Byla 2A-18-117/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Egidijos Tamošiūnienės,

2sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,

3dalyvaujant ieškovui K. J. J., ieškovo atstovui advokatui Irmantui Tumui,

4atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Jolantai Vasiliauskienei,

5Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros atstovui Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorui Remigijui Senkui,

6teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-280/2013 pagal ieškovo K. J. J. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros, uždarajai akcinei bendrovei „Valeksa“, Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I. Ginčo esmė

9Ieškovas K. J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros, Kauno miesto savivaldybei, UAB „Valeksa“, kurį patikslinęs, prašė teismo:

101. pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais jo garbę ir orumą teiginius, išdėstytus UAB „Valeksa“ 2005 m. lapkričio 2 d. atsiliepime į ieškinį teismui, kad „...iki bankroto bylos iškėlimo K. J. buvo grąžinta 8000,00 litų...“. Įpareigoti atsakovą UAB „Valeksa“ šį dokumentą pakeisti, nurodant jame, kad paminėti teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina K. J. J. garbę ir orumą; 2013 m. kovo 15 d. teismo posėdžio metu šį reikalavimą patikslino ir prašė pripažinti neatitinkančiais ir ieškovo garbę bei orumą žeminančiais teiginius, kad esą iki IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos iškėlimo ieškovui buvo grąžinta 8000 litų iš

11IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kasos arba administratoriaus UAB „Valeksa“ kasos, kuriuos įgalioti UAB „Valeksa“ atstovai paskleidė IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditoriams per kreditorių susirinkimus, vykusius 1996–2003 metais;

122. priteisti iš atsakovo UAB „Valeksa“ ieškovui 1 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir įpareigoti UAB „Valeksa“ per 15 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo respublikiniame dienraštyje ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vietiniuose laikraščiuose paskelbti tokio turinio paneigimą: „UAB „Valeksa“ informuoja buvusius IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ indėlininkus, kad piliečiui K. J. J. prieš IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos iškėlimą „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ iš savo kasos arba po bankroto bylos iškėlimo administratorius UAB „Valeksa“ iš savo kasos negrąžino 8000 litų ar kitos pinigų sumos.“;

133. solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos (valstybės) ir Kauno miesto savivaldybės ieškovui 1 418 000 Lt materialinės žalos ir 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

144. solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Valeksa“ ieškovui bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

15Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 1995 m. liepos 21 d. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ buvo iškelta bankroto byla ir jis pripažintas kreditoriumi, nes tiek jo, tiek kitų indėlininkų pinigai buvo iššvaistyti arba išleisti įsigyjant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ turtą. Tuo metu galiojęs Civilinio kodekso (toliau – CK) 471 straipsnis ir Lietuvos Respublikos valstybė garantavo indėlių slaptumą, jų saugumą ir išmokėjimą pirmu indėlininko pareikalavimu, tačiau pradėjus indėlininkams reikalauti pinigų su palūkanomis grąžinimo, paaiškėjo, kad bendrovės savininkai neketina atsiskaityti.

16Ieškovo teigimu, už tai, kad įmonė netinkamai, pažeisdama įstatymų reikalavimus vykdė ūkinę veiklą, yra atsakinga Kauno miesto savivaldybė, įregistravusi IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, nes ji privalėjo kontroliuoti šios bendrovės veiklą. Be to, kaip laikomasi įstatymų reikalavimų, bendrovę privalėjo kontroliuoti valstybės kontrolės ir revizijos institucijos, policija, prokuratūra, Lietuvos banko kontrolės ir revizijos padaliniai, kitos institucijos.

17Ieškovo nuomone, IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla buvo nagrinėjama nepagrįstai ilgai – 10 metų, taip pažeidžiant investicinių akcinių bendrovių likvidavimo tvarkos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 13 d. nutarime Nr. 1252. Bankroto bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas visas šiai įmonei priklausęs turtas, dėl to kreditoriams nebuvo grąžinta 6 800 620,40 Lt. Ieškovo nuomone, dėl to yra kaltas teismo paskirtas administratorius UAB „Valeksa“, kuriam neteisėtai buvo skirtas nepagrįstai didelis atlyginimas. Be to, administratorius turėjo nepagrįstų didelių išlaidų. Ieškovo teigimu, žala padaryta UAB „Valeksa“ atsisakant nuo ieškinių civilinėse bylose, atsiimant apeliacinius ir atskiruosius skundus, perduodant kelių dešimčių milijonų skolas suinteresuotiems asmenims, palaikiusiems ryšius su EBSW vadovais ir pan., už nepateisinamai mažą kainą, neteisėtai vykdant skolų įskaitymus, nepagrįstai naikinant turto areštus. Jo vertinimu, didžioji šių prarastų lėšų dalis turėjo būti panaudota atsiskaityti su kreditoriais.

18Ieškovas nurodė, kad nagrinėjant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą, daug klaidų padarė Kauno ir Vilniaus apygardos teismai, nes administratoriaus išlaidų klausimų sprendimas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimo nustatymas, priklausė kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai (Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnis). Be to, administratoriaus atlyginimo suma ir jo mokėjimo tvarka turėjo būti nustatyti pavedimo sutartyje, tačiau paskyrus administratorių, ji nebuvo sudaryta. Nurodė, kad dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo yra kalti teismai, priėmę neteisėtas nutartis bei sprendimus tiek pratęsiant likvidavimo terminus, dėl ko papildomai kreditoriai patyrė nuostolių dėl vedamų bylų teismuose, tiek neteisėtai naikinant areštus turtui, atsisakant priimti ieškinius, duodant leidimus įskaityti debitorių ir kreditorių reikalavimus, tokiu būdu pažeidžiant Įmonių bankroto įstatyme nustatytą kreditorių reikalavimų eiliškumą ir apimtis.

19Ieškovo nuomone, trūkstant lėšų atsiskaityti su kreditoriais, Kauno miesto savivaldybei atsirado pareiga atlyginti skolą jos įregistruotos įmonės kreditoriams, t. y. trūkstamas lėšas, kurių nesugeba atlyginti likviduojamos bendrovės likvidatorius, iš kurių ir kildinama valstybės padaryta materialinė ir moralinė žala bankrutavusios bendrovės kreditoriams, nes Kauno miesto savivaldybės, o kartu ir valstybės valdžios institucijų darbuotojai, policija, prokuratūra, parengtinio tardymo pareigūnai, teismas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (jai pavaldžios ministerijos), Lietuvos Respublikos Seimas neveikė taip, kaip pagal įstatymus šių institucijų ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnis, 6.272 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis).

20Ieškovas K. J. J. nurodė, kad jo finansinis reikalavimas bankroto byloje turėjo būti patvirtintas su palūkanomis, priskaičiuotomis ne iki 1995 m. liepos 21 d., o iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą. Į jo, kaip kreditoriaus, reikalavimą neįtraukta 172,5 Lt suma, o įvertinus infliaciją ir tai, kad iki šiol ši suma negrąžinta, grąžintina suma siekia jau 2010,26 Lt.

21Ieškovas taip pat nurodė, kad 1993 m. buvo neteisėtai panaikintas etatas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, kur jis dirbo referentu pramonės, vėliau ekonomikos klausimais. Ieškovo teigimu, etatas buvo panaikintas dėl jo aktyvios veiklos, nes jis buvo priešininkas neteisėto valstybės turto objektų privatizavimo, kuriuos privatizavo EBSW koncernas per savo dukterinę IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, kitas dukterines įmones ir bendroves už daugiau nei 340 milijonų Lt iš Lietuvos piliečių surinktų lėšų. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje buvo klastojimai jo atžvilgiu priimti dokumentai ir buvo teikiami teismui. Nurodė, kad nuo to laiko jis negali normaliai dirbti ir užsidirbti, negali gauti pajamų žemės ūkyje iš savo nuosavos žemės, nes turi bylinėtis teismuose. Jo teigimu, per 13 metų, dirbdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje referentu, jis būtų galėjęs gauti 436 800 Lt, o iš žemės ūkio kasmet po 60 000 Lt pajamų. Taigi jis iš viso negavo apie 1,22 milijonų Lt pajamų.

22Ieškovo teigimu, tiek bankroto, tiek baudžiamosiose bylose, iškeltose bankrutavusios įmonės vadovams ir kt. asmenims, jam nebuvo suteikta teisė apskųsti dalies teismo nutarčių bei prokurorų nutarimų. Dėl Lietuvos valstybės institucijų kaltės jam ir kitiems jį įgaliojusiems kreditoriams buvo padaryti dideli materialiniai ir moraliniai nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti Lietuvos Respublikos valstybė. Nuostoliai susidarė ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nepagrįstai leido bendrovėms imti iš gyventojų indėlius, nereikalaujant, kad jų turtinė padėtis garantuotų indėlių grąžinimą, teismų procedūros tęsėsi nepagrįstai ilgai dėl pareigūnų kompetencijos stokos. Lietuvos Respublikos teismai, prokuratūra, policija, priimdami neteisėtus procesinius sprendimus dėl jo ieškinių, pareiškimų, neišsiųsdami jam procesinių dokumentų ar atsisakydami priimti jo dokumentus, klaidindami jį, atsisakė ginti jo teises, užtikrinti jo turto saugumą, be to, nėra vykdomi jo naudai priimti teismų sprendimai. Dėl atskirų prokuratūros darbuotojų veiksmų tinkamai neatliekamas tyrimas. Nagrinėjant bylas, atliekant tyrimą, buvo nuslėpta daug reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę Prokuratūrą, tačiau veiksmų nesiimta iki šiol. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra iki šiol nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 29 d. nutarties, neatlieka ikiteisminio tyrimo dėl televizijos darbuotojų elgesio iškeltoje baudžiamojoje byloje. Ieškovo įsitikinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai parodo tyrėjų, teisėjų, prokurorų, kitų atsakingų valstybės pareigūnų elgesį, kuris yra neteisėtas, pasireiškiantis pasyviu elgesiu (neveikimu).

23Ieškovo teigimu, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prisidėjo prie jo, kaip ieškovo ir IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditoriaus, patirtos materialinės ir moralinės žalos atsiradimo. Tuometinės Ekonomikos, vėliau Ūkio ministerijos darbuotojai S. P., M. R. rengė Įmonių bankroto įstatymą su vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, vėliau įsteigė UAB „Valeksa“, o tai sudaro pagrindą manyti, jog IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ tyčiniam bankrotui ir šios įmonės administravimui buvo ruoštasi iš anksto. Šias išvadas, anot ieškovo, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvados.

24Ieškovas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybė, kaip valdymo institucija, savo darbuotojų veiksmais ir neveikimu padarė jam didelę materialinę ir moralinę žalą, nes įteisino bankrutavusios įmonės veiklą, kuri didžiąja dalimi prieštaravo galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams, o dėl aplaidaus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo Gintarui Petrikui pavyko nekliudomai pabėgti iš Lietuvos Respublikos ir taip apsunkinti bylų tyrimą. Dėl valstybės institucijų neveikimo, įstatymų reikalavimų pažeidimų jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Materialinė žala susidarė iš negautų pajamų, kurias jis būtų gavęs, jei būtų suteiktos galimybės normaliai dirbti ir užsidirbti, o ne bylinėtis teismuose, negauto finansinio reikalavimo, negautų pajamų žemės ūkyje, prarasto turto vertės, ir ši žala priteistina iš valstybės (CK 6.271 straipsnio l dalis, 2 dalis, CK 6.272 straipsnio l dalis, 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Ieškovo teigimu, dėl 1000 kreditorių, kuriems ieškovas atstovavo bankroto byloje, dvasinio skausmo ir kitų pergyvenimų jiems žala turi būti atlyginta bent po 1000 Eur.

25Ieškovas nurodė, kad įgaliojimai atstovauti kreditoriams yra bankroto bylos Nr. 25-300/02 tomuose, neįskaitant įgaliojimų, kurie buvo atšaukti kreditorių susirinkimo pirmininko A. M. ir administratoriaus UAB „Valeksa“ iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka (per notarą).

26Ieškovo teigimu, jis yra pažemintas ir sumenkintas tarp valstybės valdžios ir valdymo pareigūnų, o tai sudaro sunkumus normaliai dirbti ir užsidirbti (gauti darbą, atitinkamą išsilavinimą). Jo nuomone, valstybės institucijų darbuotojai neatliko savo tiesioginio darbo pagal jiems priskirtas pareigas, elgėsi pasyviai, dėl ko jis ir bankrutavusios įmonės kreditoriai patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

27Ieškovas taip pat nurodė, kad jam pareiškus ieškinį, atsiliepime į ieškinį UAB „Valeksa“ pateikė tikrovę neatitinkančias ir jo garbę žeminančias žinias, kad iki bankroto bylos iškėlimo IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ jam grąžino 8000 Lt. Šį nepagrįstą teiginį UAB „Valeksa“ atsakingi asmenys kartodavo per sueigas su žmonėmis Lietuvos Respublikos miestuose, kurių buvo apie dvidešimt, taip menkindami ir žemindami jį žmonių akyse, nors pinigai iš bendrovės jam nėra grąžinti.

28Ieškovo teigimu, IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ administratorius

29UAB „Valeksa“ netinkamai gynė bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, netinkamai atliko savo pareigas, padarė ieškovui moralinę žalą. Šios aplinkybės, anot jo, nustatytos Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadose. Šiose išvadose yra išnagrinėti klausimai, nurodytos teisėjų, prokurorų, kitų valstybės pareigūnų konkrečios pavardės, nes šie asmenys nesiėmė atitinkamų priemonių, kad būtų tinkamai užtikrintas valstybės viešasis interesas, taip pat ir jo, kaip valstybės piliečio, interesų gynimas, užtikrinta jo bei jo turto apsauga.

30II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

31Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo K. J. J. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui UAB „Valeksa“ 2000 Lt atstovavimo išlaidų.

32Dėl indėlio negrąžinimo

33Teismas nustatė, kad K. J. J. bankroto byloje neprašė jo reikalavimo dydį nustatyti su palūkanomis, priskaičiuotomis iki 1996 m. vasario 7 d. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl palūkanų yra nepagrįstas. Taip pat teismas pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu išnagrinėjo ieškovo K. J. J. ieškinį atsakovams V. K. ir J. B. dėl žalos jam atlyginimo ir žalos dydį nustatė nuo negrąžintos jam 3981 Lt dydžio paskolos pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 ir kurių neatgavo bankroto byloje, tačiau ieškovas K. J. J. priskaičiuotų palūkanų už laiką nuo 1995 m. liepos 21 d. iki 1996 m. vasario 7 d. priteisti neprašė. Todėl teismas sprendė, kad K. J. J. neteko teisės reikalauti 2010,26 Lt iš nagrinėjamos bylos atsakovų. Taip pat nurodė, kad su ieškovu pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą V. K. ir J. B. atsiskaitė, todėl sprendė, jog buvo kompensuotas ir jo turėtų piniginių lėšų nuvertėjimas.

34Teismas atkreipė dėmesį, kad išnagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teismo byloje ieškovas J. K. J. reikalavo priteisti 10 350,60 Lt turtinės žalos ir 20 000 Lt neturtinės žalos, kuri, kaip jis nurodė, pasireiškė tuo, kad jis neteko darbo, prarado sveikatą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus (analogiškai nagrinėjamojoje byloje). Neturtinės žalos atlyginimas nebuvo priteistas. Todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė paneigia faktą, kad visą šioje nagrinėjamojoje byloje prašomą atlyginti neturtinę žalą ieškovo nurodomomis aplinkybėmis padarė nagrinėjamos bylos atsakovo Lietuvos valstybės atstovai: Lietuvos Respublikos prokuratūra, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taip pat teismas pažymėjo, kad reikalavimai atlyginti neturtinę žalą gali būti reiškiami tik po 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo CK ir šio kodekso 6.250 straipsnis, nustatantis pagrindus neturtinei žalai atlyginti.

35Teismas taip pat sprendė, kad Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokolo Nr. 24 turinys patvirtina, kad K. J. J. dalį savo indėlio atgavo prieš bankroto procedūros pradžią, liudytojo L. P. parodymai įrodo, kad K. J. J. negrąžintos tik 1995 m. sausio mėn. paskolintos lėšos, nes anksčiau skolintos lėšos grąžintos. Be to, pats ieškovas K. J. J., aiškindamas 8000 Lt grąžinimo faktą, yra nenuoseklus: vienu atveju nurodo, kad jam 8000 Lt sumokėti dėl to, kad 1995 m. gegužės 11 d. mirė jo motina, kitu atveju nurodo, kad dėl to, kad Vidaus reikalų ministras įpareigojo 1995 m. spalio mėn. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ savininkus atsiskaityti su indėlininkais. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovas atgavo visų indėlių sumas su palūkanomis ir jam buvo kompensuotas lėšų nuvertėjimas dėl jų negrąžinimo laiku.

36Dėl neturtinės žalos

37Teismas nesutiko su ieškovu, jog teismų procedūros užsitęsė nepateisinamai ilgai, buvo vilkinamos dėl valstybės pareigūnų dėmesio stokos ginant ieškovo bei kitų pažeistas teisas. Nurodė, kad IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla buvo didelės apimties, buvo daug kreditorių, kreditoriai nebuvo vieningi, jų nuomonės atskirais klausimais skyrėsi, todėl tiek teismui, tiek administratoriui ir likvidacinei komisijai iškildavo įvairių sudėtingų situacijų. Kadangi susiformavusios teisminės praktikos tuo metu dar nebuvo, kai kurie bankroto įstatymo reikalavimai keitėsi jau bankroto bylos nagrinėjimo metu, teismas sprendė, jog pasitaikiusios klaidos nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme nebuvo tyčinės ir esminės, jos buvo taisomos procesine tvarka. Taip pat atkreipė dėmesį, jog kai paaiškėjo, kad bus atsiskaityta ne su visais indėlininkais, prasidėjo ir tarp pačių indėlininkų nesutarimai. Pažymėjo, jog ir pats ieškovas teikdavo skundus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė nesant pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovui, nes jis indėlio neprarado, negautų pajamų neįrodė, jam žala nepadaryta, o kitiems asmenims atstovauti ir ginti jų interesus jis neturi teisinio pagrindo, nes kiti asmenys jo taip veikti nagrinėjamojoje byloje neįgaliojo.

38Dėl negautų pajamų

39Teismas nurodė, kad ieškovo prašomos negautos pajamos iš jo nutrauktos darbinės veiklos negali būti priteisiamos dėl to, jog jis negautas pajamas skaičiuoja ne nuo jo paties gauto darbo užmokesčio dydžio, kuris yra nustatytas jau išnagrinėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3291/1994 ir kuri nagrinėjant šią bylą buvo išreikalauta, o nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų vidutinio uždarbio vidurkio, kuris yra daug didesnis. Atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiu sprendimu buvo konstatuota, kad K. J. J. iš darbo atleistas teisėtai, kad ieškovas po darbo sutarties nutraukimo tiesiogiai bandė kur nors įsidarbinti, kad jis dėl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje ir iš ten gautos informacijos nebuvo priimtas į konkretų kitą darbą, kad jis turėjo dirbti tik Vyriausybės kanceliarijoje, byloje nenustatyta.

40Teismas taip pat nurodė, kad yra nežinoma, kokias pajamas ieškovas gaudavo pagal žemės nuomos sutartis. Jo pateikti įrodymai apie tai, kad Raseinių laikraštyje „Alio Raseiniai“ 2004 m. vasario 28 d. buvo paskelbtas dalies žemės sklypo pardavimas, kad dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas, anot teismo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad tik dėl šių priežasčių jis nebegali išnuomoti žemės ir gauti pajamų. Pažymėjo, kad žemės sklypas nėra nei areštuotas, nei jam uždėti kiti kokie nors draudimai. Be to, ieškovas neįrodė, kad turėjo realių galimybių gauti pajamų iš žemės, bet dėl neteisėtų konkrečių veiksmų jų negavo.

41Teismo nuomone, paties ieškovo veiksmai, jam reiškiant skundus dėl išmokų priteisimo bei ieškinius dėl garbės ir orumo gynimo, galėjo nulemti, kad potencialūs žemės nuomotojai, sužinoję apie tai, kad ieškovas K. J. J. savo teises dažnai gina kreipdamasis į teismus, ėmė vengti sutartinių santykių su juo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad savo garbę ir orumą ieškovas gynė dar dirbdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir tuo pat metu dalyvaudamas Lietuvos žemės savininkų sąjungos veikloje, jis nevengė nesutarimų su kreditoriais-indėlininkais ir kai kurių veiksmus skundė teisėsaugai, o tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos jo asmens sumenkinimui.

42Dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų pateikimo ir vertinimo

43Teismo vertinimu, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka daryti išvadą, kad ieškovas nurodomą žalą patyrė dėl kitų asmenų, kuriuos byloje patraukė atsakovais, veiksmų. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas reikalavimą dėl žalos priteisimo grindė duomenimis, kurie galėtų paliudyti neteisėtus teisėjų, prokurorų, kitų pareigūnų veiksmus, bet ne dėl jų patiriamą žalą.

44Teismas nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas teismo pridėti išnagrinėtas bylas, savo procesiniuose dokumentuose nekonkretizavo kokias dar aplinkybes, be nurodytų ir jau pateiktų procesiniuose teismų sprendimuose, patvirtins byloje esantys dokumentai, todėl sprendė, kad visų prašomų bylų prijungimas netikslingas. Sprendė, kad išreikalautoje IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, civilinėje byloje pagal ieškovo reikalavimą darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, byloje pagal administratoriaus ieškinius V. K. ir J. B. ir kt., Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinėje byloje naujų esminių duomenų, kuriais būtų pagrindžiamos ieškovo nurodytos aplinkybės apie neteisėtus veiksmus ir žalos dydį, nenustatyta (CPK 180 straipsnis, CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismas visų ieškovo prašomų bylų nusprendė neišreikalauti ir todėl, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismui suteikta teisė naudotis duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat kitų informacinių sistemų ir registrų.

45Anot teismo, ieškovas, kaltindamas prokurorus, teismus neteisėtais veiksmais, reiškė tik nesutikimą su bylos išnagrinėjimo rezultatais, bet procesiniuose sprendimuose nustatytų faktų ir darytų išvadų neginčijo. Pasak teismo, ieškovas siekia teismą įtikinti jo pateiktomis, atmestomis, bet vis paties ieškovo palaikomomis išvadomis, pagrįstomis ne konkrečiais abejonių nekeliančiais faktais, bet spėjimais.

46Teismo vertinimu, ieškovas savo procesinėmis teisėmis šioje byloje naudojasi ne visai sąžiningai, nes vienu metu jis kaltina teismus bylų vilkinimu, o šiuo atveju per greitu bylos išnagrinėjimu, teismui teikė nepagrįstus prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą, dėl ko bylos nagrinėjimas užsitęsė.

47Dėl ieškinio senaties

48Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti nėra praleistas. Terminas reikalavimui, kuriuo ieškovas ginčija Kauno miesto savivaldybės veiksmus, 1992 m. spalio 27 d. įregistruojant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, atnaujintas, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

49Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos veiksmų

50Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo teiginiu, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai su juo susidorojo dėl to, kad jis priešinosi EBSW vykdomai turto privatizacijai. Nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nutartimis buvo pripažinta, jog ieškovas atleistas iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo ir darbo organizavimo pakeitimų. Pažymėjo, kad ieškovas Vyriausybėje dirbo iki 1993 m. rugsėjo 20 d., iki privatizacijos pradžios, paskui pats su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ sudarė indėlių sutartis, pats buvo pažįstamas nuo 1992 m. su A. P., kuris iš asmeninių lėšų jam grąžino 8000 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovas linkęs visus kaltinti jo teisių ir laisvių pažeidimu pagal atskirus faktus, kurie nėra tiesiogiai susiję su jo asmeniu, o jei ir kažkiek susiję, tai jis juos perdaug sureikšmina, todėl ir įžvelgia susidorojimą su juo. Be to, pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, kad vykdydamas darbines pareigas buvo verčiamas elgtis neteisėtai ar dėl kieno nors privačių interesų nevykdyti darbinių pareigų.

51Dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų

52Teismas nurodė, kas nors ieškovas tvirtina, kad bendrovė įregistruota neteisėtai, tačiau ieškovas K. J. J. pats pasinaudojo neteisėta bendrovės veikla, gavo iš to naudos, nes jam indėliai grąžinti su palūkanomis, todėl sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė, įsteigdama IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, tiesiogiai ir netiesiogiai ieškovui žalos nepadarė ir ji atsakomybėn patraukta be teisinio ir faktinio pagrindo.

53Dėl UAB „Valeksa“ veiksmų

54Teismas nustatė, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu UAB „Valeksa“ turėjo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos išduotą leidimą teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Tas faktas, kad S. P. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, anot teismo, savaime nereiškia, kad UAB „Valeksa“, administruodamas IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, elgėsi neteisėtai. Teismo vertinimu, visi administratoriaus veiksmai, kuriuos ieškovas K. J. J. įvardija netinkamu bankrutavusios bendrovės administravimu, galėjo ir buvo skundžiami IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, tačiau Vilniaus apygardos teismas 1999 m. kovo 23 d. nutartimi pagal K. J. J. prašymą nenustatė neteisėtų UAB „Valeksa“ veiksmų. Ši nutartis buvo palikta apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje.

55Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Valeksa“ veiksmus bankroto byloje atliko ne vienašališkai, o iškilusius klausimus derino ir sprendė tuo metu galiojančio bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas administratoriaus atliktus veiksmus vertina pagal vėliau nusistovėjusią teismų praktiką ir vėlesnį bankroto procedūrų reglamentavimą. Be to, administratoriui atlyginimas buvo nustatytas atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, todėl, teismo nuomone, nustatyto atlyginimo negalima laikyti kaip aiškiai per didelio.

56Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankroto bylos atliktos revizijos metu nustatyta, jog IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ dirbo nuostolingai nuo jos įkūrimo pradžios, sprendė, jog dėl to nebuvo galima išreikalauti tiek turto, kad užtektų patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Pažymėjo, jog buvo laikomasi nuostatos, kad draudžiama atsiskaityti su kreditoriais po bankroto bylos iškėlimo, bet nebuvo draudžiama tai daryti dar prieš bankroto bylos iškėlimą. Be to, keliant bankroto bylą IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ dar negaliojo naujas Civilinis kodeksas, todėl nebuvo teisinio pagrindo ginti kreditorių interesų CK 6.66 straipsnio (Actio Pauliana) tvarka.

57Anot teismo, UAB „Valeksa“ ėmėsi priemonių skoloms išieškoti, realizuoti perduotą turtą, į kurį buvo galima nukreipti skolų išieškojimą, nes bankroto byloje iš pradžių bendraatsakovais buvo įtrauktos kitos investicinės akcinės bendrovės. Nurodė, kad turto realizuoti nepanaikinus arešto nebuvo galimybės, todėl laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, kad areštas turtui bankroto byloje buvo naikinamas neteisėtai. Be to, pažymėjo, kad administratorius turėjo teisę disponuoti perimtu turtu pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Be to, bankroto byloje neperleidus reikalavimo teisių su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ akcininkais tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems asmenims, bankroto procedūros būtų dar labiau užsitęsusios. Pasak teismo, per 2 metus užbaigti likvidavimo procedūras su priteistų skolų išieškojimu nebuvo jokios galimybės. Nesutiko su ieškovu, kad atsakovas vilkino bankroto bylą, nes, teismo nuomone, greitai likviduoti su labai dideliu kreditorių skaičiumi bendrovės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, nebuvo galima. Anot teismo, perleidus reikalavimo teises bankroto byloje, nebebuvo galima išsaugoti šioms reikalavimo teisėms užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl, teismo vertinimu, turto areštai buvo pagrįstai panaikinti. Pažymėjo, kad UAB „Valeksa“ atsisakė apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje tik dėl to, kad nebebūtų vilkinamos bankroto procedūros, o bausmės skyrimas nuteistiesiems tiesioginės įtakos bankroto bylos eigai neturi. Tik po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo buvo galima nagrinėti civilines bylas.

58Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė nesant pagrindo administratoriaus veiksmuose konstatuoti tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo reikalavimų pažeidimo. Pažymėjo, jog nėra nustatyta, kad administratorius tyčia palaikė bankrutavusios IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjus ar su jais susijusius asmenis, kaip tvirtina ieškovas K. J. J..

59Dėl prokurorų ir tyrėjų veiksmų

60Teismas, vertindamas ieškovo nurodytus kaltinimus prokurorams: kad jie neužtikrino teisėtumo, neapgynė viešojo intereso, nes civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje dėl EBSW nusikalstamos veiklos neatstovavo teisme nukentėjusiems kreditoriams fiziniams asmenims; neištyrė atskirų objektų privatizavimo (PĮ „Šešupė“, viešbučio „Crown Plaza“), nevykdo Raseinių rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 5 d. ir 2007 m. birželio 6 d. nutarčių, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. sausio 29 d. nutarties dėl ikiteisminio tyrimo, nurodė, kad ieškovas nurodytais veiksmais jam padarytos tiesioginės ir netiesioginės žalos dydžio nekonkretizavo, nepaaiškino, kuo ji pasireiškia, o apsiribojo tik teiginiais, kad jis buvo pažemintas ir sumenkintas eilinių žmonių (kreditorių), kuriems teko atstovauti teismuose, tarpe, pažemintas ir sumenkintas valstybinės valdžios ir valdymo asmenų tarpe, kas sudaro sunkumus normaliai dirbti ir užsidirbti (gauti darbą, atitinkantį išsilavinimą) ir pan. Be to, teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos Seimo komisijos išvados šioje byloje neturi prejudicinės galios, jos vertintinos kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

61Dėl teismų veiksmų

62Teismas, vertindamas ieškovo kaltinimus teismams, kad: buvo neteisingai išnagrinėta bankroto byla, ji buvo vilkinama, neteisėtai administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“, kitose civilinėse bylose nesilaikė proceso įstatymų reikalavimų, nustatė, kad ieškovas, nesutikdamas su atskirais teismų procesiniais sprendimais, buvo pasinaudojęs teise juos skųsti, priimant galutinius sprendimus, buvo įvertintos pasitaikiusios proceso ir materialinės klaidos, kurios nebuvo esminės, tačiau ieškovas ir toliau visais įmanomais būdais ginčija įsiteisėjusius teismų sprendimus. Dėl to teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis ieškovo K. J. J. subjektyviais vertinimais apie teisėjų tarpusavio susitarimus, susitarimus su Seimo nariais, kitais asmenimis, giminyste ir priteisti dėl to ieškovui žalos atlyginimą. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju nenustatytas ir dokumentų, bylų klastojimo faktas.

63Teismas nesutiko su ieškovu, kad buvo suklastota darbo byla Nr. 2-3291/94. Pažymėjo, kad K. J. J. asmens byla Nr. 745 nebuvo prijungta prie darbo bylos, nes ji nebuvo šios bylos sudėtinė dalis.

64Dėl Ūkio ministerijos veiksmų

65Teismo vertinimu, nenustačius, kad UAB „Valeksa“ veiksmais ieškovui K. J. J. padarė žalos, negalima dėl žalos atsiradimo kaltinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos.

66Dėl Valstybės atsakomybės

67Teismas pažymėjo, kad valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.

68Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra teisėta veikla, kuri negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Todėl tyrimo pabaigimo faktas, kad asmuo yra nenubaustas, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtais, todėl ikiteisminio tyrimo veiksmai laikytini teisėtais tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos.

69Atsižvelgęs į minėta teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš Lietuvos Respublikos valstybės ieškinyje nurodytais pagrindais.

70Teismas iš ieškovo atsakovui UAB „Valeksa“ priteisė 2000 Lt atstovavimo išlaidų, kurių nelaikė aiškiai per didelėmis.

71III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

72Ieškovas K. J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, taip pat priteisti 2492,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, įskaitant išlaidas už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

731. Teismas padarė neteisingas, faktine bylos medžiaga ir teisės aktais nepagrįstas išvadas, neišnagrinėjo visapusiškai apjungtos trisdešimt šešių tomų medžiagos rašytinių įrodymų, visų ieškinyje, baigiamuosiuose pasisakymuose ir replikose nurodytų aplinkybių, nesiaiškino ir jokiais argumentais nepaneigė Valstybinės mokesčių inspekcijos, prokuratūros, teisėsaugos institucijų neteisėto neveikimo, nevertino jų veiklos ir įtakos kilusioms pasekmėms, taip pat nenustatė žalos dydžio.

742. Ieškovo teisę atstovauti kitiems IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ indėlininkams teisme įrodo notariškai patvirtinti įgaliojimai, esantys bankroto byloje.

753. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Valstybės institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vadinasi, jos yra kaltos. Skundžiamame sprendime nepagrįstai sumenkinta prokuratūros atsakomybė dėl apeliacinių skundų atšaukimo buvusių IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjų baudžiamojoje byloje, nepagrįstai atsisakyta remtis Seimo laikinosios tyrimo komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadomis, neanalizuoti duomenys, liudijantys aplaidų prokurorų darbą. Neįvertinta, kad bankroto bylą nagrinėjęs teismas įmonės administratoriumi paskyrė įmonę, kuri tuo metu neturėjo teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, o pati byla buvo nagrinėjama 10 metų, tuo tarpu Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, išdavusi UAB „Valeksa“ leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, netinkamai kontroliavo šios įmonės veiklą. Neatsižvelgta į tai, kad policija jau 10 metų nebaigia ikiteisminio tyrimo dėl pasikėsinimo užvaldyti ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), dėl ko ieškovas, negalėdamas jo išnuomoti, patiria didelę turtinę žalą ir atsakyti už policijos neveikimą turi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

764. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovo realiai gautinas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei jis nebūtų neteisėtai atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, be pagrindo atmetė prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų, reikšmingų civilinės bylos dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo teisingam išnagrinėjimui, klastojimo.

775. Nepagrįstai teismas nepriteisė pajamų, kurias dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo ieškovas praranda, negalėdamas išnuomoti jam priklausančio žemės sklypo, neteisingai nurodė, jog sklypas 2003 metais buvo išnuomotas A. S., nes tokių duomenų baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0299-04 nėra. Pažymi, kad žemės balą nustatė ne jis pats, o buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir įstatymų tvarka.

786. Kauno miesto savivaldybė, kaip rejestro tvarkytoja, privalėjo stebėti jos įregistruotos IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklą ir, nustačiusi pažeidimus, ją išregistruoti. To nepadarius, liko neužkirstas kelias šiai įmonei rinkti indėlius, kas sudaro pagrindą konstatuoti savivaldybės atsakomybę dėl indėlininkams kilusios žalos. Nesutinka su teismu, kad jis pats pasinaudojo neteisėta įmonės veikla, nes jam buvo grąžinti indėliai su palūkanomis. Pažymi, kad tam, jog būtų galima atsiimti indėlį, jis turėjo ilgą laiką bylinėtis teismuose, dalyvauti indėlininkų susirinkimuose.

797. UAB „Valeksa“ atstovai kreditorių susirinkimų ir sueigų metu tvirtino, kad iki

80IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos iškėlimo, iš šios įmonės kasos arba administratoriaus kasos buvo išmokėti 8000 Lt, kas, anot apelianto, neatitinka tikrovės. UAB „Valeksa“ teiginius paneigė liudytojai V. K. V. ir L. P.. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo UAB „Valeksa“ atstovo išdėstyta pozicija, kad jei ir buvo kalbama apie pinigų ieškovui grąžinimą, tai tik taip, kaip tai užfiksuota Socialinio teisingumo sąjungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio Centro tarybos posėdžio protokole Nr. 24. Apelianto vertinimu, protokolas buvo interpretuotas neteisingai, nes šiame protokole akcentuojama, kad ieškovas, atsiimdamas pinigus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

818. Atsakovui UAB „Valeksa“ priteista 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį UAB „Valeksa“ atstovas su advokate dalyvavo tik 6 valandas 46 minutes. Be to, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad UAB „Valeksa“ faktiškai yra sumokėjęs tokią pinigų sumą savo atstovei.

829. Teismai painiojo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dieną su šios nutarties įsiteisėjimo diena. Anot apelianto, jo reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas nesutinka su teismu, kad tik dėl to, jog jis nepasinaudojo teise savo reikalavimus skaičiuoti iki 1996 m. vasario 7 d., Lietuvos Respublikos valstybė neatsako. Anot apelianto, teismas, vykdydamas teisingumą, privalėjo teisingai išspręsti klausimą savo iniciatyva ir teisingai aiškinti ir taikyti įstatymus.

8310. Priešingai nei nurodė teismas, A. P., ieškovui grąžindamas 8000 Lt, atsiskaitė už dvi paskolos sutartis iš savo nuosavų lėšų, tačiau su ieškovu nebuvo atsiskaityta pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906 ir tai patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis. Anot apelianto, teismas supainiojo A. P., kaip fizinio asmens, lėšas su bankrutavusios IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditorių lėšomis. A. P. asmeninės lėšos nebuvo apskaitytos bankroto byloje. Dėl to negrąžinto indėlio suma sudaro 2010,26 Lt, kuri turi būti priteista šioje byloje kaip žala.

8411. Ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimą įrodo teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 2A-13/2004, kurioje buvo neteisingai apkaltinas, medžiaga. Anot apelianto, Klaipėdos prokuratūra neteisėtai jam pareiškė kaltinimus, dėl ko turėjo dalyvauti teismuose, Vilniaus policijos Žirmūnų nuovadoje, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino, iškraipė tikruosius faktus, dėl ko turi būti atlyginta patirta dėl Klaipėdos miesto policijos, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, tyrėjo, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų žala.

8512. Teismas išnagrinėjo reikalavimą dėl negautų pajamų, nuodugniai neišsiaiškinęs aplinkybių, neįvertinęs ieškovo pateiktų įrodymų, ieškinyje, baigiamuosiuose pasisakymuose ir replikose pateiktų argumentų šiuo klausimu, nenustatęs jo atleidimo priežastinio ryšio aplinkybių. Be to, teismas neišreikalavo, anot apelianto, bylos išnagrinėjimui reikšmingų įrodymų, kurie, apelianto teigimu, įrodo priežastinio ryšio buvimą, teisės pažeidimą, nevertino buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Č. J. veiksmų (priimant nutartis, galbūt dalyvaujant nusikalstamoje veikoje per nusikaltėlių advokatus ir kt.), susijusių su ieškovo atleidimu iš darbo nagrinėjimu.

8613. Nepagrįstai teismas netenkino ieškovo prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, išreikalauti visus rašytinius įrodymus, vengė sulaukti galutinių sprendimų administraciniuose teismuose, atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose. Teismas iš informacinės teismų sistemos Liteko surinko tik tuos duomenis, kurie leido priimti, anot apelianto, neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Sprendimas buvo grindžiamas tik tais įrodymais, kurie suponavo ieškinio atmetimą.

8714. Byloje įrodytos visos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti: 1) žala – tai neigiamų padarinių visuma, byloje sąmoningai, tyčia nepateikiant civilinės bylos Nr. 2-3291/94 dalies, kuri įrodo, jog ieškovas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos buvo atleistas suklastotų dokumentų pagrindu; 2) neteisėta veika pasireiškė tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Č. J. 1998 m. sausio 16 d. priėmė neteisėtą nutartį, neteisėtai perdavė Kauno apygardos teismui IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ administratorės A. S. ieškinius dėl kliudymo įvykdyti prievolę pašalinimo ir nuosavybės teisės pripažinimo, žalos atlyginimo, vienasmeniu 1998 m. sausio 16 d. raštu Nr. 01-11-20 perdavė nagrinėti atgal Kauno apygardos teismui, dėl ko civilinės bylos buvo nutrauktos, panaikinti nusikaltėlių turto areštai, dėl ko IAB buvęs valdybos pirmininkas V. K. per teismų išduotus vykdomuosius raštus tebeišsiieško per 40 mln. Lt priteistų pinigų savo, kaip fizinio asmens, naudai. Be to, apelianto teigimu, Č. J. neteisėta nutartimi perdavė nagrinėti jo ieškinį civilinėje byloje iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Neteisėtumas taip pat pasireiškė piktnaudžiavimu teise, kai teisėjas Č. J., kiti valdžios atstovai veikė priešingai teisės paskirčiai ir prigimčiai, darė žalą kitiems asmenims; 3) įrodytas priežastinis ryšys, nes ieškovui padaryta žala yra jo ieškinyje, pareiškimuose, prašymuose, apeliaciniame skunde išvardintų valstybės, Kauno miesto savivaldybės, kitų fizinių ir juridinių asmenų veikų pasekmė; 4) byloje įrodyta valstybės, teisėjų ir policijos kaltė, atsisakant apginti apelianto pagrindines teises ir laisves, užtikrinti turto saugumą.

8815. Teismas neanalizavo byloje surinktų įrodymų dėl nepagrįsto administratoriaus

89UAB „Valeksa“ išlaidavimo, perkant sau reikalingas priemones (stiklinių rinkinius, puodelius, šaukštus, kavos filtravimo priemones), žemėlapius, telefonų knygas, išmokant honorarus UAB „Valeksos“ steigėjai advokatei A. P., tokiu būdu atsiskaitant už UAB „Valeksa“ steigiamųjų dokumentų paruošimą, įforminimą ar akcijų perleidimą.

9016. Teismas, nepasisakydamas dėl apelianto baigiamųjų kalbų ir replikų, neįvertinęs

91UAB „Valeksa“ įstatų įregistravimo 1996 m. rugpjūčio 14 d. pareikštinių dokumentų sąvado (paketo), iš kurio matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės rejestro tarnyboje įregistruotuose įstatuose nebuvo numatyta bankrutuojančių įmonių administravimo veikla, pažeidė civilinio proceso teisės normas.

9217. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas formaliai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (6 straipsnis).

9318. Teismas skubino bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžiai buvo paskirti kiekvieną dieną, o tai apsunkino ieškovo ir jo atstovo galimybes tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui.

9419. Teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylą, kol nebuvo išnagrinėtas ieškovo atskirasis skundas dėl nutarties atsisakyti užtikrinti įrodymus.

9520. Nepagrįstai teismas ieškovo pateiktus laikraščių straipsnius laikė netinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, pagrindžiančiomis IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjų nusikaltimus ir šių nusikaltimų dangstymą teisėsaugos institucijose.

9621. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 227 straipsnio 1 dalį, nes jis nebuvo atstovaujamas advokato.

9722. Ieškovo baigiamieji pasisakymai ir replikos buvo įsiūti prieš teismo posėdžio protokolą, o ne teismo posėdžio protokolo vietoje, kur užfiksuota, jog ieškovas sako baigiamąsias kalbas ir replikas, todėl buvo pažeistas CPK 169 straipsnio 2 dalies 11 punktas.

9823. Teismas, nagrinėdamas bylą, demonstravo šališkumą, netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigą ir netinkamai vertino įrodymus, todėl pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus.

99Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prašo apskųstą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Sutinka su teismo padarytomis išvadomis.
  2. Apeliantas nenurodė LR Ūkio ministerijos neteisėtos veikos, todėl nėra įrodyta viena iš valstybės atsakomybės sąlygų.
  3. Nepagrįstai apeliantas teigia, jog LR Ūkio ministerija yra atsakinga už apelianto patirtą žalą dėl to, kad ji nekontroliavo UAB „Valeksa“. Pirma, LR Ūkio ministerija neturėjo pareigos kontroliuoti UAB „Valeksa“. Antra, nepagrįstai LR Ūkio ministerija tapatinama su Įmonių bankroto departamentu prie Ūkio ministerijos. Be to, Įmonių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos bankroto administratorių veiklos kontrolę galėjo vykdyti tik nuo 2001 m. liepos 3 d. Trečia, LR Ūkio ministerija nėra įgaliota atstovauti bylose dėl savarankiško juridinio asmens – Įmonių bankroto departamento prie Ūkio ministerijos veiklos, o Įmonių bankroto departamentas prie Ūkio ministerijos nėra įtrauktas į bylą proceso šalimi.
  4. Apeliantas, teigdamas, kad LR Ūkio ministerija neteisėtai išdavė UAB „Valeksa“ leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas, šio teiginio nepagrindė jokiais teisės aktais ir jų normomis.

100Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Priešingai nei teigia apeliantas, Kauno miesto savivaldybė, registruodama

    101IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, neteisėtų veiksmų neatliko. Apeliantas nenurodė kokius teisės aktus savivaldybė pažeidė. Aplinkybės, kad Kauno miesto savivaldybė jokių teisės aktų nepažeidė, yra nustatytos įsiteisėjusiame teismo sprendime – Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-879/2012. Nutartyje konstatuota, kad IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklos metu galioję teisės aktai nenustatė Kauno miesto savivaldybei pareigos kontroliuoti privataus juridinio asmens veiklą, vienašališkai atšaukti juridinio asmens registraciją už įstatymuose numatytų reikalavimų pažeidimus. Todėl aplinkybė, kad laikotarpiu nuo 1993 m. liepos 23 d. iki 1993 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto savivaldybė neįgyvendino teisės išregistruoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ iš juridinių asmenų registro neleidžia daryti išvados, jog būtent dėl šio veiksmo ieškovui atsirado žala.

102Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Generalinė Prokuratūra prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prokurorų veiksmai ieškinyje išvardintose baudžiamosiose bylose neatitiko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, nebuvo vykdomos Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ar Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytos funkcijos. Bendro pobūdžio teiginiai be faktinių duomenų nėra įrodymai, patvirtinantys prokuratūros veiksmų neteisėtumą, neveikimą.
  2. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas.

103Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Valeksa“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog žinių paskleidimo aplinkybės yra identifikuotos pakankamai tiksliai. Liudytojai, kurių paaiškinimais ieškovas grindžia savo teiginius, nenurodė konkrečių aplinkybių apie atsakovo UAB „Valeksa“ veiksmus: jų laiko ir vietos.
  2. Sutinka su teismo išvada, kad faktas apie tai, kad ieškovas iš IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ gavo 8000 Lt, yra užfiksuotas Socialinio teisingumo sąjungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokole Nr. 24 ir atitinka tikrovę, o vien tai, kad kreditoriai patys galėjo kitaip vertinti ar suvokti šią informaciją, nereiškia, kad UAB „Valeksa“ skleidė neteisingą informaciją. Neįrodžius neteisingų žinių skleidimo fakto, ieškinio dalis dėl K. J. garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo iš UAB „Valeksa“ negali būti tenkinama.
  3. Nepagrįstai apeliantas teigia, kad teismas sprendime neanalizavo rašytiniais įrodymais surinktų faktinių aplinkybių byloje dėl nepagrįsto administratoriaus UAB „Valeksa“ išlaidavimo, vykdant tyčinio bankroto procedūras IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“. Teismas pagrįstai konstatavo, kad administratoriaus veiksmai buvo skundžiami bankroto byloje ir teismas neteisėtų veiksmų nenustatė.
  4. Apelianto argumentai dėl procesinių bylos nagrinėjimo pažeidimų yra nepagrįsti.
  5. Teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas ir pagrįstai ieškovo ieškinį atsakovo UAB „Valeksa“ atžvilgiu atmetė.

104Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

  1. Apelianto argumentai, kad teismas padarė neteisingas, faktine bylos medžiaga ir teisės aktais nepagrįstas išvadas, rašytinių įrodymų neišnagrinėjo visapusiškai, yra subjektyvūs ir nepagrįsti.
  2. Ieškovo atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje klausimas yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-3291/1994 ir joje nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai atleidžiant ieškovą iš darbo.
  3. Apeliantas, teigdamas, kad dalis civilinėje byloje Nr. 2-3291/1994 esančių dokumentų buvo suklastoti, šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.

105Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismų procesiniuose sprendimuose, kuriais buvo išnagrinėti ieškovo ieškiniai, skundai, prašymai dėl teismų veiksmų, nebuvo nustatyti teismų neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo vadovautis vien ieškovo subjektyviais vertinimais apie teisėjų tarpusavio susitarimus, susitarimus su Seimo nariais, kitais asmenimis ir priteisti dėl to ieškovui žalos atlyginimą. Be to, nėra nustatyta, kad teisėjai klastojo dokumentus ir bylas.

106Teisėjų kolegija konstatuoja:

107Apeliacinis skundas netenkintinas.

108IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

109Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

110Pagal bendrąją taisyklę civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.

111Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovo UAB „Valeksa“ priteisti neturtinę žalą, kuri, anot ieškovo, buvo padaryta neteisėtais UAB „Valeksa“ veiksmais, iš atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės – neturtinę ir turtinę žalą, kuri, anot ieškovo, buvo padaryta tam tikrų valstybės institucijų, teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtais veiksmais.

112CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose reglamentuojama atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų.

113CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės; žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės.

114CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės; žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl neteisėtų teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

115Taigi CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose numatytoms civilinės atsakomybės teisiniams santykiams atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir jų priežastinio ryšio.

116Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 47 straipsniu nustatyta, kad Civilinio kodekso šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui; jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki Civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus šiam kodeksui, žala atlyginama pagal šio kodekso normas, išskyrus atvejus, kai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus šiam kodeksui, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.

117Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė.

118Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

119Dėl indėlio negrąžinimo

120Kauno apygardos teismo 1995 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovui IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 1996 m. vasario 7 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista.

121Iš byloje pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 31 d. nutarties (V t., b. l. 13) matyti, kad K. J. J. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje prašė patvirtinti jo 5435 Lt dydžio finansinį reikalavimą, palūkanas skaičiuojant už 3000 Lt paskolą po 60 proc. nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1996 m. gegužės 10 d., o ne iki 1995 m. gegužės mėn., kaip klaidingai nurodyta skundžiamame teismo sprendime. Vilniaus apygardos teismas 1998 m. spalio 27 d. nutartimi K. J. J. prašymą skaičiuoti palūkanas iki 1996 m. gegužės 10 d. atmetė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 6 dalies 2 punktu. Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad įmonei bankroto byla iškelta 1995 m. liepos 21 d., sprendė, jog palūkanos pagal indėlių sutartis kreditoriams, taigi ir J. J. J., turi būti skaičiuojamos iki 1995 m. liepos 21 d. Dėl skaičiavimo netikslumų teismas K. J. J. finansinį reikalavimą padidino iki 3981 Lt ir tokio dydžio finansinį reikalavimą patvirtino. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal K. J. J. ir L. P. atskiruosius skundus, 1999 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 1998 m. spalio 27 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi K. J. J. kasacinį skundą, 1999 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 1998 m. spalio 27 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. sausio 11 d. nutartį paliko nepakeistas. Šioje nutartyje kasacinis teismas, atsižvelgęs į ĮBĮ (1992 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-2880 redakcija) 6 straipsnio 7 dalies reglamentavimą, nurodė, jog palūkanos už indėlius skaičiuojamos tik iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos, todėl sprendė, kad teisėta ir pagrįsta yra teismų išvada K. J. J. paskaičiuoti delspinigius iki 1995 m. liepos 21 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo teisme.

122Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad K. J. J. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje neprašė patvirtinti jo finansinio reikalavimo su palūkanomis, paskaičiuotomis iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ iškėlimo. Tokia išvada buvo padaryta, pirmosios instancijos teismui per klaidą nurodžius, kad bankroto byloje K. J. J. prašė patvirtinti finansinį reikalavimą su palūkanomis, paskaičiuotomis nuo 1995 m. sausio 3 d. iki 1995 m. gegužės mėn. Minėta kasacinio teismo 1999 m. gegužės 31 d. nutartis įrodo priešingai, t. y. kad K. J. J. prašė patvirtinti jo finansinį reikalavimą su palūkanomis, paskaičiuotomis net už ilgesnį laikotarpį – iki 1996 m. gegužės 10 d.

123Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas K. J. J. šioje byloje pareiškė reikalavimą dėl 2010,26 Lt žalos ir nuo šios sumos 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2001 m. liepos 1 d., priteisimo iš Lietuvos Respublikos valstybės. Ieškovo teigimu, palūkanos turėjo būti skaičiuojamos iki 1996 m. vasario 7 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“. Tokios pačios pozicijos ieškovas laikosi ir apeliaciniame skunde, kuriame pažymi, kad teismai klaidingai aiškino ir netinkamai taikė įstatymus dėl bankroto bylos iškėlimo momento, t. y. painiojo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dieną su šios teismo nutarties įsiteisėjimo diena.

124Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pateiktu palūkanų paskaičiavimu.

125Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo 2001 m. kovo 20 d. ĮBĮ Nr. IX-216 redakcija, be kitko, buvo reglamentuojama, jog palūkanų mokėjimas yra draudžiamas teismui iškėlus įmonės bankroto bylą. Nuo 2001 m. liepos 1 d. pasikeitė reglamentavimas – nustatyta, kad toks draudimas pradedamas taikyti įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Pažymėtina ir tai, kad 1997 m. birželio 17 d. ĮBĮ Nr. VIII-270 buvo įtraukta nuostata, kad dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą gali būti paduodamas atskirasis skundas, skundo padavimas bankroto bylos nesustabdo (ĮBĮ 14 straipsnio 8 dalis). Nors ši nuostata nebuvo įtraukta į 1992 m. rugsėjo 15 d. priimtą ĮBĮ, kuri aktuali, vertinant ieškovo finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad tiek 1992 m. rugsėjo 15 d., tiek 1997 m. birželio 17 d. ĮBĮ buvo vienodai reglamentuojama, kad palūkanų mokėjimas yra draudžiamas būtent nuo tada, kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą, yra pagrindas spręsti, kad palūkanų skaičiavimo draudimo taikymas nebuvo siejamas su momentu, kada galutiniu teismo sprendimus yra išsprendžiamas nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, jei yra paduodamas atskirasis skundas, kaip bando įrodyti ieškovas nagrinėjamu atveju.

126Kaip minėta, visų instancijų teismai, spręsdami K. J. J. finansinio reikalavimo IAB „Investicinė Kauno Holdingo kompanija“ bankroto byloje tvirtinimo klausimą, taikė 1992 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-2880 ĮBĮ redakciją, kurioje palūkanų mokėjimo draudimo taikymas buvo siejamas su bankroto bylos iškėlimu įmonei, o ne su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bankroto byloje teismams konstatavus, jog K. J. J. palūkanos skaičiuotinos iki 1995 m. liepos 21 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, nebuvo pažeisti įstatymai, atitinkamai ir ieškovo turtiniai interesai. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju apeliantas nepagrįstai savo neva pažeistas teises siekia apginti, remdamasis ta ĮBĮ redakcija, kuri nebuvo aktuali sprendžiant K. J. J. finansinio reikalavimo tvirtinimo IAB „Investicinė Kauno Holdingo kompanija“ bankroto byloje klausimą. Pažymėtina, kad apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008 nagrinėjamu atveju taip pat negalima remtis, nes joje aiškinamos ĮBĮ nuostatos, kurios nebuvo aktualios tvirtinant K. J. J. finansinį reikalavimą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant teismų, teisėjų neteisėtiems veiksmams, tvirtinant ieškovo finansinį reikalavimą IAB „Investicinė Kauno Holdingo kompanija“ bankroto byloje.

127Byloje taip pat nustatyta, kad J. K. J. bankroto byloje išmokėti tik 28 Lt, nes perimto ir realizuoto bankrutavusios įmonės turto ir teisių nepakako visiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu buvo išnagrinėtas ieškovo K. J. J. ieškinys atsakovams V. K. ir J. B. dėl žalos jam atlyginimo ir buvo priteisti 6465,01 Lt žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laiką nuo 2001 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (IX t., b. l. 185–192). Šis žalos dydis įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas nuo negrąžintos jam 3981 Lt dydžio paskolos pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 ir kurių neatgavo bankroto byloje. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad ieškovui J. K. J. tiesiogiai žalą padarė IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ ir atsakovai V. K. ir J. B..

128Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui J. K. J. priteista ne 3981 Lt, o 6465 Lt, įvertinus 3981 Lt sumos nuvertėjimą dėl infliacijos iki sprendimo priėmimo dienos. Toliau jau buvo skaičiuojamos procesinės palūkanos, kompensuojančios nuvertėjimą. Be to, išnagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teismo byloje ieškovas J. K. J. reikalavo priteisti daug didesnę negrąžinto indėlio sumą – 10 350,60 Lt turtinės žalos, ir 20 000 Lt neturtinės žalos, kuri, kaip jis nurodė, pasireiškė tuo, kad jis neteko darbo, prarado sveikatą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus (analogiškai nagrinėjamojoje byloje), tačiau neturtinės žalos atlyginimas nebuvo priteistas.

129Ieškovas 2013 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu jam priteistos sumos jau sumokėtos 2008 m. Taigi, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pagal sutartis, sudarytas su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ su ieškovu turtine prasme yra visiškai atsiskaityta, todėl jokių sumų jis nebeturi teisinio ir faktinio pagrindo reikalauti. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad kai su juo V. K. ir J. B. atsiskaitė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, buvo kompensuotas ir jo turėtų piniginių lėšų nuvertėjimas.

130Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokole Nr. 24 (IV t., b. l. 92-93) užfiksuoti A. P. žodžiai, jog jis iš savo nuosavų pinigų grąžino J. 8000 Lt, įrodo, kad jis atgavo savo pinigus su palūkanomis, todėl nenukentėjo. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju neturi būti painiojamos A. P. nuosavos lėšos su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ lėšomis, kuriomis administratorius atsiskaito su bankrutavusios IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditoriais. Taip pat atkreipia dėmesį, kad A. P. nuosavomis lėšomis buvo atsiskaityta pagal dvi paskolos sutartis, dėl kurių ginčo teisme nebuvo, tačiau nebuvo atsiskaityta pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906. Tai, anot jo, patvirtina Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimas (IX t., b. l. 185-192), Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutartis (X t., b. l. 48-52), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis (VI t., b. l. 209-212).

131Iš byloje pateikto Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokolo Nr. 24 matyti, kad posėdyje svečio teisėmis dalyvavo A. P., EBSW grupės prezidentas. Protokole užfiksuoti A. P. žodžiai: „K. J. J. pažįstu nuo 1992 m. Sužinojęs, kad J. turi savo indėlį „IKHK“ 1995 m. rugsėjo 11 d. iš savo nuosavų pinigų grąžinau jam 8000 litų, o vėliau liepiau įtraukti jo pavardę į susigrąžinusių indėlius kreditorių sąrašą“. Protokole taip pat užfiksuota, kad K. J. J. to neneigdamas nurodė, kad ir S. V. atgavo indėlį; vienbalsiai nubalsuota, kad K. J. J. dalį savo indėlio atgavo prieš bankroto procedūros pradžią.

132Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas K. J. J., aiškindamas 8000 Lt grąžinimo faktą, yra nenuoseklus: vienu atveju nurodo, kad jam 8000 Lt sumokėti dėl to, kad 1995 m. gegužės 11 d. mirė jo motina, kitu atveju nurodo, kad dėl to, kad Vidaus reikalų ministras įpareigojo 1995 m. spalio mėn. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ savininkus atsiskaitinėti su indėlininkais. Pagal UAB „Valeksa“ atstovo M. R. pateiktus paaiškinimus gali būti, kad K. J. J. indėlį 1995 m. rugpjūčio mėn. atgavo iš A. P. tik todėl, kad su juo buvo pažįstamas nuo 1992 m. Dėl to A. P., sumokėjęs 8000 Lt K. J. J., prašė įtraukti ieškovą į sąrašą asmenų, kuriems indėliai grąžinti.

133Apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad su juo nebuvo atsiskaityta pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906.

134Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad iš 1998 m. kovo 15 d. protokolo Nr. 24 negalima nustatyti, kad 8000 Lt buvo padengta skola būtent pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906. Protokole užfiksuota, kad K. J. J. prieš bankroto procedūrų pradžią atgavo tik dalį indėlių, taigi ne visus pinigus. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą priteisti 2010,26 Lt žalos ir nuo šios sumos 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2001 m. liepos 1 d., atmetė, iš esmės atsižvelgęs į tai, kad K. J. J. iš 3981 Lt buvo sumokėti 28 Lt bankroto byloje, bei į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškovui iš V. K. ir J. B. buvo priteista 6465,01 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo 2001 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu žalos atlyginimas priteistas, atsižvelgiant į tai, kad jam nebuvo grąžintas pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 indėlis. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu priteistas sumas ieškovui sumokėjo V. K. ir J. B.. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti apelianto minimi procesiniai sprendimai.

135Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra duomenų, įrodančių, jog dalį indėlių grąžino A. P., žala dėl pagal 1995 m. sausio 3 d. sutartį Nr. 152906 negrąžinto indėlio buvo atlyginta įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (VI t., b. l. 209-212; IX t., b. l. 185-192; X t., b. l. 48-52), nėra pagrindo nesutikti su teismo padaryta išvada, jog ieškovas dėl IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanijoje“ laikytų indėlių nenukentėjo, nes jis atgavo indėlių sumas su palūkanomis ir jam buvo kompensuotas lėšų nuvertėjimas dėl jų negrąžinimo laiku. Šiuo atveju neturi reikšmės ta aplinkybė, kad A. P. 8000 Lt sumokėjo iš savo lėšų, svarbu yra tai, kad jie buvo skirti K. J. J. indėliams grąžinti, o A. P., būdamas IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjas, buvo tuo suinteresuotas.

136Dėl UAB „Valeksa“

137Ieškovas prašė teismo pripažinti neatitinkančiais ir ieškovo garbę ir orumą žeminančiais UAB „Valeksa“ teiginius, kad esą iki IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos iškėlimo ieškovui buvo grąžinta 8000 litų iš IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kasos arba administratoriaus UAB „Valeksa“ kasos, kuriuos įgalioti UAB „Valeksa“ atstovai paskleidė IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditoriams per kreditorių susirinkimus, vykusius 1996–2003 metais.

138Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme ieškovas šio reikalavimo pagrįstumą įrodinėja L. P. ir J. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais.

139Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šie liudytojai iš esmės tik palaikė ieškovo tvirtinimą, bet nenurodė konkrečių aplinkybių apie šiuos konkrečius veiksmus: jų laiko, datos ir vietos, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovas UAB „Valeksa“ tvirtino, kad jeigu ir buvo kalbama apie pinigų K. J. J. grąžinimą, tai taip, kaip tai užfiksuota Socialinio teisingumo sąjungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokole Nr. 24, o protokole užprotokoluotas faktas atitinka tikrovę ir jį pripažino ieškovas K. J. J.. Dėl to teismas sprendė, kad vien tai, kad kreditoriai patys galėjo kitaip vertinti ar suvokti šią informaciją nereiškia, jog UAB „Valeksa“ skleidė neteisingą informaciją. Atitinkamai teismas vertino, kad byloje nebuvo įrodytas neteisingų žinių skleidimo faktas, todėl atmetė ieškinio dalį dėl K. J. J. garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo iš UAB „Valeksa“.

140Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad žinių paskleidimo aplinkybės yra identifikuotos pakankamai tiksliai. Aiškus jų skleidimo laikas (1998-2001 metai), daugkartiškumas, vieta (kreditorių susirinkimai ir sueigos). Dėl to, apelianto nuomone, nebuvo jokio pagrindo teismui reikalauti, kad būtų įvardintos konkrečios žinių paskleidimo datos ir vietos. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, atmetant ieškovo reikalavimą dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo, esminę reikšmę turi tai, kad ieškovas neįrodė fakto, kad UAB „Valeksa“ paskleistos žinios yra neatitinkančios tikrovės.

141Apeliantas nurodo, kad UAB „Valeksa“ turėjo ir galėjo suprasti, kokią indėlininkų reakciją gali sukelti jo išsakyti teiginiai, jog jam esą išmokėti pinigai, t. y. kad pinigus jis atgavo neteisėtai. Anot jo, tokiais teiginiais buvo pakirstas indėlininkų pasitikėjimas juo.

142Taigi ieškovas jo garbę ir orumą žeminančiais teiginiais laiko būtent UAB „Valeksa“ išsakytus žodžius apie tai, kad K. J. J. buvo grąžinti pinigai. Dėl to ieškovas byloje turėjo įrodyti, kad UAB „Valeksa“ teiginiai apie pinigų jam grąžinimą neatitinka tikrovės ir yra žeminančio pobūdžio.

143Ieškovas apeliaciniame skunde neneigia, kad Socialinio teisingumo sąjungos 1998 m. kovo 15 d. neeilinio centro tarybos posėdžio protokole Nr. 24 užfiksuoti A. P. žodžiai, jog jis iš savo nuosavų pinigų grąžino J. 8000 Lt, yra teisingi, kad jam dalis indėlių buvo grąžinta. Jis tik nesutinka, kad šia suma buvo grąžinti indėliai pagal 1995 m. sausio 3 d. paskolos sutartį Nr. 152906. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad protokole užfiksuota aplinkybė, jog K. J. J. buvo grąžinta 8000 Lt, iš esmės yra teisinga ir ieškovas byloje tai pats pripažįsta. Taigi, UAB „Valeksa“ teiginių apie tai, kad K. J. J. buvo grąžinti 8000 Lt, negalima laikyti neatitinkančiais tikrovės. Byloje neįrodžius neteisingų žinių skleidimo fakto, pagrįstai buvo atmesta ieškovo ieškinio dalis dėl K. J. J. garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos priteisimo iš UAB „Valeksa“.

144Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog UAB „Valeksa“ neturėjo teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

145Byloje nustatyta, kad UAB „Valeksa“ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. kovo 3 d. nutartimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. rugsėjo 23 d. nutartyje (II t., b. l. 205–207) konstatuota, kad UAB „Valeksa“ turi Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1997 m. gruodžio 8 d. išduotą leidimą teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, nėra duomenų, kad šis leidimas būtų panaikintas ar kad išduodama jį Ūkio ministerija būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1072 „Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo tvarkos“ 7.1 punkto reikalavimus. Nurodyta, kad UAB „Valeksa“ įgaliotas asmuo M. R. turi administratoriaus kvalifikacinį pažymėjimą, kuriuo suteikta teisė dirbti bankrutuojančios įmonės administratoriumi ir bankrutuojančios įmonės likvidacinės komisijos pirmininku.

146Apeliantas apeliaciniame skunde neneigia, kad UAB „Valeksa“ turėjo 1997 m. gruodžio 8 d. išduotą leidimą teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 1072 „Teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikimo tvarka“ 3.2 punktą, leidimas teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas - Ūkio ministerijos išduotas dokumentas, suteikiantis juridiniam asmeniui teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Taigi UAB „Valeksa“ išduotas leidimas suteikė šiai įmonei teisę teikti įmonei bankroto administravimo paslaugas. Dėl šių priežasčių atmetami kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad UAB „Valeksa“ neturėjo teisės teikti įmonėms administravimo paslaugas, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas, paskirdamas šią įmonę IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto administratoriumi, pažeidė tuo metu galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, o kiti apelianto argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą.

147Apeliantas teigia, kad UAB „Valeksa“ savo veiksmais, atliktais vykdant IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto procedūras, jam padarė žalos, todėl už jo atliktais veiksmais padarytą žalą solidariai yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, kuri privalėjo kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą.

148Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies „Dėl UAB „Valeksa“ veiksmų“, teismas pateikė detalią šio bankroto administratoriaus IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto metu atliktų veiksmų, su administratoriaus funkcijų atlikimu susijusių teismo procesinių sprendimų analizę ir padarė išvadą, jog ĮBĮ reikalavimų UAB „Valeksa“ nepažeidė, kad nenustatyta, jog jis tyčia palaikė bankrutavusios IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjus ar su jais susijusius asmenis, kaip tvirtina ieškovas K. J. J..

149Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad beveik visi administratoriaus veiksmai, kuriuos ieškovas K. J. J. įvardija netinkamu bankrutavusios bendrovės administravimu, galėjo ir buvo skundžiami IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje. Tik šių skundų pagrindu konstatavus neteisėtus veiksmus, ieškovas galėtų iš administratoriaus reikalauti jam padarytos žalos atlyginimo, tačiau teismų priimtais procesiniais sprendimais neteisėti UAB „Valeksa“ veiksmai nebuvo nustatyti.

150Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė UAB „Valeksa“ neteisėtų veiksmų, pažymėjo, kad su bankroto procedūromis susijusius veiksmus atsakovas UAB „Valeksa“ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje atliko ne vienašališkai, iškilę klausimai buvo derinami ir sprendžiami tuo metu galiojančio bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad administratoriui nustatytas atlyginimas nebuvo aiškiai per didelis, nes jis buvo nustatytas atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą: IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla buvo itin sudėtinga, didelės apimties, didelis kreditorių skaičius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. balandžio 21 d. nutartį). Teismo vertinimu, UAB „Valeksa“ ėmėsi visų tuo metu galimų priemonių bankrutuojančios įmonės turtui ir lėšoms nustatyti ir išreikalauti, skoloms išieškoti, realizuoti perduotą turtą, į kurį buvo galima nukreipti skolų išieškojimą. Atsižvelgęs į tai, kad bendrovės veikla nuo pat įkūrimo buvo nuostolinga, teismas sprendė, kad realiai nebuvo galima išreikalauti tiek turto, kad užtektų patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Pažymėjo, kad pati IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ prieš pat bankroto bylos iškėlimą sudarė eilę tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų, tačiau tuo metu buvo laikomasi nuostatos, kad draudžiama atsiskaityti su kreditoriais po bankroto bylos iškėlimo, bet nebuvo draudžiama tai daryti dar prieš bankroto bylos iškėlimą. Teismas sprendė, kad reikalavimo teisės buvo perleidžiamos, siekiant baigti bankroto procedūras, kurios ilgai užsitęsė, be to, nebuvo nustatyta, jog administratoriui UAB „Valeksa“ ir kreditoriams buvo žinomos ieškovo nurodytos aplinkybės, jog reikalavimo teises perėmė su IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ akcininkais tiesiogiai ar netiesiogiai susiję asmenys. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, kaltindamas atsakovą bankroto bylos vilkinimu, daro aiškiai neteisingas išvadas, nes greitai likviduoti su labai dideliu kreditorių skaičiumi bendrovės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, nebuvo galima. Be to, UAB „Valeksa“ atsisakė apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje tik dėl to, kad nebebūtų vilkinamos bankroto procedūros, o bausmės skyrimas nuteistiesiems tiesioginės įtakos bankroto bylos eigai neturi. Tik po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo buvo galima nagrinėti civilines bylas. Bankrutavusi IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, perleidusi reikalavimo teises, nebegalėjo išsaugoti šioms reikalavimo teisėms užtikrinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teismas pripažino, kad areštai turtui buvo panaikinti pagrįstai, dėl to kaltinti teisėjus bei administratorių kokiais nors tyčiniais veiksmais nėra jokio pagrindo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad patys kreditoriai suprato ar galėjo suprasti, jog materialiai atsakingi asmenys slėps savo turtą, nenorės gera valia atsiskaityti vykdant išieškojimus, o dėl šių aplinkybių ir nebuvo patenkinti visi IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kreditorių reikalavimai, tarp jų ir indėlininkų reikalavimai, dėl ko nėra pagrindo kaltinti tik UAB „Valeksa“.

151Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012).

152Apeliantas apeliaciniame skunde atskirai nenurodo nesutikimo su minėtais teismo motyvais argumentų, nenurodo kokias konkrečiai teisės normas pažeidė administratorius UAB „Valeksa“ IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byloje, tik pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo, anot jo, rašytiniais įrodymais pagrįstų faktinių aplinkybių dėl nepagrįsto administratoriaus UAB „Valeksa“ išlaidavimo, vykdant tyčinio bankroto procedūrą IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“. Taip pat apeliantas nesutinka su teismu, kad bankroto bylos nagrinėjimo trukmę pateisino apimtis ir sudėtingumas. Be to, jo vertinimu, administratoriui buvo nustatytas per didelis atlyginimas.

153Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad administratoriui atlyginimą pagal tuo metu galiojantį ĮBĮ turėjo teisę nustatyti kreditorių susirinkimas. Tai pažymėjo ir kasacinis teismas 1998 m. rugsėjo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-65, kuria buvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. balandžio 24 d. nutarties dalies, kuria bankrutuojančios įmonės IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ administratoriui UAB „Valeksa“ nustatytas atlyginimas, atsižvelgiant į administratoriaus prašymus, neteisėtumas ir ši teismo nutarties dalis buvo panaikinta. Taigi administratoriui atlyginimą galėjo nustatyti būtent kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ teismas įmonės administratoriui galėjo tik padidinti kreditorių susirinkimo nustatytą atlyginimą. Tačiau ieškovas byloje nedetalizavo, kodėl, anot jo, administratoriui paskirtas atlyginimas buvo per didelis, nors pareigą įrodyti šiuos teiginius turėjo būtent ieškovas. Dėl to teisėjų kolegija tokį ieškovo teiginį laiko deklaratyviu – t. y. laiko tik ieškovo subjektyvia nuomone, neparemta jokiais duomenimis.

154Be to, pagal tuo metu galiojantį ĮBĮ būtent kreditorių susirinkimui buvo numatyta teisė reikalauti, kad administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas ir jas tvirtinti, prašyti teismą pakeisti jau paskirtą įmonės administratorių. Taigi kreditorių susirinkimui iš esmės buvo suteikta kompetencija kontroliuoti administratoriaus veiklą, todėl esant abejonėms dėl paskirto bankroto administratoriaus atliekamų veiksmų tinkamumo (taip pat ir naudojant lėšas administravimo funkcijoms vykdyti), kreditorių susirinkimas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl šio administratoriaus pakeitimo, nurodant jo neteisėtus veiksmus. Tačiau ieškovas byloje nenurodė, kad bankroto byloje būtų buvę priimti teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo konstatuotas netinkamas UAB „Valeksa“ administratoriaus pareigų vykdymas. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyti neteisėti UAB „Valeksa“ veiksmai vykdant administratoriaus funkcijas, dėl ko nėra pagrindo jam atlyginti jo prašomą žalą.

155Dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų

156Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė tiesiogiai ir netiesiogiai ieškovui žalos nepadarė. Tokią išvadą padarė, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas K. J. J. pats pasinaudojo bendrovės veikla, gavo iš to naudos, nes jam indėliai grąžinti su priskaičiuotomis palūkanomis, be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu jam kompensuotas pinigų nuvertėjimas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas kitiems indėlininkams, kurie lėšas tikrai prarado, nagrinėjamoje byloje neatstovauja.

157Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip rejestro tvarkytoja, vadovaujantis įstatymo „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniam ir juridiniam asmenims“, įsigaliojusio 1993 m. liepos 23 d., 3 straipsniu, privalėjo savo iniciatyva stebėti jos įregistruotų įmonių, tame tarpe ir IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ veiklą ir nustačiusi pažeidimus, tokią įmonę išregistruoti. Tokią teisę įmonių rejestro tvarkytojas turėjo iki 1993 m. lapkričio 19 d. To nepadarius, nebuvo užkirstas kelias šiai įmonei rinkti indėlius iš žmonių. Pažymi, kad šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad jis pasinaudojo neteisėta įmonės veikla ir jam buvo grąžinti indėliai su palūkanomis, kadangi tam, kad būtų sugrąžinti pinigai, jis turėjo daug metų bylinėtis teismuose, dalyvauti indėlininkų susirinkimuose, atstovauti indėlininkams teismuose ir kitose valstybės institucijose, patirti įmonės administratoriaus ir buvusių įmonės steigėjų spaudimą, apgautų indėlininkų priešiškumą, patirti šmeižtą ir nuolatinį jo garbės ir orumo pažeminimą, negalėjo įsidarbinti ir gauti išsilavinimą, darbo patirtį ir pajamų.

158IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ registravimo metu galiojusio 1990 m. liepos 31 d. Įmonių rejestro įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustatė, kad aukštesniosios pakopos vietos savivaldybių valdymo organai registruoja, kaupia ir tvarko įmonių, įsteigtų jų teritorijose registravimo duomenis, išskyrus įmones, įsteigtas iš valstybės lėšų.

159Iš tiesų pagal 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims“ Nr. I-226 3 straipsnį (redakcija, galiojantis nuo 1993 m. liepos 23 d. iki 1993 m. lapkričio 19 d.) įmonių rejestro tvarkytojai turėjo tikrinti ar ūkio subjektai nepažeidžia šio ir kitų įstatymų, ūkio subjektų įstatų ir kitų steigimo sutarčių. Minėto įstatymo 4 straipsnis nustatė įmonių rejestro tvarkytojui teisę atšaukti ūkinių subjektų registravimą už šiame įstatyme ir kituose įstatymuose numatytų reikalavimų pažeidimus.

160Įstatymu „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įmonių veiklą, pakeitimo ir papildymo“ (Valstybės žinios, 1993-11-19, Nr. 62-1169) pakeitus įstatymo „Dėl ūkinių subjektų piniginių lėšų skolinimo fiziniams ir juridiniams asmenims“ 3 straipsnį, pareiga tikrinti ar ūkiniai subjektai nepažeidžia šio įstatymo ir teikti pasiūlymus įmonių rejestro tvarkytojams buvo nustatyta Valstybinei mokesčių inspekcijai.

161Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodytos Kauno miesto savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas. Svarbiausia faktinė aplinkybė, paneigianti šio atsakovo atsakomybės egzistavimą, yra tai, kad ieškovas neįrodė žalos egzistavimo fakto. Byloje nustatyta, kad ieškovas faktiškai atgavo visus pinigus, kurie buvo investuoti IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, be to, gavo ir palūkanų, buvo kompensuotas pinigų nuvertėjimas. Taigi žala ieškovui buvo atlyginta. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis turėjo daug metų bylinėtis teismuose, dalyvauti indėlininkų susirinkimuose, atstovauti indėlininkams teismuose ir kitose valstybės institucijose, patirti įmonės administratoriaus ir buvusių įmonės steigėjų spaudimą, apgautų indėlininkų priešiškumą, patirti šmeižtą ir nuolatinį jo garbės ir orumo pažeminimą, negalėjo įsidarbinti ir gauti išsilavinimą, darbo patirtį ir pajamų, nesudaro pagrindo Kauno miesto savivaldybės civilinės atsakomybės klausimą spręsti kitaip, nes byloje surinktų duomenų pagrindu negalima daryti išvados, jog būtent Kauno miesto savivaldybės neveikimas nulėmė ilgą bylinėjimąsi, negatyvų požiūrį į apeliantą, negalėjimą įsidarbinti ar įsigyti išsilavinimą, darbo patirtį – neįrodytas priežastinis ryšis.

162Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas tiek galutiniame patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad 2169 indėlininkai – kreditoriai jį yra įgalioję atstovauti jiems teismuose notariškai patvirtintais įgaliojimais, tačiau apeliacinio teismo posėdžio metu pripažino, kad šie įgaliojimai šiuo metu nebegalioja, o jis indėlininkams teismuose turi teisę atstovauti, vadovaujantis Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos įstatais. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo pirmosios instancijos teismui teiktų ieškinių, ieškinių patikslinimų ir apibendrinimų, K. J. J. ieškinį yra pareiškęs kaip fizinis asmuo, o ne kaip Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos atstovas (pirmininkas). Ieškinyje nėra nurodyta, kuriuos konkrečiai indėlininkus jis atstovauja šioje byloje, be to, iš galutiniame ieškinyje suformuluoto materialinio teisinio reikalavimo akivaizdu, jog žalos ieškovas prašo priteisti jam asmeniškai, o ne indėlininkams.

163Pagal ieškinio padavimo metu galiojusią CPK 56 straipsnio redakciją, atstovais pagal pavedimą teisme gali būti: advokatai, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. CPK 57 straipsnis nustatė, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime (šio straipsnio 1 dalis); fizinių asmenų duodami įgaliojimai patvirtinami notarine tvarka, išskyrus Civiliniame kodekse nurodytus atvejus, kai įgaliojimo patvirtinimas yra prilyginamas notariniam jo patvirtinimui (šio straipsnio 2 dalis); šio kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytos atstovo teisės gali būti išreiškiamos teisme žodiniu įgaliotojo pareiškimu, kuris turi būti įrašytas į teismo posėdžio protokolą, jei protokolas rašomas; jeigu teismo posėdžio protokolas nerašomas, įgaliojimas turi būti patvirtintas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (šio straipsnio 3 dalis). Apeliantas neįrodė, jog jis šioje byloje turi teisę atstovauti indėlininkams teisme, t. y. kad jis turi teisę būti atstovu pagal CPK 56 straipsnį. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas kitiems asmenims atstovauti ir ginti jų interesus šioje byloje jis neturi teisinio pagrindo, nes kiti asmenys jo taip veikti nagrinėjamoje byloje neįgaliojo.

164Dėl negautų pajamų

165Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3291/1994, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 1994 m. spalio 27 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo K. J. J. ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 266,85 Lt už atleidimo iš darbo priežasčių pranešimo tvarkos pažeidimą, kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1994 m. gruodžio 6 d. nutartimi minėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad K. J. J. iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai dėl darbo organizavimo pakeitimų ir darbuotojų skaičiaus mažinimo. Buvo nustatyta, kad atleidžiant ieškovą iš darbo jam buvo pasiūlytas kitas darbas (savivaldybių skyriuje referento pareigos), tačiau ieškovas šio darbo atsisakė (tai buvo įforminta 1993 m. rugsėjo 20 d. aktu). Konstatuota, kad ieškovas neįrodė, jog atleidžiant jį iš darbo buvo pažeistas DSĮ 34 straipsnis ir jam nebuvo pasiūlytas kitas darbas arba kad 1993 m. rugsėjo 20 d. aktas ar kiti byloje esantys oficialūs dokumentai buvo suklastoti. Teismuose buvo pripažinta, kad atsakovas pažeidė DSĮ 38 straipsnį, nes nepranešė ieškovui raštu apie konkrečias jo atleidimo iš darbo priežastis, todėl priteisė iš atsakovo ieškovui 266,85 Lt atlyginimą už 20 darbo dienų.

166K. J. J. 2007 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą minėtoje byloje proceso atnaujinimo pagrindu nurodydamas dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų realizavimą, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1994 m. spalio 27 d. sprendimas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Suklastotu dokumentu, dėl kurio teismas priėmė neteisingą sprendimą, pareiškėjas laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 1993 m. rugsėjo 20 d. aktą. K. J. J. nurodė, kad dokumento suklastojimo faktą jis sužinojo iš 2006 m. balandžio 13-14 d. antstolio surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir 2007 m. vasario 3 d. paskelbtų Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadų.

167Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, konstatuodamas, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus naikinamąjį penkerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 368 straipsnio 2 dalis). Teismas, be kitko, taip pat sprendė, kad pareiškėjas neįrodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasme. Pažymėjo, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu galimas tada, kai prie prašymo atnaujinti procesą pridedamas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadas bei Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pareiškėjas nepagrįstai prilygino prejudicinę galią civiliniame procese turinčiam teismo nuosprendžiui ar baudžiamajam įsakymui. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi šį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, konstatavo, kad K. J. J. prašymą atnaujinti procesą yra padavęs jau suėjus penkerių metų naikinamajam terminui nuo teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo dienos, jo prašymas yra grindžiamas ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, todėl prašymas negalėjo būti tenkintas (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

1682006 m. gruodžio 27 d. galutiniame apibendrintame patikslintame ieškininiame pareiškime ieškovas K. J. J. nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje buvo klastojami dokumentai ir tokie dokumentai buvo teikiami teismui. Nurodė, kad nuo 1993 metų iki dabar negali normaliai dirbti ir užsidirbti, negali gauti pajamų žemės ūkyje iš savo nuosavos žemės, nes turi bylinėtis teismuose. Anot jo, per 13 metų dirbdamas LR Vyriausybės kanceliarijos aparate referentu jis būtų galėjęs gauti 436 800 Lt pajamų, per 13 metų žemės ūkio pajamos sudarytų 0,78 mln. Lt. Iš viso pajamos sudarytų apie 1,22 mln. Lt be neturtinės žalos (VI t., b. l. 40). Kaip matyti iš šio apibendrinto patikslinto ieškinio, ieškovas negautą darbo užmokestį skaičiavo, atsižvelgęs į tai, kad jis kas mėnesį gautų 2800 Lt, o iš žemės ūkio negautas pajamas paskaičiavo pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimus 2006 m. gegužės 16 d. (VIII t., b. l. 124).

169Ieškovas K. J. J. 2014 m. gruodžio 16 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui paskaičiavimus, detalizuojančius iš ko susideda jo prašoma priteisti 1 418 000 Lt dydžio turtinė žala ir 1 001 000 Eur dydžio neturtinė žala (XIII t., b. l. 152-153). Apeliantas negautą darbo užmokestį taip pat paskaičiavo, atsižvelgęs į tai, kad jo negautas mėnesio darbo užmokestis sudaro 2800 Lt, ir nurodė, jog jis nuo 1993 m. rugsėjo 20 d. iki 2014 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio negavo 714 000 Lt darbo pajamų, o skaičiuojant iki pensinio amžiaus pradžios, t. y. iki 2009 m. balandžio 16 d. – negavo 523 600 Lt darbo pajamų. Taip pat nurodė, kad jis žemės negalėjo nuomoti nuo 1995 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d., o tai sudaro 17 derliaus metų, todėl prarado 945 542 tūkst. Lt pajamų per beveik penkių gamybos ciklų laikotarpį, taip pat per šį laikotarpį jis negalėjo gauti Europinės paramos žemės ūkio veiklai, kurios per 17 metų sudarė 204 tūkstančiai Lt (17 metų x 12 tūkst.). Apeliantas palaikė savo reikalavimą dėl 1 418 000 Lt turtinės žalos priteisimo.

170Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas nusprendė netenkinti ieškovo prašymo priteisti negautas darbo pajamas iš jo nutrauktos darbinės veiklos. Šią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad aplinkybė, jog K. J. J. iš darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai dėl darbo organizavimo pakeitimų ir darbuotojų skaičiaus mažinimo, o ne siekiant su juo susidoroti, kaip įrodinėja ieškovas, yra konstatuota įsiteisėjusiame teismo sprendime, taip pat į tai, kad ieškovas negautas darbo pajamas skaičiavo ne nuo jo gauto darbo užmokesčio dydžio, kuris yra nustatytas jau išnagrinėtoje Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3291/1994, o nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų vidutinio uždarbio vidurkio, kuris yra daug didesnis.

171Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti.

172Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog jis buvo neteisėtai atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje. Anot apelianto, teismas neturėjo apsiriboti vien tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3291/1994 buvo nustatyta, kad jis iš darbo Lietuvos Respublikos kanceliarijoje buvo atleistas pagrįstai, mažinant pareigybių skaičių, nes dalis dokumentų, anot apelianto, turėjusių esminę reikšmę bylos teisingam išnagrinėjimui, yra suklastota. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodė, kad dalis įrodymų pirmosios instancijos teisme iki šiol neišreikalauta. Apelianto teigimu, jo prašomos priteisti negautos pajamos yra ne hipotetinės, nes valstybės tarnautojų darbo užmokestis per pastaruosius dvidešimt metų buvo nuolatos didinimas atsižvelgiant į nuolat augančias kainas ir valstybės finansines galimybes.

173Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. raštais iš Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo išreikalauta nepateikta civilinės bylos Nr. 2-3291/1994 dalis bei iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos K. J. J. asmens byla (XIII t., b. l. 101, 102). Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. raštu pateikė 4 priedus (XIII t., b. l. 104): 2006 m. balandžio 13-14 d. antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, K. J. J. 2006 m. rugsėjo 4 d. pareiškimą, 2006 m. rugsėjo 5 d. gautą Lietuvos Respublikos Generalinėje Prokuratūroje, Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos išvados koncerno EBSW veiklai ištirti, Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. vasario 9 d. gautas K. J. J. 2007 m. sausio 29 d. apeliacinis skundas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2014 m. gruodžio 3 d. raštu pateikė K. J. J. asmens bylos kopiją (XIII t., b. l. 110). Apeliantui teismo posėdžio metu paaiškinus, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nebuvo gauta visa civilinės bylos Nr. 2-3291/1994 medžiaga, apeliacinės instancijos teismas šio teismo pakartotinai paprašė pateikti trūkstamą civilinės bylos Nr. 2-3291/94 medžiagą – K. J. J. asmens bylą (XIII t., b. l. 140). Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsakydamas į minėtą prašymą, 2014 m. gruodžio 11 d. rašte nurodė, kad K. J. J. asmens bylą atsiėmė 2010 m. vasario 9 d. ir civilinė byla Nr. 2-3291/1994 į Panevėžio apygardos teismą buvo išsiųsta be priedų. Prie šio rašto buvo pridėtas ir K. J. J. prašymo kopija su jo parašu, kad jis asmens bylą atsiėmė 2010 m. vasario 9 d. (XIII t., b. l. 148).

174Apeliantas dėl šio rašto apeliacinio teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam atsiėmus iš Vilniaus miesto apylinkės teismo asmens bylą, paaiškėjo, jog jam buvo grąžinta ne tokios sudėties asmens byla. 2014 m. gruodžio 9 d. pasisakymuose apeliantas detalizavo, kad iš asmens bylos dingo 3 lapai, taip pat į bylą įsegtas Vilniaus miesto revizijos komisijos 1991 m. balandžio 29 d. laiškas, adresuotas Vilniaus miesto Tarybos Prezidiumui ir Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolieriui K. U., pakeistas savo turiniu. Apelianto nuomone, dokumentų klastojimu užsiėmė buvusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos sekretoriaus pavaduotoja T. K. kartu su Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. B. (XIII t., b. l. 123-124). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas teismo posėdžio metu nesutiko jam sugrąžintą asmens bylą prijungti prie nagrinėjamos bylos. Dėl šios priežasties pats ieškovas nesudarė sąlygų jo turimus dokumentus palyginti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktomis asmens bylos dokumentų kopijomis.

175Apeliantas apeliacinės instancijos teismo primygtinai reikalavo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos išreikalauti jo asmens bylos originalą tam, kad galima būtų palyginti su jam sugrąžintais asmens bylos dokumentais. Tačiau teisėjų kolegija Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pateiktas asmens bylos dokumentų patvirtintas kopijas laiko tinkamai pateiktais dokumentais (CPK 114 straipsnio 1 dalis).

176Kaip minėta, apeliantas negautas darbo pajamas prašė priteisti, remdamasis tuo, kad teismai jo atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą išnagrinėjo suklastotų dokumentų pagrindu, tačiau dokumentų, kurių, anot apelianto, pagrindu buvo priimtas įsiteisėjęs sprendimas, suklastojimo faktas šioje byloje nebuvo įrodytas. Apeliantas įrodinėja, kad dokumentų suklastojimo faktą būtų patvirtinusi teisėjai A. B. pateikta asmens byla, tačiau jam buvo grąžinta kitos sudėties byla. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti dokumentų suklastojimo faktą, tačiau jis to nepadarė.

177Kaip jau minėta, apeliantas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas jo atleidimo iš darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje. Suklastotu dokumentu, dėl kurio teismas priėmė neteisingą sprendimą, pareiškėjas laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 1993 m. rugsėjo 20 d. aktą, tačiau įsiteisėjusia nutartimi jo prašymas buvo atmestas, iš esmės dėl to, kad prašymas buvo paduotas, praleidus naikinamąjį penkerių metų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

178Byloje neįrodžius valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, jog ieškovas buvo teisėtai atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

179Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

180Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nenustatyta, jog ieškovas po darbo sutarties nutraukimo tiesiogiai bandė kur nors įsidarbinti, kad jis dėl darbo sutarties nutraukimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje ir iš ten gautos informacijos nebuvo priimtas į konkretų kitą darbą. Tai, kad jis pasirinko aktyvią visuomeninę veiklą, per teismus gynė savo garbę ir orumą, jeigu tik susidurdavo su neigiamu savo asmens vertinimu, iš tiesų nereiškia, kad jis negalėjo susirasti darbo. Kita vertus, pats apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis kartais gaudavo atlyginimą, kaip Socialinio teisingumo sąjungos pirmininkas. Taigi tai taip pat paneigia apelianto teiginius, kad jis po atleidimo apskritai negaudavo pajamų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje buvo lemiama aplinkybė negauti ieškovui pajamų. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad byloje nebuvo įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti negautas darbo pajamas dėl, anot jo, neteisėto atleidimo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje.

181Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo reikalavimą priteisti iš žemės ūkio veiklos negautas pajamas.

182Šį reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad 2004 m. vasario mėn. laikraštyje „Alio Raseiniai“ buvo atspausdintas skelbimas apie tai, kad parduodamas jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), kurio bendras plotas 35,19 ha, nors jis šio žemės sklypo nepardavinėjo, todėl kreipėsi į pareigūnus dėl jo pažeistų teisių. Raseinių rajono policijos komisariate 2004 m. gegužės 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnį 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo apgaule įgyti turtinę teisę į K. J. žemės sklypą (VIII t., b. l. 158). Apeliantas nurodo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas užkerta kelią išnuomoti žemės sklypą, nes potencialus žemės sklypo nuomininkas gali baimintis, jog žemės sklypas, su kuriuo susijęs ikiteisminis tyrimas, bet kuriuo momentu gali būti konfiskuotas, tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius laiko deklaratyvaus pobūdžio – t. y. tik apelianto nuomone, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Tai, kad 2006 metais UAB „Agra Corporation“ atsisakė nuomotis sklypą, nėra pakankama aplinkybė daryti išvadą, jog bendrovės apsisprendimą nulėmė būtent atliekamas ikiteisminis tyrimas, nes rašto turinys to nepatvirtina (XII t., b. l. 173).

183Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ginčo sklypą 2003 m. jis nuomojo A. S.. Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 6 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad 2003 m. ieškovas K. J. J. nuomojo žemę A. S. (VIII t., 158-159). Nors ši nutartis nėra tiesioginis įrodymas, įrodantis minėtą aplinkybę, tačiau ieškovas šios teismo nustatytos aplinkybės jokiais duomenimis nepaneigė (nepateikė, pavyzdžiui, šalių susitarimo dėl žemės sklypo sutarties nuomos nutraukimo). Dėl to yra pagrindas abejoti ieškovo teiginiais, kad jis visu nurodytu laikotarpiu (nuo 1995 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d.) negalėjo išnuomoti žemės sklypo. Be to, byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokias pajamas jis gaudavo pagal žemės nuomos sutartis. Šiuo atveju Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimai 2006 m. gegužės 16 d. (VIII t., b. l. 124) nelaikomi tinkamu įrodymu, įrodančiu, kokio dydžio nuomą ieškovas gautų, jei ginčo žemė būtų išnuomota tretiesiems asmenims ieškovo nurodytu laikotarpiu. Taigi neįrodytas nuostolių atsiradimo faktas ir jos dydis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat nebuvo įrodyta, kad būtent atliekamas ikiteisminis tyrimas kliudė išnuomoti jam priklausantį žemės sklypą – neįrodytas priežastinis ryšys. Byloje taipogi nėra duomenų, įrodančių, kad žemės sklypas buvo areštuotas ar taikytos kitokios priemonės, apsunkinančios galimybę išnuomoti žemės sklypą. Dėl šių priežasčių nebuvo teisinio pagrindo nagrinėjamą bylą sustabdyti iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas.

184Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ieškovui trukdė užsiimti žemės ūkio veikla jam priklausančiame žemės sklype, taip pat nėra duomenų, įrodančių, jog jis kreipėsi dėl paramos žemės ūkio veiklai, ir jam buvo atsisakyta ją teikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nebuvo įrodytas ir priežastinis ryšys tarp negautų pajamų iš žemės nuomos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo byloje, kaip nebuvo įrodytas ir žalos atsiradimo faktas bei žalos dydis.

185Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti negautas darbo pajamas ir pajamas iš žemės nuomos bei neturtinę žalą, todėl ji paliekama nepakeista.

186Dėl prokurorų, tyrėjų, teismų veiksmų

187Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, šiuo atveju – apeliantui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis). Apeliantas, tvirtindamas, kad patikslintame ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodyti teisėsaugos institucijų veiksmai yra neteisėti, nulėmė žalos atsiradimą, turėjo įrodyti ne tik šių veiksmų neteisėtumą, bet ir jų priežastinį ryšį su patirta žala. Civilinė atsakomybė negalima neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų. Taigi įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo. Todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.).

188Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino prokuratūros atsakomybę dėl apeliacinių skundų atšaukimo buvusių IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ steigėjų baudžiamojoje byloje. Jo teigimu, atšaukus apeliacinius skundus buvo apsunkintos galimybės jam susigrąžinti prarastus indėlius, dėl ko padidėjo turtinė ir neturtinė žala, tačiau, kaip jau nustatyta, ieškovas K. J. J. iš šios baudžiamosios bylos nuteistųjų V. K. ir J. B. žalos atlyginimą prisiteisė ir ji išieškota. Taigi ieškovas susigrąžino indėlį.

189Apelianto nuomone, jam padarytos neturtinės žalos atlyginimą įrodo teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 2A-13/2004 medžiaga, nes jis buvo neteisingai apkaltintas. Jo teigimu, Klaipėdos prokuratūra pareiškė jam kaltinimus neteisėtai. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-34/2001, 2003 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-895, 2006 m. vasario 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-150/2006, 2006 m. kovo 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-215/2006).

190Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aspektu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Dėl to teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, nei padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009;kt.).

191Minėtų aplinkybių ieškovas byloje neįrodinėjo, kaip ir nepateikė konkrečių baudžiamųjų procesinių veiksmų neteisėtumo įvertinimo baudžiamojo proceso teisės normų atžvilgiu, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais ir subjektyviais įvertinimais. Tam tikrų procesinių veiksmų išvardinimas, pateikiant jų subjektyvų įvertinimą, savaime neįrodo prokurorų ar kitų teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nes ieškovas savo teiginius dėl teisėsaugos institucijų atliktų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo turi pagrįsti ne tik faktiniais, bet ir detaliais teisiniais pagrindais, tačiau byloje tai nebuvo padaryta.

192Ieškovas K. J. J. prokurorus, be kitko, kaltina neužtikrinus teisėtumo, neapgynus viešojo intereso, nes civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje dėl EBSW nusikalstamos veiklos neatstovavo teisme nukentėjusiems kreditoriams fiziniams asmenims. Tai, ieškovo teigimu, įrodo faktas, kad buvo atšaukti apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio, priimto Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-5/2003, tačiau šiuo atveju negalima konstatuoti, jog dėl tokio procesinio veiksmo ieškovas patyrė kokią nors žalą, nes šios baudžiamosios bylos nuteistųjų V. K. ir J. B., kaip minėta, žalos atlyginimą ieškovas prisiteisė ir ji išieškota. Vien faktas, kad buvo atšauktas apeliacinis skundas dėl nuosprendžio, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog prokuroras (prokurorai) netinkamai vykdė jam (jiems) priskirtas funkcijas. Turi būti įrodytas tokio veiksmo neteisėtumas, tačiau įrodinėjimas negali būti paremtas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, subjektyviais įvertinimais. Be to, CK 6.272 straipsnis nenumato valstybės civilinės atsakomybės, prokurorui atšaukus apeliacinį skundą dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje.

193Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo pareiškimuose bei skunduose Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Seimui, Vyriausybei nurodyti faktiniai duomenys dėl neva prokurorų aplaidaus darbo taip pat yra tik bendro pobūdžio deklaratyvūs teiginiai – ieškovo nuomonė. Apeliantas apeliaciniame skunde šios teismo išvados nepaneigė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nepateikdamas detalios minėtuose pareiškimuose ir skunduose ieškovo nurodytų teiginių analizės, nepažeidė civilinio proceso teisės normų, nes ieškovo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir teisės normų, reglamentuojančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, pažeidimais, patys savaime negali būti laikomi tinkama įrodinėjimo priemone įrodinėjant neteisėtus prokurorų veiksmus ar šių pareigūnų jiems priskirtų funkcijų aplaidų (ne)vykdymą.

194Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvados negali būti laikomos neįrodinėtinomis aplinkybėmis CPK 182 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl ieškovas, įrodinėdamas tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimą šiomis išvadomis, privalėjo tų išvadų teisingumą pagrįsti rašytiniais įrodymais, tačiau byloje tai nebuvo padaryta.

195Ieškovas ieškinyje kaltino teismus neteisingai išnagrinėjus IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylą, ją nepagrįstai vilkinus, neteisėtai administratoriumi paskyrus UAB „Valeksa“, kitose civilinėse bylose atliko, anot jo, šiuos neteisėtus veiksmus: nesinaudojo valstybinio pašto, o naudojosi kurjerių paslaugomis, tinkamai nepranešė apie posėdžio laiką ir vietą, neišsiuntė skundo per tris dienas, priėmė neteisėtus procesinius sprendimus.

196Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teismuose nuo 1993 m. nagrinėti ieškovo ieškiniai ir skundai, prašymai yra išspręsti, priimant vienus ar kitus procesinius sprendimus, kurie yra įsiteisėję ir privalomi, nors ir netenkino ieškovo. Nurodė, kad ieškovas, nesutikdamas su atskirais teismų procesiniais sprendimais, pasinaudojo teise juos skųsti. Priimant galutinius sprendimus, buvo įvertinos pasitaikiusios proceso ir materialinės klaidos, kurios nebuvo esminės. Nepasiekus rezultato ir toliau ieškovas visais įmanomais būdais ginčija įsiteisėjusius teismų sprendimus, jais padarytas išvadas, įsitikinęs tik savo teisumu.

197Apeliantas apeliaciniame skunde atskirai neginčija šių pirmosios instancijos teismo teiginių, taigi jų nepaneigė.

198Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiukščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Teisėjo kaltė taip pat yra, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečią civilinę bylą ar vykdant teismo sprendimą, jam taikyta drausminė atsakomybė, į padarytus pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutartį ir pan. Be to, būtina įrodyti, kad vykdant teisingumą teisėjo neteisėti veiksmai yra priežastiniame ryšyje su patirta žala.

199Minėtų aplinkybių ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme neįrodinėjo.

200Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde išvardija teismų atliktus procesinius veiksmus, kuriuos jis laiko neteisėtais, tačiau nedetalizuoja kokiu būdu tas neteisėtumas pasireiškė. Vien tai, kad priimti procesiniai sprendimai netenkino ieškovo, savaime nepagrindžia jų neteisėtumo. Kaip jau minėta, būtent ieškovas turi pareigą įrodyti teisėsaugos institucijų pareigūnų atliktų procesinių veiksmų neteisėtumą, nes neteisėtumas pagal įstatymus nėra preziumuojamas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisėjų procesinių veiksmų neteisėtumas negali būti įrodinėjamas ieškovo K. J. J. subjektyviais vertinimais apie teisėjų tarpusavio susitarimus, susitarimus su Seimo nariais, kitais asmenimis, giminyste ir priteisti dėl to ieškovui žalos atlyginimą. Be to, byloje nenustatyta, kad teisėjai klastojo dokumentus ir bylas, kaip tvirtina ieškovas.

201Teisėjų, prokurorų, kitų pareigūnų veiksmų neteisėtumas buvo įrodinėjamas straipsniuose žurnalistų padarytomis išvadomis, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog straipsniai žurnaluose taipogi negali būti laikomi tinkama įrodinėjimo priemone.

202Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, ieškovas kaltina teisėjus, kad buvo per ilgai nagrinėjama IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla. Jo nuomone, šios bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. Ši ieškovo pozicija paremta subjektyvia jo nuomone, nepagrįsta konkrečiais duomenimis. Kaip teisingai motyvavo pirmosios instancijos teismas, greitai likviduoti su labai dideliu kreditorių skaičiumi bendrovės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, nebuvo galima. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad turėjo būti atliekami veiksmai, susiję su bankrutuojančios įmonės turto ir lėšų nustatymu ir išreikalavimu, skolų išieškojimu, perduoto turto realizavimu. Šie ir kiti su bankroto procesu susiję veiksmai taipogi lėmė ilgesnį IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto procesą. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovo teiginių, susijusių su bankroto bylos vilkinimu.

203Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ir ieškovo ieškinio dalį dėl žalos, anot ieškovo, padarytos neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais, atlyginimo.

204Dėl neturtinės žalos ir valstybės atsakomybės

205Apeliantas nurodo, kad jis, dalyvaudamas IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto procese, kaip indėlininkų atstovas, patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovas neįrodė, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo svarstyti ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo.

206Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Byloje nebuvo įrodytos minėtos aplinkybės, todėl pagrįstai konstatuota nesant pagrindo ieškovui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos valstybės ieškinyje nurodomais pagrindais.

207Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

208Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu.

209Pagal CPK 227 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d.) 1 dalį bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abi šalys yra atstovaujamos šio Kodekso 55 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus šio Kodekso 228 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.

210Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas ir atsakovai yra atstovaujami CPK 55 straipsnyje ir 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, 2007 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė bylą pasirengti nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu (VI t., b. l. 87).

211Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 227 straipsnio 1 dalį, nes jis nebuvo atstovaujamas advokato, tačiau pats ieškovas galutiniame apibendrintame ieškininiame pareiškime nurodė, jog jis bus atstovaujamas advokato (VI t., b. l. 48), todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas šią informaciją, turėjo teisinį pagrindą nuspręsti pasirengti nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Pažymėtina, kad ieškovui iš tiesų atstovavo advokatas Irmantas Tumas.

212Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeistas CPK 169 straipsnio 11 punktas, nustatantis, kad protokole turi būti nurodyta baigiamųjų kalbų esmė.

213Kaip matyti iš bylos medžiagos (XII t., b. l. 50-141), ieškovo pateikti rašytiniai baigiamieji pasisakymai ir replikos yra įsiūti į bylą prieš teismo posėdžio protokolą. Pačiame protokole yra nurodyta, kad ieškovas perskaitė savo baigiamąsias kalbas ir pasinaudojo replikos teise (XII t., b. l. 136, 140). Taigi nėra pagrindo konstatuoti CPK 169 straipsnio pažeidimo, o tai, kokioje vietoje yra įsiūti ieškovo pateikti rašytiniai baigiamieji pasisakymai ir replikos, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės.

214Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme posėdžiai buvo skiriami kiekvieną dieną, nelaikoma civilinio proceso teisės normų pažeidimu, nes CPK numatė (ir dabar numato) labai trumpus pertraukos paskelbimo terminus (žr. CPK 235 straipsnį). Be to, tokiu būdu buvo užtikrintas proceso koncentracijos ir ekonomiško principų įgyvendinimas. Kaip matyti iš 2013 m. kovo 4, 6, 12, 13, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 26, balandžio 15 d. protokolo, byla buvo nagrinėjama daug dienų, taigi nėra pagrindo tikėti apeliantu, jog jam ir jo atstovui buvo apsunkinta galimybė pasiruošti bylos nagrinėjimui. Be to, ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuriam pasiruošti bylos nagrinėjimui reikia žymiai mažiau laiko nei tokio išsilavinimo neturinčiam asmeniui.

215Apelianto vertinimu, teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ištyręs jo ieškinyje, baigiamuosiuose pasisakymuose bei replikose nurodytų aplinkybių. Teismas surinko tik tuos duomenis, kuriais galėjo priimti neteisingą ir neteisėtą sprendimą, analizavo tik tuos įrodymus, kurie galėjo paneigti ieškinyje ir jo pasisakymuose išdėstytus argumentus. Apelianto nuomone, nepagrįstai teismas netenkino ieškovo prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK normų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, vengė sulaukti galutinių sprendimų administraciniuose teismuose, atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose.

216Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad neatsakymas į absoliučiai visus dalyvaujančio byloje asmens keliamus klausimus savaime dar nereiškia bylos esmės neatskleidimo. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių apelianto deklaruojamų UAB „Valeksa“, valstybės institucijų, teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų, taip pat žalos jam padarymo, taigi apeliantas neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl buvo teisinis pagrindas ieškinį atmesti. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl visų jo ieškinyje nurodytų aplinkybių ir argumentų, nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012).

217Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje suformuluotas ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Taigi baigiamosiose kalbose bei replikose šalys turi teisę pasisakyti dėl ginčo esmės, neperžengiant ieškinyje apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų.

218Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, savo išvadas išsamiai motyvavo. Tai, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nebuvo pasisakyta dėl kiekvieno ieškovo pateikto įrodymo ir argumento, nereiškia, jog jie teismo nebuvo įvertinti. Tuo labiau, kad ieškovas apeliaciniame skunde neįrodė, jog įrodymai ir argumentai, dėl kurių atskirai nebuvo pasisakyta sprendime, sudarė pagrindą daryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tai, kad teismo nurodyti motyvai netenkina apelianto, nėra pagrindas pripažinti, jog teismas pažeidė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą.

219Ieškovo prašymai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei sustabdyti šią bylą iki bus išspręstos administracinės bylos bei baigtas ikiteisminis tyrimas apeliacinio teismo buvo išspręstas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi (XIII t., b. l. 113-120), todėl teisėjų kolegija dėl šių prašymų šioje nutartyje atskirai nebepasisako.

220Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 178 straipsnyje aiškiai yra nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodyti. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

221Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas prašė teismo išreikalauti jau išnagrinėtas civilines bylas ir baudžiamąsias bylas, įskaitant ir tas bylas, kuriose jis nebuvo dalyvaujančiu asmeniu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra tikslinga prijungti prie nagrinėjamos bylos visas ieškovo prašomas bylas. Kaip matyti iš bylos, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, naudojosi teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis.

222Apeliantas apeliaciniame skunde nedetalizavo kokių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą galėtų paneigti teismo neišreikalautos bylos ar kiti duomenys. Be to, apeliantas turėjo procesinę pareigą pats aktyviais veiksmais rinkti įrodymus (pvz., daryti neprijungtų bylų ar kitokių dokumentų kopijas) ir juos teikti teismui, todėl šiuo atveju nepagrįstai įrodinėjimo pareigą ieškovas bando perkelti teismui, atitinkamai nepagrįstais laikomi apelianto argumentai, kad teismas surinko tik tuos duomenis, kurių pagrindu galima buvo atmesti ieškovo ieškinį.

223Tai, kad ieškovui apskundus Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį, kuria buvo atmestas jo prašymas užtikrinti įrodymus, byla buvo nagrinėjama iš esmės, nelaukiant kol jo atskirasis skundas bus išnagrinėtas apeliacine tvarka, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi apeliacinis procesas, pradėtas pagal jo atskirąjį skundą, buvo nutrauktas.

224Dėl UAB „Valeksa“ priteistų bylinėjimosi išlaidų

225Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo atsakovui UAB „Valeksa“ priteista 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Anot jo, priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Be to, byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Valeksa“ sumokėjo atstovei nurodytą sumą.

226Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, byloje yra pateikta duomenų, patvirtinančių 2000 Lt sumos sumokėjimą (X t., b. l. 144). Be to, atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, advokatės teiktų teisinių paslaugų pobūdį, nėra pagrindo priteistas atstovavimo išlaidas laikyti aiškiai per didelėmis, neatitinkančiomis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes jos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio“.

227Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir aplinkybes, atskleidė bylos esmę bei padarė pagrįstas išvadas, kurių apeliantas nepaneigė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nenustatyta nei materialinių, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurių pagrindu būtų galima skundžiamą teismo sprendimą naikinti ar pakeisti. Taip pat nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

228Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo iš atsakovų ieškovui priteisti pastarojo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis).

229Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

230Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Galinai Lavrinovič,... 3. dalyvaujant ieškovui K. J. J., ieškovo atstovui advokatui Irmantui Tumui,... 4. atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei Jolantai Vasiliauskienei,... 5. Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros atstovui Panevėžio apygardos... 6. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.... 7. Teisėjų kolegija... 8. I. Ginčo esmė... 9. Ieškovas K. J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos... 10. 1. pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais jo garbę ir... 11. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ kasos arba administratoriaus... 12. 2. priteisti iš atsakovo UAB „Valeksa“ ieškovui 1 000 Eur neturtinės... 13. 3. solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos (valstybės) ir... 14. 4. solidariai priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos valstybės, Kauno... 15. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 1995 m. liepos 21 d. IAB „Investicinė... 16. Ieškovo teigimu, už tai, kad įmonė netinkamai, pažeisdama įstatymų... 17. Ieškovo nuomone, IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto byla... 18. Ieškovas nurodė, kad nagrinėjant IAB „Investicinė Kauno holdingo... 19. Ieškovo nuomone, trūkstant lėšų atsiskaityti su kreditoriais, Kauno miesto... 20. Ieškovas K. J. J. nurodė, kad jo finansinis reikalavimas bankroto byloje... 21. Ieškovas taip pat nurodė, kad 1993 m. buvo neteisėtai panaikintas etatas... 22. Ieškovo teigimu, tiek bankroto, tiek baudžiamosiose bylose, iškeltose... 23. Ieškovo teigimu, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija prisidėjo prie jo,... 24. Ieškovas nurodė, jog Kauno miesto savivaldybė, kaip valdymo institucija,... 25. Ieškovas nurodė, kad įgaliojimai atstovauti kreditoriams yra bankroto bylos... 26. Ieškovo teigimu, jis yra pažemintas ir sumenkintas tarp valstybės valdžios... 27. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam pareiškus ieškinį, atsiliepime į... 28. Ieškovo teigimu, IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“... 29. UAB „Valeksa“ netinkamai gynė bankrutuojančios įmonės ir jos... 30. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 31. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo K. J.... 32. Dėl indėlio negrąžinimo... 33. Teismas nustatė, kad K. J. J. bankroto byloje neprašė jo reikalavimo dydį... 34. Teismas atkreipė dėmesį, kad išnagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teismo... 35. Teismas taip pat sprendė, kad Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos 1998 m.... 36. Dėl neturtinės žalos... 37. Teismas nesutiko su ieškovu, jog teismų procedūros užsitęsė... 38. Dėl negautų pajamų... 39. Teismas nurodė, kad ieškovo prašomos negautos pajamos iš jo nutrauktos... 40. Teismas taip pat nurodė, kad yra nežinoma, kokias pajamas ieškovas gaudavo... 41. Teismo nuomone, paties ieškovo veiksmai, jam reiškiant skundus dėl išmokų... 42. Dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų pateikimo ir vertinimo... 43. Teismo vertinimu, ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka daryti išvadą, kad... 44. Teismas nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas teismo pridėti išnagrinėtas... 45. Anot teismo, ieškovas, kaltindamas prokurorus, teismus neteisėtais veiksmais,... 46. Teismo vertinimu, ieškovas savo procesinėmis teisėmis šioje byloje... 47. Dėl ieškinio senaties... 48. Teismas nustatė, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos... 49. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos veiksmų... 50. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo teiginiu, jog Lietuvos... 51. Dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų... 52. Teismas nurodė, kas nors ieškovas tvirtina, kad bendrovė įregistruota... 53. Dėl UAB „Valeksa“ veiksmų... 54. Teismas nustatė, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu UAB „Valeksa“... 55. Teismas pažymėjo, kad atsakovas UAB „Valeksa“ veiksmus bankroto byloje... 56. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bankroto bylos atliktos revizijos metu... 57. Anot teismo, UAB „Valeksa“ ėmėsi priemonių skoloms išieškoti,... 58. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė nesant pagrindo... 59. Dėl prokurorų ir tyrėjų veiksmų... 60. Teismas, vertindamas ieškovo nurodytus kaltinimus prokurorams: kad jie... 61. Dėl teismų veiksmų... 62. Teismas, vertindamas ieškovo kaltinimus teismams, kad: buvo neteisingai... 63. Teismas nesutiko su ieškovu, kad buvo suklastota darbo byla Nr. 2-3291/94.... 64. Dėl Ūkio ministerijos veiksmų... 65. Teismo vertinimu, nenustačius, kad UAB „Valeksa“ veiksmais ieškovui K. J.... 66. Dėl Valstybės atsakomybės... 67. Teismas pažymėjo, kad valstybės pareigūnų padarytos žalos atlyginimo... 68. Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai... 69. Atsižvelgęs į minėta teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad... 70. Teismas iš ieškovo atsakovui UAB „Valeksa“ priteisė 2000 Lt atstovavimo... 71. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 72. Ieškovas K. J. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos... 73. 1. Teismas padarė neteisingas, faktine bylos medžiaga ir teisės aktais... 74. 2. Ieškovo teisę atstovauti kitiems IAB „Investicinė Kauno holdingo... 75. 3. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti neturtinės žalos... 76. 4. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovo realiai gautinas pajamas,... 77. 5. Nepagrįstai teismas nepriteisė pajamų, kurias dėl vykdomo ikiteisminio... 78. 6. Kauno miesto savivaldybė, kaip rejestro tvarkytoja, privalėjo stebėti jos... 79. 7. UAB „Valeksa“ atstovai kreditorių susirinkimų ir sueigų metu... 80. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ bankroto bylos iškėlimo, iš... 81. 8. Atsakovui UAB „Valeksa“ priteista 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma... 82. 9. Teismai painiojo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dieną... 83. 10. Priešingai nei nurodė teismas, A. P., ieškovui grąžindamas 8000 Lt,... 84. 11. Ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimą įrodo teismui pateiktos... 85. 12. Teismas išnagrinėjo reikalavimą dėl negautų pajamų, nuodugniai... 86. 13. Nepagrįstai teismas netenkino ieškovo prašymų kreiptis į Lietuvos... 87. 14. Byloje įrodytos visos sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei... 88. 15. Teismas neanalizavo byloje surinktų įrodymų dėl nepagrįsto... 89. UAB „Valeksa“ išlaidavimo, perkant sau reikalingas priemones (stiklinių... 90. 16. Teismas, nepasisakydamas dėl apelianto baigiamųjų kalbų ir replikų,... 91. UAB „Valeksa“ įstatų įregistravimo 1996 m. rugpjūčio 14 d.... 92. 17. Skundžiamas teismo sprendimas priimtas formaliai, pažeidžiant Lietuvos... 93. 18. Teismas skubino bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžiai buvo paskirti... 94. 19. Teismas neturėjo pagrindo nagrinėti bylą, kol nebuvo išnagrinėtas... 95. 20. Nepagrįstai teismas ieškovo pateiktus laikraščių straipsnius laikė... 96. 21. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 227 straipsnio 1 dalį, nes... 97. 22. Ieškovo baigiamieji pasisakymai ir replikos buvo įsiūti prieš teismo... 98. 23. Teismas, nagrinėdamas bylą, demonstravo šališkumą, netinkamai... 99. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos ūkio ministerija... 100. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo... 101. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“, neteisėtų veiksmų neatliko.... 102. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Generalinė... 103. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Valeksa“ prašo... 104. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 105. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 106. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 107. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 108. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 109. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 110. Pagal bendrąją taisyklę civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas... 111. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu prašė iš atsakovo UAB... 112. CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose reglamentuojama atsakomybė už žalą,... 113. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 114. CK 6.272 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto... 115. Taigi CK 6.271 ir 6.272 straipsniuose numatytoms civilinės atsakomybės... 116. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir... 117. Neįrodžius bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovui negali... 118. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal... 119. Dėl indėlio negrąžinimo... 120. Kauno apygardos teismo 1995 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovui IAB... 121. Iš byloje pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 122. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo sutikti su pirmosios... 123. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas K. J. J. šioje byloje pareiškė... 124. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pateiktu palūkanų paskaičiavimu.... 125. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2001 m. liepos 1 d., kai įsigaliojo 2001 m.... 126. Kaip minėta, visų instancijų teismai, spręsdami K. J. J. finansinio... 127. Byloje taip pat nustatyta, kad J. K. J. bankroto byloje išmokėti tik 28 Lt,... 128. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovui J. K. J.... 129. Ieškovas 2013 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2007 m.... 130. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 131. Iš byloje pateikto Lietuvos socialinio teisingumo sąjungos 1998 m. kovo 15 d.... 132. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas K. J. J., aiškindamas... 133. Apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja, kad su juo nebuvo atsiskaityta... 134. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad iš 1998 m. kovo 15 d.... 135. Atsižvelgdama į tai, kad byloje yra duomenų, įrodančių, jog dalį... 136. Dėl UAB „Valeksa“... 137. Ieškovas prašė teismo pripažinti neatitinkančiais ir ieškovo garbę ir... 138. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme... 139. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šie... 140. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad žinių paskleidimo aplinkybės yra... 141. Apeliantas nurodo, kad UAB „Valeksa“ turėjo ir galėjo suprasti, kokią... 142. Taigi ieškovas jo garbę ir orumą žeminančiais teiginiais laiko būtent UAB... 143. Ieškovas apeliaciniame skunde neneigia, kad Socialinio teisingumo sąjungos... 144. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu... 145. Byloje nustatyta, kad UAB „Valeksa“ IAB „Investicinė Kauno holdingo... 146. Apeliantas apeliaciniame skunde neneigia, kad UAB „Valeksa“ turėjo 1997 m.... 147. Apeliantas teigia, kad UAB „Valeksa“ savo veiksmais, atliktais vykdant IAB... 148. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies „Dėl UAB... 149. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad beveik visi... 150. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė UAB „Valeksa“... 151. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiems pirmosios instancijos teismo... 152. Apeliantas apeliaciniame skunde atskirai nenurodo nesutikimo su minėtais... 153. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad administratoriui... 154. Be to, pagal tuo metu galiojantį ĮBĮ būtent kreditorių susirinkimui buvo... 155. Dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų ... 156. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė... 157. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip... 158. IAB „Investicinė Kauno holdingo kompanija“ registravimo metu galiojusio... 159. Iš tiesų pagal 1993 m. liepos 15 d. įstatymo „Dėl ūkinių subjektų... 160. Įstatymu „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos įstatymų,... 161. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu... 162. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas tiek galutiniame... 163. Pagal ieškinio padavimo metu galiojusią CPK 56 straipsnio redakciją,... 164. Dėl negautų pajamų... 165. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-3291/1994, Vilniaus miesto 1... 166. K. J. J. 2007 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti... 167. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. liepos 2 d. nutartimi atmetė... 168. 2006 m. gruodžio 27 d. galutiniame apibendrintame patikslintame ieškininiame... 169. Ieškovas K. J. J. 2014 m. gruodžio 16 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam... 170. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas nusprendė netenkinti ieškovo... 171. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prievolė atlyginti turtinę ir (ar)... 172. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog jis buvo neteisėtai atleistas... 173. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės... 174. Apeliantas dėl šio rašto apeliacinio teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 175. Apeliantas apeliacinės instancijos teismo primygtinai reikalavo iš Lietuvos... 176. Kaip minėta, apeliantas negautas darbo pajamas prašė priteisti, remdamasis... 177. Kaip jau minėta, apeliantas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo... 178. Byloje neįrodžius valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, pagrįstai... 179. Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį – tai asmens turto netekimas... 180. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje... 181. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu... 182. Šį reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad 2004 m. vasario mėn. laikraštyje... 183. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad byloje nėra duomenų,... 184. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atliekamas... 185. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo apelianto apeliaciniame... 186. Dėl prokurorų, tyrėjų, teismų veiksmų... 187. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 188. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 189. Apelianto nuomone, jam padarytos neturtinės žalos atlyginimą įrodo teismui... 190. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant... 191. Minėtų aplinkybių ieškovas byloje neįrodinėjo, kaip ir nepateikė... 192. Ieškovas K. J. J. prokurorus, be kitko, kaltina neužtikrinus teisėtumo,... 193. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo... 194. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Lietuvos... 195. Ieškovas ieškinyje kaltino teismus neteisingai išnagrinėjus IAB... 196. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teismuose nuo 1993 m.... 197. Apeliantas apeliaciniame skunde atskirai neginčija šių pirmosios instancijos... 198. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog teisėjo... 199. Minėtų aplinkybių ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei... 200. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde išvardija teismų... 201. Teisėjų, prokurorų, kitų pareigūnų veiksmų neteisėtumas buvo... 202. Apeliaciniame skunde, kaip ir pirmosios instancijos teisme, ieškovas kaltina... 203. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai... 204. Dėl neturtinės žalos ir valstybės atsakomybės... 205. Apeliantas nurodo, kad jis, dalyvaudamas IAB „Investicinė Kauno holdingo... 206. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, valstybės pareigūnų... 207. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 208. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas... 209. Pagal CPK 227 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011... 210. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgęs... 211. Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 227 straipsnio 1 dalį, nes jis... 212. Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad bylą nagrinėjant pirmosios... 213. Kaip matyti iš bylos medžiagos (XII t., b. l. 50-141), ieškovo pateikti... 214. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjant... 215. Apelianto vertinimu, teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ištyręs jo... 216. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, kad neatsakymas į... 217. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje suformuluotas ieškinio faktinis ir... 218. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 219. Ieškovo prašymai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei... 220. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 178 straipsnyje aiškiai yra... 221. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas prašė teismo išreikalauti jau... 222. Apeliantas apeliaciniame skunde nedetalizavo kokių pirmosios instancijos... 223. Tai, kad ieškovui apskundus Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d.... 224. Dėl UAB „Valeksa“ priteistų bylinėjimosi išlaidų... 225. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį,... 226. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, byloje yra... 227. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų... 228. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo iš atsakovų... 229. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 230. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti...