Byla 2-197-637/2011
Dėl skolos priteisimo, n u s t a t e :

1Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Audrone Gaižutiene, sekretoriaujant Irenai Janutienei, dalyvaujant ieškovei K. V., ieškoves atstovei advokatei Vitai Litinskienei, atsakovei A. M., atsakoves atstovui advokatui Sigitui Cepui, žodinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves K. V. ieškini atsakovei A. M. del skolos priteisimo, n u s t a t e :

2Teismo 2010-09-16 isakymu tenkintas kreditores K. V. reikalavimas - priteista iš skolininkes A. M. 32000,00 Lt skola, 5 procentu metines palukanos nuo 32000,00 Lt sumos nuo bylos iškelimo teisme, t.y. nuo 2010-09-16, iki teismo isakymo visiško ivykdymo, 740,00 Lt bylinejimosi išlaidu (b.l.11). Skolininke A. M. pateike prieštaravimus del teismo isakymo (b.l.16). Kreditore K. V. pateike ieškini, kuri teismas prieme, teismo isakyma panaikino (b.l.20-21, 44).

3Ieškove K. V. kreipesi i teisma su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakoves A. M. 32000,00 Lt skola, 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo bei bylinejimosi išlaidas. Teismo posedžio metu ieškove paaiškino, kad 2005 metais atsakove praše jos paskolinti pinigu nekilnojamojo turto pirkimui. Ji sutiko ir pervede i atsakoves saskaita 32000,00 Lt. Kadangi pasitikejo atsakove, nes ši dirbo jos imoneje (duomenys neskelbtini) ir buvo jos drauge, rašytines paskolos sutarties nepasiraše. Kadangi jos imone tuo metu dirbo pelningai, ji turejo pinigu, todel ir paskolino. Šia suma atsakovei ji pervede dalimis. Paskolos gražinimo terminas nebuvo nustatytas, taip pat nepraše palukanu. Po 2 metu ji pradejo žodžiu reikalauti iš atsakoves, kad ši jai gražintu skola. Raštu nesikreipe. Atsakove pradejo vengti jos, nebebendravo. Atsakove jos imoneje dirbo iki 2008 metu, kol imonei buvo iškeltas bankrotas. Atsakove pas ja uždirbdavo minimuma. Imone užsiiminejo tarpininkavimu perkant-parduodant nekilnojamaji turta. Ji nesidomejo ar atsakove nupirko nekilnojamaji turta už jos paskolintus pinigus. Ji nesiskolino iš atsakoves pinigu. Ji nedeklaravo, kad paskolino atsakovei pinigus. Šiuo metu jos imone yra bankrutavusi, ji pati turi skolu bankui. Jos butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ikeistas bankui, varžytines dar nera paskelbtos, nes bankas jai atidejo paskolos mokejima.

4Atsakove A. M. su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ji atmesti bei priteisti bylinejimosi išlaidas. Teismo posedžio metu paaiškino, kad ieškoves prašomi priteisti yra jai ieškoves gražinta skola pagal vekseli. Nurode, kad 2004-12-31 ji pardave savo 3 kambariu buta, esanti (duomenys neskelbtini), ir pradejo ieškotis kito buto. 2005-01-21 ji nusipirko 2 kambariu buta (duomenys neskelbtini), pradejo ji remontuoti. Perkant buta, ji susipažino su R. V., kuris pasiule jai ateiti dirbti i nekilnojamojo turto agentura (duomenys neskelbtini), kur ieškove buvo direktore. Ieškove tuo metu pirko daug žemiu. 2005 m. vasario menesi ieškove kartu su broliu pigiai nusipirko buta Šilutes plente, kuri pardave po 2 savaiciu, dar pirko žemiu. Ieškove papraše jos paskolinti pinigu. Ji suraše vekseli agenturoje 72000,00 Lt sumai. Skolino 2-3 savaitems. Balandžio menesi ieškove jai gražino pinigus, o ji jai atidave vekseli. Nežinojo, kad reikia surašyti pakvitavima. Ieškove papraše jos atsidaryti banke saskaita, nes taip jai yra patogiau pervesti pinigus. Skolino iš lešu, gautu už parduota buta (duomenys neskelbtini) ir iš turimu santaupu. Pinigu banko saskaitose ji nelaike. Pinigus jai siusdavo draugas iš Amerikos per „Western Union“. Agenturoje ji pradejo dirbti tik 2005-05-02, o pinigus ieškovei paskolino 2005 metu vasario pradžioje, kai dar nedirbo. Dirbdama agenturoje sau nekilnojamojo turto ji nepirko, tik tarpininkavo. Ji nedeklaravo paskolos ieškovei.

5Šaliu paaiškinimais, duotais teismo posedžio metu, bei byloje esanciais rašytiniais irodymais nustatyta, kad ieškove K. V. 2005-04-11 pervede i atsakoves A. M. saskaita banke 10000,00 Lt, 2005-04-15 – 10000,00 Lt, 2005-04-22 – 2000,00 Lt, 2005-04-29 – 10000,00 Lt (b.l. 4-6, 22-25). Iš VI Registru centras išrašo matyti, kad ieškovei nuosavybes teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuri ji isigijo 2006-08-25 ir kuris už skola kreditoriui AB „Swedbank“ yra parduodamas iš varžytiniu (b.l. 27-40). Iš VI Registru centras išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2005-02-10 iki 2005-02-23 ieškovei ir V. V. nuosavybes teise priklause po ½ buto, esancio (duomenys neskelbtini), kuris buvo isigytas už 100000,00 Lt, ir 2005-02-23 parduotas E. R., kuri 2005-03-10 i ieškoves saskaita banke pervede 95000,00 Lt (b.l. 78 -84). Iš VI Registru centras išrašo matyti, kad atsakovei A. M. nuosavybes teise priklause šis nekilnojamasias turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2002-03-06 iki 2004-12-31; butas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005-01-21 iki 2005-12-29, butas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2006-01-30 iki 2007-06-15 (b.l. 61-70). Iš šiu irodymu matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2004-12-31, o butas (duomenys neskelbtini) buvo nupirktas 2005-01-21. Iš pateikto socialinio draudimo pažymejimo išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2005-05-02 iki 2005-08-18 atsakove A. M. dirbo (duomenys neskelbtini), kurios direktore buvo ieškove K. V.. Iš Klaipedos apskrities valstybines mokesciu inspekcijos Mokestiniu prievoliu departamento Klaipedos skyriaus pateiktu pažymu, matyti, jog nei ieškove K. V., nei atsakove A. M. metiniu turto deklaraciju už 2005 metus nera pateikusios (b.l.99). Iš antstolio G. K. bei antstoles L. N. pateiktu pažymu, matyti, jog iš ieškoves K. V. pagal vykdomuosius dokumentus išieškoma 31682,00 Lt bei 18257,85 Lt skola išieškotojai V. M. ir bauda Keliu policijai.

6Civilinio kodekso 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davejas) perduoda kitos šalies (paskolos gavejo) nuosavyben pinigus, o paskolos gavejas isipareigoja gražinti paskolos davejui tokia pat pinigu suma bei moketi palukanas. Paskolos sutartis pripažistama galiojancia nuo pinigu perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), t. y ši sutartis yra realine, todel pinigu perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, ar buvo sudarytas sandoris ar ne. Be to, pinigu perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali buti veikiamas kitu asmenu nesažiningu veiksmu, todel šis veiksmas turi buti atliekamas ir teismu aiškinamas taip, kad nekiltu abejoniu del sandorio šalies valios gauti pinigus ir juos gražinti pagal susitarima suvaržymo (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilineje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkricio 30 d. nutartis, priimta civilineje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008). Fiziniu asmenu paskolos sutartis turi buti rašytine, jeigu paskolos suma viršija du tukstancius litu (Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji rašytines sandorio formos nesilaikymo pasekmiu taisykle yra ta, kad rašytines formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojanciu, taciau nesilaikiusios istatymo reikalaujamos rašytines formos šalys netenka teises remtis liudytoju parodymais irodinedamos sandorio sudarymo ir jo ivykdymo fakta (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios istatymo reikalavimo sudaryti ji rašytine forma, kartu prisiima rizika del sandorio ivykdymo irodinejimo kilus gincui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos ivykdymas yra sandoriai, todel sutarties (prievoles) ivykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rušies sutarciai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisines pasekmes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinejamoje byloje ieškove teigia, kad buvo sudaryta paskolos sutartis su atsakove, paskolos sutartinius santykius grindžia teismui pateiktu banko saskaitos išrašu ir mokejimo pavedimais (b. l. 4-6, 22-25), iš kuriu matyti, kad ieškove iš savo saskaitos banke laikotarpiu nuo 2005-04-11 iki 2005-04-29 i atsakoves saskaita pervede 32000,00 Lt o atsakove A. M. pinigus išsigrynino (Nordea Bank Finland saskaitos išrašas, b.l. 74).

7Akivaizdu, kad, ieškovei pervedus i atsakoves saskaita pinigus, o atsakovei juos priemus, šalys buvo susitarusios del pinigu perdavimo atsakovei. Šie pateikti dokumentai laikytini tinkamu irodymu, atitinkanciu CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes jie patvirtina šioje normoje reglamentuojama reikalavima - pinigu perdavimo fakta. Teismu praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigu (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavejui faktas, arba nera aiškiai nurodyta perduodamu pinigu paskirtis, pareiga irodyti pinigu perdavimo fakta, arba perduodamu pinigu paskirti tenka paskolos davejui. Paprastai kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavima paskolos gavejui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju irodyti paskolos dalyko neperdavimo fakta pareiga tenka paskolos gavejui. Istatymines prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavejas gavo, galiojima bei irodinejimo naštos paskirstyma lemia tai, ar paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2010 m. rugsejo men. 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010). Iš esmes tam, kad butu galima konstatuoti, jog tarp šaliu buvo sudaryta paskolos sutartis, demesys kreiptinas ne tik i sandorio forma, taciau taip pat ir i turini, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindeti pinigu perdavimo faktas. Nagrinejamoje byloje pinigu perdavimo faktas yra fiksuotas bankiniais dokumentais – mokejimo pavedimais. Atsakove neigdama, jog jai pervesti pinigai buvo paskolos objektas, turejo šia aplinkybe paneigti leistinais ir itikinamais irodymais. Remiantis teismu praktika, pažymetina, kad teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti atitinkama fakta buvus (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutarti, priimta civilineje byloje Klaipedos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Mariu žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsejo 19 d. nutarti, priimta civilineje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VI Registru centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutarti, priimta civilineje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Atsakove teigia, kad ne ieškove jai skolino pinigus minetais pavedimais pervesdama 32000 Lt, o atsakove 2005 metu vasario menesi paskolino ieškovei 72000,00 Lt ir išraše šiai sumai vekseli. Nurode, kad kai ieškove 2005 metu balandžio menesi gražino jai paskolintus pinigus, pervesdama juos i jos banko saskaita, ji ta vekseli atidave ieškovei. Kadangi atsakove nepateike teismui jokiu šita fakta patvirtinanciu irodymu, tai vadovaujantis Civilio kodekso 6.870 straipsnio 1 d. ir 3 d. nuostatomis laikytina, kad nera irodyti atsakoves nurodyti paskoliniai santykiai tarp atsakoves ir ieškoves, kuriuose atsakove butu paskolos daveja, o ieškove paskolos gaveja, nes ji nepateike i byla jokios paskolos sutarties ar kito rašytinio irodymo (vekselio), liudijancio apie tokiu santykiu buvima, o taip pat nepateike irodymu apie pinigu perdavima atsakoves ieškovei fakta. Atsakoves argumentai, kad ieškove turi skolu ir tokiu budu bando spresti savo problemas, neturi teisines reikšmes nagrinejant pareikšta ieškini del negražintos skolos priteisimo. Abi šalys pripažino, kad užsiiminejo nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, taciau i byla pateikti irodymai apie nekilnojamojo turto operacijas nera tinkami irodymai vertinant šaliu paskolinius santykius.

8Ieškoves atstove prašo teismo vadovautis Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2009-06-04 nutartimi civilineje byloje Nr.3K-3-235/2009. Atsakoves atstovo argumentas, kad teismu praktika ieškove privalejo nurodyti anksciau, t.y. ne baigiamuju kalbu metu, nepagristas. Teismas sutinka su ieškoves atstoves argumentu, kad sprendžiant nagrinejama ginca galima vadovautis nurodyta Lietuvos Aukšciausiojo teismo nutartimi, nes šioje byloje nustatytos aplinkybes yra apie banko pavedimais patvirtinta pinigu perdavima atsakovui paskolos sutartiniu teisiniu santykiu pagrindu.

9Kvalifikuojant tarp šaliu susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant ju pagrindu kylancias šaliu teises bei pareigas, butina ivertinti faktu, kuriu pagrindu galima butu spresti apie santykiu tarp šaliu pobudi, visuma. Pinigu pervedimas yra tam tikru isipareigojimu vykdyma liudijantis veiksmas, taciau prievoles, susijusios su pinigu pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartiniu teisiniu, bet ir kitokiu santykiu pagrindu, pvz., atsiskaitymu už suteiktas paslaugas. Ištyrus ir ivertinus byloje surinktu irodymu visuma (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis) nenustatytas kokiu nors kitokiu nei paskolos teisiniu santykiu egzistavimas tarp ginco šaliu, o paneigus kitokiu teisiniu santykiu, kurie lemia ir prievoliu tarp šiu santykiu šaliu pobudi, buvima, ieškoves pateikti irodymai – banko pavedimai patvirtina 32000,00 Lt perdavima atsakovei paskolos sutartiniu teisiniu santykiu pagrindu. Abi ginco šalys irodinejo tarp ju esant paskolos teisinius santykius, taciau ieškove nurodytais banko pavedimais irode pinigu perdavimo paskolos gavejui fakta, atsakove, priešingai, šio esminio paskolos sutartiniu santykiu elemento, t. y. kad ji perdave ieškovei pinigu paskolai, kuri, atsakoves teigimu, ieškoves banko pavedimais buvo gražinama, neirode, jokiu savarankišku reikalavimu nereiške. Prievoles turi buti vykdomos sažiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal istatymu ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievole, išskyrus istatymu ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis.). Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškoves reikalavimas priteisti iš atsakoves 32000,00 Lt yra pagristas, todel tenkintinas.

10Ieškini patenkinus, iš atsakoves priteistinos 5 procentu dydžio metines palukanos už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis., 6.210 straipsnio 1 dalis).

11Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakoves priteistinos rašytiniais irodymais pagristos bylinejimosi išlaidos, kurias sudaro ieškoves sumoketas žyminis mokestis – 240,00 Lt; ieškoves išlaidos advokato teisinei pagalbai – 2000,00 Lt. Ieškove nuo 720,00 Lt dalies žyminio mokescio mokejimo atleista, todel ši suma priteistina iš atsakoves i valstybes biudžeta (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio l dalis).

12Pritaikytos laikinosios apsaugos priemones, paskirtos 2010-09-16 teismo nutartimi A. M. turtui, paliktinos galioti iki teismo sprendimo ivykdymo (Civilinio proceso kodekso 150 straipsnis).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

14ieškini patenkinti visiškai.

15Priteisti iš atsakoves A. M. ieškovei K. V. 32000,00 Lt skolos, 5 procentu dydžio metines palukanas nuo 2010-09-16 nuo priteistos 32000,00 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo dienos.

16Priteisti ieškovei K. V. iš atsakoves A. M. 2240,00 Lt bylinejimosi išlaidu.

17Priteisti iš atsakoves A. M. 720,00 Lt žyminio mokescio i valstybes biudžeta.

18Laikinasias apsaugos priemones, paskirtas 2010-09-16 teismo nutartimi atsakoves A. M. turtui, palikti galioti iki teismo sprendimo ivykdymo.

19Sprendimas per 30 dienu po jo priemimo ir paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.

Ryšiai