Byla 2-1103-164/2014
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Nustatė

2Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas viešo paskelbimo būdu. Prašymų, atsiliepimų negauta (CPK 130 str., 246 str. 2 d.). Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

3Savo ieškinyje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 700,00 Lt negrąžinto kredito, 140,00 Lt paskaičiuotų palūkanų, 393,40 delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54,00 Lt žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2011 m. vasario 9 d., naudodami nuotolinio ryšio priemones, ji su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. SP 4602, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 700,00 Lt kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti kreditą bei mokėti 240 proc. metines palūkanas. Tačiau atsakovas įsipareigojimų nevykdė ir nemokėjo kredito bei palūkanų. Atsakovui buvo siunčiamos raštiškos pretenzijos, pranešimai apie nesumokėtą skolą trumposiomis žinutėmis, tačiau atsakovas nereagavo.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė UAB „Nordecum“ ir atsakovas A. J. 2011 m. vasario 9 d. nuotolinio ryšio priemonėmis sudarė Vartojimo kredito sutartį SP 4602, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 700,00 Lt kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą bei sumokėti 240 procentų metines sutartines palūkanas. Atsakovas įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį tinkamai nevykdė ir nustatytu terminu skolos bei palūkanų nesumokėjo.

6Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, nustatytu terminu pagal sutarties ar įstatymo reikalavimus, o jei tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.). Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 700,00 Lt negrąžinto kredito bei 393,40 Lt delspinigių, tenkintinas.

7Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 140 Lt palūkanų, t.y. 240 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos laikytinos neprotingai didelėmis. Šiuo atveju palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę mažinti sutartimi nustatytas palūkanas, todėl paskaičiuotos palūkanos mažintinos dviem trečdaliais - iki 47 Lt.

8Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.).

9Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, tačiau ne mažesnės, negu numatyta CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 82 str. t.y. 54 Lt žyminio mokesčio ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

10Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str.,

Nutarė

11Ieškinį patenkinti iš dalies.

12Priteisti iš A. J., asmens kodas ( - ) UAB „Nordecum“, įmonės kodas 302535232, naudai 700 Lt (202,73 €) skolos, 47 Lt (13,61 €) palūkanų, 393,40 Lt (113,94 €) delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1140,40 Lt 330,28 €) sumą nuo 2014-09-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 Lt (15,64 €) žyminio mokesčio.

13Kitą ieškinio dalį atmesti.

14Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai