Byla eA2-1052-538/2018
Dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Teisinių paslaugų grupė“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MJM Motors“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MJM Motors“ ieškinį atsakovei N. G. dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Teisinių paslaugų grupė“,

Nustatė

3

  1. Pradinis ieškovas J. M. prašė priteisti iš atsakovės 210 000 Lt (60 820,20 Eur) avansą, sumokėtą pagal preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, nesudarius pagrindinės sutarties.
  2. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014 pakeitė pradinį ieškovą J. M. naująja ieškove UAB „MJM Motors“, taip pat patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Šia taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad atsakovė perduoda, o ieškovė priima ir įgyja asmeninėn nuosavybėn šiuos nekilnojamuosius daiktus: 1) žemės sklypą ( - ), ir jame esantį nebaigtą statyti statinį – saugyklą-garažą; 2) žemės sklypą ( - ). Vykdant šalių sudarytą taikos sutartį, nuosavybės teisė į minėtą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota ieškovės vardu.
  3. Pareiškėja UAB „Teisinių paslaugų grupė“ kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014, įtraukti ją į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį bei priimti naują sprendimą. Ji nurodė, kad, patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, buvo pažeistos jos turtinės teisės ir teisėti interesai, nes žemės sklypai buvo areštuoti tam, kad būtų patenkinti pareiškėjos finansiniai reikalavimai atsakovei. Minėta nutartimi patvirtinus žemės sklypų perdavimą ieškovei, pareiškėja prarado galimybę toliau vykdyti priverstinį išieškojimą.
  4. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014 ir UAB „Teisinių paslaugų grupė“ įtraukė į šią bylą trečiuoju asmeniu.
  5. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-745-524/2015 pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir jos padariniai, ir atsisakė tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį; paliko galioti nutarties dalį dėl ieškovo pakeitimo; tenkino ieškinį – priteisė ieškovei iš atsakovės 60 820,20 Eur negrąžinto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 564,75 Eur žyminio mokesčio ir 405,46 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme atlyginimo. Teismas nenagrinėjo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymo atgręžimo klausimo, nes, teismo vertinimu, šalims nepateikus tokio reikalavimo ir byloje nesant lėšų mokėjimo įrodymų, šio klausimo teismo iniciatyva išspręsti negalima. Iš taikos sutarties turinio teismas nustatė, kad ieškovė iš esmės įsigijo atsakovės bankui įkeistą turtą, todėl sprendžiant nutarties įvykdymo atgręžimo klausimą būtina aiškintis banko, kaip įkaito turėtojo, poziciją, be to, ieškovė privalo įrodyti, kad už atsakovę atsiskaitė su banku. Teismas pažymėjo, kad pareiškimas dėl teismo nutarties įvykdymo atgręžimo gali būti paduodamas per vienerius metus nuo teismo sprendimo, kuriuo neišspręstas sprendimo (nutarties) įvykdymo atgręžimo klausimas, įsiteisėjimo dienos.
  6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-320-178/2016 panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys, ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  7. Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Atsakovė sutiko, kad ieškovė atsiimtų ieškinį ir kad ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas. Trečiasis asmuo neprieštaravo ieškinio atsiėmimui, prašė išspręsti teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įvykdymo atgręžimo klausimą.
  8. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016 priėmė ieškovės ieškinio atsiėmimą ir paliko ieškinį nenagrinėtą; atgręžė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymą: atsakovei grąžino nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ir pastatą – saugyklą-garažą, o ieškovei grąžino reikalavimo teisę į atsakovę pagal 2014 m. liepos 15 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartis; panaikino Nekilnojamojo turto registre nurodyto nekilnojamojo turto teisinę registraciją ieškovės vardu; grąžino atsakovei jos turėtas teises į J. A. projektavimo įmonės pastato projektą pagal Kretingos rajono savivaldybės 2008 m. rugsėjo 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. 299, visas teises pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 18 d. pažymą Nr. PASS-30-120618-00159, taip pat teises į J. A. projektavimo įmonės suprojektuoto statinio projektą, turėtas pagal Kretingos rajono savivaldybės 2008 m. rugsėjo 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. 300. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 17 d. papildoma nutartimi priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės ir atsakovės po 125 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimo.
  9. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2017 m. sausio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-24-196/2017 paliko Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 16 d. papildoma nutartimi priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui 250 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
  10. Ieškovė pateikė kasacinį skundą dėl 2016 m. liepos 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016, ir 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-24-196/2017. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovės kasacinį skundą 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017, atmetė.
  11. Ieškovė pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016 ir panaikinti 2015 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. eA2-745-524/2015, 2016 m. liepos 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016, ir palikti galioti 2014 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014.
  12. Ieškovė prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir nurodo, kad trečiasis asmuo, 2014 m. teikdamas prašymą atnaujinti procesą dėl 2014 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties dėl taikos sutarties tvirtinimo panaikinimo, savo teises grindė vekseliais, jų pagrindu išduotais vykdomaisiais įrašais ir sutartimi dėl būsimo turto statybos, tačiau 2017 m. balandžio 3 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu ir 2017 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo konstatuota, jog trečiasis asmuo nebuvo ir negalėjo būti atsakovės kreditoriumi bei atsakovė nebuvo ir negalėjo būti trečiojo asmens skolininke. Tai yra, taikos sutartimi trečiojo asmens teisės negalėjo būti ir nebuvo pažeistos, o teismų procesiniai sprendimai dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, pakeitimo ir dėl taikos sutartimi ieškovei perleisto turto grąžinimo atsakovei yra neteisėti ir nepagrįsti.
  13. Ieškovės teigimu, jeigu nagrinėjant pagal trečiojo asmens prašymą atnaujintą bylą būtų buvę žinoma, jog iš tikrųjų dokumentai, kuriais grindžiami trečiojo asmens reikalavimai, yra niekiniai, neegzistuoja jokios trečiojo asmens kaip kreditoriaus teisės atsakovės atžvilgiu ir dėl to taikos sutartis negali pažeisti ir nepažeidžia jokių trečiojo asmens teisių, tai būtų buvęs pagrindas palikti galioti 2014 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl taikos sutarties tvirtinimo. Taip pat pažymi, kad priešingai, nei teigia trečiasis asmuo, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016 byla buvo išnagrinėta iš esmės.
  14. Trečiasis asmuo UAB „UAB „Teisinių paslaugų grupė“ pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą. Nurodo, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016, ieškovės UAB ,,MJM Motors“ ir atsakovės N. G. ginčas nebuvo išspęstas iš esmės, t. y. teismo procesinis sprendimas neatitinka CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Pažymi, kad ieškovės ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio savo pažeistas teises apginti pareiškiant ieškinį N. G. teisme bendra tvarka, taip pat ieškovė gali išspręsti ginčą su N. G. tarpusavio nuolaidomis nesikreipdami į teismą.
  15. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme metu Turto arešto aktas Nr. 0172/13/01610 nebuvo pripažintas neteisėtu ar negaliojančiu, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, neva N. G. turto areštas buvo neteisėtas, kadangi minėto Turto arešto teisėtumo klausimas apskritai nebuvo spręstas įstatymo nustatyta tvarka. Šios aplinkybės patvirtina, jog netgi atnaujinus procesą, byla negalės būti išspręsta kitaip.
  16. Trečiasis asmuo prašo ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jei teismas nuspręstų ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti – pašalinti trečiąjį asmenį UAB „Teisinių paslaugų grupė“ iš atnaujintos bylos proceso.

4Prašymas netenkintinas.

  1. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
  2. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).
  3. Teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, kai įsiteisėja. Teisės doktrinoje yra išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas;2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (žiūr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2010).
  4. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje civilinėje byloje, aiškindama teismo sprendimo privalomumo ir res judicata principų tarpusavio santykį, pažymėjo, kad tai nėra tapačios sampratos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata savybė yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Skiriami materialūs ir procesiniai sprendimo, turinčio res judicata galią, teisiniai padariniai. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, kad sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine, tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte.
  5. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, aktualus materialusis res judicata principo aspektas, t. y teismo sprendimo išimtinumas, kuris reiškia, kad bylos šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 3 dalis).
  6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinės bylos Nr. e2-1196-253/2016 metu ieškovė UAB ,,MJM Motors“ pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Atsakovė pareiškimu teismą informavo, kad sutinka, jog ieškovė atsiimtų ieškinį ir ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovės UAB „MJM MOTORS“ ieškinio atsiėmimą civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016 priėmė, ieškinį atsakovei N. G. dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Teisinių paslaugų grupė“, paliko nenagrinėtą.
  7. Teismo nutartis ieškinį palikti nenagrinėtą yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės. Proceso atnaujinimo instituto taikymui reikšminga ne tik bylos proceso pabaiga, bet ir instancinės kontrolės galimybių išnaudojimo būtinumas, nesant kitų teisės ir teisėtų interesų gynimo būdų.
  8. Teismo vertinimu, nėra pagrindo ieškinio palikimą nenagrinėtu prilyginti bylos užbaigimui, kadangi ieškovei neužkertamas kelias pareikšti ieškinį iš naujo.
  9. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje, kuria atmetė ieškovės kasacinį skundą, nurodė, jog ieškinio palikimas nenagrinėto nevaržo ieškovės teisių iš naujo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Ieškovė turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, tarp jų – reikšti ieškinį ir (ar) jo atsisakyti (CPK 12 straipsnis). Dėl to ieškovės argumentai, kad ji atsisakė ieškinio tik dėl to, jog taikos sutartis buvo įvykdyta, nereikšmingi sprendžiant įvykdyto procesinio sprendimo atgręžimo klausimą. Tikėtina, jog ieškovė atsisakė ieškinio tik tam, kad išsaugotų jai naudingą neteisėtos taikos sutarties rezultatą (žiūr. Lietuvos Aukščiausiasis teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-423-219/2017 35 p.).
  10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės UAB „MJM Motors“ prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje e2-1196-253/2016 LR CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais paduotas dėl teismo procesinio dokumento, kuriuo byla užbaigta nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės, šia nutartimi ieškovei neužkirstas kelias iš naujo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, todėl prašymą atnaujinti procesą tenkinti atsisakytina (LR CPK 365 straipsnio 1dalis, 370 straipsnio 3 dalis).
  11. Konstatavus, kad procesas civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016 negali būti atnaujintas, kadangi teismo nutartis minėtoje byloje neatitinka CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, dėl kitų UAB „MJM Motors“ prašyme nurodytų aplinkybių ir sąlygų atnaujinti procesą egzistavimo nepasisakytina, nes tai neturi įtakos procesinio sprendimo priėmimui.

5Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Trečiasis asmuo UAB „Teisinių paslaugų grupė“ pateikė prašymą atlyginti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į ieškovės prašymą pateikimu.
  2. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų rengiant atsiliepimą į ieškovės prašymą, dydžio pagrįstumo, pažymėtina, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į prašymą rengimą viršija maksimalų dydį, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl mažintinos iki 340,32 Eur (850,80 Eur x 0,4) (Rekomendacijų 7, 8, 8.16 punktai).

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Nutarė

7ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MJM Motors“ prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016 netenkinti.

8Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Teisinių paslaugų grupė“ (j. a. k. 300602173) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MJM Motors“ (j. a. k. 300052046) 340,32 (tris šimtus keturiasdešimt eurų 32 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

9Nutartis atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai