Byla 2-11961-773/2013
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Justinai Stančikienei ir Renatai Paliokaitei, nedalyvaujant ieškovo „Swedbank‘‘, AB atstovui, atsakovams R. J., Ž. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovams R. J., Ž. J. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas „Swedbank“, AB (toliau – ieškovas), kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 4-6) bei patikslintu ieškiniu (b.l. 40-42) atsakovams R. J. ir Ž. J. (toliau – atsakovai) dėl skolos priteisimo. Ieškovas teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų: 1.1) 14556,56 Lt skolos, 1.2) 12,90 procentų dydžio sutartines palūkanas už negražintą 10274,57 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 1.3) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1.4) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovais 2008 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. ( - ) (toliau - VA Kredito sutartis), kuria atsakovams suteiktas 20000 Lt kreditas. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovai nevykdė paimto kredito dalinių grąžinimų VA Kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų, todėl buvo įspėti apie VA Kredito sutarties nevykdymo pasekmes banko raštais, tačiau pažeidimų nepašalino. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovų skola bankui pagal VA Kredito sutartį 2013 m. gegužės 13 d. yra 14556,56 Lt, iš jų 10274,57 Lt negrąžinto kredito, 2414,64 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 1510,92 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą ir 356,43 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas.

3Atsakovai R. J. ir Ž. J. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 26-28) bei atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 61-63) prašė ieškinį tenkinti iš dalies – atmesti ieškinio 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytus reikalavimus bei priteisti iš atsakovų 12689,21 Lt skolą ir 5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 10274,57 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos. Atsakovai nurodė, kad remiantis ieškovo 2012 m. sausio 6 d. raštu 2008 m. lapkričio 19 d. vartojimo kredito sutartis nutraukta nuo 2012 m. sausio 25 d. ir atkreipė dėmesį, jog remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, ko pasėkoje prašo teismo taikyti šį ieškinio senaties terminą ir perskaičiuoti ieškovo nurodytus delspinigius. Atsakovų teigimu, kadangi VA kredito sutartimi buvo nustatyti 0,1 procento delspinigiai už kiekvieną kalendorinę dieną nuo sumos, kurios terminas praleistas, mokėtina delspinigių suma sudarytų 1880,24 Lt už negrąžintą kreditą ir 441,87 Lt už nesumokėtas palūkanas, t.y. bendra delspinigių suma sudarytų 2322,11 Lt. Atsakovai taip pat nurodė, kad bendrai negrąžinto kredito likutis ir nesumokėtos palūkanos sudaro 12689,21 Lt, o apskaičiuoti delspinigiai papildomai sudaro 18.3 procentų įsiskolinimo sumos, kas reiškia, kad jie yra neproporcingai dideli, todėl atsakovai prašo juos mažinti. Atsakovai taip pat nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog jie sumokėjo pusę kredito ir skaičiuojamų palūkanų sumos, sutinka su pagrindinio įsipareigojimo, t.y. likusios kredito dalies ir palūkanų sumokėjimu, o kadangi skaičiuojami delspinigiai yra aiškiai per dideli, prašo juos sumažinti iki 0,01 procento už kalendorinę dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas bei priteisti ieškovo naudai 306,47 Lt delspinigių. Atsakovai pažymėjo ir tai, kad ieškovas taip pat prašo priteisti 12,90 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 10274,57 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, tačiau atsižvelgiant į tai, jog skaičiuojamos palūkanos yra neprotingai didelės, be to, jie jau yra įvykdę pusę VA kredito sutarties ir ketina geranoriškai baigti vykdyti likusią VA kredito sutarties dalį, skaičiuojamos palūkanos yra neprotingai didelės, ko pasėkoje prašoma teismo jas sumažinti ir priteisti 5 procentų sutartines metines palūkanas.

4Atsakovai R. J. ir Ž. J. apie 2013 m. spalio 29 d. teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuoti pasirašytinai (CPK 123 straipsnio 1 dalis, b.l. 85), tačiau į teismą neatvyko. Kauno apylinkės teisme 2013 m. spalio 28 d. gautas atsakovo R. J. prašymas atidėti teismo posėdžio datą, kadangi jam nuo 2013 m. spalio 11 d. yra suteiktas nedarbingumo pažymėjimas (b.l. 97-102). Teismas, spręsdamas atsakovo R. J. prašymą atidėti teismo posėdį dėl ligos, atsižvelgia į tai, kad pagal CPK 246 straipsnio nuostatas neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi. Teismas, vertindamas atsakovo R. J. pateiktą UAB „Medgintras“ klinikos 2013 m. spalio 8 d. išrašą iš medicininių dokumentų nustatė, kad R. J. yra siunčiamas psichiatro konsultacijai (b.l. 98-99). Teismas taip pat įvertina, kad atsakovo R. J. pateiktas įrodymas nepatvirtina, jog atsakovas sirgo liga, kuri ribojo jo judėjimo galimybes, kad atsakovas fiziškai negalėjo atvykti į teismą. Teismas pažymi, kad esant tik minėtam išrašui iš medicininių dokumentų nėra pagrindo laikyti, jog atsakovo neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios, nes nenurodyta, kaip jos realiai sudarė trukdžius atsakovui atvykti į 2013 m. spalio 29 d. teismo posėdį, todėl atidėti teismo posėdį nėra teisinio pagrindo (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas R. J. prie 2013 m. spalio 28 d. prašymo atidėti teismo posėdžio datą pateikė atsakovės Ž. J. 2013 m. spalio 1 d. įgaliojimą, kuriuo ji įgalioja savo vyrą, atsakovą R. J. atstovauti jos interesus šioje civilinėje byloje (b.l. 103). Teismas taip pat įvertino ir tai, kad atsakovė Ž. J. neatvykimo į teismo posėdį priežasčių iš viso nenurodė ir į jį neatvyko, tuo tarpu CPK 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Teismas, įvertinęs bylos pobūdį ir tai, kad atsakovai su pagrindine ieškinio dalimi sutiko, taip pat įvertinęs, jog byla užvesta dar 2013 m. gegužės 24 d., laiko, kad teismo posėdžio atidėjimas nesant tam pakankamų priežasčių, būtų bylos vilkinimas. Atsižvelgęs į nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas sprendė bylą nagrinėti atsakovams teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

5Ieškinys tenkintinas iš dalies

6Teismas nustatė, kad ieškovas „Swedbank‘‘, AB su atsakovais R. J. ir Ž. J. 2008 m. lapkričio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), kuria atsakovams buvo suteiktas 20000 Lt kreditas asmeninėms reikmėms. Kredito sutarties šalys taip pat susitarė, kad už suteiktą kreditą bus mokamos 12,90 procentų dydžio sutartinės palūkanos, o nevykdant įsipareigojimų už kiekvieną uždelstą dieną bus skaičiuojami 0,10 procentų dydžio delspinigiai (b.l. 8-11). Iš ieškovo teismui pateiktų įrodymų – detalaus skolos paskaičiavimo (b.l. 37, 43) matyti, kad 2013 m. gegužės 13 d. atsakovų skola bankui pagal VA Kredito sutartį sudarė 14556,56 Lt, iš jų 10274,57 Lt negrąžinto kredito, 2414,64 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 1510,92 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą ir 356,43 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovai atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 61-63) su ieškinio dalimi, kuria prašoma priteisti likusią kredito dalį ir palūkanas, t.y. viso 12689,21 Lt (10274,57 Lt negrąžinto kredito ir 2414,64 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą), sutiko bei prašė ją tenkinti, t.y. iš esmės šią ieškinio dalį pripažino. Tai, kad skolą pripažįsta atsakovas R. J. nurodė ir 2013 m. rugsėjo 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 82-83). CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas nenustatė, kad atsakovų išreikštas sutikimas, t.y. ieškinio dalies pripažinimas (b.l. 61-63, 82-83), prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl jis priimtinas. Atsakovų pripažinta ieškinio dalis įrodyta civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2008 m. lapkričio 19 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. ( - ) (b.l. 8-11), „Swedbank‘‘, AB 2011 m. lapkričio 22 d. ir 2012 m. sausio 6 d. raštais (b.l. 12-13), „Swedbank‘‘, AB 2013 m. gegužės 13 d. skolos paskaičiavimu (b.l. 43) ir detaliu skolos paskaičiavimu (b.l. 37), todėl ši ieškinio dalis tenkintina ją visiškai įrodžius (CPK 178 straipsnis).

7Dėl prašomų priteisti palūkanų

8Ieškovas „Swedbank‘‘, AB patikslintu ieškiniu (b.l. 40-42) teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 12,90 procentų dydžio sutartines palūkanas už negražintą 10274,57 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos (ieškinio 1.2 reikalavimas) ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (ieškinio 1.3 reikalavimas). Atsakovai atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 61-63) nesutiko su ieškinio 1.2 reikalavimu priteisti 12,90 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 10274,57 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, nes laikė, kad nurodytos palūkanos yra neprotingai didelės, be to, jie jau yra įvykdę pusę VA kredito sutarties ir ketina geranoriškai baigti vykdyti likusią VA kredito sutarties dalį, todėl teismas atskirai tiria šios ieškinio dalies pagrįstumą.

9Teismas pažymi, kad pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nustato CK 6.872 straipsnis, kuriame nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu; jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Pažymėtina ir tai, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis), t.y. kompensavimo funkciją atliekančios palūkanos. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011). Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

10Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VA Kredito sutartimi šalys susitarė, jog už naudojimąsi suteikto kredito suma kredito gavėjai mokės bankui 12,90 procentų dydžio palūkanas nuo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos (VA Kredito sutarties 5.1 punktas, pagrindinės kredito sąlygos, b.l. 8-9), t.y. šalys atlygintinėje sutartyje susitarė dėl didesnių palūkanų nei nustato įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK nuostatų, reglamentuojančių palūkanų nustatymo tvarką, dydį ir turinį, yra ne kartą pažymėjęs, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, nesąžiningas kreditorius gali pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Neprotingai didelės palūkanos praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, funkciją. Tokiu atveju palūkanos faktiškai tampa skolininko nubaudimo priemone. Gindamas kreditorių nuo skolininko netinkamų veiksmų – piniginės prievolės neįvykdymo laiku, teismas turi ginti pažeistą teisę taip, kad būtų pašalinta galimybė kreditoriui lupikauti, t.y. gauti neprotingai dideles palūkanas. Taigi esant sutarties šalių susitarimui dėl mokėtinų palūkanų dydžio ir byloje dėl to kilus ginčui, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio nuostatomis, turi vertinti atitinkamas sutarties sąlygas ir spręsti, ar jos iš esmės nepažeidė šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis) ir ar jos neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas, ar šalių sutartos palūkanos atitinka išvardintus principus, teismas individualizuoja konkretų prievolinį santykį, atsižvelgia į prievolės pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu ir gali vadovautis įstatyme nustatyta palūkanų norma kaip vienu iš kriterijų, juo neapsiribodamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005; 2005 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005; 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006).

11Teismas, spręsdamas, ar ieškovo „Swedbank‘‘, AB solidariai iš atsakovų R. J. ir Ž. J. prašomos priteisti 12,90 procentų dydžio sutartinės palūkanos neturi būti sumažintos iki atsakovų prašomų 5 procentų dydžio sutartinių palūkanų už negrąžintą 10274,57 Lt kredito sumą, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, atsižvelgia į tarp šalių susiklosčiusių prievolinių santykių pobūdį – vartojimo kredito sutarties santykius, kuriuose ieškovas, būdamas finansinė įstaiga (bankas) suteikė atsakovams 20000 Lt kreditą asmeninėms reikmėms be jokio prievolės įvykdymą užtikrinančio būdo (turto įkeitimo, garantijos, laidavimo ir kt.), t.y. veikdamas padidintos rizikos sąlygomis, ko pasėkoje atsakovams laiku neįvykdžius prievolės ir negrąžinus kredito, ieškovui „Swedbank‘‘, AB turi būti kompensuojama šios padidintos rizikos sąlygomis patirti minimalūs nuostoliai ir užmokestis už pinigų skolinimąsi. Teismas taip pat atsižvelgia į skolininkų elgesį, t.y. kad atsakovai R. J. ir Ž. J. visą laikotarpį nuo sutarties nutraukimo momento 2012 m. sausio 25 d. (b.l. 13) neatliko ieškovui „Swedbank‘‘, AB jokių mokėjimų dar pagal 2008 m. lapkričio 19 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį, nes kaip nurodė ieškovas, paskutinė atsakovų įmokėta suma buvo 2011 m. rugpjūčio 24 d. (b.l. 34). Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, kad atsakovai bankui jokių įmokų pagal 2008 m. lapkričio 19 d. vartojimo kredito sutartį nemoka jau daugiau negu dvejus metus, laiko, kad tokiais savo veiksmais atsakovai vilkina atsiskaitymą su kreditoriumi ir taip pažeidžia teisėtus jo interesus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Teismas be aukščiau nurodytų aplinkybių įvertina ir tai, kad kredito ir paskolų sritis Lietuvos Respublikoje nėra monopolizuota, tuo tarpu byloje duomenų, jog atsakovai buvo priversti kreiptis būtent į banką „Swedbank“, AB dėl sutarties sudarymo ir verčiami sudaryti sutartį tokiomis sąlygomis, nėra, kas reiškia, kad šalys sutartį sudarė laisva valia ir sutartyje apibrėžė savo teisių bei pareigų apimtį. Be to, kaip nurodė ieškovas, atsakovai niekada neginčijo kredito sutarčių sąlygų dėl mokėtinų palūkanų dydžio, nors šios sąlygos aiškiai ir suprantamai išdėstytos pirmuose sutarčių lapuose (b.l. 36). Tai, kad atsakovai iš esmės sutiko su 12,90 procentų dydžio sutartinėmis palūkanomis patvirtina ir aplinkybė, jog jie sutiko su ieškovo prašomomis priteisti 2414,64 Lt palūkanomis už negrąžintą kreditą (b.l. 61-62), kurios paskaičiuotos taikant būtent 12,90 procentų dydžio sutartinių palūkanų normą (b.l. 37). Teismas sprendžia, jog atsakovų nurodyta aplinkybė, kad jie jau yra įvykdę pusę VA kredito sutarties ir ketina geranoriškai baigti vykdyti likusią VA kredito dalį, taip pat nelaikytina palūkanų mažinimo pagrindu, nes tinkamai vykdydami VA Kredito sutartį atsakovai ieškovui „Swedbank‘‘, AB taip pat mokėtų 12,90 procentų dydžio sutartines palūkanas (VA Kredito sutarties 5.1 punktas, pagrindinės kredito sąlygos, b.l. 8-9). Pažymėtina, kad atsakovams netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus ir teismui sumažinus sutartimi nustatytą 12,90 procentų dydžio palūkanų normą iki atsakovų prašomų 5 procentų dydžio sutartinių palūkanų, taip būtų pažeista sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra bei teisėti kreditoriaus interesai. Be to, kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, vartotojams suteikiama papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti savo prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (žr. Lietuvos Aukščausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teismas sprendžia, kad šios individualios bylos aplinkybėmis 2008 m. lapkričio 19 d. vartojimo kredito sutartimi nustatytos ir prašomos priteisti 12,90 procentų dydžio sutartinės palūkanos iš esmės nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl jų mažinti nėra teisinio pagrindo.

12Teismas pažymi, kad palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas suinteresuotas nevilkinti jo, o teismui priteisus skolą – kuo greičiau ją sumokėti kreditoriui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, ir kt.). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas ir jų aiškinimą, tenkintina ir ieškovo „Swedbank‘‘, AB ieškinio dalis priteisti solidariai iš atsakovų 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (ieškinio reikalavimas 1.3).

13Dėl prašomų priteisti delspinigių

14Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 19 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, jog kredito gavėjams praleidus Kredito Sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ir/ar kitų Kredito sutartyje numatytų mokėjimų terminus, Kredito gavėjai privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti Bankui Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Ieškovas „Swedbank‘‘, AB prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1510,92 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą ir 356,43 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas (b.l. 40-41). Atsakovai su prašomu priteisti delspinigių dydžiu nesutiko ir prašė taikyti ieškinio senatį bei delspinigių dydį sumažinti nuo 0,1 procento iki 0,01 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

15Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Teismas nustatęs, kad ieškovas kreipdamasis į teismą 2013 m. gegužės 13 d. ieškiniu (b.l. 4) delspinigius prašo priteisti už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2013 m. gegužės 13 d. (b.l. 37), konstatuoja, jog šis terminas nėra praleistas, todėl tenkinti atsakovų prašymo ir mažinti delspinigių dydį taikant ieškinio senatį nėra teisinio pagrindo.

16Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovų R. J. ir Ž. J. prašymo sumažinti sutartimi nustatytų delspinigių dydį nuo 0,1 iki 0,01 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, pažymi, kad formuodamas vieningą teisminę praktiką kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, jog sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje, ir priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Be to, kaip yra pažymėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės.

17Teismas šioje civilinėje byloje atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį, t.y. jog 2008 m. lapkričio 19 d. Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp šalių yra susiklostę vartojimo kredito civiliniai teisiniai santykiai, t.y. būdami silpnesniąja sutarties šalimi atsakovai faktiškai negalėjo laisva valia derėtis dėl sutarties sąlygų ir įtakoti delspinigių dydžio. Tai reiškia, kad sudarant sutartį nebuvo užtikrintas sutarčių laisvės principo visiškas įgyvendinimas (CK 1.2 straipsnis, 6.156 straipsnis). Teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, įvertina ir atsakovo R. J. 2013 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei pateiktus jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, kad įmonei, kurios apyvartinėm lėšom buvo skirta paskola, yra paskelbtas bankrotas ir atsakovai yra pareiškę kreditorinius reikalavimus, be to, atsakovas yra bedarbis, o atsakovė dirba tik ketvirčiu etato (b.l. 83, 68-79), kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovų finansinė padėtis yra sunki. Teismas be aukščiau nurodytų aplinkybių įvertina ir tai, jog ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad jo patirti nuostoliai dėl atsakovų netinkamo prievolės vykdymo yra tokie dideli kaip reikalaujama priteisti netesybų suma, t.y. kad prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio. Visų šių aplinkybių visetas teismui leidžia daryti teisinę išvadą, kad šioje byloje, šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis teismui yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti. Atsakovai prašo delspinigių dydį sumažinti nuo VA Kredito sutartyje nustatytų 0,10 procentų iki 0,01 procentų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas, spręsdamas iki kokio dydžio mažinti prašomus priteisti delspinigius, atsižvelgia į tai, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta dar 2008 m. birželio 19 d., atsakovų padarytas teisės pažeidimas neatsiskaitant pagal turimą prievolę yra akivaizdus, be to, negrąžinta kredito dalis – 10274,57 Lt sudaro beveik pusę 20000 Lt suteikto kredito sumos, tuo tarpu atsakovai bankui jokių įmokų pagal 2008 m. lapkričio 19 d. vartojimo kredito sutartį nemoka jau daugiau negu dvejus metus laiko (b.l. 34). Teismas spręsdamas dėl delspinigių dydžio taip pat atsižvelgia į nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismo įsitikinimu, netesybų mažinimas iki 0,05 procentų dydžio delspinigių į dieną už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos grąžintinos sumos laikytinas pagrįstu ir pakankamu delspinigių dydžiu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius bei šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis atitinka ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip nėra pažeidžiama sutarties šalių interesų pusiausvyra (CK 1.5 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, mažina ieškovo prašomą priteisti delspinigių sumą, paskaičiuotą taikant 0,1 procento dydžio delspinigių normą nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną ir priteisia iš atsakovų ieškovo naudai 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas, t.y. pusę prašomos priteisti delspinigių sumos: 755,46 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą ir 178,22 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką bei nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad atsakovai R. J. ir Ž. J. prievolės atsiskaityti su ieškovu tinkamai nevykdė, todėl iš jų ieškovo „Swedbank“, AB naudai solidariai priteistina viso 13622,89 Lt skola, susidedanti iš 10274,57 Lt negrąžinto kredito, 2414,64 Lt nesumokėtų palūkanų už negrąžintą kreditą, 755,46 Lt nesumokėtų delspinigių už negrąžintą kreditą ir 178,22 Lt nesumokėtų delspinigių už nesumokėtas palūkanas.

18Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

19Teismas nustatė, kad atsakovas R. J. 2013 m. rugsėjo 26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (b.l. 83) nurodė prašysiantis teismo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis ir nurodė, kad šeimos finansinė situacija sudėtinga – paskelbtas įmonės bankrotas, žmona dirba ketvirčiu etato, jis ieško darbo, be to, šeimoje auga 2 mažamečiai vaikai (b.l. 83). Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tuo atveju, jei į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo kreipiasi šalis, ji turi bendrą procesinę pareigą įrodyti tokio prašymo pagrįstumą, atskleisti visas aplinkybes, sudarančias pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą ir pateikti juos patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad atsakovų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai – pareiškimai dėl kreditorių reikalavimo UAB „ARM Technika ir statyba“ byloje (b.l. 68, 72, 76), darbo ieškančio asmens atmintinės (b.l. 77-78), pažyma iš R. N. IĮ apie Ž. J. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b.l. 23), pažyma apie šeimos sudėtį (b.l. 80) išsamiai neatskleidžia atsakovų turtinės padėties ir nepatvirtina teismo sprendimo išdėstymo būtinumo. Teismas įvertina ir tai, kad nors atsakovams dar 2013 m. rugsėjo 23 d. parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pasiūlyta pateikti teismui įrodymus apie turtinę padėtį, t.y. apie turimą nekilnojamą turtą, transporto priemones, santaupas, išlaidas nepilnamečiams vaikams, gaunamas pajamas bei nustatytas 10 dienų terminas pateikti teismui visus įrodymus (b.l. 83), tačiau atsakovai per nustatytą terminą jokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovai nesirūpino tinkamai ir laiku pateikti prašymą patvirtinančius įrodymus (CPK 7 straipsnio 2 dalis), neatvyko į teismo posėdį, teismas sprendžia atsakovų prašymą atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Teismas, prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinęs, atsakovams išaiškina, kad šios aplinkybės neatima iš atsakovų teisės savarankiškai kreiptis į teismą su atskiru prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis kartu pateikiant tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178, 284 straipsniai).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

21Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis suinteresuoto asmens prašymu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Teismas nustatė, kad ieškovas „Swedbank“, AB kreipdamasis į teismą su ieškiniu 15062,98 Lt sumai 2013 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 452 Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 3, 7). Ieškovas kreipdamasis į teismą su patikslintu ieškiniu nurodė ieškinio sumą 14556,56 Lt (b.l. 40), kuri apmokėtina 437 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad ieškovas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, todėl permokėta 15 Lt žyminio mokesčio dalis (452 Lt – 437 Lt = 15 Lt) grąžintina ieškovui „Swedbank“, AB (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, b.l. 36).

22Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas įvertinęs, kad ieškovo „Swedbank“, AB ieškinys atsakovų R. J. ir Ž. J. atžvilgiu iš esmės patenkintas, tik nežymiai viso ieškinio apimties atžvilgiu sumažintas reikalavimas dėl delspinigių dydžio priteisimo, kas reiškia, jog ieškovas ieškinį pareiškė pagrįstai, taip pat atsižvelgęs į atsakovų procesinį elgesį, kad jie neatvyko į 2013 m. spalio 29 d. posėdį, nepasirūpino tinkamu atstovu byloje, kas reiškia, jog atsakovai tinkamai nevykdė savo kaip proceso šalies pareigų rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis), sprendžia esant teisinga, sąžininga ir protinga iš atsakovų ieškovui priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 437 Lt žyminio mokesčio (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2, 4 d.).

23Valstybė šioje byloje patyrė 44,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes jų atlyginimas valstybei priteistinas solidariai iš atsakovų R. J. ir Ž. J. (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

24Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2, 4 dalimis, 96 straipsniu, 263–270 straipsniais, 285 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu

Nutarė

25Ieškinį patenkinti iš dalies.

26Priteisti solidariai iš atsakovų R. J., a.k. ( - ) ir Ž. J., a.k. ( - ) ieškovo „Swedbank“, AB, į.k. 112029651, naudai 13622,89 Lt (trylika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt du litus ir aštuoniasdešimt devynis centus) skolos, 12,90 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 10274,57 Lt negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo 2013 m. gegužės 14 d. iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. gegužės 24 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 437 Lt (keturis šimtus trisdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

27Priteisti solidariai iš atsakovų R. J., a.k. ( - ) ir Ž. J., a.k. ( - ) 44,88 Lt (keturiasdešimt keturis litus ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

28Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

29Grąžinti ieškovui „Swedbank“, AB, į.k. 112029651, 2013 m. gegužės 15 d. mokėjimu sumokėtą 15 Lt (penkiolika litų) žyminio mokesčio dalį.

30Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Justinai... 2. Ieškovas „Swedbank“, AB (toliau – ieškovas), kreipėsi į teismą su... 3. Atsakovai R. J. ir Ž. J. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 26-28) bei atsiliepimu... 4. Atsakovai R. J. ir Ž. J. apie 2013 m. spalio 29 d. teismo posėdžio vietą ir... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 6. Teismas nustatė, kad ieškovas „Swedbank‘‘, AB su atsakovais R. J. ir... 7. Dėl prašomų priteisti palūkanų... 8. Ieškovas „Swedbank‘‘, AB patikslintu ieškiniu (b.l. 40-42) teismo... 9. Teismas pažymi, kad pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas... 10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VA Kredito sutartimi šalys susitarė, jog... 11. Teismas, spręsdamas, ar ieškovo „Swedbank‘‘, AB solidariai iš... 12. Teismas pažymi, kad palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento... 13. Dėl prašomų priteisti delspinigių... 14. Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 19 d. sudarytos Vartojimo kredito... 15. Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą reikalavimams dėl netesybų... 16. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovų R. J. ir Ž. J. prašymo... 17. Teismas šioje civilinėje byloje atsižvelgia į šalių sutartinių santykių... 18. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo... 19. Teismas nustatė, kad atsakovas R. J. 2013 m. rugsėjo 26 d. parengiamojo... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 21. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą sumokėtas žyminis mokestis... 22. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,... 23. Valstybė šioje byloje patyrė 44,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 24. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2, 4 dalimis, 96 straipsniu,... 25. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 26. Priteisti solidariai iš atsakovų R. J., a.k. ( - ) ir Ž. J., a.k. ( - )... 27. Priteisti solidariai iš atsakovų R. J., a.k. ( - ) ir Ž. J., a.k. ( - )... 28. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 29. Grąžinti ieškovui „Swedbank“, AB, į.k. 112029651, 2013 m. gegužės 15... 30. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...