Byla 2A-1103-275/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, priteisti jo naudai 2 666 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad 2007-10-30 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-00545-07 pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. dėl S. V. pranešimo apie jam priklausančio traktoriaus su pakabinamu plūgu pagrobimą. 2008-01-08 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2008-05-13 teismas priėmė sprendimą paskirti suėmimą, o 2008-08-27 ieškovas buvo atvesdintas ir suimtas. 2008-09-23 teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-604-08 priėmė nuosprendį pripažinti ieškovą kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimą. 2008-12-05 Vilniaus apygardos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nurodydamas, kad ieškovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. 2008-12-06 ieškovas paleistas iš įkalinimo. Ieškovas buvo suimtas nuo 2008-08-27 iki 2008-12-06, t.y. 3 mėnesius ir 10 dienų. Ieškovo teigimu apylinkės teismas paviršutiniškai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai padarytą veiką įvertino, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovo veikoje jam laikinai pasinaudojus svetimu traktoriumi, yra nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d., požymių. Tik Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes nustatė, kad ieškovo veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Teismas savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Dirbdamas pas ūkininką ir būdamas suimtas 3 mėnesiams ir 10 dienų, ieškovas prarado darbą. Kadangi ieškovas buvo įkalintas nuo 2008-08-27 iki 2008-12-06, prarado atlyginimą už 3 mėnesius ir 10 dienų, kas sudaro 2 666 Lt (800 x 3 + 266). Ieškovas taip pat teigė, kad būdamas suimtas daugiau negu 3 mėnesius, patyrė neigiamų poveikių (judėjimo apribojimą, faktiškai visišką bendravimo su žmonėmis nutraukimą, darbo praradimą, skausmo ir išgyvenimų jausmus, psichinės būklės pablogėjimą, psichinės įtampos ir psichinės veiklos pakitimą, bendrą sveikatos būklės pablogėjimą ir t.t.). Ieškovas neturtinę žalą įvertino 10 000 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog baudžiamosios bylos Nr. 1-61-604-08 (ikiteisminio tyrimo Nr. 97-1-00545-07) medžiaga nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas 2007-10-30 pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. dėl didelės vertės turto, t.y. 80 000 Lt vertės traktoriaus su prikabintu 38 000 Lt vertės plūgu, pagrobimo, gavus S. V. pareiškimą. Tyrimo metu nustatyta, kad ieškovas 2007-10-29 apie 22 val. iš S. V. priklausančio ūkio, kuriame dirbo, teritorijos, peiliu užvedęs, be savininko leidimo pasiėmė ten laikomą didelės vertės svetimą turtą - A. V. priklausantį traktorių MTZ „Belams-1025“ su plūgu. Šie ieškovo veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. numatyto nusikaltimo, t.y. didelės vertės svetimo turto pagrobimo (vagystės), objektyviuosius požymius, kas reiškia, kad minėtoje baudžiamojoje byloje buvo pakankamas pagrindas įtarti ieškovą padarius nusikaltimą ir pareikšti jam įtarimą (įteikti pranešimą apie įtarimą Baudžiamojo proceso kodekso 187 str. tvarka). Baudžiamojoje byloje esančiame 2008-01-08 įtariamojo apklausos protokole užfiksuoti ieškovo parodymai, iš kurių matyti, kad jis suprato, kad be leidimo išvažiuodamas svetimu traktoriumi, įvykdęs vagystę, kodėl taip padarė, jis negalėjo paaiškinti, tačiau teigė, kad dėl tokių savo veiksmų gailisi. Kadangi ieškovas pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jam 2008-01-08 skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2008-02-04 Šalčininkų rajono apylinkės prokuroras surašė Kaltinamąjį aktą, kurį perdavė teismui su baudžiamąja byla. 2008-03-20 teisiamojo posėdžio protokole nustatyta, kad į baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaltinamasis M. S. neatvyko. Prokuroras teismui nurodė, kad kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, kaltinamojo buvimo vieta nėra žinoma, siųstas kaltinamasis aktas grįžo neįteiktas. Dėl šios priežasties baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. 2008-04-17 teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad kaltinamasis į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimo įteikti jam nepavyko. Prokuroras paprašė teismo skirti kaltinamojo atvesdinimą. Teismas 2008-04-17 nutartimi nutarė ieškovą atvesdinti į teismo posėdį. Nustatyta, kad į 2008-05-13 teismo posėdį ieškovas nebuvo atvesdintas, nes pareigūnai jo nerado. Prokuroras teismui nurodė, kad kaltinamojo vieta nėra žinoma, todėl yra pagrindas paskelbti kaltinamojo paiešką bei pakeisti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą. Posėdyje dalyvavęs ieškovo gynėjas teismui patvirtino, kad neaišku, kur yra kaltinamasis ir prašė procesinius klausimus spręsti teismo nuožiūra. 2008-05-13 nutartimi teismas paskelbė M. S. paiešką. Suradus kaltinamąjį ir atvesdinus jį teismui, 2008-08-27 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal tai, kas nustatyta, teismas padarė išvadą, kad buvo visi Baudžiamojo proceso kodekso nustatyti pagrindai pakeisti ieškovui kardomąją priemonę ir jį suimti. Teismas laikė visiškai nepagrįstais ieškovo teiginius, kad jam taikytos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir suėmimas - jam buvo skirtos be jokio teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir suėmimas, - tai ne bausmė už inkriminuojamą veiką, o procesinės prievartos priemonė, kurios tikslas yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 str.). Taigi, vienas svarbiausių kardomosios priemonės uždavinių – tinkamo proceso vyksmo užtikrinimas baudžiamojoje byloje. Skiriant asmeniui kardomąją priemonę, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, atsižvelgiama į tikėtinumą, kad įtariamasis (kaltinamasis) vengs tyrimo (proceso), trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2001, 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2006, 2006-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2006, 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-319/2008 ir kt.). Ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui buvo pakankamas pagrindas įtarti ieškovą galimu nusikaltimo padarymu, ieškovui inkriminuotas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, ieškovas praeityje teistas už vagystę, nevedęs, pilnametis, deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyveno, būdamas įspėtas, kad pažeidus rašytinį pasižadėjimą neišvykti gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė, šaukiamas neatvyko į du teismo posėdžius. Teismas konstatavo, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008-09-23 nuosprendžiu M. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir nuteisė jį 6 mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismas 2008-12-05 nuosprendžiu panaikino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-09-23 nuosprendį ir M. S. išteisino. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje laikomasi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnio sąlygą, vien dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo fakto nėra preziumuojamas neteisėtumas, ir galioja nuostata, kad visi valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Ištyręs baudžiamosios bylos medžiagą bei vadovaudamasis įstatymų nuostatomis, teismų praktika, teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė pareigūnų kaltės dėl jam pareikšto įtarimo, kardomųjų priemonių skyrimo bei nuteisimo. Civilinė atsakomybė kyla tuomet, kai yra nustatoma: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Kadangi teismas nenustatė valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų bei kaltės nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-61-604-08 M. S. atžvilgiu, atsakovui nekyla prievolė atlyginti ieškovui tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9M. S. apeliaciniu skundu prašo: Vilnius miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą panaikinti, priteisti iš atsakovo 2 666 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimą ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų prievartos priemonių taikymo baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-00545-07/Nr. 1-61-604-08 ir neteisėto nuteisimo; iškviesti ir apklausti byloje A. V., gyv. ( - ) G. Ž., gyv. ( - ) J. P., gyv. ( - ) arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo; išreikalauti iš ūkininko A. V., gyv. ( - ) dokumentus apie ieškovo darbą ūkyje per 2006-2009 m., nes ieškovui tokių dokumentų išreikalauti nepavyko.

