Byla 2-458-769/2014
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo pagrindo ir datos pakeitimo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, atsakovės UAB „ICT Trucking“ priešieškinį ieškovui V. V. dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovui V. V., ieškovo atstovei advokatei G. M., atsakovės UAB „Ict Trucking“ atstovui advokatui H. M., viešo teismo posėdžio metu nagrinėdama civilinę bylą pagal V. V. ieškinį UAB „ICT Trucking“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo pagrindo ir datos pakeitimo, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, atsakovės UAB „ICT Trucking“ priešieškinį ieškovui V. V. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovas 2013-08-01 kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 1 p. neteisėtu, pakeisti atleidimo pagrindą ir datą ir nustatyti, kad darbo sutartis nutraukta pagal LR DK 127 str. 2 d. 2013-07-15; priteisti iš atsakovės išeitinę pašalpą 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; priteisti darbo užmokestį nuo 2013-07-04 iki 2013-07-15 386,91 Lt, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2013-07-16 iki visiško atsiskaitymo, priteisti 5000 Lt neturtinę žalą. Ieškinyje nurodyta, kad V. V. dirbo pas atsakovę nuo 2011-09-23 iki 2013-07-15 UAB „ICT Truking" vairuotoju-ekspeditoriumi, 2013 m. gegužės mėn. gavo iš darbdavio pretenzijas dėl kuro trūkumo, 2013-06-28 iš darbdavio gavo siūlymą pasirašyti susitarimą dėl 4120,18 Lt išskaitų, nuo 2013-07-09 buvo paskelbta prastova, visą darbo dieną nuo 9.00 val. iki 18.00 val. buvo įpareigotas sėdėti įmonės ofise adresu Jūrininkų pr.27, Klaipėdoje, darbdavys reikalavo atidirbti 14 dienų, 2013-07-10 atšaukė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir pateikė prašymą darbo sutartį nutraukti LR DK 127 str. 2 d. pagrindu 2013-07-15, nes darbdavys nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį, nesuteikė vairuotojo- ekspeditoriaus darbo, nebuvo sumokėti dienpinigiai už komandiruotės laiką. Pasibaigus įspėjimo terminui nuo 2013-07-16 nutraukė darbą, 2013-07-19 gavo atsakovo reikalavimą pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. Iš darbo UAB „ICT Truking" buvo atleistas 2013-07-22 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Atsiliepime į priešieškinį ieškovo atstovė advokatė nurodė, kad darbdavys nė karto neatliko kuro inventorizacijos ir nenustatė trūkumų, ieškovas dažniausiai važiavo į Rusiją, kur keliai nėra tinkamai sutvarkyti, ieškovas kartais „negesindavo mašinos po savaitę ar net 2 savaites. Savaime aišku, kad esant tokioms aplinkybėms padidėjo sunaudoto kuro kiekis“ ( 73-74 b.l.). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jo faktiškos sąnaudos ir kompiuterio rodmenys skyrėsi 5-6 litrais, nuo liepos 4 iki 8 dienos jam buvo suteiktas poilsis, nors jis neprašė, pagal prašymą jo neatleido iš darbo, bet liepė atidirbti 14 dienų, nedavė vairuotojo darbo, bet liepė sėdėti ofise, po atleidimo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo jis negalėjo susirasti darbo; jis kuro neėmė, todėl neprivalo atlyginti žalos; jo pajamos per mėnesį būdavo apie 5000 litų su dienpinigiais, dabar gauna panašų atlyginimą, įsidarbino rugsėjį; kai buvo pareikštos pretenzijos dėl išeikvojimo, jis 3 savaites dar važinėjo į reisus. Ieškovo atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti, viršyti ieškinio reikalavimus ir įvertinti prastovos teisėtumą, V. V. turėjo būti atleistas nuo liepos 15 d., nes jam nebuvo suteiktas darbas ir nesumokėti dienpinigiai už birželio mėn., įrodymų apie žalos padarymą nėra, kuras nurašytas į įmonės sąnaudas, todėl tai nėra žala; prašo priteisti nesumokėtą 169,56 Lt darbo užmokestį nuo liepos 4 d. iki 8 d., reikalaudamas sėdėti ofise darbdavys norėjo pažeminti ieškovą.

3Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 9893,82 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodyta, kad ieškovui 2013 07 09 įsakymu paskelbta priverstinė prastova ne dėl darbuotojo kaltės, bet dėl pablogėjusių ekonominių sąlygų, dėl ko nebuvo naujų užsakymų iš klientų, taip pat nebuvo galimybės ieškovui pasiūlyti kito darbo, atsakovė nematė priežasčių nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 127 str. 2 d.; kai darbdavys nevykdo pareigos suteikti darbo sutartyje sulygtą darbą ir yra paskelbta prastova, LR DK 128 str. l d. numato specialų darbo sutarties nutraukimą, kai prastova tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės, arba jei daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, taigi ieškovo prašymų teikimo metu, t.y., 2013 07 10, nei darbo užmokestis už 2013 metų birželio mėnesį, nei dienpinigiai dar neturėjo būti mokami. Ieškovas 2013 07 16, 2013 07 17, 2013 07 18, 2013 07 19 bei 2013 07 22 dienomis neatvyko į darbą visą pamainą; ieškovas atleistas iš darbo ne tik esant LR DK 235 str. 2 d. 9 p. ieškovo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui - pravaikštai, bet ir esant LR DK 235 str. 2 d. 7 p. numatytam ieškovo padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui: padarius veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo požymių. 2013 07 15 inventorizacijos metu buvo nustatyta, kad ieškovas nuo 2011 09 27 iki 2013 06 09, vairuodamas transporto priemonę "Mercedes-Benz Actros 2544 LS" (valst. Nr.( - )), viršijo kuro sunaudojimo normą, sunaudojo 3.910,60 litrų kuro daugiau, tokiu būdu padarė 9.893,82 Lt dydžio žalą, kuri apskaičiuota laikant, kad vieno litro kuro kaina yra 2,53 Lt/litrą. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus, nurodęs, kad faktiška kuro sunaudojimo norma buvo 39,3 L/100 km., kai pagal normą turėjo būti 33 l/100 km, ieškovas atleistas už iššvaistymą, įmonės turto neišsaugojimą, duomenų, kad ieškovas vogė, neturi, todėl neteigia, mano, kad galimai ieškovas neekonomiškai vairavo, atleistas ir už pravaikštą; ieškovas neatvyko į darbą 4, 5, 8 dieną, todėl nebuvo forminama pravaikšta, bet neatvykimas darbdavio leidimu, liepos 9 dieną V. V. į darbą taip pat neatvyko, todėl darbdavys skelbė prastovą iki liepos 15 d., nuo 16 dienos pravaikštos; kitaip darbdavys negalėjo pasielgti, nes V. V. buvo išnaudojęs visas atvaikštas, laisvas dienas; be to, darbdavys nežinojo, kokiu pagrindu reikės atleisti V. V., norėjo apsisaugoti nuo neteisėto atleidimo, V. V. visus pinigus gavo liepos 23 d., už prastovą jam buvo paskaičiuota 2/3 anksčiau mokėto darbo užmokesčio, už 4,5,8 dienas nebuvo mokėta, nes buvo administracijos leidimas neatvykti, šio įsakymo V. V. neskundė, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje padarytos klaidos dabar ištaisytos, dėl nedraudiminio laikotarpio ginčo nėra, darbdavys visus įsipareigojimus vykdė; iššvaistymas gali būti padarytas ir dėl neatsargumo,- nesiėmė priemonių, kad išsaugotų materialines gėrybes; įsakymo dėl normų nustatymo niekas neginčijo ( 33l/100 km ir 36l/100 km).

4Ieškinys atmestinas.

5Priešieškinis tenkintinas.

6n

7Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

8Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-09-03 buvo sudaryta darbo sutartis su V. V., kuria ieškovas priimtas į darbą vairuotoju-ekspeditoriumi už 1100 Lt darbo užmokestį ( 8-10 b.l., I t.), nuo 2013-01-01 darbo užmokestis nustatytas 1300 Lt ( 46 b.l.); 2013-06-28 susitarime dėl išskaitų nurodyta, kad žala įmonei nuo 2013-01-01 iki 2013-06-09 sudaro 4120,18 Lt, minima, kad po nušalinimo nuo darbo buvo patikrintos automobilio kuro sąnaudos ir jos atitiko nustatytas normas ( 11 b.l., I t.); 2013-07-02 V. V. nurodo, kad nušalinimą nuo darbo laiko neteisėtu, vilkiko kompiuterio parodymai neatitiko tikrovės (12 b.l.); 2013-07-03 V. V. paaiškinta, kad V. V. vilkiku važiuojant kitam vairuotojui kuro sąnaudos sudarė 32,3 ir 33,5 l/km, kai tuo tarpu važiuojant V. V.-39,3 l/100 km ( 13 b.l.); 2013-07-05 raštu ( gautu 2013-07-08) V. V. prašo nutraukti darbo sutartį nuo 2013-07-09 ( 14 b.l.); 2013-07-08 pranešimu darbdavys nurodo dėl objektyvių priežasčių negalintis suteikti sulygto darbo ir nuo 2013-07-09 V. V. turi būti darbo vietoje nuo 9 val. iki 18 val., mokant jam 2/3 vidutinio darbo užmokesčio atlygį ( 16 b.l.); 2013-07-09 įsakymu V. V. paskelbta prastova, atsižvelgiant į pablogėjusias ekonomines sąlygas bei nesant naujų užsakymų iš klientų ( 18 b.l.), 2013-07-10 V. V. atšaukė savo 2013-07-08 pareiškimą, nes jo neatleido, o liepė atidirbti 14 dienų bei paskelbė prastovą, ir prašė nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str.2d. per 3 darbo dienas sumokant 2 mėn. darbo užmokesčio išeitinę pašalpą ( 19 b.l.); 2013-07-10 darbdavys prašo konkretizuoti prašymą ( 20 b.l.); 2013-07-10 V. V. patikslina prašymą ir prašo jį atleisti nuo 2013-07-15, nes darbdavys nevykdė įsipareigojimų pagal darbo sutartį, nesuteikė jam darbo ir nesumokėjo dienpinigių ( 21 b.l.); 2013-07-12 darbdavio atsakyme nurodyta, kad dienpinigiai deponuoti iki vidinio patikrinimo pabaigos, prašyme nurodytos atleidimo priežastys nėra laikomos svarbiomis, todėl prašymas atleisti pagal LR DK 127 str.2 d. netenkintinas ( 22 b.l.), V. V. su atsakymu susipažino 2013-07-12 ( 65 b.l.); 2013-07-16 darbdavys reikalauja V. V. pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą 2013-07-16 ( 23 b.l.); 2011-2013 m. kuro inventorizacijos lape nurodyta, jog V. V. pagal kompiuterio parodymus kuro turėjo sunaudoti 62316,46 litrus, o faktiškai sunaudojo 66227,06 l, viršijo pagal patvirtintas normas 3910,60 l, suma 9893,863 Lt. ( 24 b.l.); 2013-07-19 paaiškinime dėl neatvykimo į darbą V. V. paaiškina, kad nuo 2013-07-16 nutraukė darbą ir teiks ieškinį „dėl įpareigojimo nutraukti darbo sutartį bei atitinkamų išmokų priteisimo“ ( 26 b.l.); pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyta V. V. draudimo pabaiga 2013-07-22 ( 28-29 b.l.); 2013-07-22 įsakymu V. V. atleistas iš darbo, nes 2013-07-16, 17, 18, 19, 22 d. V. V. neatvyko į darbą, padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, be to, viršijo kuro normas, o LR DK 235 str.2 d. 7 p. nurodo, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo ar iššvaistymo požymių,- V. V. pasisavino ar iššvaistė 3910,60 litrų kuro, tuo padarydamas įmonei 9893,92 Lt žalą ( 47-50 b.l.); visiškos materialinės atsakomybės sutartį V. V. pasirašė 2011-09-23 ( 51 b.l.); apie kuro normas buvo supažindintas 2011-09-08, taip pat supažindintas, kad trūkumai dėl perviršijimo bus išskaičiuoti iš atlyginimo ( 52-53 b.l.); aktuose užfiksuota apie V. V. neatvykimą į darbą ( 56-60 b.l.); 2013-07-22 buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad už 2013 metų birželį paskaičiuoti V. V. dienpinigiai sudaro 619,50 Lt ( 99 b.l.); V. V. nedraudiminis laikotarpis nuo 2013-07-16 iki 07-22 ir nuo 07-04 iki 07-08 ( 62 b.l., II t.); 2013-11-12 prašyme atsakovės atstovas advokatas nurodo, kad ieškovui nedraudiminis laikotarpis buvo fiksuojamas nuo 2013-07-04 iki 2013-07-08, kai buvo leista neatvykti į darbą administracijos leidimu, 2013-05-17 ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda-papeikimas už kuro naudojimo normų nesilaikymą ( 64 b.l., II t.); 2013-07-03 įsakymu V. V. leista neatvykti į darbą nuo liepos 4 iki liepos 8 dienos ( 66 b.l., II t.); 2013-05-15 UAB „Ict Trucking“ informavo V. V., kad vilkikas Danijoje buvo patikrintas ir nustatyta kuro sunaudojimo norma yra 33,7 l/100 km, todėl V. V. turi sumažinti kuro sąnaudas, priešingu atveju bus atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str.3d. nuo 2013-07-31, kuro trūkumas bus išskaičiuotas, šį raštą V. V. atsisakė pasirašyti ( 68 b.l., II t.); 2013-05-17 įsakymą dėl nuobaudos skyrimo V. V. atsisakė pasirašyti ( 69 b.l., II t.); 2013-11-11 pažymoje nurodyta, kad V. V. vidutinis dienos darbo užmokestis 62,903 Lt, išmokėta suma 1597,63 Lt ( 74, 76 b.l., II t.). Liudytojas R. L. nurodė, kad jis dirbo UAB „Ict Trucking“ vairuotoju, nustatytos kuro normos yra per mažos, jis pats pirkdavo iš savo lėšų ir pildavo kurą,- po 300 Lt per mėnesį, kad nebūtų trūkumo. Liudytojas V. P. nurodė, kad nustatytos kuro normos per mažos. Liudytoja O. L. nurodė, kad niekas nesiskundė per mažomis nustatytomis kuro normomis, dėl V. V. kilo įtarimas, kai jis 2012 metų gruodį Lietuvoje užsipylė 20 litrų, nors vilkike buvo 3601 likutis; pieš V. tuo vilkiku kitas vairuotojas važiavo, tai viskas tiko, po vilkiko patikrinimo specialistai nurodė, kad problema yra vairuotojas, jei neatitinka kompiuterio ir realūs sunaudoto kuro parodymai; po reiso, yra atstova 45 valandos, reisas trunka apie savaitę, V. V. buvo išnaudojęs visas atstovas, todėl buvo skelbta prastova, nes V. V. daugiavaikis tėvas, norėjosi, kad tuo laikotarpiu būtų draustas; žala įmonei padaryta, atlyginus V. žalą, įmonė koreguos balansą ir sumokės valstybei mokesčius.

9LR DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

10Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2013-07-08 pateikė darbdaviui prašymą nutraukti darbo sutartį pagal jo prašymą nuo 2013-07-09. Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalis nustato bendrą terminą, pagal kurį reikalaujama įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytas ir kitoks įspėjimo terminas, tačiau jis negali viršyti vieno mėnesio. Trumpesni negu 14 dienų terminai nustatyti Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Taip pat darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, jeigu jis yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Ieškovas per LR DK 127 str.4 dalyje nustatytą terminą savo prašymą atšaukė ir 2013-07-10 prašė jį atleisti pagal DK 127 str.2 d., motyvuodamas tuo, kad už birželio mėnesį neišmokėti dienpinigiai ir jam paskelbta prastova. Teismas sutinka su atsakovės atstovo teigimu, kad motyvuodamas prastova ir neišmokėtu darbo užmokesčiu ieškovas turėtų teisę nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 128 str.1d. Teisės aktai nereglamentuoja priverstinės prastovos trukmės. Skatinamas ekonominių interesų darbdavys paprastai su darbuotoju tariasi dėl galimybės perkelti jį visam laikui į kitą darbą arba sprendžia klausimą dėl darbuotojo atleidimo. Jei įmonėje skelbiama prastova, darbo santykius nutraukti gali ne tik darbdavys, bet ir pats darbuotojas, tačiau įstatymas numato, kad dėl prastovos darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, jeigu prastova tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba daugiau kaip 60 dienų per pastaruosius dvylika mėnesių, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Šios teisės darbuotojas nepraranda net ir tuo atveju, jei už paskutinį mėnesį visas darbo užmokestis jam buvo sumokėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2013). Sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos, tačiau ne anksčiau kaip trys dienos nuo prašymo padavimo dienos. Be to, darbuotojui išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Dėl nepertraukiamo darbo stažo ji nedidėja (DK 140 str. 2 d.). Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojama praktika ta linkme, jog pagrindinė prastovos ne dėl darbuotojo kaltės ypatybė yra ta, kad darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (trūksta žaliavų, nėra užsakymų ir pan.), t. y. dėl prastovos nėra darbo sutarties šalių kaltės. Paskelbus prastovą darbuotojo ir darbdavio darbo sutartis nenutrūksta, todėl šalis sieja darbo sutarties teisiniai santykiai, sutarties šalys viena kitai turi tiek teisių, tiek pareigų, tik šalių santykiai dėl prastovos sąlyginai modifikuojasi. Pagal DK 195 straipsnį darbuotojui mokama atlyginimo dalis, o darbuotojas privalo laikytis darbdavio įsakymu dėl prastovos paskelbimo nustatytų vidaus tvarkos taisyklių. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nagrinėdamas analogišką bylą dėl prastovos darbuotojui paskelbimo yra nurodęs, jog įsakymu dėl prastovos darbuotojas buvo įpareigotas kiekvieną darbo dieną tam tikru laiku registruotis pasirašant darbuotojų registracijos žurnale bendrovės apsaugos poste, šio reikalavimo nesilaikymas pagrįstai buvo pripažintas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimu. Todėl teismas negali sutikti su ieškovo atstovės teiginiais, kad prastovos ieškovui paskelbimas ir įpareigojimas būti darbo vietoje buvo neteisėtas ar žeminantis ieškovą veiksmas. Be to, įstatymas numato, kad tais atvejais, kai darbuotojui įmonėje nepasiūlomas kitas darbas ar kai darbdavys reikalauja, kad darbuotojas prastovos metu būtų darbovietėje, darbuotojui už kiekvieną prastovos valandą turi būti mokamas atlyginimas lygus 2/3 jo vidutinio valandinio darbo užmokesčio, buvusio iki prastovos. Jis negali būti mažesnis kaip Vyriausybės nustatytas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 str. 3 d.). Atsižvelgiant į auščiau išdėstytą laikytina, jog buvimas prastovos metu darbo vietoje suteikė ieškovui teisę reikalauti 2/3 dydžio atlyginimo už visą prastovos laiką.

11Ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą pagal LR DK 136 str. 3d.1 p. neteisėtu. Pažymėtina, kad pagal įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo jis atleistas ne pagal 3 dalies 1 punktą, bet pagal 2 punktą, padarius LR DK 235 str.2d.7 p. ir 9 p. nurodomus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai) arba įstatymuose nustatyta kita pražanga. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata įtvirtinta DK 235 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies 9 punktą neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) pripažįstamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ir yra pagrindas darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. DK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. DK 238 straipsnyje nustatyta, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priima civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005; kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas, šiam neatvykus į darbą liepos 16 d., 17 d., 18 d., 19 d. Ieškovas neginčijo to fakto, kad jis darbe nepasirodė, paaiškinęs, jog darbo sutartis turėjo būti nutraukta 2013-07-15, pagal jo prašymą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismui konstatavus, jog atsakovė buvo teisi netenkinus ieškovo 2013-07-10 prašymo dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 127 str.2d., nesant tam pagrindų, laikytina, jog pagrįstai atsakovė pripažino šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu ieškovo neatvykimą į darbą keturias darbo dienas be pateisinančios priežasties. Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2007). Taigi pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiurkščiu pažeidimu laikytinas nusižengimas, kuris pagal savo pobūdį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2010).

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto teisės normos aiškinimo ir taikymo pripažįstama, kad darbuotojo neteisėtų veiksmų nustatymui patvirtinti nėra būtinas teismo nuosprendis arba administracinės atsakomybės taikymo aktas dėl tokio darbuotojo; jo neteisėti veiksmai gali būti įrodinėjami visomis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, kurių visuma turi lemti neabejotiną išvadą, kad darbuotojas tokius veiksmus atliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004, 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2007). Pagal LR DK 253 str. darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti; kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo. LR DK 255 str. 3 p. nurodoma, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Iš bylos duomenų matyti, kad priimant ieškovą į darbą, jis pasirašytinai buvo supažindintas su 2011 09 08 UAB "ICT Trucking" direktoriaus įsakymu Nr.2011/09-01 dėl kuro sunaudojimo normos, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas,; 2011 09 23 atsakovė UAB "ICT Trucking" ir ieškovas V. V. pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, ieškovas buvo informuotas, kad, viršijus leistiną kuro normą, jam bus taikoma materialinė atsakomybė. Vilkikui ( - ) vasaros norma buvo nustatyta 33 l/100 km, žiemos norma 36,3 l/100 km ( 52 b.l., I t.). Atsakovė nustatė, kad automobilio sunaudoto kuro kompiuterio parodymams viršijant nustatytą kuro normą laikoma, jog yra kuro pereikvojimas, už kurį atsako vairuotojas. Atliktos inventorizacijos metu paskaičiuota, kad V. V. nuo 2011-09-27 iki 2013-06-09 kuro sunaudojo 3910,60 litrų daugiau negu kad galėjo sunaudoti pagal nustatytas normas. Ieškovas atsakovės atliktų paskaičiavimų neginčijo, tvirtindamas, kad nustatytos kuro normos buvo per mažos, jis važinėjo į Rusiją, kur blogi keliai. Šie argumentai paneigti atsakovės teiginiais, jog tą pačią transporto priemonę - "Mercedes-Benz Actros 2544 LS" skirtingais laikotarpiais vairavo V. R., V. V., I. C., R. S. bei V. P.; visų, išskyrus V. V. vidutinės kuro sunaudojimo normos, nepriklausomai nuo krovinio svorio bei paskirties vietos, neviršijo įsakyme nustatytų normų, o daugeliu atveju netgi buvo mažesnės. Teismo posėdžio metu liudijusi UAB „Ict Trucking“ buhalterė teigė, kad iš kitų vairuotojų nusiskundimų dėl mažų kuro normų negavoi. Be to, pažymėtina, kad vilkikas MB, v.n.( - ) buvo išsiųstas į Daniją, kur oficialiose Mercedes Benz dirbtuvėse buvo patikrintos kuro sąnaudos ir buvo patvirtinta, kad vilkiko kuro sunaudojimo norma yra 33,7 l/100 km ( 68 b.l., II t.). Liudytojo R. L. parodymai, jog jis savo lėšomis pirkdavo kuro ir pildavo į bendrovės vilkikus, nepatvirtinti jokiais įrodymais, todėl, kaip ir liudytojo V. P. parodymai, vertintini kritiškai.

13Pareiga įrodyti turtinę žalą tenka atsakovei. Teikiant reikalavimą atlyginti žalą būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Tačiau tam, kad konkrečiam asmeniui būtų galima taikyti materialinę atsakomybę, turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nurodytos sąlygos: 1) reali žala; 2) ji padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) neteisėtos veikos ir žalos priežastinis ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustačius visas nurodytas materialinės atsakomybės sąlygas, ši atsakomybė darbuotojui gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar už veiksmus (neveikimą), dėl kurių (kurio) padaryta žalos, darbuotojui buvo taikyta drausminė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, nes darbo teisėje materialinė atsakomybė yra atskira turtinės atsakomybės rūšis. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys, t. y. jo darbo pareigų, nustatytų įstatymais, kitais norminiais aktais, tarp jų – ir lokaliais, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kaltė paprastai suprantama kaip darbuotojo veikos ir siekiamų arba galinčių atsirasti žalingų padarinių – žalos atsiradimo, psichinis santykis. Pagal asmens valios išraišką kaltė gali pasireikšti dviem formomis: tyčia ir neatsargumu. Kaltės formos skirstomos į rūšis: 1) tiesioginę tyčią; 2) netiesioginę tyčią; 3) neatsargumą dėl perdėto pasitikėjimo; 4) neatsargumą dėl nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2011, 2013-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-96/2013). Bet kuri kaltės forma ir rūšis yra pakankamas pagrindas materialinei atsakomybei atsirasti. Turtinę žalą sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad apskaičiuodama įmonei padarytą žalą atsakovė taikė netgi didesnę kuro normą, negu kad vidutinė nustatyta 2011 09 08 įsakyme dėl kuro sunaudojimo normos,-35,15 l/100 km, atsižvelgusi ir į automobilio kompiuterio parodymus, į tai, kad automobilyje sumontuota autonominė šildymo sistema. Atliktos inventorizacijos metu nustačius, jog V. V. nuvažiavo iš viso 177268 km, sunaudojo 66227,06 litrų kuro, nors pagal didžiausią ir jam palankiausią nustatytą kuro sunaudojimo normą turėjo sunaudoti iki 62316,46 litrų, buvo išvestas pereikvoto kuro kiekio skirtumas ir apskaičiuota įmonei padaryta žala,-9893,82 Lt. Kadangi pagal LR DK 253 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią ir dėl medžiagų pereikvojimo, o pagal LR DK 255 str. 3 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tai priešieškinio reikalavimas dėl 9893,82 litų turtinės žalos atlyginimo, kaip pagrįstas, tenkintinas.

14Teismui nustačius, jog ieškovo neteisėtais veiksmais atsakovei buvo padaryta turtinė žala, laikytina, kad V. V. atleidimas iš darbo pagal LR DK 136 str.3d.2 p., jam padarius LR DK 235 str.2d.7 punkte nurodytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus yra pagrįstas ir teisėtas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, netenkintini ieškovo reikalavimai dėl išeitinės pašalpos, nesumokėto darbo užmokesčio, neturtinės žalos priteisimo. Iš bylos duomenų matyti, kad galutinai ir visiškai su V. V. buvo atsiskaityta 2013-07-23 ( 74-76 b.l., II t.), dar prieš paduodant ieškinį teismui.

15Atsakovė prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs ieškovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovei priteistinos iš ieškovo 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-08-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnis).

16Atmetus ieškinį, patenkinus priešieškinį, atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

17Atsakovė prašo priteisti 4900,50 litų advokato išlaidų, sumokėtą 149 Lt žyminį mokestį, 347 litus, sumokėtus antstolės kontorai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Teismas, taikydamas CPK 88 str., pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio ( 2004-04-02 patvirtintų LR Teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85) (toliau Rekomendacijos) nurodyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme nustatyta 0,15 minimalios mėnesinės algos dydžio užmokestis ( 8.18 p.), už ieškinio surašymą – 3 MMA. Bylos nagrinėjimas vyko 9 valandas. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, priteistinų sumų dydį, spręstus teisinius klausimus bei įvertinus kitus kriterijus, nustatytus Rekomendacijose, laikytina, kad optimalus priteistinas užmokestis už advokato atstovavimo valandą teisme,-110 Lt, už 9 valandų atstovavimą - 990 Lt; už priešieškinio surašymą -2000 Lt, bendra priteistina suma iš ieškovo atsakovei 2990 Lt advokato išlaidų, 347 Lt išlaidų antstolei, 297 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Iš ieškovo valstybei priteistina 31,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas

Nutarė

19Ieškinį atmesti.

20Priešieškinį tenkinti pilnai.

21Priteisti iš ieškovo V. V., a.k( - ) gyv. ( - ), atsakovei UAB „ICT Trucking“, į.k.301819137, Jūrininkų pr.27, Klaipėda, 9893,82 Lt ( devynis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt tris litus ir 82 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2013-08-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3634 Lt ( tris tūkstančius šešis šimtus trisdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

22Priteisti iš ieškovo V. V., a.k( - ) gyv. ( - ), valstybei 31,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

23Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant... 2. ieškovas 2013-08-01 kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti jo atleidimą... 3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo... 4. Ieškinys atmestinas.... 5. Priešieškinis tenkintinas.... 6. n... 7. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas... 8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-09-03 buvo sudaryta darbo sutartis su V.... 9. LR DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir... 10. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas 2013-07-08 pateikė darbdaviui... 11. Ieškovas prašo pripažinti jo atleidimą pagal LR DK 136 str. 3d.1 p.... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl DK 235 straipsnio... 13. Pareiga įrodyti turtinę žalą tenka atsakovei. Teikiant reikalavimą... 14. Teismui nustačius, jog ieškovo neteisėtais veiksmais atsakovei buvo padaryta... 15. Atsakovė prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą... 16. Atmetus ieškinį, patenkinus priešieškinį, atsakovei iš ieškovo... 17. Atsakovė prašo priteisti 4900,50 litų advokato išlaidų, sumokėtą 149 Lt... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 270 str., teismas... 19. Ieškinį atmesti.... 20. Priešieškinį tenkinti pilnai.... 21. Priteisti iš ieškovo V. V., a.k( - ) gyv. ( - ), atsakovei UAB „ICT... 22. Priteisti iš ieškovo V. V., a.k( - ) gyv. ( - ), valstybei 31,46 Lt... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...