Byla 2A-429-464/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. bei atsakovių L. B. ir M. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-620-479/2015 pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams M. Z., R. B. ir L. B., tretiesiems asmenims Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, V. K., V. M., I. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; atsakovės L. B. priešieškinį ieškovui V. L. dėl sutartinių įsipareigojimų pagal pavedimo sutartį įvykdymo ir baudos priteisimo; trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ieškovui V. L., atsakovams A. L., S. L., T. L., V. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. L. 2014-06-06 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (t. 1, b. l. 2-5, t. 2, b. l. 70-71) prašė:1) pripažinti negaliojančia 2009-02-27 žemės sklypo su statiniais, esančių ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 951); 2) pripažinti negaliojančia 2011-01-20 žemės sklypo su statiniais, esančių ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. VM9-261); 3) taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti ieškovui iš visų atsakovų solidariai 101 367 Eur. Nurodė, kad atsakovė L. B. teikė ieškovės motinai O. L. paslaugas, tvarkant 2001-11-26 mirusio ieškovo tėvo K. L. paveldėjimo dokumentus bei įteisinant atsiradusį palikimą. 2007-12-22 O. L. gavo paveldėjimo teisės liudijimą į dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), tačiau prie namo esančio žemės sklypo nepaveldėjo, nes nebuvo sutvarkyta šio sklypo nuosavybė. Atsakovė L. B. pagal 2007-12-21 notarinį įgaliojimą tvarkė tiek šio žemės sklypo, tiek K. L. turėtos teisės išsipirkti asmeniniam ūkui 3 ha žemės sklypo nuosavybės dokumentus. Žemės sklypo, esančio prie gyvenamojo namo, nuosavybės dokumentai buvo sutvarkyti 2009-02-24. Po motinos O. L. mirties ieškovas sužinojo, kad gyvenamasis namas, esantis ( - ), 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovei M. Z., o apie kitą šio gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2011-01-20 tarp M. Z. ir L. B. sūnaus R. B., ieškovas sužinojo tik 2011 m. vasario mėnesį, gavęs R. B. ieškinį dėl iškeldinimo iš namo. Pažymėjo, kad dar būdama gyva O. L. 2009-03-12 inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl L. B. sukčiavimo, parduodant gyvenamąjį namą M. Z.. Kadangi 2009-04-03 L. B. pasiūlė sudaryti trišalę bendrosios jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią L. B. įsipareigojo gyvenamąjį namą ir žemę, parduotą dėl akių M. Z., parduoti ieškovui V. L., O. L. paprašė ikiteisminį tyrimą nutraukti. Ieškovo teigimu, ginčo objektų 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, juolab kad atsakovė M. Z., įsigijusi gyvenamąjį namą, nupirkto turto neperėmė ir jo nevaldė. Šia sutartimi buvo siekiama užtikrinti, jog atsakovei L. B. bus atlyginta už suteiktas paslaugas, bei apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą. Atsakovė L. B. įgijo ieškovo motinos O. L. pasitikėjimą, kuri, to nesuprasdama, pasirašė L. B. pateikiamus dokumentus bei sudarė sąlygas neteisėtam turto perleidimui atlikti. O. L. nėra gavusi jokių ataskaitų, kuriose būtų nurodytos L. B. patirtos išlaidos, susijusios su dokumentų pagal pavedimą tvarkymu. Ši aplinkybė, ieškovo įsitikinimu, patvirtina atsakovės L. B. apgaulę bei norą užvaldyti turtą. Aplinkybė, kad atsakovė L. B., atstovaudama O. L., pagal 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sutartį M. Z. pardavė nekilnojamąjį turtą už mažesnę, nei buvo jo tikra vertė, kainą, leidžia konstatuoti, kad atsakovė L. B. pažeidė jai suteiktas teises, sudarė prieštaraujantį atstovaujamosios interesams sandorį (CK 2.135 str.). Be to, atsakovė M. Z. piniginių mokėjimų pagal 2009-02-27 namo pirkimo-pardavimo sutartį neatliko, o O. L. pinigų už parduotą turtą negavo. L. B., sudarydama O. L. nekilnojamojo turo pirkimo–pardavimo sutartį su statytine M. Z., siekė padengti kitą sandorį, t. y. 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią turtas vėliau buvo perleistas atsakovės L. B. sūnui R. B., taip siekiant išvengti įstatyminio draudimo atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su savo vaikais. Dėl restitucijos taikymo būdo nurodė, kad banko, kuriam ginčo turtas dabartinio jo pirkėjo R. B. įkeistas hipoteka, sąžiningumo bei 2011-02-10 hipotekos sandorio neginčija, o restitucijos siekia pagal 2010-12-07 UAB korporacijos „Matininkai“ nustatytą jo vertę - 350 000 Lt (101 367 Eur) piniginiu ekvivalentu. Šią sumą prašo priteisti solidariai iš visų trijų atsakovų, veikusių išvien pasisavinant O. L. turtą.

5Atsakovė L. B. 2014-06-17 kreipėsi su priešieškiniu, kurį patikslinusi (t. 1, b. l. 27-35, 158-166) prašė priteisti iš ieškovo V. L. 8 526,29 dydžio patirtų išlaidų atlyginimą bei 100 000 Lt baudą už trišale 2009-04-03 sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovė nurodė, kad O. L. ją 2007-12-21 įgaliojo atstovauti jos interesus tvarkant paveldėjimo teisės dokumentus. Taip pat ji 2012-12-22 buvo įgaliota atstovauti O. L. įteisinant asmeninio ūkio žemę. O. L. 2008-03-20 rašytiniu įsipareigojimu pažadėjo atsakovei atsilyginti už šių pavedimų įvykdymą. Tarp ieškovo V. L., atsakovės L. B. ir O. L. 2009-04-03 buvo pasirašytas dar vienas susitarimas, kuriuo ir pats ieškovas patvirtino bendrą šalių valią atsiskaityti su atsakove už suteiktas paslaugas. Šalių buvo susitarta, jog atsakovei už suteiktas paslaugas bus sumokėta ½ kainos, gautos pardavus 1 ha dydžio žemės sklypą, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos ieškovui, priešingu atveju įsipareigojo atsakovei sumokėti 100 000 Lt dydžio baudą. Įsipareigojimą už suteiktas paslaugas atsakovei sumokėti 50 000 Lt O. L. dar kartą patvirtino 2009-04-08 raštu. Kadangi, atsakovės teigimu, su ja nebuvo atsiskaityta nei už paslaugas, nei įvykdytas įsipareigojimas, susijęs su žemės sklypo pardavimu, atsakovė reikalauja sulygtos baudos už prievolės nevykdymą priteisimo.

6Šioje byloje atsakovu dalyvaujantis R. B. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-01-27 buvo pareiškęs ieškinį, kurį patikslinęs (t. 3, b. l. 3-5, 94-96) prašė iškeldinti atsakovus V. L. ir A. L. bei jų vaikus S. L., T. L. ir V. L. iš 214,95 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo ( - ), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Civilinė byla pagal šį ieškinį Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-23 nutartimi (t. 2, b. l. 136-137) buvo sujungta su nagrinėjama byla. Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-23 nutartimi (t. 3, b. l. 142-143) teismas atsakovo R. B. reikalavimus dėl iškeldinimo kvalifikavo ir šioje byloje nagrinėjo kaip trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-16 sprendimu (t. 3, b. l. 164-172) ieškovo V. L. ieškinį patenkino: 1) pripažino negaliojančia 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais ( - ); 2) pripažino negaliojančia 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais ( - ); 3) taikė restituciją pinigais ir priteisė ieškovui V. L. iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai 101 357 Eur piniginę kompensaciją; 4) atsakovės L. B. priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo V. L. 14 481 Eur baudą už paslaugų sutarties pažeidimą; kitą atsakovės reikalavimų dalį atmetė; 5) įskaičius patenkintus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus nustatė, kad ieškovui V. L. iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. solidariai išieškotina 86 886 Eur dydžio piniginė kompensacija; 6) patenkino trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ir iškeldino V. L., A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų ( - ); 7) nustatė, kad ši sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 86 886 Eur dydžio kompensacija; 8) priteisė iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 835,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; 8) priteisė iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 12 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti; 9) priteisė iš ieškovo V. L. 38 Eur bylinėjimosi išlaidų R. B..

9Teismas sprendė, kad abu ieškovo ginčijami pirkimo-pardavimo sandoriai neatitiko tikrosios šalių valios ir yra negaliojantys. Teismas nustatė, kad nepaisant nurodymo 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartyje, jog atsakovė M. Z. už perkamą turtą ieškovo motinai O. L. sumokėjo 354 000 Lt grynais pinigais prieš sutarties pasirašymą, O. L. po ginčijamo sandorio sudarymo 354 000 Lt dydžio piniginėmis lėšomis nedisponavo. Be to, atsakovė L. B. 2009-04-03 pasirašytoje jungtinės veiklos sutartyje pati pripažino, kad ginčo turto perleidimo atsakovei M. Z. sandoris yra sudarytas tik dėl akių, šią aplinkybę atsakovė L. B. yra pripažinusi ir ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-2-00080-09, t. 1, b. l. 147). Atsakovė M. Z. ginčo turto niekada nevaldė. Šių aplinkybių kontekste teismas padarė išvadą, kad tikrasis sandorio šalių ketinimas buvo užtikrinti, jog atsakovei L. B. bus atlyginta už jos suteiktas paslaugas įteisinant palikimą, atsiradusį po K. L. mirties.

10Vertindamas 2011-01-20 ginčo turto R. B. perleidimo sutartį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ir ši sutartis buvo realiai įvykdyta. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad R. B. 2010, 2011 metais neturėjo pajamų, kurios sudarė pirkimo kainą (350 000 Lt), todėl atsiskaityti iki ginčijamos sutarties už perleidžiamą turtą negalėjo. Nors R. B. tvirtino paėmęs 200 000 Lt dydžio kreditą, siekdamas padengti atsakovės M. Z. skolą, kurią išieškant buvo paskelbtos ginčo turto varžytinės, įrodymai apie jo disponavimą likusia 150 000 Lt pinigų sumos dalimi į bylą nepateikti. Ginčo turtas natūra atsakovui R. B. taip pat niekada nebuvo perduotas. Teismas atmetė atsakovo R. B. atsikirtimus, kad ginčo turtą jis įgijo sprendimo vykdymo procese, nurodęs, jog 2011-01-20 sutartis buvo sudaryta notarine forma. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas R. B. vykdymo procese padengė atsakovės M. Z. skolą kreditorei L. T., kuri susidarė 2008-03-03 paskolos sutarties tarp atsakovės M. Z. ir L. T. pagrindu, ir kurios užtikrinimui atsakovė M. Z. ginčijamos sutarties pagrindu įgytą turtą buvo įkeitusi L. T.. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė M. Z. realiai neturėjo tikslo ginčo turtu užtikrinti skolos grąžinimą L. T., tačiau siekė apsunkinti ginčo turto grąžinimą ieškovui bei sudaryti įvaizdį, jog ginčo turtas atsakovui R. B. yra teisėtai perleistas vykdymo procese. Teismas abu ginčijamus sandorius pripažino apsimestiniais ir negaliojančiais (CK 1. 87 str.).

11Teismas sutiko su ieškovo pozicija, jog taikyti restituciją natūra, grąžinant jam ginčo turtą, yra netikslinga - šis turtas yra įkeistas bankui, kurio sąžiningumas byloje nekvestionuojamas, todėl priteisė ieškovui 101 367 Eur kompensaciją, nurodęs, kad jos dydžio pagrįstumo atsakovai neginčijo. Teismas nurodė, kad kelių asmenų veiksmais padarytoji žala, vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, turi būti atlyginama solidariai, nurodytą kompensaciją priteisdamas iš visų atsakovų solidariai.

12Pasisakydamas dėl atsakovės L. B. priešieškinio pagrįstumo, teismas iš byloje esančių O. L. įgaliojimų, išduotų atsakovei L. B., sprendė, jog O. L. pasitikėjo atsakove L. B. ir jai pavedė atlikti visus veiksmus, susijusius su palikimo po K. L. mirties įteisinimu bei nuosavybės teisės į asmeninio ūkio žemę atkūrimu. 2008-03-20 sutartis, sudaryta tarp O. L. ir atsakovės L. B., patvirtina, jog atsakovė įsipareigojo suteikti konkrečias paslaugas, o O. L. sutiko už paslaugas atlyginti bei sumokėti pusę kainos, gautos už parduotą 1 ha dydžio žemės sklypą. Šį susitarimą patvirtino bei įsipareigojo jį vykdyti ir ieškovas V. L.. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė L. B. nurodytas paslaugas suteikė, t. y. pavedimo sutartį įvykdė tinkamai, todėl ji turi teisę į atlyginimą pagal pavedimo sutartį (CK 6. 758 str. 3 d.). Teismas nustatė, kad tarp atsakovės L. B. ir O. L. buvo sudaryta ne tik 2009-04-03 sutartis, kurioje numatyta bauda, bet ir 2009-04-08 susitarimas dėl atlyginimo už atsakovės suteiktas paslaugas. Tačiau atsakovė L. B. prašė priteisti jai 100 000 Lt baudą, numatytą už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą, o kitų reikalavimų atsisakė. Nors teismas pripažino, jog 2009-04-03 susitarimo nuostatos dėl baudos 2009-04-08 susitarimu pakeistos nebuvo, tačiau pripažino baudos dydį neprotingai dideliu ir jį sumažino iki 50 000 Lt bei tenkino priešieškinį iš dalies. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė L. B. didesnių realių išlaidų, nei jai priteisiama suma, neturėjo. Teismas atsižvelgęs į aplinkybę, kad ieškovas neįvykdė įsipareigojimų atlyginti atsakovei L. B. už suteiktas paslaugas, atliko patenkintos priešieškinio dalies, t. y. 14 481 Eur (50 000 Lt) įskaitymą į patenkintą ieškinio 101 357 Eur sumą, nurodydamas, kad tokiu atveju iš atsakovų solidariai ieškovui priteisiama 86 886 Eur kompensacija.

13Teismas taip pat patenkino atsakovo pagal V. L. ieškinį R. B. savarankišką reikalavimą iškeldinti ieškovą bei jo šeimos narius iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), nurodęs, kad trečiasis asmuo turi teisę reikalauti pašalinti jo, kaip daikto savininko, teisių pažeidimą (CK 4.37 str.). Teismo vertinimu, iki ieškovui priteistos kompensacijos sumokėjimo ieškovui bei jo šeimai turi būti sudaryta galimybė naudotis turtu bei galimybė įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, todėl nustatė 6 mėnesių laikotarpį ieškovui išsikelti iš ginčo namo, o šio termino pradžią nurodė skaičiuoti nuo teismo priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo ieškovui (CPK 271 str.).

14III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15Atsakovė L. B. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 175-188) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimą pilna apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti; priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Ginčyta 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp O. L. ir M. Z., atitiko CK 1.73 bei 1.74 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, todėl negalėjo būti pripažinta negaliojančia. Ginčyta sutartis yra atlygintinė, ieškovas neįrodė, kad M. Z. neturėjo lėšų sutarties vykdymui ar kad su O. L. nebuvo atsiskaityta. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad su O. L. buvo atsiskaityta, t. y. nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei.
  2. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nepaisant notarine tvarka sudarytos sutarties nuostatos, jog visa kaina sumokėta iki sutarties sudarymo, sprendė priešingai, bet nenurodė kokiais įrodymais paneigtas pinigų O. L. sumokėjimo faktas. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad M. Z. turėjo lėšų 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sutarties vykdymui.
  3. Teismas formaliai konstatavo, jog 2009-02-27 pirkimo-pardavimo sutartis neatitiko tikrosios šalių valios. Vadovaujantis suformuluotais precedentais, teismas turėjo aiškintis tikruosius šalių ketinimus, šalių santykius, sandorio sudarymo aplinkybes. Kai per trumpą laikotarpį sudaromi keli sandoriai, siekiant nustatyti tikrąją šalių valią, jie aiškintini sistemiškai. Teismas atsižvelgė tik į tariamą tikrosios valios neatitikimą, tačiau nevertino ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje nustatyta, jog O. L., paveikta ieškovo ir kaimynų, kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo L. B. atžvilgiu pradėjimo. O. L. pati savo noru surašė įgaliojimą L. B., be to, iki mirties įgaliotinės sudaryto sandorio neginčijo, taigi pripažintina, jog jis atitiko jos valią. Teismo išvada, kad tikrieji šalių ketinimai buvo užtikrinti L. B. suteiktų paskolų apmokėjimą, bet ne sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, yra formali, neteisėta ir nepagrįsta, padaryta netinkamai aiškinant CK 1.87 straipsnio nuostatas.
  4. Teismas, iškraipydamas tarp šalių sudaryto 2009-04-03 susitarimo sąlygas, nurodė, kad atsakovė L. B. įsipareigojo ginčo turtą grąžinti ieškovui V. L., nors susitarimo 3 punkte nurodyta, kad įsipareigojama turtą parduoti, o ne grąžinti. Ši aplinkybė eliminuoja teismo išvadą dėl ginčijamo sandorio tariamumo.
  5. Nepagrįsta teismo išvada, jog ginčo turtas nebuvo perduotas M. Z., kadangi turtas nebuvo perduotas dėl ieškovo atsisakymo jį atlaisvinti. Be to, M. Z. buvo sudariusi elektros tiekimo sutartį, 2010-12-30 siuntė pranešimus ieškovui dėl patalpų atlaisvinimo.
  6. Teismo išvada dėl 2011-01-20 sudaryto sandorio neatitikimo tikrajai šalių valiai taip pat nepagrįsta. Šis sandoris sudarytas praėjus beveik 2 metams po pirmojo ginčijamo sandorio sudarymo. Visą šį laikotarpį ieškovas ne tik neginčijo 2009-02-27 sudaryto sandorio, bet ir išdavė L. B. įgaliojimą tęsti veiksmus, susijusius su turtinių teisių į žemės sklypą įgijimu. Teismo teiginiai, jog ginčo turtas buvo įkeistas siekiant apsunkinti turto grąžinimą ieškovui, yra paremti ne nustatytais faktais, o prielaidomis.
  7. R. B., vykdydamas 2011-01-20 sutartį, iš banko paėmė 200 000 Lt paskolą bei 184 931 Lt pervedė antstolei į nurodytą sąskaitą, o likusią sumokėjo grynais M. Z.. Likusius pinigus R. B. turėjo, nes 2007 m. pardavė žemės sklypą, šią aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl teismo išvada dėl šio sandorio realaus įvykdymo nebuvimo, yra nepagrįsta.
  8. Solidarioji atsakovų atsakomybė galėjo būti taikoma tik nustačius, jog visi atsakovai elgėsi nesąžiningai bei prievolės dalykui esant nedaliam, tačiau teismas šių aplinkybių nenustatė ir solidariąją atsakomybę taikė nepagrįstai.
  9. Teismo išvados dėl 2009-04-03 sutarties ir 2009-04-08 susitarimo aiškinimo yra prieštaringos, paremtos vien pažodiniu jų sąlygų aiškinimu bei ieškovo teikiamais įrodymais, nevertinant atsakovų pateiktų įrodymų, kas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkte imperatyviai nustatytus reikalavimus. Pripažinęs pirkimo-pardavimo sutarčių apsimestinumą, teismas turėjo nustatyti ir paslėptosios sutarties rūšį, šalis, dalyką ir turinį, t. y. sąlygas, dėl kurių buvo susitarta.
  10. Teismas nustatė, kad prievolės pagal 2009-04-03 sutartį ieškovas neįvykdė, todėl pripažintina, jog sutartyje sulygtas baudos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, o pirmosios instancijos teismas jį sumažino nepagrįstai.

16Atsakovė M. Z. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 192-200, t. 4, b. l. 2-7) prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) atsisakius tenkinti nurodytą prašymą, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimo dalį dėl solidariosios visų atsakovų atsakomybės ir 86 886 Eur piniginę kompensaciją priteisti tik iš atsakovės L. B.; 3) atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismo argumentai dėl mokėjimų pagal 2009-02-27 sutartį bei pagal 2011-01-20 sutartį bei šių sutarčių vykdymo,2009-04-03 jungtinės veiklos sutarties vertinimo yra prieštaringi. Teismas netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, nemotyvavo teismo sprendimo ir neišnagrinėjo bylos iš esmės.
  2. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad M. Z. turėjo lėšų ginčijamos sutarties vykdymui ir sumokėjo O. L.. Teismas nepagrįstai perkėlė mokėjimo atlikimo už perkamą turtą fakto įrodinėjimą atsakovams.
  3. Sprendime nepagrįstai nurodyta, kad M. Z. ginčo turto nevaldė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. Z. sudarė elektros tiekimo sutartį, o turtas, susitarus su O. L. dėl laikino gyvenimo ir vėliau jai mirus, buvo užvaldytas ieškovo, kuris skundžiamu teismo sprendimu yra iškeldintas.
  4. Ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, jog R. B. turėjo pakankamai lėšų (tiek pasiskolintų iš bankų, tiek gautų pardavus nuosavybės teise turėtą turtą) 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutarties vykdymui. Be to, R. B. buvo informuotas, kad ginčo name gyvena ieškovo šeima, kuri nereaguoja į M. Z. raginimus išsikelti, todėl teismo išvada dėl realaus 2011-01-20 sandorio nevykdymo pripažintina nepagrįsta. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik po to, kai R. B. pareiškė ieškinį dėl ieškovo iškeldinimo iš ginčo turto, todėl manytina, jog pareikšdamas ieškinį ieškovas siekė vilkinti priverstinį iškeldinimą.
  5. Teismas nepagrįstai nurodė, jog 2009-03-10 įkeisdama 2009-02-27 įgytą ginčo turtą L. T., su kuria 2008-03-03 sudarė paskolos sutartį, atsakovė M. Z. nesiekė užtikrinti savo skolos sugrąžinimo, o turėjo tikslą apsunkinti ginčo turto sugrąžinimą ieškovui. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog turtas buvo įkeistas užtikrinant paskolos sutarties vykdymą.
  6. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad R. B. neprivalėjo įkeisti ginčo turto. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad išieškotoja L. T. kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo. R. B., neatsiradus ginčo turto pirkėjui, išreiškė norą ginčo turtą įsigyti bei padengė M. Z. skolą, pervesdamas 180 000 Lt į antstolės sąskaitą. Mokėjimams atlikti, R. B. kreipėsi dėl kredito suteikimo ginčo turtui įsigyti, todėl akivaizdu, jog ginčo turto įkeitimas buvo tinkamas paskolos grąžinimui užtikrinti.
  7. Sudarydamos ginčijamas sutartis šalys aiškiai išreiškė savo valią. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog O. L. tokią sutartį sudarė, nes jos sūnus ja nesirūpino, ji siekė persikelti į mažesnį būstą. Be to, ikiteisminį tyrimą L. B. atžvilgiu O. L. inicijavo paveikta ieškovo. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, jog teismas nepagrįstai pripažino sutartis negaliojančiomis.
  8. Taikydamas solidariąją atsakovų atsakomybę, teismas pažeidė įstatymu saugomas sąžiningų asmenų teises. Ieškovas atsakovų nesąžiningumo neįrodė, o teismas nepagrįstai sąžiningumo įrodymo naštą perkėlė atsakovams.

17Ieškovas V. L. apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 17-19) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimą dalyje dėl 14 481 Eur baudos priteisimo iš ieškovo atsakovei L. B. ir priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

181. L. B. 100 000 Lt baudos reikalavo už 2009-04-03 trišalės sutarties nevykdymą, tačiau pripažintina, jog O. L. mirus bei vadovaujantis CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 6.763 straipsnio 1 dalies 4 punktu, L. B. įgaliojimai ir pavedimo sutartis baigėsi. Be to, L. B. nei ieškovui, nei jo motinai nepateikė išlaidų ataskaitos, o ėmėsi nesąžiningų veiksmų, kad užvaldytų ginčo turtą.

192. Teismas prieš spręsdamas netesybų priteisimo klausimą pirmiausia turėjo nustatyti, ar galioja pagrindinė prievolė ir ar ji buvo tinkamai įvykdyta. Pagrindinis netesybų bruožas – akcersoriškumas, įtvirtintas CK 6.74 straipsnyje, nustatančiame, kad jeigu sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė, įstatymo nustatyta tvarka pripažįstamas negaliojančiu, tai negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis.

203. Teismas, pripažindamas L. B. teisę gauti užmokestį už, teismo vertinimu, tinkamą pavedimo sutarties įvykdymą bei atliktus veiksmus, neatsižvelgė į paties teismo konstatuotą aplinkybę, kad ši teisme atsisakė nuo priešieškinio reikalavimų atlyginti jai realiai patirtas išlaidas. Teismas neįvertino ir rašytinių įrodymų, kad visus 1 ha žemės sklypo įgijimo veiksmus atliko pats ieškovas asmeniškai. L. B. neįvykdė pavedimo sutarties įpareigojimų – nesutvarkė 1 ha žemės sklypo išpirkimo bei įregistravimo O. L. vardu.

214. Teismas neišsprendė I. B. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo, kadastrinis Nr. 2101/0039:1232 arešto galiojimo klausimo.

22Atsakovė L. B. atsiliepime į ieškovo V. L. apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 34-38) prašo šio skundo netenkinti. Nesutinka su ieškovo V. L. teiginiais apie pavedimo sutarties pasibaigimą. Byloje nustatyta, kad savo prievolės pagal 2009-04-03 neįvykdė ieškovas, atšaukęs L. B. išduotą įgaliojimą bei vengęs įregistruoti nuosavybės teisę į 1 ha ploto žemės sklypą, todėl L. B. prašė priteisti netesybas. Mirus O. L., ieškovas savo valia išdavė atsakovei naują įgaliojimą, taip išreikšdamas valią dėl 2009-04-03 jungtinės sutarties vykdymo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. B. įsipareigojimus pagal trišalę sutartį įvykdė dar iki įgaliojimo, išduoto L. B., panaikinimo 2010-06-15, t. y. jau 2010-05-31 buvo priimtas Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas Nr. 4-3043-(1.3) dėl žemės grąžinimo O. L.. Ieškovas nereikalavo pripažinti 2009-04-03 jungtinės veiklos sutarties negaliojančia, todėl teiginiai, jog netesybos negaliojančios sutarties pagrindu negalėjo būti priteistos, yra akivaizdžiai nepagrįsti.

23Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškovo V. L., atsakovių L. B. ir M. Z. apeliacinius skundus (t. 4, b. l. 39- 46) prašo: 1) atmesti ieškovo V. L. apeliacinį skundą; 2) tenkinti atsakovių M. Z. ir L. B. apeliacinius skundus ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo V. L. ieškinys; 3) atsisakius tenkinti pirmuosius su prašymus, pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimo dalį dėl solidariosios visų atsakovų atsakomybės ir 86 886 Eur piniginę kompensaciją priteisti tik iš atsakovės L. B.; 4) pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-16 sprendimo dalį dėl ieškovo V. L. iškeldinimo tvarkos ir nustatyti, kad dalis dėl iškeldinimo vykdytina priverstinai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

241. V. L. nepagrįstai teigia, kad 2009-04-03 jungtinės veiklos sutartis baigėsi mirus O. L., kadangi pats ieškovas po motinos mirties išdavė įgaliojimą L. B. dėl jungtinės sutarties vykdymo.

252. Teismas paviršutiniškai vertino esmines bylos aplinkybes, todėl tenkintini atsakovių L. B. ir M. Z. apeliaciniai skundai, kuriuose nurodytos aplinkybės, susijusios su R. B. turtine padėtimi bei paskolos sutarties su banku sudarymo aplinkybės, yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Todėl akivaizdu, kad tiek M. Z., tiek R. B., sudarydami 2011-01-20 notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, išreiškė tikrąją valią, realiai sutartį įvykdė.

263. Teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę, nes nebuvo įrodytas visų atsakovų nesąžiningumas.

274. Teismas netinkamai nustatė ieškovo V. L. ir jo šeimos narių iškeldinimo tvarką, neįvertinęs esminių aplinkybių, kad ieškovas nuo 2011 metų nepagrįstai naudojasi ginčo turtu, jo neprižiūri. Todėl nustatytas dar 6 mėnesių terminas yra akivaizdžiai neprotingas ir nepagrįstas, pažeidžiantis ginčo turto savininko R. B. teises.

28Ieškovas V. L. atsiliepime į L. B. ir M. Z. apeliacinius skundus (t. 4, b. l. 47-51) prašo šiuos skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai ginčo sutartis pripažino negaliojančiomis. Atsiliepimą grindė iš esmės tapačiais, ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytais, argumentais.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

31Ieškovo motina O. L. 2007-12-21 išdavė atsakovei L. B. įgaliojimą (notarinio registro Nr. VM9-7930) atstovauti jos interesams dėl turto, likusio po sutuoktinio K. L. mirties, paveldėjimo, įskaitytinai ir dėl gyvenamojo namo, esančio ( - ), taip pat atstovauti jos interesams dėl asmeniniam ūkui suteikto 3,00 ha žemės sklypo privatizavimo ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo, atlikti visus veiksmus, susijusius su paveldėto turto valdymu bei tvarkymu (t. 1, b. l.36). Dar vieną įgaliojimą, kurio notarinio registro Nr. VM9-7988, O. L. išdavė 2007-12-22 (t. 1, b. l. 37), jame, be kita ko, aptarta įgaliotinės L. B. teisė parduoti už pačios įgaliotinės nustatytą kainą ir pagal kitas įgaliotinės nustatytas atsiskaitymo sąlygas asmeniniam ūkiui suteiktą 3,00 ha žemės sklypą, pasirašyti už įgaliotoją O. L. šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, gauti pinigus už parduotą žemės sklypą grynaisiais pinigais ir (ar) pavedimu į įgaliotinės nurodytą sąskaitą banke, gauti avansą bei kitas išankstinio apmokėjimo sumas. Atsakovės L. B. pastangomis - tokia faktine aplinkybe leidžia įsitikinti nagrinėjamoje byloje ir prie jos prijungtose bylose esantys įrodymai (t. 1, b. l. 47-55; O. L. 2009-03-19 paaiškinimai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 30-2-00080-09, t. 1, b. l. 81-84, taip pat kiti ikiteisminio tyrimo byloje esantys dokumentai, t. 1, b. l. 149-160, 164-165) - paveldėtą turtą (gyvenamąjį namą) įteisinus O. L. vardu ir 2009-02-24 pasirašius neprivatizuoto namų valdos 0,1563 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 44-46), už kurį, pažymėtina, su valstybės įgaliota institucija atsiskaitė atsakovės L. B. sūnus, atsakovas R. B. (t. 1, b. l. 44-46), 2009-02-26 įregistravus šią sutartį VĮ Registrų centre (Klaipėdos apylinkės teismo c. b. Nr. 2-9041-794/2015 t. 1, b. l. 15-18), jau kitą dieną buvo sudaryta ir viso adresu ( - ). esančio turtinio komplekso pardavimo atsakovei M. Z. sutartis. Sudarant šioje byloje ginčijamą 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartį, kuria 214,95 kv. m. ploto gyvenamasis namas su kiemo statiniais bei 0,1563 ha žemės sklypas, esantys ( - ), buvo parduoti atsakovei M. Z., pardavėją O. L. atstovavusi ir jos vardu šią sutartį pasirašiusi atsakovė L. B. veikė pagal 2008-09-12 Klaipėdos miesto notarės V. M. išduotą įgaliojimą, kurio notarinio registro Nr. VM9-5399 (ikiteisminio tyrimo byla Nr. 30-2-00080-09, t. 1, b. l. 161-163). Šio įgaliojimo turinys patvirtina, kad L. B. buvo suteikta teisė atstovauti O. L. interesus tiek išperkant iš valstybės namų valdos ( - ) žemės sklypą, tiek ir suteikta teisė naudoti, tvarkyti, valdyti ir disponuoti (parduoti, mainyti, išnuomoti, dalinti, sujungti ir kt.) pačios įgaliotinės (L. B.) nuožiūra, už įgaliotinės nustatytą kainą bei pagal kitas jos nustatytas sąlygas visą O. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą, pasirašyti notarų biure visas sutartis už O. L. ir gauti pinigus už parduotą turtą.

32Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, sulyginęs šalių paaiškinimus anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje dėl tų pačių sandorių negaliojimo, ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjamoje byloje, skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad sutartyje nurodyta turto pardavimo kaina – 354 000 Lt pačiai O. L., išskyrus 8 000 Lt sumą, nebuvo sumokėta (jai neperduota), nepaisant padaryto sutarties 3.3 punkte įrašo apie pinigų sumokėjimą prieš sudarant sutartį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (O. L. sąskaitos išrašas, mokėjimo nurodymas) leidžia įsitikinti, kad už parduotą turtą įgaliotinė L. B. 2009-03-04 sumokėjo 8 000 Lt į įgaliotojos O. L. banko sąskaitą mokėjimo pervesti grynuosius pinigus nurodymu, kuriame mokėjimo paskirtis įvardinta „Už namo pardavimą“, didžioji jų dalis - 7 900 Lt, pateikus O. L. pasą, buvo paimti 2009-04-03 (Klaipėdos miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-9041-794/2015 t. 2, b. l. 13; ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-2-00080-09 t. 1, b. l. 120, t. 4, b. l. 70)

33Šalys taip pat buvo sudariusios ir kitus susitarimus: 2008-03-20 sutartimi dėl bendros jungtinės veiklos O. L. buvo įsipareigojusi apmokėti atsakovei L. B. visas išlaidas, turėtas dėl 1 ha žemės nuosavybės atkūrimo; už advokato paslaugas; namo ir žemės prie namo nuosavybės atkūrimo išlaidas, už L. B. darbą, atliekant šiuos veiksmus; už duodamus pragyvenimui pinigus; taip pat pasidalinti 1 ha žemės sklypo pardavimo pinigus per pusę (t. 1, b. l.38). Po vienerių metų panašų savo esme susitarimą pasirašė jau trise - O. L., ieškovas V. L. ir L. B. (t. 1, b. l. 39), papildydami ankstesnius susitarimus tokiomis nuostatomis, kad 1 ha žemės sklypo išpirkimą bei jo įregistravimą O. L. nuosavybės teise baigia tvarkyti savo lėšomis L. B., jai taip pat atitenka teisė surasti šio sklypo pirkėją, o pinigai, gauti už parduotą rinkos verte žemės sklypą, lygiomis dalimis bus padalinti jai ir V. L.. Pažeidus susitarimą parduoti 1 ha žemės sklypą L. B. surastam pirkėjui, O. ir V. L. įsipareigojo sumokėti 100 000 Lt baudą. Šiame susitarime taip pat buvo užfiksuota ir tokia faktinė aplinkybė, kad nuosavybės teise priklausantys O. L. namas bei žemė prie namo ( - ), yra parduoti tik dėl akių, juos L. B. įsipareigojo parduoti ieškovui V. L. (sutarties 3 p.). Po penkių dienų, t. y. 2009-04-08, L. B. su O. L. pasirašė dar vieną susitarimą dėl apmokėjimo už paslaugas, kuriame buvo detalizuota, kokias konkrečiai paslaugas jai suteikė atsakovė, bei nustatyta, jog šios paslaugos atlyginamos 50 000 Lt suma (t. 1, b. l. 38, verstoji pusė).

34Buvusi ginčo turto savininkė O. L. 2010-03-08 mirė, jos palikimą priėmė testamentinis įpėdinis ieškovas V. L., kuriam į motinos turtą, t. y. į jos turėtą turtinę teisę išsipirkti asmeniniam ūkiui skirtą žemės sklypą, notarė 2010-06-29 yra išdavusi du paveldėjimo teisės liudijimai – pagal testamentą (t. 2, b. l. 19-30), ir pagal įstatymą (t. 1, b. l. 39, verstoji pusė), notarinio registro numeris sutampa - Nr.VM9-2633. Paveldėjimo pagal testamentą V. L. vardu liudijimo kopiją į bylą pateikė notarė V. M., o paveldėjimo pagal įstatymą kopiją – atsakovė L. B. kartu su priešieškiniu. Tokį paveldėjimo teisės liudijimą į anksčiau nagrinėtą teisme analogišką ginčą buvo pateikęs ir pats ieškovas V. L. (Klaipėdos apylinkės teismo c. b. Nr. 2-9041-794/2015 t. 1, b. l. 8), būtent toks paveldėjimo teisės liudijimas (pagal įstatymą) yra pateiktas ir į ikiteisminio tyrimo medžiagą. Po savo motinos O. L. mirties ieškovas V. L. 2010-03-26 išdavė L. B. įgaliojimą atstovauti jo interesams tiek notarės pradėtoje paveldėjimo byloje, tiek ir asmeninio ūkio žemės suteikimo klausimus nagrinėjančiose valstybinėse institucijose bei įstaigose, su teise už jį pasirašyti žemės pirkimo-pardavimo sutartį ir kitus su šiuo procesu susijusius dokumentus, taip pat naudoti, tvarkyti valdyti ir disponuoti žemės sklypu, dėl kurio išduotas šis įgaliojimas, įgaliotinės nuožiūra (t.1, b. l. 40-41). Šį savo įgaliojimą ieškovas 2010-06-15 atšaukė, pateikdamas notarui atitinkamą pareiškimą (Klaipėdos miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-9041-794/2015 t. 2, b. l. 49-50).

35Atsakovė M. Z., tapusi turto savininke pagal ieškovo ginčijamą 2009-02-27 sutartį, šį turtą buvo įkeitusi 2019-03-10 įregistruotu sutartinės hipotekos lakštu savo kreditorei L. T.; Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-25 nutarties pagrindu namas ir žemės sklypas buvo paduodami iš varžytinių; skelbtos 2010-12-14, 10 val. pirmosios varžytinės neįvyko, neužsiregistravus nei vienam pirkėjui; skola apmokėta be turto pardavimo iš varžytinių, ją už atsakovę M. Z. 2010-12-27 ir 2010-12-28 sumokėjo atsakovas R. B., o vykdomoji byla 2010-12-28 antstolės patvarkymu buvo užbaigta (Klaipėdos miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-9041-794/2015 t. 1, b. l. 64-73, 109-112; ikiteisminio tyrimo bylos Nr. Nr. 30-2-00080-09 t. 4, b. l. 92; antstolės L. N. vykdomosios bylos Nr. 0065/10/01158 medžiaga).

36Ginčo turtą (namą su priklausiniais bei žemės sklypą) 2011-01-20 pirkimo-pardavimo sutartimi (t. 1, b. l. 10-13) atsakovė M. Z. pardavė atsakovui R. B., kuris šį turtą jau 2010-12-09 kreditavimo sutartimi (t. y. dar iki antstolės paskelbtų pirmųjų varžytinių dienos -2010-12-14) buvo įsipareigojęs įkeisti kaip papildomą prievolių užtikrinimo priemonę Nordea Bank Finland Plc už vartojimo poreikiams tenkinti (sutarties specialiosios dalies 2.7 p.) jam suteikiamą 57 324 Eur paskolą (t. 2, b. l. 125-131; ikiteisminio tyrimo bylos t. 4, b. l. 92, 157-159), hipotekos sandoris įregistruotas 2011-01-14 (t. 2, b. l. 121-123). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors pagal kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų 4.1 punktą bankas įsipareigojo išduoti kreditą R. B. tik šiam įvykdžius tokias sąlygas - pateikus laidavimą, nepriklausomų turto vertintojų pilną ataskaitą apie įkeičiamo turto vertę, įkeitus bankui įkeičiamą turtą ir jį apdraudus (išskyrus žemės sklypą), pats bankas šių nuostatų nesilaikė ir faktiškai pinigus atsakovui R. B. pervedė dar iki jam tampant ginčo turto savininku ir iki hipotekos sandorio ginčo turtui įregistravimo. Tokią aplinkybę patvirtiną ikiteisminio tyrimo byloje esantis R. B. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad mokėjimai į jo sąskaitą buvo atlikti 2010-12-27 (kredituota 180 000 Lt) ir 2010-12-28 (kredituota 4 163 Lt) (ikiteisminio tyrimo bylos t. 4, b. l. 92). Nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovo R. B. prievolė bankui, kuri, be kitų užtikrinimo priemonių, yra užtikrinta ir ginčo turtu hipoteka ir kurios įvykdymo terminas sueina 2040-11-15, nėra įvykdyta (t. 3, b. l. 149)

37Mirusios turto pardavėjos O. L. turto paveldėtojas, perėmęs palikėjos turtines teises, perėmė ir palikėjos teisę reikalauti šias teises ginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ir nagrinėjo ieškinį, pareikštą jos įpėdinio – ieškovo V. L..

38Dėl sandorių negaliojimo

39Ieškovas, kreipdamasis į teismą, abu sandorius ginčijo jų tariamumo (CK 1.86 str.), apsimestinumo (CK 1.87 str.), apgaulės (CK 1.91 str.), atstovaujamosios interesų pažeidimo (CK 2.134 str., 2. 135 str.) teisiniais pagrindais, išvardindamas tokias esmines faktines aplinkybes: jo motina O. L. realiai nesiekė jai priklausančio turto parduoti ir jokių pinigų iš jo pardavimo, išskyrus L. B. į sąskaitą sumokėtą 8 000 Lt sumą, negavo, ji nesuprato, kokius L. B. teikiamus dokumentus pasirašo; turtas L. B. pažįstamos M. Z. vardu buvo perrašytas (parduotas) tik dėl akių, pirmiausiai galimai siekiant užtikrinti M. Z. interesus dėl šios perduotų (ar paskolintų) L. B. piniginių lėšų, o vėliau ir pačios L. B. interesus, turint tikslą jį apgaule užvaldyti ir perparduoti savo sūnui R. B.; tokiu būdu atsakovai siekė apeiti įgaliotiniui nustatytus apribojimus ir draudimus atstovaujamojo vardu sandorius sudaryti su savo artimaisiais giminaičiais, o nustatant hipotekas - ir apsunkinti galimą turto išsireikalavimą; visi trys atsakovai buvo nesąžiningi ir veikė sutartinai; nereikalauja restitucijos į bankui įkeistą turtą, bet siekia jo vertės kompensavimo visų trijų neteisėtus sandorius sudariusių asmenų sąskaita.

40Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas šioje byloje faktines aplinkybes, abiejų sutarčių negaliojimą pripažino taikydamas vienintelį- sandorių apsimestinumo - institutą (CK 1. 87 str.). Kvestionuodami pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovai savo procesiniuose dokumentuose (apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime) teigia, kad byla išnagrinėta neteisingai, netinkamai šalims paskirsčius įrodinėjimo pareigas ir netinkamai įvertinus bylos įrodymus, neatsižvelgus į buvusius ieškovo ir jo mirusiuos motinos O. L. blogus tarpusavio santykius, dėl to netinkamai nustačius šalių valią (pati O. L. sandorio neginčijo), šalių ketinimus bei kiekvieno iš sandorių sudarymo aplinkybes, netinkamai ir prieštaringai motyvavus sprendime padarytas išvadas. Tačiau teisėjų kolegija tokiai apeliacinių skundų argumentacijai, skunduose pateikiamam šalių santykių bei jų valios aiškinimui nepritaria. Situacijoje, kuomet reikalavimas buvo pareikštas keliais sandorių negaliojimo pagrindais, o pirmosios instancijos teismas aptarė tik vieną iš jų, ir kurio, teismo nuomone, pakako abiejų sandorių negaliojimui konstatuoti, šią teismo sprendimo motyvavimo spragą ištaiso apeliacinės instancijos teismas, kompleksiškai ir nuosekliai įvertindamas šalių santykių dinamiką visų jų susitarimų kontekste.

41Sandoriai, kurio šalių išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų, laikytini apsimestiniais. Teismų šiuo klausimu formuojama praktika, kad apsimestiniu laikomas toks sandoris, kuris buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 str. 1 d.). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys, nes apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti ir tik konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas taip pat toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06- 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009).

42Ieškovas, kaip minėta, sandorių negaliojimą savo ieškinyje grindė ne vien sandorių apsimestinumo faktu, bet ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais, įskaitytinai ir fiktyvaus, sudaryto tik dėl akių (t. y. tariamo) 2009-02-27 sandorio sudarymu, kuris vėliau sudarė sąlygas antrajam jo ginčijamam sandoriui - 2011-01-20 pirkimo-pardavimo sutarčiai, pagal kurią O. L. priklausiusio turto savininku tapo R. B. - sudaryti. Todėl teisėjų kolegija aptaria ir šį negaliojimo pagrindą nusakantį teisinį reglamentavimą. Pagal CK 1.86 straipsnį, kuriame pateikta tariamojo sandorio sąvoka, negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (sandorio imitacija). Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, jį sudarydamos, nesiekia sukurti kokių nors realių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamais, siekiant patvirtinti ar paneigti sandorio fiktyvumą, nustatinėjamos dvi pagrindinės faktinių aplinkybių grupės: pirma, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Tikrieji šalių ketinimai, sudarant sandorį, identifikuojami ne pagal atskiras kurias nors aplinkybes, bet vertinant visas jas kompleksiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

43Dar viena ieškinio argumentų grupė susijusi su tuo, kad atsakovė L. B. sudarė jos atstovaujamosios O. L. interesus akivaizdžiai pažeidžiantį 2009-02-27 sandorį, atsižvelgiant į perleisto su ja susijusiam asmeniui M. Z. turto vertės ir jo kainos disproporciją, į faktinį šio sandorio neatlygintinumą (su O. L. nebuvo atsiskaityta), į atsakovės neišviešintus ketinimus perleisti turtą artimam giminaičiui (savo sūnui R. B.), kaip galiausiai ir nutiko. CK 2.134- 2.136 straipsnių nuostatos riboja atstovo teisę atstovaujamojo vardu sudaryti sandorį su pačiu savimi ar sutuoktiniu, tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis, taip pat neleidžia sudaryti sandorių, kurie prieštarautų atstovaujamojo interesams ar sudaryti sandorių, neturint tam teisės arba jas viršijant.

44Atsižvelgiant į ieškovo suformuluotus sandorių negaliojimo pagrindus, teisėjų kolegija įvertina šalių valios juos sudaryti susiformavimo procesą bei priežastis. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja kaip įmanoma tiksliau identifikuoti tikruosius šalių ketinimus, kadangi sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai bei interesai. Jie ir nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Tinkamam kilusio ginčo išnagrinėjimui bei tikrosios ginčijamų sandorių šalių valios nustatymui, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad viena iš nagrinėjamų santykių dalyvių (O. L.) savo tikrosios valios jau atskleisti negali, privalu remtis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, sąžiningo bei protingo sutarčių aiškinimo taisykle, taip pat būtina atsižvelgti į šalių elgesį iki ir po kiekvieno jų susitarimo sudarymo. Nagrinėjamoje byloje ypač svarbūs yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl sisteminio aiškinimo principo taikymo, kuomet šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku. Tokiu atveju šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nurodyta sisteminio šalių sutartinių teisinių santykių aiškinimo taisyklė taikytina ir platesniam teisinių santykių ratui, t. y. taip pat ir tais atvejais, kai sutarties šalių tikruosius ketinimus gali padėti atskleisti tolesni jų veiksmai, kurie gali būti susiję ir su kitomis vienos iš sandorio šalių sudaromomis sutartimis. Sutartiniai šalių tarpusavio teisiniai santykiai gali būti kompleksiški, susiklostantys ne vienos sutarties, o jų sistemos pagrindu, kilti iš sutartimi prisiimtų bendro pobūdžio įsipareigojimų veikti tam tikru būdu dalyvaujant sutartiniuose teisiniuose santykiuose su kitais, aiškinamo sandorio šalimi nesančiais, asmenimis.

45Taikant minėtus teisinių santykių aiškinimo metodus akivaizdu, kad 2009-02-27 sandoris buvo sudarytas atsakovei R. B. vykdant susitarimus dėl O. L. paveldėto turto po sutuoktinio mirties sutvarkymo. Iš pirmiau detaliai aptartų bylos įrodymų bei šalių paaiškinimų, užfiksuotų tiek nagrinėjamoje, tiek prijungtose prie jos civilinėje bei ikiteisminio tyrimo bylose, matyti, kad O. L. nesiorientavo civiliniuose teisiniuose santykiuose (netvarkė palikimo priėmimo įforminimo klausimų, jai buvo reikalingos konsultacijos ir atstovavimas teisme byloje dėl juridinio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo, tarpininkavimo paslaugos, jos vardu įteisinant nekilnojamąjį turtą, išperkant iš valstybės namų valdos žemės sklypą, siekiant užbaigti prieš daugelį metų jos sutuoktinio pradėtą 3 ha asmeninio ūkio žemės įteisinimo procesą). Ji buvo blogos fizinės sveikatos (pasak šalių ir liudytojais ikiteisminiame tyrime apklaustų kaimynų - nevaikščiojo), jai buvo sudėtinga pasirūpinti net kasdienių poreikių patenkinimu, kuo pagal išduotus įgaliojimus taip pat rūpinosi L. B., tvarkiusi O. L. naudai slaugos, papildomų išmokų gavimo ir kitus panašius klausimus. Ji neturėjo piniginių lėšų, būtinų sprendžiant nurodytus klausimus, o už teisinių ar kitų reikalingų veiksmų atlikimą atsiskaitė arba atsakovė L. B. asmeninėmis (pasiskolintomis, tame tarpe ir iš M. Z.) lėšomis, arba R. B., sumokėjęs už privatizuojamą 0,1563 ha namų valdos žemės sklypą. Taigi labiau tikėtina, jog O. L. iš tiesų vykdė L. B., kuria pasitikėjo ir kurios tarpininkavimo pagalba iš pradžių pasiteisino (tvarkant palikimo priėmimo įforminimo ar socialinius klausimus), nurodymus, jos nurodymu galėjo pasirašyti tiek įgaliojimus, tiek kitus dokumentus, juolab kad ieškovas tokios pagalbos motinai neteikė ir objektyviai negalėjo suteikti. Byloje esanti informacija, taip pat ir teismo posėdžio 2015-03-03 garso įrašas, patalpintas teismų informacinėje sistemoje LITEKO, leidžia įsitikinti, kad po patirto insulto O. L. itin prastos sveikatos būklės į ligoninę atgabeno taip pat L. B., ji pirko vaistus, o vėliau ir palaidojo O. L. ar net, kaip pati tvirtino teisme, davė ieškovui pinigų vainikui nupirkti.

46Tokioje situacijoje teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad O. L. valios susiformavimą tiek išduodant įgaliojimus su visiška laisve įgaliotinei veikti visuose klausimuose savo nuožiūra, tiek vėliau nutraukiant savo pačios inicijuotą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir turto užvaldymo, tiek ir neginčijant namo, kuriame pati gyveno, pirkimo-pardavimo sutarties teisme ar nekeliant klausimo dėl negautų už šį turtą pinigų, ką itin akcentuoja savo apeliaciniuose skunduose atsakovės, galėjo lemti ir jos sveikata, ir itin didelis pasitikėjimas ar net tam tikra priklausomybė nuo L. B., juolab kad ši 2009-04-03 raštu (t. 1, b. l. 39) deklaravo įgaliotojai O. L. pardavimo sandorio sudarymą tik dėl akių, vadinasi, jo fiktyvumą, tariamumą (CK 1.86 str.). Pažymėtina, kad atsakovė L. B., nebūdama ginčo turto savininke, šiame šalių susitarime taip pat suteikė ir tokią garantiją, kad ji įsipareigoja namą bei žemės sklypą parduoti ieškovui V. L.. Tai neabejotinai sudarė jiems regimybę, kad būtent L. B. ir toliau faktiškai sprendžia disponavimo turtu klausimus (kam, kokiu tikslu ir kokiomis sąlygomis jis perleidžiamas). Aptariamas susitarimas ir vėliau sekę kiti su šiuo turtu susiję sandoriai bei veiksmai (hipoteka, priverstinis pardavimas, R. B. tapimas jo savininku) patvirtina tikruosius O. L. vardu sudariusios pirkimo-pardavimo sandorį jos įgaliotinės L. B. tikslus bei ketinimus, taip pat pagrindžia labiau tikėtiną vertinimą, kad O. L. nesuvokė pirmojo sandorio, įforminto kaip pirkimas-pardavimas, tikrųjų padarinių ir dėl atsakovės apgaulės (CK 1.91 str.) (t. y. kad tik dėl akių ar, kaip jai buvo L. B. nurodyta, finansavimui gauti fiktyviai perleistas turtas iš tiesų yra parduotas). Vienu ar kitu atveju šis dokumentas bei jo turinį išsamiau paaiškinantys atsakovių L. B. ir M. Z. 2009-03-19 bei 2009-07-17 liudijimai ikiteisminio tyrimo metu apie pirkimo-pardavimo sandorio su O. L. sudarymo tikslus, joms nenurodant, kad turto savininkei būtų mokėjusios pinigus (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-2-00080-09 t. 1, b. l. 147, t. 2, b. l. 12), L. B. 2012-08-07 paaiškinimai teisme nagrinėjant pirmąjį tapatų ginčą, kad 354 000 Lt buvo sumokėti grynaisiais pinigais būtent jai, iš jų perdavusi turto savininkei apie 200 000 Lt, o kiti pinigai buvę skirti išlaidoms, tvarkant O. L. reikalus (Klaipėdos miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-9041-794/2015 t. 2, b. l. 110-111), ir kurių vėliau jos visiškai nemotyvuotai atsisakė ir išsižadėjo, nebejotinai patvirtina sąsajas su antruoju ginčijamu sandoriu (2011-01-20 pirkimo-pardavimo sutartimi). Pastarasis sandoris buvo sudarytas pasitelkiant ir priverstinį vykdymą, taip iš esmės sudarius sandorio, kurio šalimi buvo įgaliotinės sūnus R. B., teisėtumo regimybę. Dėl pastarojo sandorio taip pat pažymėtina, kad atsakovas R. B. ėmėsi teisinių veiksmų būsimam sandoriui sudaryti dar iki pirmųjų varžytinių paskelbtos datos. Kaip aptarta šios nutarties dalyje "Byloje nustatytos faktinės aplinkybės", jis susitarė su banku dėl šio konkretaus turto įkeitimo jau 2010-12-09, savo įsipareigojimą jį įkeisti patvirtindamas ir rašytine sutartimi (t. 2, b. l. 125-131; ikiteisminio tyrimo bylos t. 4, b. l. 92, 157-159), nors pirmosios varžytinės buvo numatytos tik 2010-12-14 dienai. Todėl ši aplinkybė, taip pat jo artima giminystė su atsakove L. B., neabejotinai patvirtinanti R. B. pakankamą informuotumą vykstančiais procesais, asmeninis atsakovo R. B. įsitraukimas į šį procesą dar iki pirmosios 2009-02-27 sutarties su M. Z. pasirašymo, kelios dienos iki minėto sandorio sudarymo pačiam sumokant už O. L. vardu iš valstybės išperkamą namų valdos žemės sklypą, jo turima patirtis analogiškoje veikloje (žemės sklypų įgijimas, jų dalijimas, pardavimas, paskolų sandorių sudarymas) negali būti įvertintas kaip atsitiktinumas, įsigyjant iš atsakovės M. Z. ginčo objektu tapusį turtą. Atsakovė M. Z., kaip nustatyta byloje ir atsakovų neginčijama, taip pat susijusi su L. B. ilgametės pažinties bei vaiko krikšto santykiais.

