Byla 2A-501/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškinį atsakovams V. G. ir R. G. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1 086 751,75 Lt, iš kurių 675 026 Lt negrąžintų paskolų, 168 716,15 Lt nesumokėtų palūkanų, 243 009,42 Lt nesumokėtų delspinigių; 15 procentų dydžio metines palūkanas nuo vėluojamos grąžinti paskolos sumos pagal 2008 m. vasario 28 d. paskolos sutartį Nr. 08-00027 LTL (97 526,18 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 14 % dydžio metines palūkanas nuo vėluojamos grąžinti paskolos sumos pagal 2008 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 08-00183 (300 000,00 Lt) ir pagal 2008 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį Nr. 08-00188 (277 500,00 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nuo dalies reikalavimų – priteisti iš atsakovų solidariai 87 815 Lt delspinigių – atsisakė, prašė šioje dalyje bylą nutraukti, gražinti dalį žyminio mokesčio. Nurodė, kad atsakovas 2008 m. vasario 28 d. sudarė su ieškovu paskolos sutartį Nr. 08-00027 LTL, kuria ieškovas suteikė atsakovui 98 000 Lt paskolą, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2008 m. rugpjūčio 28 d.; paskolos grąžinimas buvo užtikrintas negyvenamosios patalpos, nuosavybės teise priklausančios UAB „Trakų vairas“, trečios eilės įkeitimu. 2008 m. spalio 31 d. susitarimu Nr. 08-00027 PI paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. spalio 31 d., taip pat pakeistas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis. 2008 m. spalio 31 d. atsakovas sudarė su ieškovu paskolos sutartį Nr. 08-00183 LTL, kuria atsakovui buvo suteikta 300 000 Lt paskola, paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2009 m. spalio 30 d., o paskolos grąžinimas buvo užtikrintas UAB „Trakų vairas“ laidavimu. 2008 m. lapkričio 7 d. atsakovas sudarė su ieškovu paskolos sutartį Nr. 08-00188 LTL, kuria atsakovui buvo suteikta 277 500 Lt paskola, kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. lapkričio 30 d., paskolos grąžinimas buvo užtikrintas UAB „Trakų vairas“ laidavimu. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Trakų vairas“ iškėlė bankroto bylą, įkeistas turtas buvo parduotas, o gautos už realizuotą negyvenamąją patalpą lėšos buvo užskaitytos pirmine hipoteka užtikrintos UAB „Trakų vairas“ paskolos grąžinimui, tačiau gautų lėšų paskoloms padengti nepakako. Atsižvelgdamas į tai, kad paskolos buvo panaudojamos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, į tai, kad sutuoktinė pasirašytinai buvo supažindinta su visomis iš paskolos sutarčių kilsiančiomis teisėmis ir pareigomis ir davė joms paimti sutikimą, vadovaudamasis CK 3.109 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalimi, ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų tiek negrąžintų paskolų sumas, tiek nesumokėtas palūkanas bei delspinigius.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą dalies ieškinio reikalavimų; nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovų 87 815 Lt įsiskolinimo; ieškinį tenkino – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 998 936,74 Lt įsiskolinimo (675 026,00 Lt negrąžintų paskolų, 168 716,15 Lt nesumokėtų palūkanų, 155 194,42 Lt nesumokėtų delspinigių); 15 procentų metines palūkanas nuo vėluojamos grąžinti paskolos sumos (97 526,18 Lt) pagal 2008 m. vasario 28 d. paskolos sutartį Nr. 08-00027 už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011 m. vasario 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 14 procentų metines palūkanas nuo vėluojamos grąžinti 300 000 Lt paskolos sumos pagal 2008 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 08-00183 ir 277 500 Lt paskolos sumos pagal 2008 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį Nr. 08-00188 už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2011 m. vasario 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų 14 233,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 7 116,78 Lt; grąžino ieškovui 2 634,45 Lt žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovų po 22,50 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones už 998 936,74 Lt paliko galioti iki sprendimo visiško įvykdymo, už kitą dalį – 87 815 Lt, sprendimui įsiteisėjus, panaikino.

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. papildomu sprendimu priteisė Lietuvos ekspertizės centrui iš atsakovų po 327,06 Lt už ekspertizės atlikimą.

8Teismas nustatė, kad prašymas 98 000 Lt paskolai gauti buvo pasirašytas ne atsakovės, o atsakovo, tačiau atsižvelgė į paskolos panaudojimo paskirtį – papildyti UAB „Trakų vairas“ apyvartines lėšas bei į tai, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija nepaneigta, todėl sprendė, kad vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė yra bendra sutuoktinių prievolė. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad iš paskolos sutarčių kylančios prievolės yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pagal šias prievoles atsakovai privalo atsakyti solidariai. Atsakovės argumentus, jog ji negavo dėl atsakovui suteiktų paskolų jokios naudos, teismas pripažino nereikšmingais, motyvuodamas tuo, kad 2008 m. pabaigoje savo parašais kaip atsakovo sutuoktinė patvirtino savo sutikimą dėl paskolos gavimo. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovų argumentus, kad palūkanų dydis už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo turi būti nustatytas taikant CK 6.210 straipsnį. Pabrėžė, kad CK 6.210 straipsnio 1 dalis nedraudžia šalims susitarti dėl kitokio palūkanų dydžio, todėl šalims susitarus, atsakovai privalo mokėti sutartyse nustatytas 15 ir 14 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad sutarčių 2.13 punktu šalys numatė, jog paskolos gavėjui uždelsus sutartyje nustatytus mokėjimus, paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,2 procentų dydžio delspinigius už sutarties nevykdymą nuo uždelstos mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas buvo bendrovės direktorius, turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, kad atsakovai nuo 2008 metų iki šiol nesiėmė priemonių įvykdyti prievolę bent iš dalies, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekdamas nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros bei sutarties laisvės principo, sutartyse sulygtą delspinigių bei palūkanų dydį pripažino tinkamu, todėl atmetė atsakovės atstovo prašymą dėl delspinigių ir palūkanų sumažinimo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Teismas nepagrįstai pripažino, kad vieno iš sutuoktinių su ieškovu sudarytos paskolų sutartys yra pagrindas kilti bendrajai solidariajai sutuoktinių prievolei. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė galėtų būti atsakinga pagal savo buvusio sutuoktinio prievoles ieškovui.

122. Sprendime nepagrįstai sutapatinami UAB „Trakų vairas“ ir jos akcininkai. UAB „Trakų vairas“, būdama savarankišku ribotos atsakomybės juridiniu asmeniu, savarankiškai vykdė veiklą, tvarkė savo turtą ir įsipareigojimus. Paskolų sutarčių sudarymo tikslas – finansavimo, refinansavimo gavimas – yra išimtinai UAB „Trakų vairas“ interesas. Šį faktą patvirtino ir atsakovas, nurodęs, kad paskolos buvo paimtos juridinio asmens tikslams. Aplinkybė, kad atsakovas turi 99 procentus UAB „ Trakų vairas“ akcijų, o paskolų panaudojimo paskirtis buvo minėtos įmonės veiklos finansavimas, nesudaro pagrindo atsakovų prievolių bendrumui.

133. Prievolės pagal paskolų sutartis negali būti laikomos atsakovų bendrosiomis prievolėmis, vykdytinomis iš bendro sutuoktinio turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktą. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme iš bendro atsakovų turto būtų galima vykdyti prievoles, susijusias su UAB „Trakų vairas“ akcijų, kaip bendro turto, tvarkymu.

144. Teismas tinkamai neįvertino tikrosios paskolų sutarčių šalių valios, t. y. atsakovo paaiškinimų, kad prievolės kylančios iš paskolos sutarčių yra susijusios tik su juridiniu asmeniu, o ne sutuoktinių turtu, todėl laikytinos asmeninėmis prievolėmis. Tokią atsakovo valią patvirtina ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-433-726/2012, kurioje buvo patvirtinta atsakovų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 4.12. punkte nustatyta, kad įsiskolinimas kredito unijai „Viliaus taupomoji kasa“ yra V. G. asmeninė prievolė. Teismas ne tik netinkamai taikė aukščiau nurodytas materialiosios teisės normas, tačiau neanalizavo tikrųjų paskolos sutarčių šalių ketinimų, todėl pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytą pareigą, nepagrįstai atsakovo asmenines prievoles pagal paskolos sutartis pripažino bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

155. Sprendimo dalis dėl atsakovės solidariosios atsakomybės yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Santykių tarp ieškovo ir atsakovų kvalifikavimas pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktą savaime neįrodo, kad atsakovė yra solidariai atsakinga už buvusio sutuoktinio prievoles pagal paskolos sutartis. Teismas nepateikė argumentų, kodėl šioje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo sudarytos paskolų sutartys juridiniam asmeniui finansuoti prisidėjo prie šeimos namų ūkio išlaikymo, vaikų auklėjimo ir švietimo.

166. Teismas nesiaiškino, ar UAB „Trakų vairas“ galėtų būti laikomas šeimos verslu. Apsiribojo konstatavimu, kad minėtos įmonės akcijos priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams, todėl atsiranda ir solidarioji atsakovų atsakomybė. Tokia faktinė aplinkybė nėra pakankamas pagrindas net neribotos civilinės atsakomybės individualiosios įmonės atveju, tuo tarpu kai sandoriai vieno iš sutuoktinių yra sudaromi visiškai atskiro ribotos atsakomybės juridinio asmens – uždarosios akcinės bendrovės – interesais ieškovas neabejotinai turėjo įrodyti šeimos verslo faktą. Minėtų aplinkybių ieškovas neįrodė.

177. Teismas formaliai rėmėsi tariamais atsakovės sutikimais dėl paskolos sutarčių sudarymo, iš kurių vienas buvo suklastotas, o kiti net formos prasme keliantys abejonių, nes pavadinti „prašymais vartojimo paskolai gauti“. Ieškovo ir atsakovo sudarytos paskolos sutartys, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 punktu, negali būti laikomos vartojimo kredito sutartimis. Šių aplinkybių teismas neanalizavo ir sprendime jų nevertino, atsakovės pasirašytų dokumentų negaliojimo pagrindų ex officio nesiaiškino, nors tokią pareigą numato CK 1.78 straipsnio 5 dalis.

188. Teismas priteisė 15 ir 14 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Paskolų sutarčių 2.5 punktuose nustatytos mokėjimo palūkanos taikomos iki visiško prievolės įvykdymo, šios palūkanos skaičiuotinos tik iki paskolų sutarčių pasibaigimo, o nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo turėtų būti taikomos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

199. Sprendimu buvo apginti išimtinai tik ieškovo interesai, tačiau nebuvo atsižvelgta į atsakovės interesus bei kitas aplinkybes, lemiančias teismo pareigą mažinti reikalaujamų delspinigių dydį.

20Ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai konstatavo solidariąją atsakovų prievolę pagal paskolos sutartis, pagrįstai priteisė netesybas ir procesines palūkanas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

23Atsakovė prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

24Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

25Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2008 m. vasario 28 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 08-00027 LTL, kuria ieškovas suteikė atsakovui 98 000 Lt paskolą (apyvartinių lėšų papildymui), o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2008 m. rugpjūčio 28 d.; paskolos grąžinimas buvo užtikrintas UAB „Trakų vairas“ nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka (t. 1, (1 t., 7-10, 13-15). Šalių susitarimu 2008 m. spalio 31 d. paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. spalio 31 d., taip pat pakeistas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis (t. 1, 11-12 b. l.). 2008 m. spalio 31 d. atsakovas sudarė su ieškovu paskolos sutartį Nr. 08-00183, kuria atsakovui buvo suteikta 300 000 Lt paskola (smulkiam verslui, refinansavimui), paskolos grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2009 m. spalio 30 d., o paskolos grąžinimas buvo užtikrintas UAB „Trakų vairas“ laidavimu (1 t., 17-19 b. l.). 2008 m. lapkričio 7 d. atsakovas sudarė su ieškovu paskolos sutartį Nr. 08-00188 LTL, kuria atsakovui buvo suteikta 277 500 Lt paskola (reikalavimo teisių pirkimui), kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2009 m. lapkričio 30 d., paskolos grąžinimas buvo užtikrintas UAB „Trakų vairas“ laidavimu (1 t., 20-23 b. l.). 2008 m. vasario 26 d. prašymas paskolai gauti pasirašytas tik atsakovo (1 t., 24-25 b. l., 2 t., 68-70 b. l.), kitus prašymus paskolai gauti pasirašė abu atsakovai (1 t., 26-27, 28-29 b. l., 2 t., 67-70 b. l.). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 4 d. iškėlė bankroto bylą UAB „Trakų vairas“, įkeistas turtas buvo parduotas, o gautos už realizuotą negyvenamąją patalpą lėšos buvo užskaitytos pirmine hipoteka užtikrintos UAB „Trakų vairas“ paskolos grąžinimui, tačiau gautų lėšų paskoloms padengti nepakako (t. 1, 30 b. l.).

26Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų prievolės pobūdžio pagal ieškovo Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovo V. G. sudarytas paskolos sutartis. Teismas konstatavo, kad pagal paskolos sutartį atsiradusi prievolė yra bendra solidarioji sutuoktinių prievolė, pagal kurią sutuoktiniai atsako kaip solidarūs skolininkai. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad pagal paskolų sutartis atsiradusios prievolės negali būti pripažintos bendromis solidariosiomis atsakovų prievolės.

27Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.). Atsižvelgiant į sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles reglamentavimą ir jo išaiškinimus teismų praktikoje, kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Skolininko prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006; 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013).

28Išvadą, kad prievolė pagal paskolos sutartis yra bendra sutuoktinių prievolė, teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad paskolos sumos buvo panaudotos UAB „Trakų vairas“ veikloje, ši bendrovė įsteigta atsakovų santuokos metu, 99 procentai akcijų priklauso atsakovui, o dviem paskolos sutartims atsakovė davė sutikimą. Teismų praktikoje pasisakoma, kad net tais atvejais kai individuali įmonė yra įsteigta santuokos metu, nereiškia, kad už šios įmonės prievoles kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra įmonės savininkas, atsako ir įmonės veikloje aktyviai nedalyvavęs sutuoktinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Tačiau individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 str.).

29Nors nagrinėjamos ir cituotos bylos ratio decidendi skiriasi, tačiau bendra taisyklė, kad vien faktas, jog santuokos metu yra įsteigta įmonė, nėra pagrindas iš su tuo susijusios veiklos bendrai sutuoktinių prievolei kilti, taikoma ir nagrinėjamoje byloje. Todėl teismo išvada, jog sutuoktinių prievolė yra bendra dėl to, kad santuokos metu įsteigta bendrovė, kurios 99 procentai akcijų priklauso atsakovui, yra nepagrįsta. Šiuo atveju svarbu įvertinti kilusios prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą.

30Iš byloje esančių paskolos sutarčių, atsakovų paaiškinimų nustatyta, kad gautos paskolos buvo panaudotos UAB „Trakų vairas“ veikloje, t. y. UAB „Trakų vairas“ apyvartinių lėšų papildymui, smulkiam verslui, refinansavimui, reikalavimo teisių pirkimui. Iš atsakovės paaiškinimų, pažymų apie darbo užmokestį (2 t., 129-137 b. l.), teismui prieinamų SODROS duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad atsakovė R. G. dirbo ir iki šiol dirba tik AB „Lesto“ vadybininke ir šis darbas niekaip nėra susijęs su buvusio sutuoktinio V. G. vadovaujama įmone UAB „Trakų vairas“. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovė UAB „Trakų vairas“ veikloje nedalyvavo, su šia bendrove nebuvo susijusi, prie veiklos vystymo nei fiziniu, nei intelektiniu įnašu neprisidėjo. Paskolos sumos nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, todėl iš paskolos sutarčių kylanti prievolė nėra laikytina bendra sutuoktinių prievole. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Atsižvelgiant į tai, kad gautos paskolos nebuvo panaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti, yra pagrindas pripažinti pagal paskolos sutartis atsiradusias prievoles asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

31Šios prievolės bendromis negali būti pripažintos ir pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas. Nors dviejose iš trijų paraiškų paskolai gauti yra atsakovės sutikimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad paskolos paraiškos užpildytos vartojimo paskoloms gauti. Vartojimo paskola yra skirta asmens vartojimo poreikiams patenkinti. Šiuo atveju paskolos buvo suteiktos ne šeimos poreikiams, o atsakovo vadovaujamos bendrovės veiklai finansuoti. Aplinkybę, kad paskolos sumos buvo skirtos ne atsakovų interesų tenkinimui, o buvo panaudotos UAB „Trakų vairas“ veikloje, patvirtina ir tai, kad prievolių pagal paskolos sutartį vykdymas buvo užtikrintas UAB „Trakų vairas“ nuosavybės teise priklausančio turto hipoteka bei laidavimu (1 t., 13-16 b. l.). Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad atsakovė sutiko dėl UAB „Trakų vairas“ finansavimo ir prisiėmė prievolę atsakyti kartu su atsakovu pagal iš paskolos sutarčių kylančias prievoles.

32Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, jog paskolos sutartys su ieškovu buvo sudarytos atsakovų šeimos interesais, todėl nėra pagrindo iš šių sandorių kylančias prievoles pripažinti bendromis atsakovų prievolėmis (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Nustatytos teisinės ir faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad ieškovo reikalavimas priteisti 998 936,74 Lt įsiskolinimą ir palūkanas solidariai iš abiejų atsakovų yra nepagrįstas.

33Kita reikšminga šio ginčo išsprendimui aplinkybė yra ta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-433-726/2012 buvo nutraukta atsakovų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Joje nurodyta, kad įsiskolinimas kreditoriui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ yra asmeninė V. G. prievolė. CK 3.126 straipsnyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Sutuoktinis, pareiškiantis ieškinį dėl turto padalijimo, privalo kreditoriams pranešti apie bylos iškėlimą, išsiųsdamas jiems ieškinio kopiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007). Kreditorius, turėdamas informaciją, kad teisme keliamas klausimas dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, turi galimybę nuspręsti, ar sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalijimo procese gali būti pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai ir priklausomai nuo to, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę įstoti į bylos nagrinėjimą arba tokios teisės neįgyvendinti. Iš atsakovų santuokos nutraukimą išsprendusio teismo sprendimo matyti, kad atsakovų kreditoriams apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą buvo pranešta. Šios aplinkybės ieškovas neneigia, neginčija, kad buvo informuotas apie atsakovų santuokos nutraukimo bylą ir ketinimus pasidalinti turtą bei prievoles. Teise įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais ieškovas nepasinaudojo. Taigi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-433-726/2012 priimtu įsiteisėjusiu sprendimu konstatuota, kad atsakovo įsiskolinimas kreditoriui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ yra asmeninė V. G. prievolė. Priėmus santuokos nutraukimo byloje teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas į šį teismo sprendimu konstatuotą faktą neatsižvelgė.

34Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pagal paskolos sutartis atsiradusių prievolių pobūdį ir nepagrįstai konstatavo abiejų atsakovų bendrąją solidariąją prievolę, todėl yra pagrindas teismo sprendimą pakeisti ir atsakovei R. G. pareikštus ieškinio reikalavimus atmesti (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 185 str.).

35Atsakovas V. G. pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, prie atsakovės R. G. apeliacinio skundo neprisidėjo. Teisėjų kolegija konstatavo sutuoktinių bendros prievolės ir apeliantės atsakomybės pagal paskolos sandorius nebuvimą. Tokiu atveju apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priteistų netesybų ir palūkanų dydžiu, teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina, nes jie neturi teisinės reikšmės bylos prieš apeliantę išsprendimui.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.

38Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, priteisė ieškovui iš atsakovų po 7 116,78 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą ir ieškovo reikalavimus atsakovei atmetus, nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimui. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, vienam iš atsakovų ieškinys atmestas, o esant solidariesiems skolininkams bylinėjimosi išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis, ieškovas neturi teisės į visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o turi teisę tik į ½ jų dalį.

39Teismas lygiomis dalimis, po 22,50 Lt, priteisė valstybei iš atsakovų su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinėje instancijoje ieškinio solidarusis materialinis reikalavimas atsakovei atmestas, jai tekusi šių išlaidų dalis priteistina iš ieškovo (CPK 93 str.). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi atsakovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies - 13 489 Lt, mokėjimo, o 500 Lt žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, valstybei iš ieškovo priteistinas atsakovės nesumokėtas žyminis mokestis – 13 989 Lt (CPK 93 str., 96 str.). Tokiu atveju iš ieškovo valstybei iš viso priteistina 14 011,50 Lt (13 989 Lt + 22,50 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

40Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. papildomu sprendimu Lietuvos ekspertizės centrui iš atsakovų priteista po 327,06 Lt ekspertizės išlaidų. Ieškinį atsakovei atmetus, šių išlaidų atlyginimas tenka ieškovui, kadangi jis laikomas šioje dalyje ginčą pralaimėjusia bylos šalimi. Dėl šių priežasčių yra pagrindas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. papildomą sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria Lietuvos ekspertizės centrui iš atsakovės priteisti 327,06 Lt ir šią sumą priteisti iš ieškovo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

41Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

42Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovams nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas iš esmės neviršijant prašomos priteisti sumos –1 086 751,75 Lt – uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims; nesant nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotos piniginės lėšos, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų darbo užmokestį, priklausančias atsakovams bei esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškovu.

43Ieškinį patenkinęs iš dalies, atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones teismas paliko galioti 998 936,74 Lt apimtyje iki sprendimo visiško įvykdymo, kitoje, 87 815 Lt dalyje sprendimui įsiteisėjus, panaikino.

44Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą pakeitė ir ieškinį atsakovei R. G. atmetė, yra pagrindas atsakovės turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 150 str., 331 str. 6 d.). Atsakovo V. G. turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti pirmosios instancijos teismo nustatyta apimtimi.

45Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

46Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti.

47Sprendimo dalį, kuria ieškovui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ solidariai iš atsakovo V. G. ir iš atsakovės R. G. priteisti įsiskolinimas ir palūkanos bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

48„Priteisti ieškovui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, iš atsakovo V. G., a. k. ( - ) 998 936 (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis) Lt 74 ct įsiskolinimo (675 026,00 Lt negrąžintų paskolų, 168 716,15 Lt nesumokėtų palūkanų, 155 194,42 Lt nesumokėtų delspinigių); 15 % metinių palūkanų nuo vėluojamos grąžinti paskolos sumos (97 526,18 Lt) pagal 2008 m. vasario 28 paskolos sutartį Nr. 08-00027 LTL už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 14 % metinių palūkanų nuo vėluojamos grąžinti 300 000 Lt paskolos sumos pagal 2008 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 08-00183 ir 277 500 Lt paskolos sumos pagal 2008 m. lapkričio 7 d. paskolos sutartį Nr. 08-00188 už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 116,78 Lt (septynis tūkstančius vieną šimtą šešiolika litų, 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

49Ieškinį atsakovei R. G. atmesti.“

50Sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. G. valstybei priteista 22,50 Lt pašto išlaidų, panaikinti.

51Sprendimo dalį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo pakeisti ir ją išdėstyti taip - Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovės R. G., a. k. ( - ) turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti; atsakovo V. G., a. k. ( - ) turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės už 998 936,74 Lt palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, už 87 815 Lt panaikinti teismo sprendimui įsiteisėjus.

52Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

53Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. papildomą sprendimą pakeisti. Papildomo sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. G. Lietuvos ekspertizės centrui priteisti 327,06 Lt, panaikinti. Papildomo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip - priteisti Lietuvos ekspertizės centrui, j. a. k. 111952632, sąskaitos Nr. ( - ), iš ieškovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, ir iš atsakovo V. G., a. k. ( - ) po 327 (tris šimtus dvidešimt septynis) Lt 06 ct už ekspertizės atlikimą.

54Priteisti valstybei iš ieškovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, 14 011 (keturiolika tūkstančių vienuolika) Lt 50 ct bylinėjimosi išlaidų.

55Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu priėmė ieškovo... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 16 d. papildomu sprendimu... 8. Teismas nustatė, kad prašymas 98 000 Lt paskolai gauti buvo pasirašytas ne... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27... 11. 1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad vieno iš sutuoktinių su ieškovu... 12. 2. Sprendime nepagrįstai sutapatinami UAB „Trakų vairas“ ir jos... 13. 3. Prievolės pagal paskolų sutartis negali būti laikomos atsakovų... 14. 4. Teismas tinkamai neįvertino tikrosios paskolų sutarčių šalių valios,... 15. 5. Sprendimo dalis dėl atsakovės solidariosios atsakomybės yra be motyvų... 16. 6. Teismas nesiaiškino, ar UAB „Trakų vairas“ galėtų būti laikomas... 17. 7. Teismas formaliai rėmėsi tariamais atsakovės sutikimais dėl paskolos... 18. 8. Teismas priteisė 15 ir 14 procentų dydžio metines procesines palūkanas.... 19. 9. Sprendimu buvo apginti išimtinai tik ieškovo interesai, tačiau nebuvo... 20. Ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 23. Atsakovė prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 25. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2008 m. vasario 28 d. sudarė... 26. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų prievolės pobūdžio pagal ieškovo... 27. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota... 28. Išvadą, kad prievolė pagal paskolos sutartis yra bendra sutuoktinių... 29. Nors nagrinėjamos ir cituotos bylos ratio decidendi skiriasi, tačiau bendra... 30. Iš byloje esančių paskolos sutarčių, atsakovų paaiškinimų nustatyta,... 31. Šios prievolės bendromis negali būti pripažintos ir pagal CK 3.109... 32. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje... 33. Kita reikšminga šio ginčo išsprendimui aplinkybė yra ta, kad Vilniaus... 34. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 35. Atsakovas V. G. pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, prie... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 37. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 38. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, priteisė ieškovui iš... 39. Teismas lygiomis dalimis, po 22,50 Lt, priteisė valstybei iš atsakovų su... 40. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. papildomu sprendimu Lietuvos... 41. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo... 42. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovo reikalavimų... 43. Ieškinį patenkinęs iš dalies, atsakovų turtui taikytas laikinąsias... 44. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimą pakeitė... 45. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 27 d. sprendimą pakeisti.... 47. Sprendimo dalį, kuria ieškovui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“... 48. „Priteisti ieškovui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k.... 49. Ieškinį atsakovei R. G. atmesti.“... 50. Sprendimo dalį, kuria iš atsakovės R. G. valstybei priteista 22,50 Lt pašto... 51. Sprendimo dalį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo... 52. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 53. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 16 d. papildomą sprendimą... 54. Priteisti valstybei iš ieškovo kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“,... 55. Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui....