Byla e2A-6-524/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rodena“ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Studija 33“ projektą ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ patikslintą priešieškinį dėl teisės pripažinimo, trečiasis asmuo byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I . Ginčo esmė

51.

6Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), 0,2761 ha ploto, esančio ( - ), formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal UAB „Studija 33“ 2016 m. parengtą šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškiniu nurodė tokias faktines aplinkybes, kad 2007 m. kovo 15 d. šalys įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 0,2761 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) (ieškovas 1388/2761 dalis, o atsakovė – 1373/2761 dalis), esantį ( - ). 2007 m. lapkričio 27 d. lygiomis dalimis abi šalys nusipirko besiribojantį 0,1280 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ). Atsakovė išreiškė pageidavimą atsidalyti šiuos sklypus. 2014 m. balandžio 28 d. UAB „Rodena“ išduoti reikalavimai rengti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), 0,2761 ha ploto, esančio ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovas buvo informuotas, jog pradėtas rengti ginčo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektas, pasiūlyta teikti raštu siūlymus sprendinių organizatoriui. Iki 2014 m. spalio 29 d. negavęs informacijos apie projekto rengimo eigą, ieškovas kreipėsi dėl projektavimo sąlygų išdavimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. 2015 m. sausio 9 d. atsakovė UAB „Rodena“ buvo informuota, kad pagal ieškovo užsakymą rengiamas UAB „Studija 33“ žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) formavimo ir pertvarkymo projektas, pasiūlyta teikti raštu siūlymus. Atsakovė UAB „Rodena“ jokių pastabų nepateikė, todėl 2015 m. sausio 29 d. UAB „Studija 33“ pateikė derinti projektą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai. 2015 m. vasario 3 d. gautas raštas, jog suderinti negalima projekto dėl to, kad projekto rengimo metu nustatomi du naudojimo tikslai, o tai tiksluose nenumatyta. Siekdamas ištaisyti klaidas ieškovas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, Nacionalinę žemės ūkio tarnybą ir UAB „Rodena“. UAB „Rodena“ 2015 m. birželio 15 d. atsakė, jog jokių jo prašomų veiksmų neatliks. UAB „Rodena“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nerengė, jokių sprendinių ar siūlymų ieškovui neteikė, todėl Nacionalinė žemės ūkio tarnyba 2015 m. spalio 20 d. ieškovui išdavė naujus ir patikslintus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus. UAB „Studija 33“ pataisė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir 2015 m. lapkričio 27 d. informavo atsakovę UAB „Rodena“. Atsakovė UAB „Rodena“ jokių siūlymų ir pastabų nepateikė. 2016 m. vasario 29 d. projektas suderintas ir Nacionalinė žemės tarnyba pateikė patikrinimo teisės aktų reikalavimams išvadą, nurodydama, kad išvada teigiama, tačiau projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus raštiški pritarimai arba teismo sprendimas. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė pritarimo nepateikė, o 2016 m. rugpjūčio 3 d. paprašė papildomų duomenų ir informacijos. Ieškovas suteikė informaciją, tačiau iš atsakovės pritarimo negavo. Teigia, jog jo projektas parengtas pagal tarpusavio 2012 metų susitarimą, atsakovė pati inicijavo žemės sklypų atidalijimą, tačiau į ieškovo prašymus, raginimus bei parengtus sprendinius nereagavo.

93.

10Atsakovė pateikė priešieškinį dėl teisės pripažinimo, kuriuo prašė pripažinti atsakovei UAB „Rodena“ teisę be kito bendraturčio – ieškovo raštiško pritarimo parengti 0,2761 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal vieną iš UAB „Geoplanai“ parengtų šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, M1:1000, sprendinių brėžinių: 2016 m. spalio 24 d. arba 2017 m. gegužės 9 d., ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

114.

12Priešieškinis grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovo iniciatyva Nacionalinė žemės tarnyba, be teisinio pagrindo panaikinusi atsakovei išduotus reikalavimus ir tinkamai bei laiku apie tai neinformavusi atsakovės, sukliudė atsakovei parengti savo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jį pateikti tikrinimui. Atsakovė prašyme organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nurodė, kad projekto tikslai – žemės sklypą padalyti į tris sklypus pagal Namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris buvo pridėtas prie prašymo. Taigi atsakovė siekia atsidalyti iš žemės sklypo pagal Namų valdos žemės sklypo ribų planą, suderintą su atsakingomis institucijomis dar 1996 metais, kuris, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, yra neatsiejama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių dalis. Pagal Namų valdos žemės sklypo ribų planą, atsakovė naudojasi 671 kv. m daržo, 366 kv. m sodo, 336 kv. m bendrojo naudojimo žemės po daugiabučiu ir kiemo dalimi, atitinkančia atsakovės turimas 1373/2761 žemės sklypo dalis, o ieškovas naudojasi 684 kv. m daržo, 368 kv. m sodo, 3362 m bendrojo naudojimo žemės po daugiabučiu ir kiemo dalimi, atitinkančia ieškovo turimas 1388/2761 žemės sklypo dalis. Pagal planą naujai suformuoti žemės sklypai yra taisyklingos (artimos stačiakampiui) formos, racionalių ribų. Atsakovė pageidauja, kad naujai suformuotam žemės sklypui Nr. 42-1, kurio savininkė – atsakovė, būtų nustatytas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, o ne vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kaip tai numatyta pagal ieškovo projektą, naudojimo būdas. Parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal atsakovės planą, į besiribojantį žemės sklypą tiek atsakovei, tiek ieškovui atidalytas dalis bus galima patekti nuo ( - ) per servitutinį 4 m pločio kelią, kuris numatomas naujai suformuotuose žemės sklypuose Nr. 42-1, Nr. 42-2, Nr. 42-3. Šiuo metu nėra galimybės į besiribojantį žemės sklypą tiek atsakovei, tiek ieškovui į atidalytas dalis įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą. Atsakovės plane numatyti nauji kelio servitutai susisiekia su besiribojančiu žemės sklypu ir suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis. Pagal atsakovės planą numatomi nauji kelio servitutai yra būtini, siekiant užtikrinti tiek atsakovei, tiek ieškovui atitenkančių naujai suformuotų žemės sklypų tinkamą naudojimą, jų ribos yra nustatytos racionaliausiu įmanomu būdu: atsižvelgiant į esamą faktinį pravažiavimą nuo ( - ) per laisvos valstybinės žemės plotą naujai suformuotame žemės sklype Nr. 42-3, kuris išlieka šalių bendrąja daline nuosavybe, per naujai suformuotų žemės sklypų Nr. 42-1 (savininkė atsakovė) ir Nr. 42-2 (savininkė ieškovė) ribą iki besiribojančio žemės sklypo (tiek atsakovei, tiek ieškovui atidalytų jo dalių). Mano, jog turėtų būti nustatyti kelio servitutai abiejų šalių reikmėms, t. y. pravažiuoti tiek į ieškovui, tiek į atsakovei atidalytas besiribojančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), dalis ginčo žemės sklypu nuo ( - ), arba kelio servitutai iš viso neturėtų būti numatyti. Mano, jog pagal atsakovės planą parengtas projektas užtikrintų racionalų, sąžiningą ir teisingą žemės sklypo padalijimą, atsižvelgiant į esamą situaciją ir abiejų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

145.

15Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

166.

17Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. ( - ), 0,2761 ha ploto, esantis ( - ) ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. 1388/2761 dalys žemės sklypo – ieškovui ir kitas 1373/2761 žemės sklypo dalys turi atsakovė. Ieškovas prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove jam priklausančią žemės sklypo dalį natūra pagal UAB „Studija 33“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris nėra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, nes vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 66 punktu nėra raštiško bendraturčio pritarimo. Atsakovė su ieškovo pateiktu projektu nesutinka, mano, jog jis neatitinka teisės aktų reikalavimų, padaryta esminių klaidų, naujai suformuoti žemės sklypai yra netaisyklingos formos, neracionalaus dydžio ir ribų, tik atsakovės žemės sklype nustatomi servitutai, o tai riboja atsakovės teises ir pažeidžia jos teisėtus interesus dėl ūkinės veiklos kitos paskirties žemės sklype plėtojimo. 2015 m. spalio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas ieškovui išdavė reikalavimus rengiant žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), plotas 0,2761 ha, formavimo ir pertvarkymo projektą. Tikslas – padalyti kitos paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), ( - ) rajone, į atskirus žemės sklypus. Naujai suformuotiems žemės sklypams nustatyti naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Nurodyta, su kokiomis institucijomis derinti, kuo vadovautis, 5.6 ir 5.7 punktuose nurodyta parengti racionalią susisiekimo sistemą, įvardijant privažiuojamųjų kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susiekimo sistemos sprendinius; numatyti į kiekvieną žemės sklypą įvažiavimą / išvažiavimą keliu, besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai; 5.8 punkte nurodyta rezervuoti teritorijas, jų dalis inžinerinių tinklų plėtrai, o 5.10 punkte nurodyta laikyti negaliojančius reikalavimus, išduotus 2014 m. balandžio 28 d. Teismui pateiktas UAB „Studija 33“ parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio turinys susideda iš projekto tekstinės dalies, projekto grafinės dalies ir procedūrų dokumentų. Teismas atkreipė dėmesį, jog Aiškinamajame rašte projekto rengėjas nurodo, kad, VĮ Registrų centro duomenimis, dalijamo žemės sklypo plotas įregistruotas 0,2762 ha, sprendinių brėžinyje taip pat nurodytas 0,2762 ha plotas, kai tuo tarpu VĮ Registrų centre įregistruotas 0,2761 ha žemės sklypas. Teismo posėdžio metu projekto rengėjos UAB „Studija 33“ atstovas liudytojas M. Š. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyr. specialistė V. D. teigė, jog toks ploto apskaičiavimas su paklaida galimas, kadangi buvo perskaičiuojama Lietuvos Respublikos koordinačių sistemoje ir atlikus kadastrinius matavimus šie neatitikimai bus ištaisyti, be to, bendraturčiai žino, koks plotas kiekvienam priklauso. Teismas nesutinka su šiais teiginiais, kadangi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, šiuo atveju nurodytas ir įregistruotas ginčo žemės sklypo plotas – 0,2761 ha, nepakeisti ir nenuginčyti. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad nurodytas žemės sklypo plotas – 0,2762 ha buvo apskaičiuotas, atlikus kadastrinius matavimus. Atsakovė nurodė, jog kadastriniai matavimai nėra atlikti. Be to, kad neatlikti kadastriniai matavimai, patvirtino ir pats ieškovo pateikto projekto rengėjas M. Š., o tai leidžia daryti išvadą, jog projekto rengėjas dalijo būtent 0,2672 ha ploto žemės sklypą, kuris neatitiko Nekilnojamojo turto registro duomenų. Atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo pagrindus ir įvertinus teismui pateiktą 1996 metais suderintą namų valdos žemės sklypo ribų planą, matyti, kad atsakovė naudojasi 671 kv. m daržo, 366 kv. m sodo, 336 kv. m bendrojo naudojimo žemės po daugiabučiu ir kiemo dalimi, atitinkančia atsakovės turimą dalį, o ieškovas naudojasi 684 kv. m daržo, 368 kv. m sodo, 336 kv. m bendrojo naudojimo žemės po daugiabučiu ir kiemo dalimi, atitinkančia ieškovo turimą dalį, todėl akivaizdu, jog pagal parengtą ieškovo projekto sprendinių brėžinį nuo 672 kv. m iki 1064 kv. m padidinama bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis. Nors, pagal teismų formuojamą praktiką, prioritetas teiktinas žemės sklypų atidalijimui, siekiant kuo mažesnės bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies. Teismas pažymėjo ir tai, kad Aiškinamajame rašte sprendiniuose nurodyti padalytų žemės sklypų plotai neatitinka nurodytų projekto grafinėje dalyje esančio sprendinio brėžinyje nurodytų padalytų žemės sklypų plotų, tai yra plotai sukeisti – žemės sklypo Nr. 42-2 (plotas 0,0856 ha) brėžinyje nurodytas 0,0842 ha, žemės sklypo Nr. 42-3 (plotas 0,0842 ha) brėžinyje nurodytas 0,0856 ha plotas. Šiuo atveju šias padarytas klaidas pripažino ir projekto rengėjas, kuris paaiškino, jog kreipėsi į atitinkamas institucijas nurodydamas padarytas klaidas, ir šioms institucijoms niekaip nereaguojant mano, kad projektas yra be esminių klaidų dėl suformuotų naujų žemės sklypų plotų. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto rengėjas pranešė apie rašymo apsirikimus 2016 m. lapkričio 29 d., nors projekto patikrinimo aktas su teigiama išvada surašytas buvo 2016 m. liepos 26 d., tai yra apie rašymo apsirikimus informuota tik po keturių mėnesių. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, ar buvo patikslintas sprendinių brėžinys, ar teiktas viešai visuomenei svarstyti, ar teiktas institucijoms, kurios turi derinti projektą, ir iš to išeina, jog, nesant tokių duomenų, negalima daryti išvados, jog projekto sprendiniai tinkamai išaiškinti pačiame projekte, kaip to reikalauja Taisyklių 50, 53 punktai. Teismo vertinimu, atidalijus ginčo žemės sklypą pagal pateiktą projekto sprendinių brėžinį, kuris yra neatskiriama teismo sprendimo dalis, kiltų neaiškumų dėl šalių turimos nuosavybės plotų registruojant jį Nekilnojamojo turto registre, todėl tai laikyti neesmine klaida nėra pagrindo. Aiškinamajame rašte projekto rengėjas nurodo, kad į pertvarkomus sklypus patenkama keliu KL1277 bei esamu žvyro dangos akligatviu. Į atskirus sklypus patenkama servitutu S1, kuris nustatytas 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu, ir esamu privažiuojamuoju keliu pietrytinėje pertvarkomo žemės sklypo pusėje, kurio plotis 4,5 metro; į sklypą, priklausantį abiem šalims, Nr. 42-1 numatomi du įvažiuojamieji keliai, t. y. pietrytinėje pertvarkomo žemės sklypo pusėje (kelias į ieškovui priklausančią sklypo dalį šiaurinėje pertvarkomo žemės sklypo pusėje) ir per 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą 4 m pločio servitutinį kelią ( kelias į atsakovės žemės sklypo dalį). Pirmiausia teismas pažymi, jog 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendimu nenustatė projekto rengėjo minimo servituto, o buvo numatyta tik galimybė nustatyti tokį sprendinį ateityje, įvertinęs šalių pateiktų sklypų atidalijimo planus, teismas pažymėjo, jog prie UAB „Rodena“ žemės sklypo galima patekti per jau esamą kelio servitutą (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-539-586/2015 t. 2, b. l. 32, 113–116), todėl projekto rengėja UAB „Studija 33“ nubrėždama kelio servitutą turėjo atsižvelgti į teismo sprendime nurodytus motyvus, o ne konstatuoti, jog jau yra nustatytas kelio servitutas. Iš projekto sprendinių brėžinio matyti, jog į naujai suformuotą žemės sklypą Nr. 42-1 (sklypo kampų žymėjimas – 1-2-3-14-13-12-11-1), kurio savininkai – ieškovas ir atsakovė, galima įvažiuoti (išvažiuoti) KL1277 keliu bei esamu žvyro dangos akligatviu, besijungiančiu su esamu keliu KL 1277 (( - ) gatve). Taigi abiem ginčo šalims patekti į šį žemės sklypą yra galimybė. Kaip matyti, į naujai suformuotą žemės sklypą Nr. 42-3 (sklypo kampų žymėjimas 7-8-9-10-1-11-12), kurio savininkė atsakovė, galima patekti per atsakovei skirto ir naujai suformuoto jos žemės sklypo dalį, t. y. 4 m pločio juosta 9-10-1-11 nuo pagrindinio kelio, o į besiribojantį žemės sklypą (atidalytas jo dalis Nr. 263-1) galima patekti per naujai suformuotą atsakovės žemės sklypą Nr. 42-3. Tačiau projekto rengėjas atsakovei atidalytiname žemės sklype Nr. 42-3 nurodo ir kelio servitutą S1, remdamasis 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono teismo sprendimu. Kaip jau buvo minėta, projekto rengėjo nurodytas kelio servitutas nėra nustatytas 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, nes iš žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinio (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-539-586/2015 t. 2, b. l. 32) matyti, jog kelio servitutas tik galimas, be to, visiškai neargumentuotas sprendinys, t. y. kelio servituto nustatymas atsakovės naudai jos pačios žemės sklype, įvertinus tai, jog atsakovė į jai priklausantį žemės sklypą, taip pat besiribojantį žemės sklypą galėtų patekti ir nenustatant jokio servituto jos žemės sklype. Be to, nei projekto aiškinamajame rašte, nei sprendinių brėžinyje nėra nurodytas žemės sklypas, kurio naudai turėtų būti nustatomas servitutas (viešpataujantysis daiktas), taip pat nenurodyta ir tai, kokiu svetimu žemės sklypu šis servitutas suteiktų teisę naudotis (tarnaujantysis daiktas). Tuo tarpu, kaip matyti pagal projektą, nėra nustatomas joks servitutas naujai suformuotame žemės sklype Nr. 42-2, kurio savininkas ieškovas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog ieškovas, rengdamas projektą, svarstė servitutų klausimą ir kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl privažiuojamojo kelio tarp sklypų ( - ) ir ( - ) ir sklype, kadastro Nr. ( - ), panaikinimo. Nacionalinė žemės tarnyba nutarė panaikinti ankstesniuose projektuose pažymėtą pravažiuojamąjį kelią tarp minėtų žemės sklypų, šį tarpą palikti kaip Laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypą. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, jog šią laisvą žemę galės išsipirkti besiribojančių sklypų savininkai. Įvertinus tai, jog šiuo metu žemė priklauso valstybei, dėl ieškovo galimybės patekti į atidalytą žemės sklypą nėra nuspręsta. Be to, nėra išspręstas ir ieškovo galimybės patekti į besiribojantį žemės sklypą klausimas. Projekto rengėjas nurodė, jog ieškovas privažiuoja prie savo sklypo valstybine žeme, o į tolimesnį žemės sklypą gali patekti ir pėsčiomis. Todėl teismui pagrįstai kyla abejonių, jog nustačius kelio servitutus išimtinai tik atsakovei priklausančiame sklype galbūt bus pažeidžiamas proporcingumo principas. Išduotuose ieškovui žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimuose 5.8 punkte nurodyta rezervuoti teritorijas, jų dalis inžinerinių tinklų plėtrai. Pažymėtina, jog siekiant nustatyti naują kitą servitutą S1, suteikiantį teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, jo vietą reikia parinkti, atsižvelgiant į jau esamus inžinerinius tinklus, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ieškovo pasiūlytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bei jame numatyti sprendiniai neatitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principų, be to, jame padarytos anksčiau aptartos klaidos. Atsakovė sutinka atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir sutinka atsidalyti natūra, tačiau ir ji pati pateikė priešpriešinį reikalavimą, tai yra prašė pripažinti atsakovei UAB „Rodena“ teisę be kito bendraturčio – ieškovo A. G. raštiško pritarimo parengti 0,2761 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal vieną iš UAB „Geoplanai“ parengtų šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, M1:1000, sprendinių brėžinių: 2016 m. spalio 24 d. arba 2017 m. gegužės 9 d.. Atsakovė byloje pateikė 2016 m. spalio 24 d. UAB „Geoplanai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, M1:1000, sprendinių brėžinį ir aiškinamąjį raštą bei 2017 m. gegužės 9 d. UAB „Geoplanai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, M1:1000, sprendinių brėžinį ir aiškinamąjį raštą, pastarasis skiriasi nuo pirmojo tik tuo, jog jame nesprendžiamas servitutų nustatymo klausimas. Abi šalys teikė prašymus dėl reikalavimų išdavimo dalytino žemės sklypo projektui rengti. 2014 m. balandžio 28 d. išduoti ginčo žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), plotas 0,2761 ha, formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimai atsakovei, tačiau jie panaikinti 2015 m. spalio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjui A. G. išdavus reikalavimus rengiant žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), plotas 0,2761 ha, formavimo ir pertvarkymo projektą. Reikalavimuose nurodytas tikslas – padalyti kitos paskirties žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), esantį ( - ), į atskirus žemės sklypus. Naujai suformuotiems žemės sklypams nustatyti naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Nurodyta, su kokiomis institucijomis derinti, kuo vadovautis, 5.6 ir 5.7 punktuose nurodyta parengti racionalią susiekimo sistemą, įvardijant privažiuojamųjų kelių kategorijas, įvertinant gretimų suplanuotų ir planuojamų teritorijų susiekimo sistemos sprendinius; numatyti į kiekvieną žemės sklypą įvažiavimą /išvažiavimą keliu, besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai; 5.8 punkte nurodyta rezervuoti teritorijas, jų dalis inžinerinių tinklų plėtrai. Atsakovė kaip bendraturtė žinodama, jog išduoti 2015 m. spalio 20 d. reikalavimai dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, privalėjo jais vadovautis ir parengti projektą, kuris taip pat būtų viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas, tačiau atsakovė šių reikalavimų nesilaikė, savo projekto neteikė tikrinti atitinkamoms institucijoms, o iš karto pateikė jį teismui. Be to, atsakovė yra parengusi tik sprendinių brėžinius bei aiškinamuosius raštus. Atsakovė nepateikė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, atsakovės parengti abu sprendinių brėžiniai neatitinka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2015 m. spalio 20 d. išduotų reikalavimų, nėra aptarti visi būtini sprendiniai bei jų nustatymo pagrįstumas, atsakovė neįrodė, jog jos siūlomas žemės sklypo atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeidžia ieškovo teisių bei interesų. Įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, atsižvelgus į aptartą teisinį reglamentavimą, pripažintina, jog atsakovė nesilaikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatytos tvarkos, savo projekto neteikė Nacionalinei žemės tarnybai, kitoms institucijoms tikrinti ir vertinti, taip pat neteikė ir ieškovui, be to, atsakovės pateikti abu sprendinių brėžiniai parengti nesilaikant išduotų reikalavimų. Teismo vertinimu, atsakovė tokiais veiksmais ignoruoja teisės aktų keliamus reikalavimus bei siekia eliminuoti ieškovo dalyvavimą priimant sprendimus dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovei UAB „Rodena“ teisę be kito bendraturčio – ieškovo A. G. raštiško pritarimo parengti 0,2761 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal vieną iš UAB „Geoplanai“ parengtų šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, M1:1000, sprendinių brėžinių: 2016 m. spalio 24 d. arba 2017 m. gegužės 9 d., todėl priešieškinis atmestas kaip nepagrįstas.

18III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

197.

20Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – tenkinti atsakovės priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

217.1.

22Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tuo pačiu metu gali būti viešinami, derinami, tikrinami ir tvirtinami du to paties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai, kurių tikslai tie patys. Galimybė pateikti kelis tokius prašymus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta. Minėtose taisyklėse taip pat nenumatyta jokių projektų konkurencijos sprendimo taisyklių.

237.2.

24Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pateikti sprendinių brėžiniai neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse projekto bylai keliamų reikalavimų, t. y. kad vietoj visos projekto bylos (Taisyklių 50 punktas) buvo pateikta tik jo grafinė dalis – projekto sprendinių brėžinys su priedais (Taisyklių 50.1 punktas). Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė ne žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, o sprendinių brėžinius su aiškinamaisiais raštais, ir pareiškė reikalavimą dėl teisės parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal vieną iš šių brėžinių pripažinimo, o ne reikalavimą, susijusį su kokiu nors jau parengtu projektu.

257.3.

26Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, dėl kurių atmetė abu atsakovės pasiūlytus atidalijimo variantus kaip netinkamus, todėl skundžiama sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

277.4.

28Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad neva atsakovė siekia eliminuoti ieškovo dalyvavimą, priimant sprendimus dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo. Patenkinus priešieškinį, nebūtų išvengta jokių teisės aktuose nustatytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrų.

298.

30Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

319.

32Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atnaujino civilinę bylą Nr. e2A-972-524/2018 pagal ieškovo A. G. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rodena“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimo, nustatė ieškovui A. G. terminą per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti šioje nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.

3310.

34Ieškovas nustatytu terminu pašalino apeliacinio skundo trūkumus – pateikė įstatymo nustatyta tvarka pasirašytą apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3510.1.

36Teismo sprendime konkrečiai nenurodoma, kokias klaidas teismas laiko esminėmis, dėl kurių teismas nusprendė, kada pagal ieškovo parengtą projektą žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas nėra galimas, kurie konkrečiai projekto sprendiniai, teismo nuomone, laikomi klaidomis, gali būti ištaisomi nekeičiant projekto sprendinių esmės, o kurie turėtų būti taisomi iš esmės keičiant projekto sprendinius. Šiuo atveju nėra galimas nei esamo projekto taisymas, nei naujo projekto rengimas, nes nebelieka aiškių kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti rengiamas projektas.

3710.2.

38Pirmosios instancijos teismas ėmėsi žemės sklypo projektavimo ir projekto tikrinimo funkcijų, vertindamas kai kurių projekto sprendinių pagrįstumą, neįvertino ar institucija ignoravo Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nuostatas, galiojančius projekto rengimo reikalavimus, įsiteisėjusius teismų sprendimus, kai kuriuos projektinius ir įsiteisėjusiame teismo sprendime pavartotus terminus ir išsireiškimus interpretavo neteisingai, neįsigilino, kieno naudai tie sprendiniai suprojektuoti, ignoravo valstybės įgaliotų institucijų derinimus, jų įgaliotų specialistų išvadas, nevertino arba nelaikė svarbiais trečiųjų asmenų atsiliepimų ir liudytojų parodymų.

3910.3.

40Pirmosios instancijos teismas, vertindamas proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principus, visose savo išvadose gina tik atsakovės tariamai pažeistas teises ir nė vienu žodžiu neužsimena apie tai, kad ir ieškovas turi įstatymų jam suteiktas teises.

4110.4.

42Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovo pateiktame žemės sklypų plane nurodytų žemės sklypų plotų ėmėsi spręsti / vertinti / aiškinti specifinius žemėtvarkos klausimus, kuriems spręsti ir vertinti jų sprendinius yra paskirtos / įgaliotos specialios valstybinės institucijos, atestuoti specialistai ir joms / jiems suteikta teisė pateikti išvadas. Todėl klaidingai supranta, kokiems žemės sklypams kokius kadastrinius matavimus reikia atlikti ir kada juos reikia atlikti, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl padarytų išvadų ir kompetencijos šiais klausimais. Ieškovo vertinimu, įvertinus ekspertinius išaiškinimus, pateiktus skaičiavimus, įsigilinus į leistinos paklaidos dydį konkrečiu atveju ir tai, kieno naudai ji taikyta pripažinti, kad plotų neatitikimai yra klaida, o juo labiau esminė klaida, dėl kurios nebūtų galima pripažinti, kad pagal tokį projektą gali / turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas, nėra pagrindo.

4310.5.

44Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl rašymo apsirikimų žemės sklypų projekte. Rašymo apsirikimų laikyti esmine projekto klaida nėra jokio pagrindo (nei teisinio, nei faktinio), jie pastebėti ir ištaisyti (arba gali būti ištaisyti) laiku ir tinkamai, kaip tai reglamentuoja naujai įsigaliojusių teisės aktų nuostatos, taigi teisinių kliūčių pripažinti, kad pagal tokį projektą žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas yra galimas / turi būti vykdomas, nėra.

4510.6.

46Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nebuvo nustatytas servitutas, nepagrįsta, kadangi minėtu sprendimu išspręstas klausimas dėl tarnaujančiojo servituto viešpataujančiojo daikto – žemės sklypo Nr. 263-1 naudai nustatymo projektiniu sprendiniu, t. y. nustatyta galimybė esant poreikiui ar viešpataujančiojo daikto savininkui pareiškus valią tokį servitutą įregistruoti.

4710.7.

48Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė išvadą, kad projekte pažymėtas servitutas inžineriniams tinklams tiesti yra nepagrįstas ir neteisėtas ir kad jis pažeidžia atsakovės interesus. Ieškovo vertinimu, teismo padaryta išvada, kad toks projekto sprendinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja to paties teismo nuorodoms į teisės aktus, kurie tokius projektinius sprendinius numato, o apie atsakovės pažeistas teises galima būtų kalbėti, jei atsakovė kaip nors būtų išreiškusi savo norus arba jei projekto rengėjas projekto sprendiniais nenumatytų galimybės pačiai atsakovei ateityje nuspręsti, reikės jai tokių sprendinių įgyvendinimo ar ne.

4910.8.

50Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovo pasiūlytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bei jame numatyti sprendiniai neatitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principų. Ieškovas, rengdamas projektą, jokiais savo veiksmais nepažeidė jokių teisės aktais nustatytų atsakovės teisių, atsakovė pati dėl savo kaltės ir aplaidumo nesistengė dalyvauti projekto rengimo procese ir įgyvendinti savo teisių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, praleido terminus arba nesinaudojo galimybėmis teisės aktų nustatyta tvarka skųsti valstybės institucijų priimtus administracinius aktus, projekto sprendinius, todėl mano, kad pripažinti, jog ieškovas pažeidė atsakovės teises ar teisėtus interesus ar yra dėl to kaltas, nėra pagrindo. Atvirkščiai, teismo sprendimu atmetant ieškovo parengtą projektą būtent ieškovo interesai ir teisės yra pažeidžiamos ir tik dėl atsakovės kaltės jis negali įgyvendinti įstatymu jam suteiktos teisės atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

5111.

52Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

5311.1.

54Atsakovė jau nuo 2014 m. balandžio 15 d. turėjo priešieškiniu šioje byloje ir šiuo apeliaciniu skundu prašomą teismo suteikti atsakovei teisę parengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą taip, kaip nustato teisės aktų ir projekto rengimo reikalavimai, tačiau šia savo teise nesinaudojo ne dėl kieno nors kaltės ar aplinkybių, o tik dėl savo pačios aplaidumo ar neveiklumo. Atsakovės teiginiai, kad parengti tokį projektą jai nepakako laiko, nėra tiesa.

5511.2.

56Nei 2015 m. spalio 20 d. pakeisti projekto rengimo reikalavimai, nei Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema (toliau – ŽPDRIS) nebuvo kliūtis atsakovei parengti savo projektinius sprendinius, teikti juos projekto rengėjui ar organizatoriui derinti ir tikrinti teisės aktų atitiktį, o tik po to spręsti, ar ir kiek jie atitinka teisės aktų reikalavimus, yra tinkami ar netinkami kitai šaliai, kiek jie pažeidžia ar nepažeidžia kitos šalies ar trečiųjų šalių teises ir (ar) interesus.

5711.3.

58Negali net būti lyginama teismo suteikta teisė tik įforminti teismo jau išspręstus klausimus su prašoma teise vienašališkai ateityje / vėliau po tokios teisės suteikimo spręsti, kaip dalyti ieškovui priklausantį turtą be jo paties žinios ir dalyvavimo.

5911.4.

60Atsakovės teiginiai, kad, jei ieškovas būtų parengęs teisėtą ir kito bendraturčio atžvilgiu sąžiningą projektą, atsakovei nebūtų reikėję siekti teisės pripažinimo parengti kitą projektą, vertintini kritiškai. Ieškovas parengė teisėtą, teisės aktų reikalavimus atitinkantį projektą, atliko visas nustatytas procedūras ir neapribojo jokių atsakovės teisių ir galimybių dalyvauti projekto rengime, o atsakovei neišreiškus jokios pozicijos, nepateikus savo sprendinių, nepareiškus jokių norų bei pastabų dėl ieškovo parengtų sprendinių ieškovui spręsti apie atsakovės norus ar nenorus sudėtinga.

6111.5.

62Ieškovas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo dalimi, kuria atsakovė teigia, kad teismas sprendimu atmetęs abiejų šalių reikalavimus ir neišsprendęs žemės sklypo padalijimo klausimo situaciją paliko neapibrėžtą ir neaišku, kas ir kokiu dokumentu, kokiais kriterijais vadovaudamasis turėtų parengti naują ar pataisyti esamą projektą, kokie projekte esantys sprendimai pripažįstami tinkamais, o kokie netinkamais ir kodėl, kaip ateityje reikėtų šį klausimą spręsti siekiant išvengti naujų teisinių ginčų ir bylinėjimosi.

6311.6.

64Vienintelis teisėtas ir teisingas būdas jau dabar išspręsti ginčo žemės sklypo padalijimo klausimą yra teismo sprendimu pripažinti, kad žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas pagal UAB „Studija 33” parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą yra galimas ir turi būti vykdomas. Taip išsprendus šį klausimą automatiškai būtų išspręstas ir besiribojančio žemės sklypo padalijimo rengiant projektą klausimas, nes nebeliktų ginčo dėl projekto sprendinių, visi sprendiniai galės būti išspręsti kiekvienos šalies atskirai be kitos šalies sutikimų ar nesutikimų tik savo nuosavuose žemės sklypuose nesinaudojant svetimais daiktais ir neribojant kitų asmenų nuosavybės. Tokiu būdu butų išvengta teisminių ginčų ateityje sprendžiant šiuos klausimus.

6512.

66Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

6712.1.

68Ieškovo apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniams skundams keliamų reikalavimų, kadangi argumentai nėra išdėstyti glausta forma, skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, ypač dėl kelio servituto projekte nustatymo, yra analizuojami ne tik šalių veiksmai / neveikimas, susijęs su besiribojančiu (ne ginčo) sklypu ir jo atidalijimu kitoje byloje, bet ir su tuo susiję neva jų siekiai, tikslai, taip pat aiškinamas teismo sprendimo kitoje byloje dėl besiribojančio sklypo turinys.

6912.2.

70Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus faktinius duomenis, paaiškinimus, teisinį reglamentavimą, padarė pagrįstą išvadą, kad „ieškovo pasiūlytas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bei jame numatyti sprendiniai neatitinka proporcingumo ir visų bendraturčių interesų pusiausvyros principų, be to, jame padarytos aptartos klaidos ir nors ieškovas teigė, jog projekte padarytos klaidos nėra esminės, tačiau kaip nurodė apklausta liudytoja V. D., kuri tikrino ieškovo parengtą projekto sprendinių brėžinį, jei jos būtų pastebėtos dar iki Nacionalinės žemės ūkio tarnybos patikrinimo išvados surašymo, projektas būtų grąžintas taisymui ir toks projektas negalėtų būti tvirtinamas“ , todėl skundžiamą sprendimo dalį naikinti nėra jokio pagrindo.

7112.3.

72Teismo sprendimu nėra paneigta ieškovo teisė atsidalyti iš bendrosios su atsakove dalinės nuosavybės. Ieškovas gali, atsižvelgdamas į visus teismo motyvus, pakeisti projektą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir nebepažeistų atsakovės teisių ir teisėtų interesų – tokiam pakeistam projektui atsakovė neturėtų pagrindo nepritarti.

7312.4.

74Ieškovas per daugiau nei 2,5 metų taip ir neįgyvendino sprendimo dėl besiribojančio sklypo atidalijimo, kuriuo jam buvo pripažinta teisė parengti besiribojančio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pagal UAB „Studija 33“ 2015 m. vasario mėn. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinį.

7512.5.

76Ieškovas, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 punktu, pareiškė byloje reikalavimą pripažinti, kad žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal projektą. Tačiau Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 66 punkte nustatyta, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi nurodytų asmenų (projekto iniciatoriaus (-ių), žemės sklypo (-ų) savininko (- ų) ar valstybinės žemės patikėtinio (-ių) raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Pakeitus sąvoką iš „turi būti“ į „galimas“ keičiasi ir tokio teismo sprendimo esmė – nors tai nereiškia, kad ieškinio patenkinimo atveju projektas nebūtų patvirtintas, tačiau ieškovas nebūtų įpareigotas žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą vykdyti būtent pagal projektą. Neatmestina, kad ieškovas ir vėl delstų įgyvendinti jam teismo pripažintą teisę, o atsakovės teisės parengti tokį projektą pagal vieną iš pateiktų projekto sprendinių brėžinių pirmosios instancijos teismas nepripažino.

7712.6.

78Trečiojo asmens atstovė teisme viso proceso metu besąlygiškai palaikė tik vieno bendraturčio (ieškovo) interesus, nepaisydama akivaizdžių projekto sprendinių prieštaravimų imperatyviems teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Šių akivaizdžių prieštaravimų nepaisė ir projektą tikrinusi bei patvirtinusi vyr. specialistė V. D. (kaip nurodė teismo posėdžio metu, dėl didelio darbo krūvio). Todėl trečiojo asmens (jo atstovės) pozicija, išdėstyta atsiliepime į apeliacinį skundą, vertintina kritiškai.

7913.

80Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius nurodė:

8113.1.

82Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, išnagrinėjo ieškovų, atsakovų, trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentus.

8313.2.

84Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarką.

8513.3.

86Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, prieštaraudamas teisės aktams, konstatavo, kad atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo pagrindus ir įvertinus teismui pateiktą 1996 metais suderintą namų valdos žemės sklypo ribų planą matyti, kad atsakovė naudojasi 671 kv. m daržo, 366 kv. m bendrojo naudojimo žemės po daugiabučiu ir kiemo dalimi, atitinkančia atsakovės turimą dalį, o ieškovas naudojasi 684 kv. m daržo, 368 kv. m sodo, 366 kv. m bendrojo naudojimo žemės po daugiabučiu ir kiemo dalimi, atitinkančia ieškovo turimą dalį, todėl akivaizdu, jog pagal parengtą ieškovo projekto sprendinių brėžinį nuo 672 kv. m iki 1064 kv. m padidinama bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis. Rengiant ginčo žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektą, privalo būti numatyti sprendiniai, kuriuos imperatyviai nustato teisės aktai, todėl pirmosios instancijos teismo ieškinio atmetimo argumentas dėl bendrojo naudojimo žemės sklypo dalies padidinimo, t. y. kad ji didesnė nei numatyta 1996 m. suderintame namų valdos žemės sklypo ribų plane, yra nepagrįstas.

87Teisėjų kolegija

konstatuoja:

88IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8914.

90Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

9115.

92Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.

93Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9416.

95CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

9617.

97Ieškovas 2018 m. birželio 4 d. pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – prašymo VĮ Registrų centrui kopiją, VĮ Registrų centro atsakymą į ieškovo prašymą. Ieškovas 2018 m. spalio 8 d. pateikė teismui dar vieną prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – UAB „Rodena“ negatorinio ieškinio kopiją, pažymą apie dokumento įteikimą. Atsakovė 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus – ieškovo 2018 m. spalio 27 d. atsiliepimą į negatorinį ieškinį su 11 priedu.

9818.

99Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius 2018 m. spalio 1 d. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus ir 2018 m. spalio 12 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą pridėti prie bylos papildomus įrodymus Atsakovė 2018-10-02, 2018-10-10 pateikė atsiliepimus dėl ieškovo prašomų pridėti įrodymų. Šalių pateikti įrodymai pridėtini prie bylos, nes bus įvertinti pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

10019.

101Šioje byloje šalys iškėlė ginčą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

10220.

103Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. ( - ), 0,2761 ha ploto, esančio ( - ), formavimas ir pertvarkymas yra galimas pagal UAB „Studija 33“ 2016 m. parengtą šio sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė pripažinti atsakovei UAB „Rodena“ teisę be kito bendraturčio – ieškovo raštiško pritarimo parengti 0,2761 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal vieną iš UAB „Geoplanai“ parengtų šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, M1:1000, sprendinių brėžinių: 2016 m. spalio 24 d. arba 2017 m. gegužės 9 d.

10421.

105Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šalių reikalavimus neišsprendė šalių ginčo, nes nepasiūlė atsakovei pateikti tinkamą įrodymą (CPK 179 str.). Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog teikia UAB „Geoplanai“ parengtą šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau nustačius, jog šis projektas parengtas be valstybinės institucijos pritarimo, neįmanoma teisingai išnagrinėti šalių ginčo, nes šio ginčo esmė yra abiejų šalių teikiamų projektų analizė. Pagal CPK 135 str. 2 d., 179 str. teismas privalėjo pasiūlyti pateikti tinkamą įrodymą.

10622.

107Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (nauja redakcija – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-551/D1-557 redakcija, galiojanti nuo 2012 m. liepos 5 d., paskelbta 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 78-4080 (2012-07-04) 11.1 punkte numatyta, kad pertvarkant privačios žemės sklypus projektų rengimo organizatoriumi gali būti privačios žemės savininkas. Pagal Taisyklių 19 punktą, savivaldybės administracijos direktorius ar privačios žemės savininkas, organizuojantis Projekto rengimą, prašymą leisti pradėti rengti Projektą pagal Taisyklių 1 priede pateiktą formą pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, – prašymą gali pateikti (pasirašytą) vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 25 punktas). Taigi Taisyklėse nėra numatyta vieno iš žemės sklypo bendraturčių pareiga gauti kito bendraturčio sutikimą siekiant kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį su prašymu leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pagal Taisyklių 70 punktą, projekto sprendinių brėžinį turi pasirašyti (plane) visi žemės sklypo bendraturčiai. Tuo atveju, kai Projekto sprendinių brėžinys nėra suderintas visų bendraturčių, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys išduoda teigiamą išvadą dėl Projekto tikrinimo nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu Projektu sutiks (pasirašys sprendinių brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

10823.

109Atsakovė nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pasiūlyti pateikti tinkamą įrodymą – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, patvirtintą Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka, t. y. gauti teigiamą išvadą dėl projekto tikrinimo nurodydamas pastabas, paminėtas šios nutarties 22 p.

11024.

1112017-06-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog UAB ,,Geoplanai“ nepateikė kompetentingai institucijai atsakovės teikiamo projekto patikrai, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įpareigoti atsakovę pašalinti paminėtą trūkumą. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad šios institucijos procesinių dokumentų teikimas civilinėje byloje negali būti prilyginimas teikiamo teismui projekto patikrai.

11225.

113Atsakovė apeliaciniu skundu prašo patenkinti jos priešieškinį, t. y. pripažinti atsakovei UAB „Rodena“ teisę be kito bendraturčio – ieškovo raštiško pritarimo parengti 0,2761 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal vieną iš UAB „Geoplanai“ parengtų šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinių, tačiau teismas negali teisingai išnagrinėti šio ginčo, nes atsakovė pateikė ydingą savo reikalavimus pagrindžiantį dokumentą. Atsakovė pateikė tik priešprojektines schemas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir tvirtinami Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Atsakovė nurodo, jog tokį projektą teikia, tačiau jis neatitinka paminėtos jo rengimo ir pritarimo tvarkos. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju teismas privalo nagrinėti abiejų šalių teikiamus projektus, kurie turi būti parengti paminėta tvarka. Pagal CPK 179 str., pripažinęs pateiktų dokumentų ydingumą, pirmosios instancijos teismas turi nurodyti šio įrodymo trūkumą ir tik tada, jei šalis atsisakys šį trūkumą pašalinti, teismas neturi pareigos detaliau vertinti atsakovo siūlomo projekto turinio ir atitikties bendraturčių interesams.

11426.

115Pagal Taisyklių 19.1 p. iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą ŽPDRIS Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai projektą pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (išskyrus miestelius) teritorijoje. Jeigu žemės sklypas, kurį prašoma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą gali pateikti vienas ar keli bendraturčiai (29 p.), todėl nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, jog tik vienas bendraturtis turi teisę kreiptis dėl projekto rengimo ir jo pritarimo. Atsakovė pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo (6 lapas), jog pagal paminėtas taisykles bus įgyvendintas tik vienas projektas, nes tokiu būdu bus išspręstas ginčas teisme, tačiau abu bendraturčiai turi lygias teises ir turi teisę ruošti bei teikti teismui lygiaverčius projektus.

11627.

117Šioje byloje šalys ginčo žemės sklypo bendraturčiai, abi šalys teikia savo pasiūlymus dėl bendro sklypo pertvarkymo, t. y. abi šalys siekia ateityje atsidalyti. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, jog pagal ieškovo projekte nurodomą atsakovei skirtą sklypo dalį, pažymėtą Nr. 42-3, kurios plotas 842 kv. m, atėmus servituto SI plotą (394 kv. m), jam liktų tik 448 kv. m. Ieškovui skirtos sklypo dalies Nr. 42-2 plotas be jokių apribojimų yra 856 kv. m, t. y. nurodo jos teisių pažeidimą, tačiau šioje byloje nėra galimybės dėl atsakovės projekto ydingumo analizuoti atsakovės siūlomą sklypo pertvarkymo variantą.

11828.

119Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos. Šioje byloje susidarė tokia padėtis, kad abi šalys siūlo savo žemės sklypo pertvarkymo variantus ir atsakovės projektas yra ydingas, tačiau šalis, pateikusi ydingą projektą ir vėliau ištaisiusi jo trūkumus, galėtų iškelti kitą civilinę bylą, bet šios bylos atveju atsakovė to padaryti nebegalės, nes šalių ginčas jau bus išnagrinėtas ir iš esmės bus ištirtas tik ieškovo projektas.

12029.

121Todėl šioje byloje turi būti išsamiai išanalizuotos visos aplinkybės dėl ginčo sklypo pertvarkymo, nes tiek šalių apeliaciniai skundai, tiek Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimas į apeliacinį skundą leidžia padaryti išvadą, jog ieškovo siūlomame projekte nurodomas servitutas, t. y. galimybė patekti į šalių naujai suformuotus sklypus, nepakankamai ištirtas pirmosios instancijos teisme.

12230.

123Ieškovo pateiktame žemės sklypo projekte, kuriam pritarė kompetentinga institucija, nurodoma, kad šalių žemės sklypas, adresu ( - ) (kad. Nr. ( - )), ( - ) seniūnija, ( - ) kaimas, ( - ) rajonas, padalijamas į 3 žemės sklypus: Nr. 42-1 (plotas 0,1064 ha), savininkai UAB „Rodena“, A. G., paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; Nr. 42-2 (plotas 0,0856 ha), savininkas A. G., paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; Nr. 42-3 (plotas 0,0842 ha), savininkė UAB „Rodena“, paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

12431.

125Byloje nustatyta, kad ginčas vyksta dėl šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 0,2761 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ) (ieškovui priklauso 1388/2761 dalys, o atsakovei – 1373/2761 dalys), esančio ( - ), ( - ), ( - ), formavimo ir pertvarkymo pagal šalių siūlomus skirtingus projektus. 2007 m. lapkričio 27 d. lygiomis dalimis abi šalys nusipirko besiribojantį 0,1280 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ). Pridėta civiline byla Nr. 2-539-586/2015 įrodyta, kad šis besiribojantis žemės sklypas buvo atidalytas 2014-08-01 Klaipėdos rajono teismo sprendimu ir šalims buvo priteistos po 0,0640 ha naujai suformuoto žemės sklypo dalys pagal 2013-01-08 UAB ,,Geoplanai“ parengtą ir 2014 m. patikslintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šiame teismo sprendime nebuvo nustatytas servitutas ir ši aplinkybė buvo pažymėta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-10-16 nutartyje dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Šis teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimu šis besiribojantis žemės sklypas buvo atidalytas ir šios bylos ieškovui buvo pripažinta teisė parengti 0,1280 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą pagal UAB ,,Studija33“ 2015 m. vasario mėn. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo brėžinį. Taigi jau išnagrinėtoje civilinėje byloje šios bylos atsakovei UAB ,,Rodena“ buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 263-1, o šios bylos ieškovui – žemės sklypas Nr. 263-2. Šio sprendimo rezoliucinėje dalyje servitutas nebuvo nustatytas, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog prie šios bylos atsakovės žemės sklypo galima patekti ir per jau esamą kelio servitutą. Paminėto šalių jau atidalyto sklypo atidalijimo būdas reikšmingas šioje byloje, nes ieškovo pateiktame žemės sklypo pertvarkymo projekte yra pateikta nuoroda į Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-09-04 sprendimą.

12632.

127Ieškovas teikia UAB „Studija 33“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio 4 dalis nustatė, kad į pertvarkomus sklypus patenkama keliu KL1277 bei esamu žvyro dangos akligatviu. Į atskirus sklypus patenkama servitutu S1, kuris nustatytas 2015-09-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu, ir esamu privažiuojamuoju keliu pietrytinėje pertvarkomo žemės sklypo pusėje, kurio plotis apie 4,5 m. Suformuotas žemės sklypas Nr. 42-1 (plotas 0,1064 ha) nuosavybės teise priklauso dviem savininkams: UAB ,,Rodena“ ir A. G., todėl nustatomi du įvažiuojamieji keliai į sklypą: pietrytinėje pertvarkomo žemės sklypo pusėje, kuriuo patenkama į ieškovui priklausančią sklypo dalį, o šiaurinėje pertvarkomo žemės sklypo pusėje patenkama per 2015-09-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą 4 m pločio servitutinį kelią.

12833.

1292015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendimu nenustatė projekto rengėjo minimo servituto, o šios bylos ieškovui buvo pripažinta teisė kito sklypo pertvarkymo projektą rengti pagal UAB ,,Studija 33“ 2015 m. vasario mėn. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinį, buvo numatyta tik tokio sprendinio galimybė ateityje. Teismas pažymėjo, jog prie UAB „Rodena“ žemės sklypo galima patekti per jau esamą servitutinį kelią (pridėtos civilinės bylos Nr. 2-539-586/2015 t. 2, b. l. 32, 113–116).

13034.

131Šios bylos medžiaga įrodo, jog kitame šios nutarties 31 p. nurodytame šalių žemės sklype yra 2007-11-08 apskrities viršininko įsakymu įregistruotas tik vienas kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku. CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka.

13235.

133Todėl nagrinėjant bylą iš naujo yra būtina UAB ,,Studija 33“ 2015 m vasario mėn. parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinio, nurodyto 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendime, analizė, nes šis brėžinys yra paminėto sprendimo sudedamoji dalis. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-15, t. y. sprendime nurodyto brėžinio galiojimo metu), 53 punkte įtvirtinta, kad šio projekto sprendinių brėžinyje sutartiniais ženklais pažymimi žemės plotai, kuriuose teisės aktų nustatyta tvarka siūloma nustatyti žemės servitutus. Pagal šių taisyklių 72.8 punkto nuostatas sprendime, kuriuo tvirtinamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, nurodomi naujai siūlomi nustatyti arba panaikinti, arba paliekami esami servitutai. Todėl projekto sprendinių brėžinyje turėtų būti pažymimi žemės plotai, kuriuose būtų siūloma nustatyti žemės servitutus sandoriu, o nesusitarus – teismo sprendimu. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėti žemės plotai, kuriuose siūloma nustatyti žemės servitutus sandoriu, o nesusitarus – teismo sprendimu, turėtų būti įbraižomi ir žemės sklypo plane. Nuomonės, kad servituto taikymo teritorija turi būti konkrečiai apibrėžta žemės sklypo plane (schemoje), kuriame būtų duomenys apie apribojimų išsidėstymą žemės sklype, pavyzdžiui, ribojimų ribos, plotas ir kita, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009), todėl būtina pasisakyti dėl to, ar 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytame brėžinyje yra įbraižytas servitutas, kam nuosavybės teise šis sklypas priklauso, ir svarstytinas klausimas, ar šioje byloje projekto rengimo metu paminėtame brėžinyje nurodytas servitutas laikytinas servitutu dėl šioje byloje projektuojamo sklypo atsakovei.

13436.

135Ieškovas nurodo, kad atsakovė UAB „Rodena“ yra žemės sklypo Nr. 263-1 savininkė ir civilinėje byloje Nr. 2-539-568/2015 siekė nustatyti tarnaujantįjį servitutą patekti į viešpataujantįjį daiktą žemės sklypą Nr. 263-1. Ieškovo manymu, žemės sklypas Nr. 263-1 yra viešpataujantysis daiktas, kurio naudai gali būti nustatomas servitutas. Teismas 2015-09-04 sprendimu patvirtino projektinį sprendinį, kuris turėtų būti nustatytas projekte ir galėtų būti nustatytas viešpataujančiojo daikto naudai susisiekti su valstybinės reikšmės keliu ar gatve tarnaujančiajame sklype. Šioje byloje ieškovas parengė žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), formavimo ir pertvarkymo projektą. Jame žemės sklypai kiekvienai šaliai asmeninės nuosavybės teise suprojektuoti taip, kad kiekviena šalis į savo nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties sklypus Nr. 263-1 ir Nr. 263-2, besiribojančius su dalijamu žemės sklypu, galėtų patekti neribodama kitų žemės sklypų savininkų teisių, t. y. tik per savo nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Ieškovas A. G. į žemės sklypą Nr. 263-2 galės patekti per bylos projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. 42-2 ir keletą metrų eidamas per tarp sklypų įsiterpusios valstybinės žemės dalį iki valstybinės reikšmės gatvės, o atsakovė UAB „Rodena“ į žemės sklypą Nr. 263-1 galės patekti per bylos projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. 42-3 iki valstybinės reikšmės gatvės. Todėl šios nurodomos faktinės aplinkybės reikalauja papildomo tyrimo, ar ieškovo siūlomo projekto III, IV skyriuose nurodomas servitutas gali būti laikomas servitutu.

13637.

137Vadovaujantis CK 4.111 straipsniu, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą. CK 4.117, 4.119 straipsniuose nurodyta, kad kelio servitutu gali būti suteikiama teisė važiuoti per tarnaujantįjį žemės sklypą transporto priemonėms skirtu keliu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, t. y. servitutas yra kito asmens nuosavybės ribojimas. Šioje byloje šalių nurodomos faktinės aplinkybės, t. y. tiek ieškovo (šios nutarties 36 p.), tiek atsakovės (šios nutarties 27 p.), leidžia padaryti išvadą, jog ieškovo siūlomame projekte atsakovei bus skirtas suprojektuotas žemės sklypas Nr. 42-3, per kurį ji galės patekti į taip pat jai suprojektuotą žemės sklypą Nr. 263-1, t. y. būtina pirmosios instancijos teisme ištirti, ar šie abu sklypai nuosavybės teise priklauso ar priklausys atsakovei. Iš ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių darytina išvada, jog abu sklypai priklauso atsakovei, todėl byloje būtina tirti, ar servituto teisiniai santykiai yra galimi projekto rengimo metu, ar kalbama apie servitutą ateityje, kai UAB ,,Rodena“ perleis savo nuosavybę. Ieškovas nurodo, kad tik atsakovei perleidus nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 263-1 ir jo savininku tapus kitam asmeniui, naujasis savininkas galėtų pareikšti reikalavimą nustatyti kelio servitutą, todėl šios nurodomos faktinės aplinkybės turi būti tiriamos kartu su atsakovės pateiktu tinkamu žemės sklypo formavimo ir projektavimo planu, jeigu tokį atsakovė pateiks tam, kad išsamiai būtų išanalizuoti šalių bendro sklypo formavimo ir projektavimo planai, nes pagal šiuos planus yra sprendžiami šalių nuosavybės teisiniai klausimai.

13838.

139Atkreiptinas dėmesys, kad, aiškindamas servituto nustatymo momentą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal nurodytą teisės normą iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011). Atsižvelgiant į tai, net ir įbraižius numatomą nustatyti sandoriu servitutą žemės sklypo plane, tačiau nesudarius sutarties dėl servituto nustatymo, šis servitutas nebus registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nesukels teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Todėl papildomai būtina ištirti aplinkybes dėl servituto nustatymo, nes atsakovė nurodo jos teisių pažeidimą būtent dėl ieškovo projekte ir 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyto brėžinyje servituto, t. y. įvažiavimas į šalių naujai formuojamus žemės sklypus turi būti išsamiai išanalizuotas byloje išnagrinėjus šalių siūlomus sklypų formavimo variantus.

14039.

141Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nurodydamas, jog ieškovo projekto rengėjas dalijo 0,2672 ha ploto žemės sklypą, kuris neatitiko Nekilnojamojo turto registro duomenų, tačiau nepasiūlė ieškovui pateikti preliminarios išvados iš Registrų centro dėl kadastrinių matavimų naujoje koordinačių sistemoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-09-30 nutarimu Nr. 936 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo patvirtinta nauja valstybinė geodezinių koordinačių sistema – LKS. Šio nutarimo 4.1 punktu Valstybinei geodezijos tarnybai prie Statybos ir urbanistikos ministerijos buvo pavesta nustatyti perėjimo prie valstybinės koordinačių sistemos tvarką ir terminus. Pagal Perėjimo prie 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (buvusi Valstybinė geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos) 1996-01-05 įsakymu Nr. 1, 1 punkto nuostatas nuo 1996-02-01 Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 31 punkte nurodyta, kad žemės sklypų planai rengiami ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, t. y. valstybės įmonei Registrų centrui, teikiami toje koordinačių sistemoje, kurią naudojant buvo atliekami kadastriniai matavimai ir kuri susieta su valstybine koordinačių sistema. Koordinates į valstybinę koordinačių sistemą perskaičiuodavo Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostata reglamentuoja, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų vietinėje koordinačių sistemoje, todėl šioje byloje būtina aiškintis, ar ieškovo teikiamame projekte sklypo dydis pasikeitė dėl nurodytos matavimų paklaidos. Ieškovas 2018-06-04 apeliacinės instancijos teismui pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymą dėl ginčo sklypo dydžio, atsakovė pateikė paaiškinimą dėl šios pažymos, nurodydama, jog ji negali būti tinkamu įrodymu, todėl šis įrodymas turi būti ištirtas pirmosios instancijos teisme, nes turi esminę reikšmę dėl ginčo žemės sklypo dydžio. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo projektą pateikus patikrai dėl šios aplinkybės, t. y. dėl sklypo dydžio naujoje koordinačių sistemoje, taip pat turės būti pasisakyta.

14240.

143Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 81 punktas nustato, kad pagal projektą atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus parengiamos jų kadastro duomenų bylos.

14441.

145Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 32.1.1–32.1.10 punktai reglamentuoja žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo tvarką. Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikiną statinį) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, užtikrinant, kad pagal statinio matavimus būtų galima nustatyti jo išorinį kontūrą; kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; kartografuojami objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami šių teritorijų plotai; apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma naudojant suderintus su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kadastro tvarkytojo parengtus ir patvirtintus klasifikatorius; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla. Iš esmės tą patį nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 15.1–15.10 punktai.

14642.

147Remiantis Taisyklių 11 punktu, kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje, tarp jų ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (13 punktas). Pagal Nuostatų 12 punktą žemės sklypas laikomas baigtu formuoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Todėl šioje byloje būtina ištirti, ar pagal ieškovo projektą ( o jei atsakovė pateiks tinkamą projektą, ir pagal jį) būtų nustatyti nauji kadastro duomenys.

14843.

149Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra paminėtų sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas be sklypo bendraturčių sutikimo, todėl šalys, kreipdamosi į teismą, privalo šiuos dokumentus pateikti tam, kad teisme būtų galima aiškintis, ar vienos iš šalių teikiamas žemės sklypo planas nepažeidžia kitų sklypo naudotojų teisių, todėl atsakovė su priešieškiniu turi pateikti paminėtus dokumentus, o ieškovo pateiktas žemės sklypo planas, jo suderinimai vertintini kartu su apeliacinės instancijos teisme pateiktu nauju įrodymu dėl žemės sklypo dydžio.

15044.

151LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v. UAB „Medtec‘o LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-320/2014).

152Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

153Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

154Prašymus pridėti prie bylos papildomus įrodymus patenkinti ir pridėti prie bylos prašymo VĮ Registrų centrui kopiją, VĮ Registrų centro atsakymą į ieškovo prašymą, UAB „Rodena“ negatorinio ieškinio kopiją, pažymą apie dokumento įteikimą, ieškovo 2018 m. spalio 27 d. atsiliepimą į negatorinį ieškinį su 11 priedu

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I . Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr.... 7. 2.... 8. Ieškiniu nurodė tokias faktines aplinkybes, kad 2007 m. kovo 15 d. šalys... 9. 3.... 10. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl teisės pripažinimo, kuriuo prašė... 11. 4.... 12. Priešieškinis grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovo iniciatyva... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį ir... 16. 6.... 17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypas, kurio kadastro... 18. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai... 19. 7.... 20. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 21. 7.1.... 22. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tuo pačiu metu gali... 23. 7.2.... 24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pateikti... 25. 7.3.... 26. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, dėl kurių atmetė abu... 27. 7.4.... 28. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad neva... 29. 8.... 30. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 31. 9.... 32. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi atnaujino... 33. 10.... 34. Ieškovas nustatytu terminu pašalino apeliacinio skundo trūkumus – pateikė... 35. 10.1.... 36. Teismo sprendime konkrečiai nenurodoma, kokias klaidas teismas laiko... 37. 10.2.... 38. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi žemės sklypo projektavimo ir projekto... 39. 10.3.... 40. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas proporcingumo ir visų... 41. 10.4.... 42. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovo pateiktame žemės... 43. 10.5.... 44. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl rašymo... 45. 10.6.... 46. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Klaipėdos apylinkės teismo... 47. 10.7.... 48. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė išvadą, kad... 49. 10.8.... 50. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovo pasiūlytas... 51. 11.... 52. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti... 53. 11.1.... 54. Atsakovė jau nuo 2014 m. balandžio 15 d. turėjo priešieškiniu šioje... 55. 11.2.... 56. Nei 2015 m. spalio 20 d. pakeisti projekto rengimo reikalavimai, nei... 57. 11.3.... 58. Negali net būti lyginama teismo suteikta teisė tik įforminti teismo jau... 59. 11.4.... 60. Atsakovės teiginiai, kad, jei ieškovas būtų parengęs teisėtą ir kito... 61. 11.5.... 62. Ieškovas sutinka su atsakovės apeliacinio skundo dalimi, kuria atsakovė... 63. 11.6.... 64. Vienintelis teisėtas ir teisingas būdas jau dabar išspręsti ginčo žemės... 65. 12.... 66. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovo... 67. 12.1.... 68. Ieškovo apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniams skundams keliamų... 69. 12.2.... 70. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus faktinius... 71. 12.3.... 72. Teismo sprendimu nėra paneigta ieškovo teisė atsidalyti iš bendrosios su... 73. 12.4.... 74. Ieškovas per daugiau nei 2,5 metų taip ir neįgyvendino sprendimo dėl... 75. 12.5.... 76. Ieškovas, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų... 77. 12.6.... 78. Trečiojo asmens atstovė teisme viso proceso metu besąlygiškai palaikė tik... 79. 13.... 80. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės... 81. 13.1.... 82. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai... 83. 13.2.... 84. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas,... 85. 13.3.... 86. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai, prieštaraudamas... 87. Teisėjų kolegija... 88. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 89. 14.... 90. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 91. 15.... 92. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 93. Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos ... 94. 16.... 95. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 96. 17.... 97. Ieškovas 2018 m. birželio 4 d. pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos... 98. 18.... 99. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 100. 19.... 101. Šioje byloje šalys iškėlė ginčą dėl žemės sklypo formavimo ir... 102. 20.... 103. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr.... 104. 21.... 105. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šalių reikalavimus neišsprendė... 106. 22.... 107. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos... 108. 23.... 109. Atsakovė nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto,... 110. 24.... 111. 2017-06-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 112. 25.... 113. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo patenkinti jos priešieškinį, t. y.... 114. 26.... 115. Pagal Taisyklių 19.1 p. iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10... 116. 27.... 117. Šioje byloje šalys ginčo žemės sklypo bendraturčiai, abi šalys teikia... 118. 28.... 119. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų... 120. 29.... 121. Todėl šioje byloje turi būti išsamiai išanalizuotos visos aplinkybės dėl... 122. 30.... 123. Ieškovo pateiktame žemės sklypo projekte, kuriam pritarė kompetentinga... 124. 31.... 125. Byloje nustatyta, kad ginčas vyksta dėl šalių bendrosios dalinės... 126. 32.... 127. Ieškovas teikia UAB „Studija 33“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo... 128. 33.... 129. 2015 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas sprendimu nenustatė... 130. 34.... 131. Šios bylos medžiaga įrodo, jog kitame šios nutarties 31 p. nurodytame... 132. 35.... 133. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo yra būtina UAB ,,Studija 33“ 2015 m... 134. 36.... 135. Ieškovas nurodo, kad atsakovė UAB „Rodena“ yra žemės sklypo Nr. 263-1... 136. 37.... 137. Vadovaujantis CK 4.111 straipsniu, servitutas – tai teisė į svetimą... 138. 38.... 139. Atkreiptinas dėmesys, kad, aiškindamas servituto nustatymo momentą, Lietuvos... 140. 39.... 141. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nurodydamas, jog ieškovo... 142. 40.... 143. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų... 144. 41.... 145. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos... 146. 42.... 147. Remiantis Taisyklių 11 punktu, kadastriniai matavimai atliekami pagal... 148. 43.... 149. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra paminėtų sklypo formavimo ir pertvarkymo... 150. 44.... 151. LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 152. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų... 153. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 27 d.... 154. Prašymus pridėti prie bylos papildomus įrodymus patenkinti ir pridėti prie...