Byla 2K-477-746/2015
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalies, kuria R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Audronės Kartanienės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei, gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalies, kuria R. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

2Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą penkiolikai metų, 284 straipsnio 1 dalį – dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 (turėtų būti – 2) dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes apėmus, galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.

3Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalis, kuria Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis dėl nuteistojo R. K. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paliktas galioti be pakeitimų.

4Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu nuteistojo R. K. apeliacinis skundas iš dalies patenkintas:

5panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalis dėl R. K. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jis dėl kaltinimo pagal šį BK straipsnį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

6panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 (turėtų būti – 2) dalimis, 5 dalies 1 punktu, buvo subendrintos R. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, paliekant jam pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

7Kita Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalis dėl R. K. palikta galioti nepakeista.

8Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. Š., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

10R. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 12 d., apie 0.25 val., Panevėžyje, Projektuotojų g. 8 esančioje degalinėje UAB „Blizgantis dramblys“, dėl chuliganiškų paskatų tyčia nužudė M. D..

11R. K. kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius gulinčiam M. D. į galvą, taip pat spyrė jam ir trypė kojomis jam galvą bei kitas kūno vietas, taip padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies išoriniame kampe, kaktos dešinėje pusėje, dešinio momens srityje, odos nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje bei kairėje alkūnėje, difuzines kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ir sulaužydamas kaukolės skliauto kaulus. Nuo suduotų smūgių į galvą M. D. virš dešiniojo pusrutulio po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejo kraujas. Kilus komplikacijoms, M. D. galvos smegenys pabrinko, buvo suspaustos ir jį ištiko koma. Dėl to M. D. 2013 m. liepos 19 d. ligoninėje mirė.

12Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad R. K., išskyrus tai, jog mušė nukentėjusįjį, nepadarė kokių nors kitų veiksmų, kuriais jis būtų demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdęs visuomenės rimtį ar tvarką, ir pažymėjęs, kad pagal teismų praktiką tais atvejais, kai viešoji tvarka būna sutrikdyta vien tuo, jog viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų padarytas nužudymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, konstatavo, kad R. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apimantį ir jo veiksmus, kuriais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. jo chuliganiškas paskatas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. K. pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jį dėl kaltinimo pagal šį BK straipsnį išteisino.

13Kasaciniu skundu nuteistas R. K. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba panaikinti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 129 straipsnio 1 dalį bei sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

14Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 5 dalyje , Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieną pagrindinių žmogaus teisių – teisę į nešališką teismą. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, buvo nešališkas objektyviąja prasme, nes nesudarė visų galimybių jam naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis siekiant apginti savo interesus, teisiamųjų posėdžių metu nemotyvuotai atmesdavo kone visus jo ir gynybos prašymus dėl įrodymų tyrimo, nuolat demonstruodavo priešiškumą jam ir palankumą kitam nuteistajam – E. Š. Be to, kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo šališkumą patvirtina ir tai, kad teismas įrodymus vertino selektyviai, jo kaltę grindė faktiškai tik kito nuteistojo E. Š. parodymais, derindamas prie jų kitus byloje esančius įrodymus.

15Kasatorius, išdėstęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas įvykio aplinkybes, specialisto išvados turinį, specialisto R. Žilionio apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nuosprendyje šių specialisto R. Žilionio paaiškinimų iš esmės netyrė ir nevertino – tik fragmentiškai juos išdėstė. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas neįvertino specialisto R. Žilionio paaiškinimų, kad didžiausia tikimybė, jog nukentėjusiajam kraujas išsiliejo nuo kontakto, nuo kurio lūžo kaukolė, „nes nuo šio kontakto yra ir kraujosruvos plačios, ir kaulas lūžęs“, kad kaulas galėjo būti sulaužytas tiesiogiai paveikiant lūžio vietą, t. y. pakaušį, todėl negalima atmesti galimybės, kad kaukolė nukentėjusiajam galėjo lūžti šiam griuvus ir atsitrenkus aukštielninkam į kietą paviršių. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, nesiėmė priemonių tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp specialisto išvados ir specialisto apeliacinės instancijos teisme duotų paaiškinimų ir būtų išsiaiškintas tikslus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė jo gynėjos prašymą paskirti teismo medicinos ekspertizę, taip pat jo prašymą apklausti liudytoją J. J. ir taip pažeidė BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatas.

16Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo po vaizdo įrašų peržiūros padarytomis išvadomis, nurodo, kad šios teismo išvados yra nenuoseklios ir prieštaringos, nes vienu atveju teismas pripažįsta, jog jis (kasatorius) yra teisus teigdamas, kad konfliktas prie dujų kolonėlės tęsėsi labai trumpai – tris sekundes, tačiau kartu pripažįsta, kad per tokį laiką jis (kasatorius) spėjo ne tik suduoti nukentėjusiajam, bet ir jį nugriuvusį spardyti bei trypti jam galvą.

17Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, nes neatsakė arba tik paviršutiniškai atsakė į esminius skundo argumentus. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, įrodymų tyrimų metu peržiūrėjęs vaizdo įrašus, nuosprendyje neaptarė svarbių vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, paneigiančių liudytojo E. M. parodymus, nors tai buvo esminiai jo apeliacinio skundo argumentai, nepakankamai išsamiai išanalizavo jo skundo argumentus dėl liudytojo A. Ž. parodymų, taip pat nepasisakė dėl skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jo (kasatoriaus) ir jo sutuoktinės bandymo paveikti E. Š. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio argumentų dėl siekio paveikti E. Š. negalėjo grįsti jo (kasatoriaus) ir jo sutuoktinės laiškais, nes teismas jų teisiamajame posėdyje neperskaitė ir jų turinio netyrė (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

18Kasatorius, nesutikdamas su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodo, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuotos chuliganiškos paskatos, nes muštynių metu, kai abi pusės nusiteikusios agresyviai ir naudoja smurtą viena prieš kitą, kai muštynės kyla dėl tarpusavio asmeninio konflikto, jos negali būti inkriminuojamos. Kasatoriaus teigimu, iš baudžiamosios bylos matyti, kad degalinės parduotuvėje tarp jo ir nukentėjusiojo M. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai. Pasak kasatoriaus, nukentėjusiojo draugas – liudytojas A. Ž. – ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po jo (kasatoriaus) klausimo, kodėl nukentėjusysis į jį žiūri, būtent M. D. pirmas pasakė eiti į lauką išsiaiškinti. Kartu kasatorius pažymi, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog liudytojas A. Ž., norėdamas nuraminti M. D., laikė jį už rankos. Anot kasatoriaus, po šio žodinio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo prie degalinės durų ir kilo būtent abipusės muštynės – nukentėjusysis ne tik gynėsi, bet ir, užsimodamas kumščiais, jį puolė ir ne kartą jam smūgiavo.

19Kasatorius, nesutikdamas su jam paskirta bausme, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, pažeidė BK 54, 61 straipsnių, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas.

20Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, iš esmės išskirtinę, dominuojančią reikšmę suteikė vienai iš BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių – jo asmenybei, t. y. pabrėžė ankstesnius jo teistumus ir administracines nuobaudas, tačiau neįvertino to, kad visi ankstesni teistumai buvo už turtinius nusikaltimus, padarytus jam būnant nepilnamečiu, kad iki įvykio jis buvo pakeitęs gyvenimo būdą, dirbo, sukūrė šeimą ir turi mažametį vaiką. Be to, teismas akcentavo labai sunkius ir negrįžtamus padaryto nusikaltimo padarinius, nors, anot kasatoriaus, „ši aplinkybė nužudymo atveju pati savaime nėra kuo nors išskirtinė palyginus su kitais nusikaltimais, kvalifikuojamais pagal BK 129 straipsnį“. Tuo tarpu kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, tarp jų ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formos bei rūšies, teismas, kasatoriaus tvirtinimu, neįvertino ir savo sprendimo skirti jam penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę iš esmės nemotyvavo. Kasatoriaus teigimu, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, parodančių didesnį nusikaltimo, už kurio padarymą jis yra nuteistas, pavojingumo laipsnį. Priešingai, tai, kad nebuvo panaudotas žmogui žaloti pritaikytas įrankis, nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, jam nebuvo rengtasi, pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, prieš nukentėjusįjį nebuvo naudotas intensyvus smurtas, jis (kasatorius) neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusįjį, buvo veikta netiesiogine tyčia, nusikaltimas padarytas atsitiktinai, atsiradę padariniai iš esmės buvo nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių rezultatas, kasatoriaus nuomone, švelnina jo atsakomybę ir mažina veikos pavojingumo laipsnį.

21Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

23Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja.

24Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo R. K. kasacinis skundas iš esmės paduotas dėl, jo nuomone, netinkamo BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymo ir padarytų Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, esminių BPK 44 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 2 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimų. Vadinasi, kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai atitinka BPK 369 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Kita vertus, kasatorius skunde dėsto pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytas įvykio aplinkybes, specialisto išvados turinį, specialisto R. Žilionio apeliacinės instancijos teisme duotus paaiškinimus bei teigia, kad: pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, jo kaltę grindė faktiškai tik kito nuteistojo E. Š. parodymais, derindamas prie jų kitus byloje esančius įrodymus; apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nuosprendyje tik fragmentiškai išdėstė specialisto R. Žilionio paaiškinimus, neįvertindamas jo paaiškinimo, kad didžiausia tikimybė, jog nukentėjusiajam kraujas išsiliejo nuo kontakto, nuo kurio lūžo kaukolė, „nes nuo šio kontakto yra ir kraujosruvos plačios, ir kaulas lūžęs“, kad kaulas galėjo būti sulaužytas tiesiogiai paveikiant lūžio vietą, t. y. pakaušį; negalima atmesti galimybės, kad kaukolė nukentėjusiajam galėjo lūžti šiam griuvus ir atsitrenkus aukštielninkam į kietą paviršių; apeliacinės instancijos teismo išvados dėl vaizdo įrašų yra nenuoseklios ir prieštaringos, nes vienu atveju teismas pripažįsta, jog jis (kasatorius) yra teisus teigdamas, kad konfliktas prie dujų kolonėlės tęsėsi labai trumpai – tris sekundes, tačiau kartu pripažįsta, kad per tokį laiką jis (kasatorius) spėjo ne tik suduoti nukentėjusiajam, bet ir jį nugriuvusį spardyti bei trypti jam galvą; iš baudžiamosios bylos matyti, jog degalinės parduotuvėje tarp jo ir nukentėjusiojo M. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai; nukentėjusiojo draugas – liudytojas A. Ž. – ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po jo (kasatoriaus) klausimo, kodėl nukentėjusysis į jį žiūri, būtent M. D. pirmas pasakė eiti į lauką išsiaiškinti; iš vaizdo įrašo matyti, jog liudytojas A. Ž., norėdamas nuraminti M. D., laikė jį už rankos; po šio žodinio konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo prie degalinės durų ir kilo būtent abipusės muštynės – nukentėjusysis ne tik gynėsi, bet ir, užsimodamas kumščiais, jį puolė ir ne kartą jam smūgiavo ir pan. Taigi tokiais teiginiais kasatorius iš esmės neigia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, o BPK 20 straipsnio 5 dalį nurodo tik formaliai ir netiesiogiai kreipiasi į kasacinės instancijos teismą dėl šių aplinkybių ištyrimo bei vertinimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir baudžiamojo proceso įstatymo laikymusi.

25Dėl kasatoriaus argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

26Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieną pagrindinių žmogaus teisių – teisę į nešališką teismą. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, buvo nešališkas objektyviąja prasme, nes nesudarė visų galimybių jam naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis siekiant apginti savo interesus, teisiamųjų posėdžių metu nemotyvuotai atmesdavo kone visus jo ir gynybos prašymus dėl įrodymų tyrimo, nuolat demonstruodavo priešiškumą jam ir palankumą kitam nuteistajam – E. Š.

27Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Taigi teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000), Neš??k prieš Slovakiją (Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007), Lindon, Otchakovsky-Laurens and July prieš Prancūziją (Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, no. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007), Poppe prieš Nyderlandus (Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009); kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

28Nr. 2K-401/2012, 2K-495/2014, 2K-132-788/2015, 2K-67-746/2015, 2K-248-895/2015,

292K-333-511/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, jog procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu (žr., pvz., Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).

30Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. ir jo gynėjas pirmosios instancijos teisme prašė į teisiamąjį posėdį iškviesti ir apklausti teismo medicinos ekspertą R. Žilionį, tyrėją I. S., taip pat kaip liudytoją apklausti J. J., atlikti eksperimentą, peržiūrėti vaizdo įrašą. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs kitų proceso dalyvių nuomones dėl nuteistojo R. K. ir jo gynėjo pateiktų prašymų, laikydamasis BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatų, dalį nuteistojo ir jo gynėjo prašymų tenkino, o dalį – priešingai, nei tvirtina kasatorius, motyvuotai atmetė. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas ir spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išsiaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (BPK 270 straipsnio 2 dalis).

31Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis ir, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, įvertino byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį, kaip to ir reikalaujama BPK 301 straipsnio 1 dalyje, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o jo aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, nurodė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl R. K. padaryto nusikaltimo įrodytumo, motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – R. K. teisinančius – įrodymus, taip pat R. K. padaryto nusikaltimo kvalifikavimo motyvus bei išvadas. Taigi pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius visus – ir nuteistąjį kaltinančius, ir jį teisinančius – įrodymus, pateikė įrodymų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, nešališkai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, pašalinti byloje kilusias abejones, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko įrodymų tyrimą (apklausė nuteistąjį R. K., ekspertą R. Žilionį, peržiūrėjo vaizdo įrašo failus Nr. 1001, 12001, 23002, taip pat originalų, nesulėtintą vaizdo įrašą) ir, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir motyvuotai konstatavo, kad „bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės išnagrinėtos išsamiai, bylos duomenys pilnai buvo ištirti, visi įrodymai nuosprendyje išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai išsamiai ir argumentuotai išdėstyti“; vien tik įrodymų vertinimo ginčijimas ir nesutikimas su nuteistajam R. K. nepalankiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neduoda pagrindo teigti pirmosios instancijos teismą buvus šališką.

32Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo R. K. baudžiamąją bylą, nepažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje , Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teismo nešališkumo principo.

33Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto kvalifikuojančio požymio – chuliganiškų paskatų

34Kasatorius, nesutikdamas su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodo, kad jam buvo nepagrįstai inkriminuotos chuliganiškos paskatos, nes muštynių metu, kai abi pusės nusiteikusios agresyviai ir naudoja smurtą viena prieš kitą, kai muštynės kyla dėl tarpusavio asmeninio konflikto, jos negali būti inkriminuojamos.

35Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-7-156/2010, 2K-446/2011,

362K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015).

37Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad: nuteistajam R. K. degalinės parduotuvėje užkliuvo nukentėjusiojo M. D. žvilgsnis ir dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas; žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju pradėjo nuteistasis R. K.; įvykio metu degalinės parduotuvėje buvo nukentėjusiojo draugas A. Ž., nuteistojo R. K. draugas E. Š., degalinės darbuotojai E. M., E. Ž.; degalinės darbuotojui E. Ž. nutraukus tarp nuteistojo R. K. ir nukentėjusiojo M. D. kilusį žodinį konfliktą, nuteistasis R. K. su draugu E. Š. išėjo iš degalinės parduotuvės ir įsėdo į netoli degalinės durų stovėjusį automobilį; nukentėjusiajam M. D. ir A. Ž. išėjus iš degalinės parduotuvės, nuteistasis R. K. išlipo iš automobilio ir, priėjęs prie nukentėjusiojo, pirmas sudavė kumščiais šiam į galvą; nukentėjusysis M. D. nuo suduotų smūgių pargriuvo; nuteistasis R. K. spardė ir trypė pargriuvusio nukentėjusiojo galvą bei kitas jo kūno vietas, o E. Š. – spyrė nukentėjusiajam į krūtinę ir pilvą; nuo suduotų smūgių į galvą nukentėjusiajam M. D. virš dešiniojo pusrutulio, po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejo kraujas; kilus komplikacijoms, nukentėjusiojo galvos smegenys pabrinko, buvo suspaustos, jį ištiko koma ir jis mirė. Taigi, esant nustatytoms tokioms bylos aplinkybėms, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad nuteistasis R. K. viešoje vietoje, matant ir stebint kitiems asmenims, nesant asmeninio pobūdžio motyvų, dėl menkavertės dingsties, t. y. chuliganiškų paskatų, smūgiavo jam grėsmės nekėlusiam nukentėjusiajam M. D., taip siekdamas pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius.

38Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. K. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

39Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų laikymosi

40Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, pažeidė BK 54, 61 straipsnių, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, iš esmės išskirtinę, dominuojančią reikšmę suteikė vienai iš BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių – jo asmenybei, t. y. pabrėžė ankstesnius jo teistumus ir administracines nuobaudas. Be to, teismas akcentavo labai sunkius ir negrįžtamus padaryto nusikaltimo padarinius. Tuo tarpu kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, tarp jų ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formos bei rūšies, teismas, kasatoriaus tvirtinimu, neįvertino ir savo sprendimo skirti jam penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę iš esmės nemotyvavo. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.

41Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

42Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

43Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodė, kad, skirdamas nuteistajam R. K. už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto nusikaltimo padarymą bausmę, vadovaujasi BK 54 nurodytais bendraisiais bausmių pagrindais, BK 61 straipsnyje numatytomis bausmių skyrimo nuostatomis, ir, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į tai, kad: jis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis); nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia; R. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta; jis praeityje septynis kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą ir turi neišnykusį teistumą; aštuoniolika kartų baustas administracine tvarka; nusikaltimu padarytos žalos neatlygino; jo padaryto nusikaltimo padariniai labai sunkūs, taip pat įvertino kitas bylos aplinkybes. Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam R. K. už BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto nusikaltimo padarymą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą šio BK straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, ir tokį savo sprendimą motyvavo.

44Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam R. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką bausmę bei motyvuodamas šį savo sprendimą, laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų.

45Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi

46Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė jo gynėjos prašymą paskirti teismo medicinos ekspertizę, taip pat jo prašymą apklausti liudytoją J. J. ir taip pažeidė BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatas.

47Minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Dėl pareikštų prašymų teismas priima motyvuotą nutartį (BPK 270 straipsnio 2 dalis, 324 straipsnio 2 dalis).

48Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis R. K. bei jo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu pareiškė prašymus apklausti kaip liudytojus I. Š., J. J., į teismo posėdį iškviesti teismo medicinos ekspertą R. Žilionį, atlikti E. Š. sportinių kelnių DNR tyrimą, peržiūrėti vaizdo įrašą ir paskirti teismo medicinos ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių dėl šių prašymų, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir į teismo posėdį kviesti teismo medicinos ekspertą R. Žilionį tam, kad jis paaiškintų baudžiamojoje byloje pateiktą savo išvadą, taip pat peržiūrėti vaizdo įrašus, o prašymus dėl I. Š., J. J. apklausos, E. Š. sportinių kelnių DNR atlikimo, teismo medicinos ekspertizės skyrimo atmesti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šiuos nuteistojo R. K. ir jo gynėjos pareikštus prašymus, atitinkamai nurodė, kad I. Š. bei J. J. nebuvo įvykio liudininkai, jų žinoma informacija yra gauta iš kito šaltinio, t. y. jiems žinoma netiesiogiai, ir tai būtų aplinkybių, nesusijusių su įvykiu, tyrimas; E. Š. sportinių kelnių DNR tyrimas būtų perteklinis veiksmas, nes apžiūros protokole ant jų užfiksuotos į kraują panašios dėmės yra sietinos su nuteistųjų parodymais, jog E. Š. turėjo fizinį kontaktą su nukentėjusiuoju; specialisto išvadoje nurodytas galimas sužalojimų padarymo mechanizmas, išvardyti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti nukentėjusiajam pargriuvus, o kurie – esant kitokiam kontaktui, be to, teismo medicinos ekspertas teismo posėdyje aiškindamas savo išvadą neišėjo už jos ribų. Taigi apeliacinės instancijos teismas, kaip to ir reikalaujama BPK 324 straipsnio 2 dalyje, nuteistojo R. K. ir jo gynėjos teismo posėdžiuose pareikštus prašymus išsprendė motyvuotomis nutartimis.

49Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei tvirtina kasatorius, apeliacinės instancijos teismas BPK 324 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

50Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų laikymosi

51Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies nuostatas, neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, nes neatsakė arba tik paviršutiniškai atsakė į esminius skundo argumentus. Taigi kasatorius, nors skunde tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad buvo pažeisti ir BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimai.

52Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-26-746/2015). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

53Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame išdėstytos motyvuotos išvados dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo esminių argumentų, nurodyta, kodėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laikoma teisėta bei pagrįsta, o nuosprendžio dalis, susijusi su BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, 5 dalies 1 punkto, 284 straipsnio 1 dalies taikymu – naikinama.

54Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo R. K. apeliacinį skundą, nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų.

55Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

56Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 3. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 5. panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 7. Kita Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. Š., tačiau... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Jono Prapiesčio pranešimą,... 10. R. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. liepos 12 d., apie 0.25 val.,... 11. R. K. kumščiais sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius gulinčiam M. D. į... 12. Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad R. K., išskyrus... 13. Kasaciniu skundu nuteistas R. K. prašo panaikinti pirmosios bei apeliacinės... 14. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos... 15. Kasatorius, išdėstęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas... 16. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo po vaizdo įrašų... 17. Kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas... 18. Kasatorius, nesutikdamas su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu... 19. Kasatorius, nesutikdamas su jam paskirta bausme, taip pat teigia, kad pirmosios... 20. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, iš... 21. Nuteistojo R. K. kasacinis skundas atmestinas.... 22. Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų... 23. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 24. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo R. K. kasacinis skundas iš esmės... 25. Dėl kasatoriaus argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo... 26. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Konstitucijos 31... 27. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs... 28. Nr. 2K-401/2012, 2K-495/2014, 2K-132-788/2015, 2K-67-746/2015, 2K-248-895/2015,... 29. 2K-333-511/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo... 30. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. K. ir jo... 31. Iš baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos... 32. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyto... 34. Kasatorius, nesutikdamas su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu... 35. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą... 36. 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015).... 37. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad: nuteistajam R. K. degalinės... 38. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 2... 40. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę,... 41. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 42. Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014).... 43. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas,... 44. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 45. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimų... 46. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai atmetė jo... 47. Minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas, vertindamas bei... 48. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis R. K. bei jo gynėja... 49. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad,... 50. Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3,... 51. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320... 52. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 53. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame išdėstytos... 54. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo R. K.... 55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi... 56. Nuteistojo R. K. kasacinį skundą atmesti....