Byla 2A-494/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams V. M. , advokatei Aušrai Kargaudienei, trečiojo asmens VSDFV Marijampolės skyriaus atstovui Vytautui Daubarui, trečiojo asmens bankrutavusių R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto administratoriui Benediktui Algirdui Petrošiui, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-390-259/2009 pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, bankrutavusių R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto administratoriui Benediktui Algirdui Petrošiui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. gegužės 22 d. sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – VSDFV) 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (9.8)I-3382 ir priimti naują sprendimą – 154 172 Lt mokestinę nepriemoką pripažinti pasibaigusia. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

  1. Pareiga mokėti mokestinę nepriemoką atsirado ne tik R. M. prekybos namams „Tuktukas“, bet ir individualiosios įmonės savininkui. Bankroto byla įmonei iškelta Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2004 m. gegužės 24 d.. Kreditorinio reikalavimo paskaičiavimus VSDFV Marijampolės skyrius pateikė 2004 m. birželio 11 d. duomenimis, nors pagal Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus kreditorinis reikalavimas nustatomas ir pateikiamas bankroto bylos įsiteisėjimo dienos duomenimis. Atsižvelgiant į tai, senaties terminas skaičiuojamas taip pat 2004 m. gegužės 24 d. duomenimis, todėl VSDFV sprendimo išvados nepagrįstos.
  2. VSDFV 2008 m. gegužės 22 d. sprendime nepagrįstai nurodė, kad nesumokėtoms įmokoms, baudoms ir delspinigiams priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas ir delspinigiai neperskaičiuotini. R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudos ir delspinigių bendrai 154 172 Lt sumai nepriemoka pripažintina pasibaigusia dėl suėjusio 5 metų išieškojimo senaties termino, vadovaujantis 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-2535 nuostatomis.
  3. VSDFV Marijampolės skyriaus kreditavimo reikalavimo suma bankroto bylos įmonei iškėlimo datai nepagrįstai padidinta, netaikius mokestinėms prievolėms 5 metų senaties termino, nustatyto Mokesčių administravimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo. Mokestinės nepriemokos, kurioms iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2004 m. gegužės 24 d.) buvo suėjęs 5 metų senaties terminas ir kurių nepavyko išieškoti iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, neturėjo būti patvirtintos, kaip kreditorinis reikalavimas.
  4. VSDFV nepagrįstai neatkreipė dėmesio į 2008 m. kovo 13 d. VMI prie FM raštą Nr. (20.5-37)-R-2455 ir 2008 m. balandžio 28 d. Marijampolės apskrities VMI raštą, kuriais V. M. buvo informuota, kad kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu Marijampolės apskrities VMI dėl suėjusio mokestinės nepriemokos senaties termino priiminėjo sprendimus dėl mokestinės prievolės pripažinimo beviltiška ir pasibaigusia.
  5. Mokestinės nepriemokos, kurioms iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo suėjęs 5 metų senaties terminas, po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 įsigaliojimo privalėjo būti pripažintos pasibaigusiomis vadovaujantis Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą.
  6. Būtina atsižvelgti į Konstitucinio Teismo nutarimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur pateiktos nuostatos dėl teisės aktų atgalinio veikimo.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo R. M. skundą atmesti; priteisti iš pareiškėjo R. M. valstybei 15,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5Teismo teigimu, pareiškėjo išvardintos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos ir VMI raštai nėra taikytini R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos senaties termino nustatymui. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsniu, galiojusiu valstybinio socialinio draudimo įmokų R. M. prekybos namams „Tuktukas“ apskaičiavimo metu, buvo nustatyta, kad apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka, netaikant senaties termino. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, galiojusio nuo 2005 m. sausio 1 d., 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai; socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos; suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminas buvo sureguliuotas Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir šis įstatymas turi būti taikomas, sprendžiant valstybinio socialinio draudimo įmokų senaties termino taikymo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. A18-802/2007). Dėl nurodytų motyvų teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl senaties termino skaičiavimo.

6Teismo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, galiojusio nuo 2005 m. sausio 1 d., 16 straipsnio 7 dalies nuostata, jog į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, turėtų būti taikoma ir iki minėto įstatymo įsigaliojimo susidariusiai R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų skolai. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Teismas pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme 2004 m. lapkričio 24 d. Nr. IX-2535 numatyta, kad jis įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d., šiame įstatyme nenumatyta išimčių dėl Valstybinio socialinio draudimo 16 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos, numatančios valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminą, įsigaliojimo. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog nei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas, nei kiti įstatymai nenumato minėtos nuostatos retroaktyvaus taikymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis, įtvirtinanti materialinės teisės normą dėl mokesčio išieškojimo senaties termino, laikytina įsigaliojusia nuo 2005 m. sausio 1 d. ir negali būti taikoma retroaktyviai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis byloje Nr. A6-975/2006). Teismas pažymėjo, kad nustačius išieškojimo senaties terminą nuo 2005 m. sausio 1 d. negali būti panaikinta iki šios datos galiojusi teisės aktu nustatyta nuostata, kad senaties terminas netaikomas, priešingu atveju būtų pažeistas teisinių santykių tęstinumas ir stabilumas. Teismas nurodė, kad penkerių metų senaties terminas turi būti taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d. ir negali būti taikomas santykiams, atsiradusiems iki šios datos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Nr. A18-802/2007). Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad taikyti senaties terminą R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų skolai nėra teisinio pagrindo.

7Teismas įvertino tą aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-426/2007 pagal pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patikslinti kreditorių reikalavimus, R. M. prekybos namų „Tuktukas“ bankroto byloje priėmė nutartį, kurioje išsakė savo poziciją dėl priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo nesumokėtoms įmokoms, baudoms ir delspinigiams, t. y. Lietuvos apeliaciniame teisme pareiškėjas R. M. jau pateikė tapačius argumentus ir įrodymus dėl priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo nesumokėtoms įmokoms, baudoms ir delspinigiams. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje nurodė, jog priverstinio išieškojimo senaties terminas R. M. prekybos namų „Tuktukas“ nesumokėtoms įmokoms, baudoms ir delspinigiams netaikomas.

8Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo minima įstatymų galiojimo laike išimtis lex benignior retro agit taikoma tik baudžiamąją ir administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams, tuo tarpu ginčo teisiniai santykiai ir jiems taikytinos teisės normos nėra nei baudžiamosios, nei administracinės atsakomybės teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ginčija nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo teisėtumą. Teismas nurodė, kad pareiga mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas yra nustatyta įstatymu ir yra skirta užtikrinti valstybinio socialinio draudimo, kaip valstybės socialinės apsaugos sistemos, dalies funkcionavimą, ir niekaip nėra susijusi su administraciniais teisės pažeidimais ir už juos taikomomis sankcijomis. Teismas pažymėjo, kad delspinigiai yra netesybų už pavėluotai mokamas įmokas forma, o ne administracinė sankcija. Teismo teigimu, tokį principo lex benignior retro agit aiškinimą, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (nutartys bylose Nr. A14-1406/2006, Nr. A6-975/2006, Nr. A11-526/2007, Nr. P17-221/2007) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutartis byloje Nr. 3K-3-561/2006) praktika, nes minėtose bylose teismai, spręsdami valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties termino taikymo klausimus, rėmėsi ne Mokesčių administravimo įstatymo, o Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

9Teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę pateikti reikalavimų patikslinimus, kurie susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomos įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos, todėl nėra teisinio pagrindo pateikti VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo R. M. prekybos namų „Tuktukas“ įmonės bankroto byloje nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatytas valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminas taikomas tik po 2005 m. sausio 1 d. atsiradusiems santykiams, atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinis reikalavimas R. M. IĮ „Tuktukas“ bankroto byloje neturėjo būti pareikštas, nes suėjęs valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminas.

10Teismo nuomone, ieškovo nurodytos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 ir 10 dalių nuostatos reguliuoja ne valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminą, o valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo terminus, todėl, sprendžiant valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties termino taikymo klausimą, jos nėra reikšmingos. Teismas nurodė, kad pagal R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų baudos ir delspinigių nepriemokos atsiradimo metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnį apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka, netaikant senaties termino. Teismas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, galiojusio nuo 2005 m. sausio 1 d., 16 straipsnio 7 dalimi buvo nustatyta, kad į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai; socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos; suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Teismo nuomone, VSDFV teiginį, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminas buvo sureguliuotas Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir šis įstatymas turi būti taikomas sprendžiant valstybinio socialinio draudimo įmokų senaties termino taikymo klausimą, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (bylos Nr. A14-1406/2006, Nr. A6-975/2006, Nr. A11-526/2007, Nr. P17-221/2007, Nr. A18-802/2007) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (byla Nr. 3K-3-561/2006) praktika, nes minėtose bylose teismai, spręsdami valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties termino taikymo klausimus, rėmėsi ne Mokesčių administravimo įstatymo, o Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

11Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta, jog galioja tik paskelbti įstatymai ir negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai. Teismas nurodė, kad VSDFV Marijampolės skyrius, skaičiuodamas delspinigius už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, vadovavosi galiojančiomis ir nustatyta tvarka paskelbtomis tuo momentu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio nuostatomis. Teismas nurodė, kad Konstitucijos 107 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintas įstatymo teisėtumo prezumpcijos principas, kuris reiškia, kad įstatymas yra laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Teismas pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai Mokesčių administravimo įstatymo ir Muitų tarifų įstatymo nuostatos, o ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, be to, iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priimti Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai, kuriuose buvo nustatyti delspinigių už ne laiku sumokėtus mokesčius dydžiai, nėra panaikinti.

12Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. M. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas, remdamasis argumentu, kad senaties terminas yra netaikytinas dėl R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos, nepasisakė dėl principų, kuriais remiantis turėtų būti vertinamos aplinkybės, susijusios ir su išieškojimo senaties termino skaičiavimu, jo eigos sustabdymu, nutraukimu ar atnaujinimu, nors šios aplinkybės, vertinant VSDFV, kaip viešojo asmens, turinčio pareigą aktyviai veikti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose, veiksmus, yra svarbios ir privalėjo būti nagrinėjamos.
  2. Teismo sprendimas, diferencijuojantis nepriemokas pagal VSDFV poreikius, o ne pagal įstatymo nuostatas, pažeidžia teisinių santykių tarp VSDFV ir socialines draudimo įmokas mokančių asmenų stabilumą bei tęstinumą, kadangi suteikia teisę VSDFV į fondą nesumokėtų socialinių draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminų netaikyti, nors jokių išimčių senaties termino taikymui nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata dėl senaties termino nenustatė.
  3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-426/2007 buvo nagrinėjami tapatūs R. M. argumentai, todėl, remiantis išdėstytais Lietuvos apeliacinio teismo motyvais, teismas grindžia ir 2009 m. vasario 12 d. sprendimą. Šioje byloje reikalavimas atsakovui VSDFV pareiškėjo yra reiškiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka dėl VSDFV priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl vertinti, kad pareiškėjo argumentai yra tapatūs, teismas neturėjo pagrindo.
  4. Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjo minima įstatymų galiojimo laike išimtis lex benignior retro agit taikoma tik baudžiamąją ir administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams, tuo tarpu ginčo teisiniai santykiai ir jiems taikytinos teisės normos nėra nei baudžiamosios, nei administracinės atsakomybės teisiniai santykiai, taip ir nepasisakė, kokiems teisiniams santykiams priskiria kilusį ginčą. Vertinant nuostatos lex benignior retro agit taikymo principą pagal kilusį teisinį ginčą tarp šalių ir teisinius santykius, kurie yra administraciniai teisiniai santykiai, pareiškėjo argumentai šioje civilinėje byloje buvo įvertinti klaidingai. Tokiu būdu, atmesdamas pareiškėjo teikiamus argumentus, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
  5. Teismas sprendime klaidingai nurodė Konstitucinio Teismo nutarimo datą, todėl laikytina, kad su Konstitucinio Teismo nutarimu teismas nėra susipažinęs. Be to, teismo motyvas, kad Konstitucinio Teismo nutarimai neturi jokios įtakos iki Konstitucinio Teismo nutarimų paskelbimo datos galiojusiems teisės aktams ir teisiniams santykiams, yra visiškai nepagrįstas.
  6. Teismo motyvas, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, galiojusio nuo 2005 m. sausio 1 d., 16 straipsnio 7 dalies nuostata, jog į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo terminas yra 5 metai, turėtų būti taikomas ir iki minėto įstatymo įsigaliojimo susidariusiai R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų skolai, nepagrįstas teisės normomis, nes Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nenurodyta, kad priverstinio išieškojimo terminas skaičiuojamas nuo 2005 m. sausio 1 d., tačiau taikomas jam įsigaliojus nuo 2005 m. sausio 1 d.
  7. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo išvardintos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos ir VMI raštai nėra taikytini R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos senaties termino nustatymui. Į bylą pateikti 2008 m. kovo 13 d. VMI prie FM raštas ir 2008 m. balandžio 28 d. Marijampolės apskrities VMI raštas įrodo, kad kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu Marijampolės apskrities VMI dėl suėjusio mokestinės nepriemokos senaties termino yra priėmusi sprendimus dėl mokestinės prievolės pripažinimo beviltiška ir pasibaigusia skaičiuojant išieškojimo senaties terminą nuo teisės išieškoti mokestį atsiradimo dienos, bet ne nuo priverstinio išieškojimo instituto įvedimo tų mokesčių atžvilgiu.
  8. Teismas pažeidė teisės normas, nustatančias į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties termino skaičiavimo principus, CPK 185 ir 197 straipsnius, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, vadovavosi tik atsakovo pateiktais argumentais, nevertino pareiškėjo teikiamų įrodymų, todėl priimto sprendimo tinkamai nepagrindė.

13Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VSDFV prašo apeliacinės instancijos teismą pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad nors apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2004 m. lapkričio 24 d. Nr. IX-2535 nuostata dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių išieškojimo senaties termino netaikoma iki 2005 m. sausio 1 d. susidariusioms skoloms, kadangi Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenumatė jokių išimčių valstybinio socialinio draudimo įmokų senaties termino skaičiavimui, tačiau įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad pakeisto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata dėl išieškojimo senaties turi būti taikoma nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusiems santykiams. Atsakovo nuomone, apeliantas nepagrįstai išplėtė principo lex benignior retro agit taikymo ribas, nes įstatymų galiojimo laike išimtis taikoma tik baudžiamąją atsakomybę reglamentuojantiems santykiams. Administracinė atsakomybė pagal savo prigimtį laikytina tam tikra baudžiamosios atsakomybės už lengvesnius teisės pažeidimus rūšimi, todėl švelninančių atsakomybę įstatymų galiojimo atgal taisyklė administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams taikoma. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo teisiniai santykiai ir jiems taikytinos teisės normos nėra administracinės atsakomybės teisiniai santykiai ir administracinę atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai. Atsakovo nuomone, apeliantas nepagrįstai remdamasis Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis savo skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą perskaičiuoti R. M. prekybos namams „Tuktukas“ priskaičiuotus valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigius. Atsakovas pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis konstitucijai, be to, iki Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo priimti Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymai, kuriuose buvo nustatyti delspinigių už ne laiku sumokėtus mokesčius dydžiai, nėra panaikinti. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas, spręsdamas valstybinio socialinio draudimo įmokų senaties taikymo klausimą, nepagrįstai netaikė Mokesčių administravimo įstatymo bei Įmonių bankroto įstatymo.

14Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo VSDFV Marijampolės skyrius prašo apeliacinės instancijos teismą pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Trečiojo asmens nuomone, pareiškėjas nepagristai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999, nes delspinigių pagrindinė funkcija yra kompensacinė ir jų paskaičiavimas neužtraukia administracinės atsakomybės. Tretysis asmuo pažymi, kad šioje byloje tarp R. M. prekybos namų „Tuktukas“ ir VSDFV Marijampolės skyriaus bei VSDFV yra susiklostę viešojo administravimo santykiai ir R. M. prekybos namams „Tuktukas“ priskaičiuoti delspinigiai už laiku nepervedamas valstybinio socialinio draudimo įmokas į fondo biudžetą nėra administracinės atsakomybės taikymas. Tretysis asmuo pažymi, kad delspinigiai pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą neturi būti perskaičiuojami.

15Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

16Byloje nustatyta, kad 2004 m. gegužės 14 d. įmonės savininko R. M. prašymu Kauno apygardos teismo nutartimi R. M. prekybos namams „Tuktukas“ iškelta bankroto byla. 2004 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pagal bankroto administratoriaus pateiktą sąrašą patvirtino VSDFV Marijampolės skyriaus – 154 172 Lt kreditorinį reikalavimą, kuris susideda iš 71 825 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, 993 Lt socialinio draudimo baudos už papildomai priskaitytas patikrinimo metu įmokas, 81 297 Lt delspinigių už ne laiku sumokėtas socialinio draudimo įmokas ir 61 Lt neįskaitytos neteisėtai padarytos išlaidos.

17Pareiškėjas 2008 m. vasario 29 d. raštu kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių, prašydamas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktu pripažinti mokestinę nepriemoką pasibaigusia dėl to, kad nutarties iškelti bankroto bylą R. M. prekybos namams „Tuktukas“ įsiteisėjimo dienai (2004 m. gegužės 24 d.) yra suėjęs 5 metų priverstinio ieškojimo senaties terminas, perskaičiuoti delspinigius, atsižvelgiant į 2006 m. rugsėjo 26 d. Konstitucinio Teismo nutarimo (byla Nr. 29/04) nuostatas dėl finansų ministro įsakymais nustatyto delspinigių dydžio pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai.

18Atsakydamas į pareiškėjo 2008 m. vasario 29 d. prašymą VSDFV Marijampolės skyrius 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (4.57) SD-1005 nusprendė ir informavo, kad R. M. prekybos namams „Tuktukas“ delspinigiai už laikotarpį nuo 1996 m. vasario 16 d. iki 2004 m. gegužės 24 d. nebus perskaičiuojami, o nesumokėtoms įmokoms, baudoms ir delspinigiams priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas.

19Pareiškėjas 2008 m. balandžio 18 d. kreipėsi į VSDFV, kaip privalomą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. VSDFV 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. (9.8) I-3382 pareiškėjo skundo netenkino. VSDFV sprendime nurodė, kad vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsniu, galiojusiu valstybinio socialinio draudimo įmokų R. M. prekybos namams „Tuktukas“ apskaičiavimo metu, buvo nustatyta, kad apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties terminio, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) 16 straipsnio 7 dalimi (įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai; socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos; suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. VSDFV sprendime nurodė, kad skunde išvardintos Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525; 2001, Nr. 62-2211) nuostatos nėra reikšmingos nustatant valstybinio socialinio draudimo įmokų senaties terminą, nes šis terminas yra reglamentuotas Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. VSDFV sprendime konstatavo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą senaties terminas taikomas tik po 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų skoloms, todėl nėra pagrindo R. M. prekybos namams „Tuktukas“ skoloms fondo biudžetui taikyti senaties terminą. VSDFV sprendime nurodė, kad R. M. prekybos namams „Tuktukas“ delspinigiai už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2004 m. kovo 22 d. nebus perskaičiuojami, nes Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieštaraujančios Konstitucijai Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos, o ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos, ir pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatas atgal negalioja.

20Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

21Teisiniai santykiai dėl socialinio draudimo įmokų bei delspinigių apskaičiavimo bei jų išieškojimo reglamentuojami specialiu įstatymu – Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir tiek, kiek yra leidžiama šiuo įstatymu, - kitais įstatymais. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. I-1336 redakcija, galiojusi iki 2005 m. sausio 1 d.) 38 straipsnio 8 dalį, apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomi ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Ši įstatymo nuostata buvo pakeista nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymu 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 ir pagal pakeisto įstatymo16 straipsnio 7 dalį į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Toks nurodytų teisinių santykių sureguliavimas reiškia, kad nuostatos dėl nurodyto senaties termino taikytinos tik nuo 2005 m. sausio 1 d., t. y. nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 įsigaliojimo dienos. Tokį nurodytų teisės normų taikymo laike aiškinimą patvirtina ir poįstatyminis aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, pagal kurių 113 punktą nurodytas senaties terminas yra taikomas įvykiams, atsiradusiems po minėto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad analogiškas šių teisės normų taikymo laike aiškinimas yra pateiktas ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-975/2006, 2007 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-526/2007; 2007 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P17-221/2007). Todėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos dėl nurodyto senaties termino taikytinos tik nuo 2005 m. sausio 1 d.

22VSDFV Marijampolės skyrius 2004 m. birželio 11 d. prašymu Nr. SD-3871 pateikė finansinį reikalavimą, todėl akivaizdu, kad pateikdamas finansinį reikalavimą iki teisės akto, nustatančio senaties terminą, įsigaliojimo VSDFV Marijampolės skyrius senaties termino nepraleido.

23Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. 2535 nuostata dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių išieškojimo senaties termino netaikoma iki 2005 m. sausio 1 d. susidariusioms skoloms, kadangi Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nenumatė jokių išimčių valstybinio socialinio draudimo įmokų senaties termino skaičiavimui. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Minėtame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatyme nurodyta, kad jis įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d., ir šiame įstatyme nenumatyta išimčių dėl nuostatos, numatančios valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminą, įsigaliojimo. Vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymo leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Įstatymo negaliojimo atgaline tvarka principas yra esminis teisės viešpatavimo principas, teisinės valstybės elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-561/2006), todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostata dėl skolos išieškojimo senaties turi būti taikoma nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusiems santykiams.

24Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl principų, susijusių su senaties termino sustabdymu, nutraukimu ar atnaujinimu. Pagal teisės aktus R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudos ir delspinigių skolai senaties terminas netaikomas, todėl teismas neprivalėjo pasisakyti dėl principų, susijusių su senaties termino sustabdymu, nutraukimu ar atnaujinimu.

25Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismas savo sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-246/2007 nurodytais motyvais. Nurodytoje byloje R. M. taip pat įrodinėjo, kad iki 2005 m. sausio 1 d. atsiradusiai R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudos ir delspinigių skolai turi būti taikomas senaties terminas, todėl Kauno apygardos teismas, spręsdamas valstybinio socialinio draudimo įmokų senaties termino taikymo klausimą, pagrįstai rėmėsi minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išdėstytais motyvais.

26Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo galiojimo laike klausimą, turėjo taikyti lex benignior retro agit principą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, suformuotos byloje Nr. 3K-3-31/1999. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai išplečia principo lex benignior retro agit taikymo ribas, nes įstatymų galiojimo laike išimtis ginčo teisiniams santykiams netaikoma. Pažymėtina, kad ginčo teisiniai santykiai ir jiems taikytinos teisės normos nėra administracinės atsakomybės teisiniai santykiai ir administracinę atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai šių santykių nereguliuoja. Pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas yra nustatyta įstatymu,skirta užtikrinti socialinio draudimo, kaip valstybės socialinės apsaugos sistemos dalies, funkcionavimą ir nėra susijusi su administraciniais teisės pažeidimais ir už juos taikomomis sankcijomis. Delspinigiai yra netesybų forma, bet ne administracinė sankcija.

27Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl R. M. prekybos namams „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigių perskaičiavimo, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. VSDFV Marijampolės skyrius skaičiuodamas delspinigius už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas vadovavosi tuo metu galiojusiu Valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai tik Mokesčių administravimo įstatymo ir Muitų tarifo įstatymo atitinkamos nuostatos, bet ne Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų nuostatos dėl delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius dydžio. Bylos duomenys patvirtina, kad R. M. prekybos namams „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigiai yra paskaičiuoti už laikotarpį iki 2000 m. rugsėjo 30 d. (b.l. 17-19). Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį tik nuo 2001 m. spalio 26 d. (įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2001 m. spalio 11 d. redakcijai Nr. IX-546) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Delspinigių skaičiavimą detalizavo ir poįstatyminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 743 patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, kurių 22 punktas, įsigaliojęs nuo 2000 m. rugsėjo 30 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1156 redakcija), įtvirtino nuostatą, kad visiems draudėjams, pavėlavusiems sumokėti ar pervesti valstybinio socialinio draudimo įmokas, skaičiuojami delspinigiai Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo perskaičiuoti R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigių.

28Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas valstybinio socialinio draudimo įmokų senaties taikymo klausimą, nepagrįstai taikė Mokesčių taikymo administravimo įstatymo ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, galiojusio iki 2005 m. sausio 1 d., 38 straipsnį apskaičiuotos, bet į valstybinio socialinio draudimo fondą nesumokėtos draudėjų ir draudžiamųjų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos išieškomos ne ginčo tvarka netaikant senaties termino. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535 buvo nustatyta, kad į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai; socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos; suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. VSDFV teiginį, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminas buvo sureguliuotas Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir šis įstatymas turi būti taikomas sprendžiant įmokų išieškojimo senaties termino taikymo klausimą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (nutartys bylose Nr. A14-1406/2006; Nr. A6-975/2006; Nr. A14-526/2007; Nr. P17-221/2007; sprendimas byloje Nr. A17-802/2007) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutartis byloje Nr. 3K-3-561/2006) praktika, nes minėtose bylose teismai spręsdami valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties termino taikymo klausimus rėmėsi ne Mokesčių administravimo įstatymu, o Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

29Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

30Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš pareiškėjo valstybei 4,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Priteisti iš pareiškėjo R. M. į valstybės biudžetą 4,25 Lt (keturis litus dvidešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti... 4. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo... 5. Teismo teigimu, pareiškėjo išvardintos Mokesčių administravimo įstatymo... 6. Teismo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad Valstybinio socialinio... 7. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje... 8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo minima įstatymų galiojimo laike išimtis... 9. Teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalį... 10. Teismo nuomone, ieškovo nurodytos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9... 11. Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta, jog galioja... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. M. prašo apeliacinės instancijos teismą... 13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VSDFV prašo apeliacinės... 14. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo VSDFV Marijampolės skyrius... 15. Apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d.... 16. Byloje nustatyta, kad 2004 m. gegužės 14 d. įmonės savininko R. M. prašymu... 17. Pareiškėjas 2008 m. vasario 29 d. raštu kreipėsi į VSDFV Marijampolės... 18. Atsakydamas į pareiškėjo 2008 m. vasario 29 d. prašymą VSDFV Marijampolės... 19. Pareiškėjas 2008 m. balandžio 18 d. kreipėsi į VSDFV, kaip privalomą... 20. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.... 21. Teisiniai santykiai dėl socialinio draudimo įmokų bei delspinigių... 22. VSDFV Marijampolės skyrius 2004 m. birželio 11 d. prašymu Nr. SD-3871... 23. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas,... 25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra nepagrįstas apeliacinio skundo... 26. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad... 27. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl R.... 28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas,... 29. Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai... 30. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia,... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 34. Priteisti iš pareiškėjo R. M. į valstybės biudžetą 4,25 Lt (keturis...