47Vadinasi, įrodinėta atsakovų atsitiktinio 2011-01-20 sandorio su ginčo turtu sudarymo aplinkybė tarp M. Z. ir R. B. paneigta. Paneigti ir tokie atsakovės L. B. apeliacinio skundo teiginiai, kad R. B. skolinosi iš banko 200 000 Lt su ginčo turto įkeitimu 2011-01-20 sandorio vykdymo tikslu. Pirma, paskola paimta vartojimo reikmėms, o ne ginčo turto įsigijimui, be to, šis turtas tapo tik viena iš daugelio kitų užtikrinimo priemonių. Pažymėtina ir tai, kad banko suteikiama nekilnojamam turtui įgyti paskolos suma paprastai yra pervedama tiesiogiai parduodamo turto savininkui, o ne paskolos gavėjui. Antra, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta vėliau, nei iš banko gauti ir sumokėti už atsakovę M. Z. antstolei pinigai. Trečia, pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta namo su žemės sklypu kaina beveik dvigubai didesnė, nei gauta vartojimo paskola. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti apie jį duomenys patvirtina kitų R. B. įsiskolinimų turėjimą. Atsakovų pajamų deklaracijų (taip pat ir tų asmenų, kurie jų buvo įvardijami kaip finansuotojai ar skolintojai), esančių šio tyrimo medžiagoje, turinys, ypač priimant domėn jokiomis objektyviomis priemonėmis (bankiniais pavedimais) neužfiksuotus mokėjimus, išskyrus R. B. atliktus pavedimus antstolei už M. Z., neleidžia įsitikinti gera ar bent pakankama abiems sandoriams įvykdyti visų atsakovų turtine padėtimi. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti ir M. Z. atsiskaitymu, ir atsiskaitymu su ja pačia, kaip teigiama - grynaisiais pinigais. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas padarė tinkamas išvadas dėl pirmojo ginčijamo sandorio realaus nevykdymo - su savininke O. L. neatsiskaityta, pardavimu santykiai įforminti tik dėl akių, realiai nesiekiant šio turto perleidimo M. Z., ką ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinusi ir ji pati. Bet kokio dydžio galimi mokėjimai ir / ar jų paskirtis (paskolos arba kita), vykę tarp M. Z. (kolegijos vertinimu, ne tikrosios pardavimo sandorio šalies, o statytinės) ir O. L. įgaliotinės L. B., neleidžia vertinti jų kaip realiai atlikto atsiskaitymo pagal sutartį su pačia O. L., taigi ir šios sutarties įvykdymo. Pagal išduotą įgaliojimą įgaliotinė galėjo gauti ir atsiskaitymą, o ginčijamoje sutartyje nenurodyta, kad pinigai sumokėti pardavėjai, o ne įgaliotinei. Be to, CK 6.760 straipsnio 4 dalis įgaliotinį, įvykdžiusį pavedimą, įpareigoja apie tai tuoj pat pranešti įgaliotojui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutarties nenustato ko kita. Pagal to paties straipsnio 5 dalį visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. CK 2.150 straipsnyje taip pat nustatyta atstovo prievolė atsiskaityti atstovaujamajam. Prievolė atsiskaityti apima ir atstovo pareigą atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą, kartu ir pareigą perduoti atstovaujamajam gautą turtą, įskaitant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui tokios didžiulės pinigų sumos sumokėjimo O. L. grynaisiais pinigais fakto vien suinteresuotų asmenų (atsakovių L. B. ir M. Z.) prieštaringi paaiškinimai negali patvirtinti, o rašytiniai įrodymai liudija, kad atsakovė L. B. už parduotą turtą sumokėjo tik 8 000 Lt (Klaipėdos miesto apylinkės teismo c. b. Nr. 2-9041-794/2015 t. 2, b. l. 13; ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-2-00080-09 t. 1, b. l. 120, t. 4, b. l. 70). Šiuo aspektu visiškai nelogiški yra ir atsakovės paaiškinimai, kad būtent tokią sumą pinigų O. L. paprašiusi saugiai padėti į banką laidotuvėms. Disponuodama itin reikšmingo dydžio pinigų sumą, kuri yra įrašyta pirkimo-pardavimo sutartyje, O. L. nebūtų turėjusi nei tikslo išskirti ir saugiai pasidėti tik tokią menką šios sumos dalį, nei beveik visą ją netrukus pasiimti iš banko savo poreikių tenkinimui, juos galėdama tenkinti ne iš, kaip tvirtina L. B., laidotuvėms skirtos sumos, o iš kitų turimų piniginių lėšų. Dar viena svarbi aplinkybė, kad tokiu atveju ir pati L. B., kaip protingas, sąžiningas ir apdairus asmuo, būtų susigrąžinusi lėšas, jos sumokėtas vykdant O. L. pavedimus. Tačiau atsakovė to netvirtina, priešieškinyje nurodydama, kad O. L. (po jos mirties ir įpėdinis ieškovas V. L.) jai skolinga 2008-03-20, 2009-04-03 ir 2009-04-08 susitarimuose dėl bendros jungtinės veiklos ir dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas nurodytas pinigų sumas (t.1, b. l. 38-39).

48Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniuose skunduose nurodo atsakovės, faktines abiejų ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes pagrįstai kvalifikavo kaip vieną tęstinį procesą, sudarantį pagrindą taikyti sandorių negaliojimo institutą, numatytą CK 1. 87 straipsnyje, nors teisėjų kolegija iš esmės įžvelgia visus ieškovo nurodytus sandorių negaliojimo pagrindus - apsimestinumą, tariamumą, apgaulę, įgaliotojo interesų pažeidimą, kas neleidžia šių sandorių pripažinti atitinkančiais tikrąją šalių valią bei tikruosius visų jų ketinimus. Apeliacinių skundų argumentai, susiję su ikiteisminio tyrimo metu konstatuotomis aplinkybėms ir jų privalomumu, kitokios teisėjų kolegijos išvados nesuponuoja, juo labiau kad tokio tyrimo metu (ne)nustatytos aplinkybės, jų patikimumo nepatvirtinus įsiteisėjusiu nuosprendžiu, negali lemti civilinėje byloje ginčijamų sandorių teisėtumo vertinimo, t. y. negali tapti prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 3 p.) Į apeliacinių skundų argumentus, kad teismo nebuvo įvardintas tikrasis sandoris, kurį siekta pridengti apsimestiniais pripažintais sandoriais, kolegija jau atsakė - gali būti netikra ir sandorio šalis (statytinis), kaip yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Kita vertus, labiau tikėtina, kad pirmojo sandorio atveju atsakovė L. B. galėjo turėti ir kitų ketinimų, kuriuos buvo išviešinusi ir O. L. bei ieškovui – esą pagal įgaliojimą negalėdama turto įkeisti pati, turėjo ji fiktyviai perleisti, kad užsitikrinti finansavimo šaltinius toliau vykdyti O. L. pavedimus, o vėliau šį turtą parduoti ieškovui (t. y. iš esmės jį sugrąžinti šeimai). Pažymėtina, kad tokiu atveju ji buvo užsitikrinusi ir dar vieną savo interesą - nepavykus pasipelnyti iš žemės pardavimo, dėl ko šalys taip pat buvo susitarusios, atsakovė jau buvo užsitikrinusi investuotų lėšų susigrąžinimą, faktiškai galėdama disponuoti turtu nepriklausomai nuo to, kas buvo įrašytas jo savininku. Tokia aplinkybė taip pat yra viena iš pirkimo-pardavimo sandorio apsimestinumo požymių, patvirtinanti atsakovų, tarpusavyje susijusių asmenų, noro sudaryti būtent tokius sandorius priežastis, jų elgesio motyvus bei tikslus. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad jog pirmosios instancijos teismas procesinių įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, surinktus byloje duomenis, kaip visumą, iš esmės įvertino tinkamai. Vien teismo išvadų, reiškiančių, kad sudarydamos sutartis, kurios vertintinos sistemiškai, šalys nesiekė realių teisinių padarinių, o jų veiksmai tiesiogiai buvo nukreipti į ginčo turto išsaugojimą pirmiausiai kaip tam tikrą garantą, o vėliau siekiant jį išlaikyti savo žinioje, motyvavimo stoka neleidžia spręsti dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

49Dėl atsiskaitymo su atsakove L. B. pagal pavedimo sutartį

50Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas nepagrįstai teismo nekonstatuotu prievolės pagal 2009-04-03 sutartį pasibaigimu dėl O. L. mirties, atitinkamai eliminuojančiu ir galimybę reikalauti netesybų, šios prievolės, ieškovo siejamos su 1 ha žemės sklypo privatizavimo procedūros užbaigimu savo paties lėšomis, netesybų akcersoriškumo, įtvirtinto CK 6.74 straipsnyje, nepaisymu, nors pripažinus negaliojančia pagrindinę prievolę, negalioja ir susitarimas dėl tokios prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis, atsakovės atsisakymu teisme nuo faktiškai patirtų išlaidų jai kompensavimo. Teisėjų kolegija konstatuota, kad tokie apeliacinio skundo argumentai nelemia ieškovo skundžiamos teismo sprendimo dalies pakeitimo ar panaikinimo.

51Byloje negaliojančiomis yra pripažintos pirkimo-pardavimo sutartys, o ne pavedimo sutartis, patvirtinama O. L. bei paties ieškovo išduotais L. B. įgaliojimais, O. L. 2009-04-08 susitarimu su įgaliotine dėl 50 000 Lt atlyginimo jai sumokėjimo bei, iš dalies, 2008-03-20 ir 2009-04-03 susitarimais dėl bendros jungtinės veiklos, kurie teisme nebuvo ginčijami (CPK 13 str.). Reikalavimą dėl netesybų šiuo atveju atsakovė L. B. kildino ne iš pardavimo sutarčių, kurių negaliojimą pripažino pirmosios instancijos teismas, bet iš kitų šalių susitarimų netinkamo vykdymo ir kurie, kaip minėta, nėra įstatymo nustatyta tvarka nuginčyti. Tokiu atveju ieškovo cituojamas šalutinės prievolės akcesoriškumo principas pats savaime neturi jokios įtakos ginčo šioje bylos dalyje išsprendimo. Nagrinėjamoje byloje ir prijungtose prie jos bylose esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė L. B. iš esmės įvykdė pavedimo sutartį, sutvarkė paveldėjimo reikalus ir kitus svarbius O. L. klausimus, mokėjo už atitinkamų veiksmų ir paslaugų atlikimą įtaigoms bei notarams, taip pat ir už O. L. vardu išduodamus dokumentus (t. 1, b. l. 45; ikiteisminio tyrimo bylos t. 1, b. l. 94-95, 96-97, 165, 166, t. 4 , b. l. 68-69, 89), galiausiai sumokėjo už O. L. nuvežimą į ligoninę, vaistus (byloje yra 2011-10-26 Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės išduota pažyma Nr. 01-02-142, kad būtent ji, o ne O. L. sūnus ieškovas V. L. ja rūpinosi ligoninėje, gavo mirties liudijimą), apmokėjo už laidotuves (ikiteisminio tyrimo bylos t. 4, b. l. 63, 74-76, 93-97). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad skiriamos mirties atveju socialinės tikslinės išmokos nepakanka laidotuvėms organizuoti, todėl į tokio pobūdžio ieškovo atsikritimo argumentus neatsižvelgiama. Duomenys apie pavedimo sutarties įvykdymą pateikti ir į nagrinėjamą bylą (t. 1, b. l. 43-61). Be to, dar būdama gyva pati O. L. yra pripažinusi aplinkybę, kad L. B. jos naudai atliko veiksmus, kuriuos ji buvo pavedusi atlikti, už ką 2009-04-08 buvo sulygtas 50 000 Lt atlyginimas (t. 1, b. l. 39, verstoji pusė). Su ieškovo skundo argumentais, kad pavedimo sutartis neįvykdyta, neleidžia sutikti jau vien toks faktas, kad O. L. paveldėtas po sutuoktinio mirties turtas ar jo turėtos turtinės teisės į asmeninio ūkio žemę tapo paskesniais civilinės apyvartos objektais (galėjo būti perleidžiami bei paveldimi). Todėl aptarti skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir nepaneigia įgaliotinės L. B. teisės į kompensaciją pagal CK 6.761 straipsnio 4 dalies nuostatas, tokią savo pareigą (ir dydį) yra pripažinusi pati įgaliotoja O. L., iš dalies - ir ieškovas, teikdamas atsiliepimą į patikslintą priešieškinį (t.1, b. l. 173). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad vien apmokėjimas už tam tikrus darbus ar paslaugas nėra vienintelis kriterijus įgaliotojo pareigos sumokėti už atliktą pavedimą dydžiui nustatyti, turi būti įkainotos ir asmens laiko sąnaudos bei kitos, pavyzdžiui, transporto išlaidos. Nepagrįsti ir tokie ieškovo skundo argumentai, kad įgaliotojos mirtis suponuoja teisės į pavedimo sutartimi numatytą atlygį pasibaigimą. Priešingai, ieškovas yra perėmęs savo mirusios motinos turtines teises, kaip jos teisių paveldėtojas jis pradėjo ir šį civilinį procesą, taigi yra įgijęs ne tik civilines teises, bet ir O. L. tekusiais civilines pareigas, tame tarpe įpėdinio pareigą atsiskaityti su palikėjos kreditoriais (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str. 1 d., 5.53 str. 1 d.)

52Teisėjų kolegija neatsižvelgia ir į tokius skundo argumentus, kad atsakovė L. B. reikalavo tik netesybų pagal 2009-04-03 bendros jungtinės veiklos sutartį, kurios, jo manymu, šiuo atveju negali būti priteisiamos, pačiam atsakovui sumokėjus už 1 ha žemės sklypą (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 2, b. l. 142-165), o nuo kitų savo reikalavimų ji atsisakė. Viena vertus, rašytinio atsakovės atsisakymo nuo dalies priešieškinio reikalavimų, kurio turinys atitiktų CPK 111 straipsnio 3 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies nuostatas, byloje nėra. 2015-03-03 teismo posėdyje vykusios teismo ir atsakovės diskusijos dėl jos reikalavimų dydžio niekaip negalima įvertinti kaip priešieškinio dalyko keitimo (modifikavimo), kadangi šis užfiksuotas teismo posėdžio garso įraše, patalpintame teismų informacinėje sistemoje LITEKO, pokalbis taip pat neturi privalomų ieškinio / priešieiškinio atsisakymo elementų - teismo atliktos pareigos išaiškinti tokio procesinio veiksmo padarinius, be to, ši diskusija prasidėjo paties teismo, o ne atsakovės iniciatyva, taigi galima įžvelgti dispozityvumo (laisvo naudojimosi šalims priklausančiomis procesinėmis teisėmis) pažeidimą (CPK 13 str.).

53Antra vertus, teismas pagrįstai akcentavo, kad 2008-03-20 sutartis, sudaryta tarp O. L. ir atsakovės L. B., patvirtina, jog ne tik atsakovė įsipareigojo suteikti konkrečias paslaugas, bet ir O. L. sutiko už paslaugas atlyginti bei sumokėti pusę kainos, gautos už parduotą 1 ha dydžio žemės sklypą. Šį susitarimą patvirtino bei įsipareigojo jį vykdyti taip pat ir ieškovas V. L. 2009-04-03 sutartimi (t. 1, b. l. 38-39). Vadinasi, pastarojoje sutartyje, kurios, kaip pirmiau minėta, ieškovas byloje neginčijo, suteiktos L. B. teisės įgyvendinimas – parduoti 1 ha žemės sklypą tik jos surastam pirkėjui ir pusiau su ieškovu pasidalinti pinigus negali jau būti realizuotas dėl pasikeitusios ieškovo pozicijos, šiam asmeniškai užbaigus sklypo privatizavimo procedūrą ir nesutinkant parduoti sklypo susitarime nustatyta tvarka. Tokiu atveju atsiranda teisinės prielaidos apsvarstyti netesybų, numatytų susitarimo 4 punkte, taikymo už susitarimo 2 ir 4 punktų pažeidimą klausimą, ką pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad teismas netesybų dydį šiuo konkrečiu atveju susiejo su vėlesniame, t. y. 2009-04-08 O. L. įsipareigojime numatyta atliktų paslaugų kaina (50 000 Lt) ir ieškovui tenkančia pareiga kompensuoti už O. L. jos pavedimo vykdymo kaštus, juolab kad ir šis 2009-04-08 susitarimas neginčytas ir nenuginčytas. Teisėjų kolegija pritaria tokioms pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms. Konkrečioje susiklosčiusioje situacijoje toks aiškinimas bei kompensacijos dydžio nustatymas, atsižvelgiant tiek į pačios L. B. neteisėtus veiksmus (sudarytus neteisėtus sandorius), tiek ir į ieškovo nederamą elgesį (gyvendamas tame pačiame name nesirūpino motinos interesais bei jos sveikata, kas būtų leidę išvengti daugelio arba net ir visų pavedimo vykdymo išlaidų, nesirūpino jos laidojimu), visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir abiejų šalių interesų derinimo balansą. Dėl tų pačių motyvų atmestini ir atsakovės L. B. apeliacinio skundo teiginiai, susiję su, jos vertinimu, neteisingai nustatytu netesybų dydžiu. Didesnių kompensacinių sumų išmokėjimui teisėjų kolegija faktinio pagrindo nenustatė, priteistas jos dydis kompensuoja įrodinėtas pavedimo vykdymo sąnaudas ir galimų lūkesčių dėl žemės sklypo pardavimo dalies pajamų negavimo neišsipildymą.

54Dėl restitucijos būdo ir formos, apeliantų solidariosios atsakomybės

55Dar vienas atsakovių apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas yra susijęs su teismo parinkta restitucijos taikymo forma. Atsakovių teigimu, solidarioji atsakovų atsakomybė galėjo būti taikoma tik nustačius, jog visi atsakovai elgėsi nesąžiningai bei prievolės dalykui esant nedaliam, tačiau teismas šių aplinkybių nenustatė ir solidariąją atsakomybę taikė nepagrįstai. Pasak atsakovės M. Z., tokiu atveju turto vertę, negrąžinant jo ieškovui natūra, turėtų atlyginti nebent L. B..

56Pripažinus sandorį negaliojančiu, turi būti išspręstas restitucijos taikymo klausimas, net jeigu šalys tokių prašymų ir nėra pareiškusios. Restitucija taikoma atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grąžinant tokio sandorio šalis į padėtį (status quo), buvusią iki sandorio sudarymo momento. Ji atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai yra neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, ir tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).

57Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra savarankiškas prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, todėl sandorio šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2011; 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Ir nors restitucija yra įprastas ir pagrindinis sandorio negaliojimo padarinys, tačiau tam tikrais atvejais, pripažinus sandorį negaliojančiu, galimas ir civilinės atsakomybės taikymas. Tačiau visais atvejais civilinė atsakomybė yra kokybiškai nauja prievolė, kylanti dėl sutarties ar įstatymo pažeidimo. Suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Pripažinimu sandorio negaliojančiu ir restitucijos taikymu, yra siekiama atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, toks teisių gynimo būdas įtvirtintas CK 1.138 straipsnio 2 punkte, o taikant civilinę atsakomybę kaltajam asmeniui uždedama papildoma turtinio pobūdžio pareiga. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Tai reiškia, kad restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiškos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas.

58Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas neprašė taikyti CK 6.245 straipsnio nuostatose įtvirtintos civilinės atsakomybės solidariai visiems atsakovams instituto už jų neteisėtus veiksmus, bet prašė taikyti restituciją pakankamai specifinėmis sąlygomis, kurios realiai yra susiklosčiusios šioje byloje. Abu negaliojančiais pripažinti sandoriai sudaryti kaip seka vieno proceso, juos sudariusiems asmenims veikiant bendrai ir nesąžiningai, o tokios faktinės aplinkybės yra konstatuotos. Be to, nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, išskyrus epizodinį mokėjimą O. L. (8 000 Lt suma), apie atsiskaitymą tarp sandorio šalių būtent pagal šiuos sandorius, o ne pagal kitus jų neskelbiamus susitarimus. Ginčo turtą įkeitus pagal hipotekos sandorį už atsakovo R. B. prievoles bankui, tokio teisinio statuso turto ieškovas nepageidauja atsiimti, juolab kad šis atsakovas savo prievolių bankui bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo įvykdęs. Vadinasi, taikant restituciją įprastiniu būdu - įpareigojant atlyginti ieškovui jo pasirinktą pagal 2010-12-07 Turto vertės nustatymo pažymą (t. 3, b. l. 18) ir kitų šalių neginčijamą ginčo turto vertės piniginį ekvivalentą tik atsakovę L. B., galėtų susiklostyti tokia situacija: ieškovas, neteisėtai praradęs turtą, negautų ir jo vertės piniginio atitikmens (ekvivalento), nes ši atsakovė deklaruoja blogą savo turtinę padėtį ir neišgali sumokėti net žyminio mokesčio už atliekamus procesinius veiksmus; R. B., kurio tikslas iš esmės ir buvo nuosavybės teisės įgijimas, įvykdžius pirmiau aptartą schemą, lieka niekam iš pripažintų negaliojančiais sandorių šalių neįsipareigojusiu turto savininku, ypač atsižvelgiant į faktinį turto perleidimo neatlygintinumą (kitokiai išvadai dėl to susiformuoti byloje duomenų nepakako); ieškovas ir jo šeimos nariai iškeldinami pagal įsitesėjusį teismo sprendimą, nes nelieka teisinių prielaidų jo ir R. B. priešpriešinių prievolių įvykdymui. Akivaizdu, kad toks restitucijos taikymo būdas neatitiktų šalių grąžinimo į buvusią iki neteisėtų sandorių sudarymo padėtį (status quo principo). Pažymėtina, kad restitucija negali būti taikoma mechaniškai, o CK šeštosios knygos normose, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, yra nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą (CK 6.145 str., 6.147 str.). Tokiu atveju prievolės, taikant restitucijos mechanizmą, solidarumas nevertintinas kaip papildoma turtinio pobūdžio pareiga atsakovams, priešingai, jis geriausiai užtikrina visų šalių teisių bei interesų balansą, skatina visus neteisėtų sandorių dalyvius rūpintis kuo greitesniu atsiskaitymu su ieškovu, nes nuo to priklauso ir jo iškeldinimas iš R. B. atitekusio gyvenamojo namo.

59Kita vertus, šiuo aspektu būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atliko iš ieškovo V. L. priteistos 14 481 Eur (50 000 Lt) sumos įskaitymą į nustatytą per restitucijos institutą visų trijų atsakovų solidarią jam prievolę, tuo sumažindamas ir kitų atsakovų, kuriems V. L. neskolingas, prievolių apimtį. Kadangi tinkamo restitucijos būdo ir jos vykdymo tvarkos nustatymo klausimai yra priskiriami teismų diskrecijai, teisėjų kolegija šį sprendimo trūkumą ištaiso nesant tokių skundų argumentų. Taip pat ieškovas pirmosios instancijos teismo nebuvo įpareigotas per restituciją sugrąžinti atsakovei L. B. O. L. neabejotinai gautą už namo pardavimą 2 317 Eur (8 000 Lt) sumą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas priteisia iš ieškovo V. L. atsakovei L. B. iš viso 16 789 Eur (14 481 Eur + 2 317 Eur) ir šios sumos neįskaito į priešpriešinę solidarią atsakovės L. B. prievolę - tokį įskaitymą, šalims pageidaujant, jos galės atlikti sprendimo vykdymo procese. Kadangi jokių kitų mokėjimų būtent pagal ginčijamus sandorius teisėjų kolegija nenustatė, iš kitokių šalių susitarimų kylančios jų tarpusavio prievolės nagrinėjamoje byloje nespręstinos. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas dalyje dėl restitucijos taikymo (CPK 330 str. 1 d.).

60Kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų nepasisakytina, o į atsakovo R. B. atsiliepime nurodytus prašymus, susijusius su iškeldinimo momento ir jo tvarkos nustatymu, teisėjų kolegija neatsižvelgia, nes šis atsakovas apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo nepadavė. Teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas ginčo dėl iškeldinimo dalyje nevertinamas.

61Dėl turto arešto panaikinimo

62Pasak ieškovo V. L., teismas neišsprendė I. B. prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo ( - ) arešto galiojimo klausimo. Tokios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-23 nutartimi (t. 1, b. l. 66-67) – taikytas įrašas registre apie draudimą perleisti žemės sklypo, kurio ( - ), nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovui šia nutartimi yra nustatyta turtinė 16 789 Eur dydžio prievolė atsakovei L. B., šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aktualumas neišnyko, jos galioja iki sprendimo įvykdymo.

63Dėl bylinėjimosi išlaidų

64Patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijos apeliacinės instancijos teisme nekeičiamos, patikslinant tik įskaitymo, taikant restituciją, tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas nekeičiamas.

65Apeliacinės instancijos teisme atsakovių turėtos žyminio mokesčio išlaidos joms nekompensuotinos, atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliaciniai skundai pripažinti nepagrįstais. Taip pat neatlygintinos ir ieškovo antrinės teisinės pagalbos išlaidos (t. 4, b. l. 44), pripažinus ir jo reikalavimus, išdėstytus apeliaciniame skunde, nepagrįstais (CPK 93 str. 1 d.).

66Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

67Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

68„Ieškovo V. L. ieškinį patenkinti.

69Atsakovės L. B. priešieškinį patenkinti iš dalies.

70Pripažinti negaliojančia 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią O. L. pardavė M. Z. žemės sklypą su statiniais ( - ).

71Pripažinti negaliojančia 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią M. Z. pardavė R. B. žemės sklypą su statiniais ( - ).

72Netaikyti restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius ieškovui, o taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovų L. B., M. Z. ir R. B. solidariai 101 357 Eur piniginę kompensaciją ieškovui V. L..

73Taikant restituciją, priteisti iš V. L. 2 317 Eur, gautų už turto pardavimą, ir 14 481 Eur už prievolių pagal pavedimo sutartį neįvykdymą, iš viso 16 798 Eur, atsakovei L. B..

74Kitą atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.

75Patenkinti trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ir iškeldinti ieškovą V. L., atsakovus A. L., S. L., T. L., V. L. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų ( - ).

76Nustatyti, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdytina priverstinai praėjus 6 mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai ieškovui V. L. bus sumokėta 101 357 Eur dydžio kompensacija.

77Priteisti iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 835,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

78Priteisti iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 12 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.

79Priteisti iš ieškovo V. L. 38 Eur bylinėjimosi išlaidų R. B.“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. L. 2014-06-06 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 5. Atsakovė L. B. 2014-06-17 kreipėsi su priešieškiniu, kurį patikslinusi (t.... 6. Šioje byloje atsakovu dalyvaujantis R. B. Klaipėdos miesto apylinkės teisme... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-16 sprendimu (t. 3, b. l. 164-172)... 9. Teismas sprendė, kad abu ieškovo ginčijami pirkimo-pardavimo sandoriai... 10. Vertindamas 2011-01-20 ginčo turto R. B. perleidimo sutartį, pirmosios... 11. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, jog taikyti restituciją natūra,... 12. Pasisakydamas dėl atsakovės L. B. priešieškinio pagrįstumo, teismas iš... 13. Teismas taip pat patenkino atsakovo pagal V. L. ieškinį R. B. savarankišką... 14. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 15. Atsakovė L. B. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 175-188) prašo panaikinti... 16. Atsakovė M. Z. apeliaciniame skunde (t. 3, b. l. 192-200, t. 4, b. l. 2-7)... 17. Ieškovas V. L. apeliaciniame skunde (t. 4, b. l. 17-19) prašo panaikinti... 18. 1. L. B. 100 000 Lt baudos reikalavo už 2009-04-03 trišalės sutarties... 19. 2. Teismas prieš spręsdamas netesybų priteisimo klausimą pirmiausia turėjo... 20. 3. Teismas, pripažindamas L. B. teisę gauti užmokestį už, teismo... 21. 4. Teismas neišsprendė I. B. prašymu taikytos laikinosios apsaugos... 22. Atsakovė L. B. atsiliepime į ieškovo V. L. apeliacinį skundą (t. 4, b. l.... 23. Atsakovas R. B. atsiliepime į ieškovo V. L., atsakovių L. B. ir M. Z.... 24. 1. V. L. nepagrįstai teigia, kad 2009-04-03 jungtinės veiklos sutartis... 25. 2. Teismas paviršutiniškai vertino esmines bylos aplinkybes, todėl... 26. 3. Teismas nepagrįstai taikė solidariąją atsakomybę, nes nebuvo įrodytas... 27. 4. Teismas netinkamai nustatė ieškovo V. L. ir jo šeimos narių iškeldinimo... 28. Ieškovas V. L. atsiliepime į L. B. ir M. Z. apeliacinius skundus (t. 4, b. l.... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ... 31. Ieškovo motina O. L. 2007-12-21 išdavė atsakovei L. B. įgaliojimą... 32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų... 33. Šalys taip pat buvo sudariusios ir kitus susitarimus: 2008-03-20 sutartimi... 34. Buvusi ginčo turto savininkė O. L. 2010-03-08 mirė, jos palikimą priėmė... 35. Atsakovė M. Z., tapusi turto savininke pagal ieškovo ginčijamą 2009-02-27... 36. Ginčo turtą (namą su priklausiniais bei žemės sklypą) 2011-01-20... 37. Mirusios turto pardavėjos O. L. turto paveldėtojas, perėmęs palikėjos... 38. Dėl sandorių negaliojimo... 39. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, abu sandorius ginčijo jų tariamumo (CK... 40. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas šioje byloje faktines aplinkybes,... 41. Sandoriai, kurio šalių išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių... 42. Ieškovas, kaip minėta, sandorių negaliojimą savo ieškinyje grindė ne vien... 43. Dar viena ieškinio argumentų grupė susijusi su tuo, kad atsakovė L. B.... 44. Atsižvelgiant į ieškovo suformuluotus sandorių negaliojimo pagrindus,... 45. Taikant minėtus teisinių santykių aiškinimo metodus akivaizdu, kad... 46. Tokioje situacijoje teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad O. L. valios... 47. Vadinasi, įrodinėta atsakovų atsitiktinio 2011-01-20 sandorio su ginčo... 48. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios... 49. Dėl atsiskaitymo su atsakove L. B. pagal pavedimo sutartį ... 50. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas nepagrįstai teismo nekonstatuotu... 51. Byloje negaliojančiomis yra pripažintos pirkimo-pardavimo sutartys, o ne... 52. Teisėjų kolegija neatsižvelgia ir į tokius skundo argumentus, kad atsakovė... 53. Antra vertus, teismas pagrįstai akcentavo, kad 2008-03-20 sutartis, sudaryta... 54. Dėl restitucijos būdo ir formos, apeliantų solidariosios atsakomybės... 55. Dar vienas atsakovių apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas yra susijęs... 56. Pripažinus sandorį negaliojančiu, turi būti išspręstas restitucijos... 57. Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas,... 58. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas neprašė... 59. Kita vertus, šiuo aspektu būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos... 60. Kiti skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl dėl jų... 61. Dėl turto arešto panaikinimo ... 62. Pasak ieškovo V. L., teismas neišsprendė I. B. prašymu taikytos laikinosios... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 64. Patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijos apeliacinės instancijos... 65. Apeliacinės instancijos teisme atsakovių turėtos žyminio mokesčio... 66. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. spalio 16 d. sprendimą iš dalies pakeisti... 68. „Ieškovo V. L. ieškinį patenkinti.... 69. Atsakovės L. B. priešieškinį patenkinti iš dalies.... 70. Pripažinti negaliojančia 2009-02-27 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal... 71. Pripažinti negaliojančia 2011-01-20 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal... 72. Netaikyti restitucijos natūra, grąžinant ginčo statinius ieškovui, o... 73. Taikant restituciją, priteisti iš V. L. 2 317 Eur, gautų už turto... 74. Kitą atsakovės priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.... 75. Patenkinti trečiojo asmens R. B. savarankišką reikalavimą ir iškeldinti... 76. Nustatyti, kad sprendimo dalis dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų... 77. Priteisti iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 835,94 Eur bylinėjimosi... 78. Priteisti iš atsakovų L. B., M. Z., R. B. po 12 Eur valstybei procesinių... 79. Priteisti iš ieškovo V. L. 38 Eur bylinėjimosi išlaidų R. B.“....