Byla e2-220-470/2020
Dėl išmokėtų sumų priteisimo

1Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

2sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

3dalyvaujant atsakovei O. R., atsakovės atstovui advokatui Virginijui Batulevičiui, trečiojo asmens UAB „Alytaus butų ūkis“ atstovei advokatei Astai Bilinskienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei O. R., trečiajam asmeniui UAB ,,Alytaus butų ūkis“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.

5Teismas

Nustatė

6Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 888,37 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigojant atsakovę pinigines lėšas pervesti į ADB „Gjensidige" atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), AB SEB bankas (kodas 70440).

7Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2019-04-30 iš O. R. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ), buvo aplietas butas, esantis ( - ). Aplietasis butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu (draudimo apsauga galiojo apliejimo momentu). Kadangi aplietas turtas buvo draustas gyventojų turto draudimu, ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 888,37 Eur draudimo išmoką buto savininkui. Aplinkybę, jog apliejimas įvyko iš atsakovei priklausančio buto, įrodo draudimo liudijimas, draudėjo 2019-05-02 pranešimas apie įvykį, 2019-05-03 sugadinto turto apžiūros aktas, fotonuotraukos, darytos apžiūros metu, 2019-05-07 defektinio akto priedas, 2019-06-13 pranešimas dėl žalos atlyginimo ir tai, jog atsakovės butas yra aukštu aukščiau draudėjo buto. Atsakovė atsako už padarytą žalą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsniu kaip savininkė, faktinė valdytoja, to pasėkoje ieškovė ir turi regresinio reikalavimo pagrindą į atsakovę, kaip į buto savininkę.

8Atsakovė O. R. su ieškiniu nesutinka, teismo posėdžio metu paaiškino, kad butas buvo užlietas ne dėl jos kaltės ar tyčinių veiksmų, ar nesirūpinimo valdomu turtu. 2019 m. balandžio 30 d. vakare ją pažadino laiptinės kaimynė, kuri gyvena dviem aukštais žemiau 6 bute. Kaimynė pasakė, kad pas ją drėksta virtuvės lubos ir mano, jog sunkiasi drėgmė iš aukščiau esančio buto. Ji, apžiūrėjusi savo butą, pastebėjo, kad virtuvėje iš šalto vandens vamzdžio, esančio po kriaukle, sunkiasi vanduo. Vanduo sunkėsi per jungtį (vandens skaitliuko tvirtinimo žiedą), esančią tarp ventilio iki šalto vandens skaitliuko. Ji užsuko vandens ventilį ir pamačiusi, kad vanduo per jungtį daugiau nebėga, nuėjo ilsėtis. Šaltu vandeniu daugiau nesinaudojo. 2019 m. gegužės 2 d. paskambino UAB „Alytaus butų ūkiui“, kuris administruoja namą ( - ), ir paprašė, kad sutvarkytų bute šalto vandens gedimą. Tą pačią dieną į butą atvykęs UAB „Alytaus butų ūkis“ santechnikas pašalino gedimą: pakeitė šalto vandens ventilį, nuėmęs šalto vandens apskaitos prietaiso plombą. Vėliau atvyko UAB „Dzūkijos vandenys“ specialistai, kurie naujai uždėjo plombą ant šalto vandens apskaitos prietaiso. Sutvarkius gedimą, toliau naudojosi šaltu vandeniu virtuvėje.

9Atsakovės O. R. atstovas advokatas Virginijus Batulevičius, palaikydamas atsakovės poziciją nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ( - ), esantis butas buvo užlietas ne dėl atsakovės kaltės. Atsakomybę dėl buto užliejimo turi prisiimti UAB „Alytaus butų ūkis“ arba UAB „Dzūkijos vandenys“, todėl ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad vandentiekio avarija atsakovės bute įvyko atšakoje, prijungtoje prie bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio. Atsakovei vandens skaitiklis nuosavybės teise nepriklauso ir atsakovė nėra atsakinga už šio prietaiso įrengimą bei techninę priežiūrą. Atsakovės bute esanti vandens tiekimo sistema bei sanitariniai prietaisai yra geros būklės tvarkingi, sandarūs. Tuo atveju, jei teismas nustatytų priešingai, prašo atsižvelgti į tai, kad atsakovė yra pensininkė, jos pajamos mažos, turto, išskyrus butą, neturi ir todėl prašo mažinti priteistinos žalos atlyginimo dydį.

10Trečiojo asmens UAB „Alytaus butų ūkis“ atstovė advokatė Asta Bilinskienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendrovė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu administruoja namą, esantį ( - ). Bendrovė apie 2019-04-30 įvykį, kurio metu buvo užlietas butas ( - ), neturėjo jokių duomenų, toks įvykis nėra registruotas bendrovės santechnikos gedimų registracijos žurnale, gedimai ar avarijos namo ( - ), bendro naudojimo įrangoje šalinami nebuvo. 2019-05-02 buvo gautas atsakovės O. R. prašymas pakeisti šalto vandens ventilį, nurodant, kad už sunaudotas medžiagas ir atliktą darbą atsiskaitys pagal atliktų darbų aktą. Nuvykus pas atsakovę O. R. buvo pakeistas ventilis ir trūkusi šalto vandens padavimo į bakelį žarnelė, naują žarnelę pakeitimui pateikė pati atsakovė. Pagal pastato bendro naudojimo objektų aprašą, pastato bendro naudojimo vandentiekio sistemą sudaro geriamojo vandens vamzdynas ir uždaromoji armatūra pastato viduje, esanti nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankos ir kt.). Ventilis, vamzdynas nuo ventilio, tame tarpe ir šalto vandens padavimo į bakelį žarnelė yra buto savininko nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės aiškinimai, kad avarija įvyko bendro naudojimo vamzdyne yra nepagrįsti, ieškinys yra pagrįstai pareikštas atsakovei.

11Teismas

konstatuoja:

12Ieškinys tenkinamas iš dalies.

13Teismui ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė su R. V., gyvenančia ( - ), sudarė turto draudimo sutartį, pagal kurią apdrausti turtiniai interesai, susiję su apdraustu turtu, civilinė atsakomybė, susijusi su apdrausto turto valdymu, naudojimu, disponavimu, apdraustame turte gyvenančių asmenų civilinė atsakomybė, turtiniai interesai, susiję su apdrausto turto pagalbos draudimu. 2019-04-30 iš atsakovei O. R. priklausančio buto, esančio ( - ), įvykus vandentiekio avarijai, t. y. virtuvės patalpoje per nesandarų ventilį ištekėjus tam tikram kiekiui vandens, buvo užlietas ieškovės draudėjo butas, esantis ( - ). Apie draudiminį įvykį draudėja R. V. pranešė draudikei – ieškovei, nurodydama, kad butą apliejo kaimynai, aplietos sienos, lubos, grindys. 2019-05-03 ieškovės surašytame turto apžiūros akte iš draudiko žodžių nurodytos įvykio aplinkybės: ,,bute per lubas ir sienas pradėjo bėgti vanduo, sugadinta patalų sienos, lubos grindys“. Kadangi aplietas turtas buvo draustas gyventojų turto draudimu, ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo draudėjai R. V. 888,37 Eur draudimo išmoką.

14Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovės veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

16Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

17Ieškovė teigė, kad jos draudėjui priklausantis butas, esantis ( - ), buvo užlietas iš atsakovei O. R. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ). Šią aplinkybę ieškovė įrodė draudėjo 2019-05-02 pranešimu apie įvykį, 2019-05-03 sugadinto turto apžiūros aktu, fotonuotraukomis bei faktu, kad atsakovės butas yra virš ieškovės draudėjo buto. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovės draudėjui priklausantis butas, esantis ( - ), buvo užlietas iš atsakovei O. R. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio ( - ). Šio fakto nepaneigė nei pati atsakovė, nei trečiasis asmuo. Taigi, byloje nustatytos prielaidos atsakovės atsakomybei kilti, nes būtent atsakovė netinkami prižiūrėjo jai priklausančios inžinerinės sistemos dalį bei neužtikrino saugaus jos įrenginio eksploatavimo ir dėl šių neteisėtų veiksmų kilo kitų asmenų turtą gadinantis poveikis, buvo aplietos ieškovės apdraustos patalpos ir atsirado žala. Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį buto savininkei tenka ir nesant jos kaltės.

18Atsakovė dėl aplieto žemiau esančio buto ( - ), savo kaltę neigia, motyvuodama tuo, kad sugadinimus sukėlė vandens ištekėjimas iš bendro šalto vandens naudojimo vamzdyno, o ne iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio vamzdyno. Atsakovė yra atsakinga tik už šalto vandens vamzdyną, esantį už skaitliuko, o kaltę turi prisiimti UAB „Dzūkijos vandenys“ ar ( - ) namą administruojanti įmonė UAB „Alytaus butų ūkis“, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad vandentiekio avarija įvyko dėl šalto vandens pratekėjimo pro vandens skaitiklio įmontavimo vietą, šioje vietoje šalto vandens tiekimo sistema priklauso buto savininkui. Tokia išvada darytina pagal žemiau nurodytą teisinį reglamentavimą.

19Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – tai statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Atskirosios statinio inžinerinės sistemos – vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti skirtos inžinerinės sistemos, nesusijusios su tos pačios paskirties bendrosiomis statinio inžinerinėmis sistemomis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 punkte nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Vartotojo inžinerinė sistema tenkina statinio dalies (gyvenamojo namo, buto ar kitos paskirties pastato tam tikros dalies, pavienės patalpos ar jų grupės) gyventojų ar patalpos naudotojų bei statinio dalies naudojimo (eksploatavimo) reikmes (Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 6.9 punktas). Kai atitinkamoje sistemoje yra įrengtas ir skaitiklis, ir įtaisas, galintis nutraukti vandens pratekėjimą (uždaromasis įtaisas), tai būtent pastarasis laikomas nustatantis ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Tokio įrenginio (šiuo atveju ventilio) funkcija nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Šalto vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Tokiu būdu vartotojas pats gali reguliuoti šalto vandens padavimo į butą, jis yra atskirtas nuo bendros vandentiekio sistemos. Todėl seka išvada, kad būtent uždaromasis įtaisas nustato ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1237-450/2014).

20Taigi, ventilis ir vamzdynas nuo ventilio yra buto savininko nuosavybė, t. y. atsakovės nuosavybė, todėl ji atsako už padarytą žalą remiantis CK 6.266 straipsniu kaip savininkė, faktinė valdytoja, to pasėkoje ieškovė turi regresinio reikalavimo pagrindą į atsakovę, kaip į buto savininkę.

21Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

22Ieškovė žalos dydį įrodinėjo: 2019-03-05 Gyventojų turto draudimo liudijimu Nr. GJELT 2875541, 2019-05-03 turto apžiūros aktu, kuriame aprašyta turto būklė po įvykio; 2019-05-07 turto žalos įvertinimo skaičiuote, iš kurios matyti, kad padarytas nuostolis, įvertinus medžiagų nusidėvėjimą, yra 888,37 Eur, 2019-06-13 mokėjimo dokumentu, kuris patvirtina, kad ieškovė išmokėjo R. V. 888,37 Eur draudimo išmoką. Žalą dėl buto užliejimo ieškovė nustatė tokiu būdu, kurio esmė yra pagrįsta skaičiavimais, kiek kainuoja atkurti esamo (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingųjų savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Ieškovė žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti sugadintą turtą, sąmatą. Iš parengtos ir teismui pateiktos sąmatos ir žalos įvertinimo skaičiuotės matyti, kad ieškovė pritaikė turto nusidėvėjimo normas bei nustatė atlygintinos žalos dydį. Toks sugadinto turto nusidėvėjimo normų apskaičiavimas atitinka teismų praktikoje taikomas turto nusidėvėjimo normas, nors teismų praktika šiuo klausimu ir nėra vienareikšmė. Beje, suminiai nusidėvėjimo normatyvai taikomi tik medžiagoms, bet ne darbams. Abejoti sudarytos sąmatos patikimumu ir objektyvumu teismas neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Įrodymų, kurie pagrįstų, jog žalos dydis yra mažesnis, nei nurodo ieškovė, į bylą nėra pateikta. Ieškovės reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydis atitinka realiai patirtus nuostolius. Atsižvelgiant į žalos pobūdį, daroma išvada, kad ieškovė įrodė tiek žalos faktą, tiek dydį. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė neteikė jokių įrodymų apie tai, kad dėl įvykio padaryta žala yra mažesnio masto nei nurodė ieškovė, atlikti šiuo klausimu ekspertizę atsakovė prašymo nepareiškė. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko iš buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, taip pat kad atsakovė nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų jos bute esančio vandentiekio veikimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų vandens tekėjimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti, elgėsi nerūpestingai, dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

23Remiantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Šiuo atveju teismas atsižvelgia aplinkybę, kad O. R. yra pensininkė, neįgali, gauna tik 309,98 Eur senatvės pensiją. Lyginant atsakovės gaunamas pajamas su atlygintinos 888,37 Eur žalos suma, ji yra labai reikšminga atsakovei. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, 6.282 straipsnio 3 dalis) priteistiną iš atsakovės O. R. sumą sumažina iki 500,00 Eur nurodant, kad ir tokios sumos priteisimas sukels atsakovei reikšmingą prievolę, kurią atsakovei bus labai sunku įvykdyti.

24Esant šių visų aplinkybių visumai, vadovaujantis formuojama teismų praktika, yra pagrindas išvadai padaryti, jog nustatytos visos įstatyme išvardytos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kaip buto savininkei, sąlygos, atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių žalos atlyginimo faktą, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistini 500,00 Eur nuostoliai (CK 6.246 – 6.249, 6.263, 6.1015 straipsniai, CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

25Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tenkinant ieškinį iš dalies (56 proc.), iš atsakovės O. R. ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 11,00 Eur žyminio mokesčio.

26Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

27Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 441 straipsniais,

Nutarė

28Ieškinį tenkinti iš dalies.

29Priteisti ieškovės ADB ,,Gjensidige“ naudai iš atsakovės O. R. 500,00 Eur nuostolius, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-10-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, įpareigojant atsakovę pinigines lėšas pervesti į ADB „Gjensidige“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), AB SEB bankas (kodas 70440).

30Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,... 2. sekretoriaujant Redai Narijauskienei,... 3. dalyvaujant atsakovei O. R., atsakovės atstovui advokatui Virginijui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 888,37 Eur išmokėtą... 7. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2019-04-30 iš O. R. nuosavybės teise... 8. Atsakovė O. R. su ieškiniu nesutinka, teismo posėdžio metu paaiškino, kad... 9. Atsakovės O. R. atstovas advokatas Virginijus Batulevičius, palaikydamas... 10. Trečiojo asmens UAB „Alytaus butų ūkis“ atstovė advokatė Asta... 11. Teismas... 12. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 13. Teismui ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė su R. V.,... 14. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis... 16. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 17. Ieškovė teigė, kad jos draudėjui priklausantis butas, esantis ( - ), buvo... 18. Atsakovė dėl aplieto žemiau esančio buto ( - ), savo kaltę neigia,... 19. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad... 20. Taigi, ventilis ir vamzdynas nuo ventilio yra buto savininko nuosavybė, t. y.... 21. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti... 22. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo: 2019-03-05 Gyventojų turto draudimo... 23. Remiantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės... 24. Esant šių visų aplinkybių visumai, vadovaujantis formuojama teismų... 25. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tenkinant ieškinį iš dalies (56... 26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur,... 27. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 28. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 29. Priteisti ieškovės ADB ,,Gjensidige“ naudai iš atsakovės O. R. 500,00 Eur... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...