė, todėl apeliantė galėjo ir turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui visus reikiamus įrodymus, pagrindžiančius savo poziciją šiuo klausimu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepritarė atsakovės pozicijai, savaime nesudaro prielaidų naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme.
  4. Apeliantės teiginiai dėl nepakankamo teismo aktyvumo renkant įrodymus taip pat neturi teisinio pagrindo. Visų pirma, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjama byla nėra bankroto byla, kurioje teismui priskirtas aktyvesnis vaidmuo. Antra, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nors nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, viešojo intereso pasireiškimo laipsnis nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012). Kolegijos vertinimu, nėra jokio viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant padėti bankroto administratorei įrodyti savo teisę į sėkmės mokestį pagal su bankrutuojančia įmone sudarytą pavedimo sutartį.
  5. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad apeliantės kartu su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai neatitinka CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme leistinumo sąlygų, todėl šiuos įrodymus atsisako priimti ir jais nesivadovauja.
Dėl atsakovės teisės į sėkmės mokestį
  1. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pagal BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 7 darbotvarkės klausimu ir jo pagrindu sudarytą pavedimo sutartį turi teisę į sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo išieškotų sumų, kurio dydis – 20 proc. plius PVM. Esminis ginčas tarp bylos šalių kilęs dėl to, ar 439 104, 05 Eur suma, pervesta BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-174/2015, gali būti laikoma „išieškota suma“ paminėto nutarimo ir pavedimo sutarties prasme.
  2. Nagrinėjant šį klausimą, taikytinos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, taip pat teismų praktikoje suformuluotos taisyklės dėl sėkmės mokesčio bankroto administratoriui esmės ir paskirties.
  3. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-686/2016).
  4. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kreditorių susirinkimui nedraudžiama skatinti bankroto administratorių siekti konkretaus rezultato mainais jam pasiūlant vadinamąjį sėkmės mokestį. Šis mokestis nekeičia administratoriaus vykdomos prievolės prigimties – ji ir toliau lieka prievole siekti geriausių pastangų, tačiau nustatomas papildomas atlyginimas už nustatytų rezultatų pasiekimą. Kreditorių susirinkimo nutarimo nuostata dėl sėkmės mokesčio turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), ji negali būti aiškinama taip, kad lemtų bankroto administratoriaus nepagrįstą praturtėjimą. Sėkmės mokestis sietinas su pridėtine verte įmonės kreditoriams, t. y. tam tikra „sėkme“ lyginant su tikėtinais įprastiniais rezultatais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012).
  5. Kolegija sutinka su BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimas, priimdamas nutarimą 7 darbotvarkės klausimu, nedetalizavo, už kokius išieškojimo veiksmus šis mokestis bus mokamas, tačiau pati sėkmės mokesčio paskirtis, kolegijos vertinimu, lemia tai, jog jis negali būti mokamas nuo įprastinių bankroto administratoriaus veiklos rezultatų, už kurį administratoriui mokama fiksuota atlyginimo dalis. Kitoks aiškinimas, be kita ko, lemtų tai, kad administratoriui būtų mokama du kartus už tų pačių veiksmų atlikimą.
  6. BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintų Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių 8 punkte yra numatyta galimybė skirti administratoriui iki 30 procentų dydžio priemoką už išieškotas beviltiškomis laikytas skolas, nepaneigia, o priešingai, patvirtina šios nutarties 35 punkte išdėstytas išvadas, kadangi sėkmės mokestis Taisyklėse siejamas būtent su beviltiškomis laikytų skolų išieškojimu, t. y. rezultatu, kuris yra labiau sėkmingas, nei tikėtinas įprastinis bankroto administratoriaus veiklos rezultatas.
  7. Atsižvelgiant į tai, kad sėkmės mokestis yra administratoriaus atlyginimo dalis, taip pat akivaizdu, kad išieškotomis sumomis šiuo atveju negali būti laikomos bet kurios įplaukos į bankrutavusios bendrovės sąskaitą, nepriklausomai nuo tokių įplaukų kilmės. Nors išieškojimo proceso pobūdis (ikiteisminis, teisminis, civilinis ar baudžiamasis) pats savaime neturi lemiamos reikšmės, išieškotomis sumomis, nuo kurių skaičiuotinas sėkmės mokestis bankroto administratoriui, negali būti pripažintos įplaukos, kurios nebuvo nulemtos tam tikros bankroto administratoriaus iniciatyvos ar pastangų. Priešingas aiškinimas lemtų tai, kad bankroto administratoriui būtų mokama už veiksmus, kurių jis neatliko, o tai savo ruožtų reikštų nepagrįstą bankroto administratoriaus praturtėjimą.
  8. 439 104, 05 Eur suma, nuo kurios atsakovė apsiskaičiavo šioje byloje ginčijamą sėkmės mokestį, BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ buvo pervesta vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-174/2015. Šiuo nuosprendžiu buvo nurodyta „nuosprendžiui įsiteisėjus pinigines lėšas, kurios buvo pasisavintos iš UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir „Pamario metalo konstrukcijos“ ir kurios kratų metu buvo rastos pas S. L. ir M. P., t. y. 316500 litų, 686 JAV doleriai, 87130 Šveicarijos frankų, 74750 Lt, 7265 eurų, 945000 litų, 30000 eurų, 143140 Šveicarijos frankų, grąžinti savininkams“. Atsižvelgdama į tai, kad toks teismo procesinis sprendimas priimtas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas, įpareigojančias teismą priimant nuosprendį grąžinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teisėtiems savininkams, kolegija sutinka su ieškovės teiginiais, jog BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ šio nuosprendžio pagrindu grąžintos sumos nėra pagrindo laikyti išieškota suma, nuo kurios bankroto administratorei turėtų būti skaičiuojamas sėkmės mokestis, kadangi šios sumos grąžinimas bendrovei buvo neišvengiamas teisinis baudžiamosios bylos rezultatas ir visiškai nepriklausė nuo bankroto administratorės iniciatyvos ir/ar valios.
  9. Kolegija pritaria ieškovės argumentams, kad vien tik tinkamo atstovavimo įmonei baudžiamojoje byloje faktas nesukuria prielaidų bankroto administratorei gauti sėkmės mokestį, kadangi tinkamas atstovavimas bankrutuojančiai įmonei yra tiesiogiai iš ĮBĮ nuostatų išplaukianti bankroto administratorės pareiga, t. y. įprastinių bankroto administratoriaus funkcijų vykdymas, pats savaime nesukuriantis pridėtinės vertės kreditoriams. Apeliantės teiginius, kad tuo atveju, jei BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto administratorė nebūtų aktyviai dalyvavusi baudžiamosios bylos procese, 439 104,05 Eur suma galimai būtų konfiskuota, arba pervesta S. S. L., kolegija pripažįsta neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Iš Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-174/2015 turinio ar kitų šioje byloje esančių įrodymų nėra pagrindo daryti išvados, kad nurodytos sumos priklausomybė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, lėmusi šios sumos grąžinimą bendrovei pasibaigus baudžiamosios bylos procesui, būtų buvusi nustatyta remiantis išimtinai BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovų pozicija ir įrodymais.
  10. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ kreditoriai, 2015 m. kovo 13 d. susirinkime priimdami nutarimą dėl administratorės atlyginimo, žinodami apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir neketindami skirti sėkmės mokesčio administratorei nuo nuosprendžio vykdymo metu pervestų sumų, būtų numatę išimtį arba kitaip konkretizavę išieškojimus. Aiškinant terminą „išieškotos sumos“ atsižvelgiant į šioje nutartyje jau aptartą sėkmės mokesčio esmę ir paskirtį, darytina išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimo formuluotės frazė „išieškotos sumos“ sumos, pervestos įmonei nuosprendžio vykdymo metu, neapima, todėl kreditoriams nebuvo poreikio konkretizuoti priimamo nutarimo šiuo aspektu. Kreditorių ketinimo, priimant 2015 m. kovo 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 7 darbotvarkės klausimu, nuosprendžio vykdymo metu gautą sumą laikyti išieškota suma, nuo kurios mokamas sėkmės mokestis administratorei, kolegijos vertinimu, negali patvirtinti ir vėlesni (2016 m. birželio 7 d. atlikti) kreditorių veiksmai, siekiant sumažinti administratorės atlyginimą.
  11. Apeliantė taip pat pažymi, kad jei ji nebūtų ėmusis aktyvių veiksmų po Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio priėmimo, 439 104, 05 Eur suma bendrovei galėjo būti nepervesta. Kolegija su šiais apeliantės teiginiais taip pat nesutinka.
  12. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendis, proceso dalyviams per įstatymo nustatytą terminą neapskundus jo apeliacine tvarka, įsiteisėjo 2015 m. birželio 3 d. ir buvo pradėtas vykdyti. Nuosprendžio vykdymo metu, 2015 m. birželio 16 d. apygardos teisme buvo gautas FNTT, kurios depozitinėje sąskaitoje buvo laikomos ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų metu S. L. namuose bei jo paties, taip pat M. P. vardu AB „DNB“ banke nuomojamuose individualiuose seifuose rastos ir paimtos piniginės lėšos, prašymas išaiškinti, kokio dydžio sumas ir kam pagal 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį grąžinti. Taip pat 2015 m. birželio 17 d. į apygardos teismą su prašymu išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį kreipėsi nuteistojo S. L. gynėjas.
  13. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 361 straipsnio 2, 3 dalimis, 362 straipsnio 3, 4 dalimis, 2015 m. birželio 25 d. priėmė nutartį, kuria patikslino nuosprendį, nurodydamas nuosprendžiui įsiteisėjus UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ grąžinti 439 104,05 Eur sumą, UAB „Pamario metalo konstrukcijos“ grąžinti 187 321,62 Eur sumą, o likusias pinigines lėšas – 19 656,21 Eur, grąžinti S. L..
  14. Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties buvo paduoti prokuroro ir nuteistojo S. L. skundai aukštesnės instancijos teismui. Pažymėtina, kad prokuroras skunde prašė skundžiamą nutartį pakeisti tik dalyje dėl 19 656,21 Eur grąžinimo S. L., ir, vadovaujantis BPK 72 straipsnio 2 dalimi, šiuos pinigus kaip nusikalstamos veikos rezultatą konfiskuoti. Konfiskuoti UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ grąžintų lėšų skundu nebuvo prašoma. Nuteistojo S. L. gynėjas skunde prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą, išaiškinant, kad nuteistasis S. L. ir jo sutuoktinė D. L. yra dalies kratų metu rastų ir paimtų piniginių lėšų, t. y. 151 205,60 Eur, savininkai, atitinkamai likusių piniginių lėšų – 494 876,28 Eur, savininkai yra UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ir UAB „Pamario metalo konstrukcijos“.
  15. Lietuvos apeliacinis teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo S. L. gynėjo skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties, 2015 m. liepos 28 d. nutartimi tenkino prokuroro skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį pakeitė: panaikino nutarties dalį, kuria nutarta po pasisavintų piniginių lėšų grąžinimo teisėtiems jų savininkams likusias pinigines lėšas, t. y. 19 656,21 Eur, grąžinti S. L., ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą: taikant BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, šias pinigines lėšas – 19656,21 Eur, konfiskuoti. Nuteistojo S. L. gynėjo skundą teismas atmetė. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties turinio matyti, kad atsiliepimo į skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovas nebuvo pateikęs.
  16. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio (baudžiamoji byla Nr. 1A-208-398/2016), 2016 m. vasario 3 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendį dalyje dėl piniginių lėšų grąžinimo ir, be kita ko, nurodė, kad iš kratų metu S. L. namuose, S. L. ir M. P. vardu AB „DNB“ banke nuomojamuose individualiuose seifuose rastų ir paimtų piniginių lėšų 439 104,05 Eur grąžintini teisėtam jų savininkui UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“, 187 321,62 Eur grąžintini teisėtam jų savininkui UAB „Pamario metalo konstrukcijos“. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritarė D. L. apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kad teismo sprendimas dėl kratų metu rastu piniginių lėšų grąžinimo savininkams, išdėstytas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nėra aiškus, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad šis klausimas faktiškai jau yra išspręstas paminėtomis Klaipėdos apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, priimtomis Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nuosprendžio vykdymo metu.
  17. Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties turinio matyti, kad į bylą buvo pateiktas nuteistojo BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“ gynėjo advokato V. Ž. atsiliepimas į nuteistojo S. L. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo prokuroras, nuteistasis S. L. ir jo gynėjas. Duomenų apie BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos posėdyje ar kitokį pozicijos išreiškimą byloje nėra.
  18. Atsižvelgdama į šios nutarties 42-47 punktuose išdėstytas aplinkybes apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, klausimas dėl piniginių lėšų grąžinimo buvo teismo išspręstas be BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atstovo dalyvavimo ir valios, taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, 439 104,05 Eur suma, pervesta bendrovei vykdant teismo nuosprendį, negali būti laikoma „išieškota suma“, nuo kurios administratorei galėjo būti skaičiuojamas sėkmės mokestis.
  19. Pagrįstai nustatęs, kad nuo nuosprendžio baudžiamojoje byloje vykdymo metu bendrovei pervestos sumos sėkmės mokestis neturėjo būti skaičiuojamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą nepagrįstai pervestą sėkmės mokestį nuo šios sumos grąžinti BUAB „Pamario metalo konstrukcijos“. Tai, kad pirmosios instancijos teismas grąžintiną sumą įvardijo kaip bendrovės kreditoriams padarytą žalą, o ne be teisinio pagrindo iš bankrutuojančios bendrovės įgytas lėšas, neturi esminės įtakos teismo išvados pagrįstumui (CPK 328 straipsnis), todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
  20. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 813,12 EUR advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinės instancijos teismui teiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi buvo atsisakyta tenkinti, advokato pagalbos išlaidos už minėto prašymo parengimą – 435,60 EUR, ieškovei nepriteisiamos.

6Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

7Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8Priteisti ieškovei AB „Baltic Research“ iš atsakovės UAB „Lexforis“ 813,12 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai