Byla 2-2076/2012
Dėl administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“ atstatydinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Jaukumo idilė“ bankroto byloje Nr. B2-623-104/2012 pagal ieškovų G. T. ir A. M. ieškinį

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Vyto Miliaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atmestas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jaukumo idilė“ kreditorių G. P., Ž. D. ir J. D. prašymas dėl administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Forsina“ atstatydinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Jaukumo idilė“ bankroto byloje Nr. B2-623-104/2012 pagal ieškovų G. T. ir A. M. ieškinį.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Jaukumo idilė“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Forsina“; 2011 m. liepos 18 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto.

5BUAB „Jaukumo idilė“ kreditoriai G. P., Ž. D. ir J. D. kreipėsi į teismą, prašydami BUAB „Jaukumo idilė“ administratorių UAB „Forsina“ atstatydinti ir administratoriumi paskirianti UAB „Top Consult“. Kreditoriai nurodė, kad administratorius UAB „Forsina“ netinkamai vykdo savo pareigas, vilkina procesą, yra nekompetentingas ir šališkas, todėl kreditoriai prarado pasitikėjimą administratoriumi ir mano, kad jis negali užtikrinti tinkamos įmonės kreditorių apsaugos. Administratorius pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau –ĮBĮ) 22 straipsnio 1 dalį – nepagrįstai delsė sušaukti kreditorių susirinkimą; netinkamai vykdė savo pareigą ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus; nepagrįstai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtini UAB „DnB NORD lizingas“ 11 250 Lt reikalavimą; nededa pastangų išieškoti skolas iš BUAB „Jaukumo idilė“ debitorių; ieškinį pareiškė tik vienam iš jų – Ž. D., tačiau administratoriui neatvykus į teismo posėdį (nors šaukimas jam buvo tinkamai įteiktas), ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Tokiu būdu administratorius vilkina procesą, didina administravimo išlaidas. Pakartotinio 2011 m. liepos 1 d. kreditorių susirinkimo metu nebuvo patvirtinta administratoriaus veiklos ataskaita. Administratorius nepagrįstai nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 18 000 Lt, už kurią balsavo tik ginčytinas kreditorius UAB „DnB NORD lizingas“, turintis tik 31,65 procentą visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi kreditorių prašymą atmetė. Teismas nustatė, kad administratorius praleido nustatytą 30 dienų terminą sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą ir pirmąjį susirinkimą sušaukė 11 dienų vėliau nei numato įstatymas ir teismo įpareigojimas, tačiau sprendė, jog šis faktas pats savaime jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, jų nenurodė ir pareiškėjai savo prašyme. Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 35 straipsnio 4 dalį kreditoriaus UAB „DnB NORD lizingas“ reikalavimas pagrįstai įtrauktas į BUAB „Jaukumo idilė“ trečią kreditorių tenkinimo eilę, todėl šiuo aspektu kitų kreditorių teisės nepažeistos. Teismas pažymėjo, kad ataskaitoje administratorius išanalizavo visų 30-ties debitorių skolas ir išieškojimo galimybes. Apie išieškojimo iš debitorių vykdymo eigą buvo informuotas kreditorių susirinkimo pirmininkas. Kreditorių teiginį, kad N. S. yra įmonės debitorė, o administratorius nesiima veiksmų išieškoti šią debitorinę skolą, teismas pripažino nepagrįstu. Aplinkybę, kad bankrutuojančios įmonės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl administratoriaus neatvykimo į teismo posėdį, teismas laikė nereikšminga, vertinant administratoriaus veiklą. Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 1 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas. Šiuo klausimu balsavo tik kreditorius AB „DnB NORD bankas“, kurio reikalavimo dydis sudaro ne daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių, tačiau nutarta patvirtinti 18 000 Lt sąmatą. Administratorius sutinka padaręs skaičiavimo apsirikimo klaidą, todėl nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu nėra priimtas. Byloje nėra duomenų, kad administratorius panaudojo įmonės lėšas be teisinio pagrindo, todėl skaičiavimo apsirikimo klaida gali būti ištaisyta kitame kreditorių susirinkime. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti administratorių šališku ir suinteresuotu. UAB „Forsina“ administratoriumi paskirta teismo nutartimi ir po jos įsiteisėjimo įgijo teisę ĮBĮ nustatyta tvarka teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalis), todėl nepaisant nepasirašytos pavedimo sutarties pavedimo teisiniai santykiai tarp administratoriaus ir bankrutuojančios bendrovės yra kilę ĮBĮ ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarties pagrindu. Administratoriaus darbo krūvis nėra ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų bankroto administratoriaus atstatydinimo iš pareigų atvejų sąraše, todėl teismas šios aplinkybės nevertino. Teismas nurodė, kad vien dėl bankroto administratoriaus (jo įgalioto asmens) ir kelių konkrečių kreditorių konfliktinių santykių nėra pagrindo keisti bankroto administratorių kitu. Iš administratoriaus pateiktų duomenų ir bylos medžiagos teismas sprendė, kad administratorius, vykdydamas įmonės skolų išieškojimą, laikosi įstatymų, jo veiksmai neprieštarauja įstatymo nuostatoms, yra pagrįsti ir nekelia grėsmės įmonės kreditorių interesams, todėl nenustatė pagrindo konstatuoti bankroto administratoriaus pareigų netinkamą vykdymą ar jų nevykdymą. Nors administratorius ir ne visais atvejais dėjo maksimalias pastangas griežtai laikytis įstatymo nuostatų, tačiau tai nesudarė pagrindo teismui pripažinti, kad jis nesiekia ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų kreditorių interesų arba yra nesąžiningas ir jam toliau vykdant administravimo procedūras gali atsirasti kliūtys tinkamai atstovauti kreditorių interesams, išreikalauti įmonės turtą iš skolininkų ir nuostolių atlyginimą iš juos padariusių asmenų (ĮBĮ 11 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad vieno iš kreditorių ar jų grupės interesų patenkinimas gali sąlygoti kitų kreditorių ar jų grupių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, tarp jų ir sudaryti prielaidas bankroto procedūrų vilkinimui. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad pareiškėjų prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo nepagrįstas, todėl jį atmetė.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Apeliantas kreditorius G. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pakeisti BUAB „Jaukumo idilė” administratorių UAB „Forsina” ir juo paskirti UAB „TOP CONSULT”. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas konstatavo, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, patvirtino prašyme nurodytas aplinkybes, kad administratorius kreditorių susirinkimą sušaukė 11 dienų vėliau nei priklauso pagal įstatymą, kad administratoriaus surašytame susirinkimo protokole yra neatitikimų, nepagrįstai patvirtinta 18 000 Lt administravimo išlaidų sąmata, todėl nepagrįstai netenkino prašymo pakeisti administratorių.

112. Teismas padarė nepagrįstą, Įmonių bankroto įstatymui prieštaraujančią, išvadą, kad bankroto bylos iškėlimo dieną UAB „DnB NORD lizingas“ turto vertė sudarė 37 450 Lt. Kadangi po bankroto bylos iškėlimo įmonei taikomas specialus teisinis rėžimas – leidžiama nebevykdyti kai kurių įsipareigojimų – UAB „DnB NORD lizingas“ negali būti pripažintas BUAB „Jaukumo idilė“ kreditoriumi 11 250 Lt sumai.

123. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl bankroto administratoriaus darbo krūvio, kuris kreditorių manymu, neleidžia administratoriui operatyviai ir tinkamai vykdyti bankroto procedūrų.

13Bankroto administratorius UAB „Forsina“ su atskiruoju skundu nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo:

141. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas klaidingai konstatavo, jog kreditorius UAB „DnB NORD lizingas“ pagrįstai įtrauktas į BUAB „Jaukumo idilė“ kreditorių sąrašą. Pagal 2008 m. liepos 14 d. lizingo sutarties bendrosios dalies 8.9. punktą, lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo gavėjas įsipareigojo sumokėti lizingo davėjui 30 procentų neapmokėtos turto vertės baudą, kas sudaro 11 250 Lt. Sutinka, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau, remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktu, jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius praneša suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. 2011 m. vasario 22 d. pranešimu administratorius informavo lizingo davėją, kad bankrutuojanti įmonė nevykdys lizingo sutarties, todėl pagal lizingo sutarties bendrosios dalies 8.9 punktą lizingo davėjas įgijo reikalavimo teisę į 11 250 Lt netesybas. Kreditoriui pateikus prašymą įtraukti jį į BUAB „Jaukumo idilė“ kreditorių sąrašą, administratorius teisėtai ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo.

152. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į atsakovo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, jog administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-2874-302/2012 atsakovui Ž. D. (buvusiam įmonės vadovui) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 168 657,71 Lt nuostolių priteisimo. Aplinkybė, kad Ž. D. kartu su sutuoktine J. D. bei buvusiu įmonės darbuotoju G. P. kreipėsi su prašymu dėl administratoriaus pakeitimo, suponuoja išvadą, kad tokiu būdu Ž. D. siekia išvengti atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų ir prievolės atlyginti bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog vieno iš kreditorių ar jų grupės interesų patenkinimas gali sąlygoti kitu kreditorių ar jų grupių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, tarp jų ir sudaryti prielaidas bankroto procedūrų vilkinimui.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas kreditorių prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

18Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas asmuo, kuris turi teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Įmonių bankroto įstatymas administratoriui suteikia plačius įgaliojimus ir nustato jo pareigas bankroto proceso metu. Būtent dėl to ĮBĮ numato administratoriaus veiklos kontrolės mechanizmą: kreditorių susirinkimui tvirtinti pateikiama administratoriaus veiklos ataskaita; numatyta galimybė kreiptis dėl administratoriaus atstatydinimo.

19Įmonių bankroto įstatymas numato įmonės kreditorių susirinkimui ar kreditoriui (kreditoriams), kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 21 str. 2 d. 4 p.), teisę motyvuotu prašymu kreiptis dėl administratoriaus atstatydinimo (ĮBĮ 11 str. 8 d. 2 p.). Svarstydamas administratoriaus atstatydinimo klausimą, teismas yra saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, o tai reiškia, jog bankroto administratorius gali būti atstatydintas tik esant pakankamam pagrindui. Pirmosios instancijos teismas nenustatė bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindų ir dėl to pareiškėjų prašymą atmetė. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo.

20Trys bankrutuojančios įmonės kreditoriai savo prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo grindė tuo, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas, vilkina procesą, yra nekompetentingas, šališkas, todėl kreditoriai prarado pasitikėjimą juo. Netinkamą pareigų atlikimą kreditoriai grindė tuo, kad administratorius pažeidė bankroto administravimo įstatymo nuostatas ir pavėluotai sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą. Teismas nustatė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 11 dienų vėliau nei reikalauja įstatymas, ir pagrįstai pripažino, jog šis faktas pats savaime jokių neigiamų pasekmių nei įmonei, nei kreditoriams nesukėlė, jų nenurodė ir pareiškėjai. Teismo išvada, kad nustatytas įstatymo pažeidimas nesudaro pagrindo spręsti apie sąmoningą bankroto procedūrų vilkinimą, yra teisinga, o atskirojo skundo argumentai jos nepaneigia.

21Apeliantas kvestionuoja UAB „DnB NORD lizingas“ kreditorinį reikalavimą, teigdamas, jog administratorius nepagrįstai pateikė jį teismui tvirtinti. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus bankroto byloje tvirtina ne administratorius, o teismas, kuris ir sprendžia dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo. BUAB „Jaukumo idilė“ kreditoriaus UAB „DnB NORD lizingas“ finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Tokiu atveju pareiškėjo argumentai dėl lizingo įmonės reikalavimo nepagrįstumo nėra šio ginčo nagrinėjimo objektas ir nesudaro jokio pagrindo spręsti apie administratoriaus šališkumą ar netinkamą funkcijų atlikimą.

22Administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą pareiškėjai grindė įmonės debitorinių skolų neišieškojimu, neteisėtu administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimu. Apelianto argumentai, kad teismas šių aplinkybių neįvertino, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal patvirtintą ataskaitą administratorius išanalizavo visų 30-ies įmonės debitorių skolas ir išieškojimo galimybes, apie išieškojimo iš debitorių vykdymo eigą buvo informuotas kreditorių susirinkimo pirmininkas (apeliantas). Teismas nustatė, kad 2011 m. liepos 1 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime penktuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas ir 18 000 Lt administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta tik kreditoriaus UAB DnB NORD lizingas“, kurio 11 250 Lt reikalavimas sudarė mažiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių, balsais. Teismas nurodė, kad dėl administratoriaus padarytos balsų skaičiavimo klaidos nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu faktiškai nėra priimtas, byloje nėra duomenų apie neteisėtą įmonės lėšų panaudojimą, todėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimas gali būti sprendžiamas kreditorių susirinkime iš naujo. Tokiu atveju teismas turėjo pagrindą konstatuoti aplinkybių, liudijančių administratoriaus šališkumą ir suinteresuotumą, nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos duomenys liudija, kad 2012 m. rugsėjo 3 d. kreditorių susirinkimas patvirtino 18 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą (2 t., 103-108 b. l.). Šis kreditorių susirinkimo nutarimas teismine tvarka nebuvo skundžiamas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

23Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjų argumentų dėl administratoriaus turimo darbo krūvio įtakos tinkamam pareigų atlikimui. Apelianto nurodytas faktas, kad administratorius vykdo 71 bankroto procedūrą, nėra pagrindas jį atstatydinti. Bankroto administratoriaus darbo krūvis galėtų turėti įtakos jo atstatydinimui, jeigu būtų įrodyta, kad dėl didelio darbo krūvio bankroto administratorius nesugeba organizuoti bankroto procedūrų. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų byloje nėra, todėl aplinkybė, kad teismas nevertino bankroto administratoriaus darbo krūvio, nedaro įtakos priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

24ĮBĮ reikalauja, kad prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo būtų motyvuotas. Šio įstatymo nuostatos leidžia spręsti, kad bankroto administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teisės ir teisėtus interesus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismui suteikta prerogatyva spręsti dėl būtinumo atstatydinti bankroto administratorių. Svarstydamas administratoriaus atstatydinimo klausimą, teismas privalo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, todėl bankroto administratoriaus atstatydinimas vien formaliais pagrindais, prieštarautų bankroto įstatymu siekiamiems tikslams.

25Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien dėl bankroto administratoriaus (jo įgalioto asmens) ir kelių konkrečių kreditorių konfliktinių santykių nėra pagrindo keisti bankroto administratorių kitu. Teismas nenustatė, kad bankroto administratorius iš esmės netinkamai vykdė arba nevykdė jam pavestų pareigų, todėl pagal bylos duomenis neturėjo pagrindo išvadai, kad paskirtas bankroto administratorius nesiekia ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek visų jos kreditorių interesų arba yra nesąžiningas, kad jam toliau vykdant atsakovo bankroto administravimo procedūras gali atsirasti tinkamo kreditorių interesų atstovavimo, įmonės turto ar nuostolių išreikalavimo iš juos padariusių asmenų kliūtys (ĮBĮ 11 str.). Iš bylos duomenų teismas pagrįstai sprendė, kad vykdydamas įmonės skolų išieškojimą administratorius laikosi įstatymų, jo veiksmai yra pagrįsti ir nekelia grėsmės įmonės kreditorių interesams. Apeliacinės instancijos teismas šiems teismo argumentams pritaria. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, administratoriaus inicijuotas teisminis ginčas (civilinės bylos Nr. 2-2874-302/2012) buvusiam įmonės vadovui Ž. D. (vienam iš nagrinėjamos bylos pareiškėjų) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo baigėsi 2012 m. rugsėjo 12 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, kurios sąlygoms pritarė įmonės kreditorių susirinkimas. Išdėstytos aplinkybės paneigia apelianto argumentų dėl administratoriaus šališkumo, netinkamo funkcijų vykdymo ar kitų aplinkybių, trukdančių sklandžiai bankroto procedūrų eigai, pagrįstumą.

26Pareiškėjų prašymas buvo atmestas ir ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, nustačius, kad prašymo patenkinimas pažeistų jo neteikusių kreditorių interesus ar viešąjį interesą. Toks teismo vertinimas yra teisingas ir pagrįstas. Nenustačius esminių administratoriaus veiklos pažeidimų, šališkumo ar kitų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą, pareiškėjų prašymo patenkinimas vien dėl to, kad dėl administratoriaus atstatydinimo kreipėsi kreditorių dalis, turintį tokią teisę, išties pažeistų kitų kreditorių teises ir interesus bei viešąjį interesą, šiuo atveju suponuojantį greitą ir efektyvų bankroto procedūrų vykdymą.

27Pirmosios instancijos teismas, pagal pareiškėjų prašymą spręsdamas administratoriaus atstatydinimo klausimą, tinkamai ištyrė ir įvertino pareiškime nurodytas aplinkybes, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl pagrindų atstatydinimui nebuvimo, tinkamai taikė bankroto administratoriaus atstatydinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą. T. D. Gasiūnienė

Kazys Kailiūnas

31Vytas Milius

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Jaukumo... 5. BUAB „Jaukumo idilė“ kreditoriai G. P., Ž. D. ir J. D. kreipėsi į... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartimi kreditorių prašymą... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Apeliantas kreditorius G. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19... 10. 1. Teismas konstatavo, jog administratorius netinkamai vykdo savo pareigas,... 11. 2. Teismas padarė nepagrįstą, Įmonių bankroto įstatymui... 12. 3. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl bankroto administratoriaus darbo... 13. Bankroto administratorius UAB „Forsina“ su atskiruoju skundu nesutinka,... 14. 1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas klaidingai konstatavo, jog... 15. 2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į atsakovo... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 17. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas kreditorių... 18. Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas asmuo, kuris turi teisę... 19. Įmonių bankroto įstatymas numato įmonės kreditorių susirinkimui ar... 20. Trys bankrutuojančios įmonės kreditoriai savo prašymą dėl bankroto... 21. Apeliantas kvestionuoja UAB „DnB NORD lizingas“ kreditorinį reikalavimą,... 22. Administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą pareiškėjai grindė įmonės... 23. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjų argumentų dėl... 24. ĮBĮ reikalauja, kad prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo... 25. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vien dėl bankroto... 26. Pareiškėjų prašymas buvo atmestas ir ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punkte... 27. Pirmosios instancijos teismas, pagal pareiškėjų prašymą spręsdamas... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartį palikti... 31. Vytas Milius...