Byla 2S-1115-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Petro Jaržemskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje, sprendžiant pareiškėjo S. J. ieškinio LR Generalinei prokuratūrai dėl LR Generalinės prokuratūros 2010-02-04 nutarimo, kuriuo atsisakyta ginti viešąjį interesą, panaikinimo, priėmimo klausimą.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas S. J. 2010-03-15 kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l.1-6), kuriuo prašė panaikinti LR Generalinės prokuratūros 2010-02-04 nutarimą, kuriuo paliktas galioti Kauno apygardos prokuratūros 2009-12-08 nutarimas atsisakyti ginti viešąjį interesą, įpareigoti LR Generalinę prokuratūrą iš naujo peržiūrėjus pareiškėjo paduotus prašymus ginti viešąjį interesą.

4Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-03-25 nutartimi (b.l. 8-9) atsisakė priimti pareiškėjo S. J. ieškinį dėl LR Generalinės prokuratūros 2010-02-04 nutarimo panaikinimo kaip neteismingą Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui, grąžino jį pareiškėjui bei išaiškino, kad šis turi teisę su tokiu pareiškimu kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškimas prokurorui kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir skundas dėl aukštesniojo prokuroro sprendimo savo esme yra artimesni ypatingąja teisena nagrinėjamoms byloms (CPK V dalis), todėl, remdamasis CPK 443 str. 10 d. nuostatomis, kad pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis, konstatavo, kad pareiškėjas su pareiškimu turėjo kreiptis į Kauno apylinkės teismą pagal savo gyvenamąją vietą – ( - ) (deklaruota gyvenamoji vieta – ( - ). Toks teritorinis teismingumas apspręstas 1994-06-15 įstatymo Nr. I-497 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo teismo, Lietuvos Apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“.

5Pareiškėjas S. J. atskiruoju skundu (b.l. 12-14) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-0325 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinio pareiškimą, kadangi remiantis CPK 29 str. nuostatomis, ieškinys yra paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinę. Generalinė prokuratūra yra Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo jurisdikcijoje, todėl teismas buvo pasirinktas teisingai. Tvirtina, jog teismas netinkamai taikė CPK 3 str. 6 p., 137 str. 3 d. nuostatas. Teismas, pripažindamas, jog tokio pobūdžio byla yra nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka, turėjo pateikti tai pagrindžiančius teisinius argumentus, taip pat privalėjo nurodyti, į kurį būtent teismą turi kreiptis pareiškėjas.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.).

8Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su teismingumo instituto taikymu, dėl to pagrįstai taikė CPK V dalyje numatytą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklės išimtį (CPK 29 str., 443 str. 1 d. ir 10 d.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto pateikti reikalavimai nagrinėtini kitame apylinkės teisme.

9Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio tesės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau kaip ir kiekviena teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Kreipimasis į teismą suinteresuotam asmeniui pozityvių teisinių padarinių gali sukelti tik tuo atveju, jeigu ši teisė bus įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų.

10Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį ieškinio teisenos ar pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka) įgyvendinimo būtinų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 443 str. 10 d.). Civilinės bylos priskyrimas konkrečiam teismui, kuris gali spręsti konkretų ginčą ar pareiškimą, paduodamą ne ginčo tvarka, reguliuojamas teismingumo instituto taisyklių pagalba (CPK 25 str., 26 str.), suskirstančių teismų kompetenciją teismų sistemos viduje (CPK IV skyrius), su ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų išimtimis, kurias nustato CPK V dalis. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, jog apeliantas kvestionuoja, jo manymu, nepagrįstą prokuroro atsisakymą ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, kaip tokią galimybę numato CPK 49 str. 1 d. Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. taip pat numato prokuroro teisę ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Šiuo atveju ginti viešąjį interesą prokuroras gali ne tik pagal asmens, asmenų grupės, institucijos ar organizacijos kreipimąsi, bet ir savo iniciatyva, taip pat tada, kai viešąjį interesą privalantys ginti asmenys nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Taigi Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., neribodamas prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžia prokuroro įgalinimus pareikšti ieškinį teisme.

11Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliantas pateikė teismui skundą dėl prokuratūros, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam įstatymo leidėjo valia suteikti įgaliojimai ginti asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teises bei teisėtus interesus civilinių teisių gynimo srityje, neveikimo, neteisingai jį įvardindamas ieškinio pareiškimu. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų, kaip, pavyzdžiui, antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą - skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.), ką iš esmės apeliantui skundžiamoje nutartyje išaiškino pirmosios instancijos teismas. Tokią išvadą patvirtina ir Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d., teigianti, jog proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (t.y. paduoti skundą) teismui.

12Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis (CPK 443 str. 10 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjui, jog, kreipdamasis į teismą, jis turėjo vadovautis ne bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, paduodant ieškinį pagal atsakovu įvardijamos LR Generalinės prokuratūros buveinės vietos teismui, o atsižvelgti į CPK V dalyje nustatytą teismingumą, taikomą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoms byloms, t.y. su atitinkamu skundu kreiptis pagal savo gyvenamąją vietą į Kauno miesto apylinkės teismą.

13Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl kokių priežasčių abi prokuratūros atsisakė ginti viešąjį interesą dėl pareiškėjo iškeltų klausimų ir jo ieškinio neišnagrinėjo, teisiškai nepagrįstas. Tik įstatymo nustatyta tvarka išsprendus skundo priėmimo klausimą ir iškėlus civilinę bylą, atlikus byloje parengiamuosius veiksmus ją nagrinėti iš esmės, teismo posėdyje ištyrus bylos įrodymus, t.y. išnagrinėjus šį skundą iš esmės, galima padaryti vienokias ar kitokias išvadas dėl skundo pagrįstumo ar nepagrįstumo. Pareiškimo priėmimo procesinėje stadijoje nei šio pareiškimo motyvai ir teisiniai argumentai, nei pateikti įrodymai nevertinami ir dėl jų esmės nepasisakoma.

14Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos panaikinimo teisinių pagrindų apeliacinės instancijos teisme nenustatyta. Skundžiamoje nutartyje padarytas rašymo (techninis) apsirikimas, į kurį apeliacinės instancijos teismo dėmesį atkreipė apeliantas (netinkama pavardė) iš esmės nutarties turinio nekeičia, todėl negali būti pagrindu kitokiam skundžiamos nutarties traktavimui (CPK 328 str.).

15Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 2,80 Lt (b.l. 33) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

16Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str.1 p., kolegija

Nutarė

17Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Priteisti iš S. J. 2 (du) litus 80 centų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai