Byla 1A-415-165/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Daivos Pranytės – Zalieckienės ir Elenos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam J. P. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme;

4- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 12 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

6Iš J. P. priteista R. Ž. 1 742 eurų turtinei ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 200 eurų išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.

7Teisėjų kolegija,

Nustatė

8J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 8 d. 21.00 val. iki 2016 m. spalio 9 d. 01.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamajame name, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su namo savininko V. R. sugyventine R. N. metu, tyčia ranka sudavė mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajai R. N. į galvą, mažiausiai du kartus į dešinę ranką bei mažiausiai vieną kartą peiliu dūrė R. N. į kaklą, kuo padarė R. N. kairės smilkinio - skruosto sumušimą su poodine kraujosruva nuo akies išorinio kampo iki ausies ir skeveldrinį skruostikaulio lūžį, pakaušio kairės pusės sumušimą su minkštųjų audinių kraujosruva, dvi poodines kraujosruvas dešiniame žaste priekiniame paviršiuje viršutinėje dalyje, durtinį - pjautinį kaklo kairės pusės sužalojimą su bendrinės miego arterijos pažeidimu, kas dėl durtinio - pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su bendrinės miego arterijos pažeidimu komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, dėl ko R. N. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė R. N., po to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, siekdamas nužudyti nukentėjusiosios R. N. sugyventinį V. R., kaip jo padarytą nusikalstamą veiką mačiusį asmenį, ir tokiu būdu siekdamas paslėpti kitą padarytą nusikaltimą – R. N. nužudymą, tuo pačiu peiliu, kuriuo padarė mirtinus sužalojimus R. N., tyčia mažiausiai vieną kartą smogė V. R. į gyvybiškai svarbią vietą – kaklą, tuo padarydamas V. R. pjautinį sužalojimą kairėje kaklo pusėje su kairės pusės seilių liaukos bei jos maitinančios arterijos pažeidimu, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiais savo veiksmais pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį V. R., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi V. R. po padaryto sužalojimo nukrito ant lovos bei neteko sąmonės, ir jis, būdamas įsitikinęs, jog nukentėjusysis nuo jo tyčinių smurtinių veiksmų mirs, nutraukė savo neteisėtus veiksmus ir užrakinęs nukentėjusiųjų namo duris iš įvykio vietos pasišalino, tokiu būdu, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, pasikėsino nužudyti du ir daugiau asmenų – V. R. ir R. N. - bei nužudė R. N.

9Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde prašo iš naujo išnagrinėti jo bylą ir sumažinti jam paskirtos bausmės laiką, veiksmus iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.

10Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis: kad jis sudavė du smūgius R. N. į dešinę ranką; kad išliejo ant grindų vandenį ir paėmęs R. N. striukę liepė V. R. išvalyti savo kraują; kad jis V. R. pasakė, kad negali palikti gyvo liudininko ir susirinko visus telefonus, kad V. R. niekur bepabėgtų ir neprisikviestų pagalbos; taip pat, kad V. R. atėjęs iš lauko nieko neturėjo rankose ir kad jis buvo įsitikinęs, jog V. R. nuo padarytų sužalojimų nukraujuos ir mirs.

11Apeliantas nurodo, kad jis anksčiau neteistas, dirbo, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, savanoriškai pateikė daiktus, netrukdė bylos nagrinėjimui, supranta, jog įvykdė sunkų nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

12Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis J. P. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.Prokuroras prašė nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

13Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde formuluoja prašymą sušvelninti jam paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, tačiau iš skundo turinio spręstina, jog nuteistasis nesutinka ir su kai kuriomis nuosprendyje pripažintomis įrodytomis aplinkybėmis bei iš dalies su jo veiksmų, dėl kurių jis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 puktus, įvertinimu.

15Dėl J. P. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

16J. P. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 8 d. 21.00 val. iki 2016 m. spalio 9 d. 01.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvenamajame name, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su namo savininko V. R. sugyventine R. N. metu, tyčia ranka sudavė mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajai R. N. į galvą, mažiausiai du kartus į dešinę ranką bei mažiausiai vieną kartą peiliu dūrė R. N. į kaklą, kuo padarė R. N. kairės smilkinio - skruosto sumušimą su poodine kraujosruva nuo akies išorinio kampo iki ausies ir skeveldrinį skruostikaulio lūžį, pakaušio kairės pusės sumušimą su minkštųjų audinių kraujosruva, dvi poodines kraujosruvas dešiniame žaste priekiniame paviršiuje viršutinėje dalyje, durtinį - pjautinį kaklo kairės pusės sužalojimą su bendrinės miego arterijos pažeidimu, kas dėl durtinio - pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su bendrinės miego arterijos pažeidimu komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, dėl ko R. N. netrukus įvykio vietoje mirė, t. y. nužudė R. N.

17Apeliantas nuteistasis J. P. iš esmės jo nuteisimo už R. N. nužudymą neginčija, tačiau iš dalies nesutinka su kaltinimo apimtimi, teigdamas, jog jis dviejų smūgių į ranką R. N. nesudavė.

18Šis apelianto teiginys nepagrįstas ir paneigtas byloje surinktais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, jog įvykio dieną tarp J. P. ir R. N. girtavimo metu įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinio smurto panaudojimą. Nuteistasis pirmos instancijos teismo posėdyje savo kaltę nužudžius R. N. pripažino. Jis parodė, kad su R. N. nesutardavo dėl jos skleidžiamų apkalbų, įvykio metu ji buvo neblaivi, šūkavo ir koliojosi, į jį metė dubenį. Jis R. N. dūrė peiliu į kaklą ir taip ją nužudė, prieš smūgiuojant peiliu R. N. smūgų ranka tikriausia nesudavė, nors visų įvykio aplinkybių nepamena dėl girtumo, galėjo ir suduoti (t. 2, b. l. 149). Iš specialisto išvados Nr. M 1030/2016(02) matyti, kad R. N. kūne buvo nustatyti sužalojimai: galvoje - kairiojo smilkinio - skruosto sumušimas su poodine kraujosruva nuo akies išorinio kampo iki ausies ir skeveldriniu skruostikaulio lūžiu, pakaušio kairės pusės sumušimas su minkštųjų audinių kraujosruva; dešinėje rankoje - dvi poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste priekiniame paviršiuje viršutinėje dalyje; kakle - pjautinis kaklo kairės pusės sužalojimas su bendrinės miego arterijos pažeidimu (t. 1, b. l. 164-168). Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad visus R. N. kūne rastus sužalojimus padarė J. P., nes byloje nėra duomenų, kad kiti asmenys būtų naudoję smurtą prieš R. N.. Pažymėtina ir tai, kad J. P. nepamena visų įvykio aplinkybių dėl girtumo bei tai, kad nustatyti sužalojimai nukentėjusiosios dešinėje rankoje (kraujosruvos) nebuvo R. N. mirties, dėl kurios nuteistas J. P., priežastimi. R. N. mirties priežastimi buvo J. P. veiksmais padarytas durtinis - pjautinis kaklo kairės pusės sužalojimas su bendrinės miego arterijos pažeidimu ir ūmiu išoriniu nukraujavimu.

19Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Nuteistojo J. P. kaltė tyčia nužudžius R. N. įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, nenustatyta irkitų esminių BPK pažeidimų.

20Dėl J. P. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus

21J. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus yra nuteistas už tai, kad po R. N. nužudymo, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, siekdamas nužudyti nukentėjusiosios R. N. sugyventinį V. R., kaip jo padarytą nusikalstamą veiką mačiusį asmenį, ir tokiu būdu siekdamas paslėpti kitą padarytą nusikaltimą - R. N. nužudymą, tuo pačiu peiliu, kuriuo padarė mirtinus sužalojimus R. N., tyčia mažiausiai vieną kartą smogė V. R. į gyvybiškai svarbią vietą - kaklą, tuo padarydamas V. R. pjautinį sužalojimą kairėje kaklo pusėje su kairės pusės seilių liaukos bei jos maitinančios arterijos pažeidimu, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais J. P. pasikėsino nužudyti V. R., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi V. R. po padaryto sužalojimo nukrito ant lovos bei neteko sąmonės, ir jis, būdamas įsitikinęs, jog nukentėjusysis nuo jo tyčinių smurtinių veiksmų mirs, nutraukė savo neteisėtus veiksmus ir užrakinęs nukentėjusiųjų namo duris iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu, J. P. siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, pasikėsino nužudyti du ir daugiau asmenų – V. R. ir R. N. - bei nužudė R. N.

22Apeliantas nuteistasis J. P., pripažindamas kaltę dėl V. R. sužalojimo peiliu, iš dalies nesutika su šia nuosprendžio dalimi. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį bei švelninti bausmę, nesutinka su teismo išvadomis: kad jis buvo įsitikinęs, jog V. R. po padaryto sužalojimo mirs; kad užrakino duris ir surinko visus telefonus dėl to, kad V. R. neprisikviestų pagalbos, taip pat nesutinka su V. R. parodymais apie tai, jog jis (apeliantas) sakė nenorįs palikti gyvo liudininko bei liepęs V. R. striuke išvalyti kraują.

23Apelianto prašymas tenkintinas iš dalies. Aptariama nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1ir 3 punktai).

24Byloje surinktais įrodymais nustatyta, to neneigia ir nuteistasis J. P., kad jis tuo pačiu peiliu, kuriuo padarė mirtinus sužalojimus R. N., tyčia mažiausiai vieną kartą smogė V. R. į gyvybiškai svarbią vietą - kaklą, tuo padarydamas V. R. 10-15 cm pjautinį sužalojimą kairėje kaklo pusėje su kairės pusės eilių liaukos bei jos maitinančios arterijos pažeidimu, kuris vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Ši J. P. nusikalstama veika pirmosios instancijos teismo konstatavus, kad J. P. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, buvo kvalifikuota pagal tyčios kryptingumą kaip pasikėsinimas nužudyti du ar daugiau asmenų ir siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, t.y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus.

25Nuteistasis J. P. prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į BK 22 stgraipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį.

26Teikdamas šį prašymą apeliantas nesutinka su teismo išvadomis nustatant kvalifikuoto pasikėsinimo nužudyti aplinkybes – nužudyti du ir daugiau asmenų bei siekimą nuslėpti kitą nusikaltimą.

27Iš nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų matyti, jog joje nustatyta situacija, kai nukentėjusysis, be nuteistojo, yra vienintelis asmuo tiesiogiai dalyvavęs įvykyje. Tokiu atveju, nukentėjusiojo parodymai yra reikšminga įrodinėjimo priemonė aiškinantis nusikalstamos veikos, padarytos prieš jį, aplinkybes, taip pat ir pagrindžiant veiką padariusio asmens kaltę.

28Iš nuteistojo J. P. apeliacinio skundo teiginių suprantama, jog jis nesutinka su nukentėjusiojo V. R. parodymais, neigia nukentėjusiajam V. R. sakęs, jog nenori palikti gyvo liudininko bei išsinešė telefonus dėl to, kad nukentėjusysis netutėtų galimybės pasikviesti pagalbos. Pirmos instancijos teismas, pripažindamas apelianto nurodytas aplinkybes įrodytomis, rėmėsi nukentėjusiojo V. R. parodymais. Nukentėjusiojo V. R. parodymai dėl šių aplinkybių iš esmės nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. R. parodė, kad jis su nuteistuoju J. P. nekonfliktavo. Konfliktas įvyko tarp R. N. ir J. P., tačiau jis jo nematė, nes buvo tuo metu lauke. Jis grįžęs iš lauko į kambarį matė nukentėjusiąją R. N. gulinčią lovoje, o nuteistasis J. P. stovėjo šalia lovos ir rankoje laikė peilį. Jam įėjus į kambarį ir atsisėdus ant lovos, J. P. pasakė, kad nenori palikti gyvo liudininko ir po šių žodžių, staigiai priėjęs prie jo, rankoje laikytu peiliu durė jam į gerklę, kairėje pusėje, po to paėmė namuose buvusius jo ir R. N. mobiliojo ryšio telefonus, raktą, duris užrakino iš lauko pusės ir išėjo, todėl jis (nukntėjusysis) negalėjo išeiti iš namų ir pasikviesti pagalbos. Tokius parodymus nukentėjusysis V. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 39-42). Nukentėjusysis išsamius ir nuoseklius parodymus dėl šių aplinkybių davė ir pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusysis parodė, kad jis, R. N., J. P. įvykio dieną girtavo. Kai J. P. ir V. R. konfliktavo, jis tuo metu buvo išėjęs į lauką, konflikto nematė, o sugrįžęs iš lauko, pamatė, kad R. N. gulinčią lovoje aukštielninka su juodu apatinuku. Kad jai perpjautas kaklas, jis nematė. Tuo metu J. P. stovėjo su peiliu rankoje ir sakydamas, kad negali palikti liudininko, peiliu perpjovė jam kaklą. Tuomet J. P. susirinko telefonus ir užrakinęs duris bei pasakęs, kad taip daro, jog jis niekur nepabėgtų ir nepasikviestų pagalbos, išėjo, o jis (nukentėjusysis) apalpęs (t. 2, b. l. 151-152). Pažymėtina, kad nuteistasis J. P. pripažino, jog paėmė raktą, užrakino išeidamas duris iš lauko pusės. Be to, duodamas parodymus pripažino, jog įvykio metu jis buvo labai girtas, nepamena kai kurių aplinkybių, „gal ir grasino kad nužudys“.

29Pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo V. R. parodymais. Teismas, remdamasis nukentėjusiojo parodymais bei nustatyta įvykių eiga – nukentėjusįjį V. R. pasikėsinta nužudyti jam įėjus į kambarį, kuriame jau buvo nužudyta R. N. ir pamačius gulinčią R. N. bei šalia stovintį J. P. su peiliu rankoje, pagrįstai pripažino, kad J. P. atėjusį V. R. įvertino kaip įvykio-nužudymo liudininką, todėl nukentėjusįjį V. R. pasikėsino nužudyti siekdamas nuslėpti kitą labai sunkų nusikaltimą (R. N. nužudymą), todėl J. P. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą.

30Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad jis buvo įsitikinęs, jog nukentėjusysis nuo jo smurtinių veiksmų mirs, tačiau reziumuodamas apeliacinio skundo prašymą sutinka su jo nusikalstamos veikos kaip pasikėsinimo nužudyti V. R. teisiniu įvertinimu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nuosprendyje motyvavo tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimą kaip pasikėsinimą nužudyti ir savo išvados apie J. P. suvokimą, jog savo smurtiniais veikamais – dūriu peiliu nukentėjusiajam į kaklą, jis kėsinasi į nukentėjusiojo gyvybę, pagrįstumą. Apelianto deklaratyvus nesutikimas su šia išvada, jos nepaneigia.

31Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą J. P. veiką – pasikėsinimą nužudyti V. R., kvalifikuodamas ir pagal minėto baudžiamojo įstatymo 5 punktą, t.y. kad J. P. pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktas inkriminuojamas tuo atveju, kai padarytas vienas nusikaltimas tyčia atimant gyvybę dviem ar daugiau žmonių. Šis punktas taikytinas tais atvejais, kai kelių žmonių nužudymą lemia vieningas nusikalstamas sumanymas nors pirma nužudomas vienas, paskui kitas nebūtinai tuo pačiu metu ar toje pačioje vietoje. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką veika kvalifikuojama kaip baigto nužudymo (BK 129 straipsnio 1 ar 2 dalis, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių) ir rengimosi nužudyti du ar daugiau žmonių sutaptis arba kaip baigto nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti du ar daugiau žmonių sutaptis tais atvejais kai kaltininkas nužudo vieną asmenį ir rengiasi ar pasikėsina nužudyti kitą esant bendram nusikalstamam sumanymui nužudyti du ar daugiau žmonių. Taigi, pirmos instancijos teismas kvalifikuodamas J. P. veiką pagal minėtą nužudymą kvalifikuojantį požymį (5 punktą) turėjo nustatyti, jog J. P. tyčia apėmė vieningą sumanymą nužudyti du ar daugiau žmonių. Tai reiškia, kad teismas turėjo J. P. veiksmuose nustatyti vieningą sumanymą veikiant tiesiogine tyčia nužudyti du žmones - R. N. ir V. R. Apie kaltininko tyčios turinį sprendžiama įvertinus visas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz. kai sužalojami gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas minėtą nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį (du ir daugiau žmonių nužudymą), iš esmės apsiribojo įvertindamas aplinkybę, kad buvo pasikėsinta V. R. nužudyti iš karto po to, kai buvo nužudyta R. N. Tačiau vien ši aplinkybė neįrodo J. P. veikus turint vieningą sumanymą nužudyti du žmones. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad asmeninio pobūdžio konfliktas kilo tarp nuteistojo J. P. ir nužudytosios R. N., ko pasėkoje J. P. ją ir nužudė. Nukentėjusysis V. R. šiame konflikte nedalyvavo ir kambaryje, kur buvo nužudyta R. N., nebuvo. Nuteistasis J. P. jam perpjovė peiliu gerklę, kai šis sugrįžo iš lauko ir pamatė be gyvybės ženklų lovoje gulinčią R. N. ir suvokdamas, kad V. R., matydamas jį su peiliu rankose prie gulinčios be gyvybės ženklų R. N., supranta, kad jis šią nužudė. Pirmos instancijos teismas, kaip jau konstatuota, pagrįstai pripažino, kad J. P. pasikėsino nužudyti V. R. siekdamas nuslėpti kitą sunkų nusikaltimą – R. N. nužudymą. Įvertinus tokią įvykio situaciją ir byloje nustatytą aplinkybę, kad nukentėjusysis V. R. įvykio dieną su nuteistuoju J. P. taikiai girtavo ir nekonfliktavo, darytina išvada, kad sumanymas nužudyti V. R. buvo savarankiškas ir sąlygotas įvykio aplinkybių, o ne vieningo sumanymo nužudyti du žmones sumanymo dalis. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje išvados apie J. P. vieningą sumanymą nužudyti du žmones – R. N. ir V. R., neatitinka bylos aplinkybių, o J. P. nusikalstama veika pasikėsinant nužudyti R. R. be pagrindo kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Ši nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė iš J. P. kaltinimo šalintina, todėl nuosprendis keistinas.

32Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

33J. P. apeliaciniame skunde nesutinka su paskirtų bausmių giežtumu, todėl prašo jas sušvelninti.

34Toks apelianto prašymas netenkintinas.

35Bausmės skyrimo pagrindai suformuluoti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

36Pažymėtina, jog individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

37Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. P. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė tinkamą bausmių dydį. Baudžiamasis įstatymas už paprastą nužudymą (BK 129 straipsnio 1 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų, o už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

38Nuteistajam J. P. už paprastą nužudymą paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą nužudymą – 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės yra mažesnės negu sankcijų, numatančių atsakomybę už šiuos nusikaltimus, vidurkiai. Tokios bausmės nuteistajam paskirtos, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes. Nors teisėjų kolegija iš kaltinimo pašalino vieną nusikaltimą kvalifikuojantį požymį – pasikėsino nužudyti du ar daugiau asmenų, tačiau nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi lemiamos įtakos bausmės dydžiui. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam už jo padarytų nusikaltimų padarymą paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydis nustatytas teisingai, todėl bausmės nėra aiškiai per griežtos.

39Paskirdamas nuteistajam bausmes, teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį. J. P. padaryti nusikaltimai priskiriami prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis), vienas iš jų nusikaltimas baigtas, jo padariniai labai sunkūs ir nebepataisomi – atimta žmogaus gyvybė. Kitas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau šis nusikaltimas yra kvalifikuotas, tai yra esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą (BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Nustatytos J. P. atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (nužudęs R. N.) ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs bei sunkinanti (abi nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui) aplinkybės.

40Pirmos instancijos teismo nuosprendyje įvertinta ir J. P. charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, jog jis yra baustas administracine tvarka, anksčiau neteistas, į psichikos sveikatos centro narkologo ir psichiatro įskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų centro įskaitoje neužregistruotas.

41Apelianto skunde prašymas švelninti bausmę deklaratyvus, jame nenurodyta naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti paskirtas bausmes. Nuteistojo J. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas nebuvo ir kt., teismui buvo žinomos ir į jas atsižvelgta, skiriant nuteistajam bausmes, todėl iš naujo nėra vertintinos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė naujų bausmę švelninančių aplinkybių. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar pagriežtinti bausmę gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, atitinkančią baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už tokias nusikalstamas veikas, sankcijas, laikydamasis BK 41, 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, net ir pašalinusi vieną iš nužudymą kvalifikuojančių aplinkybų (nusikalstamoje veikoje dėl pasikėsinimo nužudyti V. R.) prieina prie išvados, jog vieno kvalifikuojamojo požymio pašalinimas nenusveria bausmės dydžiui turinčių reikšmės aplinkybių.Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam J. P. paskirtos tinkamo dydžio bausmės ir nėra teisinio pagrindo šias bausmes laikyti aiškiai per griežtomis.

42Apeliacinės teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti:

44J. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus, kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir palikti apskųstuoju nuosprendžiu paskirtą bausmę laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams.

45Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 4. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus ir... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės... 6. Iš J. P. priteista R. Ž. 1 742 eurų turtinei ir 10 000 eurų neturtinei... 7. Teisėjų kolegija,... 8. J. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 22... 9. Nuteistasis J. P. apeliaciniame skunde prašo iš naujo išnagrinėti jo bylą... 10. Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis: kad jis... 11. Apeliantas nurodo, kad jis anksčiau neteistas, dirbo, savo kaltę pripažino... 12. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis J. P. ir jo... 13. Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 14. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 15. Dėl J. P. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 16. J. P. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo... 17. Apeliantas nuteistasis J. P. iš esmės jo nuteisimo už R. N. nužudymą... 18. Šis apelianto teiginys nepagrįstas ir paneigtas byloje surinktais įrodymais.... 19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos... 20. Dėl J. P. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies... 21. J. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus... 22. Apeliantas nuteistasis J. P., pripažindamas kaltę dėl V. R. sužalojimo... 23. Apelianto prašymas tenkintinas iš dalies. Aptariama nuosprendžio dalis... 24. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, to neneigia ir nuteistasis J. P., kad... 25. Nuteistasis J. P. prašo jo veiksmus perkvalifikuoti į BK 22 stgraipsnio 1... 26. Teikdamas šį prašymą apeliantas nesutinka su teismo išvadomis nustatant... 27. Iš nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų matyti, jog joje nustatyta... 28. Iš nuteistojo J. P. apeliacinio skundo teiginių suprantama, jog jis nesutinka... 29. Pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nuosekliais... 30. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad jis buvo... 31. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas netinkamai... 32. Dėl nuteistajam paskirtų bausmių... 33. J. P. apeliaciniame skunde nesutinka su paskirtų bausmių giežtumu, todėl... 34. Toks apelianto prašymas netenkintinas.... 35. Bausmės skyrimo pagrindai suformuluoti BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas... 36. Pažymėtina, jog individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi... 37. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. P. bausmes už jo... 38. Nuteistajam J. P. už paprastą nužudymą paskirta 10 metų laisvės atėmimo... 39. Paskirdamas nuteistajam bausmes, teismas įvertino jo padarytų nusikalstamų... 40. Pirmos instancijos teismo nuosprendyje įvertinta ir J. P. charakterizuojanti... 41. Apelianto skunde prašymas švelninti bausmę deklaratyvus, jame nenurodyta... 42. Apeliacinės teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2... 43. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendį pakeisti:... 44. J. P. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129... 45. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....