Byla e2-24-196/2017
Dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Teisinių paslaugų grupė“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MJM MOTORS“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MJM MOTORS“ ieškinį atsakovei N. G. dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Teisinių paslaugų grupė“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014 ieškovė UAB „MJM MOTORS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei N. G. dėl avansu sumokėtos sumos grąžinimo.
  2. Klaipėdos apygardos teismas, gavęs ieškovės UAB „MJM MOTORS“ ir atsakovės N. G. prašymą patvirtinti taikos sutartį, 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi prašymą tenkino ir patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį.
  3. Pareiškėja UAB „Teisinių paslaugų grupė“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014, įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu UAB „Teisinių paslaugų grupė“ bei panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
  4. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Teisinių paslaugų grupė“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino procesą Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014, UAB „Teisinių paslaugų grupė“ įtraukė į šią bylą trečiuoju asmeniu.
  6. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalis, kuriomis buvo patvirtinta taikos sutartis ir jos pasekmės, ir atsisakė tvirtinti šalių 2014 m. liepos 22 d. pateiktą taikos sutartį; nutarties dalį dėl ieškovo pakeitimo paliko galioti; ieškovės UAB „MJM MOTORS“ ieškinį patenkino: priteisė UAB ,,MJM MOTORS“ iš N. G. 60 820, 20 Eur (210 000 Lt) negrąžinto avanso ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, 564,75 EUR (1 950 Lt) paduodant ieškinį sumokėtą žyminį mokestį ir 405,46 Eur (1 400 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė UAB ,,Teisinių paslaugų grupė“ iš UAB ,,MJM MOTORS“ ir N. G. po 825,54 Eur žyminio mokesčio.
  7. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės UAB „MJM MOTORS“ ieškinys atsakovės N. G. atžvilgiu bei UAB „Teisinių paslaugų grupė“ iš UAB „MJM MOTORS“ ir N. G. priteistas žyminis mokestis, panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  8. 2016 m. liepos 1 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieškovės UAB ,,MJM MOTORS“ pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo, o 2016 m. liepos 4 d. gautas atsakovės pareiškimas, kuriame atsakovė nurodė, kad sutinka, jog ieškovė atsiimtų ieškinį ir ieškinys būtų paliktas nenagrinėtas.
  9. Trečiasis asmuo neprieštaravo, kad ieškovė atsiimtų ieškinį, tačiau prašė iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei skirti maksimalią baudą už piktnaudžiavimą teise bei pripažinti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtinta UAB „MJM MOTORS“ ir N. G. taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai, todėl yra niekinė ir negaliojanti. Taikyti restituciją: pripažinti, kad taikos sutartimi perleistas N. G. turtas lieka jos nuosavybė, o UAB „MJM MOTORS“ išlieka reikalavimo teisės į N. G. pagal taikos sutartyje nurodytas 2014 m. liepos 15 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartis.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 15 d. nutartimi: ieškovės UAB „MJM MOTORS“ ieškinio atsiėmimą civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016 priėmė ir ieškinį paliko nenagrinėtą; nurodė grąžinti ieškovei UAB „MJM MOTORS“ 2015 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3006 Valstybinei mokesčių inspekcijai už apeliacinį skundą sumokėtą dalį, t. y. 423,75 Eur, žyminio mokesčio; atgręžė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymą: atsakovei grąžino nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantį pastatą saugyklą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei grąžino reikalavimo teises į atsakovę pagal taikos sutartyje nurodytas 2014 m. liepos 15 d. ir 2014 m. balandžio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartis; nurodė Nekilnojamojo turto registre panaikinti nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančio pastato saugyklos-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją ieškovės vardu; atsakovei grąžino jos turėtas teises į J. A. projektavimo įmonės pastato projektą, turėtas teises pagal Kretingos rajono savivaldybės 2008 m. rugsėjo 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. 299; į VĮ Registrų centro atliktus pastato kadastrinius matavimus ir 2014 m. balandžio 27 d. suformuotą pastato kadastrinių matavimų bylą; visas teises pagal 2012 m. birželio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2012 m. birželio 18 d. pažymą Nr. PASS-30-120618-00159, apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto; teises į J. A. projektavimo įmonės Žemės sklype suprojektuoto statinio projektą; turėtas teises pagal Kretingos rajono savivaldybės 2008 m. rugsėjo 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. 300. priteisė trečiajam asmeniui UAB „Teisinių paslaugų grupė“ iš ieškovės ir atsakovės po 825,54 Eur bylinėjimosi išlaidų; atmetė prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovė nenurodė priežasčių dėl ko atsiima ieškinį, o atsakovė neprieštarauja dėl ieškinio atsiėmimo, esant šioms aplinkybėms, pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo tenkintinas, o ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 139 str. 2 d., 296 str. 1 d. 10 p.). Teismas pažymėjo, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas) (CPK 760 str. 1 d.). Galima atgręžti teismo sprendimo įvykdymą ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje. Teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą (CPK 761 str.).
  3. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo patvirtinta tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kurią Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, atnaujinus procesą išnagrinėtoje byloje, pakeitė – atsisakė tvirtinti šalių 2014 m. liepos 22 d. pateiktą taikos sutartį, ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjo 2016 m. balandžio 28 d. Tačiau iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2016-05-10 išrašo nustatyta, kad nuosavybės teise N. G. priklausantys nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas saugykla-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie N. G. buvo perleisti UAB „MJM MOTORS“ teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, iki šiol registruoti UAB „MJM MOTORS“ vardu, o nuosavybės įregistravimo pagrindu nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014.
  4. Atsižvelgdamas į tai, kad yra panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, kuria patvirtinta ieškovės ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuri buvo pagrindas ieškovei viešame registre įregistruoti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, teismas sprendė, kad yra atgręžtinas sprendimo vykdymas civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014, taikos sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą grąžinti atsakovės nuosavybėn, o ieškovei – grąžinti reikalavimo teises į atsakovę pagal taikos sutartyje nurodytas 2014-07-15 ir 2014-04-18 reikalavimo perleidimo sutartis, naikinant nekilnojamojo turto teisinę registraciją ieškovės vardu. Atsakovei taip pat grąžintinos jos turėtos teisės į J. A. projektavimo įmonės pastato projektą; turėtos teisės pagal Kretingos rajono savivaldybės 2008-09-11 išduotą statybos leidimą Nr. 299; į VĮ Registrų centro atliktus pastato kadastrinius matavimus ir 2014-04-27 suformuotą pastato kadastrinių matavimų bylą; visos teisės pagal 2012-06-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2012-06-18 pažymą Nr. PASS-30-120618-00159, apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto; teisės į J. A. projektavimo įmonės, įmonės kodas 164682415, Žemės sklype suprojektuoto statinio projektą; turėtos teisės pagal Kretingos rajono savivaldybės 2008-09-11 išduotą statybos leidimą Nr. 300.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „MJM MOTORS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalį dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymo atgręžimo, turto ir teisių grąžinimo atsakovei ir ieškovės nuosavybės teisių į turtą registracijos panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad gali būti skundžiama tik nutarties dalis dėl vykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pagal CPK 298 straipsnį dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas.
    2. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė nenurodė priežasčių, dėl ko atsiima ieškinį, o atsakovė neprieštarauja dėl ieškinio atsiėmimo. Ieškovė, įvertinusi tai, kad atsakovė jai yra perdavusi nekilnojamąjį turtą, kurio vertė iš esmės lygi ieškovės reikalavimų atsakovės atžvilgiu sumai, ir tai, kad atsakovė, motyvuodama ieškovės reikalavimų įvykdymu perduodant nekilnojamąjį turtą, 2016 m. birželio 27 d. teismo posėdyje prašė ieškovės ieškinį atmesti, teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. 2016 m. liepos 14 d. įvykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė sprendimo atsiimti ieškinį motyvus. Ieškovė neginčijo, kad iš esmės jos reikalavimai yra patenkinti atsakovei perdavus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, o atsakovė nereikalavo ieškovės perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo. Teismo sprendimas nagrinėti sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą reiškia išėjimą už bylos nagrinėjimo ribų.
    3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 760 straipsnio 1 dalies ir 761 straipsnio 1 dalies nuostatas. Minėtos teisės normos teismo iniciatyva galėjo būti taikomos panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime, kuriuo panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo atgręžimo klausimo teismo iniciatyva negalima išspręsti. Šiai Klaipėdos apygardos teismo nuomonei pritarė Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-320-178/2016. Po minėtų teismų procesinių sprendimų priėmimo iš esmės niekas nepasikeitė, t. y. neatsirado sąlygos, su kuriomis teismai siejo sprendimo vykdymo atgręžimo klausimo nagrinėjimą.
    4. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-327/2014 aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai vadovavosi minėtoje byloje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi.
    5. Skundžiama teismo nutartis prieštarauja įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-320-178/2016, pateiktoms išvadoms dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje konstatavo, kad ,,<...> pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ,,jog šiuo metu sprendimo (nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) įvykdymo atgręžimo klausimo pagal byloje esančius duomenis išspręsti nėra galimybės.“ Tai reiškia, kad Lietuvos apeliaciniam teismui pritarus Klaipėdos apygardos teismo išvadai dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo klausimo sprendimo negalimumo, atitinkama Klaipėdos apygardos teismo sprendimo dalis įsiteisėjo.
  2. Atsakovė N. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovės atskirajame skunde nurodytais argumentais.
  3. Trečiasis asmuo UAB ,,Teisnių paslaugų grupė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Motyvai, dėl kurių ieškovė nusprendė atsiimti ieškinį, nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi ieškinio atsiėmimo inicijavimas priklauso išimtinai nuo ieškovo valios. Ieškinio atsiėmimą įforminančios teismo nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos, kadangi taip numatyta CPK 139 straipsnio 2 dalyje, kuri yra specialioji norma bendrųjų ieškinio palikimą nenagrinėtu reglamentuojančių normų, konkrečiai CPK 298 straipsnių, atžvilgiu.
    2. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad teismas, išspręsdamas sprendimo atgręžimo klausimą, išėjo už ieškinio nagrinėjimo ribų. Byla buvo nagrinėjama atnaujinus procesą, o CPK 373 straipsnis nustato, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.
    3. Apeliantė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime padarė išvadą, kad sprendimo atgręžimo klausimo nėra galimybės išspręsti. Šis sprendimas neturi sprendimo atgręžimo klausimu res judicata galios, kadangi sprendimo rezoliucinėje dalyje apie tai nepasisakyta, be to, sprendimas apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas, palikus galioti tik dalis dėl taikos sutarties netvirtinimo ir šalies pakeitimo. Taigi išnagrinėjus grąžintą dalį (dėl ieškovės ieškinio) bylos iš esmės, taikos sutarties pasekmių klausimas turėtų būti bet kokiu atveju išspręstas teismo sprendime.
  4. Ieškovė UAB ,,MJM MOTORS“ pateikė prašymą informuoti VĮ Registrų centrą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016, nėra įsiteisėjusi ir pagal ją žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato saugyklos-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininko pakeitimai buvo atlikti nesant tam teisinio pagrindo; informuoti VĮ Registrų centrą, kad turi būti atkurti Nekilnojamojo turto registro įrašai, pagal kuriuos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato saugyklos-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol yra ieškovė. Nurodė, kad neįsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarčiai VĮ Registrų centras išregistravo ieškovės nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą ir šį turtą perregistravo atsakovės vardu.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties dalis dėl sprendimo (nutarties) įvykdymo atgręžimo.
  3. CPK 760 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Be to, atgręžti teismo sprendimo įvykdymą galima ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje. Teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą (CPK 761 str. 1 d.).
  4. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo įvykdymo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė), t. y. neteisėto sprendimo įvykdymo padariniai taip pat turi būti laikomi neteisėtais. Neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina šalis, įvykdžiusias neteisėtą teismo sprendimą, grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2013; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010).
  5. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014, patvirtino ieškovės UAB „MJM MOTORS“ ir atsakovės N. G. sudarytą taikos sutartį. Trečiojo asmens UAB „Teisinių paslaugų grupė“ prašymu Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014 buvo atnaujintas procesas. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį - atsisakė tvirtinti šalių teismui 2014 m. liepos 22 d. pateiktą taikos sutartį, ieškovės UAB „MJM MOTORS“ ieškinį tenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tvirtinti šalių taikos sutartis, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
  6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas gautą ieškovės UAB ,,MJM MOTORS“ pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, 2016 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovės UAB „MJM MOTORS“ ieškinio atsiėmimą civilinėje byloje Nr. e2-1196-253/2016 priėmė ir ieškinį paliko nenagrinėtą, atgręžė Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymą.
  7. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 760 straipsnio 1 dalies ir 761 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes minėtos teisės normos teismo iniciatyva galėjo būti taikomos panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime, kuriuo panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį, nurodė, kad teismo sprendimo vykdymo atgręžimo klausimo teismo iniciatyva negalima išspręsti ir šiai Klaipėdos apygardos teismo nuomonei pritarė Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-320-178/2016. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi grąžindamas bylos dalį, kuria ieškinys patenkintas, pažymėjo, kad byloje išsprendus tik tarpinį procesinį klausimą dėl taikos sutarties netvirtinimo, neišaiškinta ir nenagrinėta ieškovės pozicija dėl ieškinio reikalavimo (ne)palaikymo po atsisakymo tvirtinti taikos sutartį ir tik išsiaiškinus ieškovės poziciją byla gali būti nagrinėjama iš esmės. Šių aplinkybių kontekste Lietuvos apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo metu sprendimo (nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis) įvykdymo atgręžimo klausimo pagal byloje esančius duomenis išspręsti nėra galimybės. Nagrinėjamoje byloje ieškovei UAB ,,MJM MOTORS“ pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, t. y. esant aiškiai ieškovės pozicijai dėl ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atgręžti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutarties įvykdymą.
  8. Dėl 24 punkte nurodytų aplinkybių atmestinas ir apeliantės argumentas, kad skundžiama teismo nutartis prieštarauja įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartyje pateiktoms išvadoms dėl teismo sprendimo vykdymo atgręžimo. Kaip minėta, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta tvirtinti šalių taikos sutartis, paliko nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinys, perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi byla nebuvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o grąžinta nagrinėti iš naujo.
  9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės skundo argumentu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014, išnagrinėtos bylos ratio decidendi nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas minėta kasacinio teismo nutartimi rėmėsi ne kaip precedentu. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje suformuotomis teisės taikymo (aiškinimo) taisyklėmis, kurios turi universalų pobūdį. Dėl tos pačios priežasties šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat remiamasi kasacinio teismo pateiktomis teisės taikymo (aiškinimo) taisyklėmis jų nesiejant su konkrečios bylos faktinių aplinkybių ypatumais. Taigi aplinkybė, kad nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos fabulos nėra tapačios (identiškos), šiuo atveju nėra reikšminga.
  10. Pagal CPK 139 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio atsiėmimas yra įforminamas neskundžiama teismo nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ši teisės norma yra specialioji norma bendrųjų ieškinio palikimą nenagrinėtu reglamentuojančių normų, taip pat ir apeliantės nurodytos CPK 298 straipsnio normos atžvilgiu. Dėl to, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad skundžiam tik nutarties dalis dėl vykdymo atgręžimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
  11. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
  12. Paliekant nepakeistą pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl VĮ Registrų centro informavimo apie Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties neįsiteisėjimą.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai