Byla 2K-93/2010
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties.

3Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nuosprendžiu P. L. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams ir pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirti laisvės atėmimas dvejiems metams.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nuteistojo P. L. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

Nustatė

7P. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 6 d., apie 23.30 val., važiuodamas automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), Kaune, Vakarinio lanksto 96 kilometre, panaudojo fizinį smurtą, t. y. ne mažiau kaip tris kartus trenkė kumščiu automobilį vairavusiam nukentėjusiajam L. D. į veidą ir taip jam padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, odos nubrozdinimą viršutinėje lūpoje. Nukentėjusiajam L. D. sustabdžius automobilį ir išlipus iš jo, P. L. spyrė vieną kartą nukentėjusiajam į koją ir taip jam padarė poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje. Šie sužalojimai nukentėjusiajam L. D. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

8Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 7 d., apie 17.00 val., Kaune, Rasytės g. prie 38 namo, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, savo naudai vertė L. D. perduoti jam turtą bei panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. nurodė L. D. sumušti T. G. L. D. neįvykdžius jo nurodymo, neturėdamas teisėto pagrindo P. L. atvirai reikalavo, kad L. D. perduotų jam audiomagnetolą „Kenwood“ bei sumokėtų 800 Lt ir keturis kartus spyrė nukentėjusiajam L. D. į kairę koją, taip padarė jam kairės šlaunies sumušimą su užpakalinės grupės raumenų plyšimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat P. L. grasino jei L. D. nevykdys reikalavimų, jam „bus blogai" ir taip šiais tyčiniais veiksmais sukūrė situaciją, verčiančią nukentėjusįjį manyti, kad neįvykdžius reikalavimų atsiras žalingos pasekmės – jis bus pastoviai mušamas ir terorizuojamas, todėl L. D. bijodamas, kad grasinimai bus įvykdyti ir jis bus dar labiau sumuštas, atidavė 220 Lt vertės audiomagnetolą „Kenwood“.

9Kasaciniu skundu nuteistojo P. L. gynėjas prašo teismą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10Kasatorius skunde teigia, kad turto prievartavimo esmė pasireiškia tuo, kad kaltininkas versdamas nukentėjusįjį pasielgti prieš savo valią siekia būtent turtinės naudos, tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad toks siekis nebuvo realus ir įgyvendinamas, nes nuteistasis parodė žinojęs, kad nukentėjusysis neturi pinigų. Be to, ir pats nukentėjusysis patvirtino, kad niekada neturėjęs tokios pinigų sumos ir nebūtų galėjęs jų sumokėti. Dar viena svarbi aplinkybė yra ta, kad nuteistasis, siekdamas praturtėti, savo auka pasirinko ne verslininką ar kitą turtingą asmenį, o tokį pat studentą kaip ir jis pats. Tai dar kartą patvirtina, kad nuteistasis suprato, kad jo reikalavimas yra nerealus, nes nukentėjusysis neturi galimybių jį įgyvendinti.

11Taip pat kasatorius mano, kad teismas privalėjo įvertinti ir šio nusikaltimo užuomazgą: konfliktas prasidėjo jaunuolių tarpe dėl pernelyg garsios muzikos automobilyje, garsinio signalo spaudinėjimo, apkalbų nuteistojo atžvilgiu, tačiau vėliau jis išsivystė į turto prievartavimą.

12Kasatorius nurodo, kad BK 181 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo, sudėtis yra formali, o veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad turto prievartavimo atveju tiesioginės tyčios valinis momentas pasireiškia ne vien tik noru reikšti turtines pretenzijas ir grasinti, bet ir noru realiai priversti nukentėjusįjį įvykdyti šį reikalavimą. Todėl nesant tokio tyčios kryptingumo net ir objektyviai išreikštame prievartiniame reikalavime nėra tyčios prievartauti turtą. Tuo tarpu, kaip teigia kasatorius, iš bylos medžiagos matyti, kad konfliktas tarp jaunuolių (nuteistojo ir nukentėjusiojo) kilo dėl aukščiau nurodytų priežasčių, dėl ko nuteistasis, norėdamas pademonstruoti savo pranašumą prieš nukentėjusįjį ir norėdamas atkeršyti T. G. už apkalbas, iškėlė atitinkamus reikalavimus nukentėjusiajam – sumušti T. G. Kaip šio reikalavimo užtikrinimo sąlyga buvo pareikalauta perduoti turtą – audiomagnetolą ir 800 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats nukentėjusysis parodė, kad jeigu T. G. sumuš, jokių turtinių pretenzijų nuteistasis jam nereikš. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad automagnetolą nuteistasis buvo paėmęs ir gražinęs tris ar keturis kartus. Ši aplinkybė, pasak kasatoriaus, patvirtina, kad jeigu nuteistojo tyčia būtų buvusi nukreipta užvaldyti turtą, automagnetolą nuteistasis būtų paėmęs iš karto ir negražinęs, tuo tarpu šiuo atveju ją paimant ir gražinant vyko tam tikras „žaidimas“, siekiant priversti nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą prieš trečiąjį asmenį. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo tyčia buvo nukreipta ne užvaldyti turtą, o priversti nukentėjusįjį sumušti T. G. Todėl kasatorius teigia, kad teismas, nenustatęs kaltininko tyčios, nukreiptos į realų reikalavimo įvykdymą, turėjo konstatuoti turto prievartavimo sudėties nebuvimą, o tokie nuteistojo veiksmai turėtų būti vertinami kaip nenusisekęs kurstymas sužaloti kitą asmenį esant neapibrėžtai tyčiai, o formalus magnetofono pasisavinimas – kaip atviroji vagystė.

13Taip pat kasatorius abejoja dėl P. L. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes byla dėl šio nusikaltimo padarymo turėjo būti nagrinėjama pagal BPK XXX skyriuje nustatytas taisykles. BPK 407 straipsnis numato, kad ikiteisminis tyrimas tokiose bylose neatliekamas. Kasatorius teigia, kad nors ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, tačiau nustačius, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo tęsiamas nesilaikant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. prokuroras neišreiškė reikalavimo tęsti pradėtą baudžiamąjį procesą, neišaiškino nukentėjusiajam teisės kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir nenutraukė tyrimo pagal BPK 417 straipsnį. Taigi procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo atliekamas nesilaikant BPK nuostatų, todėl buvo pažeistos nuteistojo procesinės teisės ir atimta galimybė susitaikyti su nukentėjusiuoju (BPK 417 straipsnis).

14Nuosprendyje nepateikti jokie motyvai, kodėl prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą nesant nukentėjusiojo pareiškimo dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Kasatorius nemano, kad eilinis jaunuolių konfliktas gali turėti kokią nors ypatingą visuomeninę reikšmę, be to, nukentėjusysis yra pilnametis, pats kreipėsi su pareiškimu į policiją, o tai rodo, kad jis pats gali apginti savo teises ir teisėtus interesus.

15Kasatorius taip pat teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais bei 3 dalimi, nes kvalifikuodamas nuteistojo veiksmus kaip turto prievartavimą neatkreipė dėmesio į tai, kad toks turto prievartavimas nėra tipinis, iššauktas nesubrendusių jaunuolių tarpusavio santykių aiškinimosi, todėl paskirta bausmė neatitinka teisingumo ir protingumo principų.

16Kasatorius mano, kad jo apeliacinis skundas buvo neišnagrinėtas, todėl buvo suvaržytos nuteistojo teisės ir sukliudyta teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąja bylą bei priimti teisingą nutartį. Nors apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamoje dalyje dėl turto prievartavimo nurodė, kad teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, nurodė turto prievartavimo sudėties požymius, juos apibūdino ir konstatavo, kad apelianto argumentai deklaratyvūs ir neargumentuoti, tačiau iš esmės neišanalizavo ir neišnagrinėjo vieno iš pagrindinių apeliacinio skundo motyvo – šio nusikaltimo tyčios valinio momento. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neaptarė ir neišanalizavo pagrindinės skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis automagnetolą buvo paėmęs iš nukentėjusiojo ir jam vėl gražinęs tris ar keturis kartus, keldamas reikalavimą sumušti kitą asmenį. Kasatoriaus teigimu, tokie nuteistojo veiksmai patvirtina, kad jo tyčia nebuvo nukreipta į turtą. Nuteistojo veiksmuose būtų galima konstatuoti turto prievartavimo sudėtį tik tuo atveju, jeigu jis būtų negražinamai paėmęs automagnetolą ir toliau reikalavęs pinigų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl šios aplinkybės nurodoma, kad „P. L. nėra kaltinamas atlikęs gynėjo nurodytus veiksmus, todėl kolegija plačiau apie tai nepasisakys“.

17Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir kito apeliacinio skundo motyvo, t. y. nevertino nuteistojo veikos kaip nenusisekusio kurstytojo reikalavimo – sužaloti asmenį neapibrėžtąja tyčia.

18Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje atmetus jo prašymą nutraukti nuteistajam bylą dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad esant pareiškimui su prašymu nubausti kaltininką įstatymų nustatyta tvarka, nukentėjusysis kreipdamasis į policiją, aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią dėl proceso pradėjimo ir tęsimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir tokiu atveju ikiteisminis tyrimas atliekamas. Kasatoriaus manymu, tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija visiškai ignoruoja BPK XXX skyriaus reikalavimus ir traktuoja jį kaip neegzistuojantį.

19Kasatorius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo motyvo, kad prokuroras nepagrindė būtinumo BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais pradėti baudžiamąjį procesą. Dėl šių grubių BPK pažeidimų buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą – atimta teisė susitaikyti (BPK 417 straipsnio 2 dalis).

20Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą dėl bausmės sušvelninimo, buvo šališkas, nes akcentavo nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau nepažymėjo, kad jis mokosi, yra Lietuvos irklavimo rinktinės narys.

21Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo argumentai dėl nuteistojo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, kurį apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išanalizuota nusikaltimo sudėties požymių visuma ir įvertinta P. L. veika, kuri atitinka turto prievartavimo dispoziciją. P. L. neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo perduoti turtą, o pats reikalavimas buvo susijęs su realiu grasinimu panaudoti fizinį smurtą bei panaudojo tokį smurtą prieš nukentėjusįjį. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog atribojant turto prievartavimą nuo vagystės, būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad kaltininkas, reikalaudamas perduoti turtą, nurodo reikalavimo priežastį, motyvą. Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis P. L. pareiškė, kad nukentėjusysis L. D. turi sumušti T. G., o jam to neįvykdžius, turės perduoti nuteistajam 220 Lt vertės audiomagnetolą ir sumokėti 800 Lt. Turto pareikalavimo metu P. L. ne tik pagrasino panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, bet ir keturis kartus spyrė jam į kairę koją ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Grasinimas pasireiškė tuo, kad nuteistasis vertė įvykdyti reikalavimus, sakydamas, jog „bus blogai“ ir taip privertė nukentėjusįjį manyti, kad neįvykdžius reikalavimų, jis ir ateityje bus mušamas. L. D., bijodamas tokių pasekmių, atidavė nuteistajam audiomagnetolą. Taigi nuteistasis, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, pats turto nepaėmė, o siekė, kad L. D. savo veiksmais patenkintų jo reikalavimą, ką nukentėjusysis ir padarė. Tuo turto prievartavimas skiriasi nuo vagystės. Taip pat turto prievartavimo metu, skirtingai nei vagystės, yra reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą— nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą, ką šiuo konkrečiu atveju P. L. ir padarė: atvirai pareikalavo, kad L. D. jam perduoti audiomagnetolą „Kenwood“ ir 800 Lt. Kasaciniame skunde nurodyti motyvai, kad P. L. žinojo, jog nukentėjusysis neturi pinigų ir savo auka pasirinko ne verslininką, o tokį pat studentą kaip ir jis pats, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

22Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad procesas dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, vyko nesilaikant BPK XXX skyriaus reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis L. D. 2008 m. balandžio 8 d. pateikė Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2008 m. balandžio 6 d. P. L. jam kumščiu tris kartus trenkė į veidą, o išlipęs iš automobilio įspyrė jam vieną kartą į šoną. Kitą dieną, t. y. 2008 m. balandžio 7 d., P. L. pareikalavo sumušti T. G., o jei ne – bus blogai. Kadangi nukentėjusysis atsisakė tai vykdyti, P. L. panaudojęs fizinį smurtą pareikalavo iš jo audiomagnetolos, o nukentėjusysis ją ir atidavė. Šio protokolo-pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį. Vėliau, įvertinus nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus, ikiteisminis tyrimas pradėtas ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi, ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pirminį pareiškimą, o tai, kad vėliau buvo patikslintos aplinkybės ir pakito nusikalstamos veikos kvalifikacija, yra suprantama. Šios aplinkybės išsamiai išnagrinėtos apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

23Atsiliepime pažymima, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo, sprendžiant bausmės sušvelninimo klausimą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bausmės skyrimo ir jos švelninimo klausimus, išsamiai ir nešališkai išanalizavo bylos medžiagą: padarytas sunkus nusikaltimas, įvertinta P. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, jo asmenybė bei BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir uždaviniai. Todėl bausmė P. L., atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, paskirta tinkama ir jos švelninti nėra pagrindo.

24Nuteistojo P. L. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus kasacinis skundas netenkintinas.

26Dėl P. L. padarytų veikų kvalifikavimo

27Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už turto prievartavimą atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. BK 181 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kada darant šią nusikalstamą veiką panaudojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos. BK 181 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo – esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiškiamas nukentėjusiajam. Reikalavimo esmė-perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. Reikalaudamas perduoti turtą kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, t. y. „mokėti už kažką“. Be to, turto prievartavimo atveju dažniausiai reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą. Pagrindiniai momentai, lemiantys veikos kvalifikavimą pagal BK 181 straipsnį kaip turto prievartavimą yra šie: 1) reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę, atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 2) Grasinimas, t.y. psichinės prievartos prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudojimas, 3) grasinimo pobūdis – grasinama panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas 4) reikalaujama turtą perduoti dabar ar ateityje, 5) grasinama panaudoti smurtą ateityje, jei nebus įvykdytas reikalavimas.

28Taip pat pažymėtina, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia.

29Nuteistojo nusikalstama veika prasidėjo smūgių sudavimu ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu nukentėjusiajam L. D. 2008 m. balandžio 6 d. Ši veika yra teismo įrodyta ir P. L. pagrįstai yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Po to sekančią dieną P. L., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, reikalavo, kad L. D. sumuštų T. G., grasindamas, kad, neįvykdžius reikalavimo, jam bus blogai. L. D. realiai neįvykdė nuteistojo reikalavimo. Taigi šioje dalyje kasatorius teisus: šioje P. L. padarytoje veikoje yra ne turto prievartavimo, o nepavykusio kurstymo padaryti sveikatos sutrikdymą požymiai. Tačiau kaltinimas P. L. dėl šios veikos nebuvo pareikštas, todėl kolegija negali patenkinti šio kasatoriaus prašymo. Inkriminuojant naują nusikalstamą veiką būtų pabloginta nuteistojo padėtis, o tai prieštarautų nuteistojo interesams, nes kasacinis skundas paduotas siekiant palengvinti nuteistojo teisinę padėtį.

30Tačiau toliau L. D. atsisakius sumušti T. G., nuteistasis išreiškė turtinį reikalavimą perduoti turtą, grasindamas atitinkamomis pasekmėmis, jei reikalavimas nebus įvykdytas. Šioje dalyje P. L. veiksmai atitinka turto prievartavimo požymius.

31Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis P. L. nurodė nukentėjusiajam L. D. sumušti T. G. Nukentėjusiajam šio reikalavimo neįvykdžius, nuteistasis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai reikalavo, kad jis perduotų jam automagnetolą bei sumokėtų 800 Lt ir panaudojo fizinį smurtą (spyrė keturis kartus į koją), sukeldamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei grasino nukentėjusiajam, kad neįvykdžius jo išsakyto reikalavimo, „bus blogai“. Taigi nuteistasis išsakė nukentėjusiajam pateikto reikalavimo perduoti konkretų turtą – automagnetolą – priežastį: neįvykdytas reikalavimas sumušti T. G., bei, siekdamas įbauginti nukentėjusįjį, panaudojo fizinį murtą. Nuteistasis suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo reikalauti perduoti turtą, kurį palydėjo grasinimais ir fiziniais veiksmais. Nukentėjusysis dėl nuteistojo prieš jį pavartoto fizinio smurto suvokė, kad jam pateiktas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, kurio neįvykdžius, prieš jį bus nuolat smurtaujama, todėl perdavė automagnetolą ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Taigi nuteistojo tyčinės kaltės intelektualinis ir valinis momentai pilnai atitinka turto prievartavimo sudėties tyčios turinį: tiek jo intelektualinį, tiek valinį momentus.

32Nors kasatorius teigia, kad nuteistasis nesiekė turtinės naudos, nes iki nusikalstamos veikos padarymo jau buvo tris ar keturis kartus paėmęs automagnetolą ir ją vėl grąžinęs, ką patvirtino ir nukentėjusysis, tačiau nuteistojo veiksmai iki šios nusikalstamos veikos padarymo nereiškia, kad turtas bus gražintas ir šį kartą. Be to, paskesnis galimas turto gražinimas neapsprendžia nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nes ji baigta pareikalavus turto.

33Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės reikalavimo perduoti turtą priežastis (kaip šiuo atveju neįvykdytas reikalavimas sumušti T. G.). Svarbiausias momentas, nulemiantis veikos kvalifikavimą kaip turto prievartavimą, yra reikalavimo neteisėtumas bei grasinimai dėl padarinių, neįvykdžius reikalavimo. Visos šios aplinkybės byloje nustatytos ir šioje nutartyje aptartos. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį kaip turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą.

34Dėl paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 2 dalis)

35BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 181 straipsnio 2 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, todėl apygardos teismas pagrįstai paskyrė P. L. laisvės atėmimo bausmę.

36Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

37Kasatorius teigia, kad skirdamas P. L. laisvės atėmimo bausmę apygardos teismas pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktus bei 3 dalį, nes neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą bei motyvus (vyko konfliktas tarp jaunuolių), todėl paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

38Kolegija laiko, kad teismas BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė, išsamiai nurodė bausmė skyrimo motyvus ir atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tiek į nuteistojo P. L. asmenybę. Pažymėtina, kad teismas nurodė, kad P. L. nusikaltimus padarė būdamas teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad P. L. nepadarė reikiamų išvadų dėl savo ankstesnio elgesio ir vėl padarė naują smurtinį sunkų nusikaltimą nuosavybei, t. y. prievartavo turtą panaudodamas fizinį smurtą.

39Kadangi teismas nustatė vieną BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t .y. kad P. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir nenustatė sunkinančių aplinkybių, todėl P. L. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmė vidurkis. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad paskirta bausmė neatitinka padaryto nusikaltimo pavojingumo.

40Be to, kolegija pabrėžia, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas trims mėnesiams ir pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams buvo subendrintos apėmimo būdu, taigi pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė neturi įtakos P. L. teisinei padėčiai.

41Taip pat apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinių pagrindų ir sąlygų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kad būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį teismas turi nustatyti išimtines aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kadangi apygardos teismas jokių išimtinių aplinkybių, liečiančių padaryto nusikaltimo pavojingumą ar nuteistojo asmenybę nenustatė, todėl taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalį nebuvo pagrindo.

42Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kurioje apibrėžiamos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos, teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmę susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kadangi kolegija neranda netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo skiriant bausmę, todėl tenkinti kasatoriaus skundą jame nurodytais motyvais ir švelninti P. L. paskirtą bausmę ar skirti BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį nėra pagrindo.

43

44Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis)

45BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad aprašomojoje nutarties dalyje išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo, o to paties straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

46Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Tačiau, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai yra esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtus nuosprendį ar nutartį negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

47Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į pagrindinius nuteistojo P. L. gynėjo apeliacinio skundo argumentus ir pagrindė tiek nuteistojo P. L. veikos kvalifikaciją pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, tiek laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė, kodėl laiko, kad byla dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo išnagrinėta nepažeidžiant privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo nuostatų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus manymu, netinkamai išsprendė apeliaciniame skunde iškeltus klausimus negali būti laikoma apeliacinio skundo neišnagrinėjimu. Esant tokioms aplinkybėms, kasatoriaus apeliacinis skundas buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas, nuosprendyje detaliai atsakyta į visus skunde išdėstytus argumentus, todėl BPK 320 straipsnio 3 dalis pažeista nebuvo.

48

49Dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamojo proceso kodekso 407, 409 ir 417 straipsnių nuostatų pažeidimo

50Kasatorius prašo P. L. baudžiamąją bylą dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes prokuroras nepagrindė būtinumo pradėti baudžiamąjį procesą BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

51BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Pagal BPK 167 straipsnio 3 dalį jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą. Pagal BPK 407 straipsnį BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, kurios padarymu buvo kaltinamas P. L., yra priskiriama veikoms, dėl kurių procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka. Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Tačiau BPK 409 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę arba jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

52Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2008 m. balandžio 8 d. gavus nukentėjusiojo L. D. pranešimą apie padarytą nusikaltimą, kuriame jis nurodė, kad P. L. 2008 m. balandžio 6 d., apie 23.30 val., automobilyje tris kartus kumščiu trenkė jam į veidą, o išlipus iš automobilio sudavė į šoną. Sekančią dieną P. L. grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė iš jo automagnetolą, kurios vertė 220 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusiojo skundas dėl prieš jį 2008 m. balandžio 6 ir 7 dienomis padarytų nusikalstamų veikų buvo pateiktas 2008 m. balandžio 8 d. Todėl šioje dalyje teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė.

53Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Papildomai apklausus nukentėjusįjį L. D., P. L. veikoje buvo nustatyti turto prievartavimo požymiai, todėl 2008 m. balandžio 10 d. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jau pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Pagal šį BK straipsnį 2008m. balandžio 10 dieną P. L. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą. Tyrimui įpusėjus, 2008 m. lapkričio 5 d. buvo pateiktas naujas įtarimas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį. 2009 m. kovo 26 d. buvo pateiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį ir įtariamasis apklaustas dėl įtarimo. Taigi įtarimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, buvo pateiktas jau įpusėjus ikiteisminiam tyrimui byloje, t. y. 2008 m. lapkričio 5 d., kai daugumas ikiteisminio tyrimo veiksmų dėl šio kaltinimo buvo atlikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. lapkričio 5 d. prokuroras, vadovaudamasis BPK 167 straipsnio 3 dalimi, pateikė reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl P. L. 2008 m. balandžio 6 d. įvykdyto L. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo motyvuodamas tuo, kad nors nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas nepateikė skundo ar pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau šią veiktą tikslinga tirti šioje baudžiamojoje byloje, nes šios veikos padarymu įtariamas P. L. yra įtariamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, nukreiptų prieš tą patį nukentėjusįjį, padarymu. Nors prokuroras nepagrįstai teigė, kad nėra nukentėjusiojo skundo (skundas buvo pateiktas 2008 m. balandžio 8 d.), tačiau kolegija laiko, kad šioje dalyje atliekant ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl 2008 m. balandžio 6 dieną padaryto nusikaltimo BPK 409 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos. Ikiteisminis tyrimas dėl P. L. padarytos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo atliekamas bendra tvarka: nukentėjusysis apklaustas kaip liudytojas apie 2008 m. balandžio 6 d. jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes, o P. L. pateiktas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 2009 m. balandžio 28 d. surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismą.

54Kasatorius skundžia, kad prokuroro nutarime nepagrįstas būtinumas tęsti pradėtą baudžiamąjį persekiojimą. Byloje yra 2008 m. lapkričio 5 d. prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2008 m. balandžio 6 d. įvykdyto L. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo, t. y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Reikalavimas grindžiamas tomis aplinkybėmis, kad P. L. yra įtariamas ir kitomis veikomis padarytomis prieš tą patį asmenį. Kolegija laiko, kad šioje situacijoje, visos veikos buvo padarytos prieš vieną asmenį, veikos tarpusavy buvo glaudžiai susijusios, padarytos per trumpą laiko tarpą. Nutraukus tyrimą dėl pirmos nusikalstamos veikos, būtų sunku ištirti kitas veikas, todėl prokuroro sprendimas buvo pagrįstas. BPK nenustatyta, kokia konkrečiai forma turi būti išreikštas prokuroro reikalavimas esant BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytai bent vienai aplinkybei pradėti ar tęsti ikiteisminį tyrimą. Kolegija laiko, kad šioje dalyje baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti.

55Apeliacinės instancijos teismas detaliai atsakė ir į nuteistojo P. L. gynėjo apeliacinio skundo argumentą dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįstumo. Be to, kolegija pabrėžia, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas trims mėnesiams ir pagal BK 181 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams buvo subendrintos apėmimo būdu, taigi nuteisimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė neturi įtakos P. L. teisinei padėčiai.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

58Nuteistojo P. L. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nuosprendžiu P. L. nuteistas pagal... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu paskirtos... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,... 7. P. L. nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 6 d., apie 23.30 val.,... 8. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2008 m. balandžio 7 d., apie 17.00 val.,... 9. Kasaciniu skundu nuteistojo P. L. gynėjas prašo teismą panaikinti Lietuvos... 10. Kasatorius skunde teigia, kad turto prievartavimo esmė pasireiškia tuo, kad... 11. Taip pat kasatorius mano, kad teismas privalėjo įvertinti ir šio nusikaltimo... 12. Kasatorius nurodo, kad BK 181 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos –... 13. Taip pat kasatorius abejoja dėl P. L. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1... 14. Nuosprendyje nepateikti jokie motyvai, kodėl prokuroras pradėjo ikiteisminį... 15. Kasatorius taip pat teigia, kad teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo BK 54... 16. Kasatorius mano, kad jo apeliacinis skundas buvo neišnagrinėtas, todėl buvo... 17. Taip pat kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo ir... 18. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje atmetus jo... 19. Kasatorius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo... 20. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas,... 21. Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras nurodo, kad kasacinio skundo... 22. Taip pat nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad procesas dėl veikos,... 23. Atsiliepime pažymima, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo,... 24. Nuteistojo P. L. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus kasacinis skundas... 26. Dėl P. L. padarytų veikų kvalifikavimo ... 27. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį už turto prievartavimą atsako tas, kas... 28. Taip pat pažymėtina, kad kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto... 29. Nuteistojo nusikalstama veika prasidėjo smūgių sudavimu ir nežymaus... 30. Tačiau toliau L. D. atsisakius sumušti T. G., nuteistasis išreiškė... 31. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis P. L. nurodė nukentėjusiajam... 32. Nors kasatorius teigia, kad nuteistasis nesiekė turtinės naudos, nes iki... 33. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės reikalavimo perduoti turtą priežastis... 34. Dėl paskirtos bausmės (BK 54 straipsnio 2 dalis)... 35. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis... 36. Pažymėtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas taip pat... 37. Kasatorius teigia, kad skirdamas P. L. laisvės atėmimo bausmę apygardos... 38. Kolegija laiko, kad teismas BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė,... 39. Kadangi teismas nustatė vieną BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą... 40. Be to, kolegija pabrėžia, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta... 41. Taip pat apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinių pagrindų... 42. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį, kurioje apibrėžiamos teismo įgaliojimų... 43. ... 44. Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis)... 45. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 46. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje... 47. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai atsakė į... 48. ... 49. Dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir baudžiamojo proceso... 50. Kasatorius prašo P. L. baudžiamąją bylą dėl nuteisimo pagal BK 140... 51. BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje... 52. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo... 53. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos... 54. Kasatorius skundžia, kad prokuroro nutarime nepagrįstas būtinumas tęsti... 55. Apeliacinės instancijos teismas detaliai atsakė ir į nuteistojo P. L.... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,... 58. Nuteistojo P. L. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus kasacinį skundą atmesti....