Byla e2A-55-186/2019
Dėl netesybų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-40-431/2018 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams Z. V., V. K., R. K., N. Č. dėl netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Z. V., V. K., R. K., N. Č., prašydamas jam iš atsakovų solidariai priteisti 54 500 Eur netesybų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

82.

9Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4628-556/2015 pagal ieškovo ieškinį atsakovams, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ZETURIJA“ dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis) ir bylą nutraukė. Taikos sutartis įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 1 d. Atsakovai didžiosios dalies Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovui raginant dalį trūkumų atsakovai ištaisė, likusių trūkumų nepašalino. Todėl Ieškovas 2016 m. gegužės 25 d. pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 išdavė ieškovui vykdomąjį raštą, kuriame buvo perkeltas visas Taikos sutarties tekstas. Įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1974-275/2016, nustatytos aplinkybės, jog atsakovai nėra įvykdę taikos sutarties 1.1.2. ir 1.1.5. punktuose nurodytų darbų, o 1.1.4. punkte nurodytus darbus vėlavo atlikti 61 dieną, todėl šios nustatytos aplinkybės šioje byloje laikomi prejudiciniais faktais. Ieškovas taip pat nurodė, kad Taikos sutarties 1.5. punktu atsakovai už kiekvieną prievolės įvykdymo vėlavimo dieną įsipareigojo sumokėti 100 Eur netesybas. Kadangi atsakovai pradelsė atlikti taikos sutarties 1.1.2.2., 1.1.4.1. ir 1.1.5.1. punktuose nurodytais terminais Taikos sutarties 1.1.2., 1.1.4. ir 1.1.5. punktuose nurodytus darbus, jie turi ieškovui sumokėti netesybas, kurios sudaro 54 500 Eur. Ieškovas nurodė, kad netesybų suma, kuriai yra suėjęs ieškinio senaties terminas, sudaro 17 300 Eur. Paaiškino, kad ieškinio senaties terminą dėl 17 300 Eur netesybų sumos priteisimo ieškovas praleido išimtinai dėl atsakovų veiksmų, atsakovams nevykdant Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėjo, kad jis dar 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl tikėjosi, kad netesybos iš atsakovų bus išieškotos vykdymo procese. Kadangi ieškovas ieškinio senaties terminą dėl 17 300 Eur sumos priteisimo praleido dėl svarbių priežasčių, praleistą terminą yra pagrindas atnaujinti.

103.

11Atsakovai nesutiko su ieškovo išdėstytais ieškinyje argumentais dėl įsipareigojimų pagal Taikos sutartį neįvykdymo. Pažymėjo, kad pats ieškovas vengė priimti atliktus darbus, nors jie ir buvo koreguojami, atsižvelgiant į jo pastabas. Todėl ieškovas yra netekęs teisės ginčyti atliktų darbų atlikimą, atitinkamai ir reikalauti netesybų. Atkreipė dėmesį į tai, kad prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo vienintelis ieškovo nurodomas trūkumas buvo tik tas, kad dvi eilės pertvaros sumūryta iš senų plytų, daugiau jokių pretenzijų atsakovams nebuvo, tuo tarpu ieškinyje dėstomos naujos pretenzijos dėl atsakovų darbų kokybės, kurių ieškovas atsakovams nebuvo nurodęs. Todėl ieškovas, reikalaudamas netesybų už tuos darbus, dėl kurių nebuvo reiškiamos pretenzijos, elgiasi nesąžiningai.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

144.

15Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir: ieškovui G. K. iš atsakovų Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. priteisė solidariai 5 200 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; likusią ieškinio dalį atmetė; iš atsakovų Z. V., V. K., R. K. ir N. Č. ieškovui G. K. priteisė po 79,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui R. K. iš ieškovo G. K. – 362 Eur bylinėjimosi išlaidų.

165.

17Teismas atmetė ieškovo prašymą atnaujinti senaties terminą netesyboms, paskaičiuotoms už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., priteisti. Teismas vertino, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis tikėjosi, kad netesybos pagal Taikos sutartį iš atsakovų bus išieškotos vykdymo procese išdavus vykdomąjį raštą, nėra svarios priežastys praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Nurodė, kad įstatymų nežinojimas ir netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.6 straipsnis).

186.

19Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (UAB „Unikals“ atliktų darbų aktą Nr. A1 už 2016 m. vasario mėn., statybų vadovo J. M. ir statybų techninio prižiūrėtojo B. G. parašus ant atliktų darbų akto, J. M. 2016 m. birželio 14 d. patvirtinimą, ieškovo ir atsakovų susirašinėjimus, teismo ekspertizės aktą), konstatavo, kad Taikos sutarties 1.1.2. punkte numatytos pertvaros konstrukcijos, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F ir B), įrengtos metalinės sijos IPE 160 ir IPE 80, naujas plytų mūras, akmens vatos užpildas buvo atlikti 2016 m. gegužės 23 d. Laikė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog laikančios metalinės sijos buvo įrengtos netinkamai, metaliniai kampuočiai buvo būtini ir plytų mūras neatitiko Taikos sutarties sąlygų. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, jog ieškovas atliktų darbų patvirtinimo akte būtų išdėstęs darbų neatitikimus taikos sutarčiai, o nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų 2016 m. gegužės 23 d. atlikti darbai atitiko Taikos sutarties sąlygas. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai praleido terminą įsipareigojimams pagal Taikos sutarties 1.1.2 punktą įvykdyti 103 dienas. Todėl atsižvelgęs į taikytiną senaties terminą, teismas konstatavo, jog yra pagrindas atsakovams delspinigius skaičiuoti už 33 dienas.

207.

21Teismas, įvertinęs ekspertizės akte nurodytas išvadas dėl Taikos sutarties 1.1.4. punkte nurodytų darbų, taip pat tai, kad atsakovai sutiko su ieškovo išsakytomis pretenzijomis dėl kaminėlių neatitikimo Taikos sutarties sąlygoms ir juos keitė, konstatavo, jog kaminėliai buvo įrengti 2016 m. gegužės 1 d., o Taikos sutartyje numatytas terminas buvo praleistas 61 diena. Pritaikęs ieškinio senaties terminą delspinigiams, teismas sprendė, jog yra pagrindas atsakovams skaičiuoti delspinigius už 10 dienų.

228.

23Įvertinęs teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas dėl Taikos sutarties 1.1.5. punkto antrojoje dalyje nurodytų dažymo darbų, taip pat atsižvelgęs į tai, kad iš bylos medžiagos negalima nustatyti dėl kokios konkrečiai spalvos buvo susitarta Taikos sutartyje, kad byloje nebuvo paneigtas faktas, jog laiptinės sienos iš pirmo į antrą aukštą, taip pat antro aukšto, kuriame yra ieškovo butas, buvo nudažytos gelsva spalva, kaip to pageidavo ieškovas, UAB „Menardis“ rašte patvirtino, kad sienos ir lubos buvo nudažytos 2016 m. birželio 20 d., teismas padarė išvadą, kad atsakovai Taikos sutarties 1.1.5. punkte nurodytus darbus atliko praleidę 112 dienų. Todėl pritaikius ieškinio senaties terminą, delspinigiai skaičiuotini už 61 dieną.

249.

25Teismas, vadovaudamasis Taikos sutarties 1.5. punkto nuostatomis, konstatavo, kad atsakovai pradelsė vykdyti įsipareigojimus 104 dienas, todėl netesybos atsakovams sudarytų 10 400 Eur. Tačiau teismas sprendė, jog yra pagrindas vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi sumažinti netesybas per pusę. Teismo vertinimu, tokią išvadą leidžia daryti tokios aplinkybės: paskaičiuotos netesybos, kai atliktų darbų kaina 10 627,95 Eur, yra neprotingai didelės; atsakovai didžiąją numatytų darbų dalį yra atlikę Taikos sutartyje nustatytais terminais; bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jau yra atlikti ir tie darbai, dėl kurių neatlikimo per nustatytus terminus ieškovas kreipėsi su ieškiniu dėl netesybų priteisimo; remonto darbai buvo vykdomi remiantis protingumo bei ekonomiškumo principais; ieškovui pareikalavus, darbai buvo perdaromi taip, kad maksimaliai atitiktų Taikos sutarties sąlygas; ieškovas neįrodė savo patirtų nuostolių dėl ne laiku atliktų darbų dydžio.

2610.

27Teismas laikė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis neturi prejudicinės galios šioje byloje, nes šalių ginčas dėl netesybų yra atskiras ginčas. Pažymėjo, kad reikalavimai dėl taikos sutarties pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių, jų faktinis ir teisinis pagrindas negali būti išnagrinėti vykdymo proceso tvarka, o turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka. Vykdomojo rašto išdavimas savaime neužkerta kelio atsakovams ginti savo teisių, manant, kad taikos sutarties sąlygos yra vykdomos tinkamai.

28III.

29Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3011.

31Apeliaciniame skunde ieškovas G. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3211.1.

33Teismas ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus, kurie patvirtina atsakovų padarytą akivaizdų Taikos sutarties 1.1.2 punkto pažeidimą. Atsakovai tik iš dalies 2016 m. gegužės mėnesį pašalino trūkumus – du kartus buvo ilginama per trumpa viršutinė laikančioji metalinė sija, galiausiai ji pakeista į vientisą. Likusi trūkumų dalis iki šiol nepašalinta – neįrengtas metalinis kampuotis, sutvirtinantis apatinę horizontalią metalinę siją ir vertikalias IPE profiliuotes, įrengtos ne IPE 80, o IPE 160 tipo profiliuotės, be to, dalis sienos vis dar nėra naujai sumūryta, t. y. paliktas senas mūras, buvęs iki Taikos sutarties sudarymo, nors pagal brėžinius turi būti naujas plytų mūras, likusioje dalyje naujas mūras yra netvarkingas, po siena esanti dalis yra sudaryta iš neaiškių medžiagų, nors pagal Taikos sutartį toje vietoje turi būti akmens vata ir medinė sija. Minėtas aplinkybes, anot ieškovo, įrodo jo pateikti įrodymai: kartu su ieškiniu pateikta nuotrauka; 2016 m. rugpjūčio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; 2017 m. sausio 13 d. aktas; 2017 m. rugpjūčio 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; 2017 m. rugsėjo 7 d. išvada ir 2018 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; Lietuvių kalbos instituto 2016 m. gruodžio 15 d. išvada. Ieškovo nuomone, atsakovų įrengta perdangą laikanti siena yra nesaugi ir gali padaryti žalos ne tik ieškovo turtui, bet ir žmonių sveikatai ar gyvybei. Pažymi ir tai, kad atsakovų pateiktas statybų vadovo J. M. ir statybų techninio prižiūrėtojo B. G. 2016 m. birželio 14 d. raštas, kuriuo rėmėsi teismas, Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusioje 2016 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1974-275/2016 buvo pripažintas netinkamu įrodymu.

3411.2.

35Priešingai nei nurodė teismas, atsakovai nėra įvykdę Taikos sutarties 1.1.5. punkte numatytų darbų – laiptinės sienos iki šiol nėra nudažytos esama spalva. Anot ieškovo, šią faktinę aplinkybę patvirtina pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nuotraukos, susirašinėjimas elektroniniu paštu su atsakovu R. K., teismo ekspertas D. K. 2017 m. gegužės 29 d. ekspertizės akte. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovai be jo sutikimo jo buto laiptinėje atliko Taikos sutartyje nenumatytus darbus – nuardė sienų tinką ir atidengė seną mūrą, grubiai nušlifavo tinką paliekant įdubimus, nors prieš tai sienos buvo lygios. Todėl nepagrįstai teismas padarė išvadą, kad Taikos sutarties 1.1.5. punkte numatyti darbai buvo įvykdyti 2016 m. birželio 20 d. Pažymi, kad Taikos sutarties neįvykdymą patvirtinto ir Panevėžio apygardos teismas įsiteisėjusioje 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-875-280/2017.

3611.3.

37Teismas, sprendime nenurodydamas jokių motyvų dėl ieškovo pateiktų įrodymų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

3811.4.

39Priešingai nei nurodė teismas, ieškovas laiku pateikė pastabas atsakovams dėl netinkamai atliktų Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytų darbų. Šalys savo veiksmais pakeitė Taikos sutarties 1.4 punktą, kuriame buvo nurodyta atliktų darbų įvertinimo ir priėmimo–perdavimo tvarka – prieš pasirašant priėmimo–perdavimo aktus iš atsakovų buvo reikalaujama iš pradžių pateikti panaudotų medžiagų įsigijimo sąskaitas. Kadangi atsakovai šių sąskaitų neteikė, užsitęsė darbų perdavimo procesas. Atkreipia dėmesį, kad pačių atsakovų veiksmai, kai jie šalino ieškovo nurodytus darbų trūkumus, patvirtinta, jog ieškovo pretenzijos buvo pagrįstos, jos buvo pareikštos tinkamai ir laiku.

4011.5.

41Teismas rėmėsi D. K. parengtu ekspertizės aktu, kuris neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Šiame akte išsamiai neaprašyti objekto apžiūros rezultatai, atlikti tyrimai ir jų metu naudoti metodai, gauti rezultatai ir nepateiktas motyvuotas šių rezultatų įvertinimas. Ekspertizės akto išvados nėra pagrįstos aiškiai ir konkrečiai aprašytais teismo eksperto atliktais tyrimais, gautų rezultatų aprašymu ir motyvuotu įvertinimu, todėl toks aktas negali būti laikomas patikimu ir pagrįstu. Teismo eksperto atsakymai yra nekonkretūs, neatsakyta aiškiai ar tam tikri darbai yra atlikti tinkamai, ar panaudotos medžiagos yra tinkamos. Teismo ekspertas neatliko jokio savarankiško tyrimo atsakydamas į 2-6 klausimus, o pakartojo konstruktoriaus T. S. išvadas. Atsakymai į 3-7 klausimus yra neišsamūs ir nemotyvuoti arba juose neatsakoma į klausimus. Teismo ekspertas neatsakė į dalį 5 klausimo. Anot apelianto, ekspertizė buvo atlikta neprofesionaliai, netinkamai, šališkai. Atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-274-538/2017 ieškovas siūlė D. K. kandidatūrą, tačiau šis ekspertas pateikė atsisakymą atlikti ekspertizę, nurodydamas, jog jis dėl ryšių su ieškovu neturės galimybės pateikti objektyvios ir nešališkos išvados byloje. Todėl kyla abejonių dėl jo nešališkumo atliekant ekspertizę šioje byloje.

4211.6.

43Teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovų priteistinas netesybas. Visų pirma, atsakovai apeliacinio skundo pateikimo metu nėra įvykdę Taikos sutarties (atsakovai įsipareigojimų nevykdo daugiau kaip dvejus metus). Antra, teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas Taikos sutartį pasirašė tik susitarus dėl tam tikro dydžio netesybų, o atsakovai laisva valia pritarė tokioms netesyboms. Be to, Taikos sutarties sąlygos bei joje nustatytos netesybos buvo teismo įvertintos sprendžiant Taikos sutarties tvirtinimo klausimą. Netesybų dydžio peržiūrėjimas šioje byloje reikštų įsiteisėjusia teismo nutartimi išspręsto klausimo peržiūrėjimą iš naujo, kuris yra draudžiamas CPK. Trečia, teismas, sumažindamas netesybų dydį, paneigė įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, res judicata galią.

4411.7.

45Nepagrįstai teismas atsisakė atnaujinti ieškinio senaties terminą 17 300 Eur netesyboms, paskaičiuotoms už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., priteisti. Teismų praktika leido ieškovui pagrįstai tikėtis, kad teismas išduos vykdomąjį raštą į jį įtraukdamas nuostatas dėl netesybų išieškojimo iš atsakovų.

4611.8.

47Nepagrįstai teismas nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartyje konstatuotais faktais.

4812.

49Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. K., V. K., Z. V. ir N. Č. prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat iš ieškovo priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

5012.1.

51Ieškovas prarado teisę remtis Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytų darbų trūkumais, nes pretenzijos nepateikė Taikos sutartyje nurodytais terminais. Perdangą laikančios konstrukcijos darbai buvo baigti 2016 m. vasario 12 d., todėl ieškovas visus darbus turėjo patikrinti iki 2016 m. vasario 19 d. ir iki 2016 m. vasario 25 d. pasirašyti atliktų darbų aktą arba jame nurodyti konkrečius darbų trūkumus. Tačiau tai nebuvo padaryta. Vienintelė pretenzija iš ieškovo pusės buvo dėl metalinės laikančios sijos. Pretenzijų dėl mūro kokybės, IPE profiluočių, kampuočių, po siena esančios dalies nebuvo ir jos atsirado vėliau (kreipiantis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pareiškiant ieškinį). Ieškovas nuolatos vengė baigti atliktų darbų akto pasirašymo procedūrą, nors atsakovai atsižvelgdavo į jo pastabas, galiausiai net pakeitė iš dviejų dalių susidedančią siją į vientisą. Pažymi ir tai, kad ieškovas nepagrįstai atliktų darbų aktų pasirašymą sieja su medžiagų įsigijimo sąskaitų pateikimų. Tokia sąlyga nebuvo nurodyta Taikos sutartyje, be to, CK taip pat nenumatyta galimybė esant tokiai situacijai atsisakyti pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą.

5212.2.

53Nepagrįstai ieškovas nurodo, kad Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodyti perdangą laikančios sienelės darbai buvo atlikti nekokybiškai ar ne iki galo, kad perdangą laikanti konstrukcija yra nesaugi. Teismo eksperto D. K. ekspertizės aktas, UAB „Unikalus“ atliktų darbų aktas Nr. A1, statybų vadovo J. M. ir statybų techninio prižiūrėtojo B. G. patvirtinimai, 2016 m. birželio 1 d. antstolio V. Č. protokolas patvirtina, kad šie darbai buvo atlikti tinkamai. Tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartyje J. M. ir B. G. 2016 m. birželio 14 d. raštą dėl Taikos sutarties vykdymo pripažino netinkamu įrodymu, neturi prejudicinės galios nagrinėjant šią bylą. Pažymi, kad J. P. ir A. S. 2017 m. rugsėjo 7 d. išvada, kuria remiasi ieškovas, yra užsakyta paties ieškovo, todėl yra šališka, o ieškovo pateikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, fotonuotrauka nėra pakankami įrodymai Taikos sutarties vykdymo pažeidimui pagrįsti.

5412.3.

55Ieškovas neturėjo teisinio pagrindo (pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį ar 6.662 straipsnio 1 dalį) atsisakyti priimti atsakovų atliktus darbus.

5612.4.

57Nepagrįstai ieškovas teigia, jog buvo netinkamai atlikti Taikos sutarties 1.1.5 punkte nurodyti darbai. Sienos yra nudažytos tokia spalva, kokia buvo kavinės „Triniti“ patalpose – t. y. tokia spalva, kokia pageidavo ieškovas, todėl dažymo darbai atlikti tinkamai. Tai patvirtina teismo ekspertizės aktas ir antstolio A. N. 2016 m. rugpjūčio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pažymi, kad jokių skylių nebuvo nustatyta, siena iki galo nebuvo nudažyta dėl to, kad kaimynas nėra baigęs remonto darbų ir dėl to negalima pabaigti dažymo darbus. Dėl sienose esančių atodangų ieškovas nepagrįstai reiškia pretenzijas, nes tai dekoratyviniai elementai, bet ne darbų trūkumas. Taikos sutarties 1.1.5 punkte tai daryti nebuvo draudžiama. Atkreipia dėmesį į tai, kad dažymo darbai buvo baigti dar 2016 m. kovo 8 d., tačiau ieškovas jokių pretenzijų dėl netinkamo glaistymo, dėl tariamo tinko sunaikinimo ar mūro atodangų neteikė. 2016 m. gegužės 23 d. ieškovui buvo nusiųstas 2016 m. kovo 3 d. atliktų darbų aktas, tačiau ieškovas jo nepasirašė ir negrąžino su pastabomis. Todėl ieškovas neturi teisės ginčyti atsakovų atliktų darbų.

5812.5.

59Nepagrįstai ieškovas nurodo, kad teismas negalėjo remtis teismo eksperto D. K. ekspertizės aktu. Teismo eksperto išvados paremtos tiek apžiūros rezultatais, tiek konstrukciniais skaičiavimais, kurie pridėti prie akto, akte pateiktas šių skaičiavimų ir apžiūros įvertinimas. Ekspertizės išvados yra konkrečios, suprantamos ir aiškios, atsakymai motyvuoti. Ekspertizės aktas atitinka įstatyme numatytus turinio ir formos reikalavimus. Eksperto turima kvalifikacija įrodo, jog jis buvo kompetentingas atlikti ekspertizę ir įvertinti pasitelktas konstruktoriaus eksperto dr. T. S. išvadas. Byloje nėra duomenų, kad teismo ekspertas D. K. būtų kaip nors susijęs su bylos šalimis, todėl nėra pagrindo abejoti jo šališkumu. Ieškovo įvardinti įrodymai negali paneigti ekspertizės akto teisingumo.

6012.6.

61Pagrįstai teismas sumažino netesybų dydį, nes atsakovai geranoriškai vykdė Taikos sutartį, bendradarbiavo su ieškovu, Taikos sutartis šiuo metu visiškai įvykdyta, ieškovas jokių nuostolių nėra patyręs (šios aplinkybės ieškovas atskirai byloje neįrodinėjo), savo bute gyventi pradėjo iš karto po ieškinio pateikimo, to ieškovas neginčija. Ieškovo prašomos priteisti netesybos net 5 kartus viršija visų remonto darbų kainą. Tai, kad 100 Eur netesybos buvo numatytos teismo patvirtintoje Taikos sutartyje, nereiškia, kad jų negalima mažinti atsižvelgiant į CK 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytas aplinkybes. Remiantis teismų praktika net ir teismo patvirtinta taikos sutartis laikoma elementaria civiline sutartimi, todėl jai taikomi tie patys bendri principai. Pažymi, kad ieškovas neturi teisės reikalauti didesnių netesybų: jis tokios teisės neturi pagal Taikos sutarties 1.4 punktą; pats ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais (CK 6.200 straipsnio 2 dalis ir 6.206 straipsnis); atsižvelgiant į CK 6.253 straipsnio, 259 straipsnio 2 dalies, 6.260 straipsnio 4 dalies, 6.262 straipsnio 1 dalies teisinį reglamentavimą.

6212.7.

63Pagrįstai teismas atsisakė atnaujinti ieškovui ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 17 300 Eur netesybų už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. priteisimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat tai, kad visą laiką ieškovas buvo atstovaujamas teisininko, ieškovas turėjo žinoti, kad vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik atskiro teismo sprendimo dėl netesybų priteisimo pagrindu, ir dėl netesybų galėjo kreiptis daug anksčiau. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovu, jog apie pareigą dėl netesybų priteisimo kreiptis su atskiru ieškiniu jis sužinojo tik gavęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį.

6412.8.

65Pagrįstai teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis neturi šioje byloje prejudicinės galios, kadangi: šalių ginčas dėl netesybų yra atskiras ginčas; šioje nutartyje nėra kategoriškos išvados, jog atsakovai netinkamai įvykdė Taikos sutarties 1.1.2 punktą; procesas dėl vykdomojo rašto išdavimo taikos sutarčių nevykdymo atveju yra supaprastintas, pasižymi trumpais procesiniais terminais bei vyksta rašytinio proceso tvarka, todėl šio proceso metu nėra sprendžiamas ginčas iš esmės; teismas neturėjo specifinių statybos technikos žinių, todėl nebuvo kompetentingas pats vertinti, ar atlikti darbai buvo kokybiški.

66Teisėjų kolegija

konstatuoja:

67IV.

68Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6913.

70Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų rašytinių įrodymų

7114.

72Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsakovai 2019 m. sausio 21 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą grindžia tuo, kad bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka jie galėtų pateikti detalesnius paaiškinimus dėl Taikos sutarties sąlygų, jų tikslų, brėžinių, susitarimų su ieškovu ir kaimynu Taikos sutarties vykdymo metu, ieškovo pretenzijų, bendradarbiavimo, eksperto išvadų ir pan. Atsakovų nuomone, išklausius šalių paaiškinimus, teismas galėtų visapusiškai įvertinti situaciją ir kilusio ginčo priežastis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovų argumentai nesudaro pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą pakankamai išsamiai išdėstė savo argumentus dėl tokių aplinkybių vertinimo, todėl nebus kliūčių minėtais aspektais įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7315.

74Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

7516.

76Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu ir 2018 m. gruodžio 10 d. teismui pateiktu prašymu pateikė tokius naujus rašytinius įrodymus: 2018 m. vasario 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir priedą (vaizdo įrašą); 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymą ir 2018 m. lapkričio 16 d. apžiūros aktą; 2018 m. gruodžio 4 d. el. laišką

7717.

78Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir 2019 m. sausio 21 d. pateiktu prašymu pateikė tokius naujus rašytinius įrodymus: išrašą iš UAB „Lemora“ interneto svetainės apie baltojo polistireninio putplasčio plokštes; išrašą iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto interneto svetainės bei išrašus iš VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ svetainės apie dr. doc. T. S.; eksperto S. Š. 2019 m. sausio 17 d. ekspertizės aktą; Teisingumo ministro 2016 m. liepos 28 d. įsakymą dėl D. Š. įrašymo į teismo ekspertų sąrašą.

7918.

80Teisėjų kolegija atsisako prijungti prie bylos atsakovų pateiktus išrašus iš UAB „Lemora“ ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto interneto svetainės, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo pateiktas ne vienas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas darbų rezultatui užfiksuoti, taip pat antstolio aktas dėl Taikos sutartyje nurodytų įsipareigojimų atlikti tam tikrus rangos darbus pažeidimo, ieškovo papildomai pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (su vaizdo įrašu), patvarkymas ir apžiūros aktas (atitinkamai, ir el. laiškas) nagrinėjamu atveju vertintini kaip pertekliniai, o jų prijungimas nepagrįstai užvilkins bylos išnagrinėjimą. Bylos nagrinėjimą užvilkintų ir atsakovų pateikto S. Š. 2019 m. sausio 17 d. ekspertizės akto prijungimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalys visų, anot jų, bylos teisingam išnagrinėjimui reikalingų įrodymų pateikimą turėjo organizuoti pirmosios instancijos teisme. Kadangi byloje atsakovų iniciatyva buvo atlikta teismo ekspertizė, ieškovo iniciatyva buvo pateikta specialisčių išvada, t. y. specialių žinių turinčių asmenų rašytiniai darbų įvertinimai, sprendžia, jog šiuo atveju yra tikslinga užtikrinti greitą bylos nagrinėjimą, todėl S. Š. ekspertizės aktą ir Teisingumo ministro 2016 m. liepos 28 d. įsakymą teismas taip pat atsisako prijungti. Dėl ginčo esmės ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1974-275/2016, padarytų išvadų prejudicinės galios

8119.

82Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams UAB „ZETURIJA“, R. K., V. K., Z. V., N. Č. bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl civilinių teisių gynimo, patvirtino 2015 m. spalio 30 d. pasirašytą taikos sutartį.

8320.

84Byloje ginčas yra kilęs dėl minėta Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tinkamumo ir pareigos sumokėti Taikos sutartyje nustatyto dydžio netesybas už vėlavimą atlikti sutartus darbus. Ieškovas G. K. pareikštame ieškinyje įrodinėjo, kad atsakovai Z. V., V. K., R. K., N. Č. netinkamai atliko Taikos sutartimi prisiimtus darbus, pažeidė Taikos sutartyje nustatytus šiems darbams atlikti terminus, turi pareigą sumokėti Taikos sutartyje nurodyto dydžio netesybas už kiekvieną prievolės įvykdymo vėlavimo dieną.

8521.

86Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas G. K. 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutarties pagrindu. Šį prašymą motyvavo tuo, kad atsakovai R. K., V. K., R. K., N. Č. netinkamai vykdo šalių sudarytą ir teismo patvirtintą Taikos sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015, tenkino ieškovo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą, kurio turinys atitiko teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1974-275/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį pakeitė, ieškovo prašymą tenkindamas iš dalies ir į išduodamą vykdomąjį raštą įtraukdamas tik tas Taikos sutarties sąlygas, kurių nevykdymą konstatavo teismas.

8722.

88Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad aplinkybė, jog pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka, nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka; teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą (žr. 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010; 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Kasacinis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010 yra pažymėjęs, kad reikalavimai dėl taikos sutarties pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių, jų faktinis ir teisinis pagrindas negali būti išnagrinėti vykdymo proceso tvarka vykdomojoje byloje dalyvaujant antstoliui, o turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka.

8923.

90Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas reikalavimas dėl netesybų priteisimo pažeidus Taikos sutartyje numatytus įpareigojimus, o ne reikalavimas įpareigoti priešingą Taikos sutarties šalį įvykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, kuriuo buvo patvirtina Taikos sutartis. Vadinasi, ieškovo pareikštas materialinis teisinis reikalavimas nebuvo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015, ir Vilniaus apygardos tesimo 2016 m. spalio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-1974-275/2016, nagrinėjimo dalykas. Todėl priešingai nei nurodo apeliantas, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, nes, kaip minėta, reikalavimų dėl taikos sutarties pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių (delspinigių priteisimo) faktinis ir teisinis pagrindas turi būti išnagrinėti atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka pagal šalių pateiktus rašytinius įrodymus, nepaisant to, kad civilinėje byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo teismas buvo pateikęs tam tikras išvadas dėl Taikos sutarties vykdymo (nevykdymo), nes išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykas ir tikslas skiriasi. Dėl darbų pagal Taikos sutartį vykdymo

9124.

92CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

9325.

94Apeliantas apeliaciniame skunde ginčija tik pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl Taikos sutarties 1.1.2 ir 1.1.5 punktuose nurodytų darbų, todėl šioje nutartyje teisėjų kolegija atskirai nevertins teismo išvadų, padarytų dėl Taikos sutarties 1.1.4 punkte nurodytų darbų atlikimo, pagrįstumo.

9526.

96Taikos sutarties 1.1.2. punkte šalys susitarė, kad Savininkai (atsakovai) sutinka ir įsipareigoja sudaryti galimybę ieškovui pasididinti ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-249, dalies lubų aukštį, taip, kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (įskaitant: pjūvis F ir pjūvis B). Ieškovas ir Savininkai susitarė, kad papildomai atsiradęs patalpos tūris priklausys ieškovui nuosavybės teise. Savininkai įsipareigojo pastogės patalpoje, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pažymėtoje Nr. 4, įrengti perdangų konstrukcijas ir perdangą laikančią sieną taip, kaip numatyta brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (įskaitant: pjūvis F ir pjūvis B) ir brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 (įskaitant: grindų detalė Det.1). Ieškovas ir Savininkai susitaria, jog atsižvelgiant į ieškovo patalpų grindų nelygumus, ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-249, dalies lubų didinamas aukštis skirtinguose taškuose faktiškai gali skirtis nuo pažymėto brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2. Šalys taip pat susitarė, kad ieškovas savo rizika ir sąskaita atlieka darbus, kuriais būtų realizuotas Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytas ieškovo tikslas – padidinti ieškovo patalpos, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 pažymėtos Nr. 2-249, dalies lubų aukštį (žr. Taikos sutarties 1.1.2.1 papunktį). Savininkai įsipareigojo pastogės patalpoje, brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pažymėtoje Nr. 4, perdangos konstrukcijas tinkamai įrengti ne vėliau kaip per 70 (septyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo Taikos sutarties įsigaliojimo ir laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje panaikinimo (žr. Taikos sutarties 1.1.2.2 papunktį).

9727.

98Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad Taikos sutarties 1.1.2 punkte numatytos pertvaros konstrukcijos, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F ir B), įrengtos metalinės sijos IPE 160 ir IPE 80, naujas plytų mūras, akmens vatos užpildas buvo atliktos 2016 m. gegužės 23 d. Teismas taip pat sprendė, jog šią dieną aptariami darbai buvo atlikti tinkamai, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad atsakovai praleido terminą įsipareigojimams pagal Taikos sutartį įvykdyti 103 dienas, o pritaikius delspinigiams taikytiną ieškinio senaties terminą, atsakovams yra pagrindas skaičiuoti delspinigius už 33 dienas.

9928.

100Apeliantas, nesutikdamas su minėta teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytus darbus 2016 m. gegužės mėnesį atliko tik iš dalies – du kartus buvo ilginama per trumpa viršutinė laikančioji metalinė sija, galiausiai ji pakeista į vientisą. Likusi trūkumų dalis iki šiol nepašalinta: neįrengtas metalinis kampuotis, sutvirtinantis apatinę horizontalią metalinę siją ir vertikalias IPE profiliuotes; įrengtos ne IPE 80, o IPE 160 tipo profiliuotės; dalis sienos vis dar nėra naujai sumūryta, t. y. paliktas senas mūras, buvęs iki Taikos sutarties sudarymo, nors pagal brėžinius turi būti naujas plytų mūras, likusioje dalyje naujas mūras yra netvarkingas; po siena esanti dalis yra sudaryta iš neaiškių medžiagų, nors pagal Taikos sutartį toje vietoje turi būti akmens vata ir medinė sija. Apelianto nuomone, atsakovų įrengta perdangą laikanti siena yra nesaugi ir gali padaryti žalos ne tik jo turtui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

10129.

102Įvertinus minėtus argumentus galima spręsti apie tai, kad apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu faktu, kad tinkama (ieškovo interesus atitinkanti vientisa) viršutinė laikančioji metalinė sija buvo sumontuota (šie darbai buvo užbaigti) 2016 m. gegužės 23 d., tačiau nesutinka, jog nurodytą dieną Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodyti darbai buvo atlikti visa apimtimi ir tinkamai.

10330.

104Byloje yra pateiktas UAB „Unikals“ atliktų darbų aktas Nr. A1 už 2016 m. vasario mėnesį, kuriame nurodyta, kad yra atlikti ieškovo byloje ginčijami minėti darbai. Šis aktas pasirašytas tiek statybų vadovo J. M., tiek statybų techninio prižiūrėtojo B. G. parašais. Byloje pateiktas minėtų asmenų Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotas 2016 m. birželio 14 d. raštas dėl taikos sutarties vykdymo / civilinė byla Nr. 2-4628-566/2015 / teisminio proceso Nr. 2-68-3-43052//2014-0. Šiame rašte minėti asmenys patvirtino, kad Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodyti darbai užbaigti 2016 m. vasario 12 d. Tačiau taip pat pripažino, kad atsižvelgiant į ieškovo pretenzijas buvo prailgintos metalinės sijos. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pasirašęs atsakovų jam 2016 m. gegužės 24 d. siųstą priėmimo–perdavimo aktą. Byloje buvo atlikta teismo ekspertizė. Teismo ekspertas, atsakydamas į 1 klausimą „Ar 2015 m. spalio 30 Taikos sutarties 1.1.2 punkte numatytos pertvaros konstrukcijos, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F ir B), įrengimo darbai yra atlikti tinkamai, ar konstrukcija yra saugi?“, ekspertizės akte pateikė išvadą, kad: „Pagal tai kas įrengta metalinės sijos IPE 160 ir IPE 80, naujas plytų mūras, akmens vatos užpildas ir remiantis konstruktoriaus išvadomis galima teigti, kad konstrukcija yra saugi.“ Atsakydamas į 2 klausimą „Ar pagal 2015 m. spalio 30 d. Taikos sutarties 1.1.2 punktą numatyta pertvaros viršutinė laikančioji metalinė sija, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F ir B), yra vientisa ir užleista ant namo sienos?, pateikė išvadą, kad: „Pertvaros viršutinė laikančioji sija yra vientisa ir užleista ant sienų“. Atsakydamas į 4 klausimą „Ar pagal 2015 m. spalio 30 d. Taikos sutarties 1.1.2 punktą įrengtoje pertvaroje, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F ir B), vietoje IPE 80 metalinių profiliuočių technologiškai buvo galima naudoti IPE 160 metalines profiliuotes? Ar vietoje IPE 80 pertvaroje panaudotos IPE 160 profiliuotės kelia kokią nors grėsmę pertvaros saugumui, tvirtumui?“, pateikė išvadą, kad: „Galima naudoti didesnio skerspjūvio plieninius elementus vietoj mažesnio skerspjūvio. Didesnio skerspjūvio elementų geometriniai rodikliai yra didesni nei mažesnio skerspjūvio. Geometriniai rodikliai apsprendžia elemento laikomąją galią. Įrengtų sijų ir statramsčių plieninių profilių aukštis h = 220 mm, plotis b = 110 mm, kas atitiktų IPE220, kai IPE160 h = 160 mm, b = 82 mm ar IPE 80 h = 80 mm, b = 46 mm. Plieninių sijų laikomoji galia (apkrova priimta pagal brėžinio SP-0489-15-TP-SA-2 Pjūvį B, STR 2.05.04:2003): viršutinę siją veikiantis lenkimo momentas MEd = 5.95 kNm, apatinę siją veikiantis lenkimo momentas Med = 4.63 kNm (3.6 pav.). Sijos iš plieninio profilio IPE220 atlaikomas lenkimo momentas Mc,Rd = 48.4 kNm (pagal STR 2.05.08:2005). Sijas veikiantis lenkimo momentas yra atitinkamai 8 ir 10.5 kartų mažesnis nei atlaikomas momentas. Sijų laikomoji galia pakankama.“ Atsakydamas į 5 klausimą „Ar pagal 2015 m. spalio 30 d. Taikos sutarties 1.1.2 punktą įrengtoje pertvaroje, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F ir B), buvo naudoti metaliniai kampuočiai, ar jie buvo būtini vietoje IPE 80 naudojant dvigubai storesnes IPE 160 profiliuotes?“, pateikė išvadą, kad: „Kampuočių naudojimas yra sunkiai suprantamas konstrukcinis sprendimas tiek pirmu, tiek antru atveju. Plieniniai elementai tokiu būdu nejungiami. Kampuočiai neturi jokios įtakos konstrukcijų laikomajai galiai.“ Atsakydamas į 6 klausimą „Ar pagal 2015 m. spalio 30 d. Taikos sutarties 1.1.2 punktą įrengtos pertvaros, kuri pavaizduota brėžinyje Nr. SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F ir B), mūro darbai yra atlikti kokybiškai? Ar tai, kad pertvaroje yra palikta dalis seno mūro ir yra dvi nupjautų plytų juostos, gali kaip nors atsiliepti pertvaros saugumui?“, pateikė išvadą, kad: „Pertvaroje gali būti palikti seno mūro fragmentai. Senas mūras sukelia estetinius poveikius. Eksperto išvadoje siūloma seno mūro fragmentą armuoti ir užtinkuoti arba uždengti gipso karto plokšte“.

10531.

106Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ekspertizės akte pateiktos išvados ir kiti byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad laikančios metalinės sijos buvo tinkamai įrengtos, kad aptariamu atveju nebuvo būtina įrengti metalinį kampuotį, kad plytų mūras atitinka Taikos sutarties sąlygas. Nesutinka su apeliantu, kad byloje negalima remtis ekspertizės aktu ir kad jo pateikti įrodymai suponuoja byloje kitokią išvadą.

10732.

108Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

10933.

110Teisėjų kolegija, susipažinusi su ekspertizės akto turiniu, sprendžia, jog priešingai nei nurodo apeliantas, šis aktas atitinka tokiam dokumentui keliamus reikalavimus. Apeliantas cituoja Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame nurodyta, kad teismo ekspertas privalo atlikti nešališką ir išsamų visų pateiktų duomenų ištyrimą. Tačiau teisėjų kolegija nenustatė šio reikalavimo pažeidimų – teismo eksperto išvados pateiktos, atlikus objekto apžiūrą, matavimus, paskaičiavimus ir rezultatų įvertinimą, t. y. pakankamai motyvuotos ir aiškios, tikslios, atsižvelgiant į teismo ekspertui pateiktų klausimų formuluotes. Pažymėtina, kad Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus. Šiuo atveju apeliantas nenurodė svarių argumentų, kurie leistų manyti, kad teismo eksperto pasirinktas tyrimo būdas nagrinėjamu atveju buvo netinkamas. Tai, kad teismo ekspertas D. K. tam tikras išvadas pateikė, remdamasis eksperto T. S. pateiktais įvertinimais, nesudaro pagrindo abejoti jų teisingumu. Tai, kad ekspertizės akte dalis išvadų sutampa su T. S. išvadomis leidžia tik spręsti apie tai, kad D. K., jas įvertinęs tyrime surinktų duomenų apimtyje, pripažino teisingomis. D. K. turima kvalifikacija leidžia spręsti apie tai, kad jis buvo kompetentingas atlikti ekspertizę ir įvertinti pasitelkto konstruktoriaus eksperto dr. T. S. išvadas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ta aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. e2-274-538/2017 D. K. atsisakė atlikti ekspertizę, neįrodo, jog jis šioje byloje negalėjo atlikti ekspertizės. Minėtoje civilinėje byloje šis teismo ekspertas atsisakė atlikti ekspertizę dėl egzistuojančių ryšių su UAB „Minera“ – nurodė, kad jis glaudžiai bendrauja su akcinės bendrovės (toliau – AB) „Šiaulių bankas“ priklausančių įmonių, tarp kurių yra ir UAB „Minera“, grupės darbuotojais. Ši aplinkybė nagrinėjamos bylos atveju neįrodo teismo eksperto galimo šališkumo, nes nagrinėjamu atveju nei UAB „Minera“, nei AB „Šiaulių bankas“ ar kita AB „Šiaulių bankas“ priklausanti įmonė nėra byloje dalyvaujantys asmenys. Kadangi byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad teismo ekspertizę atlikęs ekspertas vienokiu ar kitokiu aspektu turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir galėjo būti šališkas teikdamas teismui išvadas, apelianto argumentai dėl teismo eksperto šališkumo atmetami kaip neįrodyti.

11134.

112Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismo eksperto išvados yra neaiškios, neišsamios ar prieštaraujančios viena kitai (CPK 219 straipsnis), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimas neskirti byloje pakartotinę ekspertizę buvo pagrįstas.

11335.

114Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino inžinierės-konstruktorės J. P. ir architektės A. S. 2017 m. rugsėjo 7 d. išvadų, kurios įrodo, jog Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytų darbų atsakovai neįvykdė. Šios specialistės pateikė tokias išvadas dėl atsakovų atliktų Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytų darbų: 1. Perdangą laikanti pertvara įrengta ne taip, kaip numatyta Taikos sutarties priede Nr. 2 brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (įskaitant pjūvis F ir pjūvis B), nes plytų mūro siena įrengta ne taip, kaip parodyta Taikos sutarties priedo Nr. 2 brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F). Brėžinyje parodyta mūro siena, kaip „naujas plytų mūras“, be ne visa siena sumūryta naujai. Nedidelė dalis sienos yra palikta senų plytų. Nėra įrengto mineralinės vatos izoliacinio sluoksnio (100 mm) ir dviejų sluoksnių gipso kartono x 12,5 mm. Akmens vatos užpildas virš medinės sijos neįrengtas (pjūvis F). Vietoje to, užtaisyta netvarkingais putoplasto gabalais. Nėra įrengtų brėžinyje numatytų profiluočių akmens vatos užpildui (pjūvis F); 2. Taikos sutarties priede Nr. 1 brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1, pažymėtoje Nr. 4, esančios pertvaros apatinė dalis neįrengta taip, kaip numatyta Taikos sutarties priede Nr. 2 brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (pjūvis F). Nėra įrengta akmens vatos šiltinimo sluoksnio (brėžinys SP-0489-15-TP-SA-2: pjūvis F). Nėra įrengtų brėžinyje numatytų profiluočių akmens vatos užpildui (pjūvis F); 3.Taikos sutarties priede Nr. 1 brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pažymėtoje Nr. 4, esančioje pertvaroje neįrengtos IPE80 profiluotes, kaip tai numatyta Taikos sutarties priedo Nr. 2 brėžinio SP-0489-15-TP-SA-2 pjūvyje F. Įrengtų statmenų metalinių dvitėjų profiliai neatitinka nurodytų projekte. Vietoje IPE80 statramsčiai įrengti IPE160. Įrengtų metalinių dvitėjų savybės visiškai atitinka brėžinyje nurodytų profilių savybes. Jokios įtakos pertvaros ir perdangos saugumui neturi. 4. Taikos sutarties priede Nr. 1 brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pažymėtoje Nr. 4, esančioje pertvaroje ne visas plytų mūras yra naujas kaip numatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4628-566/2015 patvirtintos taikos sutarties priede Nr. 2 brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (įskaitant pjūvis F ir pjūvis B). Didžioji dalis plytų mūro naujas, sumūrytas netvarkingai (su netvarkingai užpildytomis siūlėmis). Nedidelė dalis sienos viršutinėje-šoninėje dalyje – nesutvarkytas senų plytų mūro fragmentas, nepriskirtinas nei prie naujo plytų mūro, nei prie ekspozicinio seno mūro. 5. Viršutinė metalinė sija buvo įrengta ne taip, kaip numatyta Taikos sutarties priede Nr. 2 brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-2 (įskaitant pjūvis F ir pjūvis B). Natūroje sija suvirinta iš gabalų, nors brėžinyje ji vientisa. Šis nukrypimas neturėjo jokios įtakos perdangos ir pertvaros saugumui ir metalinės sijos patvarumui.

11536.

116Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateikti motyvai leidžia spręsti apie tai, kad teismas vertino minėtos išvados ir kitų pateiktų įrodymų įrodomąją vertę teisingam bylos išnagrinėjimui, nes nurodė, kad „byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų pirmiau išvardintus įrodymus, patvirtinančius laikančios metalinės sijos tinkamą įrengimą, metalinio kampuočio įrengimo būtinybės nebuvimą bei plytų mūro atitikimą patvirtintos Taikos sutarties sąlygoms“. Iš šios formuluotės galima spręsti apie tai, jog teismas vertino, kad kiti byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti kitokias išvadas, nei buvo padarytos jau minėtame teismo ekspertizės akte. Tai, kad teismas nepateikė detalios analizės nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų ir pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas.

11737.

118Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas specialisčių išvadas kitų byloje surinktų įrodymų apimtyje, sprendžia, jog jos negali paneigti pirmiau minėtų teismo eksperto išvadų teisingumą. Visų pirma, inžinierė-konstruktorė J. P. ir architektė A. S. pateikė išvadą, jog viršutinė metalinė sija suvirinta iš gabalų, tačiau pats apeliantas neneigia, jog 2016 m. gegužės mėn. ši sija buvo pakeista į vientisą. Teismo ekspertas objektą apžiūrėjo 2017 m. birželio 18 d. ir jis taip pat nustatė, kad įmontuota sija yra vientisa. Todėl H. P. ir A. S. išvada neatitinka tikrovės. Antra, byloje yra pateikta Lietuvos kalbos instituto 2016 m. gruodžio 15 d. išvada, kad iš žodžių junginio „naujas plytų mūras“ negalima pasakyti, kokios yra plytos. Todėl, priešingai nei bando įrodyti apeliantas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog pagal Taikos sutartį atsakovai įsipareigojo pastatyti naują plytų mūrą iš naujų plytų. Todėl tai, kad buvo palikti seno mūro fragmentai, šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovų atlikti darbai neatitinka Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytų darbų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, jog teismo ekspertas D. K. nurodė, kad senų plytų mūro fragmentas nekelia jokios grėsmės pertvaros saugumui, o apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti kitokią išvadą. Priešingos išvados nepateikė ir J. P. ir A. S.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad statybos vadovas J. M. ir techninis prižiūrėtojas B. G. patvirtino, kad Taikos sutarties 1.1.2 punktuose nurodytų darbų rezultatas atitiko Taikos sutarties ir teisės aktų reikalavimus (tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1974-275/2016, J. M. ir B. G. 2016 m. birželio 14 d. rašto turinį vertino kritiškai, nesudaro pagrindo kvestionuoti šio rašto įrodomąją reikšmę šioje byloje, nes nagrinėjamu atveju šio rašto turinys atitinka teismo eksperto pateiktas išvadas, o civilinėje byloje Nr. 2S-1974-275/2016 ekspertizės aktas nebuvo pateiktas, todėl raštas buvo įvertintas surinktų įrodymų apimtyje), teismo ekspertas padarė išvadą, kad įvertinus atsakovų pastatytą plytų mūrą, įmontuotą akmens vatos užpildą, remiantis konstruktoriaus išvadomis, galima daryti išvadą, jog konstrukcija yra saugi (pažymėtina, kad teismo ekspertas tyrimo objektą įvertino pagal prie Taikos sutarties pateiktą brėžinį SP-0489-15-TP-SA-2: pjūvis F; žr. ekspertizės akto 21 l.), neturi pagrindo abejoti, jog pertvara ir jos apatinė dalis buvo įrengta tinkamai. Trečia, H. P. ir A. S. nurodė, kad tai, jog vietoje IPE80 profiliuočių buvo įrengti IPE160, neturi įtakos pertvaros ir perdangos saugumui. Teismo ekspertas pateikė išvadą, kad buvo galima naudoti didesnio skerspjūvio plieninius elementus vietoj mažesnio skerspjūvio, todėl sijų laikomoji galia pakankama. Šios išvados viena kitai neprieštarauja ir leidžia spręsti apie tai, kad tokio pobūdžio neatitikimai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo nesilaikoma Taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad B. G. 2016 m. gruodžio 12 d., J. M. 2016 m. gruodžio 8 d. atsakyme, UAB „Unikals“ 2016 m. gruodžio 8 d. atsakyme, teismo ekspertas D. K. ekspertizės akte patvirtino, jog kampuočiai aptariamu atveju nebuvo reikalingi, sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog ši aplinkybė sudaro pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad atsakovų atlikti darbai šią dieną yra su trūkumais. Galiausiai, teisėjų kolegija nesutinka, kad Taikos sutarties 1.1.2 punkto netinkamą įvykdymą gali įrodyti ir apelianto į bylą pateikti faktinių aplinkybių protokolai bei fotonuotraukos. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir nuotraukose fiksuojama tik faktinė objekto padėtis konkrečiu metu, tačiau ar atlikti darbai atitinka Taikos sutartyje numatytus reikalavimus gali nuspręsti tik specialių žinių turintys asmenys. Antstolis tokių žinių neturi, todėl negali įvertinti atliktų darbų kokybę. Dėl šios priežasties faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali nei patvirtinti, nei paneigti atliktų darbų atitikimą (neatitikimą) Taikos sutartyje numatytiems reikalavimams. Atitinkamai, dėl antstolio kompetencijos stokos vertinant darbų kokybę neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir antstolio V. Č. 2017 m. sausio 13 d. aktas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta sprendžia, jog apelianto apeliaciniame skunde įvardinti įrodymai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytus darbus atsakovai atlikto netinkamai, yra su trūkumais, kuriuos reiktų pašalinti tam, kad būtų galima tinkamai naudotis objektu.

11938.

120Taikos sutarties 1.1.5.

121punktu ir papunkčiais ieškovas ir Savininkai (atsakovai) susitarė, jog buitinio nuotakyno vamzdis, Savininkų išvestas Pastato antro aukšto bendro naudojimo patalpoje, lieka faktinėje jo buvimo vietoje. Savininkai įsipareigoja minėtą buitinio nuotakyno vamzdį įrengti pagal brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 pateiktą sprendinį, taip pat sutvarkyti pastato bendro naudojimo patalpos (ieškovo patalpų laiptinės), kur yra išvestas minėtas buitinio nuotakyno vamzdis, lubas pagal brėžinyje SP-0489-15-TP-SA-1 (įskaitant: pjūvis E) pateiktą sprendinį, o taip pat užtaisyti skyles ieškovo patalpų laiptinės sienose bei perdažyti sienas esama spalva. Savininkai taip pat įsipareigoja pastato antro aukšto bendro naudojimo patalpoje (Ieškovo patalpų laiptinėje) neišvesti kitų naujų vandentiekio ar buitinio nuotakyno tinklų.

12239.

123Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai iki šiol nėra atlikę iki galo Taikos sutarties 1.1.5 punkte nurodytų darbų – iki šiol neperdažė laiptinės sienos esama spalva. Anot ieškovo, šią faktinę aplinkybę patvirtina pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, nuotraukos, susirašinėjimas elektroniniu paštu su atsakovu R. K., teismo ekspertas D. K. 2017 m. gegužės 29 d. ekspertizės akte. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovai be jo sutikimo jo buto laiptinėje savavališkai atliko Taikos sutartyje nenumatytus darbus – nuardė sienų tinką ir atidengė seną mūrą, grubiai nušlifavo tinką paliekant įdubimus, nors prieš tai sienos buvo lygios (žr. J. P. ir A. S. 2017 m. rugsėjo 7 d. išvadą). Todėl nepagrįstai teismas padarė išvadą, kad Taikos sutarties 1.1.5. punkte numatyti darbai buvo įvykdyti 2016 m. birželio 20 d.

12440.

125Teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą „Ar namo ( - ), ieškovo G. K. laiptinės sienos ir lubos yra nudažytos, ar skylės laiptinės sienose yra užtaisytos? Ar laiptinės sienų spalva tarp antro ir trečio aukšti atitinka sienų spalvą kavinės „Triniti“ patalpose? Ar sienų padengimas specialiu gruntu (laku) taip, kaip yra tarp antro ir trečio aukšto, gali būti alternatyva dažymui?“, pateikė išvadą, kad: „Šv. Ignoto g. 5, Vilnius, laiptinės sienos ir lubos visiškai iki galo nėra nudažytos. Prie kaimyninių durų matyti nebaigti apdailos darbai, skylių nenustatyta, sienose yra paliktos neužtaisytos angos stačiakampės angos, kurios gali būti traktuojamos dekoratyviniai elementai. Laiptinės sienų spalva tarp antro ir trečio aukšto yra panaši kaip ir „Triniti“ kavinės patalpos sienų spalva. Sienų padengimas specialiu gruntu (laku) gali būti alternatyva dažymui.“ Atsakydamas į klausimą „Ar technologiškai tikslinga (prasminga) atlikti galutinį sienų dažymą kol nėra baigti kiti remonto darbai?“, pateikė išvadą, kad: „technologiškai netikslinga (neprasminga) atlikti galutinį sienų dažymą kol nėra baigti kiti remonto darbai, kadangi apdailos darbai (sienų dažymas) pradedami kai yra užbaigti statybinių konstrukcijų, montavimo, specialieji, bei kai kurie apdailos (tinkavimo, plytelių, grindų klojimo ir kt.) statybos darbai“.

12641.

127Byloje apeliantas neneigia ir byloje esantys įrodymai (elektroniniai susirašinėjimai) patvirtina, kad dažymo darbai buvo atliekami atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas ir kito buto kaimynas didino durų angas. Teismo ekspertas patvirtino, kad atlikti galutinį sienų dažymą kol nėra baigti kiti remonto darbai yra technologiškai netikslinga (neprasminga). Atkreiptinas dėmesys, kad tokios pačios nuomonės laikos ir J. P. ir A. S. (žr. 2017 m. rugsėjo 7 d. išvadą). Teismo ekspertas nustatė, kad prie kaimyninių durų yra nebaigti apdailos darbai. Kaip minėta, Taikos sutarties 1.1.5 punktu atsakovai, be kita ko, įsipareigojo užtaisyti skyles ieškovo patalpų laiptinės sienose ir perdažyti sienas esama spalva. Tokia įpareigojimo formuluotė neleidžia aiškiai nustatyti kokia spalva sutarties sudarymo metu buvo laikoma „esama spalva“. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad: sienos buvo išdažytos specialiu permatomu gruntu, kuris, kaip nurodė teismo ekspertas, yra tinkama alternatyva dažymui; laiptinės sienų spalva antrame ir tarp antro ir trečio aukšto buvo pasirinkta pagal tuo metu buvusią kavinės „Triniti“ spalvą; suponuoja išvadą, jog sienos buvo nudažytos „esama spalva“.

12842.

129Apeliantas remiasi J. P. ir A. S. pateiktomis išvadomis, kad: dalis patalpos yra nudažyta nekokybiškai paruošus sienas, kad nudažytoje dalyje vietoje sienos perdažymo, yra sunaikintas sienų tinkas (atlikti grubaus sienų tinko suniokojimo-mechaninio giluminio šlifavimo paliekant duobes, darbai), glaistymo darbai iš viso neatlikti; kita dalis sienų iš viso nedažytos (mūro atodangų vietose ir laiptinės į trečią aukštą sienų plokštumose), todėl negali būti teigiama, kad sienos yra perdažytos. Vertinant šias išvadas, pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taikos sutartyje nėra detaliai aptarta kokie darbai įeina į sienų dažymo darbus. Iš byloje surinktų duomenų negalima spręsti apie tai, kad mechaninio giluminio šlifavimo paliekant duobes darbus atliko atsakovai. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą neigia, jog jie atlikto tokius darbus. Neatmetama galimybė, jog šie pažeidimai egzistavo iki dažymo darbų atlikimo, o gal net ir po jų atlikimo. Kadangi Taikos sutartyje nenurodyta, kad prieš dažymo darbus turėjo būti išlyginamos sienos (tik nurodyta, kad neturi likti skylių, o jų teismo ekspertas ir minėtos ekspertės nenustatė), negalima konstatuoti, jog atsakovai netinkamai atliko Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytus dažymo darbus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog sienose palikti stačiakampio formos atidengimai (atodangos), kuriuos teismo ekspertas įvertino kaip dekoratyvinius elementus, įvertinus tai, kad pastatas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, iš tiesų neturėtų būti laikomas Taikos sutarties 1.1.2 punkto pažeidimu, nes tokiu būdu akcentuojamas pastato autentiškumas. Kaip jau minėta, teismo ekspertas patvirtino, kad tarp antro ir trečio aukšto buvo pasirinkta tuo metu buvusios kavinės „Triniti“ spalva ir kad sienų nudažymas specialiu gruntu yra tinkama alternatyva dažymui. Kiti apelianto nurodyti įrodymai nesudaro pagrindo daryti kitokią išvadą. Byloje pateiktas UAB „Menardis“, atlikusios dažymo darbus, raštas, kuriame ši bendrovė patvirtino, kad sienos ir lubos buvo nudažytos 2016 m. birželio 20 d. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovai įvykdė Taikos sutarties 1.1.5 punktu prisiimtus įsipareigojimus 2016 m. birželio 20 d., yra pagrįsta ir apelianto nepaneigta.

13043.

131Pagal Taikos sutarties 1.4 punktą ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įvertinti atliktus darbus, o atsakovai įsipareigojo nuo kitos dienos po pranešimo apie darbų užbaigimą sudaryti ieškovui ir / ar jo pasitelktiems specialistams galimybę netrukdomai įvertinti ir fiksuoti atliktus darbus. Ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atliktų darbų įvertinimo pasirašyti atliktų darbų aktą, o nustatęs atliktų darbų neatitikimus Taikos sutarčiai, privalėjo juos nurodyti atliktų darbų patvirtinimo akte.

13244.

133Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). CK 6.662 straipsnyje reglamentuojama, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančių darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

13445.

135Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.)

13646.

137Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 12 d., 2016 m. vasario 15 d. ieškovo atstovė el. laišku nurodė apie pasirengimą priimti atliktus darbus, paprašė atsiųsti darbų priėmimo-perdavimo aktą, 2016 m. vasario 16 d. atsakovai persiuntė aktą ieškovui, tačiau aktas nebuvo pasirašytas. Atsižvelgdami į ieškovo pretenzijas dėl metalinių sijų ilgio, atsakovai prailgino metalines sijas, šie darbai buvo užbaigti 2016 m. kovo 10 d. Ieškovui nesutikus priimti ir šio darbo rezultato, atsakovų pavedimu buvo sumontuota ieškovo reikalaujamo ilgio metalinės sijos, šie darbai buvo užbaigti 2016 m. gegužės 24 d. Atsakovai 2016 m. gegužės 24 d. persiuntė ieškovui darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuris ieškovo nepasirašytas iki šiol. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas minėtame akte būtų nurodęs visus atliktų darbų neatitikimus Taikos sutarčiai taip, kaip buvo numatyta pačiame Taikos sutarties 1.4 punkte ir kaip numatyta CK. Visų darbų trūkumų ieškovas nenurodė ir anksčiau (2016 m. vasario 16 d.) atsiųstame akte, tokiu būdu užtikrindamas tinkamą atsakovų informavimą apie netinkamai atliktus rangos darbus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti apie tai, kad ieškovas pažeidė Taikos sutartį ir nepakankamai bendradarbiavo su atsakovais užtikrinant greitesnį rangos darbų užbaigimą ir atliktų darbų priėmimą perdavimą. Tai, kad atsakovai pritarė kai kurioms ieškovo pretenzijoms dėl darbų, nepaneigia fakto, kad ieškovas nesilaikė Taikos sutartyje nustatytos atliktų darbų perdavimo priėmimo tvarkos.

13847.

139Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys savo veiksmais pakeitė Taikos sutarties 1.4 punktą – prieš pasirašant priėmimo-perdavimo aktus iš atsakovų buvo reikalaujama iš pradžių pateikti panaudotų medžiagų įsigijimo sąskaitas. Kadangi atsakovai šių sąskaitų neteikė, užsitęsė darbų perdavimo procesas. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, nes Taikos sutarties 1.4 punkte buvo aiškiai susitarta dėl atliktų darbų priėmimo perdavimo procedūros ir jame darbų priėmimas perdavimas nėra siejamas su tokių sąskaitų pateikimu, todėl apeliantas procedūros nesilaikymo negali pateisinti minėta aplinkybe. Dėl netesybų

14048.

141Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodytos aplinkybės (t. y. kad jis dar 2016 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl tikėjosi, jog netesybos pagal Taikos sutartį iš atsakovų bus išieškotos vykdymo procese) nepripažino svarbia priežastimi atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, taikytiną reikalavimui priteisti 17 300 Eur netesybas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. Apeliantas, nesutikdamas su tokiu teismo įvertinimu, apeliuoja į tai, kad tiek teisės aktų nuostatos (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tiek teismų praktika (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-194-265/2016; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-497-357/2017; Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-187-425/2018) leido ieškovui pagrįstai tikėtis, kad teismas išduos jam vykdomąjį raštą į jį įtraukdamas nuostatas dėl netesybų išieškojimo iš atsakovų. Atsikertant į šiuos apelianto argumentus pažymėtina, kad vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas (CPK 4 straipsnis). Priešingai nei nurodo apeliantas, kasacinis teismas dar prieš ieškovui kreipiantis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo išaiškinęs įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo aspektus (žr. nutarties 22 punktą). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šiuo atveju apeliantas negali ieškinio senaties termino praleidimą pateisinti tuo, kad jis neteisingai suprato CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų taikymą. Tuo labiau, kad ieškovą atstovo profesionalus teisininkas (advokatas), kuriam turėjo būti žinomi minėtos nuostatos taikymo aspketai. Todėl apeliacinis teismas neturi pagrindo ieškovo prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl 17 300 Eur netesybų priteisimo išspręsti kitaip, nei išsprendė pirmosios instancijos teismas.

14249.

143Taikos sutarties 1.5 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu Savininkai (atsakovai) pradelsia terminus tinkamai atlikti Taikos sutarties 1.1.1 – 1.1.5 punktuose numatytus darbus ar bet kurią jų dalį, kurie priskiriami Savininkams, taip pat Taikos sutarties 2.4.1 punkte nurodytą prievolę, Savininkai įsipareigoja sumokėti ieškovui 100 Eur dydžio netesybas už kiekvieną pažeidimą atskirai už kiekvieną prievolės įvykdymo vėlavimo dieną.

14450.

145Byloje nustatyta ir apelianto nepaneigta, kad atsakovai vėlavo atlikti darbus 104 dienas, todėl vadovaujantis Taikos sutarties 1.5 punktu netesybos sudarytų 10 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas remiantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi sumažinti netesybas ir iš atsakovų ieškovui priteisti pusę paskaičiuotų netesybų – t. y. 5 200 Eur.

14651.

147Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovų priteistinas netesybas, nes: atsakovai įsipareigojimų nevykdo daugiau kaip dvejus metus; ieškovas sutiko pasirašyti Taikos sutartį tik tokiu atveju, kai atsakovai įsipareigojo už įsipareigojimų vykdymo praleidimą sumokėti konkretaus dydžio netesybas; atsakovai laisva valia sutiko su tokio dydžio netesybomis; netesybų dydžio peržiūrėjimas šioje byloje reikštų klausimo (netesybų dydžio), kuris yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, peržiūrėjimą iš naujo, o tai draudžia pagal CPK; buvo paneigta įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis, res judicata galia.

14852.

149Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą sumažinti netesybas, paneigė įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta Taikos sutartis, res judicata galia. Kaip minėta šioje nutartyje, šioje byloje sprendžiamas ne reikalavimas įpareigoti priešingą Taikos sutarties šalį įvykdyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, o reikalavimas dėl netesybų priteisimo pažeidus Taikos sutarties įsipareigojimus, o Taikos sutarties pažeidimo ir teisinių pasekmių klausimai pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką (žr. nutarties 22 punktą) turi būti nagrinėjami pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netesybų priteisimo klausimą nagrinėjo remdamasis bendrosiomis taisyklėmis – t. y. CK normomis, reglamentuojančiomis netesybas.

15053.

151Vertinant apelianto argumentą, kad atsakovai laisva valia sutiko su Taikos sutartyje nurodyto dydžio netesybomis ir kad netesybų dydis buvo aktualus pačiam apeliantui, yra aktuali kasacinio teismo suformuota praktika netesybų priteisimo klausimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, yra pažymėjęs, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Tačiau kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Antra vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

15254.

153Taigi, pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai yra susitarimas dėl tam tikro dydžio netesybų, šaliai, kuri reikalauja netesybų, nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, o ar yra pagrindas sumažinti netesybas, ar ne, sprendžiama CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais bei atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, kurios turi reikšmės vertinant netesybų dydį.

15455.

155Apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad: atsakovai didžiąją dalį yra atlikę Taikos sutartimi nustatytais terminais; ginčo nagrinėjimo momentu jau buvo atlikti ir tie darbai, dėl kurių neatlikimo per nustatytus terminus ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo; atsakovai remonto darbus atliko pagal protingumo ir ekonomiškumo principus; atsakovai perdarydavo darbus pagal ieškovo reikalavimus; paskaičiuotos netesybos yra neprotingai didelės lyginant jas su atliktų darbų kaina 10 627,95 Eur; kurių apeliantas nepaneigė apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat tai, kad Taikos sutartimi nustatyto dydžio netesybos, įvertinus tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, yra akivaizdžiai didelės, taip pat tai, kad pats ieškovas netinkamai vykdė darbų perdavimo priėmimo procedūras (nesilaikė Taikos sutartimi nustatytų įsipareigojimų), tokiu būdu nepakankamai bendradarbiaudamas su atsakovais informuojant juos apie darbų trūkumus, sudaro pagrindą aptariamu atveju paskaičiuotas netesybas sumažinti per pusę. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš atsakovų ieškovui priteisti tik 5 200 Eur iš ieškovo prašomų priteisti netesybų byloje nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintinas pagrįstu.

15656.

157Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus motyvus, sprendžia, jog nėra pagrindo apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

15857.

159Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Apeliacinės instancijos teisme priėmus atsakovams palankų procesinį sprendimą, yra pagrindas iš ieškovo atsakovams priteisti pastarųjų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16058.

161Atsakovai apeliaciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 3 000 Eur dydžio apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog N. Č. už eksperto išvados parengimą ekspertui S. Š. sumokėjo 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą bei 2019 m. sausio 21 d. prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo ir žodinio bylos nagrinėjimo rengimą SPC LEGAL advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 2 000 Eur. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas atsisakė prijungti prie bylos S. Š. ekspertizės aktą, nėra pagrindo minėtai atsakovei atlyginti išlaidas, patirtas rengiant ši dokumentą.

16259.

163Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir 2019 m. sausio 21 d. prašymų dėl naujų įrodymų prijungimo ir žodinio bylos nagrinėjimo rengimą) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nurodytus maksimalius dydžius rengiant tokio pobūdžio dokumentus (8.11 ir 8.16 punktai). Dėl šios priežasties yra pagrindas atsakovei N. Č. iš ieškovo priteisti tik dalį prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų – t. y. 1 786 Eur (1 106 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą + 340 Eur už prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo rengimą + 340 Eur už prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo rengimą) (CPK 98 straipsnis).

164Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

165Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

166Priteisti iš ieškovo G. K. (asmens kodas ( - ) atsakovei N. Č. (asmens kodas ( - ) 1 786 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Z. V., V. K., R.... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta... 10. 3.... 11. Atsakovai nesutiko su ieškovo išdėstytais ieškinyje argumentais dėl... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 4.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 16. 5.... 17. Teismas atmetė ieškovo prašymą atnaujinti senaties terminą netesyboms,... 18. 6.... 19. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (UAB „Unikals“ atliktų... 20. 7.... 21. Teismas, įvertinęs ekspertizės akte nurodytas išvadas dėl Taikos sutarties... 22. 8.... 23. Įvertinęs teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas dėl Taikos sutarties... 24. 9.... 25. Teismas, vadovaudamasis Taikos sutarties 1.5. punkto nuostatomis, konstatavo,... 26. 10.... 27. Teismas laikė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartis... 28. III.... 29. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 30. 11.... 31. Apeliaciniame skunde ieškovas G. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 32. 11.1.... 33. Teismas ignoravo ieškovo pateiktus įrodymus, kurie patvirtina atsakovų... 34. 11.2.... 35. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovai nėra įvykdę Taikos sutarties... 36. 11.3.... 37. Teismas, sprendime nenurodydamas jokių motyvų dėl ieškovo pateiktų... 38. 11.4.... 39. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovas laiku pateikė pastabas atsakovams... 40. 11.5.... 41. Teismas rėmėsi D. K. parengtu ekspertizės aktu, kuris neatitinka tokiam... 42. 11.6.... 43. Teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovų priteistinas netesybas. Visų... 44. 11.7.... 45. Nepagrįstai teismas atsisakė atnaujinti ieškinio senaties terminą 17 300... 46. 11.8.... 47. Nepagrįstai teismas nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10... 48. 12.... 49. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai R. K., V. K., Z. V. ir N. Č.... 50. 12.1.... 51. Ieškovas prarado teisę remtis Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodytų darbų... 52. 12.2.... 53. Nepagrįstai ieškovas nurodo, kad Taikos sutarties 1.1.2 punkte nurodyti... 54. 12.3.... 55. Ieškovas neturėjo teisinio pagrindo (pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį ar... 56. 12.4.... 57. Nepagrįstai ieškovas teigia, jog buvo netinkamai atlikti Taikos sutarties... 58. 12.5.... 59. Nepagrįstai ieškovas nurodo, kad teismas negalėjo remtis teismo eksperto D.... 60. 12.6.... 61. Pagrįstai teismas sumažino netesybų dydį, nes atsakovai geranoriškai... 62. 12.7.... 63. Pagrįstai teismas atsisakė atnaujinti ieškovui ieškinio senaties terminą... 64. 12.8.... 65. Pagrįstai teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d.... 66. Teisėjų kolegija... 67. IV.... 68. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 69. 13.... 70. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo... 71. 14.... 72. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso... 73. 15.... 74. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 75. 16.... 76. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu ir 2018 m. gruodžio 10 d. teismui... 77. 17.... 78. Atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir 2019 m. sausio 21 d.... 79. 18.... 80. Teisėjų kolegija atsisako prijungti prie bylos atsakovų pateiktus išrašus... 81. 19.... 82. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18... 83. 20.... 84. Byloje ginčas yra kilęs dėl minėta Taikos sutartimi prisiimtų... 85. 21.... 86. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas G. K. 2016 m. gegužės 25 d.... 87. 22.... 88. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai šalys ginčą... 89. 23.... 90. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas... 91. 24.... 92. CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė... 93. 25.... 94. Apeliantas apeliaciniame skunde ginčija tik pirmosios instancijos teismo... 95. 26.... 96. Taikos sutarties 1.1.2. punkte šalys susitarė, kad Savininkai (atsakovai)... 97. 27.... 98. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad Taikos... 99. 28.... 100. Apeliantas, nesutikdamas su minėta teismo išvada, apeliaciniame skunde... 101. 29.... 102. Įvertinus minėtus argumentus galima spręsti apie tai, kad apeliantas sutinka... 103. 30.... 104. Byloje yra pateiktas UAB „Unikals“ atliktų darbų aktas Nr. A1 už 2016 m.... 105. 31.... 106. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai,... 107. 32.... 108. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad... 109. 33.... 110. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ekspertizės akto turiniu, sprendžia, jog... 111. 34.... 112. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog teismo eksperto išvados yra... 113. 35.... 114. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino... 115. 36.... 116. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamame... 117. 37.... 118. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas specialisčių išvadas kitų byloje... 119. 38.... 120. Taikos sutarties 1.1.5.... 121. punktu ir papunkčiais ieškovas ir Savininkai (atsakovai) susitarė, jog... 122. 39.... 123. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovai iki šiol nėra atlikę... 124. 40.... 125. Teismo ekspertas, atsakydamas į klausimą „Ar namo ( - ), ieškovo G. K.... 126. 41.... 127. Byloje apeliantas neneigia ir byloje esantys įrodymai (elektroniniai... 128. 42.... 129. Apeliantas remiasi J. P. ir A. S. pateiktomis išvadomis, kad: dalis patalpos... 130. 43.... 131. Pagal Taikos sutarties 1.4 punktą ieškovas įsipareigojo ne vėliau kaip per... 132. 44.... 133. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus... 134. 45.... 135. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, vykdant... 136. 46.... 137. Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 12 d., 2016 m. vasario 15 d. ieškovo... 138. 47.... 139. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šalys savo veiksmais pakeitė... 140. 48.... 141. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, pirmosios... 142. 49.... 143. Taikos sutarties 1.5 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu Savininkai... 144. 50.... 145. Byloje nustatyta ir apelianto nepaneigta, kad atsakovai vėlavo atlikti darbus... 146. 51.... 147. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovų... 148. 52.... 149. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas,... 150. 53.... 151. Vertinant apelianto argumentą, kad atsakovai laisva valia sutiko su Taikos... 152. 54.... 153. Taigi, pagal naujausią kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai yra... 154. 55.... 155. Apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos... 156. 56.... 157. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus motyvus,... 158. 57.... 159. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo apeliacinės instancijos teisme... 160. 58.... 161. Atsakovai apeliaciniam teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 3 000... 162. 59.... 163. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (1 000 Eur už atsiliepimo į... 164. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 165. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 166. Priteisti iš ieškovo G. K. (asmens kodas ( - ) atsakovei N. Č. (asmens kodas...