Byla 2-1267/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus reikalavimo patikslinimo, individualios įmonės R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje Nr. B2-1124-230/2011.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

6Pareiškėjas R. M. pareiškimu dėl kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo patikslinimo prašė: 1) pripažinti pasibaigusia BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ 154 172,65 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių nepriemoką; 2) nustatyti, kad BIĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ prievolės VSDFV Marijampolės skyriui nėra; 3) sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: ar Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punkto dalis, nustatanti, kad „valstybinio socialinio draudimo nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) įsigaliojimo. Įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję įstatymai“ neprieštarauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535) (VŽ, 2004-11-26, Nr. 171-6295) nuostatoms (16 straipsnis 7 dalis), Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam lygiateisiškumo, aiškumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“ (konstituciniam lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principui), konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis nuostatos daliai, kad (8 dalis) „Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius atsiradimo dienos“, nuostatai, kad (9 dalis) „Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas“, nuostatai, kad (7 dalis) „Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai“ konstituciniam teisingumo principui ir iš teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, tikrumo reikalavimui, konstituciniam teisinės valstybės principui; ar Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1396) 11 straipsnis dalyje, kurioje pakeistas įstatymo 16 straipsnis, nustatant, kad (8 dalis) „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatai, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

7Pareiškime nurodė, kad teismas IĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje patvirtino VSDFV Marijampolės skyriaus bendrą 154 172 Lt (71 825 Lt įmokų, 993 Lt baudų, 81 297 Lt delspinigių ir 61 Lt neįskaitytų neteisėtai padarytų išlaidų) kreditorinio reikalavimo sumą. Teismas 2004 m. lapkričio 14 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti bei patvirtino tą patį VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą. Pareiškėjas 2008 m. vasario 29 d. raštu kreipėsi į VSDFV Marijampolės skyrių, prašydamas pateikti pažymą apie mokestinės nepriemokos skaičiavimą, kuriai bankroto bylos iškėlimo dieną buvo nesuėjęs 5 metų senaties terminas, delspinigių perskaičiavimą, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimą dėl finansų ministro įsakymais nustatyto delspinigių dydžio pripažinimo antikonstituciniais ir priimti sprendimą pripažinti mokestinę nepriemoką pasibaigusia. VSDFV Marijampolės skyrius 2008 m. kovo 21 d. raštu nepatenkino minėtų prašymų. R. M. kreipėsi su skundu į VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau ši atsisakė tenkinti skundą. Tuomet R. M. kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas VSD mokestinę nepriemoką pripažinti pasibaigusia dėl suėjusio 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino, perskaičiuoti delspinigius ir nustatyti įmonės patikslintą finansinę prievolę VSDFV Marijampolės skyriui. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-390-259/2009 ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir Kauno apygardos teismo sprendimą bei ieškinį paliko nenagrinėtą, nes konstatavo, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas ne atskiroje byloje, o pačioje bankroto byloje. Pateikiami nauji įrodymai, kurie patvirtina, kad 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas apskaičiuotiems, bet nesumokėtiems mokesčiams buvo taikomas mokesčių administratoriui priimant sprendimus, o delspinigiai perskaičiuojami, todėl turėjo būti pritaikytas ir R. M. prekybos namams „Tuktukas“. MAĮ 39 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu mokestis pagal mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas iki 1996 metų birželio 30 dienos, už ne laiku sumokėtą mokestį skaičiuojamų delspinigių suma negali viršyti 100 procentų nesumokėto mokesčio sumos. VSDFV Marijampolės skyrius, apskaičiuodamas finansinio reikalavimo dydį, šią įstatymo nuostatą ignoravo. Todėl laikantis šio reikalavimo ir atsižvelgiant į tuo laikotarpiu iki 1996 m. birželio 30 d. paskaičiuotas įmokas – 13 429 Lt, delspinigių suma negali būti didesnė, nei nesumokėtų įmokų suma, todėl VSDFV Marijampolės skyriui paskaičiavus 21 283,51 Lt delspinigių, jų suma mažintina 7 854,51 Lt. Be to, remiantis MAĮ 98 straipsnio 2 dalimi delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų, todėl VSDFV Marijampolės skyrius privalėjo taikyti nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio MAĮ iš dalies pakeistą delspinigių skaičiavimo tvarkos reglamentavimą. Dėl šios priežasties 60 170,48 Lt delspinigių suma patvirtinta nepagrįstai. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pasisakė dėl MAĮ 39 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nutarime buvo pasisakyta dėl finansų ministro įgaliojimų nustatyti delspinigių dydį ir pripažinta, kad jis negalėjo vien savo nuožiūra (bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos) spręsti, kiek punktų padidinti minėtoje MAĮ normoje nustatytą palūkanų normą. Konstitucinis Teismas pripažino neteisėtais finansų ministro įgaliojimus nuo 1995 m. liepos 26 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. Tokių delspinigių, paskaičiuotų vadovaujantis prieštaraujančia Konstitucijai įstatymo nuostata, bankroto byloje VSDFV Marijampolės skyriui patvirtinta 82 347 Lt sumai. Delspinigiai turėjo būti perskaičiuoti mokesčių administratoriaus iniciatyva, tačiau VSDFV Marijampolės skyrius to nevykdė. Delspinigiai nėra sumokėti, todėl jie turėjo būti perskaičiuoti nuo 1997 m. liepos 16 d., kai buvo taikoma finansų ministro įsakymais nustatyta delspinigių norma. VSDĮ 16 straipsnio 7 dalies redakcija (galiojanti nuo 2005 sausio 1 d.) numatė, kad nesumokėtų įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo terminas yra 5 metai. Todėl buvo būtina nustatyti, ar bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną nebuvo suėjęs nurodytas senaties terminas socialinio draudimo įmokoms. VSDFV Marijampolės skyrius netaikė 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Kadangi bankroto bylos iškėlimo dieną buvo suėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, visas VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimas patvirtintas nepagrįstai, o ši mokestinė nepriemoka turi būti pripažinta pasibaigusia.

8Pareiškėjo nuomone, būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punkto. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant R. M. skundą dėl atsakovo ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtų sprendimų, nurodė, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms ir kad „tokį nurodytų teisės normų taikymo laike aiškinimą patvirtina ir poįstatyminis aktas - Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, pagal kurių 113 punktą nurodytas senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po minėto VSDĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo“. Šia nuostata savo raštuose remiasi ir atsakovas bei VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Draudėjų teises ribojanti nuostata, jog senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po VSDĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir nuostata, kad įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję terminai, nėra įtvirtinta įstatymuose, o tik taisyklėse. VSDĮ normos nenumatė, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2005 m. sausio 1 d., apribojimai dėl priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo įstatyme nebuvo įtvirtinti. Vyriausybė Taisyklėse nustatydama socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skolų ieškojimo senaties termino taikymo sąlygas (apribojimus), viršijo savo įgaliojimus. VSDĮ 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo Įstatymu Nr. X-1396, kuris buvo priimtas 2007 m. gruodžio 20 d. ir įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. (VŽ, 2007-12-29, Nr. 138-5651), 11 straipsniu buvo pakeistas VSD įstatymo 16 straipsnis. 2007 m. VSDĮ pakeitimo įstatymu Nr. X-1396 įtvirtinus taisyklę, kad „Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms“ ribojamas priverstinio išieškojimo senaties termino taikymas, kas nebuvo numatyta VSDĮ pakeitimo įstatyme Nr. IX-2535, priimtame 2004 m. lapkričio 4 d. (pakeitimas įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d.). Pareiškėjui kyla abejonė, ar pakeisto VSDĮ 16 straipsnio 8 dalies nuostata, jog priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 dienos atsiradusioms socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“ (konstituciniam lygiateisiškumo principui) bei konstituciniam teisinės valstybės principui. VSDĮ pakeitimo įstatyme nustatytos nelygios sąlygos VSD įmokų mokėtojams. Ši nuostata prieštarauja tame pačiame straipsnyje išdėstytai nuostatai, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas skaičiuojamas „nuo teisės priverstinai išieškoti“ atsiradimo, o „teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai ir baudos turėjo būti sumokėtos“ ir taip skaičiuojamas „priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai“. Įstatymo 16 straipsnio 7, 8 dalies normos, ribojančios nustatyto priverstinio išieškojimo senaties termino taikymą prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės normų aiškumą. Situacija, kai VSDĮ nustatytos dvi skirtingos priverstinio išieškojimo senaties termino skaičiavimo taisyklės, laikytina teisiškai ydinga, nes tokioje teisės normoje nėra nustatyta aiškių kriterijų ir sudaroma galimybė vykdančiai institucijai nevykdyti įstatymu nustatytų įsipareigojimų.

9II.

10Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo R. M. pareiškimo dėl VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo patikslinimo netenkino; nutarčiai įsiteisėjus nutarė panaikinti teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą bankroto administratoriui tenkinti VSDFV Marijampolės skyriaus finansinį reikalavimą IĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje.

12Teismas nurodė, kad 2004 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir VSDFV Marijampolės skyriaus 154 172 Lt reikalavimas. 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi IĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“ pripažinta bankrutavusia įmone ir nutarta ją likviduoti, taip pat patvirtintas nurodyto dydžio VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinis reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad klausimas dėl priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimui jau ne kartą buvo svarstytas teismuose. Administratoriaus prašymas patikslinti VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo netenkintas, kadangi teismas padarė išvadą, jog ĮBĮ nenumato galimybės peržiūrėti patvirtintą reikalavimą. Be to, R. M. 2007 m. vasario 12 d. bankroto byloje buvo pateikęs prašymą patikslinti reikalavimus, tarp jų ir VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą dėl to paties jau nurodyto senaties termino taikymo tiek pagal MAĮ nuostatas, tiek ir pagal VSDĮ 16 straipsnio 7 dalį. Kauno apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartimi R. M. prašymas patikslinti kreditorių reikalavimus nurodytu pagrindu buvo atmestas, įvertinus ir 5 metų senaties termino taikymą. R. M. atskirasis skundas dėl šios nutarties Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi taip pat buvo atmestas, nutartyje pasisakant ir dėl senaties termino taikymo. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo prašymas patikslinti VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą dėl VSDĮ 16 straipsnio 7 dalyje (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2535 redakcija) numatyto mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo yra reiškiamas pakartotinai ir nenagrinėtinas, kadangi sprendimui (nutarčiai) įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat ginčyti kitoje byloje nustatytų faktų ir teisinių santykių. Dėl pareiškėjo nurodyto senaties termino taikymo yra pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-88/2010, nagrinėtoje pagal R. M. kasacinį skundą tarp tų pačių šalių ir faktiškai dėl to paties dalyko. Toje nutartyje pažymėta, kad VSDĮ redakcija, galiojusi ginčijamo teisinio santykio metu, numatė, jog priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, tačiau šis terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms. Kadangi ginčijamos socialinio draudimo įmokų ir delspinigių mokėjimo prievolės atsirado iki 2005 m., teismai pagrįstai netaikė priverstinio išieškojimo senaties termino šioms skoloms. Pareiškėjas, reikšdamas pakartotinį prašymą, nurodė, jog toks prašymas grindžiamas naujais įrodymais (VMI raštais), kurie, jo nuomone, patvirtina, kad priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminas buvo taikomas mokesčių administratoriui priimant sprendimus pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška dėl pasibaigusio nurodyto senaties termino. Teismo įsitikinimu, nurodyti įrodymai neturi reikšmės, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir nuo jų paskaičiuotų delspinigių pagrįstumo, kurį reglamentuoja VSDĮ, o ne dėl mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos išieškojimo pagal MAĮ. Šie įrodymai nesudaro pagrindo peržiūrėti VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo pagrįstumo priverstinio išieškojimo 5 metų senaties taikymo pagrindu, kadangi tai lemia įstatymo nuostatų dėl nurodyto senaties termino pradžios aiškinimas, dėl ko teismų jau yra pasisakyta, o ne pavieniai taikymo atvejai, kurie priimti kitoje - valstybės mokesčių srityje. Padarius išvadą, jog pareiškimo dalis dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių perskaičiavimo, atsižvelgiant į įstatymo nustatytą priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminą, iš naujo nenagrinėtina, netenkintas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, tikslu išsiaiškinti pareiškėjo nurodytų nuostatų atitikimą kitoms įstatymo nuostatoms, Konstitucijai ir konstituciniams principams. Teismo įsitikinimu, klausimas dėl tam tikrų norminių aktų atitikimo Konstitucijai šioje byloje keliamas nepagrįstai ir dėl to, kad tie norminiai aktai buvo priimti po to, kai iškėlus bankroto bylą jau buvo nustatytas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, baudų ir delspinigių dydis už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo.

13Teismas pažymėjo, kad teisiniai santykiai dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių apskaičiavimo bei jų mokėjimo reglamentuojami specialiuoju įstatymu – VSDĮ, todėl pirmiausia taikytinos šio įstatymo nuostatos, o MAĮ taikomas tik tiek, kiek tai nustatyta VSDĮ. Tuo laikotarpiu galiojusio VSDĮ 38 straipsnis numatė delspinigių skaičiavimo, delspinigių išieškojimo atidėjimo, atleidimo nuo jų mokėjimo tvarką, priverstinio išieškojimo senaties terminus. Todėl delspinigių nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų paskaičiavimo ir jų išieškojimo dalyje taikytinos būtent VSDĮ nuostatos. MAĮ (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcijos) 98 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, tačiau ir ši MAĮ norma netaikytina delspinigių pagal VSDĮ skaičiavimui dėl tų pačių virš nurodytų motyvų, kadangi šiems santykiams taikytinos specialiosios normos – VSDĮ. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu nutarė pripažinti, kad MAĮ 39 straipsnio (2001 m. birželio 26 d. redakcija; 2001, Nr. 62-2211) 3 dalis ta apimtimi, kuria buvo įtvirtinti finansų ministro įgaliojimai vien savo nuožiūra, bet neviršijant nustatytos 10 punktų ribos, spręsti, kiek punktų padidinti šioje dalyje nurodytą palūkanų normą, prieštaravo Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. VSDĮ (įstatymo Nr. VIII-361), įsigaliojusio nuo 1997 m. liepos 16 d., 38 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad delspinigiai skaičiuojami pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą, šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, todėl taikytina. Kadangi delspinigiai, remiantis ĮBĮ paskaičiuoti iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2004 m. gegužės 24 d.), o Konstitucinio Teismo nutarimas paskelbtas 2006 m. rugsėjo 28 d., todėl jis netaikytinas anksčiau susiformavusiems teisiniams santykiams. VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimas dėl delspinigių dalies yra patvirtintas, todėl remiantis VSDĮ nuostatomis, kurios nustatyta tvarka nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, netaikytina ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 3 dalis.

14III.

15Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį ir patenkinti jo 2010 m. liepos 7 d. pareiškime (ieškinyje) išdėstytus reikalavimus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

171. Teismo nutartis nemotyvuota, priimta formaliai ir netinkamai taikant ĮBĮ nuostatas. Tiek santykiai socialinio draudimo įmokų administravimo srityje, tiek santykiai mokesčių administravimo srityje yra tos pačios mokesčių doktrinos dalykas, o jiems turi būti privalomai vienodai taikomos ir aiškinamos tokius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tiek mokesčiai, tiek socialinio draudimo įmokos ar kiti privalomi mokėjimai, nurodyti MAĮ, yra valstybės mokesčių sritis. Tai paneigia teismo argumentą, kad pateikti įrodymai nesudaro pagrindo peržiūrėti VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo pagrįstumo priverstinio išieškojimo 5 metų senaties taikymo pagrindu. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad IĮ R. M. prekybos namams „Tuktukas“, laikantis mokesčių mokėtojo lygybės principo ir taikant analogijos principą, turėjo būti pritaikytas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas ir perskaičiuoti paskaičiuoti delspinigiai. Valstybinio socialinio draudimo įmokų suma, kaip ir nuo jos paskaičiuoti delspinigiai, naikintini dėl suėjusio 5 metų išieškojimo senaties termino.

182. 2006 m. balandžio 13 d. buvo priimtas sprendimas pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška dėl suėjusio 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino. Bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną buvo suėjęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl 154 172 Lt mokestinė nepriemoka, kuri susideda iš 71 825 VSD įmokų, 993 Lt socialinio draudimo baudos už papildomai priskaitytas patikrinimo metu įmokas, 81 297 Lt delspinigių ir 61 Lt neįskaitytų neteisėtai padarytų išlaidų, pripažintina pasibaigusia.

193. Teismas turi būti aktyvus bankroto bylose, tačiau šios pareigos nevykdė. Pareiškėjui žinoma, kad mokestinės nepriemokos laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu buvo priimami sprendimai, kuriais mokestinės nepriemokos pripažintos beviltiškomis dėl suėjusio 5 metų senaties termino.

204. Byloje taikytina Konstitucinio Teismo praktika, kuri suformuota 2004 m. kovo 16 d., balandžio 21 d., liepos 15 d., gruodžio 1 d. nutarimuose. MAĮ 107 straipsnio nuostatos panaikina mokesčių mokėtojo atsakomybę. Mokestinės priemokos apskaičiavimo, sumokėjimo ar priverstinio išieškojimo santykiai atitinka administracinių teisinių santykių sąvoką. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, o ne nuo momento, kai įsigalioja atitinkamas įstatymas. Teisės aktai, švelninantys ar panaikinantys mokesčio mokėtojo atsakomybę, laikomi turinčiais atgalinio veikimo galią, todėl remiantis paminėta Konstitucinio Teismo praktika, MAĮ 107 straipsnio 1 dalimi šiuo atveju mokestinė nepriemoka turi būti pripažinta beviltiška. Teismas neatsižvelgė į tokias aplinkybes. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas reiškiamas pakartotinai.

215. Teismas klaidingai interpretavo MAĮ 39 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas ignoravo pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog VSDĮ 38 straipsnio 1 dalis papildyta sakiniu „Delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka“. MAĮ 39 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu mokestis turėjo būti sumokėtas iki 1996 m. birželio 30 d., už ne laiku sumokėtą mokestį skaičiuojamų delspinigių suma negali viršyti 100 procentų nesumokėto mokesčio sumos. Teismas šia nuostata nesivadovavo. Skaičiuojant delspinigius už 180 dienų konstatuotina, kad 60 170,48 Lt delspinigių suma bankroto byloje patvirtinta nepagrįstai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad VSDFV Marijampolės skyrius turėjo taikyti nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio MAĮ iš dalies pakeistą delspinigių skaičiavimo tvarkos reglamentavimą.

226. Teismo argumentai dėl Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo taikymo nepagrįsti. Teismas neišsiaiškino aplinkybės, kad mokesčių sistemoje būtent tik MAĮ 39 straipsnio 3 dalis suteikė Finansų ministrui įgalinimus nustatyti delspinigių dydį. VSDĮ 38 straipsnio 1 dalies nuostata suteikė teisę VSDFV Marijampolės skyriui skaičiuoti delspinigius pagal MAĮ 39 straipsnyje reglamentuotą Finansų ministro nustatytą delspinigių normą, kurios patvirtinimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas tokių aplinkybių neišsiaiškino. Konstitucinis Teismas pasisakė būtent dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos mokesčių teisės doktrinoje. Vadovaujantis prieštaraujančia Konstitucijai įstatymo nuostata paskaičiuotų delspinigių VSDFV Marijampolės skyriui suma sudaro 82 347 Lt. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą ir VSDĮ nuostatas, delspinigiai įmonei turėjo būti perskaičiuoti nuo 1997 m. liepos 16 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. Delspinigiai turėjo būti perskaičiuoti mokesčių administratoriaus iniciatyva. Teismo 2004 m. lapkričio 14 d. nutartimi patikslinti 82 347 Lt dydžio delspinigiai VSDFV Marijampolės skyriui nėra sumokėti, todėl kyla pareiga juos perskaičiuoti pagal Konstitucijai neprieštaraujančias teisės normas. Atsižvelgiant į VSDĮ, MAĮ ir Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas kreditorinis reikalavimas turi būti tikslinamas iki 92 754,32 Lt (71 825,65 Lt įmokų ir 20 928,67 Lt delspinigių ir baudų).

237. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą pareikštas tikslu ištirti, ar Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 113 punkto dalis, nustatanti, kad „valstybinio socialinio draudimo nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po VSDĮ pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 171-6295) įsigaliojimo. Įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję įstatymai“ neprieštarauja VSDĮ (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535) (VŽ, 2004-11-26, Nr. 171-6295) nuostatoms (16 straipsnis, 7 dalis), Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, konstituciniam lygiateisiškumo, aiškumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių principui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas netinkamai taikė taisyklę, kad įstatymas atgal negalioja. Buvo objektyvus pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti tam tikrų normų atitikimo Konstitucijai klausimą. Pareikšti reikalavimai negalėjo būti išspręsti neišsiaiškinus paminėtų VSDĮ ir Taisyklių normų turinio konstitucingumo. Šios teisės normos tiesiogiai taikytinos sprendžiant kilusį ginčą. Pirmiausia turi būti išspręstas nurodytų aktų atitikimo Konstitucijai klausimas, nes priešingu atveju byla gali būti išspręsta neteisingai.

248. Draudėjų teises ribojanti nuostata, kad senaties terminas taikomas įvykiams, atsiradusiems po VSDĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, ir nuostata, kad įvykiams, buvusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi tuo metu galioję terminai, nėra įtvirtinta įstatymuose. Tai buvo įtvirtinta tik taisyklėse. Vyriausybė taisyklėse nustatydama socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skolų išieškojimo senaties termino taikymo sąlygas, nors joks įstatymas tokių sąlygų nenustatė, viršijo savo įgaliojimus.

259. Pareiškėjui kyla abejonė, ar pakeisto VSDĮ 16 straipsnio 8 dalies nuostata, jog priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusiems socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių sumoms, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai. Šiuo atveju įstatymo pakeitimu sudarytos sąlygos diskriminuoti subjektus, kurių mokestinės nepriemokos prasidėjo iki 2005 m. sausio 1 d. įstatymo įsigaliojimo. VSDĮ pakeitimo įstatyme nustatytos nelygios sąlygos valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojams. Taisyklių 113 punkto norma bei VSDĮ 16 straipsnio 7, 8 dalių normos taip pat prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

26Atsiliepime į pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą VSDFV Marijampolės skyrius prašo atmesti pareiškėjo skundą, o teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinis reikalavimas jau yra patvirtintas įsiteisėjusiomis nutartimis, be to, dėl tokio reikalavimo jau ne kartą svarstė teismas. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo išvardintos MAĮ nuostatos bei VMĮ raštai nėra taikytini įmonės valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos senaties termino nustatymui. VSDĮ 16 straipsnio 7 dalis negali būti taikoma retroaktyviai. Delspinigiai įmonei apskaičiuoti pagrįstai, nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, kurie galiojo delspinigių skaičiavimo metu. Šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo R. M. skundas dėl VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinio reikalavimo patikslinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šios apeliacijos dalykas - klausimai, siejami su konkretaus kreditoriaus finansinio reikalavimo koregavimu.

29Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

30Atskirojo skundo bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad yra patvirtini BIĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ kreditorių kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir VSDFV Marijampolės skyriaus kreditorinis reikalavimas. Pareiškėjas R. M. prašė pripažinti pasibaigusia BIĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ 154 172,65 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių nepriemoką, nustatyti, jog BIĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ finansinės prievolės VSDFV Marijampolės skyriui nėra; sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar pareiškėjo nurodytos teisės aktų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, kitiems teisės aktams ir konstituciniams principams.

31Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

32

33Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai yra expressis verbis įtvirtinti Konstitucijoje. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). CPK 3 straipsnio nuostatos numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Nustatęs, kad teisės norminis aktas ar jo dalis, kurio atitikimo Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės teisės norminiam aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar atitinkamas teisės norminis aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės teisės norminį aktą. Gavęs įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu (CPK 3 str. 3, 4 d.).

34Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes pareiškimo dalis dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir delspinigių perskaičiavimo atsižvelgiant į įstatymo nustatytą priverstinio išieškojimo 5 metų senaties terminą, iš naujo nenagrinėtina, be to, klausimas dėl tam tikrų norminių aktų atitikimo Konstitucijai keliamas nepagrįstai, nes tie norminiai aktai buvo priimti po to, kai iškėlus bankroto bylą jau buvo nustatytas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, baudų ir delspinigių dydis už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (b. l. 136-143).

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į esantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pabrėžtina, jog pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), kurios privalo būti pašalintos, kad teismas byloje galėtų priimti teisingą sprendimą (kitą baigiamąjį teismo aktą). Pašalinti šias abejones (paneigti arba patvirtinti jų pagrįstumą) pagal savo kompetenciją gali tik Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Joks aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtas specializuotas teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, nes priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos pažeisti Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtinę Konstitucinio Teismo kompetenciją, taip pat iš esmės paneigta Konstitucijos 106 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 110 straipsnio 2 dalyje, CPK 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo (teisėjo) diskrecijos teisė spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagrindo buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-373/2010). Teisėjų kolegija, ištyrusi apelianto skundo argumentus, neturi objektyvaus teisinio pagrindo sutikti su teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Kadangi pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo nurodytų teisės aktų atitikimo Konstitucijai, jis turėjo teisę nesikreipdamas į Konstitucinį Teismą iš esmės vertinti pateikto pareiškimo (ieškinio) pagrįstumą ir teisėtumą.

36Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto reiškiamu prašymu dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, taip pat yra įsitikinusi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl apelianto išdėstytų aplinkybių. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apelianto nurodyti teisės aktai ar jų dalys, kurios turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Tokius teisėjų kolegijos motyvus patvirtinta ir tai, kad iš esmės pareiškėjo šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės jau ne kartą buvo vertinamos anksčiau ir dėl jų pasisakyta kitose teisminėse bylose.

37Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių ištyrimo anksčiau išnagrinėtose bylose

38

39Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad tie patys klausimai, kuriuos pareiškėjas kelia šioje byloje, jau buvo nagrinėti ir išspręsti ankstesniais teismų procesiniais sprendimais. Be kita ko, R. M. 2008 m. vasario 29 d. prašymu, adresuotu VSDFV Marijampolės skyriui, prašė pripažinti mokestinę nepriemoką pasibaigusia (b. l. 23). VSDFV Marijampolės skyrius 2008 m. kovo 21 d. rašte Nr. (4.57) SD-1005 nurodė, jog IĮ R. M. prekybos namams „Tuktukas“ delspinigiai už laikotarpį nuo 1996 m. vasario 16 d. iki 2004 m. gegužės 22 d. nebus perskaičiuojami ir nesumokėtos įmokoms, baudoms ir delspinigiams priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas (b. l. 24-25). VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. gegužės 22 d. raštu Nr. (9.8)1-3382 nurodė, jog VSDFV Marijampolės skyriaus 2008 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. (4.57) SD-1005 yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Marijampolės skyrių IĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ skoloms fondo biudžetui taikyti senaties terminą (b. l. 26-27).

40Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamą nutartį bei atskirojo skundo argumentus, negali sutikti su skundo motyvais, jog nutartis nemotyvuota, priimta formaliai ir netinkamai taikant ĮBĮ nuostatas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad joje yra išdėstyti argumentai, kurių pagrindu teismas padarė atitinkamas išvadas.

41Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime byloje Nr. 33/03 nurodė, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). (...) Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų - sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama) (...). Teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą).

42Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-426/2007, kurioje apeliacine tvarka buvo sprendžiamas Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutarties dėl atsisakymo patikslinti VSDFV Marijampolės skyriaus finansinį reikalavimą ir dėl pasibaigusio priverstinio išieškojimo senaties termino jį sumažinti nuo 154 172 Lt iki 0 Lt, nurodyta, kad (...) nuostatos dėl į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties termino taikytinos tik nuo 2005 m. sausio 1 d. (2004-11-04 įstatymo Nr. IX-2535 redakcijos įsigaliojimo dienos). Tokį nurodytų teisės normų taikymo laike aiškinimą patvirtina ir poįstatyminis aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, pagal kurių 113 punktą nurodytas senaties terminas yra taikomas įvykiams, atsiradusiems po minėto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Analogiškas šių teisės normų taikymo laike aiškinimas yra pateiktas ir teismų praktikoje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-975/2006, 2007 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 526/2007; 2007 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P17 – 221/2007).

43Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-494/2009 Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjo R. M. skundą panaikinti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2008 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (9.8)I-3382 ir priimti naują sprendimą – 154 172 Lt mokestinę nepriemoką pripažinti pasibaigusia, paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad teisiniai santykiai dėl socialinio draudimo įmokų bei delspinigių apskaičiavimo bei jų išieškojimo reglamentuojami specialiu įstatymu – VSDĮ ir tiek, kiek yra leidžiama šiuo įstatymu, - kitais įstatymais. Nuostatos dėl baudų išieškojimo senaties termino taikytinos tik nuo 2005 m. sausio 1 d., t. y. nuo VSDĮ pakeitimo įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535) įsigaliojimo dienos. Tokį nurodytų teisės normų taikymo laike aiškinimą patvirtina ir poįstatyminis aktas – Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, pagal kurių 113 punktą nurodytas senaties terminas yra taikomas įvykiams, atsiradusiems po minėto VSDĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai išplečia principo lex benignior retro agit taikymo ribas, nes įstatymų galiojimo laike išimtis ginčo teisiniams santykiams netaikoma. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti skundo argumentai dėl IĮ R. M. prekybos namams „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigių perskaičiavimo, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu ir MAĮ nuostatomis. VSDFV Marijampolės skyrius, skaičiuodamas delspinigius už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, vadovavosi tuo metu galiojusiu VSDĮ. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai tik MAĮ ir Muitų tarifų įstatymo atitinkamos nuostatos, bet ne VSDĮ nuostatos ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymų nuostatos dėl delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius dydžio. Teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo perskaičiuoti IĮ R. M. prekybos namų „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigių. VSDĮ pakeitimo įstatymu (2004 m. lapkričio 4 d. Nr. IX-2535) buvo nustatyta, kad į fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir apskaičiuotų delspinigių bei baudų išieškojimo senaties terminas yra 5 metai; socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos; suėjus socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir delspinigių bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas. VSDFV teiginį, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties terminas buvo sureguliuotas VSDĮ ir šis įstatymas turi būti taikomas sprendžiant įmokų išieškojimo senaties termino taikymo klausimą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (nutartys bylose Nr. A14-1406/2006; Nr. A6-975/2006; Nr. A14-526/2007; Nr. P17-221/2007; sprendimas byloje Nr. A17-802/2007) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (nutartis byloje Nr. 3K-3-561/2006) praktika, nes minėtose bylose teismai, spręsdami valstybinio socialinio draudimo įmokų išieškojimo senaties termino taikymo klausimus, rėmėsi ne MAĮ, o VSDĮ nuostatomis.

44Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010 panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 12 d. sprendimą ir pareiškimą paliko nenagrinėtą. Toks procesinis sprendimas motyvuotas iš esmės tuo, kad pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo turi būti sprendžiamas bankroto byloje (CPK 296 str. 1 d. 4 p.). Kasacinis teismas nurodė, kad pagal MAĮ 13 ir 14 straipsnius vienas iš pagal šį įstatymą administruojamų mokesčių yra valstybinio socialinio draudimo įmokos. Jos administruojamos pagal MAĮ tiek, kiek tai nustatyta VSDĮ. Tai reiškia, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimui tiesiogiai taikomas VSD įstatymas, o MAĮ taikomas papildomai (subsidiariai). Valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių priverstinio išieškojimo senaties termino taikymui reglamentuoti MAĮ taikomas subsidiariai, jeigu kitaip nenustatyta VSD įstatyme dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų. VSDĮ redakcijos, galiojusios 2008 m. priimto ginčijamo VSDFV sprendimo metu, 16 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai. Pagal to paties straipsnio 8 dalį šis skolininkui palankus terminas taikomas tik nuo 2005 m. sausio 1 d. atsiradusioms valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių skoloms. Pagal šią nuostatą skola, kuriai taikomas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, yra tokia, kurios pagrindu esantys juridiniai faktai atsirado po 2005 m. sausio 1 d. Jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių mokėjimo prievolės ar skolos atsirado iki 2005 m. sausio 1 d., VSDĮ nustatytas penkerių metų priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas. Nagrinėjamu byloje atveju ginčijami reikalavimai atsirado iki 2005 m. sausio 1 d., todėl pagal VSDĮ 16 straipsnio 8 dalį šiems reikalavimams priverstinio išieškojimo senaties terminas netaikomas.

45Vertinant apelianto išdėstytas aplinkybes atsižvelgtina ir į pateiktus išaiškinimus Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1237/2011, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-595/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-728/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2010. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią – juo nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.).

46Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto aiškinimais, jog jo pateikti nauji įrodymai sudaro pagrindą peržiūrėti VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo pagrįstumą priverstinio išieškojimo 5 metų senaties taikymo pagrindu. Jau aukščiau nurodytais teismų procesiniais sprendimais išaiškinta, kad IĮ R. M. prekybos namams „Tuktukas“ nebuvo pagrindo taikyti 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino, o apelianto argumentai tokių išvadų nepaneigia. Pareiškėjo keliami klausimai dėl priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo yra siejami su teisės aktų nuostatų aiškinimu, o tokiu klausimu jau yra pasisakyta teismų procesiniuose sprendimuose.

47Nors pareiškėjas minėtą pareiškimą dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo peržiūrėjimo grindė esą naujais įrodymais, tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su tais įrodymais, daro išvadą, kad jie nesudaro pagrindo peržiūrėti pareiškėjo ginčijamo kreditorinio reikalavimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas patikslinti VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimą dėl VSDĮ 16 straipsnio 7 dalyje numatytos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo 5 metų senaties termino taikymo yra reiškiamas pakartotinai ir nenagrinėtinas.

48Nors nagrinėjama byla susijusi su bankroto teisiniais santykiais, o teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus, tačiau pačiam teismui negali būti perkeliama įrodinėjimo pareiga. Apelianto skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nebuvo aktyvus. Šiuo atveju vertinamos aplinkybės dėl VSDFV Marijampolės skyriaus reikalavimo būtent BIĮ Mačiulio prekybos namai „Tuktukas“ bankroto byloje, todėl teiginiai, kad pareiškėjui žinoma, jog mokestinės nepriemokos laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 1 d. kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu buvo priimami sprendimai, kuriais mokestinės nepriemokos pripažintinos beviltiškomis dėl suėjusio 5 metų senaties termino, nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu vertinant ir paminėtas teismų procesinių sprendimų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų ir nuo jų paskaičiuotų delspinigių pagrįstumo, kurį reglamentuoja VSDĮ, o ne MAĮ. Apelianto argumentai, kad mokestinės priemokos apskaičiavimo, sumokėjimo ar priverstinio išieškojimo santykiai atitinka administracinių teisinių santykių sąvoką, kad mokesčių priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos, o ne nuo to momento, kai įsigalioja atitinkamas įstatymas, dėl atgalinio įstatymų taikymo, neatitinka aukščiau procesiniuose sprendimuose paminėtų aiškinimų, o vertinamos teisės aktų nuostatos atgal negalioja.

49Apelianto aiškinimas, kad teismas klaidingai interpretavo MAĮ 39 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra neteisingas. Valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimui tiesiogiai taikomas VSDĮ, o nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios lemtų išimtinį MAĮ nuostatų taikymą. Pakartotinai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-494/2009 nurodė, kad nepagrįsti skundo argumentai dėl IĮ R. M. prekybos namams „Tuktukas“ valstybinio socialinio draudimo įmokų delspinigių perskaičiavimo, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimu ir MAĮ nuostatomis. VSDFV Marijampolės skyrius skaičiuodamas delspinigius už laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas vadovavosi tuo metu galiojusiu VSDĮ. Todėl skundo teiginiai dėl Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo aiškinimo ir taikymo pagal apelianto motyvus yra nepagrįsti.

50Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nagrinėjamam klausimui svarbias teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ,

Nutarė

52Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. Pareiškėjas R. M. pareiškimu dėl kreditoriaus VSDFV Marijampolės skyriaus... 7. Pareiškime nurodė, kad teismas IĮ R. M. prekybos namai „Tuktukas“... 8. Pareiškėjo nuomone, būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl... 9. II.... 10. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo R. M.... 12. Teismas nurodė, kad 2004 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių... 13. Teismas pažymėjo, kad teisiniai santykiai dėl valstybinio socialinio... 14. III.... 15. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Pareiškėjas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. vasario... 17. 1. Teismo nutartis nemotyvuota, priimta formaliai ir netinkamai taikant ĮBĮ... 18. 2. 2006 m. balandžio 13 d. buvo priimtas sprendimas pripažinti mokestinę... 19. 3. Teismas turi būti aktyvus bankroto bylose, tačiau šios pareigos nevykdė.... 20. 4. Byloje taikytina Konstitucinio Teismo praktika, kuri suformuota 2004 m. kovo... 21. 5. Teismas klaidingai interpretavo MAĮ 39 straipsnio 3 dalies nuostatas.... 22. 6. Teismo argumentai dėl Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarimo... 23. 7. Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl kreipimosi į... 24. 8. Draudėjų teises ribojanti nuostata, kad senaties terminas taikomas... 25. 9. Pareiškėjui kyla abejonė, ar pakeisto VSDĮ 16 straipsnio 8 dalies... 26. Atsiliepime į pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą VSDFV Marijampolės... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 28. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2011 m.... 29. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų... 30. Atskirojo skundo bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „Liteko“... 31. Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą ... 32. ... 33. Teismų įgaliojimai sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į... 34. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju dėl... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad... 36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto reiškiamu prašymu dėl... 37. Dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių ištyrimo anksčiau išnagrinėtose... 38. ... 39. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad tie patys... 40. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamą nutartį bei atskirojo skundo... 41. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime byloje Nr. 33/03 nurodė, kad... 42. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje... 43. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje... 44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje... 45. Vertinant apelianto išdėstytas aplinkybes atsižvelgtina ir į pateiktus... 46. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto aiškinimais, jog jo pateikti nauji... 47. Nors pareiškėjas minėtą pareiškimą dėl patvirtinto kreditorinio... 48. Nors nagrinėjama byla susijusi su bankroto teisiniais santykiais, o teismas... 49. Apelianto aiškinimas, kad teismas klaidingai interpretavo MAĮ 39 straipsnio 3... 50. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 52. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą....