Byla e2A-320-178/2016
Dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Teisinių paslaugų grupė“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MJM Motors“ ir atsakovės N. G. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-745-524/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MJM Motors“ ieškinį atsakovei N. G. dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Teisinių paslaugų grupė“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovei N. G., prašydamas iš atsakovės priteisti 210 000 Lt. Reikalavimą grindė 2012 m. spalio 16 d. preliminariąja žemės pirkimo – pardavimo sutartimi. Šalims nesudarius nustatytu terminu pagrindinės sutarties, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės sumokėtą 210 000 Lt avansą.

5Ieškovas J. M. 2014 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimą perleido UAB „MJM Motors“, todėl prašė pradinį ieškovą pakeisti jo teisių perėmėju.

6UAB „MJM Motors“ ir atsakovė teismui pateikė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti bei panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

7Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pradinį ieškovą J. M., pakeitė jo teisių perėmėja UAB „MJM Motors“; patvirtino šalių taikos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi atsakovės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8UAB „Teisinių paslaugų grupė“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014, įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Teisinių paslaugų grupė“ bei panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą. Nurodė, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi ieškovei buvo perduoti du žemės sklypai, kurie 2013 m. lapkričio 22 d. turto arešto aktu Nr. 0172/13/01610 pagal Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą buvo areštuoti siekiant užtikrinti išieškotojos UAB „Teisinių paslaugų grupė“ interesus. Turto arešto mastas sudarė 115 615 Lt ir 5 proc. metines palūkanas.

9Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

10Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014 bei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalis, kuriomis patvirtinta taikos sutartis ir jos pasekmės; atsisakė tvirtinti šalių 2014 m. liepos 22 d. taikos sutartį; nutarties dalį dėl ieškovo pakeitimo paliko galioti; ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 60 820,20 Eur (210 000 Lt) negrąžinto avanso ir 5 proc. metines palūkanas, 564,75 Eur (1 950 Lt) sumokėto žyminio mokesčio bei 405,46 Eur (1 400 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės ir atsakovės po 825,54 Eur sumokėto žyminio mokesčio paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo.

13Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo AB „Swedbank“ atsakovės skolą, todėl perėmė taikos sutartyje nurodytus žemės sklypus, kurie buvo įkeisti bankui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė nuosavybės teisę į šiuos žemės sklypus įregistravo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties pagrindu, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis. Teismas sprendė, kad šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria yra perduodamas atsakovės nekilnojamasis turtas ieškovei, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir negali būti patvirtinta, nes prašoma tvirtinti taikos sutartimi šalys siekia perleisti areštuotą turtą, apie tai neinformavusios trečiojo asmens ir taip galimai pažeisdamos kreditorės teises ir interesus. Tokia sutartimi yra ne tik išsprendžiamas šalių tarpusavio ginčas, bet ir apribojamos kitų kreditorių teisės gauti savo reikalavimo patenkinimą. Prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas turi įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Teismas, laikydamasis teisingumo principo, atsisakė tvirtinti šalių taikos sutartį, nors ji išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Byloje nustatyta, kad turtas, dėl kurio šalys prašo sudaryti taikos sutartį, 2013 m. lapkričio 22 d. yra areštuotas ir šis areštas tą pačią dieną įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad minėto turto arešto akte areštuoto turto saugotoju buvo nurodyta atsakovė, šis aktas buvo įregistruotas, todėl, teismo vertinimu, atsakovės ginčo žemės sklypams buvo taikomas valdymo, naudojimosi ar disponavimo laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 1 d., 4 str.). Areštuoto turto perleidimas neįspėjus trečiojo asmens, kurio naudai areštas taikytas, ir negavus jo sutikimo prieštarauja viešajam interesui. Teismas nurodė, kad turi ginti ne tik sutarties šalių (skolininko ar kreditoriaus) interesus, tačiau taip pat privalo užtikrinti, jog tvirtinama taikos sutartis nepažeistų kitų asmenų interesų bei imperatyvių teisės normų bei Turto arešto aktų registro įstatymo normų.

14Atsisakius tvirtinti taikos sutartį, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės pagal CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytas taisykles, nes atsakovė ieškinį pripažino. Teismas sprendė, kad nėra kliūčių patenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti 60 820,20 Eur (210 000 Lt), nes atsakovė ieškovės reikalavimo teisės neginčija. Atsakovė taip pat neginčija, kad 2012 m. spalio 16 d. preliminariosios sutarties 5.2 punkto pagrindu pradinis ieškovas 210 000 Lt sumokėjo atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešpriešinio reikalavimo nėra, sutartinių netesybų nenustatyta, atsakovė ieškinį pripažįsta, teismas jos gautą iš pradinio ieškovo 210 000 Lt avansinę įmoką priteisė ieškovei. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos kategorijos bylose teismas nėra aktyvus. Todėl nenagrinėjo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymo atgręžimo klausimo, nes šalys tokio reikalavimo teismui nepateikė ir byloje nesant piniginių lėšų mokėjimo įrodymų šio klausimo teismo iniciatyva išspręsti negalima. Iš taikos sutarties turinio matyti, kad ieškovė iš esmės įsigijo atsakovės įkeistą bankui turtą, todėl sprendžiant šios nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą būtina aiškintis banko, kaip įkaito turėtojo, poziciją. Nors ieškovė teigia, jog ji sumokėjo už atsakovę bankui, tačiau ši aplinkybė privalo būti įrodyta. CPK 760 straipsnio 1 dalis, reglamentuoja sprendimo įvykdymo atgręžimą, o CPK 761 straipsnis nustato sprendimo įvykdymo, šios bylos atveju – nutarties įvykdymo, atgręžimo klausimo nagrinėjimo tvarką, pagal kurią toks pareiškimas paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo (nutarties) įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos.

15III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai

16Ieškovė UAB „MJM Motors“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo stabdyti bylą, todėl sukūrė sąlygas neteisingo sprendimo priėmimui. Abejotina, ar trečiasis asmuo yra atsakovės kreditorius, nes jis reikalavimus atsakovei kildina iš 2011 m. rugpjūčio 30 d. vekselio, kuris ginčijamas Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1116-325/2015. Minėtoje byloje atsakovė įrodinėja, kad šio vekselio nepasirašė ir pagal jį pinigų negavo, vekselis suklastotas padirbant atsakovės parašą. Nagrinėjama byla ir byla Nr. e2-1116-325/2015 yra susijusios, nes pastarojoje nustatyti faktai turėtų įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią sprendžiant Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties tolesnio galiojimo klausimą. Jeigu trečiasis asmuo nėra atsakovės kreditoriumi (nebuvo juo sudarant taikos sutartį), tai suklastotu vekseliu grindžiami reikalavimai atsakovei reiškia, kad trečiasis asmuo negalėjo teikti nė vieno prašymo ir nė vienas iš jų negalėjo būti tenkinamas. Teismas neatkreipė dėmesio į egzistuojantį būtinąjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą ir taip pažeidė CPK 163 straipsnio 3 punktą.
  2. Tikrieji trečiojo asmens tikslai yra įgyti galimybę savo reikalavimus patenkinti iš ieškovei taikos sutartimi perleisto pastato. Trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad ginčo žemės sklypai yra įkeisti Swedbank. Byloje nėra duomenų, kad 2013 m. lapkričio 22 d. areštavus atsakovei priklausiusius žemės sklypus trečiasis asmuo būtų atlikęs kokius nors veiksmus, skirtus gauti iš jų savo reikalavimo patenkinimą. Taikos sutartimi ieškovei perleistas ir pastatas, kuris 2013 m. lapkričio 22 d. neareštuotas, todėl trečiasis asmuo negalėjo skųstis, kad perleidžiant pastatą buvo pažeistos jo teisės. Teismas sudarė prielaidas trečiajam asmeniui reikšti pretenzijas pastato atžvilgiu, nes buvo patenkintas jo prašymas areštuoti šį pastatą, o skundžiamu sprendimu panaikinta 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria pastatas perleistas ieškovei. Todėl teismas neteisėtai peržengė civilinės bylos nagrinėjimo ribas.
  3. Ieškovė ir atsakovė teisėtai susitarė išspręsti tarpusavio ginčą taikos sutartimi. Turto areštas nepanaikina galimybės perleisti nuosavybės teisę į turtą (pvz., areštuotas turtas perleidžiamas vykdymo procese ar pagal teismo sprendimą). Todėl vien tai, kad taikos sutartimi atsakovė ieškovei perleido areštuotus žemės sklypus, nebuvo pagrindas tokį perleidimą ir teismo nutartį pripažinti neteisėtais. Tai, kad apie taikos sutarties sudarymą neinformuotas trečiasis asmuo, neturi teisinės reikšmės, nes jis, atnaujinus procesą, turėjo sąlygas pareikšti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo, o teismas turėjo objektyviai ją įvertinti. Teismas, naikindamas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kalba tik apie galimą trečiojo asmens teisių ir interesų pažeidimą, tačiau pagrindas įsiteisėjusio teismo sprendimo panaikinimui turi būti konkretaus teisių pažeidimo konstatavimas. Teismas turėjo ištirti aplinkybes ir įvertinti, ar taikos sutartimi iš tikrųjų buvo pažeistos trečiojo asmens teisės.
  4. 2013 m. lapkričio 22 d. ginčo žemės sklypai įkeisti Swedbank, 2013 m. rugpjūčio 1 d. šio banko prašymu išduotas vykdomasis įrašas didesnei nei 163 847,32 Lt sumai. Swedbank hipoteka užtikrintą reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu perleido ieškovei. Iš 2015 m. gegužės 23 d. antstolės B. T. patvarkymo dėl turto įkainojimo matyti, kad turto vertintojai ginčo žemės sklypus įvertino 124 000 Lt. Trečiasis asmuo turėjo įrodyti, jog įkeistus žemės sklypus buvo galima parduoti už daugiau nei 163 847,32 Lt. Ši suma reikšminga, nes tik įkeistus žemės sklypus pardavus už didesnę nei 163 847,32 Lt sumą, trečiasis asmuo būtų galėjęs tikėtis bent dalies savo reikalavimo atsakovei patenkinimo. Įkeistus žemės sklypus pardavus už 163 847,32 Lt ar mažesnę sumą, visa gauta suma būtų atitekusi hipotekos kreditoriui. Todėl iš įkeistų žemės sklypų pardavimo gauti pinigai galėjo atitekti vienam asmeniui - ieškovei. Taikos sutartimi patvirtintas neišvengiamas ieškovės reikalavimo patenkinimas iš įkeistų žemės sklypų, nes juos arba visus už juos gautus pinigus gautų ieškovė kaip hipotekos kreditorė. Trečiasis asmuo negali įrodyti, jog įkeisti žemės sklypai galėjo būti parduoti už daugiau nei 124 000 Lt (turto vertintojų nustatytą rinkos kainą) ar daugiau nei 163 847,32 Lt (ieškovės kaip hipotekos kreditorės reikalavimo sumą). Įkeistų žemės sklypų perleidimas ieškovei pagal taikos sutartį nieko iš trečiojo asmens neatėmė, todėl trečiojo asmens teisės taikos sutartimi nebuvo pažeistos. Neaišku, kodėl atsakovės turto perleidimui buvo reikalingas trečiojo asmens sutikimas. Joks teisės aktas nenustato pareigos hipotekos kreditoriui atsiklausti paprasto kreditoriaus ir gauti pastarojo sutikimą reikalavimo iš įkeisto turto tenkinimui. Be to, trečiojo asmens žinojimas apie ginčo žemės sklypų perleidimą būtų nieko nepakeitęs, nes žemės sklypai buvo įkeisti ieškovei, o trečiasis asmuo į bylą nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad iš atitinkamų žemės sklypų jis galėjo patenkinti bent dalį savo reikalavimo.

17Atsakovė N. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiamas sprendimas neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esamus įrodymus ir aplinkybes, kas esmingai pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei atsakovės teises. Taikos sutartis įgyvendinta, ieškovė sumokėjo (grąžino) už atsakovę paskolą Swedbank, savo nuosavybėn perėmė ginčo žemės sklypus su pastatais ir juos valdo. Nors ieškovė jokių turtinių pretenzijų atsakovei neturi, tačiau teismas papildomai priteisė ieškovei 60 820,20 Eur negrąžinto avanso ir 5 proc. procesinių palūkanų. Teismas nepagrįstai priteisė šią sumą, nes ieškovė avansą jau yra gavusi ginčo žemės sklypais. Jeigu teismas nuspręstų taikos sutarties netvirtinti, tada turėtų būti taikoma restitucija ir ginčo turtas grąžintas atsakovei.
  2. Teismas taikos sutarties netvirtino, priteisė ieškovei iš atsakovės negrąžintą 60 820,20 Eur avansą, tačiau ieškovei paliko taikos sutartimi perėjusį atsakovės nekilnojamąjį turtą - du žemės sklypus su pastatais. Sprendimas yra akivaizdžiai pažeidžiantis atsakovės interesus, priimtas visiškai neįvertinus bylos aplinkybių, todėl neteisėtas ir nepagrįstas.
  3. Atsakovė jokių finansavimo sutarčių su trečiuoju asmeniu nesudarė, nepasirašinėjo, jos suklastotos, nes jose ne atsakovės parašai. Šiuo metu Kretingos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje atsakovė ginčija vekselį, kuriame taip pat yra ne atsakovės parašas.

18Trečiasis asmuo UAB „Teisinių paslaugų grupė“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Trečiasis asmuo išsamiai argumentavo, kodėl šalių sudaryta taikos sutartis yra negaliojanti ir negali būti patvirtinta (CK 1.80, 6.984, 6.986 str.), šių motyvų trečiasis asmuo neturėjo galimybės pateikti tvirtinant taikos sutartį. 2013 m. lapkričio 22 d. Turto arešto aktu nustatytas atsakovės disponavimo teisės areštuotu turtu apribojimas, todėl atsakovė neturėjo teisės areštuoto turto 2014 m. liepos 22 d. taikos sutartimi perleisti ieškovei. Šalių pasirašyta taikos sutartis yra niekinė (CK 1.80 str. 1 d.), o niekinio sandorio teisines pasekmes ir faktą teismas privalėjo konstatuoti ex officio (CK 1.78 str. 5 d.). Teismas įvertino šalių taikos sutartį ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, kad areštuoto turto perleidimas prieštarauja viešajam interesui, todėl pagrįstai taikos sutarties nepatvirtino.
  2. Ieškovė tuos pačius argumentus dėl procesinių prielaidų ir materialiųjų teisinių pagrindų kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, dėl trečiojo asmens teisių į ginčo objektą, dėl trečiojo asmens teisių pažeidimo, dėl areštuotų sklypų įkeitimo fakto, dėl trečiojo asmens realios galimybės savo reikalavimą patenkinti iš areštuoto turto, dėl ieškovės kaip hipotekos kreditorės pirmumo teisės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, dėl areštuoto turto įvertinimo ir kt., jau buvo išdėstęs savo atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atisakyta atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi šiuos argumentus išnagrinėjo ir atmetė, trečiojo asmens skundą tenkino ir procesą byloje atnaujino.
  3. Ieškovė nepagrįstai trečiajam asmeniui perkelia pareigą įrodyti, kad vykdymo procese areštuotas turtas būtų parduotas brangiau. Būtent ieškovė turėtų įrodyti, jog vykdymo procese areštuotas turtas nebūtų realizuotas brangiau. Aplinkybė, kad areštuotas turtas įvertintas 124 000 Lt dar nereiškia, kad jis už šią kainą būtų parduotas varžytynėse. Tai, kad ieškovė turi pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimus iš jos naudai įkeisto turto, nereiškia, jog trečiasis asmuo neturi jokių teisių arba ieškovė savo teisėmis gali naudotis ignoruodama vykdymo procesą reglamentuojančias imperatyviąsias teisės normas.
  4. Ieškovės argumentai dėl bylos sustabdymo nepagrįsti. Prašymas stabdyti bylą buvo motyvuojamas vien ieškovės prielaidomis. Be to, ieškovė neskundė teismo nutarties, kuria toks prašymas atmestas.
  5. Nesuprantamas ieškovės argumentas, kad teismas neva peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Atnaujinus procesą, teismas išsprendė taikos sutarties tvirtinimo klausimą. Taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta iš dalies, t. y. tik dėl pastatų, nes perleidžiant nuosavybės teises į pastatą, kartu turi būti perduodamos ir teisės į žemės sklypą (CK 6.394 str.).
  6. Teismas pagrįstai nesprendė nutarties įvykdymo atgręžimo klausimo, nes šalys nepateikė nei tokio reikalavimo, nei piniginių lėšų mokėjimo įrodymų. Atsakovė su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, kad ieškovė už atsakovę sumokėjo skolą Swedbank. Todėl atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
  7. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji jokių sutarčių su trečiuoju asmeniu nesudarė, nepasirašinėjo, kad jos yra suklastotos ir pan., yra ne šios, o kitos bylos nagrinėjimo dalykas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama.

22Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014 šalys 2014 m. liepos 22 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurios sąlygas ieškovei atiteko atsakovei priklausę du žemės sklypai ir viename iš sklypų buvęs pastatas. Taikos sutartis patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi. Trečiojo asmens UAB „Teisinių paslaugų grupė“ prašymu Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi atnaujino procesą toje byloje bei įtraukė UAB „Teisinių paslaugų grupė“ į bylą trečiuoju asmeniu, nes jo (išieškotojo iš atsakovės) interesais žemės sklypai dar 2013 m. lapkričio 22 d. antstolio patvarkymu buvo areštuoti. Pirmosios instancijos teismas atnaujintame procese atsisakė tvirtinti taikos sutartį ir patenkino pareikštą civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014 ieškinį dėl ieškovės sumokėto avanso pagal 2012 m. spalio 16 d. preliminariąją sutartį dėl minėtų dviejų žemės sklypų perleidimo grąžinimo. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka nei ieškovė, nei atsakovė.

23Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Kaip minėta, ieškinys buvo pareikštas dėl avanso grąžinimo, byla buvo baigta taikos sutartimi. Byloje nėra ginčo, kad taikos sutartimi atsakovė perleido ieškovei du jai priklausiusius žemės sklypus, kurių atžvilgiu buvo taikytas areštas trečiojo asmens (išieškotojui iš atsakovės) naudai, bei pastatą.

25CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali pačios išspręsti byloje kilusį ginčą ir padarydamos viena kitai nuolaidas sudaryti taikos sutartį, kurią teismui patvirtinus, byla nutraukiama. Šalių teisė sudaryti teisminiame procese taikos sutartį išplaukia iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principo. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Todėl dispozityvumo principas nėra absoliutus ir tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais gali būti ribojamas. Kaip minėta, CPK 42 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

26CPK 675 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininko (šiuo atveju – atsakovės) turto areštu priverstinai laikinai apribojamos ar uždraudžiamos nuosavybės į jo turtą teisės arba šios teisės atskiros sudėtinės dalys (valdymas, naudojimas, disponavimas). Nagrinėjamu atveju 2013 m. lapkričio 22 d. turto arešto akte nurodyta, kad antstolis apribojo atsakovės disponavimo teisę inter alia į du žemės sklypus. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, neturėdama asmens, kurio naudai taikytas turto areštas, perleisdama žemės sklypus kito asmens nuosavybėn taikos sutartimi, pažeidė imperatyvų įstatyminį draudimą disponuoti jai priklausančiu turtu galiojant jo areštui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad galiojant žemės sklypų areštui šalių pateikta į bylą taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta ir negali būti patvirtinta šiuo metu. Šiame kontekste pastebėtina, kad teismas savo iniciatyva negali pakeisti šalių sutartų esminių sutarties sąlygų ar tvirtinti tik tam tikrą taikos sutarties dalį netvirtinant kitos dalies, nes tai reikštų sutarties „išbalansavimą“ bei šalių valios sudaryti būtent tokią sutartį paneigimą. Ieškovės bei atsakovės argumentai, kad trečiasis asmuo yra nesąžiningas ir faktiškai reikalavimo teisės į atsakovę neturėjo, bent jau šiuo metu nėra įrodyti ir bylos duomenys neteikia pagrindo manyti, kad atsakovės turtas 2013 m. liepos 22 d. turto arešto aktu areštuotas nepagrįstai. Todėl atsakovės apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, kuria taikos sutartis patvirtinta, negali būti tenkinama.

