Byla 1A-37-557-2008

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, nuteistajai D. P. ir jos gynėjai Angelijai Morkvėnienei, nukentėjusiajam J. G., nukentėjusiųjų J. ir K. G. atstovui Aldevinui Ščiglai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų J. G. ir K. G. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007-11-10 nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteista pagal BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąją per šį laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

2Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiųjų J. G. ir K. G. civilinis ieškinys: iš nuteistosios D. P. jiems priteista po 15000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir po 500 litų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, iš AB „PAREKSS APDROŠINĀŠANAS KOMPĀNIJA“ jiems priteista 2522,84 lito turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje šių nukentėjusiųjų ieškinys atmestas.

3Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

4D. P. nuteista už tai, kad 2006 m. spalio 15 d. apie 19 val. Plungės r. Vaištarų k., kelio Palanga - Šiauliai 84-ame kilometre, vairuodama A. P. vardu registruotą automobilį „VW Passat“, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 redakcija) 53 p. reikalavimą, įpareigojantį eismo dalyvius privalomai laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 161 p. reikalavimą, draudžiantį kirsti ištisines ženklinimo linijas (viengubas ar dvigubas), skiriančias priešingų krypčių eismo juostas, 180.3 p. reikalavimą, įpareigojantį vairuotoją privalomai įsitikinti prieš pradedant lenkti, kad lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, lenkė ta pačia kryptimi važiavusį nenustatytą automobilį kelio dalyje, kurioje išvažiavimas į kairiąją važiuojamosios dalies pusę negalimas dėl eismo juostas skiriančios ištisinės kelio ženklinimo linijos, lenkimo metu sudarė kliūtį priešpriešiais važiavusiam N. G. vairuojamam automobiliui „Nissan Almera“, ir su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis „Nissan Almera“ staiga išvažiavo - išslydo į priešingą važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su M. U. vairuojamu automobiliu „Kia Pregio“. Įvykio metu automobilio „Nissan Almera“ vairuotoja N. G. žuvo, automobilio „Kia Pregio“ vairuotojui M. U. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o keleivei R. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

5Apeliaciniu skundu nukentėjusieji J. G. ir K. G. prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, ir priteisti kiekvieno jų naudai iš D. P. po 49000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad jie savo ieškinyje, vadovaujantis CK 6.250 str., reikalavo iš nuteistosios priteisti jų naudai jiems padarytą neturtinę žalą po 50000 litų kiekvienam. Motyvus dėl neturtinės žalos ir jos dydžio jie grindė tuo, kad po autoįvykio D. P. nieko nesiėmė, kad būtų galima nustatyti jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. nebandė suteikti nekentėjusiesiems pagalbą, visiškai nereiškė gailesčio dėl padaryto nusikaltimo. Tokia jos pozicija tik pasunkino nukentėjusiųjų dvasinę būklę. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu vadovautis CK 6.250 str. 2 d. nurodytais kriterijais – atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pabrėžęs, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Tuo tarpu skundžiamas teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, D. P. neišreiškė gailesčio nukentėjusiesiems, o nukentėjusiajam J. G. duodant parodymus teisme, replikavo jo atžvilgiu bei įžeidinėjo. Jos ir liudytojo P. (buvusio sutuoktinio) parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu vietomis skyrėsi. Buvo bandoma kaltinti iš paskos važiavusį kitą šioje byloje nukentėjusįjį M. U., neva jis nesilaikė saugios distancijos ar kažkaip ne taip vairavo, kas privertė nuteistąją padidinti greitį ir neatsargiai lenkti automobilius. Tik pilnai įrodžius D. P. kaltę, kai visos aplinkybės ir įrodymai šioje byloje atsisuko prieš ją, jos tonas pasikeitė, ji pervedė nukentėjusiesiems po 1000 litų. Nustatant D. P. turtinę ir šeimyninę padėtį, teismas nepilnai įvertino visas aplinkybes. D. P. teismo posėdyje pareiškė, kad ji nekilnojamojo turto neturi. Butas, esantis Šiauliuose, kuriame ji šiuo metu gyvena jai nebepriklauso, kadangi po skyrybų, kurios įvyko po autoįvykio, 2007 m. balandžio mėn., butas nuosavybės teise atiteko vyrui. Pažymėtina tai, kad santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taigi nuteistoji, turėdama tikslą išvengti prievolės - atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį. Nukentėjusieji G. dėl motinos žūties patyrė didžiulę moralinę skriaudą. Jie neteko brangiausio gyvenime turto - motinos. Dėl didžiulių dvasinių išgyvenimų sumažėjo nukentėjusiųjų darbingumas, emocinis pasitenkinimas tolesniame gyvenime. K. G. su šeima iki autoįvykio nusipirko gyvenamąjį namą Šiaulių r. Verbūnų k., planavo, kad šiame name apsigyvens ir jo mama. Artimas dvasinis ryšys siejo žuvusiąją ne tik su sūnumis, bet ir su anūkais, kuriuos ji planavo, gyvendama pas sūnų, padėti prižiūrėti ir auklėti. N. G. žuvo važiuodama iš Radviliškio, ten aplankiusi savo sūnaus J. G. šeimą, todėl žinia apie autoįvykį ypač stipriai emociškai paveikė nukentėjusįjį J. G.. Mamos mirtis negrįžtamai pakeitė sūnų gyvenimą. Dėl aukščiau išvardintų motyvų nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti pakeistas, priteisiant iš D. P. neturtinei žalai atlyginti J. G. ir K. G. po 49000 litų (nuteistoji po 1000 litų atlygino geruoju). Taip pat prašo priteisti iš nuteistosios bylinėjimosi išlaidas.

6Teismo posėdyje nukentėjusysis J. G. bei nukentėjusiųjų J. ir K. G. atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

7Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

8Kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepamatuotai sumažino neturtinės žalos dydį nuo prašomos priteisti kiekvienam nukentėjusiajam 50000 litų sumos iki 16000 litų (įskaitant gera valia atlygintą dalį žalos). Sprendimą sumažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį iki 15000 litų kiekvienam nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismas motyvavo Civiliniame kodekse numatytais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai autoįvykio metu asmeniui žuvus vidutiniškai priteisiama 30000 litų, nurodė atsižvelgiąs į ieškovų patirtas dvasines kančias, kaltinamosios turtinę ir šeimos padėtį, gera valia atlygintą dalį žalos. Iš išdėstytų formalių teismo motyvų, iš esmės neatskleidžiančių žalos dydžio vertinimo kriterijų turinio, galima spręsti, jog teismas, nustatinėdamas atlygintinos neturtinės žalos nukentėjusiesiems J. G. ir K. G. dydį, esminiu atskaitos tašku laikė 30000 litų sumą, kuri, kaip teigiama nuosprendyje, teismų praktikoje yra priteisiama bylose, kuomet autoįvykio metu žūva žmogus. Kolegija konstatuoja, jog tokia apylinkės teismo nuoroda į formuojamą teismų praktiką nėra teisinga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro apie 30 000 litų tuomet, kai neatsargiais nusikaltimais asmuo sunkiai sužalojamas (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-132/2007, 2K-492/2006, 2K-474/2004 ir kt.), tuo tarpu bylose, kuriose autoįvykio metu žūva asmuo, yra priteisiamos ženkliai didesnės sumos (kasacinės bylos Nr. 2K-830/2007, 2K-640/2007, 2K-163/2007, 2K-268/2007, 2K-443/2006, 2K-447/2005 ir kt.). Tuo pagrindu galima daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems J. G. ir K. G. priteisė aiškiai per mažas jų patirtos neturtinės žalos atlyginimui sumas, neatitinkančias nei jau minėtos formuojamos teismų praktikos, nei nustatytų bylos aplinkybių. Kita vertus, priteisti nukentėjusiesiems J. G. ir K. G. jų prašomas sumas (po 50000 litų) kolegija taip pat neturi pakankamo pagrindo.

9Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

10Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

11Nors nuteistoji D. P. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau ji nusikalto, šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles – pasibaigus remontuojamam kelio ruožui, pradėjo pavojingai manevruoti siekdama aplenkti prieš ją susikaupusią automobilių koloną, aplenkusi vieną automobilį, nemažindama po lenkimo manevro įgyto greičio (viršijančio, kaip pripažįsta pati nuteistoji, tokiame kelyje leistiną maksimalų greitį), vėl lenkė ta pačia kryptimi važiavusį automobilį nepaisydama to, jog toje kelio dalyje toks lenkimo manevras nebuvo galimas, nes priešpriešines važiuojamąsias eismo juostas skyrė ištisinės kelio ženklinimo linijos (toks kelio ženklinimas rodo, jog šis kelio ruožas yra pavojingas ir netinkamas lenkimo manevrui), ir tokiu būdu ignoruodama elementarias eismo saugumo taisykles, lenkimo metu sukėlė eismo įvykį su itin sunkiomis pasekmėmis – vienas žmogus žuvo, du žmonės, vienas sunkiai, kitas nesunkiai, buvo sužaloti. Kolegija visiškai sutinka su nukentėjusiųjų argumentu, jog jie dėl mamos, labai artimo žmogaus žūties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus. Vienok iš nukentėjusiųjų pateiktos informacijos matyti, jog jie yra sukūrę savo šeimas, turi vaikų ir gyveno atskirai nuo mamos, t. y. jie nebuvo priklausomi vieni nuo kitų ar vieni kitų materialiai išlaikomi. Iš to seka, jog tiek dvasinis, tiek fizinis ryšys tarp sūnų ir mamos įvykio dieną nebuvo toks stiprus, jog šio ryšio nutrūkimas negrįžtamai pakeistų sūnų gyvenimą, kaip tai bandoma pavaizduoti apeliaciniame skunde. Apeliantų versija, jog po įvykio nuteistoji sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, turėdama tikslą išvengti prievolės atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, bylos duomenimis nėra patvirtinta. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kai proceso metu buvo nustatytos visos reikšmingos įvykio aplinkybės ir neliko abejonių dėl nuteistosios kaltės, pastaroji atlygino dalį neturtinės žalos visiems autoavarijoje nukentėjusiems asmenims. Kita vertus, nuteistoji yra išsituokusi su vyru, viena augina dukrą, savo turto neturi, t. y. jos materialinė padėtis nėra tokia, kuri leistų besąlygiškai priteisti iš jos apeliantų naudai jų prašomą neturtinės žalos dydį. Tuo būdu kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus, kuriais grindžiami nukentėjusiųjų prašymai padidinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, nuteistosios bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktikos patirtimi, laiko galimu nukentėjusiesiems J. G. ir K. G. priteistinos neturtinės žalos dydį padidinti iki 70000 litų (po 35000 litų kiekvienam).

12Iš bylos matyti, jog nuteistoji D. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį. Jos, kaip transporto priemonės valdytojos, civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta AB „PAREKSS APDROŠINĀŠANAS KOMPĀNIJA“. Pirmosios instancijos teismas iš šio civilinio atsakovo pagrįstai priteisė nukentėjusiesiems J. G. ir K. G. turtinės žalos atlyginimą, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog draudikas privalo atlyginti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą įstatymo numatytose ribose. Priteisdamas nukentėjusiesiems J. G. ir K. G. neturtinės žalos atlyginimą vien iš nuteistosios D. P., teismas netinkamai pritaikė BPK 109 str., 113 str. 2 d., CK 6.254 str. 2 d. nuostatas. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 2004 m. gegužės 1 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiesiems J. G. ir K. G. iš civilinio atsakovo AB „PAREKSS APDROŠINĀŠANAS KOMPĀNIJA“ priteistina 1726,40 lito (po 863,20 lito) neturtinės žalos atlyginimo. Likusi neturtinės žalos suma priteistina iš nuteistosios D. P.. Įvertinant, jog ji nukentėjusiesiems jau atlygino po 1000 litų, iš nuteistosios nukentėjusiesiems J. G. ir K. G. priteistina 66273,60 lito (po 33136,80 lito).

13Remiantis BPK 106 str. 2 d., iš nuteistosios papildomai išieškotinos nukentėjusiojo K. G. turėtos išlaidos 1000 litų (3 t., b. l. 38) advokato pagalbai apmokėti.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

Nutarė

15Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti.

16Padidinti patenkintą nukentėjusiųjų J. G. ir K. G. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį, priteisiant iš nuteistosios D. P. nukentėjusiesiems J. G. ir K. G. po 33136 litus 80 ct, iš AB „PAREKSS APDROŠINĀŠANAS KOMPĀNIJA“ po 863 litus 20 ct neturtinės žalos atlyginimo. Išieškomų iš nuteistosios D. P. išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajam K. G. dydį padidinti iki 1500 litų.

17Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai