Byla 2A-2272-527/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovams AB „City Service“, H. G., P. Š., R. K., L. K., V. P., E. J., A. E. S., B. P., O. N. K., O. I. A., S. S., S. V., A. M., A. Ž., R. K., L. V., A. P., P. A. M., tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracijai, Z. G. M., K. M., Z. S., L. G. Š., R. A., S. P., Kauno miesto savivaldybei, G. O. N., I. L., J. O., V. L., J. L. V., S. R., K. G., I. R., T. L., O. M., UAB „Nemuno būstas“ dėl susirinkimo sušaukimo pripažinimo neteisėtu, priimtų sprendimų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų tvarkymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovė 2014-03-17 patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 106–112) prašė: pripažinti neteisėtu susirinkimo, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti 2013-05-22 daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sušaukimą; pripažinti negaliojančiais susirinkime, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti 2013-05-22 daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, priimtus sprendimus; pripažinti negaliojančia 2013-05-22 daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį; priteisti ieškovei iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės direktoriaus 2004-12-21 įsakymo Nr. A- 4907 ir 2005-12-30 sutarties Nr. 53-10-2 pagrindu yra paskirta daugiabučio namo ( - ), Kaune, administratoriumi ir turi teisę šią veiklą vykdyti iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017-12-31. Ieškovė 2013-06-17 gavo iš atsakovės AB „City Service“ raštą dėl dokumentų perdavimo Nr. 545, kuriame nurodyta, jog 2013-05-22 gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkai sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – JVS) ir įgaliojo AB „City Service“ atstovauti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Taip pat šiame rašte atsakovė AB „City Service“ informavo ieškovę, jog namo butų ir patalpų savininkai nutraukia paslaugų teikimą su ieškove, todėl prašė paruošti ir perduoti visą dokumentaciją, susijusią su daugiabučio namo, esančio ( - ), Kaune, administravimu. Kadangi atsakovė AB „City Service“ nepateikė ieškovei notaro patvirtinto įgaliojimo veikti ( - ), Kaune, savininkų vardu ir visų kitų dokumentų, privalomų pagal Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašą, yra pagrindas teigti, jog susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta sudaryti JVS-į, yra neteisėtas, o jame priimti sprendimai ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti pripažinti negaliojančiais.

4Atsakovė AB „City service“ 2014-03-31 atsiliepime į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

5II.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei L. K. iš ieškovės 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų, priteisė iš ieškovės valstybei 371,41 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (5 t. b. l. 133–140).

8Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, JVS-imi du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 str. 1 d.).

9Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį arba, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat, jei bendrija likviduota arba nutraukta JVS-is, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 1 d.). Administravimas pasibaigia įregistravus daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatus arba sudarius patalpų savininkų JVS-į, taip pat CK 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais (CK 4.84 str. 10 d.). Pasibaigus administravimui, administratorius perdavimo ir priėmimo aktu perduoda įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai ar JVS-ies dalyviams valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2001-02-02 nutarimu Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“.

10Byloje nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name ( - ), Kaune, yra 33 butai. Tam, kad JVS-is galiotų, turi būti butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, t. y. ją turi pasirašyti dauguma – 17 asmenų turinčių balso teisę. Iš 2013-05-22 JVS matyti, kad ją pasirašė 18 asmenų, kurie yra 18 turtinių vienetų savininkai. Pasak ieškovės, buvo pažeistas CK 4.85 straipsnio 5 dalis bei Aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto aprašo 3 punktas, todėl 2013-05-22 JVS-is yra neteisėta. Šiame punkte nustatyta, kad be kitų subjektų teisę sušaukti susirinkimą turi ir ¼ butų ir kitų patalpų savininkų. Sutarties sudarymo metu galiojusioje CK 4.85 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenumatyta kitaip. Byloje konstatuota, kad 2013-05-22 JVS-į pasirašė dauguma namo butų savininkų, t. y. 54,5 proc. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961, 4 punktą pranešimas apie butų ir kitų patalpų (ar jų dalies) savininkų susirinkimą skelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos Susirinkimo organizatoriaus interneto svetainėje (jeigu tokia yra), daugiabučio gyvenamojo namo (daugiabučių gyvenamųjų namų) laiptinėse ar kitose butų ir kitų patalpų savininkams gerai prieinamose vietose įrengtose skelbimų lentose ir įdedant į pašto dėžutes kiekvienam buto ar kitos patalpos savininkui. Jei butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), į pašto dėžutę įdedamas vienas pranešimas, adresuotas visiems buto ar kitos patalpos bendraturčiams.

11Trečiasis asmuo S. P. nurodė, kad apie susirinkimą nebuvo viešai paskelbta. Byloje apklausti atsakovai patvirtino aplinkybę, jog jie buvo iš anksto informuoti, kad bus priimamas sprendimas dėl JVS-ies pasirašymo ir 2013-05-22 rengiamo susirinkimo. Be to, atsakovo P. Š. teigimu, namo gyventojai apie 2013-05-22 susirinkimą buvo informuoti skelbimu namo laiptinėje, jis apie susirinkimą sužinojo iš skelbimo. Nors šalys į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apie susirinkimą buvo paskelbta ir jis buvo sušauktas laikantis Aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr. D1-961 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punkte išdėstytų reikalavimų, teismo posėdyje dalyvavę atsakovai ir tretieji asmenys nurodė skirtingas aplinkybes dėl susirinkimo sušaukimo, ieškinio reikalavimą pagrįsti yra ieškovo pareiga, tačiau tai, kad atsakovai nepateikė pranešimo apie susirinkimo rengimą su aprašo 3.1–3.5 nurodytais elementais, leidžia spręsti esant labiau tikėtina, kad pranešimas nebuvo parengtas, o tai leidžia teismui konstatuoti buvus aprašo 3 punkto pažeidimą. Pažymėtina tai, kad šis aprašas neįpareigoja informuoti administratoriaus apie numatomą susirinkimą, be to, CK 4.85 str. 7 p. numato galimybę savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo. Ta aplinkybė, kad ieškovė nebuvo informuota apie surinkimą, nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančia 2013-05-22 JVS-į, juolab, kad teisės aktai nenustato absoliučios pareigos informuoti administratorių apie susirinkimą.

12Sprendžiant dėl 2013-05-22 JVS-ies teisėtumo, teismas teisiškai reikšminga aplinkybe pripažino faktą, kad dauguma daugiabučio namo ( - ), Kaune, butų savininkų išreiškė valią, pasirašydami ginčo JVS-į. Vėliau prie sutarties prisijungė dar du asmenys, teismo posėdyje trečiasis asmuo I. R. taip pat nurodė prisijungsianti prie sutarties. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kaip jau nurodyta, JVS-į pasirašė dauguma butų savininkų. Nors susirinkimo dalyviai turėjo rašyti susirinkimo protokolą, tačiau jo nerašymas nelaikytinas esminiu pažeidimu, nes svaresnė yra daugiabučio namo butų savininkų valia tokią sutartį sudaryti, o ne procedūriniai pažeidimai, galimai padaryti sušaukiant susirinkimą ar fiksuojant jo eigą. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie procedūrinius pažeidimus, atsižvelgiant į JVS-ies pobūdį, tikslą, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti negaliojančia JVS-į. Svarbu įvertinti ir aplinkybę, jog ginčo JVS-is yra įregistruota VĮ Registrų centre, 2013-05-22 JVS-į pasirašę asmenys savo valią dėl tokios sutarties sudarymo išreiškė įstatymo reikalaujama rašytine forma (CK 6.969 str. 4 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčijamą JVS-į pasirašė balso teisę turintys daugiabučio namo butų savininkai (1 t., b. l. 70–89). Ieškovės argumentai, kad JVS-is turėjo būti patvirtinta notaro, yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini (CPK 178 str.). Atsakovai 2014-02-18 susirinkime, kuris buvo sušauktas laikantis visų įstatymo reikalavimų, savo išreikštą 2013-05-22 valią sudaryti JVS-į dauguma balsų patvirtino, pasirinko kitą įgaliotą asmenį (3 t., b. l. 66–71). Teismui nustačius, kad 2013-05-22 JVS-is atitiko daugumos daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), Kaune, butų savininkų valią, nėra pagrindo šią sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia, susirinkimo, kuriame buvo priimtas sprendimas šią sutartį sudaryti, sušaukimą neteisėtu, o jame priimtus sprendimus – negaliojančiais.

13Pagal CK 1.78 straipsnio 4 dalį ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys, t. y. sandorio šalys ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises toks sandoris pažeidžia. Ieškovė nėra 2013-05-22 JVS-ies dalyvė, jai nėra įstatymais suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokias konkrečias jos teises pažeidžia ginčo sutartis, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė neturėjo reikalavimo teisės tiek dėl susirinkimo sušaukimo ir jame priimtų nutarimų ginčijimo, tiek dėl JVS-ies pripažinimo niekine ar negaliojančia.

14Teismas pažymėjo, kad atsakovai teismo posėdyje nurodė ne vieną aplinkybę ir pateikė rašytinius įrodymus dėl aplaidaus ieškovės elgesio vykdant daugiabučio gyvenamojo namo priežiūrą ir administravimą, dėl ko jie pagrįstai siekė realizuoti jiems įstatymo suteiktą teisę sudaryti JVS-į ir pasirinkti administratorių savo nuožiūra, o ne tenkintis administracine tvarka paskirto administratoriaus teikiamomis juos netenkinančiomis paslaugomis. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų, todėl ieškinys atmestinas.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Ieškovė pateikė apeliacinį skundą (6 t. b. l. 13–25), kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-07-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Teismas sprendimą priėmė tinkamai neįvertinęs byloje pateiktų įrodymų, neteisingai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas, nesivadovaudamas LAT praktika. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17Dėl JVS-ies pripažinimo negaliojančia

18CK 6.159 straipsnis numato, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. CK 6.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 6.969 straipsnio 1 dalis numato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Kadangi tai yra imperatyvi teisės norma, darytina išvada, jog teismas netinkamai taikė imperatyvias teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir dėl to naikintiną sprendimą. Tarp CK 6.969 straipsnio 4 dalyje minimų įstatymo numatytų atvejų patenka CK 1.74 ir CK 2.138 straipsniai. CK 1.74 straipsnis nurodo sandorius, kurie privalo būti sudaromi notarine forma: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. Pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktą kitiems sandoriams priskiriamas CK 2.138 straipsnis. CK 2.138 straipsnyje imperatyviai nurodoma, kad turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai: 1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; 2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą; 3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

19Teismas nustatė, kad 2013-05-22 gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkai sudarė JVS-į ir įgaliojo AB „City Service“ atstovauti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus (1 t., b. l. 52–57). JVS-ies 6 punkte nurodyta, kad „(...) įgaliotinis įsipareigoja atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu.“. Tačiau CK 2.138 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, turi būti patvirtinamas notaro. JVS-ies 7 punktas numato: „Įgaliotinis veikdamas Sutarties dalyvių vardu, atsako už: (...) 7.9 Sutarties dokumentų ir duomenų teikimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui; 7.10. Sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas Sutarties dalyvių sprendimas atlikti finansinį auditą; (...) 7.12. dokumentų teikimą auditoriui.“ JVS-ies 8 punkte įtvirtinta: „Įgaliotinis turi teisę: (...) 8.3. pareikšti su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu susijusius ieškinius, dalyvauti kitų asmenų pradėtose bylose, susijusiose bendrosios nuosavybės teise valdomu turtu; 8.4 sudaryti sandorius, susijusius su Sutartyje nustatytų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu, atnaujinimu ir kitokiu tvarkymu. Sudarydamas sandorius, įgaliotinis privalo nurodyti, kad jis veikia kaip Sutartimi įgaliotas asmuo; 8.5. atstovauti patalpų savininkams santykiuose su valstybės valdžios, valdymo, teisėsaugos institucijomis, teismais, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis.“ Iš šių JVS-ies nuostatų matyti, kad visi partneriai bendrus reikalus JVS-ies vykdymui pavedė ne vienam iš partnerių, bet trečiajam asmeniui AB „City Service“, t. y. AB „City Service“ yra įgaliotas fizinių asmenų vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis. CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nurodoma, jog įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą, turi būti patvirtinami notaro. CK nenustatyta, jog daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto valdymo, naudojimo ir priežiūros JVS-is yra laikoma įgaliojimu atstovauti daugiabučio namo savininkus santykiuose su valstybinėmis institucijomis ir kitais juridiniais asmenimis ir jog toks įgaliojimas gali būti būtų prilyginamas notariniam įgaliojimo patvirtinimui. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taip pat CK 1.80 straipsnio 1 dalis nustato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Akivaizdu, kad ginčo JVS-ies nuostatos prieštarauja CK 2.138 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms įstatymo normoms, o tai reiškia, kad yra pagrindas taikyti CK 1.80 straipsnį. Taip pat yra pagrindas taikyti ir CK 1.93 straipsnį, nes nesilaikyta CK 2.138 straipsnyje reikalaujamos notarinės formos.

20Pagal CK 1.78 straipsnį sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Tuo tarpu nuginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu yra būtinas teismo sprendimas. Taigi nuginčijamo sandorio galiojimas priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios. Nors nuginčijami sandoriai taip pat gali pažeisti teisę, bet juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys (CK 1.79 str.), jie taip pat gali neginčyti sandorio (LAT 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007). CK 1.80 ir 1.93 straipsnio 3 dalyje nurodyti sandoriai yra niekiniai (CK 1.78 str. 3 d.). CK 1.78 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Kadangi sudaryta JVS-is neatitinka imperatyvių CK 2.138 straipsnio reikalavimų, tai, atsižvelgiant į CK 1.80 straipsnį ir 1.93 straipsnio 3 dalį, ji laikoma niekine. Pagal LAT nuosekliai formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva), t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., LAT 2001-10-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003-01-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004-03-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004, 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007, kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiek niekiniai, tiek nuginčijami sandoriai pagal bendrąją taisyklę negalioja ab initio nepaisant to, kad nuginčijami sandoriai kurį laiką buvo laikomi galiojančiais. Tokia išvada išplaukia iš CK 1.95 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje teigiama, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento), analizės. (LAT 2008-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2008). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad JVS-is turi būti pripažinta negaliojančia (niekine) ir laikoma negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento).

21Dėl JVS-ies patvirtinimo

22Sprendime tarp trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“ pateiktų argumentų teigiama: „UAB „Nemuno būstas“ teikia bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugas ( - ), Kaunas daugiabučiame name 2014 m. vasario 18 d. savininkų susirinkimo protokolo pagrindu, t. y. daugiabučio namo savininkai, balsų dauguma, nusprendė sudaryti paslaugų teikimo sutartį su UAB „Nemuno būstas“. (...) Savininkų veiksmai tiek 2013 m. gegužės 22 d., tiek vėliau suponuoja, jog jie realizavo savo teisę valdyti turtą savo veiksmus suprato ir toliau nereiškia noro nutraukti Sutartį ir keisti daugiabučio namo valdymo formą. Ieškovas nenurodo jokių argumentų, koks įstatymas riboja savininkų teisę patiems valdyti savo turtą.“ Taip pat teismas nustatė, kad 2014-02-18 susirinkime buvo svarstomas 2013-05-22 sudarytos JVS-ies pakartotinis patvirtinimas ir vykdymas, kurio metu savininkai pakartotinai išreiškė savo valią ir patvirtino, jog jų apsisprendimas sudaryti JVS-į yra laisvas ir sąmoningas veiksmas, todėl patvirtina savo ankstesnį sandorį, 19 balsų už, 1 asmuo susilaikė (3 t. b. l. 67–71). Iš pateiktų argumentų matyti, kad kalbama apie JVS-ies patvirtinimą ir tolimesnį jos vykdymą. Tačiau JVS-is dėl aptartų motyvų turi būti pripažinta negaliojančia (niekine) ir laikoma negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento). Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 str. 1 d.). Trečiojo asmens teiginys, kad ieškovė nenurodo jokių argumentų, koks įstatymas riboja savininkų teisę patiems valdyti savo turtą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes šioje byloje nagrinėjamas sutarties pripažinimo negaliojančia klausimas.

23Dėl apeliantės teisės reikšti reikalavimą pripažinti ginčo JVS-į negaliojančia

24CK 1.78 straipsnio 5 dalis numato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo; niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma (žr., pvz., LAT 2001-12-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001, 2003-01-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003, 2004-03-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2004, 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007, kt.).

25Atsakovės AB „City service“ teigimu, ieškovė neturi jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl JVS pripažinimo negaliojančia, nes ji nėra JVS šalis, administratoriaus santykiai su patalpų savininkais kyla iš savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo. Pasirašius JVS-į, pagal CK 4.250 str. 1 d. 3 punktą ginčo namo administravimas baigėsi, nes išnyko priežastys, dėl kurių buvo nustatytas administravimas (administratorius skiriamas, kai savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties ar įkūrę bendrijos). Minėtas CK straipsnis numato naikinamąją sąlygą, kuri buvo išpildyta savininkams 2013-05-22 pasirašius JVS-į. Teisę ginčyti teisme sandorio galiojimą turi tik įstatymu nurodyti asmenys, įstatymas ieškovui nesuteikia teisės kištis į nepriklausomų subjektų tarpusavio santykius. Administratorius yra subjektas, vykdantis tam tikrą funkciją – bendrojo naudojimo objektų priežiūrą šis subjektas privalo veikti išimtinai patalpų savininkų interesais (CK 4.242 str. 2 d.), taigi yra pavaldus savininkų valiai. Iš pateikto ieškinio akivaizdu, jog ieškovas visais įmanomais būdais siekia sutrukdyti savininkams patiems prižiūrėti pastatą, nes tai sąlygotų jo ekonominės naudos praradimą. Atsakovės L. K. teigimu, „jungtinės veiklos sutartis negali būti pripažinta negaliojančia vien dėl formalių priežasčių, kadangi jos sudarymas nesukelia neigiamų padarinių nei namo butų savininkams, nei viešajam interesui, nei pačiai ieškovei“. Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ taip pat teigia, kad „Ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti šios sutarties, nes tokia teisė suteikta tik sutarties šalims ir įstatyme nurodytiems asmenims, o ieškovė į šių asmenų ratą nepatenka.“. Teismas pritardamas šalių pateiktiems argumentams nurodė: Pagal CK 1.78 straipsnio 4 dalį, ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys, t. y. sandorio šalys ar kitas suinteresuotas asmuo, kurio teises toks sandoris pažeidžia. Ieškovė nėra 2013-05-22 jungtinės veiklos sutarties dalyvė, jai nėra įstatymais suteikta teisė ginti viešąjį interesą. Ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kokias konkrečias jos teises pažeidžia ginčo sutartis, todėl teismas sprendžia, jog atsakovai pagrįstai nurodė, jog ieškovė neturėjo reikalavimo teisės tiek dėl susirinkimo sušaukimo ir jame priimtų nutarimų ginčijimo, tiek dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo niekine ar negaliojančia.

26Ieškovės nuomone, tiek šalių, tiek Teismo pateikti argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Kadangi ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymu Nr. A-4907 paskirta administruoti Vilijampolės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų (pagal sąrašą) bendrojo naudojimo objektus atrankos konkurso metu pasiūlytu administravimo mokesčiu ir turi teisę vykdyti administravimo veiklą iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017-12-31. 2013-06-17 atsakovė AB „City service“ raštu Nr. 545 pareikalavo perduoti dokumentus, nurodydama, kad 2013-05-22 gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkai sudarė JVS ir įgaliojo AB „City Service“ atstovauti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, tai reiškia, kad minėta JVS-imi yra keičiamas administratorius ir apeliantė nebetenka teisės vykdyti gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Kaunas, administravimo. Neabejotinai galima teigti, kad tokia situacija įtakoja apeliantės teises ir pareigas, todėl ji turi būti laikoma suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę reikšti reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo CK 1.78 straipsnio nustatyta tvarka. Teisės doktrinoje nurodoma: „Suinteresuotumas turi pasireikšti savarankišku teisiniu interesu ir būtinybe jį ginti, asmuo, kuris kreipiasi į teismą, turi pagrįsti, kad jo reiškiamas ieškinys bus jam kažkuo naudingas.“ (Dambrauskaitė A. Sandorių negaliojimo teisinės pasekmės: monografija Vilnius: Justitia, 2009, p. 79). Akivaizdu, kad pripažinus JVS-į negaliojančia, sandorio teisinės pasekmės išnyks, šalys grįš į padėtį iki sandorio sudarymo ir apeliantė liks gyvenamojo namo ( - ), Kaune administratoriumi. Todėl reiškiamas ieškinys apeliantei yra naudingas ir tai lemia jos suinteresuotumą, o kartu ir suteikia jai teisę reikšti reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Taigi darytina išvada, kad apeliantė turi būti pripažinta suinteresuotu asmeniu dėl JVS-ies pripažinimo negaliojančia.

27Dėl sutarties laisvės principo.

28Teismas, nustatęs, kad 2013-05-22 JVS-is atitiko daugumos daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), Kaune, butų savininkų valią, konstatavo, jog nėra pagrindo šią sutartį pripažinti niekine ar negaliojančia, susirinkimo, kuriame buvo priimtas sprendimas šią sutartį sudaryti, sušaukimą neteisėtu, o jame priimtus sprendimus negaliojančiais.

29Šie atsakovės ir Teismo argumentai yra nepagrįsti. LAT 2013-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013 išaiškino: Sutartimis, kaip ir kitais sandoriais, siekiama tam tikro teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vis dėlto pažymėtina, kad šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (CK 1.78 str. 5 d.). Vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu teismas privalėjo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyvioms teisės normoms ir nustatęs tokias sąlygas turėjo išspręsti sandorio negaliojimo klausimą.

30Taip pat atkreiptinas dėmesys į kitas kasacinio teismo nutartis, kuriose aiškinama, kad sutarties laisvės principas nėra absoliutus: Sutarties laisvės principas, kaip ir bet kuris kitas, nėra absoliutus: jį apibrėžiančioje CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys tarpusavio teises ir pareigas gali nustatyti savo nuožiūra tik jei tai neprieštarauja įstatymams; sutarties šalių laisvę riboja imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis), bendrieji ir prievolių teisės principai (CK 1.2, 1.5, 6.38 straipsniai). Kadangi sutartiniai santykiai reglamentuojami daugiausia dispozityviųjų teisės normų, paliekant šalims galimybę pačioms sutarti dėl daugelio sutarties sąlygų, principų funkcija yra apibrėžti šalių susitarimų ribas, kurių šalys negali pažeisti; jų pažeidimas gali lemti prievolės negaliojimą arba šalies civilinę atsakomybę. (žr., pvz., LAT 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2011).

31Taigi sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti sutarties sąlygas. Tačiau ši šalių teisė nėra absoliuti. CK 6.157 straipsnyje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo. Tai reiškia, kad šalių sutartiniams santykiams taikomos tos jų sulygtos sutarties sąlygos, kurios neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o klausimams, dėl kurių šalys sutartyje nesulygo, taikomos įstatymų normos.

32Dėl sutarties laisvės principo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, negalima ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo normomis; teismas, spręsdamas sutartinius ginčus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.157 str.) (LAT 2010-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2010; 2013-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2013).

33Minėta, jog JVS-ies nuostatos, išdėstytos 7 ir 8 sutarties punktuose, prieštarauja CK 2.138 straipsnio imperatyviems reikalavimams, kurie riboja sutarties šalių laisvę. Taigi šalys JVS-yje negalėjo savo nuožiūra nustatyti atsakovei AB „City Service“ teisių ir pareigų, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl tokia sutartis negali būti laikoma galiojančia.

34Be to, JVS-į pasirašė ne visi namo ( - ), Kaune butų savininkai, nors, apeliantės nuomone, visi būtų savininkai turi išreikšti valią ir pasirašyti JVS-yje. Daugiabučio namo ( - ), Kaune butų savininkai nebuvo ir nėra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendrijos. LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. 3 dalyje įtvirtinta „Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų balsų dauguma. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas turi po vieną balsą. Buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą“. Taigi, steigiant daugiabučio namo savininkų bendriją yra būtina butų savininkų balsų dauguma, tačiau pasirašant JVS-į, vadovaujantis sutarties laisvės principu, turėtų pasirašyti visi butų savininkai. Šiuo atveju JVS-į pasirašė ne visi butų savininkai, dėl ko JVS-is galimai neatitinka kitų butų savininkų interesų ir dėl to negali būti jungtinės veiklos sutarties nuostatos primestos kitiems sutarties nepasirašiusiems butų savininkams.

35Dėl susirinkimo sušaukimo pažeidimų

36Teismas nustatė, kad susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, buvo sušauktas neteisėtai, pažeidžiant LR aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymą Nr. D1-961 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) 3 punktą bei CK 4.85 straipsnio reikalavimus.

37Aprašo 1 punktas nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašas nustato vieno ar kelių daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų susirinkimo, šaukiamo dėl sprendimų priėmimo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo ar naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ar pakeitimo, taip pat susirinkimo darbotvarkės ir susirinkime ar butų ir kitų patalpų savininkams balsuojant raštu priimtų sprendimų skelbimo tvarką.

38Iš JVS-ies turinio matyti, kad šia sutartimi yra keičiamas daugiabučio namo administratorius, kurį keičiant turi būti laikomasi Apraše nustatytos tvarkos. Šis įpareigojimas kyla iš CK 4.85 straipsnio. Todėl butų savininkai 2013-05-22 sudarydami JVS-į turėjo laikytis CK 4.85 straipsnio reikalavimų ir Aprašo nustatytos tvarkos, kurios nebuvo nesilaikyta.

39Taip pat teismas nurodo, kad CK 4.85 straipsnio 7 dalis numato galimybę savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo. Tačiau šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Todėl savo sprendimus atsakovai (butų savininkai) turėjo pareikšti raštu, o tai vėlgi nebuvo padaryta.

40Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neteisėtai sušaukto susirinkimo (šią aplinkybę konstatavo teismas) metu buvo sudaryta galimai neteisėta (niekinė) JVS-is, o tokia situacija akivaizdžiai prieštarauja bendrajam teisės principui – iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuriajus non oritur).

41Atsakovė AB „City Service“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (6 t. b. l. 33–44) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti Kauno apylinkės teismo 2014-07-07 sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

42Atsiliepime nurodyta, jog atsakovė AB „City Service“ teikia Kauno mieste esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. ( - ), Kaunas daugiabučio gyvenamojo namo savininkai, pasinaudodami sutarčių laisvės principu, CK XI knygos LI skyriuje „Jungtinė veikla (partnerystė)“ numatyta tvarka, 2013-05-22 pasirašė JVS-į, kuria siekė bendrai vykdyti ( - ) namo priežiūrą. Iki JVS-ies pasirašymo minėto namo administratoriumi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta ieškovė. CK 4.250 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog turto administravimas baigiasi, kai išnyksta priežastys, dėl kurių buvo nustatytas administravimas. Tuo tarpu CK 4.84 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Analogiška nuostata numatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-12 įsakymu Nr. A-899 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų. (toliau Nuostatai) 17 punkte ,,Administravimas pasibaigia įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus arba sudarius patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, taip pat kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais“. Šis teisės aktas yra privalomas administratoriui, t. y. ieškovei, vykdyti. Darytina išvada, jog administratorius skiriamas tik tais atvejais, kai savininkai neišreiškė valios patiems prižiūrėti bendrą turtą, ir tuo pačiu, administratoriaus įgaliojimai nutrūksta tada, kai savininkai aiškiai išreiškia valią savarankiškai prižiūrėti savo turtą. Šioje byloje faktinės aplinkybės yra aiškios: 2013-05-22 savininkai pasirašė JVS-į ir įgaliojo AB „City Service“, kaip profesionalų administratorių, turinti ilgametę kokybiškų paslaugų teikimo patirtį, būti jų įgaliotu atstovu, užtikrinančiu tinkamą sudarytos JVS-ies įgyvendinimą, tuo pačiu ir vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. 2014-02-18 bendrasavininkiai pasirašė susitarimą dėl JVS-ies 6 punkto pakeitimo ir įgaliotu atstovu paskyrė L. K.. Taigi ieškovės įgaliojimai baigėsi 2013-05-22. Nesutiktina su ieškovės teiginiu, jog ieškovė turi teisę administruoti ( - ), Kaunas daugiabutį namą 2013-04-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1036 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pakeitimo“ pagrindu, kadangi minėtas įsakymas yra panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-04-25 įsakymu Nr. A-1261 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. A-1036 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“.

43Apeliantė teigia, jog JVS-is yra niekinė, nes neva nesilaikyta sutarties sudarymo formos. Vadovaujantis CK 6.969 straipsnio 4 dalimi, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. JVS yra sudaryta raštu, taigi sutarties formos reikalavimo savininkai laikėsi. Ieškovė teigia, jog JVS yra niekinė pagal CK 2.138 straipsnį, kuris nustato sandorio formos reikalavimus įgaliojimams. Su tokiu samprotavimu kategoriškai nesutiktina, nes įvertinus CK 2.138 straipsnį kalbiniu-loginiu metodu, akivaizdu, jog teisės norma yra skirta būtent įgaliojimo formai nustatyti (o ne pačios sutarties). Taigi darytina išvada, jog JVS yra sudaryta tinkamai, nepažeidžiant sutarties sudarymo formos reikalavimų. Dar daugiau, pagal CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktą turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai: įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą. Tiek pagal teisės normos turinį, tiek pagal jos išdėstymą CK (II knygoje Asmenys) akivaizdu, jog ji yra bendroji. Tuo tarpu CK 6.972 str. 2 d., kuri numato esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi, yra specialioji norma CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu. Atsižvelgiant į LAT suformuotą teisės aiškinimo praktiką, CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, atsakovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 str.). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (LAT 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). CK 6.972 str. 1 d. 2 punktas numato alternatyvią sąlygą, išreikšta žodžiu „arba“. Taigi, įstatymas aiškiai nurodo, jog JVS-yje galima įgalioti asmenį sudaryti sandorius visų partnerių vardu, kas prilyginama kitokios formos įgaliojimui pagal CK 2.138 str. 1 d. 2 punktą, t. y. kuriam nereikalingas notaro patvirtinimas. Tokiu būdu ieškovė neteisingai interpretuoja teisės normas ir teigia, jog JVS-ies sudarymas pažeidė imperatyvų reikalavimą įgaliojimą veikti visų partnerių vardu patvirtinti pas notarą. Netgi padarius teorinę prielaidą, jog įgaliojimas turi būti notarinės formos, lieka neaišku, kaip įgaliojimo formos nesilaikymas daro pačią JVS-į negaliojančia.

44Ieškovė remiasi CK 1.93 str. 3 dalimi, pagal kurią įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį ir šiuo pagrindu prašo pripažinti JVS-į niekine, tačiau nepaaiškina, koks teisės aktas numato, jog JVS-is turi būti patvirtinta notaro, o ne sudaryta paprasta rašytine forma, kaip tai numato CK 6.969 straipsnio 4 dalis. Vien dėl to, jog JVS-ies 6 punkte savininkai numatė jų interesams atstovaujantį asmenį, nereiškia, jog visa sutartis ar jos dalis yra negaliojanti. Toks sandoris (JVS pasirašymas) atitinka visus teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu ieškovė ginčija tik vieną sutarties punktą dėl įgaliojimų suteikimo. Visų pirma, vadovaujantis CK 1.96 straipsniu, sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Visų antra, ar įgaliotas asmuo turi teisę atlikti sandorius visų partnerių vardu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ieškovė ginčija JVS-į ir jos pasirašymo aplinkybes. Visų trečia, tam, jog sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu, jis turi egzistuoti teisinėje plotmėje, tuo tarpu ieškovė nenurodo, dėl kokio sandorio teisėtumo jai kyla abejonių (kaip minėta, JVS-is yra teisėtai atliktas sandoris). Visų ketvirta, pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalies reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, ieškovė nenurodė, kokį teisinį suinteresuotumą ji turi nagrinėti po JVS-ies pasirašymo savininkų sudarytus sandorius su paslaugų tiekėjais ir kt. Visuma aplinkybių suponuoja, jog JVS-ies pasirašymas nelaikytinas niekiniu sandoriu.

45Apeliaciniame skunde keliami visiškai nauji reikalavimai dėl JVS-ies pripažinimo niekine, kas prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 daliai, pagal kurią apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteikė argumentų dėl JVS-ies prieštaravimo imperatyvioms normoms ir pripažinimo niekine, kas reiškia, jog, gavusi neigiamą Sprendimą, ieškovė tik bando pasirinkti kitą bylos vedimo taktiką. Ši išvada darytina ir iš to, jog ieškovė ginčija JVS-į, tuo tarpu visus argumentus teikia dėl iš sutarties įgyvendinimo kylančių sandorių. Akivaizdu, jog ieškovė neturi jokių JVS-ies negaliojimo argumentų.

46Nesutiktina su ieškovės pozicija, jog pripažinus JVS-į niekine, visais atvejais, sutinkamai su CK 1.95 straipsnio 1 dalies nuostata, pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Juo labiau, kad LAT jau yra pasisakęs šiuo klausimu: nepaisant gana aiškios CK 1.80 straipsnio formuluotės, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (restitucija), negalima teigti, kad visada, pripažinus sandorį niekiniu, įmanoma visiškai atkurti status quo ante. Kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečių/ų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui ,,tarsi sutarties niekada nebuvo”, kai kuriais atvejais priešinasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (LAT 2006-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2006). Nagrinėjamu atveju aktualus yra sudarytos JVS-ies pripažinimo negaliojančia pasekmių vertinimas. Kaip nustatė teismas, ( - ) daugiabučio namo bendrasavininkiai 2013-05-22 pasirašydami JVS-į laisva valia ir nieko neverčiami pakeitė bendrojo naudojimo objektų valdymo formą. Tokį savo apsisprendimą patvirtino teismo posėdyje dalyvavę atsakovai A. Ž., L. V., L. K., A. P., P. Š., O. N. K., liudytoja J. B.. Dar daugiau, bendrasavininkiai 2013-02-18 organizavo ( - ) namo susirinkimą, kuriame dar kartą patvirtino JVS-ies sudarymo sandorį kaip atitinkanti jų tikslą savarankiškai valdyti savo turtą. Tenkinus ieškovės prašymą pripažinti JVS negaliojančia, būtų esminiai pažeisti teisingumo bei protingumo principai. Savininkų apsisprendimas atsisakyti ieškovės paslaugų yra rimtai pasvertas ir galutinis, be to, jog jau pusantrų metų (t. y. nuo 2013-05-22) ( - ) namo bendrasavininkiai savarankiškai vykdo namo priežiūrą, t. y. sandoris ilgą laiką buvo vykdomas. Byloje trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, kurios viena iš vykdomų funkcijų pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį (butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės) yra daugiabučių namų priežiūros organizavimas ir kontrolė, nenurodė, jog ( - ) savininkai netinkamai atlieka savo pareigas. Reziumuojant, JVS-ies pripažinimas negaliojančia šiurkščiai pažeistų konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą (LR Konstitucijos 23 str. 1 d.). Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, įstatymų leidėjas neatsitiktinai numatė, jog asmens nuosavybei suteikiamas ypatingas teisinis dėmesys ir apsauga. Įstatymas aiškiai pasisako, jog turto priežiūros prioritetą turi patys savininkai, o nesant jų valios, skiriamas pagalbinis subjektas – administratorius. Būdami turto savininkais, ( - ) namo gyventojai pasirašė JVS-į turėdami tikslą vykdyti namo priežiūrą. Tokia savininkų teisė yra ne tik numatyta Konstitucijos 23 str., bet ir išvedama iš sutarčių laisvės principo. Nuosavybės neliečiamumo konstitucinis principas būtų tik deklaratyvus, jeigu tretieji asmenys, tokie, kaip pvz. ieškovė, galėtų bet kada sustabdyti šios teisės įgyvendinimą prašydami tenkinti akivaizdžiai neteisėtus ieškinio reikalavimus. Dar daugiau, ieškovės cituojamoje LAT 2008-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2008 yra išaiškinta, jog 1.95 straipsnio 2 dalies nuostata (jeigu pagal turinį pripažinti sandorio negaliojančiu ab initio negalima, jis gali būti pripažintas negaliojančiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento) aiškintina taip, kad ji gali būti taikoma tiek niekinių, tiek nuginčijamų sandorių atveju, nes galimos situacijos, kai ir niekinio sandorio nebus įmanoma pripažinti negaliojančiu ab initio arba toks pripažinimas prieštaraus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nuo 2013-05-22 pastato priežiūra rūpinasi patys bendrasavininkiai: name visiškai pakeista elektros instaliacija, iš dalies pakeisti vamzdynai, sutvarkytas rūsys, pakeisti laiptinių langai ir kt., o ieškovė faktiškai paslaugų neteikia. Taigi JVS pripažinimas negaliojančia ab initio sukeltų visišką pastato priežiūros dezorganizaciją ir chaosą, netgi faktiškai nebus įmanoma atkurti namo būklę į pradinę padėtį. Taip pat kiltų atsiskaitymo su rangovais už jau atliktus darbus problematika. Visuma argumentų suponuoja, jog netgi pripažinus JVS-į niekine, ji negali būti pripažinta negaliojančia ab initio, nes tai sukeltų dideles ir skaudžias teisines pasekmes dideliam subjektų ratui, o būtų naudinga tik ieškovei. Akivaizdu, jog tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.

47Ieškovė teigia, jog jo teisė ginčyti JVS-į kyla iš to, jog ( - ) namo bendrasavininkiai pakeitė administratorių. Su šiuo teiginiu nesutiktina, nes pasirašydami JVS atsakovai ne administratorių, o daugiabučio namo valdymo formą. Tokia išvada darytina iš CK 4.84 straipsnio 1 dalies: jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Nagrinėjamu atveju netaikytini naujo administratoriaus pasirinkimo procedūriniai reikalavimai, numatyti CK 4.84 str. 2–4 dalyse, LRV 2013-06-20 nutarimu Nr. 567 patvirtintame Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos apraše. Konstitucinis nuosavybės neliečiamumo principas suponuoja, jog savininkai gali laisva valia nuspręsti, kokiu būdu įgyvendinti nuosavybės teisę, t. y. pasirinkti vieną iš trijų daugiabučio namo valdymo formų. Ieškovė neturi jokios teisės riboti ar kontroliuoti savininkų pasirinkimo, nes ji nėra nuosavybės teisės turėtojas. CK 4.83 straipsnio 3 dalis numato: daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Taigi akivaizdu, jog ieškovė neturi savarankiško teisinio intereso dėl JVS-ies pripažinimo niekine. Savininkai jau išreiškė savo valią ir atsisakė ieškovės paslaugų 2013-05-22, tą patį jie pakartojo 2014-02-18 susirinkimo metu. Ieškovės interesas nagrinėjamoje byloje yra išimtinai ekonominis, t. y. siekis „išlaikyti“ klientą ne kokybiškų paslaugų tiekimu, o grasinimais, teismo procesais, ir kt. psichologinio poveikio priemonėmis. Lieka neaišku, kodėl ieškovės ekonominis interesas turėtų būtų vertinamas aukščiau už savininkų turimą nuosavybės teisę, o taip pat kokius dar veiksmus ar valios išraiškos būdus turi panaudoti atsakovai, jog ieškovė „leistų“ jiems pakeisti valdymo formą. Visuma išdėstytų faktų suponuoja, jog ieškovė neturi teisės ginčyti atsakovų sudarytą sandorį, nes nėra jo šalis.

48Nesutiktina su ieškove, jog JVS-ies 6 punktas (vertinant kartu su 2014-02-18 susitarimu dėl JVS-ies punkto pakeitimo) yra imperatyvioms teisės normoms prieštaraujanti sąlyga, todėl negaliojanti. Netgi padarius teorinę prielaidą, jog bendrasavininkiai turėjo išduoti notaro patvirtiną įgaliojimą veikti jų vardu, pats savaime JVS-ies 6 punktas nėra niekinis, nes bendrasavininkiai bet kada gali įgaliojimą patvirtinti pas notarą. JVS-ies 6 punktas išreiškia atsakovų valią veikti per pasirinktą asmenį, o tokiam veiksmui nereikalinga notarinė sandorio sudarymo forma. Netgi jeigu įgaliojimui būtų reikalingas notaro patvirtinimas, įstatymas nenumato termino, per kurį įgaliotojas ar įgaliotasis turi įgaliojimą pateikti notarui patvirtinti. Šiuo atveju, esant poreikiui, bendrasavininkiai bet kada gali sandorį (išduotą įgaliojimą) patvirtinti pas notarą, nes jų valia yra aiški. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė nekėlė klausimo dėl įgaliojimo formos, todėl atsakovai neturėjo galimybės jį patvirtinti. Tačiau, kaip minėta, rašytinė įgaliojimo forma yra pakankama JVS-ies atveju. CK 6.972 str. 2 dalis numato, jog, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi, ir tai yra specialioji norma CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu.

49Ieškovė nepateikė argumentų kodėl, jos nuomone, JVS-ies 7 punktas, kuriame aptariama įgaliotinio atsakomybė, ir 8 punktas, kuriame aptariamos įgaliotinio teisės, prieštarauja CK 2.138 straipsniui. Dar daugiau, ieškovės pozicija, jog JVS-į turėjo pasirašyti visi ( - ) namo bendrasavininkiai, prieštarauja CK 4.85 straipsnio 1 daliai, pagal kurią sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Taip pat nesutiktina, jog bendrijos steigimui, kuris vykdomas pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, taikomas daugumos savininkų valios principas, o JVS-ies pasirašymui reikalingas visų bendrasavininkių pritarimas. Tai prieštarauja ne tik CK 4.85 straipsnio 1 daliai, bet ir protingumo principui, kai dauguma savininkų negalėtų efektyviai valdyti turto dėl vieno kurio nors savininko nesutikimo ar pasyvumo.

50Apeliacinis skundas netenkintinas, kadangi juo prašoma panaikinti sprendimą ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Patikslintu ieškiniu prašoma (be procesinių prašymų Nr. 1, 5, 6): „2. pripažinti susirinkimo, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti 2013-05-22 daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sušaukimą neteisėtu; 3. pripažinti susirinkime, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti 2013-05-22 daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sprendimus negaliojančiais; 4. pripažinti 2013-05-22 daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį negaliojančia“. Pagal CK 1.78 straipsnio 4 dalį ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Ieškovė ne tik, kad neturi teisės reikšti teisme ieškinį dėl JVS-ies ar kitų savininkų priimtų sprendimų nuginčijimo, nes ji nėra bendrasavininkė, bet ir ieškovės reikalavimai yra abstraktūs ir neįrodyti. Ieškovė nenurodė konkrečiai, kokį susirinkimą (data, vieta, susirinkimo darbotvarkė) ji prašo pripažinti negaliojančiu, kokius bendrasavininkių sprendimus ginčija, kokie bylos įrodymai patvirtina susirinkime priimtų sprendimų neteisėtumą, todėl reikalavimai Nr. 2 ir 3 yra visiškai nepagrįsti. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai; ieškovė šios savo pareigos neįvykdė. Taip pat dėl šiame apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų negalima tenkinti reikalavimo Nr. 4. Vien dėl to, jog JVS-ies 6 punkte savininkai numatė jų interesams atstovaujantį asmenį, nereiškia, jog visa sutartis ar jos dalis yra negaliojanti. Toks sandoris (JVS-ies pasirašymas) atitinka visus teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu ieškovė ginčija tik vieną sutarties punktą dėl įgaliojimų suteikimo. Pagal CK 1.96 straipsnį sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.

51Atsakovė L. K., atstovaujama advokatės I. K., atsiliepime į apeliacinį skundą (6 t., b. l. 50–55) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014-07-07 sprendimą, priteisti atsakovei L. K. iš ieškovės 500 Lt už advokatės teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

521. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog 2013-05-22 JVS-is turi būti pripažinta negaliojančia, kadangi ji sudaryta pažeidžiant formos reikalavimus, t. y. nepatvirtinta notaro. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.74 straipsnis nurodo sandorius, kurie privalo būti sudaromi notarine forma: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą.

53JVS-ies sudarymą reglamentuoja CK 6.969 straipsnis, kurio 4 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Kartu su CK VI knygos normomis (CK 6.969–6.982 str.), daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutarties sudarymą reglamentuoja ir CK IV knygos normos (CK 4.82–4.85 str.), tačiau ne viena iš tų teisės normų nenustato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartis turi būti patvirtinta notaro. Apeliantė nepagrįstai tapatina JVS-į su įgaliojimu fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, ir įgaliojimu, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, nepagrįstai mano, kad jungtinės veiklos sutarčiai taikomi CK 2.138 straipsnyje nurodyti reikalavimai. Įgaliojimą yra vienašalis sandoris, o jungtinės veiklos sutartis – daugiašalis sandoris. Antra, CK 6.972 straipsnio 1 dalis numato, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi. Tokiu būdu, įstatymas numato išimtį (CK 2.138 str. 2d.), jog partnerio įgaliojimai veikti kitų jungtinės veiklos sutarties dalyvių vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (nesvarbu – fiziniais ar juridiniais) gali būti patvirtinti tik jungtinės veiklos sutartimi.

54Taip pat apeliantė nepagrįstai tapatina JVŠ-į su įgaliojimu nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. JVS-imi įgaliotinis įsipareigoja ne valdyti, naudoti ar disponuoti nekilnojamąjį turtą, o tik atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų sampratą įtvirtina Daugiabučių namų bendrijų įstatymas, Nekilnojamojo daikto (objekto) sąvoka apibrėžta CK 1.98 str. ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. JVS-imi butų savininkai organizuoja daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros valdymą vadovaujantis CK IV knygos nuostatomis.

552014-02-18 susitarimu dėl sutarties punkto pakeitimo jungtinės veiklos sutarties dalyviai pakeitė sutarties 6 punktą ir įgaliotu asmeniu paskyrė L. K. – buto savininkę ir sutarties dalyvę. Šio susitarimo 1.5 punkte nurodyta, kad šis susitarimas yra neatskiriama sutarties dalis, todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad AB „City Service“ yra įgaliotas fizinių asmenų vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis.

56Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės argumentas, kad JVS-is turėjo būti patvirtinta notaro, yra nepagrįsti, o apeliacinio skundo argumentas, jog ginčijama sutartis yra niekinė CK 1.93 straipsnio 3 d. prasme, yra nepagrįstas.

572. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ginčijama JVS-is yra niekinė, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.). Ginčijama sutartis negali būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.80 pagrindu. CK 6.156 str. 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.), tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str. 1 d.), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.).

58Pagal CK 1.80 str. įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pastebėta, kad šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 str.). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą(LAT 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008)

59Teismas pagrįstai nustatė, jog tam, kad JVS-is galiotų, turi būti butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, t. y. ją turi pasirašyti dauguma – 17 asmenų, turinčių balso teisę. Iš 2013-05-22 jungtinės veiklos sutarties matyti, kad ją pasirašė 18 asmenų, kurie yra 18 turtinių vienetų savininkai, t. y. 54,5 proc., butų ir kitų patalpų savininkai. Nors teismas ir konstatavo, jog buvo pažeistas Aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr.D1–961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimo skelbimo tvarkos aprašo 3 punktas, šis pažeidimas nedaro JVS-ies negaliojančia, kadangi įstatymas tokių pasekmių nenumato. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad CK 4.85 straipsnio 7 punktas numato galimybę savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo, o ieškovės neinformavimas apie susirinkimą nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančia 2013-05-22 JVS-ies, juolab, kad teisės aktai nenumato absoliučios pareigos informuoti administratorių apie susirinkimą.

60Taip pat atsakovė sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad nors pasirašant JVS-į buvo konstatuoti tam tikri procedūriniai pažeidimai (nesurašytas susirinkimo protokolas), tačiau protokolo nerašymas nelaikytinas esminiu pažeidimu, nes svaresnė yra daugiabučio namo savininkų valia tokią sutartį sudaryti. Svarbiausia bet kurios sutarties galiojimo sąlyga – sutarties šalių tikroji valia, kuri turi būti išreikšta be trūkumų ir be prievartos. Visi pasirašę sutartį butų savininkai išreiškė savo tikrąją valią, pasirašė sutartį be prievartos, supratę jos turinį ir pasekmes.

61Teismas pagrįstai nustatė, kad savininkų veiksmai tiek 2013-05-22, tiek vėliau suponuoja, jog jie realizavo savo teisę valdyti turtą savo veiksmus suprato ir toliau nereiškia noro nutraukti sutartį ir keisti daugiabučio namo valdymo formą, ir kad 2014-02-18 susirinkime buvo svarstomas 2013-05-22 sudarytos JVS-ies pakartotinis patvirtinimas ir vykdymas, kurio metu savininkai pakartotinai išreiškė savo valią ir patvirtino, jog jų apsisprendimas sudaryti jungtinės veiklos sutartį yra laisvas ir sąmoningas veiksmas, todėl patvirtina savo ankstesnį sandorį, 19 balsų už, 1 asmuo susilaikė.

62Visiškai pagrįsta teismo išvada, kad atsakovai teismo posėdyje nurodė vieną aplinkybę ir pateikė rašytinius įrodymus dėl ieškovės aplaidaus elgesio vykdant daugiabučio namo administravimą ir priežiūrą, dėl ko dauguma butų savininkų siekė realizuoti jiems įstatymo suteiktą teisę sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Akivaizdu, kad atsakovai siekė teisėtų tikslų, susijusių su savo gyvenamojo namo priežiūros organizavimo pagerinimu. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad jungtinė veiklos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia dėl apeliaciniame skunde nurodytų formalių procedūrinių pažeidimų, ir nėra pagrindo pripažinti jungtinės veiklos sutartį negaliojančia CK 1.80 str. pagrindu.

633. Atsakovė sutinka su teismo išvada, jog ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiu ir JVS-ies pripažinimo negaliojančia, kadangi ieškovė nėra jungtinės veiklos sutarties dalyvė, jai nėra suteikta įstatymu nustatyta teisė ginti viešąjį interesą. Priklausomai nuo to ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį reikia pripažinti negaliojančiu, sandoriai skirstomi į niekinius (absoliučiai negaliojančius) ir nuginčijamus. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 5 d.), o ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik sutarties šalys arba įstatymų nurodyti asmenys. Ieškovas nėra sutarties šalis, nėra daugiabučio gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkas, įstatymas nenumato daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros administratoriui pareikšti ieškinį dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties. Tai reiškia, kad ieškovas galėtų reikšti ieškinį tik tuo atveju, jeigu ginčijamas sandoris yra niekinis. Niekiniai sandoriai yra savaime negaliojantys sandoriai, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl sandorio dalyviai tokį sandorį gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti. CK 1.78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Niekiniais sandoriais laikomi sandoriai: 1) prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.); 2) prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.); 3) tariamieji sandoriai (CK 1.86 str.); 4) apsimestiniai sandoriais (CK 1.87 str.); 5) sudaryti nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos, tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Ieškovei neįrodžius, jog sandoris yra niekinis, teismas pagrįstai ieškinį atmetė ir konstatavo, kad ieškovė ieškinį pareiškė nepagrįstai, neturėdama reikalavimo teisės.

644. Nesutikrina su apeliantės argumentu, kad pasirašant JVS-į, vadovaujantis sutarties laisvės principu, turėtų pasirašyti visi butų savininkai, ir kadangi jungtinės veiklos sutartį pasirašė ne visi butų savininkai, dėl to sutartis galimai neatitinka kitų butų savininkų interesų ir dėl to negali būti jungtinės veiklos sutarties nuostatos primestos kitiems sutarties nepasirašiusiems butų savininkams. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK numato tris bendros nuosavybės valdymo būdus daugiabučiame gyvenamajame name: administravimas, bendrija, jungtinės veiklos sutartis. Tai reiškia, kad tam, kad jungtinės veiklos sutartis galiotų, pakanka, kad ją pasirašytų butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Teismas pagrįstai konstatavo balsų daugumą (18 iš 33 savininkų arba 54,5 proc.), pasirašydami sutartį jos dalyviai suprato sutarties esmę, tikslą, pasekmes, nebuvo verčiami pasirašyti sutartį, todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad jungtinės veiklos sutartis pažeidžia sutarties laisvės principą. Įstatymas nenumato, kad, pasirašant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, būtina, kad ją pasirašytų visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Taip pat ir kuriant daugiabučio namo savininkų bendriją arba pasirenkant naują administratorių užtenka įstatyme numatytos butų ir kitų patalpų savininkų daugumos. Visais atvejais daugiabučio namo savininkų balsų dauguma priimtas sprendimas yra privalomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau negalima teigti, kad toks sprendimas priešingas kitų savininkų interesams, juolab, jei sprendimo priėmime nedalyvavę savininkai tokių sprendimų neginčija. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad JVS-is neatitinka ją nepasirašiusių savininkų interesų, atmestinas.

65IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

66Apeliacinis skundas atmestinas.

67Atsakovė AB „City Service“ teikia Kauno mieste esančių daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas. ( - ), Kaunas daugiabučio gyvenamojo namo savininkai CK XI knygos LI skyriuje „Jungtinė veikla (partnerystė)“ numatyta tvarka tikslu bendrai vykdyti ( - ) namo priežiūrą 2013-05-22 pasirašė ginčijamą JVS-į. Iki ginčijamos JVS-ies pasirašymo minėto namo administratoriumi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta ieškovė. CK 4.250 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog turto administravimas baigiasi, kai išnyksta priežastys, dėl kurių buvo nustatytas administravimas. Tuo tarpu CK 4.84 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, jog, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Analogiška nuostata numatyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-12 įsakymu Nr. A-899 patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 17 punkte: ,,Administravimas pasibaigia įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus arba sudarius patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, taip pat kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais“. Šis teisės aktas yra privalomas administratoriui, t. y. ieškovei, vykdyti. Darytina išvada, jog administratorius skiriamas tik tais atvejais, kai savininkai neišreiškė valios patiems prižiūrėti bendrą turtą, ir tuo pačiu, administratoriaus įgaliojimai nutrūksta tada, kai savininkai aiškiai išreiškia valią savarankiškai prižiūrėti savo turtą.

68Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymu Nr. A-4907 ieškovė (anksčiau Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“) buvo paskirta Kauno miesto Vilijampolės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi. Kauno miesto savivaldybės administracija ir ieškovė, atsižvelgdamos į Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo įmonių atrankos konkursams organizuoti komisijos 2005-11-04 posėdžio protokolą Nr. 13, 2005-12-30 pasirašė Kauno miesto Vilijampolės seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo sutartį Nr. 53-10-2, kuri vėliau buvo tęsiama. Šia sutartimi Kauno miesto savivaldybės administracija pavedė ieškovei administruoti Kauno miesto Vilijampolės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Kauno miesto savivaldybės taryba 2011-12-29 sprendimu Nr. T-724 skyrė ieškovę Vilijampolės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų (išskyrus bendrabučio tipo namus), kuriuose nėra įkurtos daugiabučio namo savininkų bendrijos ar sudarytos jungtinės veiklos sutartys, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi iki konkurso nugalėtojo paskelbimo. Kauno miesto savivaldybės administracija ir ieškovė pasirašė Kauno miesto Vilijampolės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo sutartį Nr. 25-10-79, kuria Kauno miesto savivaldybės administracija pavedė ieškovei administruoti Kauno miesto Vilijampolės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų, išvardintų Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymo Nr. A-4907 priede (kuriame nurodytas ir ginčo gyvenamasis namas, ( - ), Kaune), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimą. įsakymo priede yra. 2013-04-03 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 31d. įsakyme Nr. A-4866 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos“ pakeitimo Nr. A-1036 (1 t., b. l. 44–45) nustatyta, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-21 įsakymu Nr. A-4907 paskirta administruoti Vilijampolės seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų (pagal sąrašą) bendrojo naudojimo objektus atrankos konkurso metu pasiūlytu administravimo mokesčiu ir turi teisę vykdyti administravimo veiklą, iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pasirinkti ir paskirti nauji administratoriai, bet ne ilgiau kaip iki 2017-12-31. 2013-06-17 atsakovė AB „City service“ raštu Nr. 545 pareikalavo perduoti dokumentus, nurodydama, kad 2013-05-22 gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkai sudarė JVS ir įgaliojo AB „City Service“ atstovauti namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus bei informavo ieškovę, jog namo butų ir patalpų savininkai nutraukia paslaugų teikimą su ieškove, todėl prašė paruošti bei perduoti visą dokumentaciją, susijusią su daugiabučio namo, esančio adresu ( - ), Kaune, administravimu (1 t., b. l. 47). Ieškovė 2013-06-17 pateikė atsakovei AB „City Service“ raštą „Dėl dokumentų perdavimo“ Nr. 2677 (1 t., b. l. 48), kuriuo paprašė atsakovės pateikti JVS-ies kopiją ir notaro patvirtintą įgaliojimą veikti ( - ), Kaune, savininkų vardu bei visus kitus dokumentus, privalomus pagal Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašą (Žin., 2012, Nr. 138-7088) įsigalioja nuo 2013-01-01). Atsakovė AB „City Service“ 2013-06-26 pateikė ieškovei raštą „Pakartotinis reikalavimas dėl dokumentų perdavimo“ Nr. 587 (1 t., b. l. 9), kuriame nurodė, jog pateikia JVCS-į, tačiau faktiškai sutarties nepateikė, dėl ko ieškovė 2013-06-26 raštu „Dėl dokumentų perdavimo Nr. 2888 (1 t., b. l. 51) kreipėsi į atsakovę, kad atsakovė vis dėlto sutartį pateiktų. Po pakartotinio kreipimosi į atsakovę, ši pateikė daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties kopiją (toliau – sutartis, 1 t., b. l. 52–57). Atsakovė AB „City Service“ 2013-06-27 pateikė ieškovei raštą „Dėl dokumentų perdavimo“ Nr. 600 (1 t..b. l. 58–59).

692013-05-22 daugiabučio gyvenamojo namo adresu ( - ), Kaunas, unikalus Nr. ( - ) butų, kurių name yra 33, savininkai H. G., P. Š., R. K., L. K., V. P., E. J., A. E. S., B. P., O. N. K., O. I. A., S. S., S. V., A. M., A. Ž., R. K., L. V., A. P., P. A. M. sudarė Jungtinės veiklos sutartį (toliau – JVS) namo bendrojo naudojimo objektams valdyti (1 t., b. l. 63–67). Sutartį pasirašė 18 butų savininkai iš 33 butų, t. y. 54,5 proc. gyvenamojo namo ( - ), Kaunas butų savininkų. 2013-05-22 JVS buvo įregistruota 2013-05-27 VĮ Registrų centre (1 t., b. l. 46). Šios sutarties 6 punktu sutarties dalyviai sutartimi įgaliotu asmeniu paskyrė AB „City Service“, o įgaliotinis įsipareigojo atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Vėliau prie sutarties prisijungė L. Š. ir O. M. (3 t., b. l. 65). 2014-02-18 susirinkime buvo svarstomas 2013-05-22 sudarytos jungtinės veiklos sutarties pakartotinis patvirtinimas ir vykdymas, kurio metu savininkai pakartotinai išreiškė savo valią ir patvirtino, jog jų apsisprendimas sudaryti jungtinės veiklos sutartį yra laisvas ir sąmoningas veiksmas, todėl patvirtina savo ankstesnį sandorį, 19 balsų už, 1 asmuo susilaikė (3 t., b. l. 67–71).

702014-02-18 susitarimu dėl sutarties punkto pakeitimo jungtinės veiklos sutarties dalyviai pakeitė sutarties 6 punktą ir įgaliotu asmeniu paskyrė L. K. – buto savininkę ir sutarties dalyvę. Šio susitarimo 1.5 punkte nurodyta, kad šis susitarimas yra neatskiriama sutarties dalis.

71Šioje byloje ieškovė 2013-07-03 pareikštu (1 t., b. l. 3–9) ir 2014-03-17 patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 106–112) prašė pripažinti neteisėtu susirinkimo, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti 2013-05-22 daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sušaukimą; pripažinti negaliojančiais susirinkime, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti 2013-05-22 daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, priimtus sprendimus; pripažinti negaliojančia 2013-05-22 daugiabučio namo ( - ) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau – ginčijama JVS).

72Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir taip pat kaip pareikštą asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Dėl šio sprendimo apeliacinį skundą pateikė ieškovė.

73Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmetęs šį ieškinį, teisingai pritaikė įstatymus ir teisminę praktiką ir apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamo sprendimo nėra jokio pagrindo.

74Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

75Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jų nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

76Kolegija kaip visiškai nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, jog ginčijama JVS turi būti pripažinta negaliojančia dėl to, kad sudaryta pažeidžiant formos reikalavimus, t. y. nepatvirtinta notaro. CK 1.93 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.74 straipsnis nurodo sandorius, kurie privalo būti sudaromi notarine forma: 1) daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius, jeigu šiame kodekse nenustatyta kitaip; 2) vedybų sutartys (ikivedybinė ir povedybinė); 3) kiti sandoriai, kuriems šis kodeksas nustato privalomą notarinę formą. JVS-ies sudarymą reglamentuoja CK 6.969 straipsnis, kurio 4 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Kartu su CK VI knygos normomis (CK 6.969–6.982 str.), daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros JVS-ies sudarymą reglamentuoja ir CK IV knygos normos (CK 4.82–4.85 str.), tačiau nei viena iš tų teisės normų nenustato, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros JVS-is turi būti patvirtinta notaro.

77Kolegijos nuomone, apeliantė JVS-į su įgaliojimu fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, nepagrįstai tapatina su įgaliojimu, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti, nepagrįstai teigdama, kad JVS-čiai taikomi CK 2.138 straipsnyje nurodyti notarinio patvirtinimo reikalavimai. Pažymėtina, jog įgaliojimas yra vienašalis sandoris, o jungtinės veiklos sutartis – daugiašalis sandoris. CK 6.972 straipsnio 1 dalis numato, kad tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu, jeigu JVS-is nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi partneriai kartu, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba JVS-imi. CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog turi būti notaro patvirtintas įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusiais su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą. Kolegijos nuomone, šiuo atveju CK 6.972 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atvejis ir yra toks, kai įstatymu numatytu atveju leidžiama duoti kitokios formos (t. y. ne notarinės) įgaliojimą. Tiek pagal teisės normos turinį, tiek pagal jos išdėstymą CK (II knygoje Asmenys) akivaizdu, jog CK 2.138 straipsnis ji yra bendroji, tuo tarpu CK 6.972 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog, esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, partnerio teisė sudaryti sandorius visų partnerių vardu patvirtinama kitų partnerių išduotu įgaliojimu arba jungtinės veiklos sutartimi, yra specialioji norma CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu. Kolegijos nuomone, tokiu būdu įstatyme numatyta išimtis (CK 2.138 str. 2 d.), jog partnerio įgaliojimai veikti kitų JVS-ies dalyvių vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (nesvarbu – fiziniais ar juridiniais) gali būti patvirtinti JVS-imi. Tokiu būdu ieškovė neteisingai interpretuoja teisės normas ir teigia, jog JVS-ies sudarymas pažeidė imperatyvų reikalavimą įgaliojimą veikti visų partnerių vardu patvirtinti pas notarą.

78Pritartina atsakovų argumentams, jog JVS-imi įgaliotinis įsipareigoja ne valdyti, naudoti ar disponuoti nekilnojamąjį turtą, o tik atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu. Daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų sampratą įtvirtina Daugiabučių namų bendrijų įstatymas, Nekilnojamojo daikto (objekto) sąvoka apibrėžta CK 1.98 straipsnyje ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnyje. JVS-imi butų savininkai organizuoja daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų techninės priežiūros valdymą vadovaujantis CK IV knygos nuostatomis.

79Pažymėtina ir tai, jog vien dėl to, jog JVS-ies 6 punkte savininkai numatė jų interesams atstovaujantį asmenį, nereiškia, jog visa sutartis ar jos dalis yra negaliojanti. Toks sandoris (JVS-ies pasirašymas) atitinka visus teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu ieškovė ginčija tik sutarties punktą dėl įgaliojimų suteikimo. Pati ieškovė nepateikė argumentų, kodėl, jos nuomone, JVS-ies 7 punktas, kuriame aptariama įgaliotinio atsakomybė, ir 8 punktas, kuriame aptariamos įgaliotinio teisės, prieštarauja CK 2.138 straipsniui. Pažymėtina, jog tai, ar įgaliotas asmuo JST-ies pagrindu turi teisę atlikti sandorius visų partnerių vardu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes ieškovė šioje byloje pareiktu ieškiniu ginčija JVS-į ir jos pasirašymo aplinkybes, o ne jos pagrindu sudarytus sandorius.

80Kolegija nesutiktina su apeliante, jog JVS-ies 6 punktas (vertinant kartu su 2014-02-18 susitarimu dėl JVS-ies punkto pakeitimo) yra imperatyvioms teisės normoms prieštaraujanti sąlyga, todėl negaliojanti. Netgi padarius teorinę prielaidą, jog bendrasavininkiai turėjo išduoti notaro patvirtiną įgaliojimą veikti jų vardu, pats savaime JVS-ies 6 punktas nėra niekinis, nes bendrasavininkiai bet kada gali įgaliojimą patvirtinti pas notarą. JVS-ies 6 punktas išreiškia atsakovų valią veikti per pasirinktą asmenį, o tokiam veiksmui nereikalinga notarinė sandorio sudarymo forma. Netgi jeigu įgaliojimui būtų reikalingas notaro patvirtinimas, įstatymas nenumato termino, per kurį įgaliotojas ar įgaliotasis turi įgaliojimą pateikti notarui patvirtinti. Šiuo atveju, esant poreikiui, bendrasavininkiai bet kada gali sandorį (išduotą įgaliojimą) patvirtinti pas notarą, nes jų valia yra aiški.

81Pažymėtina, jog nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteikė argumentų dėl JVS-ies prieštaravimo imperatyvioms normoms ir pripažinimo niekine, kas reiškia, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai keliami visiškai nauji reikalavimai dėl JVS-ies pripažinimo niekine dėl įgaliojimo formos nesilaikymo, kas prieštarauja CPK 306 straipsnio 2 daliai, pagal kurią apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

82Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad AB „City Service“ yra įgaliotas fizinių asmenų vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, kadangi, kaip nustatyta, 2014-02-18 susitarimu dėl sutarties punkto pakeitimo JVS-ies dalyviai pakeitė sutarties 6 punktą ir įgaliotu asmeniu paskyrė L. K. – buto savininkę ir sutarties dalyvę. Šio susitarimo 1.5 punkte nurodyta, kad šis susitarimas yra neatskiriama sutarties dalis.

83Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ginčijama JVS-is neturėjo būti patvirtinta notaro, apeliacinio skundo argumentas, jog ginčijama JVS-is yra niekinė CK 1.93 straipsnio 3 dalies prasme, atmestinas kaip nepagrįstas.

84Kaip nepagrįstas vertintina ir apeliantės argumentas, kad ginčijama JVS-is yra niekinė, kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str.). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 str.), tačiau šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 str. 1 d.), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų, be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 str.). Pagal CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, t. y. vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pastebėta, kad šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, teisės norma yra imperatyvi ar ne, svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 str.). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (LAT 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008)

85Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog tam, kad JVS-is galiotų, turi būti butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, t. y. ją turi pasirašyti dauguma – 17 asmenų, turinčių balso teisę. Iš 2013-05-22 JVS-ies matyti, kad ją pasirašė 18 asmenų, kurie yra 18 turtinių vienetų savininkai, t. y. 54,5 proc. butų ir kitų patalpų savininkai. Nors teismas ir konstatavo, jog buvo pažeistas Aplinkos ministro 2012-11-22 įsakymu Nr.D1–961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimo skelbimo tvarkos aprašo 3 punktas, šis pažeidimas, kolegijos nuomone, nedaro JVS-ies negaliojančia, kadangi įstatymas tokių pasekmių nenumato. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 4.85 straipsnio 7 punktas numato galimybę savininkams priimti sprendimus ir nesušaukus susirinkimo, o ieškovės neinformavimas apie susirinkimą nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančia 2013-05-22 JVS-ies, juolab, kad teisės aktai nenumato absoliučios pareigos informuoti administratorių apie susirinkimą.

86Nors pasirašant JVS-į ir buvo konstatuoti tam tikri procedūriniai pažeidimai (nesurašytas susirinkimo protokolas), tačiau protokolo nerašymas nelaikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio JVS-is turėtų būti pripažinta negaliojančia, nes šiuo atveju neabejotinai svaresnė yra daugiabučio namo savininkų valia tokią sutartį sudaryti. Svarbiausia bet kurios sutarties galiojimo sąlyga – sutarties šalių tikroji valia, kuri turi būti išreikšta be trūkumų ir be prievartos. Bylos duomenys nepatvirtina, kad visi JVS-į pasirašę butų savininkai būtų išreiškę ne savo tikrąją valią, pasirašė sutartį su prievarta ar nesuprasdami jos turinio ir pasekmių. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog savininkų veiksmai (tiek 2013-05-22, tiek vėlesni – 2014-02-18) suponuoja tai, jog savininkai, suprasdami savo veiksmų turinį ir pasekmes, ne tik realizavo savo teisę valdyti turtą, bet ir toliau nereiškia noro nutraukti sutartį ir keisti daugiabučio namo valdymo formą, nes 2014-02-18 susirinkime apsvarsčius 2013-05-22 sudarytos JVS-ies pakartotinį patvirtinimą ir vykdymą, savininkai pakartotinai išreiškė savo valią ir patvirtino, jog jų apsisprendimas sudaryti JVS-į yra laisvas ir sąmoningas veiksmas, todėl ankstesnis sandoris buvo patvirtintas 19 balsų balsavus ,,už“ ir 1 asmeniui susilaikius.

87Pažymėtina, jog atsakovai pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ne vieną aplinkybę ir pateikė rašytinius įrodymus dėl ieškovės aplaidaus elgesio vykdant daugiabučio namo administravimą ir priežiūrą, dėl ko dauguma butų savininkų siekė realizuoti jiems įstatymo suteiktą teisę sudaryti JVS-į. Akivaizdu, kad atsakovai siekė teisėtų tikslų, susijusių su savo gyvenamojo namo priežiūros organizavimo pagerinimu.

88Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentas, kad JVS-is turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu dėl apeliantės nurodytų formalių procedūrinių pažeidimų, atmestinas kaip nepagrįstas.

89Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį dėl susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiu ir JVS-ies pripažinimo negaliojančia, kadangi ji nėra tos sutarties dalyvė, o teisė ginti viešąjį interesą įstatymu jai nėra suteikta. Priklausomai nuo to, ar sandoris yra savaime negaliojantis, ar jį reikia pripažinti negaliojančiu, sandoriai skirstomi į niekinius (absoliučiai negaliojančius) ir nuginčijamus. Reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo (CK 1.78 str. 5 d.), o ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik sutarties šalys arba įstatymų nurodyti asmenys. Ieškovė nėra sutarties šalis, nėra daugiabučio gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkas, įstatymas nenumato daugiabučio namo bendro naudojimo objektų priežiūros administratoriui pareikšti ieškinį dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų su kitu asmeniu sudarytos JVS-ies pripažinimo negaliojančia. Tai reiškia, kad ieškovė galėtų reikšti ieškinį tik tuo atveju, jeigu ginčijamas sandoris yra niekinis. Niekiniai sandoriai yra savaime negaliojantys sandoriai, nes jie neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl sandorio dalyviai tokį sandorį gali laikyti nesudarytu ir gali jo nevykdyti. CK 1.78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai. Niekiniais sandoriais laikomi sandoriai: 1) prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.); 2) prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.); 3) tariamieji sandoriai (CK 1.86 str.); 4) apsimestiniai sandoriais (CK 1.87 str.); 5) sudaryti nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos, tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 str. 1 d.). Ieškovei neįrodžius, jog sandoris yra niekinis, teismas pagrįstai ieškinį atmetė ir konstatavo, kad ieškovė ieškinį pareiškė nepagrįstai, neturėdama reikalavimo teisės.

90Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, vadovaujantis sutarties laisvės principu, JVS-į turėtų pasirašyti visi butų savininkai, o, kadangi JVS-į pasirašė ne visi butų savininkai, dėl to sutartis, ieškovės teigimu, neatitinka interesų kitų butų (nepasirašiusių) savininkų, kuriems negali būti primestos JVS-ies nuostatos. CK 4.85 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK numato tris bendros nuosavybės valdymo būdus daugiabučiame gyvenamajame name: administravimas, bendrija ir JVS-is. Tai reiškia, kad tam, kad JVS-is galiotų, pakanka, kad ją pasirašytų butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo sutartį laisva valia pasirašiusių balsų daugumą (18 iš 33 savininkų arba 54,5 proc.), todėl apeliacinio skundo argumentas, kad JVS-is pažeidžia sutarties laisvės principą, atmestinas kaip nepagrįstas. Įstatymas nenumato, kad, pasirašant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros JVS-į, būtina, kad ją pasirašytų visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Pažymėtina, jog ir kuriant daugiabučio namo savininkų bendriją arba pasirenkant naują administratorių užtenka įstatyme numatytos butų ir kitų patalpų savininkų daugumos. Visais atvejais daugiabučio namo savininkų balsų dauguma priimtas sprendimas yra privalomas visiems butų ir kitų patalpų savininkams, tačiau negalima teigti, kad toks sprendimas priešingas kitų savininkų interesams, juolab, kai sprendimo priėmime nedalyvavę savininkai tokių sprendimų neginčija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad JVS-is neatitinka ją nepasirašiusių savininkų interesų, atmestinas kaip nepagrįstas.

91Tenkinus ieškovės prašymą pripažinti JVS-į negaliojančia, kolegijos nuomone, būtų esminiai pažeisti teisingumo ir protingumo principai. ( - ) namo bendrasavininkiams apsisprendus atsisakyti ieškovės paslaugų, jau pusantrų metų (t. y. nuo 2013-05-22), t. y. gana ilgą laiką, namo priežiūra yra vykdoma savarankiškai. Atsakovų teigimu, name visiškai pakeista elektros instaliacija, iš dalies pakeisti vamzdynai, sutvarkytas rūsys, pakeisti laiptinių langai ir kt., o ieškovė faktiškai paslaugų neteikia. Byloje trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, kurios viena iš vykdomų funkcijų pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį (butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės) yra daugiabučių namų priežiūros organizavimas ir kontrolė, nenurodė, jog ( - ) savininkai netinkamai atlieka savo pareigas. Kolegija pritaria atsakovams, jog JVS-ies pripažinimas negaliojančia ab initio šiurkščiai pažeistų konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą (LR Konstitucijos 23 str. 1 d.). Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, įstatymų leidėjas neatsitiktinai numatė, jog asmens nuosavybei suteikiamas ypatingas teisinis dėmesys ir apsauga. Įstatymas aiškiai pasisako, jog turto priežiūros prioritetą turi patys savininkai, o nesant jų valios, skiriamas pagalbinis subjektas – administratorius. Būdami turto savininkais, ( - ) namo gyventojai pasirašė JVS-į turėdami tikslą vykdyti namo priežiūrą. Tokia savininkų teisė yra ne tik numatyta Konstitucijos 23 str., bet ir išvedama iš sutarčių laisvės principo. Nuosavybės neliečiamumo konstitucinis principas būtų tik deklaratyvus, jeigu tretieji asmenys, tokie, kaip, pvz. ieškovė, galėtų bet kada sustabdyti šios teisės įgyvendinimą prašydami tenkinti akivaizdžiai neteisėtus ieškinio reikalavimus. Be to, JVS-ies pripažinimas negaliojančia ab initio sukeltų visišką pastato priežiūros dezorganizaciją ir chaosą, kiltų atsiskaitymo su rangovais už jau atliktus darbus problema, nebebūtų įmanoma atkurti namo būklę į pradinę padėtį.

92Kadangi apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kolegija jį atmetą, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą ir priteisia atsakovei L. K. iš ieškovės UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis (įmonės kodas 132532496) 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

93Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

94apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

95Priteisti atsakovei L. K. iš ieškovės UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis (įmonės kodas 132532496) 600 Lt (kas atitinka 173,77 eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovė 2014-03-17 patikslintu ieškiniu (3 t., b. l. 106–112) prašė:... 4. Atsakovė AB „City service“ 2014-03-31 atsiliepime į patikslintą... 5. II.... 6. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 8. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį, JVS-imi du ar daugiau asmenų, kooperuodami... 9. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų... 10. Byloje nustatyta, kad daugiabučiame gyvenamajame name ( - ), Kaune, yra 33... 11. Trečiasis asmuo S. P. nurodė, kad apie susirinkimą nebuvo viešai paskelbta.... 12. Sprendžiant dėl 2013-05-22 JVS-ies teisėtumo, teismas teisiškai reikšminga... 13. Pagal CK 1.78 straipsnio 4 dalį ieškinį dėl nuginčijamo sandorio... 14. Teismas pažymėjo, kad atsakovai teismo posėdyje nurodė ne vieną aplinkybę... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą (6 t. b. l. 13–25), kuriame prašo... 17. Dėl JVS-ies pripažinimo negaliojančia... 18. CK 6.159 straipsnis numato, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties... 19. Teismas nustatė, kad 2013-05-22 gyvenamojo namo, esančio ( - ), Kaunas, butų... 20. Pagal CK 1.78 straipsnį sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami.... 21. Dėl JVS-ies patvirtinimo... 22. Sprendime tarp trečiojo asmens UAB „Nemuno būstas“ pateiktų argumentų... 23. Dėl apeliantės teisės reikšti reikalavimą pripažinti ginčo JVS-į... 24. CK 1.78 straipsnio 5 dalis numato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio... 25. Atsakovės AB „City service“ teigimu, ieškovė neturi jokio pagrindo... 26. Ieškovės nuomone, tiek šalių, tiek Teismo pateikti argumentai šiuo... 27. Dėl sutarties laisvės principo.... 28. Teismas, nustatęs, kad 2013-05-22 JVS-is atitiko daugumos daugiabučio... 29. Šie atsakovės ir Teismo argumentai yra nepagrįsti. LAT 2013-04-26 nutartyje... 30. Taip pat atkreiptinas dėmesys į kitas kasacinio teismo nutartis, kuriose... 31. Taigi sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių... 32. Dėl sutarties laisvės principo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad,... 33. Minėta, jog JVS-ies nuostatos, išdėstytos 7 ir 8 sutarties punktuose,... 34. Be to, JVS-į pasirašė ne visi namo ( - ), Kaune butų savininkai, nors,... 35. Dėl susirinkimo sušaukimo pažeidimų... 36. Teismas nustatė, kad susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas sudaryti... 37. Aprašo 1 punktas nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo... 38. Iš JVS-ies turinio matyti, kad šia sutartimi yra keičiamas daugiabučio namo... 39. Taip pat teismas nurodo, kad CK 4.85 straipsnio 7 dalis numato galimybę... 40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad neteisėtai... 41. Atsakovė AB „City Service“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (6 t. b. l.... 42. Atsiliepime nurodyta, jog atsakovė AB „City Service“ teikia Kauno mieste... 43. Apeliantė teigia, jog JVS-is yra niekinė, nes neva nesilaikyta sutarties... 44. Ieškovė remiasi CK 1.93 str. 3 dalimi, pagal kurią įstatymų reikalaujamos... 45. Apeliaciniame skunde keliami visiškai nauji reikalavimai dėl JVS-ies... 46. Nesutiktina su ieškovės pozicija, jog pripažinus JVS-į niekine, visais... 47. Ieškovė teigia, jog jo teisė ginčyti JVS-į kyla iš to, jog ( - ) namo... 48. Nesutiktina su ieškove, jog JVS-ies 6 punktas (vertinant kartu su 2014-02-18... 49. Ieškovė nepateikė argumentų kodėl, jos nuomone, JVS-ies 7 punktas, kuriame... 50. Apeliacinis skundas netenkintinas, kadangi juo prašoma panaikinti sprendimą... 51. Atsakovė L. K., atstovaujama advokatės I. K., atsiliepime į apeliacinį... 52. 1. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog 2013-05-22 JVS-is turi būti... 53. JVS-ies sudarymą reglamentuoja CK 6.969 straipsnis, kurio 4 dalyje numatyta,... 54. Taip pat apeliantė nepagrįstai tapatina JVŠ-į su įgaliojimu nekilnojamajam... 55. 2014-02-18 susitarimu dėl sutarties punkto pakeitimo jungtinės veiklos... 56. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą,... 57. 2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ginčijama JVS-is yra niekinė,... 58. Pagal CK 1.80 str. įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas siejamas... 59. Teismas pagrįstai nustatė, jog tam, kad JVS-is galiotų, turi būti butų ir... 60. Taip pat atsakovė sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad nors pasirašant... 61. Teismas pagrįstai nustatė, kad savininkų veiksmai tiek 2013-05-22, tiek... 62. Visiškai pagrįsta teismo išvada, kad atsakovai teismo posėdyje nurodė... 63. 3. Atsakovė sutinka su teismo išvada, jog ieškovė neturi teisės reikšti... 64. 4. Nesutikrina su apeliantės argumentu, kad pasirašant JVS-į, vadovaujantis... 65. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 66. Apeliacinis skundas atmestinas.... 67. Atsakovė AB „City Service“ teikia Kauno mieste esančių daugiabučių... 68. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos... 69. 2013-05-22 daugiabučio gyvenamojo namo adresu ( - ), Kaunas, unikalus Nr. ( -... 70. 2014-02-18 susitarimu dėl sutarties punkto pakeitimo jungtinės veiklos... 71. Šioje byloje ieškovė 2013-07-03 pareikštu (1 t., b. l. 3–9) ir 2014-03-17... 72. Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip... 73. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmetęs šį ieškinį,... 74. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 75. Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jų nurodytų... 76. Kolegija kaip visiškai nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, jog... 77. Kolegijos nuomone, apeliantė JVS-į su įgaliojimu fizinio asmens vardu... 78. Pritartina atsakovų argumentams, jog JVS-imi įgaliotinis įsipareigoja ne... 79. Pažymėtina ir tai, jog vien dėl to, jog JVS-ies 6 punkte savininkai numatė... 80. Kolegija nesutiktina su apeliante, jog JVS-ies 6 punktas (vertinant kartu su... 81. Pažymėtina, jog nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei bylos... 82. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad AB „City Service“ yra įgaliotas... 83. Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą,... 84. Kaip nepagrįstas vertintina ir apeliantės argumentas, kad ginčijama JVS-is... 85. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė,... 86. Nors pasirašant JVS-į ir buvo konstatuoti tam tikri procedūriniai... 87. Pažymėtina, jog atsakovai pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė ne... 88. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentas, kad... 89. Kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė... 90. Kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad, vadovaujantis... 91. Tenkinus ieškovės prašymą pripažinti JVS-į negaliojančia, kolegijos... 92. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, kolegija jį atmetą, o... 93. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 94. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d.... 95. Priteisti atsakovei L. K. iš ieškovės UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis...