Byla 2K-640/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Prano Kuconio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno, sekretoriaujant D. Ališauskaitei, dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei-Lisauskienei, gynėjai N. Raulušaitienei, nuteistajam D. D., nukentėjusiajai R. S., vertėjai R. Veržbovič, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. (D. D.) kasacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 23 d. nutarties, taip pat nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 23 d. nutarties.

2Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu D. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti atvirojoje kolonijoje.

3Iš Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos STU „Ergo Hestia S.A.“ priteista Ž. S. 2383,40 Lt žalai dėl maitintojo netekimo atlyginti. Iš D. D. priteista R. S. ir J. K. po 300 Lt kiekvienai turėtų išlaidų advokatui. Iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės P. W. ,,Folwex“ Spolka Jawna Export –Import A. K., K. S. priteista R. S. 32568,40 Lt, Ž. S. 50000 Lt, M. S. 35000 Lt, J. K. 32568,40 Lt, R. C. 32568,40 Lt, I. K. 35000 Lt, V. A. C. 35000 Lt, L.N. 32568,40 Lt, V. T. 35000 Lt ir V. P. 35000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistojo D. D., civilinio atsakovo Lenkijos Respublikos įmonės „P.W. „Folwex“ Spolka Jawna Export – Import A. K., K. S.“ bei nukentėjusiųjų R. S. ir M. S. apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies. Panaikinta Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalis, kuria iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „P.W. „Folwex“ Spolka Jawna Export – Import A. K., K. S.“ priteista R. S. 32568,40 Lt, Ž. S. 50000 Lt, M. S. 35000 Lt, J. K. 32568,40 Lt, R. C. 32568,40 Lt, I. K. 35000 Lt, V. A. C. 35000 Lt, L. N. 32568, 40 Lt, V. T. 35000 Lt ir V. P. 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniams ieškovams pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios R. S., prašiusios skundus atmesti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių nuteistojo skundą tenkinti, o nukentėjusiosios J. K. skundą atmesti, prokurorės, prašiusios skundus iš dalies tenkinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,

Nustatė

6D. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 17 d. apie 6.50 val. Varėnos r. kelio Vilnius – Varėna – Gardinas 91 km 560 m priešpriešinio prasilenkimo sąlygomis vairuodamas automobilį „Citroen C5“ pažeidė kelių eismo taisyklių 53, 162, ir 164 punktų reikalavimus, nes važiavo kelio važiuojamosios dalies viduriu, kairiaisiais ratais įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, nepalikęs tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, ir prasilenkdamas susidūrė su priešpriešais važiavusiu S. S. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nuo patirtų sužalojimų žuvo S. S., T. C., V. K. ir O. T.

7Kasaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 23 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

8Skunde nuteistasis nesutinka su teismų sprendimais dėl jo kaltės ir įrodymų vertinimo. Jis nurodo, kad nepripažino savo kaltės, nes mano, kad jo veiksmai nesukėlė autoįvykio ir jis nėra atsakingas už autoįvykio pasekmes. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu jis nuosekliai ir vienodai parodė, kad važiavo 70–80 kilometrų per valandą greičiu, matė priešais atvažiuojančio automobilio šviesas, tas automobilis artėjo priešpriešinio eismo juosta ir staiga pasuko į nuteistojo vairuojamą automobilį, automobiliai susidūrė nuteistojo važiavimo juostoje dešinėje kelio pusėje priekio kairėmis pusėmis, tada išsiskleidė oro pagalvės, automobilis dar pavažiavęs sustojo kelkraštyje, nuteistasis vairavo blaivus, nebuvo užmigęs ar pavargęs, važiavimo sąlygos buvo geros. Šiuos parodymus patvirtino liudytojai W. K., R. W., A. K., važiavę automobiliu su nuteistuoju.

9Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojo A. T. parodymais. Iš parodymų neaišku, ar tikrai šis liudytojas matė nuteistojo „Citroen C5“ automobilį, ar kitą panašų, kodėl nurodė, kad prasilenkė apie 6 val. pradėjus švisti, kai įvykis įvyko tamsiu paros metu, kodėl teigė, jog kasatoriaus automobilis jį apakino, bet matė, kad automobilis pilnas žmonių. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nenustatyta A. T. suinteresuotumo bylos baigtimi, jo parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Tačiau, kasatoriaus manymu, šie parodymai neturi įrodomosios reikšmės, nes jis įvykyje nedalyvavo ir jo aplinkybių nematė.

10Kasatoriaus teigimu, teismai nepašalino prieštaravimų, abejonių ir vertindami specialistų išvadas, kurios kaip ir autotechninių ekspertizių aktai, gali būti pripažintos įrodymais byloje, kai jų išvados yra nuoseklus tyrimo rezultatas ir gauti duomenys atitinka įstatymo reikalavimus bei yra pagrįsti išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik 2006 m. gegužės 4 d. specialisto išvada Nr. 11-318(06), pagrindine autoįvykio kilimo sąlyga pripažįstančia D. D. važiavimą kelio viduriu esant priešpriešinio prasilenkimo sąlygoms, ir nurodė, kad šia išvada kasatoriaus kaltė neginčijamai įrodyta. Tačiau byloje yra ir civilinio atsakovo įmonės P. W. „Folwex“ užsakymu atlikta Varšuvos apygardos teisme registruoto eksperto 2006 m. lapkričio 20 d. išvada Nr. KB–8/2006, atlikta, kaip ir tyrimas 2006 m. gegužės 4 d. specialisto išvadoje Nr. 11–318(06), remiantis bylos medžiaga ir naudojant kompiuterinę simuliacinę programą „PC Crash 7.0“. Šios išvados 3.1 punkte nurodyta, kad eismo įvykio eigos ir vienareikšmiškos transporto priemonių padėties susidūrimo metu bei jų judėjimo prieš eismo įvykį trajektorijos atkurti nėra galimybių, todėl negalima nustatyti, kuris iš vairuotojų kirto važiuojamosios dalies ašį ir sukėlė eismo įvykį. Pažymėta, kad to negalima padaryti dėl įvykio vietos fiksavimo klaidų. Įvykio vietos aprašyme trūksta automobilio „Citroen C5“ padėties ir slydimo žymės formų, nuolaužų ir skysčių dėmės padėties skersai važiuojamosios dalies ašies, stiklo nuolaužų dėmės padėties bei transporto padėties po įvykio kampo. Pastebėta trynimo žymė, siekianti iki „Volkswagen“ automobilio priekinio kairiojo rato. Teismas šią išvadą atmetė nurodydamas, kad teisme Lietuvos TEC specialistas paaiškino, jog lenkų kolega modeliuodamas neįvertino visų realių byloje esančių duomenų, o to nepadarius galima gauti visai kitokią išvadą. Teismas neteisingai interpretavo specialisto paaiškinimus. Specialistas aiškino, kad apžiūrint įvykio vietą ji nebuvo tiksliai fiksuota. Kasatorius mano, kad specialisto paaiškinimai teisme nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nes nei teismas nei proceso dalyviai negalėjo patikrinti, ar specialisto paaiškinimai teisingi. Specialistas savo nuomonę išsakė nepatikrinęs lenkų specialistų išvados eigos ir rezultatų, todėl iš jo paaiškinimų negalima nustatyti, ar tikrai lenkų eksperto išvada netiksli ir neteisinga. Jis teigė, kad lenkų kolega nustatė automobilio susidūrimo kampą iki penkių laipsnių, o Lietuvos TEC išvadoje nustatytas kampas yra mažesnis už vieną laipsnį, todėl išėjo už pateiktos išvados ribų, kadangi pačioje 2006 m. gegužės 4 d. Lietuvos TEC specialisto išvadoje nurodyta, jog automobiliai važiavo priešingomis kryptimis, jų išilginėms simetrijos ašims esant lygiagrečioje ar tam artimoje padėtyje. Specialistas neatsižvelgė, jog 2006 m. gruodžio 11 d. lenkų eksperto išvadoje nurodyta, kad automobiliai galėjo susidurti važiuodami lygiagrečiai ar iki penkių laipsnių kampu, taigi taip pat vertinta automobilių judėjimo lygiagrečiai galimybė. Kasatoriui abejotinas atrodo specialisto paaiškinimas, kad reikia pasirinkti vieną variantą, labiausiai atitinkantį eismo įvykio vietos apžiūros elementus, kai jis pats posėdyje pripažino ir 2006 m. gegužės 4 d. Lietuvos TEC specialisto išvados tyrimo aprašyme nurodyta, kad įvykio vieta fiksuota netiksliai, o kuo mažiau parametrų, tuo sunkiau atkurti įvykio eigą. 2006 m. lapkričio 20 d. lenkų specialisto išvadoje pateikti keturi galimi eismo įvykio eigos variantai, todėl, kasatoriaus manymu, tyrime aprašytos kelios optimaliausio automobilių susidūrimo padėtys yra išsamesnės ir objektyvesnės, nei apsiribojimas vienu iš variantų. Kasatorius pažymi, kad teismai nevertino, kito eismo įvykio dalyvio S. S. veiksmų ir jų įtakos eismo įvykio kilimui, netyrė šio vairuotojo galimybės išvengti autoįvykio. Lenkų specialisto išvadoje nurodyta, kad susidūrimas įvyko automobilio „Citroen C5“ judėjimo juostoje, o Lietuvos TEC specialisto išvadoje, kad šis automobilis kairės pusės ratais išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tačiau išvažiavimas nežymus. Kasatorius teigia, kad iš abiejų specialistų išvadų matyti, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklių 164 punktas, o jei būtų važiavęs, tai susidūrimas nebūtų įvykęs.

11Byloje esant skirtingoms specialistų tyrimų išvadoms, vadovaudamiesi tik ikiteisminio tyrimo metu atliktu tyrimu ir formaliai atmesdami prašymus paskirti byloje teismo kompleksinę eismo įvykio – transporto trasologinę ekspertizę bei ištirti apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio, 286 straipsnio nuostatas, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą šalių rungimosi principą, asmenų lygybę, suvaržė kasatoriaus kaip kaltinamojo teises, paviršutiniškai ir vienpusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nesant objektyvių duomenų apie kasatoriaus padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius autoįvykį, padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės ir priėmė neteisingą apkaltinamąjį nuosprendį.

12Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas procesinėmis priemonėmis gali pašalinti nurodytus prieštaravimus, įvertinti abiejų vairuotojų veiksmus, tam būtinai pakartotinai ištyręs byloje surinktus įrodymus.

13Kasatorius taip pat pažymi, kad nuosprendyje nurodyta, jog jis teisiamas pirmą kartą, už neatsargų nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, jog skiriant bausmę teismas vertina veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę ir kilusias pasekmes, bet iš paskirtos bausmės dydžio matyti, jog teismas vertino tik kilusias sunkias pasekmes. Kasatorius nesutinka su jam paskirta prieštaraujančia teisingumo principui, neindividualizuota ir per griežta bausme, net jei būtų paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis. Kasatorius mano, kad teismas galėjo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 75 straipsnio nuostatas ir parinkti švelnesnę bausmę, bet net nepasisakė, kodėl atmetė tokį gynėjos prašymą. Teismas neįvertino, kad bylos nagrinėjimo metu kasatorius iš savo lėšų stengėsi bent kiek atlyginti atsiradusią žalą sumokėdamas po 2000 Lt kiekvieno nukentėjusiojo šeimai, neįvertino ir nenustatė, ar patys žuvusieji vykdė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes dėl jų veiksmų taip pat galėjo kilti sunkios pasekmės.

14Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 23 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalis priteisti J. K. 32568, 40 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės „P.W. „Folwex“ Spolka Jawna Export – Import A. K., K. S. “ ir palikti galioti šią Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį.

15Kasatorė nesutinka su šia apeliacinės nutarties dalimi, kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išanalizavo civilinės atsakomybės paskirstymo klausimus, nurodė jų teisinį pagrindą ir motyvavo priteistos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

16Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad civilinis atsakovas įmonė „P.W. „Folwex“ Spolka Jawna Export – Import A. K., K. S.“ šiam teismui pateikė su draudimo bendrove STU „Ergo Hestia S.A.“ sudarytą draudimo polisą, kad įmonė apsidraudusi motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu 350000 eurų žalos asmeniui suma. Polise nenurodyta kokia, turtinė ar neturtinė, žala turi būti atlyginama įvykus draudiminiam įvykiui, o neatidėjus bylos nagrinėjimo bei negavus papildomų duomenų negalima tiksliai nustatyti civilinio atsakovo ir draudimo kompanijos atsakomybės dydžio, todėl civilinius ieškinius perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kokių papildomų duomenų trūksta teismas nenurodė. Kasatorė pažymi, kad apie minimą draudimo sutartį buvo žinoma ir pirmosios instancijos teisme, draudimo bendrovė STU „Ergo Hestia S.A.“ per savo atstovą Lietuvoje UADB „Ergo Lietuva“ nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams išmokėjo turtinės žalos atlyginimą ir 500 eurų visiems nukentėjusiesiems bendrai neturtinės žalos atlyginimo, duomenys apie tai yra byloje. Kasatorės manymu, atsakomybės tarp civilinio atsakovo įmonės „P.W. „Folwex“ Spolka Jawna Export – Import A. K., K. S.“ ir draudimo bendrovės STU „Ergo Hestia S.A.“ paskirstymas yra ne fakto, o teisės klausimas. CK 1.44 straipsnis nustato, kad reikalavimams atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos Konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Konvencijos 1 straipsnyje nurodyta, kad ši konvencija nustato teisę, taikytiną nustatant civilinę deliktinę atsakomybę už eismo įvykius, neatsižvelgiant į tai, kokia teisena siekiama patraukti atsakomybėn. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog taikytina valstybės kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Šioje byloje turi būti taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai, todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje civilinės atsakomybės paskirstymo tarp civilinio atsakovo ir draudiko pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnio 2 dalį bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį. Civilinio atsakovo įmonės ir draudiko santykiai yra sutartiniai, sutartis sudaryta Lenkijos Respublikoje ir jų tarpusavio ginčai dėl šios sutarties vykdymo gali būti sprendžiami pagal šios valstybės įstatymus.

17Kasaciniai skundai atmestini.

18Dėl nuteistojo kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų

19Kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos, reglamentuojamos BPK 376 straipsnio 1 dalyje, nesuteikia šiam teismui kompetencijos byloje pačiam nustatinėti ar paneiginėti faktus, tirti bylai reikšmingas aplinkybes, iš naujo vertinti įrodymus. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojoje byloje paduotame kasaciniame skunde nuteistasis tam tikrais argumentais iš esmės ginčija teismų konstatuotus faktus ir neigia savo kaltę. Šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais. Skunde jie detalizuoti, plačiai aptariant bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir duomenis apie jas. Kasatorius tvirtina važiavęs 70-80 kilometrų per valandą greičiu, matęs priešais atvažiuojančio automobilio šviesas, šis automobilis artėjo priešpriešinio eismo juosta, staiga pasuko į nuteistojo vairuojamą automobilį, kurio eismo juostoje susidūrimas ir įvyko. Skunde vertinami liudytojų A. T., W. K., R. W., A. K. parodymai, itin detaliai lyginamos ir aptarinėjamos specialistų išvados dėl eismo įvykio priežasčių ir aplinkybių. Šie argumentai yra susiję ne su teisės taikymo teismų nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju tokios jų visumos, kokią įžiūri kasatorius, vertinimu, todėl nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir paliktini nenagrinėti.

20Dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo

21Nuteistojo skunde tvirtinama, kad padaryti BPK 7, 20, 286 straipsnių nuostatų pažeidimai, nes įrodymai byloje ištirti paviršutiniškai, vienpusiškai, ignoruojant šalių rungimosi principą. Tokia kasatoriaus pozicija nepagrįsta.

22BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva.

23Bylą nagrinėjusiems teismams kaltinamojo pozicija ir ją grindžiantys argumentai buvo gerai žinomi, tikrinami, vertinami visame surinktų duomenų, pripažintų įrodymais, kontekste. Nuosprendyje ir nutartyje pasisakyta dėl kasatoriaus nurodytų liudytojų parodymų ir specialistų išvadų vertinimo. Kaip matyti iš nuosprendyje išdėstytų sprendimo motyvų, teismas rėmėsi ne vien tais įrodymų šaltiniais, į kuriuos nurodo kasatorius, bet dar ir kitais – kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentele, schema, vaizdo įrašu ir kt. Vertinama buvo įrodymų visuma, pasisakius dėl jų įrodomosios reikšmės. Todėl skundo teiginys, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik 2006 m. gegužės 4 d. specialisto išvada, aiškiai neatitinka šio nuosprendžio turinio.

24Kasatorius daug dėmesio skiria specialistų išvadoms Nr. 11-318(06) ir Nr. KB-8/2006, vertindamas jas kaip iš esmės prieštaringas. Tokia jų traktuotė, vertinant iš kaltinamojo pozicijų, susiformavo jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir nėra visiškai tiksli. Antrojoje iš minėtų išvadų esančios baigiamosios formuluotės rodo, kad vienareikšmiški atsakymai į pateiktus klausimus negalimi. Vadinasi, tokiais atsakymais pirmiau padarytos kito specialisto išvados nėra paneigtos ir dėl jų paskesnės išvados tegalėjo sukelti tik abejonių. Todėl, esant tam tikrų skirtumų tarp Lietuvos ir Lenkijos specialistų atliktų tyrimų, į klausimus, iškilusius dėl jų, teismo posėdyje atsakymus pateikė į posėdį iškviestas specialistas. Posėdžio metu kaltinamojo gynėjai pateikus prašymą skirti papildomą eismo įvykio ir trasologinę ekspertizę, šiuo klausimu proceso dalyviai pasisakė ir po to teismas, išdėstęs sprendimo motyvus, prašymą atmetė. Nuosprendyje teismas pasirėmė specialisto išvada Nr. 11-318(06) ir paaiškino, kodėl nesivadovavo kita išvada. Apeliacinėje nutartyje šiuo klausimu taip pat pasisakyta. Todėl BPK nuostatos, reglamentuojančios specialisto išvados panaudojimą įrodinėjimo procese, šiuo konkrečiu atveju nepažeistos.

25Dėl bausmės individualizavimo

26Kasatorius mano, jog teismas galėjo paskirti jam švelnesnę bausmę, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies ar 75 straipsnio nuostatas. Jis nurodo į daugelį bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo pakankamai atsižvelgta, įvertinus vien tai, kad dėl nusikaltimo yra kilusios sunkios pasekmės.

27Šie skundo argumentai nėra tikslūs ir nerodo, kad teismai būtų pažeidę įstatymo reikalavimus spręsdami bausmės individualizavimo klausimus. Tiek BK 54 straipsnio 3 dalis, tiek ir 75 straipsnis numato, esant tam tikroms aplinkybėms, galimybę, bet ne teismo pareigą, sušvelninti kaltininko atsakomybę. Didžioji dalis kasatoriaus išdėstytų argumentų nuosprendyje kaip tik ir paminėti aptariant bausmės parinkimo klausimą. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, jis teisiamas pirmą kartą, už neatsargų nusikaltimą, nėra baustas administracine tvarka, gerai charakterizuojamas, kilęs iš gausios sunkiai besiverčiančios šeimos, įvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat į tai, kad sukėlė keturių žmonių žūtį. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas bausmės klausimu, iš esmės pritarė šiems sprendimo motyvams. Tokia teismų pozicija atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir susiklosčiusią teismų praktiką. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokiais atvejais teismai nurodo, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis. Šioje byloje teismai nenustatė nei tokių aplinkybių, nei galimybės pritaikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti. Įstatymo taikymo klaidos individualizuodami bausmę, priešingai kasatoriaus nuomonei, teismai nepadarė.

28Dėl nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės kasacinio skundo

29Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K. kasacine tvarka skundžia Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 23 d. nutartį, prašo panaikinti šios nutarties dalį, kuria panaikinta Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos šiai nukentėjusiajai atlyginimo, ir atitinkamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti galioti.

30Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje buvo sprendžiami klausimai dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems R. S., Ž. S., M. S., J. K., R. C., V. A. C., I. K., L. N., V. P., V. T. Šie asmenys prašė iš kaltinamojo atlyginti įvairaus dydžio neturtinę žalą: R. S. – po 400000 Lt jai ir sūnui Ž. S.; M. S. – 400000 Lt; J. K., R. C., V. A. C. ir I. K. – po 100000 Lt; L. N., V. P. ir V. T. – po 35000 Lt. Teismas, atsižvelgęs į įstatymo reikalavimus, bylos aplinkybes ir į tai, kad atskiriems iš minėtų asmenų neturtinė žala iš dalies jau atlyginta, priteisė iš įmonės P. W. „Folwex“ SPOLKA JAWNA EXPORT-IMPORT A. K., K. S.: R. S., J. K., R. C. ir L. N. - po 32568,40 Lt; Ž. S. – 50000 Lt; M. S., V. A. C., I. K., V. P. ir V. T. – po 35000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nesutikdami su šiuo teismo sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, jį apeliacine tvarka apskundė R. S., kartu ir dėl nepilnamečio sūnaus Ž. S., taip pat M. S., prašydamos priteisti po 400000 Lt. Nuteistasis D. D. ir jo gynėja bei įmonė P. W. „Folwex“ apeliaciniuose skunduose taip pat ginčijo sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė arba sumažinti žalos atlyginimo dydį, arba perduoti šį klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka.

31Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, motyvuodama tuo, kad neatidėjus bylos nagrinėjimo ir neturint pakankamai duomenų neįmanoma tiksliai nustatyti civilinio atsakovo – įmonės P. W. „Folwex“ ir draudimo kompanijos „ERGO Hestia“ atsakomybės dydžio, 2007 m. vasario 23 d. nutartimi apeliacinius skundus iš dalies tenkindama, panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kurioje išspręstas neturtinės žalos atlyginimas, civiliniams ieškovams pripažino teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl ieškinių dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

32Kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos šiuo klausimu, padavė tik nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K.

33Kasatorės prašymas netenkintinas.

34Skunde išdėstytas prašymas palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio atitinkamą dalį, kurioje išspręstas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. K. klausimas, negali būti traktuojamas kaip visiškai atskiras ir nesusijęs su kitų nukentėjusiųjų, nuteistojo bei civilinio atsakovo interesais šioje byloje. Sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam iš nukentėjusiųjų negali būti grindžiamas iš principo skirtingu teisiniu argumentavimu, kaip galėtų atsitikti, jeigu būtų patenkintas kasatorės prašymas. Dalis nukentėjusiųjų sutiko su nuosprendyje esančiu sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau dėl nuosprendžio buvo paduoti keturi apeliaciniai skundai, kuriuose keliami ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas yra gavęs ir prie bylos prijungė papildomų dokumentų, reikšmingų šio klausimo sprendimui, tarp kurių yra ir draudimo polisas, įmonės P. W. „Folwex“ sudarytas su draudimo bendrove „ERGO Hestia“. Į šiuos dokumentus pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neturėjo galimybės atsižvelgti, todėl nėra pagrindo manyti, kad priimant nuosprendį buvo visiškai įgyvendintos BPK 113 straipsnio nuostatos, jog civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK, o tam tikrais atvejais – ir pagal CPK normas. Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis, kaip numato BPK 115 straipsnio 1 dalis, nustatinėjami remiantis įrodymais. Šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, priimdami atitinkamus sprendimus, turėjo galimybę remtis ir rėmėsi ne vienais ir tais pačiais įrodymais.

35Kasatorė teigia, jog Varėnos rajono apylinkės teismas visiškai teisingai grindė savo sprendimą Lietuvos įstatymais. Toks žalos atlyginimą reglamentuojančios teisės, taikytinos šiuo konkrečiu atveju, traktavimas nėra tikslus.

36Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamasis D. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas Lenkijos Respublikos įmonės „P.W. „Folwex“ Spolka Jawna Export – Import A. K., K. S.“ priklausantį automobilį „Citroen C5“, valst. Nr.WWYY914, apdraustą Lenkijos Respublikos draudimo bendrovėje STU „Ergo Hestia S.A.“. Civilinės atsakomybės draudimo atveju žalą atlyginti privalo draudikas. Tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str. 2 d.).

