Byla 2S-1455-638/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P., M. D., R. J., A. J., I. M., J. K., A. L., J. K., L. N., V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8931-945/2016 pagal pareiškėjų A. P., M. D., R. J., A. J., I. M., J. K., A. L., J. K., L. N. skundą suinteresuotam asmeniui Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2016-02-12 nutarimo „Atmesti skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“.

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4Pareiškėjai prašė teismo panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2016 m. vasario 12 d. nutarimą „Atmesti skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, užtikrinti viešojo intereso gynimą. Pareiškėjai nurodė, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pavedimu turėjo būti atliktas tyrimas dėl žemės sklypų, esančių( - ), galimų pažeidimų atkuriant nuosavybės teises. Prokuroras visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų aplinkybių, visiškai nesigilino į faktinę aplinkybę, kad vykdant žemės grąžinimo procedūrą valstybės tarnautojai galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o gal net ir turėjo asmeninį interesą būtent minimus sklypus grąžinti pastariesiems asmenims. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjams nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. 2016 m. balandžio 4 d. pareiškėjai teismui pateikė papildomus dokumentus ir rašytinius paaiškinimus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas prokurorui kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir atitinkamai, tokio prašymo netenkinimo atveju, skundas dėl aukštesniojo prokuroro priimto nutarimo savo esme yra artimesni ypatingajai teisenai, todėl nagrinėtini pagal ypatingosios teisenos taisykles. Pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pagal pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamąją vietą (CPK 443 straipsnio 10 punktas). Teismas iš pareiškėjų pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų turinio nustatė, kad visų pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Alytuje, todėl konstatavo, kad šis skundas yra nagrinėtinas Alytaus rajono apylinkės teisme, kadangi pareiškėjų gyvenamoji vieta yra priskirta šio teismo veiklos teritorijai.

5III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį ir įpareigoti Kauno apylinkės teismą skundą išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 21 d. nutartimi buvo nustatęs terminą nustatytiems skundo trūkumams pašalinti. Nepraleisdami teismo nustatyto termino pareiškėjai trūkumus pašalino. Tai reiškia, kad prieš tai teismas nematė kliūčių šią bylą nagrinėti Kauno apylinkės teisme, nors iš bylos medžiagos ir iki skundžiamos nutarties priėmimo buvo aiškiai matyti, jog pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Alytaus mieste, todėl tokį Kauno apylinkės teismo elgesį galima traktuoti kaip bylos vilkinimą. Kauno apylinkės teismui pareiškėjai skundė Kauno apygardos prokuratūros nutarimus, todėl šiuo atveju neturėtų būti taikoma CPK 443 straipsnio 10 punkto nuostata, kadangi Kauno apygardos prokuratūros priimti nutarimai yra skundžiami Kauno apylinkės teismui ir šiuo atveju turi būti atsižvelgta ir į BPK įtvirtintą prokuratūros priimtų nutarimų apskundimo reglamentavimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl bylų teismingumą reguliuojančių proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad ginčas teismingas Alytaus rajono apylinkės teismui. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-559-345/2011, kurioje konstatuojama, kad įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje, tačiau sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų - antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą - skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. (CPK 443 str. 10 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose teismų nagrinėtose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1115-464/2010, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-110-425/2010, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-379-275/2013, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1512-275/2014 ). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu suformuotą poziciją dėl tikrojo precedento doktrinos galiojimo Lietuvos teisės sistemoje, teismų praktika turi būti nuosekli, neprieštaringa ir prognozuojama, taigi teismai turi laikytis savo sukurtų precedentų ir yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė, kad „<...> jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad visų pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Alytaus mieste, todėl pagrįstai konstatavo, kad šis skundas yra nagrinėtinas Alytaus rajono apylinkės teisme, kadangi pareiškėjų gyvenamoji vieta yra priskirta šio teismo veiklos teritorijai. Teismų praktika skundų dėl prokurorų veiksmų teismingumo klausimu yra suformuota, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, šios praktikos laikėsi, todėl apeliantų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą nutartį. Ta aplinkybė, kad teismas teritorinio teismingumo klausimo nevertino priimdamas 2016 m. kovo 21 dienos nutartį dėl pareiškimo trūkumų, nereiškia, kad CPK 443 straipsnio 10 dalies nuostata neturi būti taikoma. Pirmąją nutartį dėl trūkumų pašalinimo ir skundžiamą nutartį skiria nedidelis laikotarpis, 20 dienų, todėl negalima pritarti apeliantų teiginiui dėl bylos vilkinimo.

7Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

8atskirąjį skundą atmesti.

9Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai