Byla 2A-2446-803/2015
Dėl Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovei V. S

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jūratės Varanauskaitės Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) biudžetinės įstaigos Nacionalinis vėžio institutas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Nacionalinis vėžio institutas ieškinį dėl Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo atsakovei V. S..

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ginčo esmė

4Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) priėmė 2014-07-17 sprendimą Nr. DGKS-3352 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-10230/2014, kuriuo nusprendė ieškovės V. S. prašymą patenkinti: 1) panaikino atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto 2014-05-13 įsakymą Nr. R7-480 „Dėl priedo prie tarnybinio atlyginimo sumažinimo“, kuriuo ieškovei V. S. nuo 2014-05-14 buvo sumažintas priedas už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą už 1 etatą nuo 50 iki 30 procentų, 2) įpareigojo atsakovą priskaičiuoti ir išmokėti ieškovės V. S. naudai iš atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto neišmokėto priedo prie darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2014-05-14 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, 3) sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio išieškojimo ieškovės V. S. naudai iš atsakovo Vilniaus Onkologijos instituto neviršijant jos vienos mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, nukreipė vykdyti skubiai (T.1,b.l.13-17).

5Ieškovas Nacionalinis vėžio institutas pareikštu teismui ieškiniu prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2014-07-17 sprendimą Nr. DGKS-3352, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Paaiškino, kad konfliktas kilo 2014-03-24, kai atsakovė nemotyvuodama ir neinformavusi, pažeisdama ieškovo direktoriaus 2011-06-23 įsakymu Nr. R8-297 patvirtintų taisyklių 10 ir 26 punktus, savavališkai pasišalino iš darbo vietos (operacinės), nors tuo metu vienas iš onkologinių pacientų buvo ruošiamas planinei operacijai dėl vėžinio susirgimo. Su pačia darbuotoja skyriaus administracijai išsiaiškinti nepavyko, tačiau buvo gautas slaugos koordinavimo vyresniosios slaugos administratorės J. B. 2014-03-26 tarnybinis pranešimas Nr. R6-52 ir jo papildymas, dėl anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos (anestezijai) V. S. savavališko pasišalinimo iš darbo vietos. Dėl gauto pranešimo buvo pradėtas drausmės pažeidimo patikrinimas, įvykis apsvarstytas ieškovo etikos komisijos posėdyje. Etikos komisija nustatė, kad atsakovė, savavališkai pasišalindama iš darbo vietos, pasielgė neetiškai ir pažeidė darbuotojo etikos normas. Taip pat buvo nustatyta, jog konfliktas tarp V. S. ir padalinio administracijos kilo dėl to, kad 2014-03-24 operacinėje, kurioje dirbo anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja (anestezijai) V. S. buvo suplanuotos 4 operacijos. Buvo planuojama jas atlikti iki 16:30 val. pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką. Klinikinių procesų eigoje toje operacinėje teko atlikti skubią operaciją, užtrukusią apie valandą, todėl likusios 2 planinės operacijos pradėtos vėlesniu laiku. V. S. 16:45 val. išvežusi pacientą iš operacinės savavališkai paliko savo darbo vietą- operacinę. Kai buvo pradėta ieškoti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos (anestezijai), nes paruoštam ligoniui negalėjo suteikti planuotos pagalbos, V. S. atvyko pas skyriaus vyresniąją slaugos administratorę ir pareiškė, kad atsisako dalyvauti paskutinėje tos dienos planinėje operacijoje, nes turi asmeninių reikalų, dėl kurių negali tą dieną toliau dirbti. Paskutinė planinė operacija (dėl įvykusio ekstra poreikio dienos pradžioje) toje operacinėje prasidėjo 17:05 val. Siekiant užtikrinti kokybišką ir sklandų darbą, administracijos pavedimu operacijai tinkamai užbaigti buvo paskirta budinti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja (anestezijai) A. S., kuri atliko išėjusios ir palikusios darbo vietą V. S. darbą. Operacija baigėsi ir pacientas iš operacinės išvežtas 18:15 val. Ieškovas įrodinėjo, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojoms yra taikoma suminė darbo laiko apskaita ir mokamas priedas prie tarnybinio atlyginimo už skubių, svarbių ir sudėtingų darbų vykdymą ir darbuotojų darbo laiko apskaitinis laikotarpis yra 4 mėnesiai. Ypatinga, neplanuota veikla darbuotojams yra kompensuojama papildomu poilsiu, tai pažymint darbo grafike, mokami priedai prie tarnybinio atlyginimo, nes konkrečios darbo trukmės negalima nustatyti, dėl pacientų būklės, operacijų sudėtingumo ir operacijų trukmės, toks teikiamos paslaugos valdymas nustatomas vadovaujantis bei nepažeidžiant DK 149 straipsnio 2 dalies nuostatų. Ieškovo teigimu, atsakovė pažeidė Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo pareigas reglamentuojančios Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos medicinos normos MN 60:2011 reikalavimus. Atsakovės darbo trukmė ir sudėtingumas ne visada gali būti prognozuojami iš anksto, darbas turi būti atliekamas laiku, nepertraukiamai ir preciziškai tiksliai, vadovaujantis Nacionalinio vėžio instituto tarybos 2014-01-16 d. protokolu Nr. A7-1 patvirtintų „Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatų“ 13 punktu, kuriuo buvo nutarta sumažinti V. S. priedą už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą prie tarnybinio atlyginimo 20 procentų. Šis sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad darbuotojos darbas pablogėjo dėl nuolatinių konfliktų su kitu skyriaus personalu, darbuotoja atsisako dirbti darbą, už kurį jai yra skiriamas priedas, be to yra trikdomas operacinės komandos darbas teikiant paslaugas labai sunkiems pacientams. Ieškovo nuomone, Darbo ginčų komisija nevertino priedo mokėjimo teisinio pagrindo, t.y. kada ir už ką jis turi būti mokamas arba nutraukiamas mokėti, nagrinėjo ne priedo sumažinimo priežastį, o viršvalandžių apmokėjimo tvarkos pažeidimą ir konstatavo, kad šiuo atveju buvo pažeista būtent viršvalandžių mokėjimo tvarka. Paaiškino, kad darbo apmokėjimas atsakovei buvo nustatytas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 511 ir ieškovo tarybos 2014-01-16 protokolo Nr. A7-1 patvirtintų „Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatų“ 3.6 punktu. Atsakovė 2014 metų kovo mėnesį neišdirbo 37 valandų, tačiau ieškovo darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatų 13 punkte numatyta, kad priedas mokamas kiekvieną mėnesį vienodai, nes ypatingo sudėtingumo atvejų skaitlingumas neprognozuojamas. Vadovaujantis sumine darbo krūvio (laiko) apskaita, darbuotojams skiriamas papildomo poilsio laikas už konkrečią dieną viršytą išdirbio normą. Teigė, jog Darbo ginčų komisija į tai neatsižvelgė, netyrė byloje surinktų įrodymų. Pasak ieškovo, atsakovė nesuvokė savo atsakomybės gydymo procese ir neįvertino galimos žalos ligonio sveikatai, ženkliai padidino planuojamos operacijos baigties riziką dėl to, kad administracijai teko skubiai ieškoti pakaitinio darbuotojo, dėl to administracijos priemonės dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra adekvačios ir atitinka sveikatos paslaugų teikimo saugos reikalavimus, nes sveikatos priežiūros srityje paslauga formuojama ligonio gerovei užtikrinti. Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus darbo procesų stebėsenos protokoluose yra konstatuotas faktinis ir realus darbo krūvis (laikas), kurį atsakovė dirbo ir jis nėra paneigtas jokiais kitais rašytiniais įrodymais, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad pagrindžiančių, kad buvo pažeistos jos teisės dėl darbo laiko ar ji buvo verčiama dirbti viršvalandžius. Įrodinėjo, jog darbuotoja: 1) nepaisė gydymo įstaigos darbo tvarkos taisyklių reikalavimų: pradėjo aiškintis dėl tvarkaraščio savavališkai pasišalinus iš vykstančios operacijos, 2) pažeidė darbo drausmę, kuri reglamentuojama gydymo įstaigos darbo tvarkos taisyklėse, 3) nevykdė Sveikatos apsaugos ministro patvirtintų reikalavimų vykdomai veiklai. Už tai darbdavys nusprendė sumažinti priedą prie tarnybinio atlyginimo, vadovaudamasis Vyriausybės nutarimu Nr. 511 ir ieškovo tarybos 2014-01-16 protokolu Nr. A7-1 patvirtintu „Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatų“ 13 p., kadangi darbuotoja faktiškai nevykdė darbų, už kuriuos priedas yra skiriamas. Ieškovo manymu, Darbo ginčų komisija sprendime neteisingai nurodė, kad priedas prie atlyginimo sumažintas neterminuotai, realiai priedas prie atlyginimo sumažintas iki 2014-12-31 (T.1,b.l.2-11).

6Atsakovė V. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014-07-17 sprendimą Nr. DGKS-3352 palikti nepakeistą, panaikinti ieškovo Nacionalinio vėžio instituto 2014-05-14 įsakymą Nr. R7-480 „Dėl priedo prie tarnybinio atlyginimo sumažinimo“, priteisti iš ieškovo 2571,38 Lt (744,73 EUR) neišmokėto priedo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu sudarė 2002-05-20 darbo sutartį Nr. 112, pagal kurią buvo priimta dirbti slaugytojo padėjėja (operacinėje). Nuo 2004-02-23 buvo paaukštinta į anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos pareigas 0,5 etato. Iš anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos pareigų 2007-10-01 buvo perkelta į anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos (anestezijai). Nuo 2010-06-01 anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos (anestezijai) darbo krūvis sumažintas nuo 0,5 etato iki 0,25 etato. Nuo 2014-04-01 buvo perkelta iš 0,25 anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos (anestezijai) pareigų į 0,25 etato anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos pareigas. Vėliau tarp šalių buvo sudaryta 2004-02-19 darbo sutartis Nr. 23, pagal kurią ji buvo priimta anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytoja 1 etatu, nustatant darbo pradžią nuo 2004-02-23. Iš anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos pareigų 2007-10-01 perkelta į anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos (anestezijai) pareigas. Iki 2014-03-24 kilusio konflikto neturėjo jokių tarnybinių nuobaudų ar nusiskundimų. Paaiškino, kad pasibaigus darbo laikui, numatytam grafike, t.y. 2014-03-24, po 16:30 val. ji ieškovui pranešė, kad baigė darbus ir eis namo, tačiau ieškovas nenurodydamas priežasties, kodėl ji turėtų dirbti viršvalandžius, nurodė dirbti toliau. Kartu su budinčia slaugytoja atliko būtinus darbus ir 17:50 val., pranešusi apie tai, kad turi pasiimti savo vaiką iš darželio, išėjo namo. Jai buvo įteiktas 2014-04-07 prašymas pateikti raštišką pasiaiškinimą. 2014-04-10 pateikė paaiškinimą. 2014-04-14 įvyko Vilniaus universiteto Onkologijos instituto etikos komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas jos elgesys. Šio posėdžio metu buvo nuspręsta, kad ji pasielgė teisėtai, bet neetiškai, taip pat, kad turi būti sutvarkyta darbo laiko apskaita. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vyriausiasis juriskonsultas pateikė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriui 2014-06-24 teikimą dėl jos elgesio, kuriuo pasiūlė peržiūrėti priedą prie tarnybinio atlyginimo (už 1 etatą gaunama 60 proc. už skubių ar svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių atlikimą) ir jį maksimaliai sumažinti. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius 2014-05-13 įsakymu Nr. R7-480 sumažino priedą už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą už 1 etatą iki 30 proc. Ieškovas nepateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščio, kuris atitinka 2004-10-27 Vyriausybės nutarimu Nr.78 patvirtinta darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinę formą. Atsakovė teigė, kad ieškovo pateikti duomenys yra netikslūs, nes juose pažymėta tik kiek yra perdirbta, tačiau nėra nurodyta, nei tikslaus laiko iki kada dirbta, nei viršvalandžių. Atsakovės paaiškinimais, po operacijų operacinėse atliekami įvairūs darbai, kuriuos taip pat ji turi atlikti, todėl, pasak atsakovės, teigti ir apskaityti, kad darbo laikas baigiasi su paciento išvežimu iš palatos, yra nesąžininga ir neteisėta. Pripažino aplinkybę, kad daliai ieškovo darbuotojų yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, tačiau, atsakovės teigimu, ieškovas klaidingai suprato suminės darbo laiko apskaitos įstatyminį reglamentavimą. kadangi dieną, dėl kurios kilo ginčas, atsiradus nenumatytiems darbams (skubiai operacijai), ji pacientą iš palatos išvežė 16:45 val., t.y. darbe užtruko ilgiau. Pabaigusi neatidėliotinus darbus, susitarusi su pamainininke, pranešė atsakingam asmeniui (kas po darbo laiko ir atvykus pamainininkui, pagal darbo tvarkos taisykles nėra būtina) apie išvykimą namo. Atsakovės manymu, Darbo ginčų komisija teisingai konstatavo, kad darbdavys, liepdamas dirbti pasibaigus darbo laikui ir esant pamaininiam darbuotojui, piktnaudžiavo savo teisėmis. Iki ginčijamo įsakymo priėmimo ji gaudavo 60 procentų dydžio pastovų priedą, tačiau nėra jokių nuostatų ar reglamentų, kuriuose būtų numatyta, kas yra skubūs ir nenumatyti darbai, už kuriuos mokamas priedas, kas, apeliantės vertinimu, suteikia darbdaviui galimybę piktnaudžiauti padėtimi ir diferencijuoti ar bausti jam neįtikusius darbuotojus, jiems numatant skirtingo dydžio priedus (T.1,b.l.83-88).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad jokiuose norminiuose dokumentuose darbdavys nėra nustatęs, kas yra svarbūs, skubūs ar sudėtingi darbai, už kuriuos yra skiriamas priedas. Padarė išvadą, kad pagal darbdavio vertinimą, darbo skubumas, sudėtingumas ir jo svarba yra nuolatinis ir įprastas anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojos darbo funkcijos požymis. Vertino, kad skiriamu priedu darbdavys iš tikrųjų apmokėjo už įprastą darbą dėl jo svarbaus pobūdžio, o ne skatino darbuotojus už gerą darbą. Atsižvelgęs į tai, kad priedo skyrimas nesusijęs su konkrečiu darbo rezultatu, sprendė, jog ir jo sumažinimas negalimas dėl to, kad atsakovė atsisakė atlikti konkretų darbą 2014 m. kovo 24 dieną. Teismas sutiko su Darbo ginčų komisijos sprendime išdėstyta pozicija, kad darbdavys negali skiriamu priedu kompensuoti netinkamai vedamos darbo laiko apskaitos (tiek liudytojai, tiek rašytiniai įrodymai patvirtino, kad darbdavys nevedė faktiškai dirbto laiko apskaitos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nežymėdavo pagal darbuotojams numatytą darbo grafiką viršyto darbo laiko). Vertino, kad darbdavys nustatydamas priedą, nėra atleistas nuo įstatymo imperatyvų, įpareigojančių darbdavį vykdyti tikslią viršvalandinio darbo apskaitą ir apmokėti už viršvalandinį darbą arba kompensuoti jį kitais įstatyme numatytais būdais, o atsakovė, net ir esant darbdavio daromiems darbo laiko apskaitos pažeidimams, neturi teisės atsisakyti vykdyti darbdavio nurodymo dėl viršvalandinio darbo. Sprendė, kad atsakovė 2014 m. kovo 24 d. nebuvo atleista nuo pareigos vykdyti darbdavio nurodymą dėl viršvalandinio darbo (t.y. darbo viršijančio darbo grafike numatytą darbo laiką), ir po 2014 m. kovo 24 d., taip pat nėra ir nebūtų atleista nuo tokios pareigos, jeigu būtų toks pavedimas. Teismas sutiko su atsakovės vertinimu, kad priedas jai yra sumažintas dėl jos elgesio 2014 m. kovo 24 d. ir kad toks darbdavio sprendimas iš esmės reiškia drausminės atsakomybės taikymą. Kadangi, nei įstatymas nei Darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatai nenumato galimybės sumažinti darbuotojui skiriamą priedą, siekiant sudrausminti jį už darbo drausmės pažeidimą, skirto priedo sumažinimą pripažino neteisėtu. Konstatavo, kad atsakovei darbo užmokesčio priedas buvo neteisėtai sumažintas 30 procentų per laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., nepriemokos suma yra 2475,76 Lt (717,03 €) atskaičius mokėtinus mokesčius. Pažymėjo, kad klausimas dėl V. S. drausminės atsakomybės ar apmokėjimo už viršvalandinį darbą nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku (T.2,b.l.26-32).

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliantas (ieškovas) BĮ Nacionalinis vėžio institutas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Nesutinka su teismo argumentais dėl priedų ir priemokų skyrimo darbuotojams tvarkos. Paaiškino, jog jokie teisės norminiai aktai nenustato svarbių, skubių ir sudėtingų darbų sąvokos. Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 Dėl Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo 5 punktas suteiki teisę biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovams neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustatyti kitiems darbuotojams priedus už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, nurodant konkretų terminą, bet ne ilgesnį, kaip iki kalendorinių metų pabaigos. Priedų skyrimo tvarka yra priskirta įstaigų ir organizacijų vadovų kompetencijai. Atsakovės darbo pobūdis susijęs su didesne protine, emocine įtampa, todėl be jai suteikiamų socialių garantijų ir darbo sąlygų pagerinimo yra mokamas priedas prie pagrindinio darbo užmokesčio. Priedas prie darbo užmokesčio darbuotojams skiriamas už tai, kad jie dalyvauja iš anksto suplanuotose operacijose (planinėse) ir už dalyvavimą ekstrinėse operacijose (neplanuotose), kurių darbdavys kontroliuoti negali. Apeliantas įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju darbuotoja atsisakė dirbti neplaninį darbą, o po kilusio konflikto tokio darbo dirbti ( į neplanines operacijas) nebuvo skiriama, pakeičiant ją kitu darbuotoju. Tai, kad atsakovė dirbo po darbo valandų 2014-04-23, 2014-09-08, 2014-07-28, apelianto paaiškinimu, tai buvo darbas, kurį reikėjo užbaigti po planinių operacijų. Nesutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog atsakovės ir kitų anesteziologų slaugytojų darbas ir jo pobūdis iš esmės nesiskiria ir nepradėjo skirtis po 2014-03-24. Pažymėjo, kad darbdavys, organizuodamas darbą, atsižvelgia pirmiausia į gydomų pacientų gerovę, o ne į konkretaus darbuotojo pageidavimą dirbti tiksliai pagal grafike nurodytą laiką. Pasak apelianto, jei atsiras nors viena neplaninė operacija, kuri užsitęs, jei atsidės planinė vėlesniam laikui, pasibaigus atsakovės darbo valandoms, darbdavys visuomet bus privestas ją pakeisti kitu darbuotoju. Pažymėjo, kad priedas atsakovei mokamas, tačiau ne tokio dydžio, kaip kitiems darbuotojams, kurie dirba darbą už ją. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą panaikinti Darbo ginčų komisijos 2014-07-17 sprendimą Nr. DGKS-3352 individualaus darbo ginčo byloje Nr. APS-36-10230/2014 ir įpareigoti atstatyti atsakovei priedą prie darbo užmokesčio, kadangi darbdavys sumažindamas priedą prie darbo užmokesčio nesiekė darbuotojos nubausti, tačiau sumažino už tai, kad ji neatlieka skubaus ir sudėtingo darbo (nedalyvauja ekstrinėse operacijose). Atkreipė dėmesį į tai, kad posėdžio metu atsakovė negalėjo paaiškinti, kada prisideda jos darbas ir kada baigiasi, nežino, už ką gavo priedą, tik nuolat kartojo, jog yra diskriminuojama ir jai tenka dirbti viršvalandžius. Apelianto teigimu, atsakovė nesuvokia savo atsakomybės gydymo procese, neįvertina galimos žalos ligonio sveikatai, didina neplanuotų ir ekstrinių operacijų baigties riziką, dėl ko darbdaviui reikia ieškoti darbuotojo ją pakeisti, siekiant išsaugoti pacientui gyvybę bei grąžinti sveikatą. Apeliantas pastebėjo netikslumus, esančius tarp atsakovės prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas ir PVM sąskaitų faktūrų, į kuriuos teismas neįsigilino ir priteisė daugiau, nei ji realiai patyrė (T.2,b.l.33-40).

10Atsakovė V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog dirba pagal dvi darbo sutartis, per visą darbo laikotarpį jokių drausminių nuobaudų jai paskirta nebuvo, darbdavys pretenzijų dėl jos darbo nereiškė iki 2014-03-24 iškilusio konflikto. Paaiškino, jog negalėjo dalyvauti po savo darbo valandų, 17:05 val. vykusioje planinėje operacijoje, kadangi 18:00 val. privalėjo iš vaikų darželio pasiimti savo 3 metų amžiaus vaiką. Apie negalėjimą dalyvauti planinėje operacijoje ji pranešė vyresniajai slaugos administratorei J. B., suderino pavadavimo klausimą su budinčia anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja A. S., kuriai padėjo pasiruoši operacijai, perdavė darbus ir darbo vietą kitai pamainai ir apie 17:40 val. išvyko iš darbo. Teigia, kad apeliantas klaidingai nurodė, jog išvyko iš darbo nieko neinformavusi, savavališkai pasišalino iš operacinės tuo metu, kai buvo ruošiamas operacijai pacientas. Pažymėjo, jog J. B. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės paneigtos Darbo ginčų komisijos ir teisme liudijusių liudytojų parodymais. Onkologijos instituto etikos komisija nustatė, jog atsakovė elgėsi teisėtai, nes įstaigoje netinkamai organizuota darbo laiko apskaita, bet neetiškai. Atsakovės nuomone, jai priedas buvo sumažintas už tai, kad ji jau po savo darbo valandų, suderinusi pavadavimo klausimą ir perdavusi darbus budinčiai slaugei, dėl svarbių asmeninių priežasčių išvyko iš darbo. Pasak atsakovės apeliaciniame skunde nurodoma, jog ji nevykdo skubių ir sudėtingų darbų, nes neskiriama bei nedalyvauja planinėse operacijose. Pasak atsakovės, darbdavys sumažino priedą už darbo drausmės pažeidimą (2014-03-24 įvykį). Apeliaciniame skunde darbdavys akcentuoja naują priedo sumažinimo pagrindą – darbuotoja nedirba skubių ir sudėtingų darbų, t.y. darbdavio 2014-05-13 įsakyme Nr. R7-480 ir apeliacinio skundo argumentais dėl priedo sumažinimo iš esmės skiriasi. Paaiškino, jog pagal nusistovėjusią praktiką planinius darbus darbdavys gali kontroliuoti, t.y. dėl neplaninių operacijų nusikėlus planinėms operacijoms, kurios prasidėdavo po darbuotojo darbo valandų, tą darbuotoją pakeisdavo tą dieną budintys slaugytojai arba suplanuotos operacijos perkeliamos į kitą darbo dieną. Teigia, jog atlieka skubius ir sudėtingus darbus, nes visų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų priedas yra vienodo dydžio, nei vienai priedas sumažintas nebuvo, įstaigoje nėra įtvirtinta, kas yra laikoma skubiais ir sudėtingais darbais, už kuriuos skiriamas priedas. Priedas nėra skiriamas už dalyvavimą planinėse ir (ar) neplaninėse operacijose, o jis skiriamas už sunkų, skubų ir sudėtingą darbą. Paaiškino, jog po 2014-03-24 įvykio jos darbo pobūdis nepasikeitė. Apeliantas neįrodė, kad atsakovė nedalyvauja neplaninėse operacijose, nedirba po darbo laiko ir užsitęsus operacijoms (T.2,b.l.45-55).

11Teisėjų kolegija

konstatuoja:

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Byloje kilo ginčas dėl skiriamo priedo prie darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo. Nustatyta, kad Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. R7-1387 „Dėl Vilniaus universiteto Onkologijos instituto darbuotojų tarnybinio atlyginimo priedų ir priemokų peržiūrėjimo“ yra patvirtinti darbuotojų atlyginimo priedų ir priemokų dydžiai, kurie taikomi nuo 2014-01-01 (T.1, b.l. 163-165). Pagal šiuo įsakymu patvirtintą priedą (lentelės įrašo Nr. 874 ir 875) anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai V. S. buvo nustatytas priedas einant pareigas 1 etatu – 50 proc., o einant pareigas 0,25 etatu – 40 proc. (T.1,b.l. 165). Ieškovei skirto priedo dydis buvo pakeistas, nustatant, jog iki 2014 m. gegužės 13 d. jis bus 50 proc. dirbat papildomai 0,25 etatu, o 60 proc. dydžio dirbant 1 etatu (Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 27-474, T.1, b.l. 167). Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2014 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. R7-480 „Dėl priedo prie tarnybinio atlyginimo sumažinimo“ anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai V. S. mokamas priedas sumažintas iki 30 procentų, jai dirbant 1 etatu (T.1, b.l. 122).

14Dėl papildomo uždarbio darbdavio išmokamo darbuotojui už jo atliktą darbą

15DK 186 straipsnio 2 dalis numato, jog „darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą“. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą priedų skyrimo tvarkos išaiškinimą.

16Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublik?s Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Nagrinėjamoje byloje nuostatos dėl papildomo uždarbio yra numatytos apelianto vietiniuose (lokaliniuose) teisės aktuose. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto tarybos 2014 m. sausio 16 d. protokolu Nr. A7-1 patvirtinti Darbuotojų darbo apmokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai) (b.l. 70-73). Šių nuostatų 3.8 punktas nustato, kad „priedas – darbo užmokesčio sudedamoji dalis, darbuotojui mokama už einamas vadovaujančias pareigas, už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ir sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, už veiklos efektyvumą“. Ginčo Įsakyme nurodyta, kad priedas sumažinamas vadovaujantis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto tarybos patvirtintų darbo apmokėjimo nuostatų 13 punktu ir atsižvelgiant į vyriausiojo juriskonsulto V. M. 2014-05-06 teikimą Nr. R6-76. Vyriausiojo juriskonsulto V. M. 2014 m. gegužės 6 d. teikime Nr. R6-76 yra pateiktas siūlymas peržiūrėti V. S. priedą prie tarnybinio atlyginimo (už 1 etatą gaunamą priedą už skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) atlikimą ir jį maksimaliai sumažinti vadovaujantis Darbo apmokėjimo nuostatų 12 punktu, nustatančiu, kad priedai skiriami nurodant konkretų terminą, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos; priedas mažinamas arba panaikinamas, jeigu pablogėja tų asmenų darbo rezultatai arba jie nevykdo minėtų darbų. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tokia išvada yra teikiama dėl 2014 m. kovo 24 d. įvykio, kuomet V. S. buvo suplanuotos 4 operacijos, kurias buvo numatyta atlikti iki 16:30 val. Jas buvo planuojama atlikti iki 16.30 val. pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką. Kadangi darbo eigoje toje operacinėje buvo atlikta skubi operacija, užtrukusi apie valandą, todėl likusios 2 planinės operacijos pradėtos vėlesniu laiku. V. S. 16:45 val. išvežusi pacientą iš operacinės pareiškė, kad atsisako dalyvauti paskutinėje tos dienos planinėje operacijoje ir išėjo iš darbo. Paskutinė planinė operacija toje operacinėje prasidėjo 17:05 val. Siekiant užtikrinti darbą, tą dieną darbui operacinėje užbaigti buvo paskirta budinti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja (anestezijai) A. S.. Operacija baigėsi ir pacientas iš operacinės išvežtas 18:15 val. Teikime taip pat nurodoma, kad Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojoms yra taikoma suminė darbo laiko apskaita ir mokamas priedas už skubių, svarbių ir sudėtingų darbų vykdymą (darbuotojams kompensuojama papildomu poilsiu darbo grafike, mokami priedai prie tarnybinio atlyginimo, nes konkrečios darbo trukmės negalima nustatyti, dėl pacientų operacijų sudėtingumo ir trukmės) (DGK darbo bylos 32 lapas). Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, kad priedas buvo sumažintas už tai, kad kilo konfliktas tarp darbuotojos ir administracijos, todėl priedas atsakovei yra sumažintas dėl jos elgesio 2014 m. kovo 24 d. ir kad toks darbdavio sprendimas iš esmės reiškia drausminės atsakomybės taikymą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad juriskonsulto V. M. 2014 m. gegužės 6 d. teikime Nr. R6-76 nėra nurodyta, jog atsakovei siūloma sumažinti priedą dėl to, kad: 1) sumažėjo kvalifikaciją; 2) darbdavys nebeketina jai skirti skubių, svarbių ir sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą, 3) atsakovės veiklos efektyvumas nukrito (pvz., per tam tikrą darbo laiką nebegeba paruošti pacientų operacijai ir pan.). Tai reiškia, kad priedo sumažinimas buvo nukreiptas į netinkamo elgesio, kurį apeliantas vertino kaip neetišką, parodymą kaip nesuderinamą su darbo drausme. Tačiau pats apeliantas darbuotojų kvalifikaciją sieja su licencijos turėjimu (T.2, b.l.35), bet ne su veiklos etika. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto ginčo metu naudota argumentacija, jog atsakovės darbas yra specifiškas, dėl ko jo trukmė ir sudėtingumas ne visada gali būti prognozuojamas, tačiau pagal jo paties patvirtintų Nuostatų 3.9 punktą už darbą, nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, <...> už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą yra mokama priemoka. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtiną teismo nustatytą faktą, jog atsakovė dirbo ilgiau nei numatyta jos grafike. Tokiu atveju teisinio santykio atsiradimo pagrindu turėjo būti Nuostatų 3.9, 16 punktai.

17Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantui (darbdaviui) taikant priedų apmokėjimo sistemą ne pagal savo paties nustatytas taisykles, o pagal savaime institute susiklosčiusią tvarką, iškilus teisiniam konfliktui, jis privalėjo griežtai laikytis pasitvirtintos darbo apmokėjimo tvarkos. Nuostatų 13 punktas nustato, kad priedas mažinamas arba panaikinamas, jeigu pablogėja tų asmenų darbo rezultatai arba jie nebevykdo minėtų darbų. Byloje nėra įrodymų, kad: 1) atsakovė neišdirba pagal grafiką nustatyto darbo laiko; 2) pablogėjo jos darbo rezultatai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinio skundo argumentas, jog po Įsakymo priėmimo atsakovė nebevykdo skubių ir sudėtingų darbų (T.2, b.l.38), nepagrįstais jokiais įrodymais (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybės dėl konfliktiškumo, elgesio etiškumo (T.1,b.l.14) ir pasišalinimo iš darbo vietos neužbaigus savo darbo (T.2, b.l.37), yra reikšmingos DK nuostatų, reglamentuojančių drausminę atsakomybę, taikymą. Kaip minėta, Nuostatai, o ir įstatymas, nenumato už tai galimybės sumažinti arba panaikinti priedą, todėl jos nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant šį ginčą ir apeliacinės instancijos teismas jų nevertina. Darbo ginčų komisijos narės dr. V. K. atskiroji nuomonė patvirtinta, jog priedas buvo sumažintas dėl to, kad atsakovė paliko darbo vietą nepasibaigus planuotos operacijos laikui, kuri prasidėjo vėliau nei numatyta grafike. Apeliacinio skundo argumentai taip pat yra nukreipti į neplanuoto darbo atlikimo būtinybę (T.2, b.l.36). Kaip minėta, tokios aplinkybės, atsižvelgiant į darbo specifiką, yra numatytos Nuostatuose, o pagal tai atlyginimas reglamentuotas ne 3.8 punkte, o 3.9 punkte. Tai reiškia, jog pačiam apeliantui nepaisant savo nustatytos teisinės tvarkos, nėra pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui. Kita vertus, apeliantas remiasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, kuris patvirtina jo diskrecijos teisę nustatyti darbo apmokėjimo tvarką. Tačiau tai tik patvirtina griežtą nustatytų taisyklių taikymo reikšmę (DK 93 straipsnis). Tuo atveju, jei Įsakyme būtų buvę numatyta, kad apeliantas nebeskirs skubaus papildomo darbo, po to, kai atsakovė atsisakė tokį dirbti, t.y. būtent taip, kaip nurodyta apeliaciniame skunde (T.2, b.l.37), tuomet būtų pagrindas Įsakymo priėmimui. Tačiau kaip minėta, Įsakymas parengtas atsižvelgiant į V. M. teikimą dėl 2014 m. kovo 24 d. įvykio, kai V. S. turėjo dirbti iki 18:15 val., t.y. operacijos pabaigos, tačiau nedirbo. Tai reiškia, kad priedas buvo sumažintas būtent dėl šios aplinkybės.

18DK 192 straipsnio, reglamentuojančio darbo apmokėjimą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokėti padidintą, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinį atlygį; nurodyta, kad konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši įstatymo nuostata yra imperatyvioji, t. y. jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis darbdavys privalo mokėti padidintą, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestį. Tokiu atveju, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, darbdavio ir darbuotojo susitarimo dalykas yra tik padidinto tarifinio atlygio dydis, bet ne darbuotojo teisė gauti didesnį atlyginimą – tokia teisė jam nustatyta įstatymo, imperatyviai įtvirtinančio darbdavio pareigą mokėti už darbą tokiomis sąlygomis didesnį darbo užmokestį. Tuo atveju, jeigu kolektyvinėje sutartyje nenustatyta konkretaus mokėjimo už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydžio, taip pat didesnis atlygis nenustatytas individualioje darbo sutartyje, darbuotojas po darbo sutarties sudarymo nepraranda teisės kreiptis į darbdavį dėl padidinto darbo užmokesčio mokėjimo, jeigu jis dirba, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Sudarant darbo sutartis dėl darbo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, turi būti nustatytas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis ir darbo sutartyse aiškiai nurodyta, jog nustatytas tarifinis atlygis yra padidintas, atsižvelgiant į nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, kiek jis padidintas. Didesnis darbo užmokestis už darbą aptariamomis sąlygomis gali būti nustatomas tiek nustatant didesnį tarifinį atlygį, tiek tam tikrą priemoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba ir kt., bylos Nr. 3K-7-83/2011).

19Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Anesteteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus darbo procesų stebėsenos protokole užfiksuota, kad atsakovė ir po 2014-03-24 m. dirbo po savo darbo grafike numatyto darbo laiko (pvz., 2014-04-23 (T.1,b.l. 179), 2014-09-08 (T.1,b.l. 181), 2014-07-28 m (T.1,b.l. 185) ir kt.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad darbdavio teiginiai, jog atsakovės darbo pobūdis po 2014-03-24 neteko ypatingo pobūdžio ar svarbos, yra nepagrįsti, sumažėjo emocinė įtampa, nedalyvauja ekstrinėse operacijose, nevykdo skubių, svarbių ir sudėtingų užduočių (CPK 178 straipsnis).

20Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

21Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka įrodymų viseto duomenis, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Apeliantas pripažįsta aplinkybę, jog atsakovės darbinė veikla susijusi su didesne protine, emocine įtampa, todėl jai be suteiktų socialinių garantijų ir darbo sąlygų pagerinimo mokėjo ir priedą prie pagrindinio darbo užmokesčio (T.2,b.l.36). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

23CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Spręsdamas materialinį ieškovo reikalavimą atsakovui priteisti žalą ir patenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 93 straipsnį turi vadovautis jo 2 dalimi ir proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip išaiškino kasacinis teismas, reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. K.M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).

24Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė prašė priteisti 1 108,28 € bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, pateikė išlaidas patvirtinančius įrodymus, todėl tenkino šį reikalavimą (T.2,b.l.32). Apeliantas teigia, jog atsakovės pateiktose į bylą PVM sąskaitose faktūrose yra netikslumai, t.y. 2014-10-22 PVM sąskaitoje faktūroje APB Nr. 3563 nurodyta 175,22 € suma, o prašyme prašė priteisti 177,22 € sumą; 2014-12-15 PVM sąskaitoje faktūroje APB Nr. 3878 nurodyta 262,84 € suma, o prašyme prašė priteisti 262,83 € sumą. Mano, jog pirmosios instancijos teismas priteisė didesnę sumą, nei realiai buvo patirta (T.2,b.l.39).

25Iš atsakovės pateikto teismui 2014-12-15 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatyta, jog atsakovė prašė priteisti viso 3 327,50 Lt (963,71 €) bylinėjimosi išlaidų (T.1,b.l.150): 1) pagal 2014-09-30 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 3505 - 1 815 Lt (525,66 €) (T.1,b.l.152), 2) pagal 2014-10-22 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 3563 - 605 Lt (175,22 €) (T.1,b.l.153), 3) pagal 2014-12-15 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 3878 - 907,50 Lt (262,83 €) (šioje sąskaitoje faktūroje nurodyta suma eurais – 262,84) (T.1, b.l.155). Iš atsakovės pateikto teismui 2015-02-13 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatyta, jog atsakovė prašė priteisti viso 3 327,50 Lt, tačiau šią sumą eurais nurodė ne 963,71 €, bet 1 108,28 € bylinėjimosi išlaidų (T.2,b.l.1): 1) pagal 2014-09-30 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 3505 - 1 815 Lt (525,66 €) (T.2,b.l.3), 2) pagal 2014-10-22 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 3563 - 605 Lt, tačiau šią sumą eurais nurodė ne 175,22, o 177,22 €) (T.2,b.l.4), 3) pagal 2014-12-15 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 3878 - 907,50 Lt (262,83 €) (šioje sąskaitoje faktūroje nurodyta suma eurais – 262,84) (T.2, b.l.6), 4) pagal 2015-02-12 PVM sąskaitą faktūrą APB Nr. 4206 – 144,57 € (T.2,b.l.8). Iš „Swedbank“, AB sąskaitų išrašų nustatyta, jog atsakovė advokatų profesinei bendrijai ILAW už teisinę pagalbą 2014-12-16 sumokėjo 2 420 Lt (T.2,b.l.5), 2014-12-16 sumokėjo 907,50 Lt (T.2,b.l.7) bei 2015-02-13 sumokėjo 144,57 € sumą (T.2,b.l.9).

26Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos skaičiavimus, atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė viso 1 108,28 € (963,71 € + 144,57 €) bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinio skundo argumentas, susijęs su bylinėjimosi išlaidų nepagrįstu priteisimu, atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 350,46 €. Atsakovei atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatas, prašomos priteisti advokatės pagalbos išlaidos neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr.1R-77 dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo , 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apelianto (ieškovo) priteisiamos jos turėtos 350,46 € išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

27Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 9 d. sprendimą nepakeistą.

29Priteisti iš apelianto BĮ Nacionalinis vėžio institutas (j.a.k.111959420) atsakovės V. S. (a.k. ( - ) naudai 350,46 € bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ginčo esmė... 4. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos... 5. Ieškovas Nacionalinis vėžio institutas pareikštu teismui ieškiniu prašė... 6. Atsakovė V. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliantas (ieškovas) BĮ Nacionalinis vėžio institutas pateikė apeliacinį... 10. Atsakovė V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog dirba pagal dvi... 11. Teisėjų kolegija... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Byloje kilo ginčas dėl skiriamo priedo prie darbo užmokesčio sumažinimo... 14. Dėl papildomo uždarbio darbdavio išmokamo darbuotojui už jo atliktą darbą... 15. DK 186 straipsnio 2 dalis numato, jog „darbo užmokestis apima pagrindinį... 16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad, šalims sutarus... 17. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro... 18. DK 192 straipsnio, reglamentuojančio darbo apmokėjimą esant nukrypimų nuo... 19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Anesteteziologijos, reanimacijos ir... 20. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 23. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos... 24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė prašė priteisti 1... 25. Iš atsakovės pateikto teismui 2014-12-15 prašymo dėl bylinėjimosi... 26. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos skaičiavimus, atsakovė pirmosios... 27. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 28. palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 9 d. sprendimą... 29. Priteisti iš apelianto BĮ Nacionalinis vėžio institutas (j.a.k.111959420)...