Byla 2A-584/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, dalyvaujant ieškovui R. P. , ieškovo atstovui advokatui Antanui Jonušui, atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui V. V. , trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei A. B. , trečiojo asmens LR valstybės saugumo departamento atstovui R. R. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir R. P. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-528-360/2009 pagal ieškovų R. P. ir R. P. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovai R. P. ir R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, R. P. 35 000 Lt turtinės žalos atlyginimo už advokatų paslaugas, 51 858 Lt neišmokėto atlyginimo už neteisėtą nušalinimą nuo darbo, 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną dieną nuo laiku neišmokėto darbo užmokesčio ir R. P. – 822 200 Lt turtinės žalos atlyginimo už priverstinį žemės sklypo pardavimą, 10 000 Lt turtinės žalos atlyginimo už advokatų paslaugas, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareigūnai baudžiamojoje byloje R. P. pateikė įtarimus pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir pagal šiuos Baudžiamojo kodekso straipsnius surašė kaltinamąjį aktą, perdavė jį su kitais asmenimis į teismą. Pradėjus ikiteisminį tyrimą jo namuose matant artimiesiems buvo atlikta krata, pareigūnai bylos duomenis R. P. dar nenuteisus perdavė žiniasklaidai. Beveik visi dienraščiai R. P. apkaltino įvykdžius nusikaltimus. 2003 m. balandžio 5 d. R. P. buvo sulaikytas. 2003 m. balandžio 7 d. jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – ir 2003 m. gegužės 19 d. ši kardomoji priemonė buvo panaikinta. 2004 m. liepos 28 d. buvo surašytas kaltinamasis aktas. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. priėmė nuosprendį, pagal kurį R. P. išteisino dėl visų jam pareikštų įtarimų, nenustačius padarant nusikalstamą veiką. Šį nuosprendį paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovai nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai tinkamai nevykdė įstatymuose numatytų savo funkcijų, tiesioginių pareigų, nepadarė nieko, kad kuo greičiau R. P. būtų panaikinti akivaizdžiai neteisėti įtarimai ir po išteisinimo jokių atsiprašymų nebuvo. Teismai, išteisindami R. P. , nurodė, kad tiek įtarimas, tiek kaltinimas, pareikšti R. P. , rėmėsi faktiškai suklastota bylos medžiaga, t. y. pareigūnai į telefoninių pokalbių suvestinę įtraukė tokius pasisakymus, kurių faktiškai nebuvo, o tų pasisakymų pagrindu ir buvo suformuluotas kaltinimas. Be to, teismai konstatavo, kad R. P. jam inkriminuojamos veikos negalėjo padaryti, nes tuo metu sirgo ir nedirbo, o tai reiškia, kad jis jokių tarnybinių pareigų neatliko. Šios aplinkybės akivaizdžiai įrodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus pareikšdami nepagrįstus kaltinimus bei taikydami kitas procesines priemones, todėl CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovui ir jo sutuoktinei R. P. turi būti atlyginta žala. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo darbo nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2004 m. rugpjūčio 9 d., ir dėl to buvo neišmokėta 51 858 Lt atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu sumokėjo advokatams už paslaugas 35 000 Lt. Be to, neturėdami lėšų pragyventi, buvo priversti 2004 m. kovo 18 d. parduoti žemės sklypą už 60 000 Lt, o šiuo metu toks žemės sklypas kainuoja 882 200 Lt, todėl ir patirtą žalą sudaro 822 200 Lt. Taip pat dėl teisėsaugos pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė didžiulius išgyvenimus, spaudoje buvo paviešinta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir buvo paskelbtos šmeižikiško pobūdžio ir tikrovės neatitinkančios žinios apie R. P. . Visuomenės akyse R. P. visiškai ir nepataisomai buvo sukompromituotas bei pažemintas. Ieškovė R. P. ir visa šeima buvo sukompromituota, sugadinta jų reputacija, tuo labiau, kad R. P. yra pedagogė ir iki bylos buvo gerbiama ir palankiai vertinama visuomenėje.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų R. P. , bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už turėtas išlaidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti nutraukė, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos 2003 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo iškelta baudžiamoji byla pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 312 straipsnio 1 dalyje. Vykdant procesinius veiksmus šioje byloje 2003 m. gegužės 5 d. buvo sulaikytas ieškovas R. P. ir 2003 m. gegužės 6 d. jam buvo pareikšti įtarimai pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovui R. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 14 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 nutartimi, patenkinus prokuratūros prašymą, buvo panaikinta nutartis dėl R. P. suėmimo bei paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2003 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi R. P. buvo laikinai nušalintas nuo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos teritorinio skyriaus viršininko pareigų 6 mėnesių laikotarpiui ir vėliau teismo nutartimi nušalinimo nuo pareigų terminas buvo pratęstas iki 2004 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu R. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 228 straipsnio 1 dalį išteisino, nenustatęs, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosprendžio dalį dėl R. P. išteisinimo paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo veiksmų atlyginimo priteisimo (CK 6.272 str. 1 d.), būtina nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalą (CK 6.249 str.) ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.). Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nuosprendyje konstatavo, kad 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokole buvo įrašytas žodis, kurio ieškovas neištarė, ir padarė išvadą, kad tokiu atveju telefoninių pokalbių analizė neįrodo, jog ieškovas dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Teismo teigimu, procesinio dokumento netinkamas surašymas vertintinas kaip neteisėtas veiksmas, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės (CK 6. 246 str. 6. 272 str. 1 d.). Teismas pripažino, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ieškovui R. P. nebuvo susijęs su šio procesinio dokumento surašymu, nes baudžiamoji byla buvo iškelta dar prieš šio procesinio dokumento surašymą, tačiau darytina išvada, kad šiame procesiniame dokumente nurodyti duomenys turėjo įtakos vėliau taikytoms procesinėms prievartos priemonėms, t. y. kardomosios priemonės parinkimui ir nušalinimui nuo pareigų. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į išteisinamąjį nuosprendį, kuriame kaip vienas iš išteisinimo pagrindų nurodytas netinkamas telefoninių pokalbių klausymosi protokolo surašymas. Pagal BPK nuostatas, procesinės prievartos priemonės taikomos bei parenkamos atsižvelgiant į duomenų pakankamumą, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas nurodė, kad byloje nustačius, jog vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas bei kaltinimas ieškovui R. P. , netinkamas ir juo remtis negalima, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog nesant šio įrodymo, ieškovui nebūtų taikytos procesinės prievartos priemonės arba būtų taikytos švelnesnės procesinės prievartos priemonės. Teismas sprendė, kad baudžiamojoje byloje ieškovui R. P. pritaikius procesines prievartos priemones – suėmimą ir nušalinimą nuo darbo laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2004 m. rugpjūčio 9 d., ieškovas negavo 51 858 Lt darbo užmokesčio ir ši suma laikytina jam atsiradusia žala dėl taikytų priemonių (CK 6. 247 str. 6. 249 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškinio dalis dėl žalos, atsiradusios dėl neišmokėto darbo užmokesčio procesinės prievartos priemonių taikymo laikotarpiu, tenkintina pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, tačiau netenkintinas reikalavimas dėl 0,06 proc. delspinigių priteisimo už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku neišmokėto darbo užmokesčio, nes šis reikalavimas tenkinamas kaip žalos atlyginimas iš civilinių, o ne darbinių santykių. Taip pat teismas pripažino, kad dėl taikytų procesinės prievartos priemonių ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo reputacija, t. y. patyrė ir neturtinę žalą (CK 6.272 str. 3 d.). Nustatydamas žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas užėmė aukštas pareigas ir tokių priemonių taikymas jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, taip pat išgyvenimus dėl jo šeimai atsiradusių nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo, reputacijos pablogėjimo, taip pat į teisminę praktiką šios kategorijos bylose, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nustatė 20 000 Lt atlygintinos žalos dydį (CK 6. 250 str. 2 d., 6. 272 str. 3 d.). Ieškovo reikalavimą dėl advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atlyginimo, teismas netenkino, nurodydamas, kad tokių išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje vadovaujantis BPK nuostatomis teismo nuosprendžiu, todėl civilinės bylos dalį dėl turėtų išlaidų atlyginimo nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme civilinėje byloje CPK nustatyta tvarka (CPK 293 str. 1 p.). Teismas atmetė ieškovės R. P. ieškinio reikalavimus motyvuodamas tuo, kad byloje nenustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovei R. P. būtų taikytos procesinės prievartos priemonės ar jos būtų taikytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus, todėl jos reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negali būti tenkinamas. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų, kad ieškovės sveikatai būtų padaryta žala dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, todėl nesant įstatymų nustatyto pagrindo, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismas atmetė ieškovų reikalavimą dėl 822 200 Lt turtinės žalos atlyginimo už priverstinį žemės sklypo pardavimą, motyvuodamas tuo, kad ieškovai žemės sklypą 2004 m. kovo 18 d. pardavė už tuo metu buvusią rinkos kainą, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovai tuo metu patyrė nuostolių (CK 6.249 str. 1 d.). Teismo teigimu, žemės sklypo rinkos vertės vėlesnis pasikeitimas negali būti vertinamas kaip negautos pajamos, tuo labiau kaip negautos pajamos dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar kitų atitinkamų institucijų sprendimų ieškovai privalėjo parduoti žemės sklypą, t. y., kad pardavimas buvo priverstinis. Be to, žemės sklypą pardavė už tuo metu buvusią žemės rinkos kainą, todėl nesant pagrindo konstatuoti ieškovams atsiradusius nuostolius pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas, šį reikalavimą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

6Ieškovai R. P. ir R. P. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą pakeisti, priteisti ieškovui R. P. 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną dieną nuo laiku neišmokėto atlyginimo dėl neteisėto procesinio nušalinimo nuo darbo už priteistą 51 858 Lt sumą, priteisti ieškovei R. P. turtinės žalos atlyginimui 822 200 Lt už priverstinį žemės sklypo pardavimą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, taip pat nurodo:

71. Teismo argumentas, jog netenkintinas reikalavimas dėl 0,06 proc. delspinigių priteisimo už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku neišmokėto darbo užmokesčio, nes šis reikalavimas tenkinamas kaip žalos atlyginimas iš civilinių, o ne iš darbinių santykių, prieštarauja DĮK 207 straipsnio 1 daliai. Pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio nuostatas delspinigiai pradedami skaičiuoti po septynių kalendorinių dienų, kai šios išmokos nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos. Pagal minėto straipsnio taisykles delspinigių dydis kartą per metus yra indeksuojamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1105 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimo įstatymą“ pavedė šį klausimą spręsti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ši ministerija 2003 m. sausio 31 d. įsakyme Nr. A1-20 ,,Dėl delspinigių dydžio patvirtinimo“ nustatė, kad nuo 2003 m. vasario 1 d. delspinigių dydis yra 0,06 procento priklausančio išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną.

82. Neteisingas teismo argumentas, kad žemės sklypo pardavimas nebuvo teisine prasme priverstinis. Nušalinus ieškovą R. P. nuo darbo, ieškovė R. P. viena iš savo darbo užmokesčio turėjo išlaikyti keturių asmenų šeimą. Parduotas žemės sklypas buvo įgytas iš teisėtai įgytų santaupų. Todėl remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovams, kaip nukentėjusiems nuo teisėsaugos pareigūnų savivalės ir neteisėto baudžiamojo persekiojimo, turėtų būti kompensuotos ne tik tiesioginės turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė.

9Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteista 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų, panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skunde nurodo, kad civilinė deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos baudžiamojo proceso metu, kyla ieškovui įrodžius visą delikto sudėtį: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teisėsaugos ar kitų valdžios institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau išteisinamasis teismo nuosprendis savaime nepreziumuojama viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ieškovui R. P. nebuvo susijęs su, teismo nuomone, neteisėtu telefoninių pokalbių klausymosi protokolo surašymu, nes baudžiamoji byla buvo iškelta dar prieš šio procesinio dokumento surašymą. Tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad šiame procesiniame dokumente nurodyti duomenys turėjo įtakos vėliau taikytoms procesinės prievartos priemonėms, t. y. kardomosios priemonės parinkimui ir nušalinimui nuo pareigų. Ikiteisminio tyrimo metu taikomų kardomųjų ir procesinės prievartos priemonių tikslas yra ne asmens nubaudimas, tačiau greitas, nešališkas ir netrukdomas nusikalstamos veikos ištyrimas ar galimybės užkirtimas įtariamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Ieškovas buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir tuo, kad veikdamas priešingais tarnybai interesais ir šalindamas kliūtis padėjo gabenti kontrabandą. Kadangi inkriminuojami nusikaltimai buvo susiję su ieškovo tarnybinėmis pareigomis, buvo pagrindo manyti, kad nenušalinus įtariamojo nuo pareigų, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl procesinės prievartos priemonė buvo parinkta tinkamai. Teismas pažymėjo, kad duomenų iškelti baudžiamąją bylą ieškovui R. P. pakako, tačiau vertindamas skirtos kardomosios priemonės – nušalinimo nuo pareigų pagrindus, nepagrįstai neatsižvelgė ne į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, bet į išteisinamajame nuosprendyje konstatuotas aplinkybes. Ieškovas baudžiamojoje byloje buvo išteisintas ne todėl, kad buvo konstatuoti procesiniai pažeidimai, bet dėl to, kad nepakako įrodymų, pagrindžiančių R. P. kaltę. Iki šio momento šiame procesiniame dokumente užfiksuota informacija vertintina tik kaip duomenys, kurių pakako taikyti nušalinimą nuo pareigų ar kitas kardomąsias priemones. Taikytų procesinės prievartos priemonių pagrįstumas ir teisėtumas išteisinamajame teismo nuosprendyje nėra nagrinėjamas ir vertinamas. Kardomosios ir procesinės prievartos priemonės yra skundžiamos BPK nustatyta tvarka, tačiau nė viena iš teismo nutarčių, kuriomis ieškovui buvo taikytos kardomosios priemonės nebuvo panaikintos instancine tvarka. Todėl ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų buvimo fakto, dėl to nesant pilnai delikto sudėčiai, nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį. Teismas, nepagrįstai konstatavęs neteisėtų veiksmų padarymo faktą, prieteisė ieškovui ne tik turtinę žalą, bet ir neturinę žalą. Tenkindamas šį reikalavimą teismas konstatavo, kad dėl taikytų procesinės prievartos priemonių ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, tačiau nenurodė įrodymų, kurių pagrindu daroma ši išvada. Kadangi teismo padaryta išvada, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą ir ji yra verta 20 000 Lt, nepagrįsta įrodymais, ji vertintina kaip abstrakti ir neteisinga.

10Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteista 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį atmesti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Skundą grindžia atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

11Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovų ir trečiojo asmens apeliacinius skundus prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos arba negautos pajamos. Parduoto žemės sklypo vertės pasikeitimas negali būti vertinamas nei kaip turto netekimas, nei kaip turėtos išlaidos, nei kaip negautos pajamos, todėl reikalavimas šią sumą priteisti nėra pagrįstas. Ieškovo reikalavimas priteisti 0,06 procento dydžio delspinigių už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku neišmokėto darbo užmokesčio, netinkamai grindžiamas Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymu. Šis įstatymas reglamentuoja santykius tarp darbdavio ir darbuotojo darbo teisės srityje. Reikalavimą dėl delspinigių priteisimo R. P. galėjo reikšti byloje dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, nagrinėtoje administraciniuose teismuose. Šiuo atveju negautas darbo užmokestis vertintinas kaip patirta žala.

12Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, kad ieškovai apeliaciniame skunde nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, R. P. taikytų procesinės prievartos priemonių taikymo subjektyvų vertinimą, nepagrįstą jokiais įrodymais.

13Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą dalį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovų reikalavimus, palikti nepakeistą. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad teismo sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovų reikalavimai yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime į atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus R. P. atžvilgiu. Teisėsaugos institucijų procesinių veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas procesiniu dokumentu įstatymu nustatyta tvarka. Nei nagrinėjamoje byloje, nei baudžiamojoje byloje, kurioje R. P. buvo pareikšti kaltinimai, nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimti procesiniai sprendimai būtų pripažinti neteisėtais arba jie būtų apskųsti ir panaikinti.

14Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteista 51 858 Lt turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto nušalinimo nuo darbo, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų, panaikinti ir priimti naują sprendimą, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su atsakovo bei trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais.

15Apeliaciniai skundai netenkintini.

16Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

17Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo nagrinėjamam klausimui svarbias bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti šį sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

18Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje ypatinga reikšmė tenka žalos atlyginimo institutui. Vienas iš šiame institute nustatytų žalos atlyginimo atvejų yra specialiai reglamentuojamas žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimas. Šios rūšies žalos atlyginimo institutas inter alia suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.272 straipsnyje nustatytos atsakomybės sąlygos už specialių subjektų padarytą žalą: ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo. Šios rūšies atsakomybės ypatumas (be jau nurodyto būtinumo nustatyta tvarka konstatuoti, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir asmuo dėl to patyrė žalą) yra tas, kad žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar nustatyta atitinkamo pareigūno kaltė. Prievolė atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų kyla konstatavus neteisėtus veiksmus (deliktinė atsakomybė), todėl svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje išvardyti veiksmai, kurie gali būti pripažinti neteisėtais. Toks išvardijimas reiškia, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas prievolę atlyginti tokio pobūdžio žalą, netaikė bendrosios taisyklės, kad kiekvienas teisei priešingas veiksmas, padaręs kam nors žalą, sukuria prievolę ją atlyginti. Įstatymų leidėjo diskreciją reglamentuoti nagrinėjamus santykius analizavo Konstitucinis Teismas, 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo 3, 5 punktuose pažymėjęs, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, ši diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį sąrašą atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007, 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, bylos Nr. 3K-3-428/2009).

19Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos 2003 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo iškelta baudžiamoji byla pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 312 straipsnio 1 dalį (baudžiamoji byla Nr. 1-13-462/2006, t. 1, b. l. 11). Ieškovas R. P. 2003 m. gegužės 5 d. buvo sulaikytas (baudž. byla Nr. 1-13-462/2006, t. 9, b. l. 164), o 2003 m. gegužės 6 d. jam pareikšti įtarimai pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (baudž. byla Nr. 1-13-462/2006, t. 9, b. l 166). Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2003 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama skirti R. P. kardomąją priemonę suėmimą 2 mėnesiams, nurodydama, kad duomenys, leidžiantys manyti, jog įtariamasis R. P. padarė jam inkriminuojamas veikas yra telefoninių pokalbių išklotinės (baudž. byla Nr. 1-13-462/2006, t. 9, b. l. 170). Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2003 m. gegužės 7 d. nutartimi R. P. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą 14 d. (baudž. byla Nr. 1-13-462/2006, t. 9, b. l. 173). Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, yra duomenų apie tai, kad jis stengiasi paveikti kitus byloje dalyvaujančius asmenis, bandė paveikti tyrimą atliekančius pareigūnus. Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2003 m. gegužės 9 d. nutartimi R. P. nušalino nuo Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos teritorinio skyriaus viršininko pareigų 6 mėnesių laikotarpiui, vėlesnėmis teismo nutartimis nušalinimo nuo pareigų terminas buvo pratęstas iki 2004 m. rugpjūčio 9 d. (baudž. byla Nr. 1-13-462/2006, t. 10, b. l. 4, 7-8, 40, 73). Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2003 m. gegužės 19 nutartimi, patenkinęs prokuratūros prašymą, panaikino nutartį dėl R. P. suėmimo bei paskyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (baudž. byla Nr. 1-13-462/2006, t. 9, b. l. 201). Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžiu išteisino R. P. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nenustatęs, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Minėtame nuosprendyje teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duomenys, kurių pagrindu buvo grindžiamas įtarimas R. P. , buvo telefoninių pokalbių klausymosi protokolas ir pokalbių stenogramos. Teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas įrašė į 2003 m. balandžio 30 d. telefoninių pokalbių klausymosi protokolą žodį, kurio ieškovas R. P. nesakė, ir teismas padarė išvadą, kad tokiu atveju nėra įrodymų, jog ieškovas padarė jam inkriminuojamas veikas. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. liepos 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį dėl R. P. išteisinimo paliko nepakeistą.

20Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad procesinio dokumento netinkamas surašymas vertintinas kaip neteisėtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmas, kuris turėjo įtakos R. P. taikytoms procesinės prievartos priemonėms – kardomosios priemonės parinkimui bei nušalinimui nuo pareigų. Tai yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės ieškovo atžvilgiu, nes valstybei kaip bet kuriam kitam asmeniui, taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus privalo užtikrinti, kad jie veiktų teisėtai. Todėl atmestini apeliantų atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinių skundų argumentai, kad nebuvo sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

21Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrįsto įtarimo buvimas yra būtina (sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga. Pasisakydamas dėl suėmimo pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad įvertinti, ar sprendimui dėl suėmimo priimti buvo pateikta pakankamai įrodymų, pirmiausia turi nacionalinės valdžios institucijos, būtent teismai (žr. 1999 m. kovo 2 d. sprendimą dėl priimtinumo Graužinis v. Lietuva, pareiškimo Nr. 37975/97 (žr. Graužinis v. Lithuania decission of 2 March 1999, no. 37975/97). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (žr. 1994 m. spalio 28 d. sprendimą Murray v. Jungtinė Karalystė, Nr. 14310/88 (Murray v. The United Kingdom judgement of 28 October 1994, no. 14310/88). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad suėmimo ir jo termino pagrindai turi būti reikšmingi ir pakankami, bet ne bendri ir abstraktūs (žr. 1991 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Clooth v. Belgija, pareiškimo Nr. 12718/87 (Clooth v. Belgium judgement of 12 December 1991 no. 12718/87; 2007 m. balandžio 12 d. sprendimas dėl priimtinumo Morkūnas v. Lietuva, pareiškimo Nr. 29798/02 (Morkūnas v. Lithuania decision of 12 April 2007, no. 29798/02). Skirdamas suėmimą ir jį pratęsdamas, teismas turi įvertinti kiekvienos bylos konkrečias aplinkybes, apsvarstyti visus argumentus už ir prieš asmens laisvės apribojimą bei suimti asmenį ar pratęsti suėmimo terminą tik įsitikinęs, kad tai būtina viešajam interesui apsaugoti (žr. sprendimą Morkūnas v. Lietuva). Teismas turi taip pat išsiaiškinti, ar kompetentingos nacionalinės institucijos parodė „ypatingą stropumą“ organizuodamos procesą (žr. sprendimą Smirnova v. Rusija).

22Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2003 m. gegužės 7 d. pareiškime dėl kardomosios priemonės suėmimo skyrimo nurodė, kad duomenys, leidžiantys manyti, jog įtariamasis R. P. padarė jam inkriminuojamas veikas, yra telefoninių pokalbių išklotinės, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo netinkamai surašytos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovai nenurodė argumentų bei nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog R. P. buvo suimtas teisėtai. Taigi, byloje nustačius, kad vienas iš pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas ieškovui pareikštas įtarimas bei kaltinimas, yra netinkamas ir juo remtis negalima, nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, jog, nesant šio įrodymo, ieškovui nebūtų taikytos procesinės prievartos priemonės arba būtų taikytos švelnesnės procesinės prievartos priemonės.

23Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentu, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas baudžiamojoje byloje savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, tai yra, jog vien išteisinamasis teismo nuosprendis nereiškia viso baudžiamojo proceso neteisėtumo. Tačiau nors išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas bei konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti, tačiau vis dėl to asmens išteisinimo teisinis pagrindas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).

24CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos samprata. Kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai, žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais. Tais atvejais, kai asmuo dėl patirtų jo teisių suvaržymų patiria nuostolių negavęs pajamų iš savo veiklos, jis turi teisę reikalauti negautos naudos kaip netiesioginių nuostolių. Ieškovas nuo 2003 m. gegužės 9 d. iki 2004 m. rugpjūčio 9 d. buvo nušalintas nuo pareigų, todėl negavo 51 858 Lt darbo užmokesčio. Ieškovo prašomas priteisti negautas darbo užmokestis CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme yra netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos. Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jam turėtų būti priteista ne tik realaus darbo užmokesčio suma, bet ir delspinigiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad delspinigiai mokami ginčuose iš darbo teisinių santykių, o nagrinėjamas ginčo pagrindas – civiliniai teisiniai santykiai, reglamentuojantys žalos atlyginimą, kurie ieškovo prašomų priteisti delspinigių nenumato.

25Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala. Ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį (CK 6.250 str.) – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies II.7 punktas). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

26Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Šiame kontekste, kai teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio vertinama bylose, kuriose konstatuoti pažeidimai tik dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), itin svarbu atsižvelgti tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką tokiose bylose, tiek į EŽTT praktiką tokiose bylose prieš Lietuvą: Šleževičius prieš Lietuvą (no. 55479/00, judgment of 13 November 2000), kur 30 000 Lt neturtinės žalos priteisimą lėmė išskirtinės aplinkybės; Meilus prieš Lietuvą (no. 53161/99, judgment of 6 November 2003) - priteista neturtinė žala – 5000 eurų; Girdauskas prieš Lietuvą (no. 70661/01, judgment of 11 December 2003) - priteista neturtinė žala 4000 eurų; Kuvikas prieš Lietuvą (no. 21837/02, judgment of 27 June 2006) - priteista neturtinė žala 2000 eurų; Simonavičius prieš Lietuvą (no. 37415/02, judgment of 27 June 2006) - priteista neturtinė žala (dėl pirmojo proceso etapo) 2000 eurų; Jakumas prieš Lietuvą (no. 6924/02, judgment of 18 July 2006) - priteista neturtinė žala 1000 eurų; Gečas prieš Lietuvą (no. 418/04, judgment of 17 July 2007) – 900 eurų. Teismas priteisdamas neturtinę žalą pažymėjo, kad dalis delsimų priskirtini pareiškėjo advokatui; Norkūnas prieš Lietuvą (no. 302/05, judgment of 20 January 20) - priteista neturtinė žala – 2000 eurų.

27Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-196/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylos Nr. 3K-7-7/2007) ir EŽTT praktiką tokiose bylose prieš Lietuvą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis tiek bendraisiais neturtinės žalos kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tiek atsižvelgdamas į specifinius šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (taikytas procesines prievartos priemones ieškovui, ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus ir kt.) pagrįstai nurodė, kad 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

28CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos arba negautos pajamos. Ieškovų parduoto žemės sklypo vertės pasikeitimas negali būti vertinamas nei kaip turto netekimas, nei kaip turėtos išlaidos, nei kaip negautos pajamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą priteisti prašomą sumą.

29Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės R. P. reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nėra pagrįstas, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų buvusi padaryta žala dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų (CK 6.272 str. 1 d., CK 6.250 str. 2 d.).

30Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra identiška to paties teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimui, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo panaikintas ir byla peruota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamas sprendimas yra panašus savo turiniu į ankstesnį (panaikintą) šio teismo sprendimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš naujo nagrinėjantis teismas įvykdė aukštesniojo teismo reikalavimą – įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu Valstybės saugumo departamentą, šios institucijos atstovas dalyvavo teismo posėdyje, jokių argumentų, galinčių iš esmės pakeisti teismo išvadas, jis nepateikė, todėl laikytina, kad teismas pilnai ir visapusiškai atskleidė visas bylos aplinkybes ir formalus trūkumas sprendimo turiniui nėra pagrindu naikinti ar keisti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

31Remdamasi byloje išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

33Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovai R. P. ir R. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino... 6. Ieškovai R. P. ir R. P. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo... 7. 1. Teismo argumentas, jog netenkintinas reikalavimas dėl 0,06 proc.... 8. 2. Neteisingas teismo argumentas, kad žemės sklypo pardavimas nebuvo teisine... 9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 10. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniu... 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 12. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į... 13. Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 14. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas... 15. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas... 17. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios... 18. Valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą nuo... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Muitinės kriminalinės tarnybos 2003 m.... 20. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 21. Vadovaujantis BPK 121 straipsnio 2 dalimi, kardomosios priemonės gali būti... 22. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Lietuvos Respublikos generalinė... 23. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinio skundo... 24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos samprata. Kai nukenčia asmens... 25. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė... 26. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo maksimų turinys formuojamas ne tik... 27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 28. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtinė žala yra asmens turto... 29. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo... 30. Atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat... 31. Remdamasi byloje išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, teisėjų... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 33. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą....