Byla 3K-3-437/2013
Dėl skolininko V. B. (V. B.) atsakomybės už teismo paskirto įpareigojimo nevykdymą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. P., D. P., N. M., V. M.. Teisėjų kolegija

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų R. P., D. P., N. M. ir V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio I. G. pareiškimą dėl skolininko V. B. (V. B.) atsakomybės už teismo paskirto įpareigojimo nevykdymą, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims R. P., D. P., N. M., V. M.. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas antstolis I. G. pateiktu pareiškimu prašė teismo išspręsti skolininko V. B. atsakomybės klausimą už teismo įpareigojimo nevykdymą. Jis nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas Vilniaus apygardos teismo vykdomasis raštas Nr. 2-84-39/2003 dėl teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų įvykdymo. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartimi skolininkui V. B. nustatė naują dviejų mėnesių terminą teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygoms įvykdyti, tačiau teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas.

4II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

5Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir paskyrė V. B. 1000 Lt baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojų R. P. ir D. P. naudai.

6Pirmosios instancijos teismas, skirdamas skolininkui baudą, atsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. 2-84-39/2003, kuriuo buvo patvirtinta taikos sutartis, nevykdomas beveik dešimt metų, taip pat per teismo nustatytą papildomą terminą skolininkas jokių veiksmų tinkamam taikos sutarties sąlygų įgyvendinimui nesiėmė (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad įrodymų, jog šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos būtų keistos ar šalių suderintų sutarties sąlygų objektyviai negalima būtų įvykdyti ne dėl skolininko kaltės, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis).

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikino ir atmetė pareiškėjo antstolio I. G. 2011 m. spalio 18 d. pareiškimą Nr. 0008/07/01434 dėl įpareigojimo nevykdymo.

8Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodytas aplinkybes, civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino vykdymo procese susidėjusias aplinkybes, dėl to netinkamai taikė CPK 771 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias baudos už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą ir, vadovaudamasis šiuo straipsniu, nepagrįstai paskyrė skolininkui baudą už teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties nevykdymą.

9Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne skolininko kaltės dėl teismo sprendimo nevykdymo klausimas, kurios esmės skolininkas neginčija, bet klausimas, ar skolininkui šiuo konkrečiu nagrinėjamu klausimu už teismo sprendimo (taikos sutarties 4.2 punkto) vykdymo pažeidimus taikytinas CPK 771 straipsnis.

10Teismas nustatė, kad taikos sutarties 4 punkto sąlyga buvo įvykdyta, t. y. V. B. atidalijus, suformavus ir 2008 m. rugsėjo 10 d. įregistravus atskirais turtiniais vienetais palėpės (pastogės) patalpas, esančias ( - ), toliau pagal taikos sutarties neįvykdytą 4.2 punktą šalys – V. B. ir R. bei D. P. privalėjo per tris mėnesius sudaryti sutartį dėl patalpų (turto) perdavimo: V. B. perduoti 16 buto bendraturčių R. bei D. P. nuosavybėn palėpėje numatytą įrengti ne mažiau kaip 27,19 kv. m patalpą, pastogės patalpų plano dalyje 29-2 pažymėtą skaičiumi 3, o už tai jie turi perduoti V. B. nuosavybėn jiems priklausančias teises į 876/10000 dalis (20,29 kv. m) rūsio patalpų bei 408/10000 dalis (18,62 kv. m) palėpės patalpų.

11Atsižvelgdamas į tai, kad priverstinio vykdymo procesas yra pradėtas dėl V. B. pagal taikos sutarties 4 punktą suformuotų patalpų perdavimo 4.2 punkte nustatyta sąlygomis ir tvarka nevykdymo, teismas sprendė, jog skolininko prievolė yra turtinė – perduoti turtą (patalpas) ir atsirado teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties pagrindu, todėl šiuo atveju CPK 771 straipsnio norma, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ginčo santykiams netaikytina.

12Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos pagal CPK 771 straipsnį skolininkui skyrimo, neatsižvelgė į tai, kad ši įstatymo nuostata pagal savo esmę ir turinį yra specialioji teisės norma, taikytina tik sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo atveju. Antstolis I. G. 2007 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-84-39/2003 dėl turto perdavimo, todėl kreiptis į teismą dėl sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymo pagal CPK 771 straipsnio nuostatas jis neturėjo pagrindo, o teismas, gavęs tokį antstolio prašymą turėjo jį atsisakyti tenkinti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad už antstolio reikalavimų vykdyti sprendimus nevykdymą be svarbių priežasčių teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – įstatymo nustatyto dydžio baudas pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, 616 straipsnį.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

14Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys – išieškotojai R. P., D. P., N. M., V. M. – prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – suinteresuotų asmenų – išieškotojų – prašymą tenkinti ir skirti skolininkui baudas jų naudai. Nurodomi šie argumentai:

151. Dėl netinkamo CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymo. Šiame vykdymo procese skolininkui Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2008 m. balandžio 21 d. priėmus nutartį, o pastaroji nėra kasacine tvarka panaikinta, CPK 771 straipsnio 5 dalyje išvardytu pagrindu jau buvo paskirta bauda ir nustatytas naujas terminas sprendimui įvykdyti. Tačiau skolininkas neįvykdė teismo sprendimo ir per naujai teismo nustatytą terminą – nesuformavo taikos sutarties sąlygas atitinkančių patalpų, todėl nesudaromos joje numatytos sutartys ir taikos sutartis nevykdoma, ką pats pripažino. Taigi, skolininkui antrą kartą pažeidus sprendimui įvykdyti nustatytą terminą, turėjo būti taikoma būtent CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta specialioji norma, nes pažeidimo pakartotinumas yra vienintelis šios teisės normos taikymą kvalifikuojantis pagrindas. Kitokios tvarkos, esant nagrinėjamoms aplinkybėms, vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta.

16Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir priimdamas skundžiamą nutartį, padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, todėl neteisėtai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmetė antstolio pareiškimą.

172. Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismas, nepagrįstai nepatikrinęs, ar suformuotos patalpos yra tos, kurios numatytos taikos sutartyje, t. y. ar jos atitinka charakteristikas, nepagrįstai nenustatinėjo ir nepasisakė dėl jų atitikties taikos sutarties sąlygoms. Pažeisdamas CPK 179-185 straipsnių nuostatas teismas padarė nemotyvuotą ir bylos medžiagai prieštaraujančią išvadą, kad skolininkas įvykdė taikos sutarties 4 punktą, todėl vykdymo veiksmai turėtų būti atliekami kaip daiktų perdavimas (CPK 765 straipsnis) ir neturėtų būti taikomos CPK 771 straipsnio nuostatos.

183. Dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo. Klausimas dėl CPK 771 straipsnio taikymo pagrįstumo ir būtinumo jį taikyti atliekant vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartyje, kuri kasacine tvarka nebuvo apskųsta. Tačiau teismas, veikdamas kaip apeliacinė instancija, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pasisakė dėl negalimumo nagrinėjamu atveju taikyti CPK 771 straipsnio nuostatas, esant iš esmės toms pačioms faktinėms aplinkybėms, t. y. teismas skundžiama nutartimi peržiūrėjo anksčiau priimtą tos pačios instancijos teismo procesinį sprendimą toje pačioje vykdomojoje byloje ir pasisakė priešingai. Tokia teisė suteikta tik kasacinės instancijos teismui.

194. Dėl išieškotojų prašymo. Po skundžiamos nutarties priėmimo skolininkas ir toliau gali nevykdyti teismo sprendimo, nepatirdamas jokių valstybės poveikio priemonių, o dėl nevykdomo sprendimo patiriama žala ir nuostoliai išieškotojams net iš dalies nėra kompensuojami. Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis pažeidžia išieškotojų teises bei teisėtus interesus, nes skolininkui sudaro sąlygas nevykdyti sprendimo net ir tada, kai teismas skundžiamoje nutartyje yra konstatavęs, jog sprendimas nevykdomas beveik dešimt metų. Remiantis CPK 593 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 616 straipsnio 2 dalimi bei kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. prašymą, bylos Nr. 3K-3-454/2009), teisę kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo turi ne tik antstolis, bet ir vykdymo proceso šalys. Nagrinėjamu atveju toks prašymas teismui buvo pateiktas, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai jo nenagrinėjo.

20Pareiškėjas antstolis I. G. prisidėjo prie suinteresuotų asmenų kasacinio skundo.

21Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo – skolininkas V. B. – prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Nurodomi šie argumentai:

221. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, priešingai negu teigia kasatoriai, privalėjo vadovautis ne žemesnės ir (ar) tos pačios grandies teismų ankstesniais procesiniais sprendimais, bet galiojančiais įstatymais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Penki kontinentai“ v. UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-372/2010; 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės V. D. prašymą, bylos Nr. 3K-3-364/2012). Nors teismas 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu ir nepriteisė kasatorių nuosavybėn konkretaus, tuo metu suformuoto ir egzistavusio turto, tačiau patvirtino skolininko prisiimtą turtinį įsipareigojimą ateityje perduoti jiems būsimą nekilnojamąjį turtą. Teismas skundžiama nutartimi padarė pagrįstą išvadą, kad skolininko prievolė yra turtinė – perduoti turtą (patalpas) ir atsirado teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties pagrindu, bei teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju CPK 771 straipsnio norma, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ginčo santykiams netaikytina.

232. Kasatoriai neskundė apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl teismo nenagrinėto prašymo priteisti iš skolininko baudą jų naudai, todėl kasacinis skundas šiuo klausimu negalimas (CPK 341 straipsnis).

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas.

27Teisėjų kolegija, nagrinėdama kasatorių R. P., D. P., N. M. ir V. M. kasacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal kasatorių nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias peržengti (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

28Nagrinėjamoje byloje kilo baudos skyrimo skolininkui V. B. už Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų neįvykdymą CPK 771 straipsnio pagrindu klausimas.

29Šiuos aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai).

30Šalims ginčą išsprendus taikiai tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

31Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

32Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. prašymą, bylos Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės R. A. prašymą, bylos Nr. 3K-3-513/2012).

33Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu buvo patvirtinta V. B. ir R. P., D. P., S. S., N. M., V. M. taikos sutartis. V. B. nevykdant šios taikos sutarties sąlygų, buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-84-39/2003 dėl taikos sutarties 4 ir 4.2 punktų sąlygų įvykdymo, pagal kuriuos V. B. atitekus taikos sutarties 1 punkte nurodytoms patalpoms, esančioms ( - ), taikos sutarties šalys – V. B. ir R. bei D. P. įsipareigoja per tris mėnesius nuo patalpų, nurodytų taikos sutarties 1 punkte įregistravimo registre V. B. vardu dienos sudaryti sutartį: V. B. turi perduoti 16 buto bendraturčių R. bei D. P. nuosavybėn palėpėje numatytą įrengti ne mažiau kaip 27,19 kv. m patalpą, pastogės patalpų plano dalyje 29-2 pažymėtą skaičiumi 3, o už tai jie turi perduoti V. B. nuosavybėn jiems priklausančias teises į 876/10000 dalis (20,29 kv. m) rūsio patalpų bei 408/10000 dalis (18, 62 kv. m) palėpės patalpų. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. vasario 22 d. nutartimi skolininkui V. B. nustatė naują dviejų mėnesių terminą teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygoms įvykdyti. Antstolis I. G. 2011 m. spalio 18 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą vykdomojoje byloje Nr. 0008/07/01434, kurį perdavė teismui, prašydamas, remdamasis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, spręsti V. B. atsakomybės klausimą už teismo įpareigojimo nevykdymą.

34Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. B. atsakomybės klausimą, įvertinęs aplinkybes, kad skolininkas teismo įpareigojimų nėra įvykdęs, o įrodymų, patvirtinančių, kad taikos sutarties sąlygų objektyviai negalima įvykdyti ne dėl skolininko kaltės, nepateikta, padarė išvadą, kad šiuo atveju taikytinas CPK 771 straipsnis ir jo pagrindu skolininkui skirtina bauda.

35Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skolininko atskirąjį skundą bei įvertinęs šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, padarė priešingą išvadą, kad CPK 771 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, nes skolininko prievolė yra turtinė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkui už antstolio reikalavimų vykdyti sprendimus nevykdymą gali būti taikomos procesinio poveikio priemonės – baudos pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, 616 straipsnį.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė apeliacinės instancijos teismas, CPK 771 straipsnio normos taikytinos tik dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, t. y. CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu. Be to, CPK 771 straipsnis pagal savo esmę ir turinį yra specialioji teisės norma, taikytina tik pirmiau nurodytų sprendimų neįvykdymo atveju. Specialiųjų teisės normų negalima taikyti analogijos būdu, nurodyto straipsnio norma neskirta sutartinės atsakomybės taikymo, jos sąlygų nustatymo ir netesybų dydžio klausimams spręsti (CK 1.8 straipsnio 3 dalis, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Penki kontinentai“ v. UAB „Kapitalo valdymo grupė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-372/2010).

37Akivaizdu, kad nagrinėjamas antstolio pareiškimas nesvarstytinas taikant CPK 771 straipsnio nuostatas, nes, kaip teisingai sprendė apeliacinės instancijos teismas, skolininko prievolė yra turtinio pobūdžio. Teismo sprendimas ir juo patvirtinta taikos sutartis yra susiję būtent su nekilnojamojo turto ir turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą perdavimu. Taigi byloje susidurta ne su CPK 273 straipsnyje nurodytu teismo sprendimo neįvykdymu. Antstolis, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo, taip pat nurodė, kad yra nevykdomas būtent įpareigojimas dėl taikos sutarties 4.2 punkte nurodytų sutarčių dėl turto (palėpės patalpų ir nuosavybės teisių į rūsio patalpas) perdavimo sudarymo.

38Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolio nurodymas į CPK 771 straipsnį pareiškime ar prašyme dėl baudos skolininkui skyrimo teismo nesaisto. Tačiau tam, kad būtų galima svarstyti klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, būtina išsiaiškinti, ar teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra galimas vykdyti apskritai.

39Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą, formaliai pasisakė, kad sprendimas vykdytinas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendė ir jo neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad taikos sutarties 4 punktas yra įvykdytas, tačiau teismas nesiaiškino, ar jis yra įvykdytas tinkamai, ar V. B. suformuotos ir įregistruotos palėpės patalpos atitinka taikos sutarties sąlygas. Taip pat teismo liko neįvertinta aplinkybė, kad pagal teismo sprendimu patvirtintą taikos sutarties 4.2 punktą abi šalys – tiek V. B., tiek D. ir R. P. – turi priešinius reikalavimus ir juos atitinkančius įsipareigojimus bendrais veiksmais perduoti vieni kitiems atitinkamą turtą ir taip įvykdyti taikos sutartį. Taigi nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ne tik V. B. (ne)veikimą nesudarant pirmiau nurodytų turto perdavimo sutarčių, bet ir kitos taikos sutarties šalies, t. y. D. ir R. P., veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismo procesiniu sprendimu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Be to, teismo patvirtinta taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma jau dešimt metų, tačiau taikos sutarties sąlygų nevykdymo per tokį ilgą laikotarpį priežastis teismo taip pat liko neįvertintos.

40Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, o bylos esmės apeliacinės instancijos teismas neatskleidė, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje priimta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, byla perduotina nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

41Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo spręsdamas V. B. atsakomybės klausimą, turi ištirti visas aplinkybes ir faktus, susijusius su taikos sutarties vykdymu, įvertinti, ar objektyviai galimas ir įmanomas Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimo ir jo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento vykdymas (pagal byloje esančią medžiagą ir kt.). Tai būtina ištirti sprendžiant, ar apskritai yra pagrindas skirti baudą V. B..

42Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

44Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. rugsėjo 20 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 58,54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, nėra galimybės išspręsti nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo į valstybės biudžetą klausimą (CPK 96 straipsnis). Tai turėtų išspręsti apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

46Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.

47Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjas antstolis I. G. pateiktu pareiškimu prašė teismo išspręsti... 4. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 5. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi... 6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas skolininkui baudą, atsižvelgė į... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto... 8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir... 9. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne skolininko... 10. Teismas nustatė, kad taikos sutarties 4 punkto sąlyga buvo įvykdyta, t. y.... 11. Atsižvelgdamas į tai, kad priverstinio vykdymo procesas yra pradėtas dėl V.... 12. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 14. Kasaciniu skundu suinteresuoti asmenys – išieškotojai R. P., D. P., N. M.,... 15. 1. Dėl netinkamo CPK 771 straipsnio 6 dalies taikymo. Šiame vykdymo procese... 16. Apeliacinės instancijos teismas, nepaisydamas pirmiau nurodyto teisinio... 17. 2. Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir įrodymų vertinimo taisyklių... 18. 3. Dėl absoliutaus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindo. Klausimas dėl... 19. 4. Dėl išieškotojų prašymo. Po skundžiamos nutarties priėmimo... 20. Pareiškėjas antstolis I. G. prisidėjo prie suinteresuotų asmenų kasacinio... 21. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo – skolininkas V. B. –... 22. 1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį,... 23. 2. Kasatoriai neskundė apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama kasatorių R. P., D. P., N. M. ir V. M.... 28. Nagrinėjamoje byloje kilo baudos skyrimo skolininkui V. B. už Vilniaus... 29. Šiuos aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 18 straipsniu,... 30. Šalims ginčą išsprendus taikiai tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos... 31. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio... 32. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo kasacinis teismas... 33. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 5 d. sprendimu... 34. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. B. atsakomybės klausimą,... 35. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skolininko atskirąjį... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė apeliacinės... 37. Akivaizdu, kad nagrinėjamas antstolio pareiškimas nesvarstytinas taikant CPK... 38. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolio nurodymas į CPK 771... 39. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiškimą, formaliai... 40. Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apeliacinės instancijos... 41. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo spręsdamas V. B. atsakomybės... 42. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturi įtakos... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. rugsėjo 20... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį ir... 47. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...