Byla e2-1919-370/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atstatydinta bankroto administratorė UAB „Lexforis“ UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-350-253/2016), pareiškėjai, kreditoriai - akcinė bendrovė (toliau – AB) „Baltic Research“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos plieno sistemos“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lexforis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atstatydinta bankroto administratorė UAB „Lexforis“ UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-350-253/2016), pareiškėjai, kreditoriai - akcinė bendrovė (toliau – AB) „Baltic Research“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos plieno sistemos“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Įmonei UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, ta pačia nutartimi bankroto administratore paskirta UAB „Lexforis“. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 3 d.
  2. Kreditorės AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ 2016 m. liepos 7 d. pareiškime teismo prašė atstatydinti bankroto administratorę UAB „Lexforis“ ir paskirti kitą bankroto administratorių. Nurodė, kad bankroto administratorė netinkamai vykdo pareigas, t. y. administratorė nepatikrino įmonės sudarytų sandorių ir neteikė ataskaitos kreditoriams šiuo klausimu. Taip pat administratorės teikiamos informacijos pareiškėjai nelaikė teisinga ir išsamia, nes buvo neteisingai nurodomi pinigų likutis ir mokėjimai už teisines paslaugas. Administratorės pateikiama informacija yra prieštaringa, neišsami ir klaidinanti kreditorius. Bankroto administratorė trukdo kreditoriams įgyvendinti teisę šaukti susirinkimus, nevykdo atsiskaitymų su trečiosios eilės kreditoriais, vilkina kreditinių reikalavimų tikslinimo procesą. Be to, administratorė neteisėtai savo naudai įgijo „sėkmės“ mokestį kreditorių sąskaita.
  3. BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorė UAB „Lexforis“ atsiliepime prašė pareiškėjų prašymo netenkinti.
  4. Nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjų teiginius dėl būtinumo keisti bankroto administratorių. Visi kreditoriai kreipęsi į administratorę įstatymo nustatyta tvarka informaciją gavo. Pateikti banko išrašai yra galiojantys, juose atsispindi reali mokėjimų istorija, piniginės lėšos naudojamos racionaliai, visa pateikiama informacija yra teisinga. Kreditorių teiginiai, kad bankroto administratorė trukdo jiems įgyvendinti teisę šaukti susirinkimus yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi susirinkimai buvo sušaukti, o informacija pareiškėjams buvo pateikta nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad atskiroje civilinėje byloje vyksta ginčas dėl trečiosios eilės kreditorių reikalavimo, o trečiosios eilės kreditorių reikalavimų tenkinimas yra vykdomas proporcingai visų kreditorių atžvilgiu, tam, kad nebūtų pažeistos visų esamų kreditorių teisės, trečiosios eilės kreditorių reikalavimai bus tenkinami tik įsiteisėjus teismo sprendimams.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčo 26 d. nutartimi tenkino kreditorių

    4AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ prašymą, atstatydino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-253/2016 paskirtą bankroto administratorių UAB „Lexforis“ iš UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ administratoriaus pareigų.

  2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2014 m. spalio 3 d. bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija buvo tenkintas bankroto administratorės 2014 m. gruodžio 10 d. prašymas pratęsti terminą sutikslinti kreditorių reikalavimus su įmonės apskaitos dokumentais ir pateikti juos tvirtinti teismui (prašymo pagrindu nurodo tai, kad administratorė fiziškai nespėja to padaryti teismo nustatytu terminu), terminas buvo pratęstas iki 2015 m. sausio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas (kuris buvo tikslinamas vėlesnėmis nutartimis). 2015 m. kovo 13 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2016 m. birželio 7 d. įvyko antrasis UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ kreditorių susirinkimas.
  3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2015 m. kovo 13 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuota, jog bankroto administratorė dar nepatikrino sandorių (pažadėjo apie patikrinimo rezultatus kreditorius informuoti vėliau, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia informacija vėliau būtų teikta visiems kreditoriams), byloje nesant duomenų, kad bankroto administratorei nebuvo laiku perduoti įmonės dokumentai, sprendė, kad tokia situacija yra nesuderinama su nustatytu teisiniu bankroto procedūrų reglamentavimu. Tas pats buvo pasakyta ir apie bankroto administratorės prašymą pratęsti terminą sutikslinti kreditorių reikalavimus ir juos pateikti tvirtinti teismui, tai pat apie kreditorių susirinkimo sušaukimą.
  4. Bankroto administratorės teikiama informacija kreditoriams įvertinta kaip netiksli, tačiau mokėjimus už teisines paslaugas laikė apskaičiuotais pagrįstai atsižvelgiant į teisinių paslaugų teikimo trukmę.
  5. Teismas sutiko, kad kreditinių reikalavimų tikslinimo procesas turi būti operatyvesnis, tačiau pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) neįpareigoja bankroto administratoriaus kreditorių susirinkimą sušaukti kreditoriaus nurodytu laiku.
  6. Išdėstyto pagrindu teismas padarė išvadą, kad bankroto administratorės veiksmai ne vien pareiškėjams, tačiau ir kitiems kreditoriams turėjo kelti pagrįstų abejonių dėl bankroto procedūrų vykdymo nuoseklumo, operatyvumo, administratoriui dėl ĮBĮ priskirtų pareigų tinkamo vykdymo (ĮBĮ 11 str. 5 d.).
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliantė BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorė

    5UAB „Lexforis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo

    62016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.

  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bankroto administratorės veikla buvo sėkminga, dėl jo aktyvios veiklos pavyko atgauti

      7439 104, 05 Eur, kuri skirstoma kreditoriams įstatymų ir kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka.

    2. IBĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Atsižvelgiant į minėtą normą apeliantė pažymi, kad teismas turėjo teisę pripažinti įmonę bankrutavusia ir be administratoriaus prašymo. Todėl darė išvadą, kad bankroto administratorė veiksmai niekaip nepažeidė ir negalėjo pažeisti bendrovės kreditorių interesų.
    3. Pats faktas, kad kreditorių susirinkimuose finansinės atskaitomybės klausimas nebuvo svarstomas, nedaro administratorės veiklos neteisėtos – niekieno teisės nebuvo pažeistos.
    4. Vykdant bankroto procedūras bankroto administratorė vykdė atsiskaitymus su pirmosios ir antrosios eilės kreditoriais, todėl piniginių lėšų likutis sąskaitose kito.
    5. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad kreditinių reikalavimų tikslinimo procesas turi būti operatyvesnis, nesudaro pagrindo teigti, kad bankroto administratorė būtų pažeidusi imperatyvias normas ir už tai jį reikėtų atstatydinti. Jokie kiti kreditoriai pareiškėjų prašymo nepalaikė.
    6. Kreditorių susirinkimo sušaukimas, tiek kitų civilinių bylų iškėlimas pareiškėjo

      8AB „Baltic Research“ buvo inicijuoti tik po to, kai bankroto administratorė, gindama visų kreditorių interesus, pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Baltijos plieno sistemos“ dėl

      989 564, 08 Eur be pagrindo gautų lėšų grąžinimo. Šioje byloje didžioji bankroto procedūrų dalis buvo atlikta, įsiteisėjus procesiniams sprendimams bylose, kuriose dalyvavo

      10BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“, priklausomai nuo jų baigties, teliktų tik paskirstyti kreditoriams gautas lėšas, todėl sprendimas šioje proceso stadijoje keisti administratorių užvilkintų bylą, pareikalautų papildomų lėšų ir prieštarautų tiek kreditorių, tiek esamo bankroto administratoriaus teisėtiems interesams.

    7. Jokių esminių bankroto procedūrų pažeidimų, kurie trukdytų bankroto proceso eigai ir pažeistų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus nėra, todėl teisinio pagrindo atstatydinti administratorę nebuvo.
  3. Apeliacinės instancijos teismui 2016 m. spalio 5 d. apeliantas BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ bankroto administratorius UAB „Lexforis“ pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad AB „Baltic Research“ siekia nutraukti bankroto procesą. Pažymi, kad tikrasis AB „Baltic Research“ tikslas yra ne kreditorių interesų gynimas, o siekiant bankroto administratorės atstatydinimo išvengti dabartinės administratorės jam reiškiamų piniginių reikalavimų.
  4. Atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys, kreditoriai AB „Baltic Research“, UAB „Baltijos plieno sistemos“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
  5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Bankroto administratorius privalo ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti atitinkamus ieškinius teisme, jeigu administratorius nustato ĮBĮ esančius pagrindus. Teisės aktai nenumato, kad administratoriui atlikus patikrinimą pagal ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. ir nenustačius pažeidimų, jis apie tai gali neinformuoti kreditorių. Tačiau bankroto administratorė nesirūpino kreditorių informavimu, nuslėpė nuo kreditorių informaciją apie civilinę bylą, kurioje

      11BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ yra įtraukta atsakove.

    2. AB „Baltic Research“ 2016 m. balandžio 7 d. raštu kreipėsi į administratorę dėl kreditinio reikalavimo dydžio patikslinimo, tačiau administratorė į teismą dėl patikslinimo kreipėsi tik 2016 m. gegužės 31 d., t. y. po beveik dviejų mėnesių, tai įrodo, jog administratorė elgėsi nepakankamai operatyviai, nors nebuvo jokių objektyvių kliūčių pateikti prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo anksčiau.
    3. Aplinkybės, jog administratorė raštu atsisakė šaukti kreditorių susirinkimą, nesutiko su kreditorių siūlomais priimti klausimais, įrodo administratorės trukdymą kreditoriams įgyvendinti teisę sušaukti kreditorių susirinkimą.
    4. 2016 m. birželio 8 d. administratorės rašte buvo nurodyta, jog 2016 m. birželio 8 d. bendrovės piniginių lėšų likutis buvo 29 632,03 Eur, o antrosios eilės kreditiniai reikalavimai sudarė 10 723,39 Eur sumą. Bankroto administratorė nenurodė, kodėl, esant pakankamai piniginių lėšų, yra delsiama atsiskaityti su antrosios eilės kreditoriais.
    5. Bankroto administratorė nėra sudariusi ir teikusi BUAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ finansinės atskaitomybės dokumentų kreditoriams, todėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo klausimas dar nebuvo svarstytas.
    6. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė aplaidžiai vykdė pareigas, pažeidinėjo įstatymo nuostatas, bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas atstatydindamas bankroto administratorę.

12Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. ( - ) straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (( - ) str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atstatydintas bankroto administratorius UAB „Lexforis“, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundų ribas nenustatyta (( - ) str. 1, 2 d.).

13Dėl skundo argumentų

  1. Bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra ypač svarbus, nes iš esmės būtent nuo šio asmens kvalifikacijos bei tinkamo pareigų vykdymo priklauso bankroto proceso skaidrumas, koncentruotumas ir ekonomiškumas, taip pat bankrutuojančios įmonės visų kreditorių teisėtų lūkesčių ir turtinių interesų vienodas užtikrinimas, nepažeidžiant pačios bankrutuojančios įmonės interesų. Dėl šios priežasties įstatymo leidėjas, įtvirtindamas teismui prerogatyvą spręsti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, numatė galimybę kreditoriaus prašymo atstatydinti bankroto administratorių netenkinti, jei šį prašymą patenkinus būtų pažeisti tokio prašymo neteikusių kreditorių ar viešasis interesas (ĮBĮ 11 str. 10 d. 2 p.). Administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui, t. y. administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2076/2012). Pažymėtina, jog teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Teismas neturi teisės tai daryti dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013; 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1809/2013). Priešingu atveju, bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais prieštarautų ĮBĮ siekiamiems tikslams.
  2. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalis nustato, kokiais atvejais teismas atstatydina bankroto administratorių iš pareigų. Vienas iš tokių atvejų yra, kai šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai), t. y., kai kreditoriaus (kreditorių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad nebus pažeisti prašymo nepateikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Pagal bylos medžiagą pareiškėjų AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ finansiniai reikalavimai sudaro daugiau nei pusę visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos, ginčo dėl to nėra.
  3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonei UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, ta pačia nutartimi bankroto administratore paskirta UAB „Lexforis“. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. spalio 3 d.

    14IBĮ 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirmojo kreditorių susirinkimo, įvykusio

    152015 m. kovo 13 d., metu kreditoriai įpareigojo bankroto administratorę kreiptis į teismą dėl likvidavimo procedūrų įmonei taikymo, tačiau bankroto administratorė tokį prašymą teismui pateikė tik 2015 m. spalio 26 d., t. y. po 7,5 mėn., todėl sprendė, kad bankroto administratorė nevykdo savo pareigų. Atskirajame skunde nurodoma, jog administratoriui vėlavus pateikti prašymą dėl likvidavimo procedūrų taikymo, teismas turėjo teisę pagal ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalį pripažinti įmonę bankrutavusia ir be administratoriaus prašymo. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia bankroto administratorės pozicija parodo bankroto administratorės atsisakymą atlikti savo pareigas. Jokių objektyvių vėlavimo priežasčių bankroto administratorė nenurodo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorė tokiais savo veiksmais (neveikimu) vilkino bankroto procesą.

  4. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas nustato kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas. Taip pat ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte nustatyta, jog bankroto administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, įmonės bankroto proceso metu, teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Suinteresuoti asmenys teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose pažymi, kad bankroto administratorius nėra sudaręs ir teikęs finansinės atskaitomybės dokumentų kreditoriams, todėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo klausimas apskritai nebuvo svarstomas. Su šia aplinkybe sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau apeliantė savo skunde nurodo, kad faktas, jog kreditorių susirinkimuose finansinės atskaitomybės klausimas nebuvo spręstas, nedaro administratorės veiklos neteisėtos, niekieno teisės nebuvo pažeistos. Nei vienas iš kreditorių nė karto neinicijavo šio klausimo svarstymo. Apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pažymi, kad įstatymas imperatyviai numato pareigą administratoriui sudaryti ir teikti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, o kreditorių susirinkimas turi teisę šiuos administratoriaus sudarytus finansinių ataskaitų rinkinius tvirtinti. Nors pirmajame kreditorių susirinkime buvo išrinktas kreditorių komitetas ir jam buvo perduotos visos kreditorių susirinkimo teisės, numatytos ĮBĮ, išskyrus teisę rinkti kreditorių susirinkimo pirmininką bei kreditorių komiteto narį, tačiau į bylą nėra pateikta jokių dokumentų, kad kreditorių komitetas svarstė kokius nors klausimus ir dėl jų priėmė sprendimus, o iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad tokia finansinė atskaitomybė Juridinių asmenų registrui buvo teikiama (už 2014 m. – 2015 m. gegužės 4 d., už 2015 m. – 2016 m. gegužės 6 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nė viename kreditorių susirinkime finansinės atskaitomybės klausimas nebuvo spręstas, todėl bankroto administratorė nevykdė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkte įtvirtintos pareigos. Svarbu pažymėti, kad ne kreditoriai turi pareigą teikti paklausimus bankroto administratoriui dėl bankroto administratoriaus vykdomų pareigų, tačiau priešingai – bankroto administratorius yra įpareigotas teikti informaciją apie bankroto proceso eigą visiems įgaliotiems ją gauti subjektams.
  5. Bankroto procese galiojantys proceso koncentracijos, ekonomiškumo, operatyvumo principai bei nustatyti trumpi terminai įpareigoja bankroto administratorių su bankroto procesu susijusias funkcijas vykdyti operatyviai ir nevilkinant atlikti veiksmų, susijusius su bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesų gynimu. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Įvertinęs 2015 m. kovo 13 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame užfiksuota, jog bankroto administratorė dar nepatikrino sandorių, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nesant duomenų, jog bankroto administratorei nebuvo laiku perduoti įmonės dokumentai, tokia situacija yra nesuderinama su nustatytu teisiniu bankroto procedūrų reglamentavimu. Bankroto administratorė šiame protokole pažadėjo apie patikrinimo rezultatus kreditorius informuoti vėliau, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia informacija vėliau būtų teikta visiems kreditoriams. Kreditoriai AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ taip pat nurodė, kad administratorė neinformavo kreditorių apie civilinę bylą, kurioje UAB „PAJŪRIO METALO KONSTRUKCIJOS“ yra įtraukta atsakovu. Suinteresuoti asmenys 2016 m. rugsėjo 14 d. iš EPP sistemos sužinojo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-2014-941/2016 atsakovui BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“. Kreditoriai tai pat nurodo, kad AB „Baltic Research“ 2016 m. balandžio 7 d. raštu kreipėsi į administratorių dėl kreditinio reikalavimo dydžio patikslinimo. Tačiau administratorė į teismą dėl patikslinimo kreipėsi tik 2016 m. gegužės 31 d., tai taip pat įrodo administratorės elgesio operatyvumo stoką, nors nebuvo jokių objektyvių kliūčių pateikti prašymą dėl kreditorių reikalavimų patikslinimo anksčiau.
  6. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog bankroto administratorės teikiama informacija kreditoriams yra netiksli. Pažymi, kad

    16AB „Baltic Research“ prašymu buvo pateiktas tarpinis banko sąskaitos išrašas, vykdant bankroto procedūras administratorė vykdė atsiskaitymus su pirmosios ir antrosios eilės kreditoriais, todėl piniginių lėšų likutis sąskaitose kito. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atsakyme į pareiškėjos AB „Baltic Research“ paklausimą bankroto administratorė nurodo, jog

    172016 m. birželio 8 d. įmonės piniginių lėšų likutis yra 29 632,03 Eur, tačiau toks pinigų likutis buvo AB DNB banko sąskaitoje, tačiau iš banke „Swedbank“, AB, esančios sąskaitos išrašo matyti, kad šiame banke nurodytą dieną buvo didesnė nei 25 000 Eur suma, iš kurios tik nuo 2016 m. birželio 16 d. buvo atsiskaitoma su pirmosios eilės kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nors vykdant bankroto procedūras administratorė vykdė atsiskaitymus su pirmosios ir antrosios eilės kreditoriais, piniginių lėšų likutis sąskaitose kito, tačiau nurodyta informacija į

    18AB „Baltic Research“ užklausą, buvo netiksli, bankroto administratorė neneigia apie banke „Swedbank“, AB tuo metu buvusias pinigines lėšas.

  7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog kreditinių reikalavimų tikslinimo procesas turi būti operatyvesnis, nesudaro pagrindo teigti, kad bankroto administratorė pažeis imperatyvias normas ir už tai ją reikėtų atstatydinti. Savo pateiktuose rašytiniuos paaiškinimuose bankroto administratorė tik deklaratyviai nurodė AB „Baltic Research“ suinteresuotumą jos atstatydinimu, nepaaiškindama savo pareigų netinkamo atlikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtus argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir dėl jų plačiau nepasisako.
  8. Tiek apeliantė, tiek kreditoriai AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ kaltina vienas kitą bankroto proceso vilkinimu, tačiau bankroto administratorius, kuris, kaip minėta, atlieka esmines funkcijas bankroto procese, turi imtis visų įmanomų priemonių siekiant šio proceso operatyvumo ir koncentruotumo. Kita vertus, apeliantė argumentuotai nepaneigė aukščiau išvardintų teismo išvadų, taip pat to, kad kyla daug konfliktų su kreditoriais šaukiamuose susirinkimuose dėl darbotvarkės klausimų: bankroto administratorė kelia abejones, ar kreditorių susirinkimas gali svarstyti AB „Baltic Research“ siūlomus atitinkamus klausimus, tačiau pareiškėjai pažymi, kad administratorei nesuteikta teisė revizuoti kreditorių sprendimus ir tuo pagrindu spręsti, kokius klausimus įtraukti, o kokių neįtraukti į darbotvarkę, ar tuo pagrindu tiesiog nešaukti kreditorių susirinkimo. Taip pat paminėtina, kad AB „Baltic Research“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu dėl neteisėtai pervestos sumos iš administratorės sugrąžinimo, kuriame bankroto administratorė yra kaltinama neteisėtu, nesąžiningu elgesiu bei noru pasipelnyti kreditorių sąskaita, 2015-09-23 išsimokant sau „sekmės“ mokesčio 108 052,20 Eur sumą ir apie tai neinformuojant kreditorių. Todėl įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad administratorius savo pareigas vykdė tinkamai ir neatliko jokių veiksmų, kuriuos kreditoriai vertina kaip esminius bankroto procedūrų pažeidimus, sukėlusius nepasitikėjimą administratoriumi. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, kreditoriai AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ yra stambūs bendrovės kreditoriai ir abu aktyviai dalyvauja bankroto procese. Minėta, kad kreditoriai AB „Baltic Research“ ir UAB „Baltijos plieno sistemos“ turi lemiamą balsų skaičių. Kiti kreditoriai dėl reikalavimo atstatydinti bankroto administratorę neišreiškė savo nuomonės. Esant tokiai situacijai, kai stambiausi kreditoriui reiškia nepasitikėjimą bankroto administratore ir tarp jų yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tai pripažįsta ir pats apeliantas, toliau šiai bankroto administratorei vykdyti bankrutuojančios įmonės bankroto procedūras gali būti itin sudėtinga, tai neatitiktų įmonės ir jos kreditorių interesų, ir tai keltų grėsmę sklandžiam ir operatyviam bankroto procedūrų vykdymui, konstruktyviam bendradarbiavimui tarp bankroto administratorės ir įmonės kreditorių. Taip būtų sudarytos sąlygos vilkinti bankroto procedūrą ir nepagrįstai užtęsti visą bankroto procesą. Teismų praktikoje taip pat vertinama, kad dėl paminėtų aplinkybių nėra prasmės palikti bankroto administratoriumi asmenį, kuris, didelė tikimybė, ankščiau ar vėliau bus pakeistas, nes stambiausi kreditoriai ar kiti kreditoriai toliau atvirai reikš nepasitikėjimą teismo paskirtu administratoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2146/2010). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju tolimesnis efektyvus bankroto administratorės darbas yra neįmanomas dėl kylančių nuolatinių konfliktų tarp jos ir pagrindinių kreditorių. Pažymėtina ir tai, kad toks sklandaus UAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ bankroto procedūros vykdymo trikdymas neleistų užtikrinti visų bendrovės kreditorių interesų apsaugos.
  9. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės tinkamam klausimo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.
  10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

20Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai