Byla 3K-3-150/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos, padarytais neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais, atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas prašė priteisti iš valstybės 120 000 Lt neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmais padarytai jam neturtinei žalai atlyginti.

6Ieškovas nurodė, kad paprašytas pažįstamo Henriko, kuris pasiūlė darbą už 50 Lt, 2003 m. rugpjūčio 7 d. jis dirbo Vilniaus rajono Skaidiškių kaime esančiame sandėlyje, kur rūšiavo prekes. Darbo metu į sandėlį įsiveržė Muitinės kriminalinės tarnybos darbuotojai, kurie jį patrenkė ant žemės, sumušė rankomis, suspardė kojomis, antrankiais prirakino prie sandėlyje esančios konstrukcijos ir taip laikė jį maždaug nuo 19 val. iki kitos dienos 4 val. Ieškovo sulaikymas buvo įformintas 2003 m. rugpjūčio 8 d. 2.30 val. Sulaikymo metu buvo atlikta asmens krata. Iš pareigūnų žodžių jis suprato, kad yra įtariamas, jog padėjo slėpti prekes, kurios neteisėtai buvo išvežtos iš Lietuvos ir kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. kad yra įtariamas padaręs nusikaltimą, nurodytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 200 straipsnio 1 dalyje. Nors įtarimas nebuvo pagrįstas faktiniais duomenimis ar kokiais nors įrodymais, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog prekės, kurias jis padėjo surūšiuoti, yra neteisėtai išvežtos iš Lietuvos Respublikos, Vilniaus apygardos prokuratūra kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, prašydama paskirti jam kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą dešimčiai dienų, t. y. iki 2003 m. rugpjūčio 19 d. Ieškovo skundas dėl šios apylinkės teismo nutarties buvo atmestas. Kardomojo kalinimo metu ieškovo namuose buvo atlikta krata. Vilniaus apygardos prokuratūra 2003 m. rugpjūčio 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad tęsti ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą – nėra pagrindo, ir skyrė kitą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti su kitais įtariamaisiais.

7Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto Centro ligoninėje, į kurią ieškovas buvo pristatytas 2003 m. rugpjūčio 8 d. apie 3 val. 45 min., buvo konstatuota, kad ieškovui yra sumušta krūtinės ląsta, juosmuo, ir kad yra įtarimų, jog yra lūžę trys šonkauliai. 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo sumušimo. Teismo medicinos specialistas, į kurį ieškovas kreipėsi po paleidimo iš suėmimo, konstatavo, kad ligoninėje nebuvo atlikti rentgeno tyrimai, todėl šių sužalojimų nėra galimybės vertinti, o kitus sužalojimus įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekamas pusę metų, ir tik 2005 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros raštu ieškovui buvo pranešta, kad dėl jo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 200 straipsnio 1 dalyje, požymių.

8Ieškovas teigė, kad jo teisės buvo suvaržytos neteisėtai, buvo pažemintas jo orumas ir garbė. Pusę metų jis buvo laikomas nusikaltėliu. Nesuteikus jam reikiamos medicinos pagalbos, jis turėjo kęsti ne tik moralines, bet ir fizines kančias. Nuo psichinio šoko ir įtampos pašlijo jo ir žmonos sveikata. Duktė turėjo kęsti liguistą draugų ir dėstytojų domėjimąsi tėvo padarytu nusikaltimu. Pašlijo ir ieškovo autoritetas kaimynų akyse. Į Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazę buvo įtraukti duomenys apie pareikštą įtarimą, tų žinių pagrindu buvo atsisakyta priimti ieškovą į darbą bendrovėje ,,Kuksonija“ saugos darbuotoju.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nurodė, kad ieškovas 2003 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus rajono Skaidiškių kaime esančiame sandėlyje padėjo iškrauti, o po to rūšiavo prekes, kurias 2003 m. rugpjūčio 6 d. vilkiku ,,Skania“ ( - ) iš Lenkijos Respublikos pusės per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną atgabeno R. P., ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos šiame sandėlyje. Teismas konstatavo, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnai, įvertinę šias aplinkybes, turėjo pagrindą įtarti, kad S. B. padėjo paslėpti neteisėtai neišvežtas prekes. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnį ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po to, kai jis nusikalstamą veiką padarė, kai yra pagrindas manyti, kad tas asmuo gali pabėgti, ar kai iš karto neįmanoma nustatyti jo tapatybės, tai pat kitais atvejais, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. 2003 m. rugpjūčio 8 d. įtariamojo sulaikymo protokole (baudžiamosios bylos Nr. 04-1-119-03; T. 2, b. l. 1) nurodyta, kad ieškovas buvo sulaikytas, įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 200 straipsnyje, kad buvo suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, kad buvo pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, pats ar per kitus asmenis bandydamas paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, taip pat kad bandys sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti teisme. Laikinas sulaikymas yra procesinės prievartos priemonė, kuria įstatymo nustatytais pagrindais 48 val. gali būti apribota laisvė asmeniui, įtariamam nusikalstamos veikos padarymu. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad šis procesinis teisinis aktas, kuriuo remiantis įtariamajam buvo taikyta būtent ši procesinės prievartos priemonė, yra teisėtas, nes yra pagrįstas įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis, BPK normomis.

12Teismas, skirdamas suėmimą, t. y. kardomąją priemonę, o ne bausmę, nesprendžia asmens kaltumo klausimo, todėl tiek prokuroras, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl suėmimo skyrimo įtariamajam, tiek teismas, tenkindamas prokuroro pareiškimą, vertino tuo metu baudžiamojoje byloje buvusius duomenis, kurių buvo pakankamai teigiamai spręsti prokuroro pareiškimą. Tai, kad 2004 m. vasario 3 d. ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo buvo nutrauktas, nereiškia, kad suėmimas ieškovui buvo skirtas neteisėtai, nes klausimo dėl kardomosios priemonės skyrimo įtariamajam sprendimo momentu byloje pakako duomenų, leidžiančių skirti jam suėmimą.

13Teismas nurodė, kad ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog, atvykus Muitinės kriminalinės policijos pareigūnams, jis užsidarė sandėlyje, neleido jiems įeiti, ir tik po to, kai durys į sandėlį buvo išlaužtos, pareigūnai pateko į vidų. Tai, kad ieškovui policijos pareigūnai sulaužė tris šonkaulius, nepatvirtina jokie duomenys. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2003 m. rugsėjo 1 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo sumušimo, kad ieškovas šio nutarimo neskundė įstatymo nustatyta tvarka, padarė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai domenų, leidžiančių vertinti pareigūnų veiksmus kaip neteisėtus.

14Teismas sutiko su atsakovo nuomone dėl kratos, atliktos 2003 m. rugpjūčio 18 d. ieškovo namuose, teisėtumo. Pagal BPK 149 straipsnio 5 dalį daryti kratas ir poėmius nakties metu, išskyrus neatidėliotinus atvejus, draudžiama. Iš kratos protokolo matyti, kad krata buvo pradėta 21.55 val., t. y. ne nakties metu. BPK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad nakties metas yra paros laikas nuo 22 val. iki 6 val., todėl nėra pagrindo manyti, kad krata ieškovo namuose buvo atlikta neteisėtai.

15Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su apylinkės teismo išvadomis.

16III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

181. Ieškovui pareikštas įtarimas nebuvo pagrįstas kokiais nors duomenimis ar įrodymais, kad ieškovas, rūšiuodamas prekes sandėlio viduje, žinojo ar galėjo žinoti, jog šios prekės yra neteisėtai iš Lietuvos Respublikos neišvežtos prekės. Ieškovo sulaikymo metu pareigūnai rado ir paėmė visus su savimi turėtus ieškovo asmens dokumentus: pasą, Vidaus reikalų ministerijos sistemos pensininko pažymėjimą, leidimą ginklui laikyti, vairuotojo pažymėjimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas, sulaikydami ieškovą, niekuo nenusikaltusį valstybės nustatytai tvarkai, šiurkščiai pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, su šiuo susijusias ieškovo teises, nurodytas Konstitucijos 20 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK nuostatas.

192. Ieškovo nekaltumas buvo įrodytas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo nutraukus. Nuo to momento visi ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo procesiniai teisiniai veiksmai, atlikti ieškovo atžvilgiu, tapo neteisėti. Jokio papildomo procesinio veiksmo ir procesinio dokumento priėmimo pareigūnų veiksmų ir jų priimtų procesinių dokumentų neteisėtumui konstatuoti įstatymas nereikalauja.

203. Tokio pobūdžio padarytos žalos atlyginimui užtikrinti Civiliniame kodekse (toliau – CK) yra specialioji nuostata – CK 6.272 straipsnis, kuriame nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje, jeigu atliekant atitinkamus procesinius veiksmus nukentėtų visiškai nekaltas žmogus. Taip yra komentuojama CK komentare. Žala yra atlyginama visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

214. Teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas – CK 2.272 straipsnį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

22IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

23Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Generalinė prokuratūra prašė palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

241. Teismai nepadarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų, turinčių esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ar taikymui. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad prieš ieškovą ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti neteisėti veiksmai. Civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui. Teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. veiksmai panaikinti instancine tvarka dėl to, kad neteisėti. Šiuo atveju teisėsaugos institucijų veiksmai instancine tvarka buvo tikrinami ir nebuvo panaikinti. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad S. B. sulaikymo pagrįstumas buvo tikrintas instancine tvarka ir pripažintas teisėtu.

252. Tiek prokuroras, kreipdamasis su pareiškimu į teisėją dėl kardomosios priemonės S. B. skyrimo, tiek teismas, skirdamas kardomąją priemonę, vertino tuo metu baudžiamojoje byloje buvusius duomenis. Tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl S. B. buvo nutrauktas, negali būti pagrindas teigti, jog suėmimas jam buvo skirtas neteisėtai. Teismas, skirdamas kardomąją priemonę, nesprendžia asmens kaltumo klausimo. Suėmimo skyrimo metu ikiteisminis tyrimas buvo tik pradėtas, baudžiamojoje byloje buvo pakakamai duomenų suėmimui skirti.

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Teisingumo ministerija prašė atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus kasatoriaus skundžiamus teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

271. Kasatorius nurodė, kad jis patyrė žalą. Tačiau ieškovas neįrodė kitų trijų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje šalys įpareigojamos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai šalis remiasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokurorų, teisėjų neteisėtus veiksmus. Teismai taip pat nenustatė aplinkybių, kurių nereikia įrodinėti, ir kurios galėtų patvirtinti šių asmenų neteisėtus veiksmus.

282. Ieškovas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartį dėl kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimo apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau neprašė visiškai panaikinti kardomąsias priemones, o tik paskirti švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

293. Kasatorius sutapatina ikiteisminio tyrimo funkciją – duomenų, kuriais būtų grindžiamas kaltinamasis aktas, rinkimą ir teismo funkciją – apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimą.

304. Prašoma atlyginti neturtinė žala yra nereali ir ji negalėjo atsirasti dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismų veiksmų. Ieškovo įsitikinimas, kad jis laikomas nusikaltėliu, nėra pagrindas atlyginti neturtinę žalą.

315. Laikinai sulaikant ieškovą, skiriant kardomąją priemonę, nebuvo pažeisti nei vidaus teisės aktai, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a punktas.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

34CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos - arešto - paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šios įstatymo normos esmė yra ta, kad žala atlyginama tuo atveju, jeigu ji padaryta neteisėtais minėtų pareigūnų ar teismo veiksmais.

35Kasatorius nurodo, kad nekaltumas buvo įrodytas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. ikiteisminio tyrimo dėl jo nutraukimu. Tokie ieškovo argumentai yra nepagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą, dėl „pagrįsto įtarimo“ yra nurodęs, kad tas faktas, jog pareiškėjui nebuvo pateikta kaltinimų arba jis nebuvo perduotas teismui, nebūtinai reiškia, kad suėmimo tikslas neatitiko Konvencijos nuostatos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas priimtas byloje Labita v. Italiją, 1997 m. spalio 22 d. sprendimas byloje Erdagöz v. Turkey, 1998 m. lapkričio 29 d. sprendimas byloje Brogan and Others v. the United Kingdom). Šis teismas taip pat nurodė, kad tam, jog būtų pagrįstas įtarimas, turi būti faktų ar informacijos, kurie įtikintų objektyvų stebėtoją, kad asmuo gali būti padaręs nusikaltimą (sprendimai bylose Labita v. Italiją, Erdagöz v. Turkey, 1990 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas byloje Campbell and Hartley v. the United Kingdom). Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis byloje P. N. v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-34, Teismų praktika 15, p. 169, 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje M. B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895).

36Skiriant kardomąjį kalinimą, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir teismo, trukdys nustatyti tiesą. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje H. D. v. Lietuva pažymėjo, kad reikia atskirti teiginius, išreiškiančius nuomonę, jog asmuo yra kaltas, nuo teiginių, kurie tiesiog nusako įtarimo būklę (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis byloje T. L. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-390). Byloje nustatyta, kad ieškovas skundė teisėjo nutartį skirti kardomąją priemonę – suėmimą - baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas.

37Byloje nustatyta, kad ieškovas patalpoje tvarkė kontrabandines prekes ir buvo sulaikytas. Suėmimas buvo skirtas manant, kad įtariamasis, gali trukdyti tyrimo procesui, paveikdamas kitus įtariamuosius, liudytojus, derinti parodymus su jais. Taigi pagal tokią situaciją ir esant kitoms aplinkybėms, sudarančiomis pagrindą ieškovą sulaikyti ir suimti, teismai pagrįstai konstatavo, kad kardomosios priemonės ieškovui skirtos teisėtai, todėl jis neturi teisės į žalos atlyginimą.

38Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir šie prieš jį pavartojo fizinę jėgą. Jos pavartojimo teisėtumas nepaneigtas. Ieškovui padarytų kūno sužalojimų aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra faktų klausimai. Minėta, kad kasacinis teismas jų nesprendžia (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

39Teismai materialiąsias ir proceso teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai, todėl atsakovo kasacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

41Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistus.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas prašė priteisti iš valstybės 120 000 Lt neteisėtais ikiteisminio... 6. Ieškovas nurodė, kad paprašytas pažįstamo Henriko, kuris pasiūlė darbą... 7. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto Centro ligoninėje, į kurią ieškovas... 8. Ieškovas teigė, kad jo teisės buvo suvaržytos neteisėtai, buvo pažemintas... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nurodė, kad ieškovas 2003 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus rajono... 12. Teismas, skirdamas suėmimą, t. y. kardomąją priemonę, o ne bausmę,... 13. Teismas nurodė, kad ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog, atvykus... 14. Teismas sutiko su atsakovo nuomone dėl kratos, atliktos 2003 m. rugpjūčio 18... 15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005... 16. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 18. 1. Ieškovui pareikštas įtarimas nebuvo pagrįstas kokiais nors duomenimis ar... 19. 2. Ieškovo nekaltumas buvo įrodytas įstatymų nustatyta tvarka, t. y.... 20. 3. Tokio pobūdžio padarytos žalos atlyginimui užtikrinti Civiliniame... 21. 4. Teismai netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė... 22. IV. Atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 23. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Generalinė prokuratūra prašė... 24. 1. Teismai nepadarė materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimų,... 25. 2. Tiek prokuroras, kreipdamasis su pareiškimu į teisėją dėl kardomosios... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Teisingumo ministerija prašė... 27. 1. Kasatorius nurodė, kad jis patyrė žalą. Tačiau ieškovas neįrodė... 28. 2. Ieškovas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartį dėl kardomosios... 29. 3. Kasatorius sutapatina ikiteisminio tyrimo funkciją – duomenų, kuriais... 30. 4. Prašoma atlyginti neturtinė žala yra nereali ir ji negalėjo atsirasti... 31. 5. Laikinai sulaikant ieškovą, skiriant kardomąją priemonę, nebuvo... 32. Teisėjų kolegija... 33. Kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus ir nesprendžia fakto... 34. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 35. Kasatorius nurodo, kad nekaltumas buvo įrodytas įstatymų nustatyta tvarka,... 36. Skiriant kardomąjį kalinimą, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas,... 37. Byloje nustatyta, kad ieškovas patalpoje tvarkė kontrabandines prekes ir buvo... 38. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas nepakluso pareigūnų teisėtiems... 39. Teismai materialiąsias ir proceso teisės normas išaiškino ir pagal... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...