27Pirmosios instancijos teismas, atnaujintame procese atsisakęs tvirtinti taikos sutartį, tenkino ieškovės reikalavimą dėl avanso pagal preliminariąją sutartį priteisimo. Tačiau pažymėtina, kad tokį sprendimą teismas priėmė ne tik nepaisant atsakovės pozicijos atnaujintame procese – palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, bet ir analogiškos ieškovės pozicijos. Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, savo 2015 m. rugpjūčio 10 d. prašyme teismui prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir palikti nepakeistą nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis. Pirmiau jau minėta, kad civiliniame procese galioja šalių (o ne teismo) dispozityvumo principas, reiškiantis, kad šalys, nepažeidžiant CPK nuostatų, gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju ieškovė savo teiktame prašyme nurodė, kokios bylos baigties siekia – patvirtinti taikos sutartį, ir neprašė, kad būtų patenkintas jos ieškinys atsisakymo tvirtinti taikos sutartį atveju. Taigi, teismas, nežinodamas ieškovės pozicijos dėl ieškinio reikalavimo priteisti avansą (ne)palaikymo tuo atveju, kai teismas atsisako tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, ir priimdamas neatitinkantį ieškovės pareikšto prašymo dėl jos pageidaujamos bylos baigties sprendimą, faktiškai eliminavo ieškovės teisę pačiai apsispręsti dėl tolesnės bylos eigos ir procesinio elgesio CPK 42 straipsnio 1 dalyje šalims suteiktų teisių apimtyje (inter alia keisti ieškinio pagrindą, dalyką, padidinti/sumažinti reikalavimus, atsisakyti ieškinio, prašyti bylą stabdyti ir kt.) ir nusprendė dėl to už ieškovę. Tuo tarpu tai išsiaiškinti juo labiau aktualu įvertinus faktą, kad taikos sutartis jau įvykdyta ir ieškovė jau yra gavusi turtą, už kurį buvo sumokėtas avansas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliacinės instancijos teisme ištaisyti šių procesinių pažeidimų negalima, nes, byloje išsprendus tik tarpinį procesinį klausimą dėl taikos sutarties netvirtinimo, neišaiškinta ir nenagrinėta ieškovės pozicija dėl ieškinio reikalavimo (ne)palaikymo po atsisakymo tvirtinti taikos sutartį ir tik išsiaiškinus ieškovės poziciją byla gali būti nagrinėjama iš esmės. Šiame kontekste pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo metu sprendimo (nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) įvykdymo atgręžimo klausimo pagal byloje esančius duomenis išspręsti nėra galimybės.

28Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimo dalis, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalis, kuria patvirtinta taikos sutartis ir jos pasekmės, pakeista ir atsisakyta tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį bei palikta nutarties dalis dėl ieškovo pakeitimo, yra pagrįsta ir teisėta. Kita sprendimo dalis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).

29Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisėjų kolegija nesprendžia, šis klausimas spręstinas baigus nagrinėti bylą iš esmės.

30Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

31Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MJM MOTORS“ ieškinys atsakovės N. G. atžvilgiu bei uždarajai akcinei bendrovei „Teisinių paslaugų grupė“ iš uždarosios akcinės bendrovės „MJM MOTORS“ ir N. G. priteistas žyminis mokestis panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

32Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas J. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu... 5. Ieškovas J. M. 2014 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi... 6. UAB „MJM Motors“ ir atsakovė teismui pateikė taikos sutartį, kurią... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pradinį... 8. UAB „Teisinių paslaugų grupė“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi prašymą dėl... 10. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi Klaipėdos... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pakeitė... 13. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo AB „Swedbank“ atsakovės skolą,... 14. Atsisakius tvirtinti taikos sutartį, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės... 15. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai... 16. Ieškovė UAB „MJM Motors“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos... 17. Atsakovė N. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamą sprendimą... 18. Trečiasis asmuo UAB „Teisinių paslaugų grupė“ atsiliepime į... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 21. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nekonstatuojama.... 22. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.... 23. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas. Atsakovės apeliacinis skundas... 24. Kaip minėta, ieškinys buvo pareikštas dėl avanso grąžinimo, byla buvo... 25. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje... 26. CPK 675 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininko (šiuo atveju –... 27. Pirmosios instancijos teismas, atnaujintame procese atsisakęs tvirtinti taikos... 28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad sprendimo... 29. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, dėl šalių turėtų... 30. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria... 32. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....