Byla 3K-3-320/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,AVG statyba“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AVG Statyba“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuro, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Medtec‘o LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Schato“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilso prekyba“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl apeliacinės instancijos teismo bylos dalies iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui perdavimo pagrįstumo, apeliacijos ribų peržengimo (CPK 320 straipsnio 2 dalies ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo).

62010 m. liepos 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis) UAB „AVG statyba“ perleido UAB „Vilso prekyba“ teisę reikalauti iš atsakovų UAB „Medtec‘o LT“ ir UAB „Schato“ 204 469 Lt už atliktus statybos rangos darbus pagal 2009 m. spalio 26 d. Rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis).

7Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuro, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento; 2) taikyti restituciją natūra, t. y. priteisti ieškovui teisę reikalauti iš UAB „Medtec‘o LT“ 102 234,50 Lt skolos, iš UAB „Schato“ – 102 234,50 Lt skolos, o UAB „Vilso prekyba“ priteisti reikalavimo teisę į ieškovo 39 185,42 Lt skolą; 3) priteisti ieškovo naudai iš UAB „Medtec‘o LT“ ir UAB „Schato“ po 102 234,50 Lt skolos; 4) priteisti ieškovo naudai iš atsakovų 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

8Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi UAB „AVG Statyba“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui susipažinus su perduotais įmonės dokumentais, kilo abejonių dėl ginčijamos sutarties teisėtumo ir tikslingumo. Pagal Rangos sutartį ieškovas atliko numatytus darbus ir pateikė atsakovams UAB „Medtec‘o LT“ ir UAB „Schato“ apmokėti sąskaitas faktūras už 204 469 Lt (po 102 234,50 Lt). Užsakovai privalėjo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus, tačiau vengė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus; nors ieškovas, vadovaudamasis CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, vienašališkai juos pasirašė, atsakovai su reikalavimu sumokėti nurodytas sumas nesutiko, teigdami, kad sumokėjo ieškovui kiekvienas po 50 425 Lt. Kadangi finansiniuose dokumentuose tokie atsakovų mokėjimai neatsispindi, tai laikytina, kad UAB „Medtec‘o LT“ ir UAB „Schato“ buvo skolingi ieškovui. Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas perleido UAB „Vilso prekyba“ savo reikalavimo teises į atsakovus UAB „Medtec‘o LT“ ir UAB „Schato“, kilusias iš Rangos sutarties, UAB „Vilso prekyba“ įskaitė ieškovo 39 185,42 Lt įsiskolinimą jam bei įsipareigojo apskaičiuoti ir papildomai sumokėti 70 procentų priedą nuo sumos, apskaičiuotos iš atsakovų UAB „Medtec‘o LT“ ir UAB „Schato“ gautos sumos atėmus ieškovo skolą atsakovui UAB „Vilso prekyba“ bei išlaidas, patirtas įgyvendinant reikalavimo teises. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažintina negaliojančia, nes ieškovas jau nuo 2010 m. sausio mėn. nedengė įsiskolinimų VSDFV, iš ieškovo turto buvo vykdomas priverstinis skolos valstybei išieškojimas, be to, remiantis 2008 m. įmonės balanso duomenimis, įmonė buvo nemoki.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino 2010 m. liepos 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento; taikė restituciją natūra ir priteisė ieškovui BUAB „AVG Statyba“ teisę reikalauti iš UAB „Medtec‘o LT“ 102 234,50 Lt skolos, iš UAB „Schato“ – 102 234,50 Lt skolos, o atsakovui BUAB „Vilso prekyba“ priteisė reikalavimo teisę į BUAB „AVG Statyba“ 39 185,42 Lt skolą; taip pat priteisė ieškovui BUAB „AVG Statyba“ iš UAB „Medtec‘o LT“ 51 809,50 Lt, iš UAB „Schato“ 51 809,50 Lt už atliktus statybos rangos darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; likusią ieškinio dalį atmetė.

11Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-339/2009, 3K-3-362/2011, nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi UAB „AVG statyba“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotas įmonės nemokumas; ieškovo administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; visos reikalavimo teisės į 204 469 Lt perleidimas pažeidė ieškovo kreditorių interesus, nes visa galima kreditorių reikalavimų suma gali būti 270 423 Lt, teismas padarė išvadą, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi pažeisti likusių UAB „AVG statyba“ kreditorių, kurių skolų grąžinimo terminai jau buvo suėję, interesai; be to, dėl priešpriešinių įsipareigojimų disproporcijos (UAB „AVG statyba“ ir UAB „Vilso prekyba“ sandorio įvykdymo vertės neatitiktis), vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 4 punktu, ginčijamam sandoriui taikoma nesąžiningumo prezumpcija, kurios atsakovas BUAB „Vilso prekyba“ nepaneigė. Pripažinęs reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, teismas taikė restituciją natūra.

12Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, jog 2009 m. ieškovas atsakovams atliko statybos rangos darbus, tačiau nesutaria dėl atliktų darbų kiekio ir kainos bei fakto, kad atsakovai ieškovui sumokėjo 100 850 Lt. Įvertinęs į bylą ieškovo pateiktus įrodymus apie faktiškai atliktų darbų kiekį ir apimtį, liudytojų parodymus, šalių susirašinėjimą (ieškovo 2010 m. balandžio 9 d. pretenzijos atsakovams, atsakovo UAB „Medtec‘o LT“ atsakymo į pretenziją turinį, tai, kad atsakovai ieškovui raštu nepateikė pranešimo apie darbų trūkumus (neatitikimus), teismas padarė išvadą, kad nesutikdami su atliktų darbų kiekiu atsakovai nevykdė CK 6.662 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių nuostatų. Teismas nurodė, kad remiasi CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama šios teisės normos taikymo ir aiškinimo praktika, kad atsakovas, nesutikdamas su vienašališkai ieškovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą, o toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai nepaneigė aplinkybės, jog ieškovai atliko statybos rangos darbų už 204 469 Lt.

13Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovų nurodytą aplinkybę, jog jie sumokėjo ieškovui 100 850 Lt avansą pagal Rangos sutartį, todėl ieškinio reikalavimo dalies dėl 100 850 Lt atlyginimo už atliktus darbus priteisimo netenkino.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Schato“ apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria nutarta taikyti restituciją natūra: priteisti ieškovui BUAB „AVG Statyba“ teisę reikalauti iš UAB „Medtec‘o LT“ 102 234,50 Lt skolos, iš UAB „Schato“ – reikalauti 102 234,50 Lt skolos; priteisti ieškovui BUAB „AVG Statyba“ iš atsakovo UAB „Medtec‘o LT“ 51 809,50 Lt, iš UAB „Schato“ – 51 809,50 Lt atlyginimą už atliktus statybos rangos darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; perdavė bylą dėl šios dalies pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria Reikalavimo perleidimo sutartis pripažinta negaliojančia.

15Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriomis pasisakyta dėl Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo bei skolos iš atsakovo UAB „Medtec‘o LT“ priteisimo, neginčijamos, nesutinkama tik su ta sprendimo dalimi, kuria nuspręsta priteisti ieškovo naudai iš atsakovo UAB „Schato“ skolą už atliktus statybos darbus. Tačiau susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir jais nubrėžtomis bylos nagrinėjimo ribomis, teisėjų kolegija sprendė, kad, sutikus su skundo argumentais, kuriais ginčijamos teismo išvados dėl ieškovo atliktų darbų masto, gali būti nustatyta, jog ieškovas atliko ir turi teisę į kitą, nei konstatuota skundžiamu sprendimu, atliktų darbų vertės atlyginimą, kas turės įtakos ne tik apelianto teisėms ir pareigoms, bet ir taikytinos restitucijos apimčiai. Atsižvelgusi į tai, kad atsakovų skolos už atliktus statybos darbus nustatymo klausimas neatskiriamai susijęs su byloje taikyta restitucija, teisėjų kolegija, nurodžiusi, kad neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tikrindama ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, vertino skundžiamos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ne tik dėl ieškovo atliktų darbų kiekio ir kainos, skolos ieškovui iš atsakovų priteisimo, bet ir dėl restitucijos taikymo.

16Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu atsakovų išsakytus nesutikimus, susijusius su jiems pareikštais reikalavimais dėl skolos priteisimo ir bylos nagrinėjimo metu keliamais reikalavimais, prieš sprendžiant restitucijos klausimą, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo įvertinti, ar ieškovas pagrįstai reiškė atsakovams reikalavimus priteisti skolas, ar šalys tinkamai, laiku atliko visas pareigas pagal 2009 m. spalio 26 d. Rangos sutartį ir įgijo teisę reikalauti atitinkamų sumų. Susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, įrodymais, kuriais teismas rėmėsi priimdamas sprendimą (2009 m. spalio mėn. atliktų darbų aktais, sąskaitomis faktūromis, su kitomis įmonėmis sudarytomis sutartimis, kitais ieškovo pateiktais įrodymais), teisėjų kolegija sprendė, kad išvados dėl atliktų darbų masto ir vertės (204 469 Lt) padarytos nevisapusiškai įvertinus bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad į bylą kartu su kitais įrodymais pateikta 2009 m. spalio 21 d. ieškovo ir atsakovo UAB „Medtec‘o LT“ sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2009.10.21, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti kelio įrengimo darbus Trakų rajone. Kadangi tiek 2009 m. spalio 21 d., tiek ir 2009 m. spalio 26 d. sutartimis sutarta dėl panašių ar analogiškų darbų atlikimo – kelio įrengimo (remonto) darbų, tai, teisėjų kolegijos manymu, siekiant įvertinti, ar ieškovas pagrįstai ir teisėtai prašo atitinkamų sumų pagal 2009 m. spalio 26 d. Rangos sutartį (Nr. 1001) priteisimo, visų pirma turėjo būti atriboti pagal kiekvieną iš pirmiau nurodytų sutarčių sulygti atlikti darbai, jų kiekiai, realiai atlikti darbai bei jų kaštai, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadaryta, todėl negalima teigti, kad liudytojų parodymai bei bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas atliko atsakovų užsakymu pagal 2009 m. spalio 26 d. Rangos sutartį darbų už 204 469 Lt.

17Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas teigia atlikęs atsakovų prašymu darbus, susiklostė pasirašius 2009 m. spalio 26 d. Rangos sutartį, o sutartys, kurios, ieškovo teigimu, buvo sudarytos siekiant įvykdyti užsakovų (atsakovų) prašymus pagal Rangos sutartį, sudarytos 2009 m. balandžio 1 d., kai kurios iš pateiktų sąskaitų išrašytos tuo metu, kai ieškovo ir atsakovų nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Be to, pagrindiniai įrodymai, kuriais remdamasis teismas konstatavo, kad atsakovai nepaneigė aplinkybės, jog ieškovas atliko statybos darbų už 204 469 Lt – ieškovo 2010 m. vasario mėnesį išrašyti ir atsakovų įgalioto asmens M. E. pasirašyti atliktų darbų aktai už 204 469 Lt – nėra pateikti, teismo teiginiai paremti tik ieškovo į bylą pateikta 2010 m. balandžio 9 d. pretenzija. Siekdamas pagrįsti darbų priėmimo–perdavimo aktų egzistavimą ieškovas pateikė teismui už 204 469 Lt išrašytus atliktų darbų aktus, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad juose nenurodyta išrašymo data, jie nepasirašyti, kaip nurodyta pretenzijoje, atsakovo atstovo, todėl teigti, jog byloje pateikti aktai ir yra tie, apie kuriuos nurodoma pretenzijoje ir kuriais rėmėsi teismas, negalima. Be to, šie aktai neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, nes juose nenurodyti jų surašymo bei darbų atlikimo terminai, nedetalizuoti atlikti darbai, jų kiekiai. Dviejuose iš atliktų darbų aktų nurodyta, kad jais perduodami atlikti kelio remonto darbai. Dėl kelio remonto darbų atlikimo buvo susitarta tiek 2009 m. spalio 21 d. sutartimi (užsakovas – UAB „Medtec‘o LT“), tiek, liudytojų teigimu, 2009 m. spalio 26 d. sutartimi (užsakovai – UAB „Medtec‘o LT“, UAB „Schato“), todėl, siekiant atriboti pagal kiekvieną iš jų atliktus darbus, kaštus, šalis, privalančias apmokėti, svarbu nustatyti, pagal kurią iš sutarčių išrašyti ieškovo pateikti aktai.

18Teisėjų kolegija pastebėjo, kad, prašydamas priteisti iš atsakovų vykdant rangos sutartis patirtas išlaidas, ieškovas teigia, jog atliko visus jam pavestus darbus, tačiau byloje esantis 2010 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo, patvirtina priešingas ieškovo nurodytiems teiginiams aplinkybes (žemės sklype Trakų r. sav., Kozelkiškių k., išlikusios pastatų liekanos, pamatai, statinių fragmentai); nurodė, kad abejotina, jog šis ieškovo reikalavimas atsakovams yra pagrįstas visa apimtimi. Be to, ieškovas, siekdamas pagrįsti teiginius apie atsakovų užsakymu atliktus darbus, pateikė skirtingus atliktų darbų aktus, kurių vieni išrašyti abiem atsakovams – UAB „Medtec‘o LT“ ir UAB „Schato“, kiti (toms pačioms sumoms) – tik atsakovui UAB „Schato“, nors dėl kai kurių darbų atlikimo (kelio įrengimo) buvo tartasi tik su atsakovu UAB „Medtec‘o LT“. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo pateiktas lokalines sąmatas, taip pat sprendė, kad nesutampa šalių nurodytos aplinkybės ir bylos duomenys; nurodė, kad iš šių sąmatų matyti, kad jos parengtos ne prieš šalims pasirašant 2009 m. spalio 26 d. Rangos sutartį, bet 2010 m. sausio 13–14 dienomis; liudytojų teigimu, jos buvo pasirašytos atsakovų atstovo M. E., tačiau į bylą pateiktos sąmatos nepasirašytos, todėl abejotina, ar į bylą pateiktos lokalinės sąmatos yra tie patys dokumentai, kurie buvo pateikti atsakovui pasirašyti (derinti) prieš pasirašant sutartį.

19Pirmiau nurodytų teisėjų kolegijos nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, prieštaravimų tarp bylos įrodymų nepašalino, be to, neatsižvelgė į tam tikrus bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, kurie leidžia abejoti ginčijame sprendime padarytų išvadų pagrįstumu; detaliai neanalizavo byloje pateiktų įrodymų, neįvertino, kad ieškovas atsakovams priklausančiame žemės sklype darbus atlikinėjo pagal dvi rangos sutartis, kurios buvo sudarytos ne su abiem atsakovais, sutarčių nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste, nenustatė, kokiems darbų kiekiams pagal kiekvieną iš sutarčių buvo susitarta bei kokia apimtimi jie buvo atlikti. Šios neįvertintos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, galėjusi lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą; sprendė, kad atitinkama skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20Teisėjų kolegija nurodė, kad, nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas, o bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra ribojami įstatymo, tačiau, atsižvelgusi į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes, sprendžia, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme lemtų bylos nagrinėjimą beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl tikslinga bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui dėl nurodytų dalių nagrinėti iš naujo.

21III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

22Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui.

23Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Dėl nepagrįsto bylos dalies grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas išimtinai atsižvelgė į apeliacinio skundo motyvus, visiškai ignoruodamas ieškovo atsiliepime nurodytas ir pirmosios instancijos teisme nustatytas aplinkybes; iškėlė naujus klausimus, kurie nekelti apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirtos visos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės. Ieškovo bankroto administratorius, siekdamas pagrįsti pareikštus reikalavimus, pateikė visus šios bylos išsprendimui reikšmingus dokumentus, gautus iš buvusio UAB „AVG Statyba“ direktoriaus, pakvietė liudytojus, žinojusius tikrąsias aplinkybes, vėliau surinko papildomus dokumentus iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pateikė paaiškinimus į visus atsakovų klausimus. Visi galimi veiksmai atlikti pirmosios instancijos teisme, prieštaravimai paneigti liudytojų parodymais, teismo net skirtas papildomas posėdis, siekiant nustatyti visas aplinkybes, panaikinti galimus prieštaravimus, taigi byla išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, daugiau naujų aplinkybių ar paaiškinimų byloje negali būti.

24Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Aptariamos teisės išimtinumas svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo. Privalu atsižvelgti į tai, kad ieškinys pareikštas bankrutuojančios įmonės administratoriaus visų kreditorių vardu; ieškovas – bankrutuojanti įmonė – neturi galimybių be atstovo ginti savo pažeistas teises; nagrinėjama su statybomis susijusi byla yra sudėtinga, ieškovui reikėjo surinkti įrodymus iš įvairių institucijų. Bankroto administratorius turi užbaigti bankroto bylas per kuo trumpesnį laiką. Šiuo atveju, bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, būtų užvilkintas visos bankroto bylos nagrinėjimas. Neracionalu, neteisinga ir neekonomiška grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui; taip pažeidžiami ieškovo kreditorių interesai, o teismo procesas tampa nepateisinamai ilgas. Ieškovo kreditoriai, administratorius ir teismas patirtų papildomų išlaidų, padidėtų laiko sąnaudos. Proceso dalyviai pakartotinai bus priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos.

25Pažymėtina, kad visos apeliacinės instancijos teismo nurodytos, neva neįvertintos aplinkybės (dėl konkrečios sutarties, pagal kurią dirbo ieškovas; laikotarpio, kada išrašytos sąskaitos; atliktų darbų aktų pateikimo į bylą; pateiktų aktų turinio; sklype išlikusių pastatų liekanų; skirtingų atliktų darbų aktų, išrašytų atsakovams ir vienam iš jų; lokalinių sąmatų derinimo) buvo išsamiai įvertintos pirmosios instancijos teisme apklausus ieškovo ir atsakovų atstovus, ieškovo liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai detaliai išanalizavo bylos medžiagą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje yra nenustatytos tam tikros aplinkybės.

26Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais; CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus; pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus. Naikindamas sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo nurodyti taikomą, CPK nustatytą teisinį pagrindą bei jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą konkrečios bylos atveju. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad bylą tikslinga grąžinti pirmosios instancijos teismui, nepateikė konkrečių argumentų, dėl ko negali išspręsti bylos pats.

27Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Šiuo atveju neištirtų aplinkybių apimtis ir pobūdis nesudaro pagrindo grąžinti bylos pirmosios instancijos teismui, nes visos aplinkybės yra išsamiai ištirtos. Daugiau įrodymų pirmojoje ar apeliacinėje instancijoje negali būti, nes bankroto administratorius teismui pateikė visus įrodymus bei atvedė liudytojus, pateikusius išsamius paaiškinimus. Pažymėtina, kad atsakovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, liudytojų parodymais nepagrindė nurodomų aplinkybių, tik neigė turintys pareigą sumokėti už atliktus statybos darbus. Apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, nepagrįstas, nemotyvuotas. Šios bylos esmė buvo visiškai atskleista, prieštaravimai pašalinti, todėl nėra pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

282. Dėl apeliaciniame skunde nustatytų ribų peržengimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškinio dalį, kurios apeliaciniu skundu nebuvo prašoma pakeisti; UAB „Medtec‘o LT“ apeliacinio skundo nepateikė, neginčijo sprendimo priteisti iš šios įmonės ieškovui 51 809,50 Lt už atliktus statybos darbus ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėjo per plačiai, kitais, nei nurodyta apeliaciniame skunde, motyvais.

29CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). CPK 306 straipsnyje, reglamentuojančiame apeliacinio skundo turinį, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2006; 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).

30Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, nes tyrė ne tik su UAB „Schato“ apeliaciniu skundu susijusį ginčą, bet ir su UAB „Medtec‘o LT“ teisėmis ir pareigomis, nors apeliantas nereikalavo panaikinti sprendimo dalies, susijusios UAB „Medtec‘o LT“ teisėmis ir pareigomis.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

34Lietuvoje įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje pagal pareiškėjo BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-616/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. A. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2013). CPK 327 straipsnyje nustatyti būtent tie išimtiniai atvejai, kai byla gali būti perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas sprendimą ir perduodamas bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutartyje privalo nurodyti bent vieną iš CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų bei jį motyvuoti, t. y. pagrįsti jo egzistavimą nagrinėjamos bylos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. E. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008).

35Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-118/2012). Bylos esmė gali būti neatskleista dėl to, kad nebuvo surinkti reikalingi įrodymai, nenustatyti reikšmingi faktai, kurie yra būtini sprendimui dėl bylos baigties priimti. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. J. A. D.ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2013).

36Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perdavė bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Sutiktina su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus. Šie teiginiai pagrįsti kasacinio teismo pirmiau nurodytais išaiškinimais. Tačiau teisėjų kolegija laiko nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, įpareigojančias nutartyje nurodyti bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo teisinį pagrindą bei jį motyvuoti. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir perduodamas šią bylos dalį nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, apskųstoje nutartyje išsamiai motyvavo tokį sprendimą, nurodė, kad: prieš spręsdamas restitucijos klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar ieškovas pagrįstai reiškė atsakovams reikalavimus priteisti skolas, ar šalys tinkamai, laiku atliko visas pareigas pagal 2009 m. spalio 26 d. Rangos sutartį ir įgijo teisę reikalauti atitinkamų sumų; teismo išvada, kad ieškovas atliko atsakovų užsakymu pagal 2009 m. spalio 26 d. Rangos sutartį darbų už 204 469 Lt, padaryta nevisapusiškai įvertinus bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, nes teismas neatribojo pagal 2009 m. spalio 21 d. (ieškovo ir atsakovo UAB „Medtec‘o LT“) sudarytą Statybos rangos sutartį (Nr. 2009.10.21) ir 2009 m. spalio 26 d. Rangos sutartį (Nr. 1001, sudarytą ieškovo ir atsakovų UAB „Medtec‘o LT“ bei UAB „Schato“), sulygtų atlikti konkrečių darbų, jų kiekių, realiai atliktų darbų bei jų kaštų; teismas neįvertino aplinkybių, kad sutartys, kurios, ieškovo teigimu, buvo sudarytos, siekiant įvykdyti užsakovų (atsakovų) prašymus pagal Rangos sutartį, sudarytos 2009 m. balandžio 1 d., kai kurios iš pateiktų sąskaitų išrašytos tuo metu, kai ieškovo ir atsakovų nesiejo jokie sutartiniai santykiai (sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas teigia atlikęs atsakovų prašymu darbus, susiklostė pasirašius 2009 m. spalio 26 d. Rangos sutartį); ieškovo 2010 m. vasario mėnesį išrašyti ir atsakovų įgalioto asmens M. E. pasirašyti atliktų už 204 469 Lt darbų aktai (kuriais remdamasis teismas konstatavo, kad atsakovai nepaneigė aplinkybės, jog ieškovas atliko statybos darbų už 204 469 Lt) į bylą nepateikti (o aktuose, kurie teismui buvo pateikti, nenurodyta išrašymo data, jie nepasirašyti atsakovo atstovo, be to, neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų (nenurodyti darbų atlikimo terminai, nedetalizuoti atlikti darbai, jų kiekiai); dviejuose aktuose nurodyta, kad jais perduodami atlikti kelio remonto darbai, o dėl tokių darbų, minėta, tartasi pagal dvi sutartis); teismas neanalizavo 2010 m. gegužės 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų aplinkybių, patvirtinančių priešingas ieškovo nurodytiems teiginiams (kad buvo atlikti visi jam pavesti darbai, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovų vykdant Rangos sutartį patirtas išlaidas) aplinkybes; teismo neįvertinta ir kita šalių nurodytų aplinkybių bei bylos duomenų neatitiktis –siekdamas pagrįsti teiginius apie atsakovų užsakymu atliktus darbus, ieškovas pateikė skirtingus atliktų darbų aktus, kurių vieni išrašyti abiem atsakovams, kiti (toms pačioms sumoms) – tik atsakovui UAB „Schato“, nors dėl kai kurių darbų atlikimo buvo tartasi tik su atsakovu UAB „Medtec‘o LT“; iš pateiktų lokalinių sąmatų matyti, kad jos parengtos ne prieš šalims pasirašant 2009 m. spalio 26 d. Rangos sutartį, bet 2010 m. sausio 13–14 dienomis; liudytojų teigimu, jos buvo pasirašytos atsakovų atstovo M. E., tačiau į bylą pateiktos sąmatos nepasirašytos, todėl abejotina, ar tai tie patys dokumentai, kurie buvo pateikti atsakovui derinti prieš pasirašant sutartį. Apeliacinės instancijos teismas, nurodęs, kad pirmiau nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, prieštaravimų tarp bylos įrodymų nepašalino, be to, neatsižvelgė į tam tikrus bylos nagrinėjimo metu pateiktus įrodymus, kurie leidžia abejoti sprendime padarytų išvadų pagrįstumu; detaliai neanalizavo byloje pateiktų įrodymų, neįvertino, kad ieškovas atsakovams priklausančiame žemės sklype darbus atlikinėjo pagal dvi rangos sutartis, kurių viena sudaryta su abiem atsakovais, kita – tik su atsakovu UAB „Medtec‘o LT“, sutarčių nevertino visų faktinių bylos aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų kontekste, nenustatė, kokiems darbų kiekiams pagal kiekvieną iš sutarčių buvo susitarta bei kokia apimtimi jie buvo atlikti, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė, o tai galėjo lemti nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, teismų procesinių spendimų turiniu, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo pirmiau nurodytas pirmosios instancijos teismo neištirtas aplinkybes, nenustatytus reikšmingus faktus, kurie patenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl neištirtų aplinkybių apimties ir pobūdžio, įrodymų gavimo galimybių apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą naikinti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoti šiam teismui bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37Pažymėtina, kad bylos dalies perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nagrinėjamu atveju neatskleidusiam bylos esmės, nelaikytinas pažeidžiančiu bankrutavusios įmonės (ieškovo) kreditorių interesus.

38Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

39Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palangos projektas“ v. BUAB „Miravista“, bylos Nr. 3K-3-484/2013). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006).

40Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, negali peržengti CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), tačiau pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Ž. v. UAB „Titlis“, bylos Nr. 3K-3-237/2008). Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ieškinio dalį, kurios apeliaciniu skundu nebuvo prašoma pakeisti; pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, nes peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus laiko nepagrįstais. Nors apeliacinis skundas pateiktas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovo UAB „Schato“ priteista skola, o atsakovas UAB „Medtec‘o LT“ apeliacinio skundo nepateikė, neginčijo sprendimo priteisti iš šios įmonės ieškovui 51 809,50 Lt už atliktus statybos darbus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, jog, sutikus su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijamos išvados dėl ieškovo atliktų darbų masto, gali būti nustatyta, kad ieškovas atliko ir turi teisę į kitą, nei konstatuota skundžiamu sprendimu, atliktų darbų vertės atlyginimą, o tai turės įtakos ne tik apelianto teisėms ir pareigoms, bet ir restitucijos apimčiai. Kartu konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ne tik dėl ieškovo atliktų darbų kiekio, kainos, skolos ieškovui iš atsakovų priteisimo, bet ir dėl restitucijos taikymo, neperžengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir nepažeidė CPK 320 straipsnio nuostatų.

41Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pagrindo ją naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų

43Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

44Kasaciniame teisme patirta 45,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

47Priteisti iš ieškovo BUAB ,,AVG statyba“ (j. a. k. 300908558) 45,89 Lt (keturiasdešimt penkis litus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl apeliacinės instancijos teismo bylos dalies iš naujo... 6. 2010 m. liepos 30 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi (toliau – ir... 7. Ieškovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB Verslo administravimo... 8. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 27 d.... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 11. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais nutartyse, priimtose... 12. Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, jog 2009 m. ieškovas atsakovams... 13. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovų nurodytą... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo... 16. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu... 17. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad teismas neįvertino aplinkybių,... 18. Teisėjų kolegija pastebėjo, kad, prašydamas priteisti iš atsakovų vykdant... 19. Pirmiau nurodytų teisėjų kolegijos nustatytų aplinkybių pirmosios... 20. Teisėjų kolegija nurodė, kad, nors apeliacinės instancijos teismas yra... 21. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 22. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 23. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
    24. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos... 25. Pažymėtina, kad visos apeliacinės instancijos teismo nurodytos, neva... 26. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo... 27. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos,... 28. 2. Dėl apeliaciniame skunde nustatytų ribų peržengimo. Apeliacinės... 29. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios... 30. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo... 34. Lietuvoje įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip... 35. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2... 36. Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas... 37. Pažymėtina, kad bylos dalies perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios... 38. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ... 39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apeliacinio proceso... 40. Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės... 41. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 43. Netenkinus kasacinio skundo, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos... 44. Kasaciniame teisme patirta 45,89 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 47. Priteisti iš ieškovo BUAB ,,AVG statyba“ (j. a. k. 300908558) 45,89 Lt... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...