Byla 2K-271/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant R. Bartulienei, dalyvaujant prokurorui R. Žukauskui, nuteistajam S. J., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pagal BK 181 straipsnio 1 dalį nuteistas areštu:

2už 2004 m. kovo 9 d. nusikalstamą veiką – 60 parų,

3už 2004 m. kovo 24 d. nusikalstamą veiką – 70 parų,

4už 2004 m. balandžio 6 d. nusikalstamą veiką – 60 parų,

5už 2004 m. gegužės 27 d. nusikalstamą veiką – 60 parų,

6už 2004 m. gegužės 31 d. nusikalstamą veiką – 60 parų.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta areštas 90 parų.

8Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. M., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

9Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, kuria nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestas.

10Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

11S. J. nuteistas už tai, kad:

122004 m. kovo 9 d., apie 13.20 val., antstolio T. U. kontoros laiptinėje (,,duomenys neskelbtini“), prieš turėjusias vykti varžytines, kurių metu buvo parduodamas butas, esantis ,,duomenys neskelbtini“, kurio pradinė kaina 1600 Lt, užsiregistravęs šių varžytinių dalyviu, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitus asmenis – R. P. ir R. B. perduoti jam iš viso 1000 Lt, panaudodamas prieš nukentėjusiąsias psichinę prievartą, t. y. grasindamas, kad jei jos neperduos reikalaujamos sumos, jis, dalyvaudamas varžytinėse, tyčia dirbtinai sukels parduodamo buto kainą ir jos šio buto neįsigis;

132004 m. kovo 24 d., apie 10.30 val., veikdamas kartu su G. M., antstolio A. B. kontoroje (,,duomenys neskelbtini“), prieš turėjusias vykti varžytines, kurių metu buvo parduodamas butas, esantis ,,duomenys neskelbtini“, kurio pradinė kaina 1200 Lt, G. M. užsiregistravus šių varžytinių dalyviu, bendrais tyčiniais veiksmais, neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį – I. M. perduoti jiems 200 Lt, panaudodami psichinę prievartą, t. y. grasindami, kad jei I. M. neperduos reikalaujamos pinigų sumos, jie, dalyvaudami varžytinėse, tyčia dirbtinai sukels parduodamo buto kainą ir I. M. šio buto neįsigis;

142004 m. balandžio 6 d., apie 15.00 val., antstolio R. K. kontoroje (,,duomenys neskelbtini“), prieš turėjusias vykti varžytines, kurių metu buvo parduodamas butas, esantis ,,duomenys neskelbtini“, kurio pradinė kaina 1280 Lt, užsiregistravęs šių varžytinių dalyviu, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį – I. M. perduoti jam 300 Lt, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas, kad jei I. M. neperduos reikalaujamos pinigų sumos, jis, dalyvaudamas varžytinėse, tyčia dirbtinai sukels parduodamo buto kainą ir I. M. šio buto neįsigis;

152004 m. gegužės 27 d., apie 15.00 val., antstolės E. R. kontoroje (,,duomenys neskelbtini“), prieš turėjusias vykti varžytines, kurių metu buvo parduodamas butas, esantis ,,duomenys neskelbtini“, kurio pradinė kaina 1600 Lt, užsiregistravęs šių varžytinių dalyviu, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį – I. M. perduoti jam 300 Lt, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas, kad jei I. M. neperduos reikalaujamos pinigų sumos, jis, dalyvaudamas varžytinėse, tyčia dirbtinai sukels parduodamo buto kainą ir I. M. šio buto neįsigis;

162004 m. gegužės 31 d., apie 9.00 val., prie antstolio R. K. kontoros (,,duomenys neskelbtini“), prieš turėjusias vykti varžytines, kurių metu buvo parduodamas butas, esantis ,,duomenys neskelbtini“, kurio pradinė kaina 960 Lt, užsiregistravęs šių varžytinių dalyviu, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį – A. M. perduoti jam 200 Lt, panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas, kad jei A. M. neperduos reikalaujamos pinigų sumos, jis, dalyvaudamas varžytinėse, tyčia dirbtinai sukels parduodamo buto kainą ir A. M. šio buto neįsigis.

17Kasaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo teismų sprendimus panaikinti ir jį išteisinti.

18Kasatorius nurodo, kad jam inkriminuotas požymis grasinimas tyčia dirbtinai sukelti kainą nenumatytas BK 181 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Taigi, pateikus BK 181 straipsnio 1 dalies dispozicijos neatitinkantį kaltinimą, buvo pažeisti BPK 219 straipsnio, o bylą perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje – BPK 233 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Toks BPK pažeidimas laikytinas esminiu, nes buvo pažeista kasatoriaus teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, teisė į gynybą nuo pagrįsto kaltinimo (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys), teisė į baudžiamąjį procesą, kuris gintų jo teises, ir teisė reikalauti, kad būtų tinkamai taikomas įstatymas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Nepakeitus kaltinimo, teismas jį nuteisė ne už turto prievartavimą grasinant, o už turto prievartavimą panaudojant psichinę prievartą, t. y. už veiką, kurios padarymu jis nebuvo kaltinamas. Taip pažeista kasatoriaus teisė į gynybą.

19Be to, teismo nuosprendis nemotyvuotas dėl esminių įstatymo taikymo aplinkybių, t. y. nenurodyta, kuo skiriasi grasinimas nuo psichinės prievartos. Teismo nuosprendis iš esmės yra nepagrįstas, nes neaišku, kur analizuojami nusikaltimo objektas, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, teismo motyvai yra bendro pobūdžio, įrodymų analizė nenuosekli, neatskleistas jų tarpusavio ryšys ir dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados apie jo kaltę, be to, nuosprendis pagrįstas prielaidomis, o ne įrodymais. Taip pažeistas BPK 305 straipsnio l dalies 3 punkto reikalavimas tinkamai išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Kasatorius nurodo, kad būtent tokiu aspektu buvo akcentuojamas teisėjo A. Vilbiko šališkumas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šios instancijos teismas patikrino tik tai, ar yra formalūs šališkumo duomenys. Skunde buvo nurodytos ir kitos teismo šališkumą patvirtinančios aplinkybės: nebuvo leista daryti teismo posėdžio garso įrašo, atsisakyta nagrinėti pateiktas pastabas dėl protokolo. Be to, apeliacinės instancijos teisme pareikštas prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą nemotyvuotai atmestas.

20Kasatorius nurodo, kad jo veiksmuose neįrodyta tiesioginė tyčia, t. y. tai, kad jis suvokė grasinimo pakelti kainą neigiamas pasekmes varžytinių dalyviams ir kad tų pasekmių norėjo ir jų siekė. Teismas šiuo atveju ydingai traktuoja psichinę prievartą, nes varžytinėse dalyvaujančių asmenų rungtyniavimą dėl tam tikro turto įsigijimo prilygina psichinei prievartai. Varžytinių esmė yra rungtyniavimas dėl turto siūlant savo kainą ir suvokiant, kad tik siūlant didesnę kainą, yra tikimybė laimėti varžytines. Kiekvienas dalyvaujantis tai suvokia, todėl kainos augimas varžytinių metu negali kelti baimės jausmo. Taigi pareiškimas, kad varžytinėse bus keliama kaina, negali būti laikoma grasinimu, nes iš esmės tai yra pareiškimas, kad bus laikomasi varžytinių taisyklių. Antstolių parodymai, kasatoriaus manymu, turi būti vertinami kritiškai, nes jie yra materialiai suinteresuoti asmenys – neįvykus varžytinėms, negauna pajamų. Be to, iš nuosprendžio matyti, kad ne visi varžytinių protokolai pridėti prie bylos ir analizuoti kainų santykio aspektu: jeigu jo didžiausia pasiūlyta kaina neviršijo rinkos kainos, tai nėra pagrindo teigti apie dirbtinį kainos kėlimą, o jei viršijo ir po to jis atsisakė ją sumokėti, – tai būtų pagrindas teigti, kad jo veiksmai neatitiko varžytinių taisyklių. Dėl šios priežasties netinkamai įvertinti antstolių parodymai apie jo elgesį varžytinių metu. Teismai, nurodydami, kad jis, dirbtinai sukeldamas kainas, uždarbiavo ir traktuodami tai kaip nusikalstamą verslą, padarė prieštaringas išvadas, nes tokiu teiginiu iš esmės pripažino, kad jo veiksmuose yra ne turto prievartavimo, o BK 202 straipsnyje numatytos veikos požymiai.

21Kasatorius nurodo, kad veiką apibūdinančios sąvokos bendrais tyčiniais veiksmais vartojimas pažeidžia BK 2 straipsnyje reglamentuotus asmeninės atsakomybės principus, užkerta kelią įgyvendinti teisę į gynybą, nes suponuoja kolektyvinę atsakomybę. Jei yra nusikaltimo požymiai, kaltinamajame akte ir teismų sprendimuose jie privalo būti išdėstyti aiškiai ir suprantamai. Teismų praktikoje (kasacinė byla Nr. 2K-934/2002) žinomi tik bendri suderinti veiksmai turto prievartavimo atveju. Tokiais veiksmais nei jis, nei G. M. nebuvo kaltinami.

22Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo jo skundo argumentus dėl teisės į gynybą realizavimo ir tai laiko esminiu BPK pažeidimu. Skunde kasatorius buvo nurodęs, kad jam teismo paskirtas gynėjas E. Jankaitis nebuvo susipažinęs su byla, iki teismo posėdžio nederino su juo gynybos veiksmų ir pozicijos, todėl toks gynėjo dalyvavimas teismo procese reiškė tik formalų, o ne realų gynybos užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad su byla buvo susipažinta baigus ikiteisminį tyrimą, nepagrįsti, nes su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino kitas gynėjas. Tačiau ir šio gynėjo darbu kasatorius buvo nepatenkintas, nes jam būnant tardymo izoliatoriuje ir prašant kai kurių dokumentų kopijų iš bylos, advokatas jų nepateikė, todėl jis neturėjo galimybės tinkamai pasiruošti gynybai.

23Kasacinis skundas atmestinas.

24Dėl BK 181 straipsnio 1 dalies taikymo

25BK 181 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą...“.

26Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda.

27Turto prievartavimo objektyvieji požymiai tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su jos prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Šie psichinės prievartos panaudojimo būdai įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, jei panaudojamas bent vienas iš jų. Turto prievartavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos su grasinimo turiniu.

28Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. J., keturis kartus veikdamas vienas, o vieną kartą veikdamas kartu su G. M., prieš varžytines, kurių metu buvo parduodami butai, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė varžytinių dalyvius perduoti reikalaujamas įvairias pinigų sumas panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas, kad jei varžytinių dalyviai neperduos reikalaujamos pinigų sumos, jis, dalyvaudamas varžytinėse, tyčia dirbtinai sukels parduodamo buto kainą ir jie buto neįsigis.

29Vertimas kitą asmenį perduoti turtą nesant tam teisėto pagrindo, panaudojant psichinę prievartą, yra turto prievartavimo objektyvusis požymis. Psichinė prievarta pasireiškė tuo, kad nuteistasis S. J. prieš varžytines, iš jų dalyvių reikalaudavo atitinkamos pinigų sumos, nes priešingu atveju grasino, jog dalyvaudamas varžytinėse tyčia dirbtinai sukels parduodamo buto kainą. Šiuos veiksmus teismas pagrįstai įvertino kaip kitokią psichinę prievartą, nes jais buvo sukurta situacija, kuri nukentėjusiajam kėlė nerimą, vertė jį bijoti, kad nedavus pinigų atsiras žalingos pasekmės – jis buto nenusipirks arba už jį permokės. Veikos (turto prievartavimo) kvalifikavimui svarbu, kaip faktines bylos aplinkybes suprato nukentėjusysis. R. P. nuteistojo S. J. veiksmus suprato kaip neteisėtus ir dėl to kreipėsi į policiją. Tai patvirtina ir teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K–580/1999, skelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenio „Teismų praktika“ Nr. 12). Nukentėjusieji patvirtino, kad dėl tokių S. J. veiksmų (reikalaujant duoti pinigus, o vėliau varžytinėse keliant kainą) jie jautė psichologinį spaudimą, baimę. Šie grasinimai buvo realūs, nes jie pasitvirtino (du kartus varžytines laimėję asmenys – G. M. ir S. J. įmonė pinigų laiku nesumokėjo ir varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kitais kartais S. J. dalyvavo varžytinėse ir kėlė kainas). S. J. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad verčia kitus asmenis įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas, jog varžytinės nebus sąžiningos), ir norėjo taip veikti. Varžytinėse dalyvaujantys asmenys turi sąžiningai varžytis dėl parduodamo objekto. Taigi pagal teismo ištirtus, nuosprendyje aptartus ir tinkamai įvertintus bylos įrodymus teismo išvada, kad S. J. veikose yra nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, yra teisinga. S. J. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

30Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

31Kasatorius buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, jog prieš varžytines, kurių metu buvo parduodami butai, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė varžytinių dalyvius perduoti reikalaujamas įvairias pinigų sumas panaudodamas psichinę prievartą, t. y. grasindamas, kad jeigu varžytinių dalyviai neperduos reikalaujamos pinigų sumos, jis, dalyvaudamas varžytinėse, tyčia dirbtinai sukels parduodamo buto kainą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad psichinė prievarta pasireiškė būtent grasinimu tyčia dirbtinai sukelti kainą. Taigi buvo inkriminuotas BK 181 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytas kitokios psichinės prievartos panaudojimo objektyvusis požymis. Aptariant BK 181 straipsnio 1 dalies taikymą jau buvo analizuotas šis objektyvusis požymis. Taigi kaltinimai buvo suformuluoti tinkamai, nepažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl S. J. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, bei teisė į gynybą nebuvo pažeistos.

32Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo nuteistas S. J., aprašomojoje dalyje nusikalstamų veikų, pripažintų įrodytomis, aplinkybės išdėstytos nepažeidžiant BPK 305 straipsnio l dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, taip pat tinkamai išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio l dalies 3 punktas).

33Kasatoriaus argumentas, kad paskirtas gynėjas nesusipažino su byla, nederino su juo gynybos pozicijos, todėl neužtikrino realios gynybos, – nėra teisės taikymo klausimas, todėl negali būti kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalyku. Kokiu būdu gynėjas susipažįsta su byla, suderina su ginamuoju gynybos poziciją, yra organizaciniai dalykai, kurių nesprendžia teismas. BPK 52 straipsnis nustato kaltinamojo teisę bet kuriuo proceso metu atsisakyti gynėjo ir šis atsisakymas neatima iš jo teisės vėl turėti gynėją. Ši nuostata leidžia kaltinamajam motyvuotai atsisakyti esamo gynėjo pagalbos prašant teismo paskirti kitą gynėją. Byloje nėra jokių duomenų, kad S. J. teisme motyvuotai atsisakė gynėjo pagalbos prašydamas paskirti kitą gynėją. Taigi gynėjas teisme dalyvavo, palaikė kaltinamojo poziciją, todėl teisė į gynybą nebuvo pažeista.

34Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

36Nuteistojo S. J. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. už 2004 m. kovo 9 d. nusikalstamą veiką – 60 parų,... 3. už 2004 m. kovo 24 d. nusikalstamą veiką – 70 parų,... 4. už 2004 m. balandžio 6 d. nusikalstamą veiką – 60 parų,... 5. už 2004 m. gegužės 27 d. nusikalstamą veiką – 60 parų,... 6. už 2004 m. gegužės 31 d. nusikalstamą veiką – 60 parų.... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio... 8. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir G. M., tačiau ši nuosprendžio dalis... 9. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 10. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio... 11. S. J. nuteistas už tai, kad:... 12. 2004 m. kovo 9 d., apie 13.20 val., antstolio T. U. kontoros laiptinėje... 13. 2004 m. kovo 24 d., apie 10.30 val., veikdamas kartu su G. M., antstolio A. B.... 14. 2004 m. balandžio 6 d., apie 15.00 val., antstolio R. K. kontoroje (,,duomenys... 15. 2004 m. gegužės 27 d., apie 15.00 val., antstolės E. R. kontoroje... 16. 2004 m. gegužės 31 d., apie 9.00 val., prie antstolio R. K. kontoros... 17. Kasaciniu skundu nuteistasis S. J. prašo teismų sprendimus panaikinti ir jį... 18. Kasatorius nurodo, kad jam inkriminuotas požymis grasinimas tyčia dirbtinai... 19. Be to, teismo nuosprendis nemotyvuotas dėl esminių įstatymo taikymo... 20. Kasatorius nurodo, kad jo veiksmuose neįrodyta tiesioginė tyčia, t. y. tai,... 21. Kasatorius nurodo, kad veiką apibūdinančios sąvokos bendrais tyčiniais... 22. Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai... 23. Kasacinis skundas atmestinas.... 24. Dėl BK 181 straipsnio 1 dalies taikymo... 25. BK 181 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas neturėdamas teisėto... 26. Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės,... 27. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai tai neteisėtas vertimas suteikti... 28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. J., keturis kartus veikdamas... 29. Vertimas kitą asmenį perduoti turtą nesant tam teisėto pagrindo,... 30. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 31. Kasatorius buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, jog prieš varžytines, kurių... 32. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo nuteistas S. J.,... 33. Kasatoriaus argumentas, kad paskirtas gynėjas nesusipažino su byla, nederino... 34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 36. Nuteistojo S. J. kasacinį skundą atmesti....