Byla 1-49-813/2013
Dėl amnestijos akto“Nr. VIII-1619 1 str. 1 p., Ž. J. nuo paskirtos ir neatliktos 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės atleisti

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, Editai Sabaitei, dalyvaujant prokurorei Astai Kaminskienei, kaltinamiesiems R. Ū., Ž. J., A. G., M. D., jų gynėjams advokatams Neringai Grubliauskienei, Jonui Kvaraciejui, Evaldui Liutkevičiui, nedalyvaujant nukentėjusiajam R. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2R. Ū, asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Anykščių sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „( - )“ operatoriumi, nevedęs, ankščiau neteistas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs ( - )., kaltinamas padaręs nusikalstamą veikas, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 181 str. 1 d.;

3Ž J, asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Kalvarijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis „( - )“ statybininku, vedęs, gyvena ir deklaruotas ( - ), ankščiau teistas:

41) 2000-07-13 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 293 str. 1 d., paskirta laisvės atėmimas 6 mėn., pritaikius LR įstatymo „Dėl amnestijos akto“Nr. VIII-1619 1 str. 1 p., Ž. J. nuo paskirtos ir neatliktos 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės atleisti

5teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veikas, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 181 str. 1 d.;

6A. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyv. ( - ), ankščiau teistas:

71) 2000-01-31 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 16 str., 271 str. 2 d.- 1 m. 6 mėn., laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant atlikti 200 valandų nemokamų darbų,

82) 2004-09-16 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

9teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veikas, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 181 str. 1 d.;

10M D, asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nevedęs, gyv. ( - ), ankščiau teistas:

111) 2000-07-04 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 118 str. 3 d., 225 str. 2 - paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos akto paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vieneriais metais ir paskirti 6 metus laisvės atėmimo. 2004-10-19 paleistas, atlikus bausmę,

12teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veikas, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d., 181 str. 1 d.

13Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

14R. Ū., Ž. J., A. G. ir M. D. buvo kaltinami tuo, kad jie padėjo prievartauti turtą, o būtent : 2005 m. gegužės 10 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, Jonavos mieste, veikdami bendrai, padėjo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims prievartauti turtą, t. y. telefoninio pokalbio metu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu sužinojus, jog yra pagrobtas R. L. priklausantis automobilis „AUDI C4“ su laikinais numeriais AJ93049, ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens nurodymu, tikslu jam padėti, veikdami bendrai, M. D., A. G. ir Ž. J. surado R. Ū. kaip asmenį, kuris paims neteisėtai reikalaujamus pinigus, ir kartu su juo nuvyko į autobusų stotį, adresu Turgaus g. 1, Jonava, kurioje buvo sutarta perduoti pinigus už pagrobtą automobilį, telefoninio pokalbio metu ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui nurodant, M. D., Ž. J. ir A. G., veikdami bendrai, padėjo ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui duodami R. Ū. mobilųjį telefoną su SIM kortele bei paaiškindami kaip elgtis, ir 2005-05-10 apie 20 val., R. Ū. priėjus prie R. L. ir perdavus pastarajam kalbėti telefonu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, R. L. už automobilio išpirką R. Ū. perdavė 1100 eurų.

15Kaltinamasis R. Ū., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad už 50 Lt atlygį ėjo į Jonavos autobusų stotį iš jam nepažįstamo asmens paimti pinigų. Už ką juos reikia paimti – R. Ū. nežinojo. Tai jo padaryti, nieko neaiškinęs, paprašė kažkas iš kaltinamųjų (gal A. G., nes jį geriausiai pažinojo), davė telefoną, o po to liepė sulaužyti ir išmesti telefono SIM kortelę. Kas konkrečiai prašė ir kas jam perdavė telefoną, dabar nepamena. Iš nukentėjusio gautus pinigus R. Ū. būtų ne sau pasiėmęs, o perdavęs kuriam nors iš kitų kaltinamųjų. Kartu su R. Ū. į autobusų stotį važiavo A. G., Ž. J. ir M. D.. Jie R. Ū. stotyje išleido, o patys nuvažiavo. Kai nukentėjęs R. Ū. perdavinėjo pinigus, R. Ū. buvo policijos pareigūnų sulaikytas.

16Kaltinamasis Ž. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad kieme R. Ū. paskolino savo mobilųjį telefoną, o pats nuėjo į namus persirengti. Po to važiavo į Jonavos autobusų stotį, nes R. Ū. buvo davęs savo telefoną. Ž. J. kažką girdėjo, jog R. Ū. į stotį vyksta pasiimti pinigų, tačiau kokiu tikslu, už ką – nežino.

17Kaltinamasis A. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad kieme susitiko R. Ū.. Kažkas R. Ū. pasiūlė paimti pinigus, bet už ką – neaiškino. A. G. įtarė kažką negerą, t. y. pinigų paėmimo neteisėtumą, todėl pats imti pinigų nėjo. To paprašė padaryti R. Ū., bet jam irgi nieko neaiškino, už ką šiuos pinigus reikia paimti, nes ir pats nežinojo. A. G. savo telefono R. Ū. nedavė. Nepažįstamas asmuo A. G. neskambino, neaiškino kaip paimti pinigus už nukentėjusio pavogtos mašinos išsipirkimą. Dabar nepamena, bet gali būti, kad nepažįstamas asmuo skambino M. D. ir jam siūlė paimti pinigų.

18Kaltinamasis M. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis buvo sulaikytas oro uoste grįžtant iš Anglijos. M. D. apie jo paiešką nežinojo. Į Angliją išvyko tik 2006 m. vasario mėn., Anglijoje kreipėsi į Lietuvos ambasadą dėl paso išdavimo, bet jam jokių pretenzijų dėl įtarimo nusikaltimu nebuvo. Paaiškino, kad 2005 m. jo brolis G. D. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Brolis iš pataisos namų skambino M. D., siūlė užsidirbti pinigų paimant pinigus. Tačiau M. D. broliui pasakė, kad nieko nenori ir jam nereikia ir pasiūlė broliui, kad paskambintų Ž. J. ir A. G.. Ir pokalbis su broliu baigėsi, jis daugiau su juo nieko nekalbėjo ir nesigilino, koks ten per reikalas, už kurį galima užsidirbti pinigų, nes nenorėjo problemų. Po keleto dienų M. D. susitiko su A. G. ir Ž. J., kurie jam papasakojo, jog juos buvo sulaikiusi policija. M. D. su Ž. J. ir A. G. tą dieną, kai jam skambino brolis G. D. ir siūlė pasidaryti pinigų, susitikęs nebuvo, ką jie veikė ir kur buvo, nežino. Į Jonavos autobusų stotį su R. Ū., A. G. ir Ž. J. nevažiavo ir apie pinigų iš nukentėjusio paėmimą nieko nežino.

19Teismas BPK 276 str. 4 d. pagrindu teisiamajame posėdyje pagarsino nukentėjusio R. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus. Apklausiamas kaip liudytojas nukentėjusysis R. L. parodė, kad 2005-05-08 apie 14 val., atvykęs į aikštelę, kur stovėjo jo automobilis „Audi C4“, automobilio nerado. Automobilis buvo pavogtas. R. L. 2005-05-10 apie 14 val., paskambino nepažįstamas vyras, kurio tel. Nr. 863606905, ir pasakė, kad gali padėti pigiai išsipirkti jo pavogtą automobilį „Audi C4“. Tas pats nepažįstamas vyras tą dieną skambino iš to paties numerio kelis kartus ir pasiūlė sumokėti už automobilį 1500 eurų. Paskambinęs vyras pasakė, jog jis su pinigų suma turi atvažiuoti į Jonavą išsipirkti automobilio ir apie tai nieko nesakyti policijai. R. L. po šių skambučių iškart nuvyko į Marijampolės policijos komisariatą ir pranešė visą informaciją. Marijampolės policijos pareigūnai vyko kartu su juo į Jonavos miestą tariamam automobilio išsipirkimui. 2005-05-10 būnant jau Jonavos mieste R. L. pats paskambino tam skambinusiam vyrui ir pasakė, jog jis jau yra Jonavos mieste. Tuomet tas nepažįstamas vyras nurodė važiuoti į Jonavos autobusų stotį ir sustoti tarp autobusų. Taip važiuojant į autobusų stotį tas nepažįstamas vaikinas keletą kartų skambino ir klausė, su kuo jis atvykęs. R. L. atsakius, kad jis atvyko su draugu, nepažįstamas vyras sakė, jog draugą išlaipintų, o į autobusų stotį atvyktų vienas. 2005-05-10 apie 20 val., įvažiuojant į Jonavos autobusų stotį jis Marijampolės policijos pareigūną T. R. išlaipino prie stoties, o pats nuvažiavo į stotį. R. L. stovint stotyje, prie jo automobilio priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris padavė skambantį mobilaus ryšio telefoną ir pasakė „čia Jums skambina“. R. L. paėmus telefoną, kalbėjo tas pats nepažįstamas vyras, kuris visada skambino dėl automobilio ir pasakė, jog 1100 eurų jis įdėtų į laikraštį ir paduotų prie automobilio priėjusiam vaikinui. Prieš tai nepažįstamas vyras jam buvo nurodęs, jog jis pinigus perduotų susukęs į laikraštį, dėl to jis važiuodamas į Jonavą nusipirko „Akistatos“ laikraštį. Telefoninio pokalbio metu tas nepažįstamas vyras vis kartojo, jog viskas bus gerai, jis atgaus automobilį, bet jis suprato, kad vaikinai nori jį apgauti, nes nieko nepasakojo, apie automobilį. Tada R. L. pasiėmė laikraštį su pinigais ir išlipo iš automobilio. Išlipęs padavė atėjusiam vaikinui laikraštyje įdėtus pinigus, o pinigus paėmęs vaikinas įsidėjo į striukės dešinės pusės kišenę. Perdavęs pinigus R. L. suprato, jog vaikinai jį apgavo ir staigiai sugriebė tą vaikiną, kuriam perdavė pinigus, ir parsimetė ant žemės. Tuomet pribėgo du pareigūnai ir uždėjo tam vaikinui antrankius. Tada iškarto jam paskambino vėl tas pats nepažįstamas vyras, kur visada skambina, ir klausė, ar perdavė pinigus. R. L. atsakius, kad pinigus perdavė, tas vyras nurodė išvažiuoti iš stoties ir važiuoti į miestą bei laukti skambučio. R. L. su pareigūnais mieste pralaukus niekas daugiau neskambino. Kitą dieną 2005-05-11 būnant pas tyrėją kabinete tas nepažįstamas vyras vėl skambino ir liepė laukti kol pasakys, kurioje vietoje yra jo automobilis (1 t., b.l. 16-21).

202005-05-08 gautas R. L. pareiškimas, jog 2005-05-08 apie 14 val., pastebėjo, jog yra pavogtas jam priklausantis automobilis „AUDI C4“, kurį nuo 2005-04-29 buvo palikęs automobilių saugojimo aikštelėje, adresu ( - ) (1 t., b.l. 2).

212005-05-08 įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota, jog įvykio vieta yra ( - ), automobilių saugojimo aikštelė (1 t., b.l. 13-14).

222005-05-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis R. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3410“, IMEI Nr. 350839/20/137093/6 (1 t., b.l. 27).

232005-05-11 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas R. L. telefonas „Nokia 3410“ (1 t., b.l. 28-30).

242012-07-27 išanalizavus 2005-05-23 Nr. 64-VD1-464 telefonų išklotines nustatyta, kad SIM kortelė Nr. 863606905, iš kurios buvo skambinta nukentėjusiajam R. L. laikotarpiu nuo 2005-09 iki 2005-05-12, buvo naudota telefonuose, kurių IMEI Nr. 350770100750100/2 (kuris rastas 2005-05-19 Marijampolės pataisos namuose pas nuteistąjį V. V., būnant 26 būryje) ir IMEI Nr. 449652412589540. Taip pat pas įtariamąjį R. Ū. kratos metu rastas mobilaus ryšio telefonas „NOKIA 5100“, be SIM kortelės. Išklotinėse nustatyta, jog laikotarpiu 2005-05-09 iki 2005-05-10 naudota SIM kortelės kurių Nr. 863460514 ir 863620105 (šios kortelės yra ir jomis naudojosi Ž. J.) (1 t., b.l. 119-120).

252005-05-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Marijampolės pataisos namų VTT inspektoriaus pateiktas telefonas „Nokia 3310“, IMEI -350770100750102. (1 t., b.l. 62 ).

262005-05-19 tarnybiniame pranešime Marijampolės pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus pamainos vyresnysis Ž. B. paaiškino, jog 2005-05-19 pas nuteistąjį V. V. kelnėse rastas telefonas „Nokia 3310“, IMEI Nr. 350770100750102, su SIM kortele 8-636-02068 (1 t., b.l. 66).

27V. V. apklausos protokolu parodė, jog jam būnant Marijampolės pataisos namuose, bebūnant kieme, jam du nuteistieji “Vovka” ir “Ali” perdavė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“, kurį po to darant pas jį kratą paėmė kalėjimo pareigūnai (1 t., b.l. 71-73).

282005-06-08 rašte iš Marijampolės pataisos namų nurodyta, jog asmuo, pravarde “Vovka” gali būti nuteistasis V. S., o pilietis “Ali” gali būti nuteistasis V. U. (1 t., b.l. 83).

292005-10-11 asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas, R. Ū. atpažino A. G., kaip vaikiną vadinamą, kuris prašė paimti iš vairuotojo pinigus bei važiavo kartu su draugais į Jonavos autobusų stotį (1 t., b.l. 116-117).

302005-05-10 R. Ū. asmens kratos metu rasta ir paimta laikraštyje susukta 1030 eurų ir mobilaus ryšio telefonas „Nokia 5110“ (1 t., b.l. 106).

312005-05-13 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Noklia 5110“ be Sim kortelės, kuris rastas asmens kratos metu pas R. Ū.. Telefonas priklausė Ž. J. (1 t., b.l. 162-166).

322005-05-11 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti 1030 eurai, kurie rasti asmens kratos metu pas R. Ū. (1 t., b.l. 126-134).

332005-05-11 asmens kratos metu iš įtariamojo A. G. rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „3310“ IMEI Nr. 350609805461708 (1 t., b.l. 149).

342005-05-13 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“, kuris rastas ir paimtas asmens kratos metu iš įtariamojo A. G. (1 t., b.l. 162-166).

352012-07-27 atliktoje išklotinių analizėje užfiksuota, kad 2005-05-11 asmens kratos metu iš A. G. buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“ IMEI Nr. 350609805461708, su jame esančiame Bitė GSM SIM kortele, kurios Nr. 8-689-13192. Nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2005-05-01 iki 2005-05-11 A. G., naudodamasis telefonu „Nokia 3310“ bendravo su abonentiniu numeriu 863606905 (asmens numeris, kuris skambino R. L. ir reikalavo išpirkos) (2 t., b.l. 18).

362012-07-27 atliktoje išklotinių analizėje užfiksuota, jog išanalizavus nenustatyto asmens, kuris skambino R. L. ir reikalavo išpirkos, kurio Nr. 863606905, nustatyta, kad pastarasis bendravo su A. G., kuris naudojosi numeriu 868913192. Tarp numerių 863606905 ir 868913192 (A. G.) intensyvus bendravimas prasidėjo nuo 2005-05-10 18.36 val. iki 2005-05-10 21.29 val. (tuo metu A. G., Ž. J., M. D. ir R. Ū. buvo visi kartu ir buvo vykdomas autobusų stotyje pinigų perėmimas iš R. L.) (2 t., b.l. 43-44).

37Įrodymų vertinimas

38Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent juridinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-99/2010, 2K-203/2011, 2K-163/12).

39Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiajam R. L. nenustatytas asmuo siūlė išsipirkti pavogtą automobilį ir tarp jų buvo sutarta konkreti išpirkos suma – 1100 eurų. Tačiau vien šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybės kategoriškai teigti, jog buvo įvykdytas turto prievartavimas, būtų per drąsu. Pats nukentėjęs R. L. parodė, jog jis suprato, kad yra apgautas, nes skambinęs asmuo nieko nepasakojo apie automobilį, o net skambinusiajam ir pasakęs, jog pinigus autobusų stotyje perdavė, automobilio vis tiek neatgavo, nors jį grąžinti ir buvo žadėta. Taigi turto prievartavimo nusikaltimo požymių nustatymui turi reikšmės ne vien objektyvios įvykio aplinkybės, bet realūs kaltininko ketinimai, t. y. turi būti atskleista subjektyvioji nusikaltimo sudėties pusė. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad turto prievartavimui konstatuoti, turto iš nukentėjusio reikalavęs nenustatytas asmuo turėjo žinoti ne vien nukentėjusio R. L. automobilio pagrobimo faktą, bet ir su pagrobimu susijusias konkrečias aplinkybes apie šio automobilio buvimo vietą, automobilio identifikacinius duomenis ir pan., turėjo nukentėjusiam grasinti ir duoti aiškiai suprasti, kad neperdavus pinigų, jo automobilis bus prarastas. Ir priešingai, jei pinigų reikalavęs nenustatytas asmuo to nežinojo, o tik imitavo automobilio išpirkimą iš tariamų nusikaltėlių, tokioje veikoje gali būti ne turto prievartavimo, bet sukčiavimo požymių, siekiant apgaulės būdu įgyti nukentėjusio pinigus. Iš bylos duomenų sprendžiama, jog nei vienas kaltinamasis nebuvo susijęs su nukentėjusio R. L. automobilio „Audi C4“ pagrobimu, ikiteisminis tyrimas R. Ū. ir A. G. atžvilgiu nutrauktas, nesurinktus duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl automobilio pagrobimo (2 t., b.l. 49-50). Iš paties nukentėjusio parodymų sprendžiama, kad pinigai, 1100 eurų, iš jo buvo viliojami galimai panaudojant apgaulę. Inkriminuoto nusikaltimo vykdytojo asmens ir jo tikrųjų ketinimų nenustatymas, taigi prieštaravimų ir teisės taikymo konkurencijos dėl veikos kvalifikavimo, kaip turto prievartavimas ar sukčiavimas, neįveikimas eliminuoja teismui galimybę tiek nusikaltimų vykdytojo, tiek ir bendrininkų veikose kategoriškai konstatuoti BK 181 straipsnyje aprašytą nusikaltimo sudėtį, nes nusikaltimo bendrininkų (nagrinėjamu atveju, – padėjėjų) veika kvalifikuojama išimtinai pagal nusikaltimo vykdytojo vaidmenį, nulemiantį kitų bendrininkų atsakomybės ribas.

40Nagrinėjamoje byloje nusikaltimo padėjėjų baudžiamosios atsakomybės kaltės klausimo sprendimas priklauso ne vien nuo nusikaltimo vykdytojo atlikto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių įrodytumo, bet ir nuo paties vykdytojo asmens (nusikaltimo subjekto) nustatymo. Kadangi šio asmens pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti, kyla klausimas, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą. Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-9/2009). Iš Ž. J., A. G. ir M. D. inkriminuoto kaltinimo teksto seka, kad jie iš nenustatyto asmens sužinoję apie nukentėjusio R. L. automobilio vagystę, vykdė pastarojo nurodymą surasti asmenį – R. Ū., kuris neteisėtai paims pinigus. Po to R. Ū., Ž. J., A. G. ir M. D. kartu atvyko į sutartą pinigų perdavimo vietą, davė R. Ū. mobilaus ryšio telefoną ir paaiškino kaip elgtis pinigų perdavimo metu. Teismas sprendžia, kad iš teisiamajame posėdyje įrodytų nenustatyto asmens veiksmų – logiškų pokalbių su nukentėjusiuoju faktų, nenustatyto asmens bendravimo su kaltinamuoju A. G., pokalbių telefonu iš specifinės vietos – Marijampolės pataisos namų, galima daryti teigiamą išvadą apie nenustatyto nusikaltimo vykdytojo pakaltinamumą ir amžių, nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė. Vertinama, kad be šio nenustatyto vykdytojo veiksmų nebūtų įmanomi ir R. Ū., Ž. J., A. G. ir M. D. šioje byloje nagrinėjami veiksmai.

41Kita vertus, vien nenustatyto nusikaltimo vykdytojo subjekto požymis nėra pakankamas bendrininkavimui konstatuoti. Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Dėl to, jeigu nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pačiai supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

42Būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

43Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. BK 24 straipsnio 6 dalyje padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

44Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis gali pasireikšti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-657/2012).

45Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Darkart akcentuotina, jog bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis).

46Iš nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad prokuroras neįrodė kaltinamųjų ir nenustatyto asmens susitarimo prievartauti nukentėjusiojo turtą. Vien tai, kad byloje yra užfiksuoti telefoninio ryšio susijungimų tarp nenustatyto asmens (vykdytojo) ir kaltinamojo A. G. (padėjėjo) faktai (2 t. b.l. 18; 43-44), kad tas pats telefonas „Nokia 5100“ buvo naudojamas R. Ū. ir Ž. J. (1 t., b.l. 119-120; 162-166) nėra tiesioginiai įkalčiai, iš kurių būtų galima daryti kategorišką išvadą apie bendrininkų susitarimą įvykdyti kaltinamajame akte minimą nusikalstamą veiką. Byloje nėra jokių duomenų apie galimų bendrininkų telefoninių pokalbių turinį, nepateiktos pokalbių išklotinės ar bent jau jų citatos. „Nokia 3310“ telefonas, kuriuo prokuroras grindžia kaltinimą, ir iš kurio buvo skambinta nukentėjusiam R. L., buvo surastas ne pas kaltinamuosius, o Marijampolės pataisos namuose pas su šia byla išvis nesusijusį nuteistąjį V. V. (1 t., b.l. 62, 66, 119-120). To fakto, jog pas kaltinamąjį R. Ū. buvo surastas kitas telefonas „Nokia 5100“, kuriame buvo naudojamos kaltinamojo Ž. J. SIM kortelės (1 t., b.l. 119-120), teisme neneigė ir patys kaltinamieji. Iš šių įrodymų teismas sprendžia, kad jie nėra pakankami kaltinamųjų kaltei konstatuoti, iš jų galima daryti tik prielaidą, o ne tvirtą išvadą dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Kitų objektyvių kaltinimus pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Vertinama, jog išnaudojus įmanomas procesines priemones, liko neįrodyti bendrininkų intelektualinis ir valinis momentai, nenustatytas susitarimas nei tarp kaltinamųjų tarpusavyje, nei tarp kiekvieno kaltinamojo ir vykdytojo padaryti nusikaltimą. Dėl to prieinama išvados, jog negalima konstatuoti R. Ū., Ž. J., A. G. ir M. D. kaltės, nes neįrodytas jų dalyvavimas padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus, tad jie išteisintini (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.,

Nutarė

48R. Ū., kaltinamą pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d., išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

49R. Ū. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

50Ž. J., kaltinamą pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d., išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

51Ž. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

52A. G., kaltinamą pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d., išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

53Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. kardomosios priemonės neskirti.

54M. D., kaltinamą pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d., išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

55M. D. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

56Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“, kuris rastas asmens kratos metu pas V. V. Marijampolės pataisos namuose, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 2) mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“, kuris rastas ir paimtas asmens kratos metu pas A. G., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. G.; 3) mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5100“, kuris rastas asmens kratos metu pas R. Ū., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. Ū.; 4) laikraštį „Akistata“, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; 5) vokiškus automobilio „Audi C4“ registracijos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam R. L..

57Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius,... 2. R. Ū, asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Anykščių sav., lietuvis, Lietuvos... 3. Ž J, asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Kalvarijoje, lietuvis, Lietuvos... 4. 1) 2000-07-13 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 293 str. 1 d.,... 5. teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veikas, numatytą... 6. A. G., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos... 7. 1) 2000-01-31 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 16 str., 271 str. 2... 8. 2) 2004-09-16 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 1... 9. teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veikas, numatytą... 10. M D, asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos... 11. 1) 2000-07-04 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 118 str. 3 d., 225... 12. teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veikas, numatytą... 13. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 14. R. Ū., Ž. J., A. G. ir M. D. buvo kaltinami tuo, kad jie padėjo prievartauti... 15. Kaltinamasis R. Ū., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir... 16. Kaltinamasis Ž. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir... 17. Kaltinamasis A. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir... 18. Kaltinamasis M. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir... 19. Teismas BPK 276 str. 4 d. pagrindu teisiamajame posėdyje pagarsino... 20. 2005-05-08 gautas R. L. pareiškimas, jog 2005-05-08 apie 14 val., pastebėjo,... 21. 2005-05-08 įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota, jog įvykio vieta... 22. 2005-05-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis R. L.... 23. 2005-05-11 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas R. L. telefonas „Nokia... 24. 2012-07-27 išanalizavus 2005-05-23 Nr. 64-VD1-464 telefonų išklotines... 25. 2005-05-19 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu Marijampolės... 26. 2005-05-19 tarnybiniame pranešime Marijampolės pataisos namų apsaugos ir... 27. V. V. apklausos protokolu parodė, jog jam būnant Marijampolės pataisos... 28. 2005-06-08 rašte iš Marijampolės pataisos namų nurodyta, jog asmuo,... 29. 2005-10-11 asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas, R. Ū. atpažino A.... 30. 2005-05-10 R. Ū. asmens kratos metu rasta ir paimta laikraštyje susukta 1030... 31. 2005-05-13 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas... 32. 2005-05-11 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti 1030 eurai, kurie rasti... 33. 2005-05-11 asmens kratos metu iš įtariamojo A. G. rastas ir paimtas mobilaus... 34. 2005-05-13 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas... 35. 2012-07-27 atliktoje išklotinių analizėje užfiksuota, kad 2005-05-11 asmens... 36. 2012-07-27 atliktoje išklotinių analizėje užfiksuota, jog išanalizavus... 37. Įrodymų vertinimas... 38. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo... 39. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusiajam R. L. nenustatytas asmuo... 40. Nagrinėjamoje byloje nusikaltimo padėjėjų baudžiamosios atsakomybės... 41. Kita vertus, vien nenustatyto nusikaltimo vykdytojo subjekto požymis nėra... 42. Būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra... 43. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje... 44. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant... 45. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo... 46. Iš nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų visumos teismas daro išvadą,... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.,... 48. R. Ū., kaltinamą pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d., išteisinti... 49. R. Ū. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti... 50. Ž. J., kaltinamą pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d., išteisinti... 51. Ž. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti... 52. A. G., kaltinamą pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d., išteisinti... 53. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. kardomosios priemonės neskirti.... 54. M. D., kaltinamą pagal LR BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d., išteisinti... 55. M. D. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti... 56. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1)... 57. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...