37Tačiau nuosprendyje teismas, motyvuodamas savo išvadas apie iš draudiko priteistiną neturtinės žalos dydį vadovaujantis 2004 m. gegužės 1 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių asmenų, yra 500 000 eurų, tarp jų 500 eurų, t.y. 1725 Lt, dėl neturtinės žalos padarymo, įstatymą pritaikė netinkamai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo tikslas yra nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Tuo tarpu individualizuota draudiko atsakomybė yra sutartinė, ji atsiranda tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje (draudimo polise). Pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, o nekilnojamojo daikto draudimo atveju - valstybės, kurios teritorijoje yra daiktas, teisė. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose“ 37 straipsnis taip pat nustato, jog prievolės, kylančios iš sandorių, yra vykdomos pagal Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje buvo sudarytas sandoris, įstatymus, jeigu prievolinio santykio dalyviai nepasirinks kitos teisės. Draudimo sutartis paprastai sudaroma atitinkamoje valstybėje galiojančių draudimo rūšies taisyklių pagrindu, todėl teismas turi ištirti atitinkamos draudimo įmonės draudimo taisykles. Pagal jas sprendžiama, ar draudikas prisiėmė atsakomybę už atsakovo padarytą žalą, ar jis atsako už visus išieškomus nuostolius, ar įvykis yra draudiminis ir pan. Šiais klausimais aiškiai yra pasisakiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 11 d. nutartyje Nr. 3K-7-115/2006. Kolegijos nuomone, tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis. Visų šių klausimų teisingas išsprendimas šioje byloje, būdamas susijęs su daugelio asmenų skirtingais interesais dėl neturtinės žalos atlyginimo, reikalavo daugiau duomenų apie kaltininko, draudėjo ir draudiko santykius, taip pat sudarymo tokių sąlygų, kuriomis kiekvienas iš suinteresuotų asmenų būtų galėjęs išdėstyti savo pozicijas dėl neturtinės žalos ir jos dydžių atsižvelgdamas į visus byloje surinktus įrodymus. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad neatidėdamas bylos nagrinėjimo to užtikrinti neįstengia ir, sulygindamas visų civilinių ieškovų galimybes, civilinių ieškinių klausimus perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tokiu sprendimu šis teismas BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

38Darytina bendra išvada, jog kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai neduoda pagrindo naikinti ar keisti šioje baudžiamojoje byloje priimtus skundžiamus teismų sprendimus.

39Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

40Nuteistojo D. D. (D. D.) ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. K. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu D. D.... 3. Iš Lenkijos Respublikos draudimo kompanijos STU „Ergo Hestia S.A.“... 4. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios R. S.,... 6. D. D. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 17 d. apie 6.50 val. Varėnos r.... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis D. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 8. Skunde nuteistasis nesutinka su teismų sprendimais dėl jo kaltės ir... 9. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik... 10. Kasatoriaus teigimu, teismai nepašalino prieštaravimų, abejonių ir... 11. Byloje esant skirtingoms specialistų tyrimų išvadoms, vadovaudamiesi tik... 12. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas procesinėmis... 13. Kasatorius taip pat pažymi, kad nuosprendyje nurodyta, jog jis teisiamas... 14. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K. prašo panaikinti... 15. Kasatorė nesutinka su šia apeliacinės nutarties dalimi, kadangi pirmosios... 16. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad civilinis atsakovas įmonė... 17. Kasaciniai skundai atmestini.... 18. Dėl nuteistojo kasacinio skundo nenagrinėtinų argumentų... 19. Kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos,... 20. Dėl BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo... 21. Nuteistojo skunde tvirtinama, kad padaryti BPK 7, 20, 286 straipsnių nuostatų... 22. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal... 23. Bylą nagrinėjusiems teismams kaltinamojo pozicija ir ją grindžiantys... 24. Kasatorius daug dėmesio skiria specialistų išvadoms Nr. 11-318(06) ir Nr.... 25. Dėl bausmės individualizavimo... 26. Kasatorius mano, jog teismas galėjo paskirti jam švelnesnę bausmę,... 27. Šie skundo argumentai nėra tikslūs ir nerodo, kad teismai būtų pažeidę... 28. Dėl nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės kasacinio skundo... 29. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. K. kasacine tvarka skundžia Vilniaus... 30. Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje buvo... 31. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Kasacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, priimtos... 33. Kasatorės prašymas netenkintinas.... 34. Skunde išdėstytas prašymas palikti galioti Varėnos rajono apylinkės teismo... 35. Kasatorė teigia, jog Varėnos rajono apylinkės teismas visiškai teisingai... 36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamasis D. D. nusikalstamą... 37. Tačiau nuosprendyje teismas, motyvuodamas savo išvadas apie iš draudiko... 38. Darytina bendra išvada, jog kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai... 39. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 40. Nuteistojo D. D. (D. D.) ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės J. K....