10Nurodo, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, neįsigilino į konkrečias aplinkybes ir todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Ikiteisminio tyrimo institucija, gavusi S. V. pranešimą apie traktoriaus be jo leidimo paėmimą, privalėjo be ikiteisminio tyrimo pradėjimo, patikrinti, ar tai buvo veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. Ieškovas ilgą laiką dirbo pas S. V., taip pat ir su paminėtu traktoriumi. Ne kartą, S. V. leidžiant, ieškovas traktoriumi buvo išvažiavęs padirbėti savo giminaičių laukuose. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo jokio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl traktoriaus ir plūgo vagystės, tuo labiau, kad traktorius su plūgu buvo grąžinti į vietą tą patį vakarą, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai traktorius, plūgas jau buvo grąžinti. Kadangi ieškovo veikose nebuvo jokio nusikaltimo, numatyto Baudžiamajame kodekse, tai nebuvo jokio pagrindo taikyti ieškovo atžvilgiu nei įtariamojo statuso, nei kardomosios priemonės, tuo labiau suėmimo. Tyrėjai, prokuroras žinojo, kad ieškovas nuolat gyvena savo darbo vietoje, o ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ( - ) Kaltinamajame akte, kituose procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta yra „Voškonių“ kaime vietoje „Paškonių“ kaimo. Taigi, ne dėl ieškovo klaidų ar tyčinių veiksmų buvo klaidingai pažymėta deklaruota jo gyvenamoji vieta bei klaidingai konstatuota, kad ieškovas slapstosi. Teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, šiuos faktus turėjo išnagrinėti ir tik po to įvertinti ir priimti sprendimą, ar ieškovas iš tikrųjų vengė atvykti į teismo posėdžius baudžiamojoje byloje, nes tai turėjo ir turi reikšmės civiliniam ieškiniui išspręsti. Teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovas pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d. Ieškovas su tuo nesutinka, kadangi niekada niekam nėra sakęs, jog padarė nusikaltimą. Ieškovas davė parodymus apie tai ką padarė ir pripažino, kad paėmė traktorių, tačiau niekada nepripažino, kad ieškovo padaryti veiksmai tai nusikalstama veika. Dėl pareigūnų, prokuroro, o vėliau ir teismo aplaidumo, nepilnai, nevisapusiškai ir šališkai ištyrus įvykį, ieškovas buvo neteisėtai patrauktas įtariamuoju dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, ieškovo atžvilgiu neteisėtai buvo pritaikytos kardomosios priemonės, tame tarpe ir suėmimas. Šie veiksmai buvo neteisėti, nebuvo jokio pagrindo taikyti ieškovo atžvilgu prievartos priemones, nes nusikaltimo jis nepadarė, pranešimų apie teismo posėdžius negavo, nuo teismo nebuvo pasislėpęs.

11Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros, atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo M. S. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Skundas atmestinas.

14Ieškovas prašymą priteisti jam žalą, padarytą nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje jis buvo kaltinamas slaptai pagrobęs ūkininkui A. V. priklausantį traktorių, grindė tuo, kad apylinkės teismas dėl nevisapusiško įrodymų ištyrimo ir netinkamo vertinimo padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas yra padaręs nusikaltimą, o tai, kad jam buvo pareikštas įtarimas, taikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes pareigūnai ir teismas, skirdamas suėmimą, neatsižvelgė į BPK 121-123 straipsnių reikalavimus, bylą nagrinėjo šališkai, paviršutiniškai.

15Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; kt.).

16Dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, ieškovo apklausos įtariamuoju, rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimo

17Iš baudžiamosios bylos Nr. 97-1-00525-07 matyti ( b. l. 1) matyti, kad S. V. , būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą, Šalčininkų rajono policijos komisariatui pranešė, kad jo ūkyje pagalbiniu darbininku dirbantis M. S. jo sūnui priklausantį traktorių MTZ-1025, kuriuo naudojasi pareiškėjas, ir traktorių sudaužė. Remiantis šiuo pareiškimu, komisariato tyrėjas G. M. pradėjo ikiteisminį tyrimą. LR BPK 166 straipsnis „ Ikiteisminio tyrimo pradžia“ numato, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ieškovui nenurodžius argumentų, jog pagal S. V. pareiškimą policijos komisariatui, pagal pareiškimo turinį, ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas, ieškovo argumentai dėl to, kad ikiteisminis tyrimas negalėjo būti pradėtas, nepagrįstas. Tai, kad ieškovas dirbo su traktoriumi, kuris buvo pagal pranešimą pavogtas, kad ne kartą, S. V. leidus, ieškovas traktoriumi buvo išvažiavęs padirbėti pas giminaičius, nereiškia, kad S. V. policijai nurodžius, jog jo turtas buvo paimtas be leidimo, nurodžius asmenį, kuris pasisavino jo žinioje buvusį traktorių, nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai, kad traktorius jau buvo grąžintas iki pradedant ikiteisminį tyrimą, nereiškia, kad jis negalėjo būti iki grąžinimo pavogtas.

18Nukentėjusiajam nurodžius asmenį, kuris buvo pavogęs jo traktorių, tyrėja apklausė ieškovą įtariamuoju. Nukentėjusiojo pranešimas apie asmenį, įvykdžiusį jo atžvilgiu nusikaltimą, buvo pagrindas apklausti šį asmenį įtariamuoju. Apklausiamas įtariamuoju ieškovas paaiškino, kad jis suprato, jog paimdamas traktorių be leidimo daro vagystę. Paaiškino, kad traktorių užvedė peiliu, kad grąžino jį į vietą po to, aki atsitrenkęs į medį, apgadino traktorių. 2008-01-08 nutarimu prokuroras paskyrė ieškovui kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pasirašytu pasižadėjimu ( baudžiamosios bylos l.26) ieškovas pasižadėjo nepasišalinti iš vietovės - Čiaukšlių kaimo, Šalčininkų savivaldybės, Šalčininkų rajono.

19Dėl ieškovo slapstymosi ir kardomosioms priemonės pakeitimo

20Ieškovas, kaip kaltinamasis buvo kviečiams atvykti į teismo posėdį ( b.l.74), pasirašė šaukimą, tačiau į 2008-03-20 teismo posėdį neatvyko, dėl ko teismo posėdis buvo atidėtas. Pakartotinai į teismo posėdį ieškovas buvo kviečiamas 2008-04-17 dienai, tačiau jam išsiųstas šaukimas adresu, iš kurio jis įsipareigojo neišvykti, t.y. iš Čiaukšlių kaimo, grįžo neįteiktas, nurodant įteikiančiajam asmeniui, jog gavėjas išvykęs. Dėl to teismas 2008-04-17 priėmė nutartį atvesdinti kaltinamąjį M. S., tačiau policijos komisariatas, kuriam buvo pavesta atvesdinti, pranešė, jog Čiaukšlių kaime, pas ūkininką A. V. buvo ieškota ieškovo, tačiau jis nerastas, dėl to 2008-05-13 teismo nutartimi jam buvo pakeista, paskelbta jo paieška. Ieškovas skunde nurodo, kad dėl klaidingai pažymėtos procesiniuose dokumentuose gyvenamosios vietos jis buvo nerastas, tačiau nenurodė priežasčių, dėl kurių jis nebuvo vietoje, iš kurios įsipareigojo nepasišalinti, t.y. Čiaukšlių kaime. Ieškovui nenurodžius, jog jis būtų nuolat gyvenęs, buvęs tuo metu, kai buvo ieškomas 2008-05-13 val. Čiaukšlių kaime, darytina išvada, kad jis buvo pažeidęs rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš vietovės – Čiaukšlių kaimo, todėl teismas pagrįstai nutarė jam paskirti suėmimą.

21 Dėl teismo nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas ieškovas, panaikinimo

22Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007; kt.). Civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą, negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006).

23Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007), tačiau teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

24Vilniaus apygardos teismo 2008-12-05 nuosprendyje ( baudžiamosios bylos l. 132-136) nurodyta, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad M. S. veiksmai, laikinai pasinaudojant svetimu traktoriumi ir vėl jį pastatant į vietą, sudaro nusikaltimo sudėtį. Apygardos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokių įrodymų neištyrė apylinkės teismas, todėl darytina išvada, kad išteisinamasis nuosprendis buvo priimtas remiantis tais pačiais įrodymais, kuriuos išnagrinėjo ir apylinkės teismas, bei remiantis pakeistais ieškovo parodymais, todėl apygardos teismas padarė priešingą išvadą byloje dėl ieškovo įvykdytos vagystės fakto. Apygardos teismo nuosprendyje teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. S. nuosekliai tvirtino, kad neturėjo jokios tyčios ar tikslo pagrobti traktorių. Patikrinus ieškovo apklausos įtariamuoju protokolą ( baudžiamosios bylos l. 20-21) matyti, kad M. S. nurodė, jog, kai sėdo į traktorių ir važiavo, tai suprato, kad tai yra vagystė. Ieškovas buvo apklausiamas įtariamuoju dalyvaujant gynėjui, apie tai, kad jis neturėjo tikslo ar tyčios pagrobti traktorių, jis nenurodė, todėl darytina išvada, kad nustatyti, kokia buvo ieškovo tyčia, imant naudotis svetimu turtu, buvo galima tik iš paties ieškovo parodymų baudžiamajame procese. Tik apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ieškovas nurodė, jog tarp jo ir S. V. buvo žodinis susitarimas, kad reikalui esant galės paimti traktorių ir be jo asmeninio leidimo. S. V., pareiškęs apie vagystę 2007-10-30, bei patvirtinęs, kad traktorius buvo pagrobtas M. S. ir apklausiamas liudytoju (baudžiamosios bylos l.27), mirė baudžiamojo proceso eigoje - 2007-12-27, todėl nesant galimybės patikrinti ieškovo teigimo apie tai, kad jam buvo leista naudotis traktoriumi pagal žodinį susitarimą, ieškovo parodymai buvo įvertinti jo naudai. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismo nuosprendis, kuriuo buvo nuteistas ieškovas, nebuvo neteisėtas, tokios išvados nėra ir apygardos teismo nuosprendyje, kuriuo panaikintas apylinkės teismo nuosprendis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą dėl to, kad jis buvo neteisėtas nuteistas ir suimtas, atmestas pagrįstai.

25Teisminė praktika, be aukščiau minėtų nutarčių, aiškinant CK 6.272 straipsnio 1 dalį tuo atveju, ar turi būti priteista žala asmeniui, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o aukštesnės instancijos nuosprendžiu asmuo buvo išteisintas, yra vienoda, nes yra teigiama, kad turi būti įvertinta, kokių aplinkybių pasekoje asmuo buvo išteisintas ( Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio mėn. 1 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A- 366/2009). Tik akivaizdus baudžiamojo proceso normų nepaisymas leidžia vertinti priimtą nuosprendį kaip neteisėtą ir tokiu atveju asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis panaikinamas, patiria žalą. Be to, kai paties asmens veiksmai, jo parodymai baudžiamajame procese lemia jo nepagrįstą nuteisimą, tokiu atveju pripažintina, kad pats nukentėjusysis kaltas dėl to, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kad jis buvo suimtas, kad buvo nuteistas. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas, būdamas girtas, naudojosi svetimu turtu, jį apgadino, dėl to buvo nukentėjusysis pranešė apie tai policijai, teigdamas, kad įvykdyta vagystė. Ieškovas, turėdamas galimybę tyrimo pradžioje nurodyti tai, kad buvo žodinis susitarimas tarp jo ir nukentėjusiojo dėl naudojimosi traktoriumi, šių aplinkybių nenurodė. Ieškovas turėjo galimybę pranešti teismui, kad jis pasišalina iš vietovės, iš kurios įsipareigojo neišvykti, tačiau to nepadarė, todėl taikytas suėmimas teisėtai. Kadangi pripažintina, jog paties ieškovo didžiausia kaltė yra dėl to, kad buvo pradėtas tyrimas, dėl to, kad jis buvo suimtas ir nuteistas, jam atsiradusi žala dėl tokio tyrimo, suėmimo ir nuteisimo negali būti atlyginama CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu.

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo... 6. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. M. S. apeliaciniu skundu prašo: Vilnius miesto 2 apylinkės teismo 2012 m.... 10. Nurodo, kad teismas paviršutiniškai išnagrinėjo bylą, neįsigilino į... 11. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujamas Teisingumo ministerijos ir... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Skundas atmestinas.... 14. Ieškovas prašymą priteisti jam žalą, padarytą nagrinėjant baudžiamąją... 15. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų... 16. Dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, ieškovo apklausos įtariamuoju,... 17. Iš baudžiamosios bylos Nr. 97-1-00525-07 matyti ( b. l. 1) matyti, kad S. V.... 18. Nukentėjusiajam nurodžius asmenį, kuris buvo pavogęs jo traktorių, tyrėja... 19. Dėl ieškovo slapstymosi ir kardomosioms priemonės pakeitimo ... 20. Ieškovas, kaip kaltinamasis buvo kviečiams atvykti į teismo posėdį (... 21. Dėl teismo nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas ieškovas, panaikinimo... 22. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo... 23. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra... 24. Vilniaus apygardos teismo 2008-12-05 nuosprendyje ( baudžiamosios bylos l.... 25. Teisminė praktika, be aukščiau minėtų nutarčių, aiškinant CK 6.272... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti...